Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas nepalaiko Seimo konservatorių įregistruoto projekto, kuriuo siūloma įstatyme numatyti galimybę atimti pilietybę, jei asmuo padarė nusikaltimą prieš Lietuvą. Politiko teigimu, šiuo metu nėra realaus poreikio tokiems sprendimams.
„Aš galvoju, kad Lietuvoje yra instrumentai, kaip mes kaltuosius patraukiame atsakomybėn, kaip prokuratūra padaro tyrimus ir teismai priima sprendimus. Ir tokie visokie siūlymai manęs labai nesujausmina, nes nemanau, kad yra čia dar vietos ir yra realus poreikis eiti per Lietuvą šienaujant pilietybės atėmimo klausimais“, – „Žinių radijui“ sakė V. Mitalas.
ELTA primena, kad Seimo konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Arvydas Pocius savaitės pradžioje įregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma kad pilietybė Lietuvos piliečiui galėtų būti atimta, tuo atveju, jei asmuo būtų pripažintas nusikalstęs prieš Lietuvos Respubliką.
Autorių teigimu, šia iniciatyva siekiama apsaugoti valstybę nuo aiškaus kenkimo bei kolaboravimo su kita valstybe.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad po nesėkmingo balsavimo dėl jų prioritetu įvardinto mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo, partijoje bus įsivertinti tokio balsavimo rezultatai. Tačiau, vertindama galimybes trauktis iš valdančiosios daugumos, ji pabrėžė, kad šiuo metu Vyriausybė siekia kovoti su COVID-19 pandemija.
„Laisvės partija tikrai įsivertins balsavimą, bet mes dabar valdome pandeminę situaciją, yra kitų dalykų, kurie yra labai svarbūs“, – ketvirtadienį Seime atsakydama į žurnalistų klausimus teigė A. Armonaitė.
Politikė patikslino, kad partijoje tikrai bus diskutuojama, kaip įgyvendinti savo programines nuostatas.
„Laisvės partija svarstys, kaip padaryti, kad Laisvės partijos programa eitų į priekį“, – tęsė ji.
Vertindama Laisvės frakcijos narės Morganos Danielės pareiškimą, kad apie tolesnį buvimą koalicijoje „bus kalbama“, A. Armonaitė akcentavo, jog normalu yra tai, kad partijos nariai kelia šiuos klausimus.
„Yra narių, kurie kelia klausimus. Ir po ankstesnių balsavimų kėlė tuos klausimus. Nariai kalba apie tai. Natūralu, kad mes diskutuotume su nariais“, – mano ji.
Vertindama patį balsavimo dėl dekriminalizavimo rezultatą, Laisvės partijos pirmininkė akcentavo, kad jis susilaukė kur kas didesnio palaikymo nei panašūs siūlymai anksčiau, tačiau dalis parlamentarų, jos teigimu, tiesiog yra žiaurūs.
„Seime yra daug žiaurių žmonių ir jiems po to balsavimo netgi norėjosi ploti. Liūdna, baisu“, – tvirtino A. Armonaitė.
ELTA primena, kad mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo projektui Seime ketvirtadienį palaikymo neužteko. Priėmimo stadiją pasiekęs projektas galiausiai buvo atmestas 61 parlamentarui balsavus už, 58 prieš ir 7 susilaikius.
Laisvės frakcijos parlamentarės M. Danielės inicijuotomis pataisomis siūlyta perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso (BK) į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK). Galutiniame projekto variante numatytos baudos nuo 50 iki 350 eurų už pirmą nusižengimą bei nuo 300 iki 500 eurų už pakartotinį nusižengimą.
Po šio balsavimo M. Danielė užsiminė, kad apie koalicijos ateitį Laisvės frakcijoje bus diskutuojama artimiausiu metu.
„Manau, kad apie tai bus kalbama koalicijoje“, – po nesėkmingo balsavimo atsakydama į žurnalistų klausimus Seime sakė ji.
Laisvės frakcijos narė nekonkretizavo, kas konkrečiai būtų sprendžiama, tačiau patikslino, jog diskusija bus apie darbo valdančiojoje daugumoje principus.
„Negaliu dabar atsakyti, bet manau, kad bus tikrai kalbama, kaip toliau dirbs koalicija“, – pridūrė ji.
Tuo metu valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis tokius teiginius vadino rimtais.
„Negirdėjau jos taip sakančios. Na, čia rimtas teiginys, reikės sėst kalbėtis“, – tvirtino G. Landsbergis.
Konservatorių lyderis sakė suprantąs, kad daug pastangų dėl šių pataisų įdėję Laisvės frakcijos politikai po nesėkmės jaučiasi apmaudžiai.
„Jaučiu iš tikrųjų, kad žmonės, kolegos, koalicijos partneriai labai rimtai dirbo ties šiuo klausimu, telkė palaikymą, dėstė argumentus. Labai daug ir nuoširdžiai dirbo ir daugelį žmonių buvo įtikinę ne dėl politinių aplinkybių palaikyti, bet tiesiog, kad tai yra svarbus klausimas. Kai jis nepavyksta, visą laiką yra apmaudu“, – mano G. Landsbergis.
Ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje svarstyta Laisvės frakcijos iniciatyva dėl mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo susilaukė parlamentarų paramos.
Už projektą balsavo 65, prieš 40, susilaikė 4 Seimo nariai. Dabar dėl projekto bus galima balsuoti ir priėmimo stadijoje.
Palaikyti Laisvės frakcijos pateiktą mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo projektą ragino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Linas Slušnys.
„Pasitikėkime savo teismų ir prokuratūros sistema, kuri aiškiai sako, kad dabartinės nuostatos neduoda jokios naudos nei piliečiams, nei mūsų šaliai. Pasitikėkite ir tikėkite žmogumi, kad jis po 10 atkryčių norės keistis ir padėkos už tai, kad liko laisvas ir be išdegintos žymės, baustas pagal Baudžiamąjį kodeksą“, – iš Seimo tribūnos ragino L. Slušnys.
„Toks baudžiamosios galios demostravimas, tai tikras nepasitikėjimas savimi ir savo pačių išvystytomis pagalbos žmogui sistemomis. Susiimkime pagaliau, susitelkime ir parodykime, kiek mes turime pasitikėjimo savimi ir savo šalies pagalbos sistema. Todėl nuimkite šią naštą nuo tų žmonių“, – taip pat akcentavo jis.
Tuo tarpu projekto iniciatorė Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė akcentavo, kad projektui pritaria visos šalies svarbiausios institucijos.
„Projektą palaiko Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos advokatūra, Lietuvos teisės institutas, tai mūsų akademikai. Palaiko Narkotikų, tabako kontrolės departamentas, o Vyriausybė su atsakingomis ministerijomis išnagrinėjo klausimą ir pateikė teigiamą išvadą“, – atkreipė dėmesį M. Danielė.
Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas taip pat išsakė palaikymą Laisvės frakcijos iniciatyvai. Politikas akcentavo, kad už psichotropinių medžiagų vartojimą asmuo neturėtų būti baudžiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą.
„Sutinku, kad turi būti bausmė už psichotropinių medžiagų vartojimą, bet niekaip nesutinku, kad ta bausmė būtų baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamąjį kodeksą. Todėl šis siūlymas man yra priimtinas“, – sakė E. Gentvilas.
Vis tik šią Laisvės frakcijos iniciatyvą posėdžio metu aštriai sukritikavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovas Aurelijus Veryga.
„Jeigu vis tik tokį sprendimą priimsime, tai pirmiausia pasakysime, kad narkotikai yra žaislas, o nedidelis kiekis yra viso labo pramoga. Tie, kurie teikia tokius pasiūlymus, visiškai neslepia, kad ateityje būtų visai smagu kalbėti apie narkotinių medžiagų legalizavimą“, – pabrėžė A. Veryga.
Parlamentaras akcentavo, kad mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimas yra žingsnelis ir link narkotinių medžiagų dekriminalizavimo.
„Šis žingsnis yra nuoseklus ėjimas iki to. Taip, šios pataisos nenumato legalizavimo ir nebandau aš kažkaip manipuliuoti tuo, bet dekriminalizavimas yra vienas žingsniukas link to ir jaunimui būtų paleista labai aiški žinia, kad tai yra nepavojinga, kad tai yra tiesiog pramoginiai, smagūs dalykai“, – savo nuomonę išsakė jis.
Kritikos parengtam įstatymo projektui negailėjo ir frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Stončaitis.
„Dekriminalizavus neteisėtą disponavimą be išimties visų rūšių narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedideliu kiekiu gali gerokai išplisti sąlygiškai pavojingesnių medžiagų tokių kaip heroinas, amfetaminas ir kitų sintetinių medžiagų disponavimas ir jų vartojimas. Tokia padėtis neigiamai įtakotų visuomenės sveikatą, sąlygotų papildomų problemų atsiradimą“, – sakė A. Stončaitis.
Ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje svarstytas projektas, kuriuo siekiama perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso (BK) į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), jau yra įveikusios pateikimo stadiją ir po diskusijų su ekspertais buvo apsvarstytos visuose šio klausimo svarstymui paskirtuose komitetuose.
Neapykanta. Slaptai.lt nuotr.
Ketvirtadienį Seimo Laisvės frakcija nutarė atsiimti inicijuoto projekto dėl administracinių nusižengimų, susijusių su neapykantos kalbos kurstymu, teikimą.
„Tam, kad judėtume į priekį, reikia žengti žingsnį atgal“, – socialiniuose tinkluose rašo teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
Ketvirtadienį išplatintame pranešime dėl inicijuoto projekto atsiėmimo teisingumo ministrė argumentavo, kad reikia skirti daugiau dėmesio diskusijoms.
„Jautrių grupių apsauga nuo neapykantos kurstymo yra mūsų, kaip visuomenės, pareiga. Vis dėlto, girdėdama iš visuomenės kylančius nuogąstavimus, matau, kad turime skirti daugiau dėmesio diskusijoms viešojoje erdvėje ir visuomenės švietimui“, – sako Laisvės frakcijos narė E. Dobrovolska.
Ministrės teigimu, neapykantos kalbos suvaldymą bus siekiama spręsti kitais būdais, akcentuojant aiškų ribos apibrėžimą tarp žodžio laisvės ir neapykantos kalbos.
„Sieksiu artimiausiu metu prie diskusijų stalo dialogo pakviesti žiniasklaidos atstovus, policiją, nevyriausybines organizacijas ir kitus ekspertus. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad „virtualus policininkas“, kurį inicijavo Lietuvos policija, neturi nieko bendro su mano inicijuotomis pataisomis dėl neapykantos kalbos“, – pažymėjo ministrė.
ELTA primena, kad Laisvės frakcija į Administracinių nusižengimų kodeksą siūlė įtraukti naują straipsnį, kuris numatytų administracinę atsakomybę už tyčiojimąsi ar niekinimą dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės.
