latvija

Gordijo mazgas

Rusiškų televizijų gausa. Slaptai.lt nuotr.

Latvijos telekomunikacijų operatorius „Tet“ pirmadienį pranešė, kad dėl tarptautinių sankcijų iš savo teikiamų skaitmeninės antžeminės televizijos transliacijų perdavimo ir kabelinės televizijos paslaugų išbraukia kelis rusiškus televizijos kanalus.
 
Bendrovė pranešime sakė, kad nebetransliuos „NTV Mir“, „Ren TV“, dviejų rusiškų filmų kanalų ir Pirmojo Baltijos kanalo (PBK).
 
„Nepaisant pakartotinių mūsų bandymų, negebėjome gauti teisiškai korektiškos informacijos apie šių kanalų naudos gavėją, kuris gali būti susijęs su asmenimis, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos“, – sakoma „Tet“ pranešime.
 
Latvijos valstybės saugumo tarnyba pernai įvykdė kelis reidus PBK patalpose dėl įtarimų, jog kanalas gali būti susijęs su Jurijumi Kovalčiuku – Rusijos milijardieriumi, kuriam dėl palaikymo Rusijos 2014 m. įvykdytai Krymo aneksijai taikomos JAV ir ES sankcijos.
 
JAV Iždo departamentas yra pavadinęs J. Kovalčiuką vienu prezidento Vladimiro Putino „kasininkų“.
 
Maždaug trečdaliui Latvijos gyventojų rusų kalba yra pirmoji.
 
Buvusių Sovietų respublikų vyriausybės dažnai kaltina Rusijos valstybės kontroliuojamus kanalus dezinformacijos ir Kremliaus propagandos skleidimu jų šalyse.
 
„Tet“ sprendimas yra sveikintinas. Tai sumažins Rusijos propagandos daromą spaudimą Latvijoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė Latvijos nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos NEPLP pirmininkas Ivaras Abolinis.
 
Pasak I. Abolinio, taryba dabar tikrina visų Latvijoje pertransliuojamų užsienio televizijos kanalų naudos gavėjus, o tai gali lemti dar daugiau apribojimų.
 
„Tet“ yra didžiausias duomenų ir televizijos paslaugų teikėjas Latvijoje bei vienintelis antžeminės skaitmeninės televizijos transliavimo operatorius šalyje. Jis priklauso Švedijos telekomunikacijų bendrovei „Telia“ ir Latvijos vyriausybei.
 
Bendrovės metinė apyvarta viršija 200 mln. eurų.
 
Pasak tyrimų bendrovės „Kantar“, PBK pernai Latvijoje buvo trečias pagal žiūrimumą kanalas. „NTV Mir“ ir „Ren TV“ užėmė atitinkamai penktą ir šeštą vietas.
 
Visi šie trys kanalai užima apie 15 proc. televizijos rinkos Latvijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.02; 00:05
Trumposios naujienos

Baltijos karinei jūrų eskadrai BALTRON vadovaus Latvija. KJP ir Latvijos karinių jūrų pajėgų nuotr.

Antradienį baigiantis kadenciją Baltijos šalių karinių laivų eskadros BALTRON vadas Lietuvos karinių jūrų pajėgų komandoras Andrius Širvys perdavė vadovavimą Latvijos karinių jūrų pajėgų karininkui kmdr. Kristui Kristlibui.
 
Šiemet vadovavimo perdavimo ceremonija vyko nuotoliniu telekonferencijos būdu susisiekus su Latvijos kolegomis. Ceremonijoje, kaip informuoja Krašto apsaugos ministerija, dalyvavo Lietuvos ir Latvijos karinių jūrų pajėgų vadai – jūrų kapitonas Giedrius Premeneckas ir jūrų kpt. Kasparas Zelčas, BALTRON vado pareigas perduodantis ir perimantys vadai, kiti karininkai.
 
„Nepaisant sudėtingos pandeminės situacijos pasaulyje, visų iššūkių ir apribojimų, BALTRON sugebėjo vykdyti veiklą ir sėkmingai dalyvavo tarptautinės pratybose „Dynamic Move“, „US BALTOPS“ ir „SQUADEX“, – sakė Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kpt. G. Premeneckas.
 
Lietuvos KJP vadas padėkojo Latvijos kolegoms už indėlį skiriant personalą ir logistinę paramą eskadros veiklai, palinkėjo sėkmės naujajam eskadros vadui kmdr. K. Kristlibui.
 
Nuo 1998 m. Lietuva, Latvija ir Estija, padedant Vakarų valstybėms (visų pirma Vokietijos Federacinei Respublikai), pradėjo kurti bendrą karinį jūrų junginį, kurio tikslas – vykdyti nesprogusios amunicijos nukenksminimo operacijas Baltijos jūroje bei laivų ir štabo karininkų pasirengimą, dalyvavimui NATO nuolatinės parengties laivų junginyje. 1998 m. rugpjūčio 28 d. Taline inauguruota BALTRON eskadra veikia pagal metinius planus, numatančius personalo rengimą ir dalyvavimą tarptautinėse pratybose bei nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūros dugne užsilikusių minų bei nesprogusios amunicijos paieškos ir nukenksminimo operacijose.
 
Nuo 2014 m. Baltijos kariniame jūrų junginyje dalyvavimą suspendavo Estija, bet ir toliau dalyvauja bendrose pratybose su BALTRON.
 
BALTRON sudaro priešmininiai laivai ir štabo laivas, taip pat tarptautinis štabas. Į jį rotacijos pagrindu 6-12 mėn. laikotarpiui personalą skiria Lietuva ir Latvija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.20; 12:35
Trumposios naujienos

Latvija per praėjusią parą patvirtino 711 naujų užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejų, rodo Ligų prevencijos ir kontrolės centro (SPKC) duomenys.
 
Per pastarąją parą šalyje nuo COVID-19 mirė dar devyni žmonės.
 
Nuo pandemijos pradžios Latvijoje koronavirusu iš viso užsikrėtė 41 615 žmonių, 644 užsikrėtę asmenys mirė.
 
Penki pastarąją parą mirę žmonės priklausė 70–80 metų amžiaus grupei, du – 80–90 m., dar du – 90–95 m.
 
Per 24 val. Latvijoje buvo atlikta 3 960 koronaviruso tyrimų, 18 proc. tyrimų atsakymų buvo teigiami.
 
Iš viso Latvijos ligoninėse gydomi 1 066 COVID-19 pacientai, 62 jų serga sunkia ligos forma.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.01; 00:01
Trumposios naujienos

Latvijos vyriausybė mėnesiui pratęsė dėl koronaviruso pandemijos įvestą ekstremalią padėtį ir įvedė papildomų apribojimų, apie tai antradienio vakarą pranešė premjeras Krišjanis Karinis.
 
Ekstremalioji padėtis turėjo baigti galioti gruodžio 6 d., dabar ji pratęsta iki sausio 11-osios.
 
Vyriausybė taip pat nutarė išplėsti kaukių nešiojimo taisykles. Nuo ketvirtadienio žmonės privalės dėvėti apsaugines veido kaukes visose uždarose patalpose, išskyrus savo pačių namus.
 
Taip pat įvedama 2+2 taisyklė – du metrai, du žmonės. Tai reiškia, kad privaloma nuo kitų žmonių laikytis mažiausiai dviejų metrų atstumo, o kartu leidžiama būti ne daugiau kaip dviem žmonėms.
 
Prekybos centrai ir parduotuvės, išskyrus maisto prekių parduotuves ir parduotuves, prekiaujančias prekėmis kasdienėms reikmėms, savaitgaliais ir valstybinių švenčių dienomis bus uždarytos.
 
Mažmeninės prekybos sektorius taip pat yra įpareigotas reguliuoti klientų srautus.
 
Gruodžio 7-ąją beveik visos šalies mokyklos pereis prie nuotolinio mokymosi, išskyrus 1-4 klasių mokinius. Nuo sausio 4-osios visi mokiniai ir mokytojai klasėse turės dėvėti apsaugines veido kaukes.
 
Latvijoje, turinčioje beveik 1,9 mln. gyventojų, rudenį sparčiai pradėjo daugėti užsikrėtimo koronavirusu atvejų. Reaguodama į tai vyriausybė lapkričio pradžioje paskelbė mėnesio trukmės ekstremalią padėtį.
 
Nuo pandemijos pradžios Latvijoje užregistruota beveik 18 000 užsikrėtimo koronaviruso infekcija atvejų. Daugiau kaip 200 žmonių mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.02; 10:15
Aktualijos

Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Latvija dar neatsakė į lapkričio 18 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus išsiųstą laišką, kuriame teigiama, kad Latvija pažeidė susitarimą neprekiauti Astravo AE pagaminta elektra Baltijos šalių elektros rinkose, Eltai pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).
 
„Laiške teigiamai vertinamas pasiektas bendras Baltijos šalių politinis sutarimas dėl Baltarusijoje pagamintos elektros nepatekimo į Baltijos šalių rinkas. Tai svarbi sąlyga, siekiant užtikrinti, kad nesaugios branduolinės Minsko režimo ambicijos nebūtų finansuojamos Baltijos šalių piliečių sąskaita.
 
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tačiau laiške apgailestaujama, kad, galimai pritaikiusi visų trijų Baltijos valstybių dar nepatvirtintą trišalės prekybos elektra metodikos projektą, 2020 metų lapkričio 5 dieną Latvija pradėjo komercinę elektros energijos prekybą su Rusija“, – Eltai teigiama URM komentare.
 
Ministerija pabrėžė, kad Lietuva laikosi nuomonės, jog, kol visos trys Baltijos šalys nepatvirtino naujos metodikos, galioja 2018 metais suderinta trišalė prekybos elektra metodika.
 
„Ministras L. Linkevičius laiške pakvietė toliau intensyviai tęsti konstruktyvias diskusijas tarp trijų Baltijos šalių atsakingų institucijų, siekiant patvirtinti veiksmingas bendras priemones dėl elektros energijos prekybos sąlygų su trečiosiomis šalimis, įskaitant ir naują trišalę metodiką“, – teigė URM.
 
Kreiptis į Latviją ragino ir Seimo komitetas
 
Europos reikalų komitetas prieš dvi savaites ragino URM raštu informuoti Latvijos užsienio reikalų ministeriją, pažymint, kad Latvija pažeidė 2018 metų gruodžio 13 dienos visų trijų Baltijos valstybių elektros paskirstymo operatorių sutartą trišalį susitarimą ir Latvijos aukščiausiu politiniu lygiu priimtą įsipareigojimą neprekiauti Astravo AE pagaminta elektra Baltijos šalių elektros rinkose.
Latvijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
 
Taip pat siūlyta paraginti Latvijos pusę pratęsti politinį dialogą, kuriuo būtų įtvirtintas Baltijos šalių solidarumas dėl Astravo AE nepirkimo. Tolesnėms deryboms dėl Baltijos šalių prekybos su trečiosiomis šalimis laikinai, iki naujos Vyriausybės sudarymo, taip pat siūlyta vadovauti URM.
 
VERT raginama pateikti pasiūlymus, kaip sustabdyti atsiradusius didelius elektros energijos srautus į Lietuvą iš Baltarusijos, kad Astravo AE pagaminta elektra nepatektų į Lietuvos elektros rinką.
 
Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.

Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ prašoma pateikti pasiūlymus, kaip sustabdyti atsiradusius didelius elektros energijos srautus į Lietuvą iš Baltarusijos, kad Astravo AE pagaminta elektra nepatektų į Lietuvos elektros energetikos sistemą.
 
Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis yra pareiškęs, kad Latvija nebepirks ir nebeparduos elektros energijos Baltarusijai, jeigu bus paleista Astravo AE.
 
Prezidentūra tuo metu ragina spartinti sinchronizacijos įgyvendinimo procesus, nes, anot jos, tik tai galutinai užkirstų kelią baltarusiškai elektrai patekti į Baltijos šalių rinką. Prezidentūra taip pat atkreipia dėmesį į kilmės garantijų sistemos įvedimą bei mokesčio trečiųjų šalių elektrai atsiradimą.
 
„Litgrid“ Sistemos valdymo centre lapkričio 3 dieną 11.06 val. užfiksavus duomenis, rodančius elektros gamybą AE, „Litgrid“ nuo 11.38 val. nustatė 0 megavatų pralaidumą komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos.
 
ELTA, remdamasi tut.by., jau skelbė, kad Astravo AE, sprogus keliems įtampos transformatoriams viename iš agregatų, susijusiame su generatoriumi, lapkričio 8 dieną buvo laikinai nustojusi gaminti elektros energiją.
Nuo Astravo AE iki Vilniaus – vos keli žingsniai
 
„Litgrid“ Sistemos valdymo centras lapkričio 19 dieną 2.11 val. užfiksavo duomenis, vėl rodančius elektros gamybą ir patekimą į tinklą.
Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, kuris yra nuo Vilniaus už 50 kilometrų. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
 
Lietuva kritikuoja projektą, kuris, šalies atstovų nuomone, realizuojamas pažeidžiant branduolinio saugumo reikalavimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.26; 16:40
Aktualijos

Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Latvijos Respublikos prezidentą Egilą Levitą minint 102-ąsias Latvijos nepriklausomybės metines ir palinkėjo Latvijai ir jos žmonėms augti ir nuolat klestėti.
 
Pasak Lietuvos vadovo, šiandien Latvijos žmonės gali didžiuotis tvirta, klestinčia ir pažangia valstybe. Lietuva ir Latvija yra ne tik patikimos partnerės Europos Sąjungoje ir sąjungininkės NATO, tačiau ir artimiausios kaimynės, draugės, ištikimos bičiulės.
 
„Globalių iššūkių kontekste labai svarbu išlaikyti gerą kaimynystę, žmonių bendradarbiavimą, kultūrinius ir ekonominius ryšius. Džiaugiuosi Latvijos sprendimu neįsileisti nesaugiai gaminamos elektros iš Baltarusijos branduolinės jėgainės. Tai yra vienijantis žingsnis stiprinant Baltijos šalių nacionalinį saugumą”, – teigiama sveikinime.
 
Prezidentas išreiškė įsitikinimą, kad šalių bendradarbiavimas sprendžiant žemyno ir saugumo problemas sustiprins Lietuvos ir Latvijos ilgalaikius saitus, padarys abiejų šalių žmones tvirtesnius ir atsparesnius ginant visus europiečius vienijančias vertybes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.18; 05:00
Trumposios naujienos

Latvijoje protestuoja šimtai menininkų dėl galimai kilsiančių mokesčių. EPA-ELTA nuotr.

Latvijos sostinėje Rygoje priešais parlamentą protestavo šimtai menininkų, rašytojų ir muzikantų dėl vyriausybės planų didinti mokesčius pajamoms, kurias jau ir taip smarkiai paveikė koronaviruso apribojimai.
 
Negana to, vyriausybė taip pat planuoja pristatyti naujų įdarbinimo sąlygų, paveiksiančių laisvai samdomus darbuotojus kūrybinėse industrijose.
 
„Muzikantai pandemijos metu negali koncertuoti“, – proteste reporteriams sakė dainininkas ir dainų autorius Ainaras Mielavas.
Rygoje – protestuoja šimtai menininkų dėl mokesčių politikos. EPA-ELTA nuotr.
 
„Mes, lyginant su kitomis profesijomis, buvome paveikti smarkiausiai, tačiau vyriausybė didins mokesčius mūsų likusioms mažoms pajamoms, kurias gauname, kai mūsų dainos sugrojamos radijuje!“ – pridūrė jis.
 
Skulptorius Aigaras Bikšė sakė, kad menininkai po diskusijų su finansų ir kultūros ministrais sugalvojo idėją surengti „plytų protestą“. „Tai buvo pokalbis tarsi su plytų siena“, – teigė jis reporteriams ir pridūrė: „Tačiau kol kas į juos jų (plytų) nemėtysime.“
 
Statistika rodo, kad siūlomi pokyčiai Latvijoje paveiktų apie 39 tūkst. žmonių.
 
Naujausiose Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozėse nurodoma, kad 1,9 mln. gyventojų turinčios Latvijos ekonomika šiemet susitrauks šešiais procentais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.15; 06:00
Gordijo mazgasSkaitomiausios

Latvijos vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas leidiniui 24TVRiga papasakojo, kaip jis vertina Azerbaidžano ir Armėnijos konfliktą dėl Kalnų Karabacho.

Latvijos gynybos ministras pastebėjo, kad konfliktas dėl šio regiono buvo įšaldytas dar sovietmečiu, o dabar „tiesiog – atšilo”. Taip pat reikia pripažinti, jog pastaraisiais metais tarptautinių orgaizacijų įtaka sumenko. Todėl nenuostabu, kad vis aktyvesnės pačios valstybės. Vietoj dešimtmečiais besitęsiančių, jokios realios naudos neatnešusių tarptautinių derybų nacionalinės valstybės ieško kitų metodų.

Latvijos užsienio reikalų ministerija visąlaik pabrėždavo ir dabar tebesako: mes norime, kad susidūrimai dėl Kalnų Karabacho baigtųsi taikiai, taikių derybų keliu. Tačiau realybė – kiek kitokia. Mes matome karčią tiesą: net 26-erius metus ginčas dėl Kalnų Karabacho ir septynių gretimų rajonų nepasistūmėjo į priekį nė per milimetrą. Latvijos gynybos ministras pabrėžė, kad mes turime siekti ne vien taikos, bet ir teisingumo, privalome gerbti šalių teritorinį vientisumą. O teisingumas reikalauja, kad Kalnų Karabachas būtų grąžintas Azerbaidžanui, nes tai – azerbaidžaniečių žemės.

Tai, kad Azerbaidžanas galbūt jėga mėgins arba jau mėgina jėga susigrąžinti prarastas teritorijas po tris dešimtmečius trukusių bevaisių derybų, – neturėtume stebėtis. Pagal tarptautinę taisykles Azerbaidžanas turi teisę į Kalnų Karabachą, ir jei šių žemių nepavyksta susigrąžinti taikiai, tada belieka kiti metodai.

Tiesa, tarptautinei bendruomenei labai sunku viešai pareikšti Azerbaidžanui paramą, nes karas – bjaurus užsiėmimas. Tačiau tarptautinė bendruomenė privalo pripažinti, kad jos deleguotos tarptautinės organizacijos, bandžiusios taikiai išspręsti Baku ir Jerevano konfliktą, patyrė fiasko ir prarado bet kokį Azerbaidžano pasitikėjimą.

Parengta pagal 24TVRiga

2020.10.05; 05:00

Aktualijos

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad Latvija nesutiko taikyti didesnio – 25 atvejų rodiklio 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, kuriuo remiantis sudaromas paveiktų šalių sąrašas.
 
„Latviai nesutiko dėl 25 atvejų kriterijaus, dėl to Baltijos šalių burbulas išnyko. (…) Estija, jei gerai prisimenu, viršijo 20, tai juos latviai įtraukė į paveiktų šalių sąrašą ir iš ten atvykusiems į Latviją reikėtų izoliuotis“, – pirmadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.
 
Paklaustas, kodėl Latvijoje susirgimų koronavirusu skaičius žymiai mažesnis nei Lietuvoje, A. Veryga sakė, kad šalys turi tam tikrų skirtumų.
 
„Jie neturi tokio gyventojų tankumo, tokių renginių kaip mes, yra nusistatę dviejų metrų atstumą. Kitos priemonės pas juos galioja, kurios yra griežtesnės nei pas mus. Bet čia interpretacijos klausimas, aš tikrai negalėčiau dabar teigti, kad būtent šitos priemonės ir duoda tokį rezultatą, koks yra Latvijoje“, – sakė A. Veryga.
 
Pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenis, pirmadienį Lietuvos sergamumo COVID–19 infekcija rodiklis pasiekė 16,5 per paskutines 14 dienų 100 tūkst. gyventojų.
 
Tačiau, A. Veygos teigimu, reikia sulaukti penktadienio, kad paaiškėtų, ar atvykus į Latviją iš Lietuvos bus privaloma izoliacija. Ministro teigimu, išlieka tikimybė, kad Latvija į šį reikalavimą pasižiūrės lanksčiau.
 
„Turime sulaukti penktadienio, nes penktadienį bus žiūrima. Per savaitę visko gali įvykti, jis (rodiklis – ELTA) gali ir didesnis būti. Tik nepamirškime, kad bent jau pagal ankstesnį susitarimą, jei latviai jį nuspręstų pritaikyti, gali būti 10 proc. svyravimas į didžiąją pusę. Tai reikėtų pasiskaičiuoti, kiek tas 10 proc. būtų virš 16. 16,5 kaip ir patektų į tą ribą, kai lankstumą galima taikyti.
 
ELTA primena, kad nuo pirmadienio Lietuvoje padidintas rodiklis, pagal kurį nustatomas ir tvirtinamas COVID-19 paveiktų šalių sąrašas. Saviizoliacija bus privaloma grįžus tik iš šalių, viršijančių 25 susirgimo atvejus 100 tūkst. gyventojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.14; 06:00
Trumposios naujienos

Dar balandžio mėnesį planuotas Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos vizitas į Rygą „išbrauktas iš darbotvarkės“. Tai pirmadienį žurnalistams pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
 
„Dėl pastarųjų įvykių Baltarusijoje ir dėl to, kad Latvija ir kitos Europos Sąjungos šalys nepripažįsta rinkimų rezultatų, vizitas yra neįmanomas, jis išbrauktas iš darbotvarkės“, – sakė jis.
 
Oficialus A. Lukašenkos vizitas į Latviją, turėjęs įvykti balandžio pradžioje, buvo atidėtas dėl koronaviruso pandemijos. Šalys buvo susitarusios, kad šis vizitas bus surengtas artimiausiu metu.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai.
Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
 
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri neslūgsta iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, keli žmonės žuvo, tūkstančiai buvo sulaikyti, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.31; 16:12
Trumposios naujienos

Latvija nebepirks ir nebeparduos elektros energijos Baltarusijai, jeigu bus paleista Astravo atominė elektrinė. Tai antradienį pareiškė šalies ministras pirmininkas Krišjanis Karinis.
 
„Atsižvelgdami į įvykių raidą Baltarusijoje ir iš to išplaukiančius branduolinio saugumo klausimus, mes nusprendėme, jog jei bus paleista Baltarusijos AE Astravo rajone, tai mes nutrauksime elektros energijos prekybą su Baltarusija“, – sakė jis per spaudos konferenciją po vyriausybės posėdžio.
 
Anot premjero, šiuo atveju Latvija galbūt prekiaus elektros energija su trečiosiomis šalimis, naudodamasi Latvijos ir Rusijos jungtimi. „Mūsų sprendimas reiškia, kad per šią jungtį mes nepirksime elektros energijos iš Baltarusijos. Tai neatmeta galimybės, kad mes toliau prekiausime – pirksime ir parduosime – elektros energija iš Rusijos, mes tik eliminuosime Baltarusijos elektros energiją per šią jungtį“, – pažymėjo jis.
 
K. Karinis konstatavo, kad šiuo metu neaišku, kaip vyks prekyba elektros energija su trečiosiomis šalimis. Pasak jo, šį klausimą spręs Latvijos ekonomikos ministerija, parengusi konkrečią metodologiją su kolegomis iš Estijos, Lietuvos ir Europos Komisijos.
 
ELTA primena, kad į Astravo AE pirmojo bloko reaktorių jau pradėtas krauti branduolinis kuras. Energetinis Astravo AE paleidimas ir prijungimas prie Baltarusijos elektros energijos sistemos planuojamas ketvirtąjį šių metų ketvirtį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.26; 06:00
Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda po Latvijos pareiškimo nebepirkti ir nebeparduoti elektros energijos Baltarusijai, jeigu bus paleista Astravo atominė elektrinė (AE), teigia esąs dar labiau įsitikinęs, kad sinchronizacijos projektą galima pabaigti anksčiau.
 
„Sinchronizacijos projektą galėtume pabandyti įgyvendinti greičiau nei iki 2025 metų. Visa tai dar yra įmanoma ir dabar dar optimistiškiau žvelgiu į šią perspektyvą“, – Biržuose sakė G. Nausėda.
 
Anot prezidento, šiuo metu būtų sudėtinga pagrįsti poziciją pirkti elektros energiją iš Astravo AE.
 
„Būtų labai sudėtinga pagrįsti poziciją, ypač dabartinėmis aplinkybėmis, pirkti elektros energiją iš Astravo AE, turint omenyje šioje šalyje susiklosčiusią politinę situaciją. Prie visų veiksnių, apie kuriuos kalbėjome anksčiau, kurie pirmiausia susiję su tuo, kad elektrinė yra nesaugi, ji buvo iš pat pradžių nesaugi, bet pastaraisiais mėnesiais matėme pastangas ignoruoti bet kokius reikalavimus, kurie yra keliami vien tik tam, kad suspėtų į benuvažiuojantį traukinį, kaip jie įsivaizdavo“, – kalbėjo prezidentas.
 
Jo nuomone, tokia latvių pozicija padės sklandžiau įgyvendinti sinchronizacijos projektą.
 
„Dabar prisidėjo ir šitas pastarasis politinis aspektas. Tikrai suteikti ekonominių dividendų režimui, kuris muša ir persekioja savo žmones, būtų labai sudėtinga demokratiškai valstybei. Džiaugiuosi kolegų ir mūsų brolių latvių sprendimu. Jis logiškas ir tikiuosi, kad nuties kelius į sklandesnį sinchronizacijos projekto įgyvendinimą. Šito aspekto siūlyčiau nepamiršti, nes jis yra labai svarbus. Kol sutarimo nebuvo, kilo daug klausimų dėl praktinio sinchronizacijos projekto įgyvendinimo“, – teigė G. Nausėda.
 
ELTA primena, kad energetinis Astravo AE paleidimas ir prijungimas prie Baltarusijos elektros energijos sistemos planuojamas ketvirtąjį šių metų ketvirtį.
 
Antradienį Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis pareiškė, kad Latvija nebepirks ir nebeparduos elektros energijos Baltarusijai, jeigu bus paleista Astravo AE.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.26; 12:27
Trumposios naujienos

Edgaras Rinkevičius. EPA – ELTA nuotr.

Latvija nemato galimybės pripažinti Sviatlaną Cichanouskają prezidento rinkimų Baltarusijoje nugalėtoja. Tai trečiadienį Latvijos televizijai pareiškė šios Baltijos šalies užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, komentuodamas nuotoliniu būdu organizuojamą Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį.
 
„Mes nežinome realių rugpjūčio 9 d. rinkimų rezultatų, kadangi jie buvo masiškai klastojami. Gauta pranešimų, kad po jų buvo deginami dokumentai, ir niekas negali pasakyti, kaip iš tikrųjų pasiskirstė balsai, – sakė Latvijos URM vadovas. – Todėl šiuo metu nėra galimybės pripažinti antrąjį kandidatą rinkimų nugalėtoju. Nė vienoje demokratinėje šalyje nė viena rinkimų komisija ar teismas jų nepatvirtintų“.
 
Anot E. Rinkevičiaus, sprendimas dėl pakartotinių Baltarusijos prezidento rinkimų gali būti priimtas tik pačioje šalyje, bet šiuo atveju balsavimą turėtų stebėti tarptautiniai stebėtojai. Ministro nuomone, greitai sureguliuoti situacijos Baltarusijoje neįmanoma, tuo labiau, kad niekas iš šalies nieko negali padaryti, tik pati Baltarusijos visuomenė.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.19; 14:00
Gordijo mazgas

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Latvijos diplomatijos vadovas Edgaras Rinkevičius pripažįsta, kad Lietuvos ir Latvijos kompromisas dėl elektros nepirkimo iš Astravo atominės elektrinės (AE) dar nėra rastas. Vis dėlto, pažymi L. Linkevičius, elektros energijos sistemos sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais projektas bus baigtas iki 2025 metų, kaip ir planuota.
 
„Mes esame užsibrėžę tikslą ir tikrai jį pasieksime – desinchronizuoti su Rusija ir sinchronizuoti su Vakarų Europa elektros tinklus iki 2025 metų. Šitas principinis klausimas dėl priklausomybės nuo elektros tiekimo iš Rytų yra taip pat labai svarbus šio proceso komponentas. Čia turime rasti bendras pozicijas, kurių šiuo metu, deja, kol kas nėra. Apie tai nuolat kalbamės. (…) Belieka toliau derėtis ir kalbėtis“, – pirmadienį po Baltijos šalių ir Lenkijos užsienio ministrų susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Linkevičius.
 
Savo ruožtu Latvijos užsienio reikalų ministras E. Rinkevičius pažymėjo, kad Astravo AE elektros energijos pirkimo klausimu su Lietuva yra nuolat diskutuojama.
 
„Tai nėra lengva diskusija. Latvija neturi tiesioginės elektros linijos su Baltarusija. (…) Mes suprantame savo draugų – Lietuvos – susirūpinimą dėl saugumo ir aptarėme ne kartą šį klausimą su Baltarusija. (…) Manau, kad visi suprantame, jog norime turėti saugią energiją. Norime, kad situacija prie mūsų sienų būtų kaip įmanoma saugesnė. Suprantame ir tai, kad užsienio ekspertai vertina situaciją. Mes turime diskusiją, tai sunkus klausimas su skirtingomis nuomonėmis. Tikiu, kad mums reikia judėti tolyn su tuo, kas yra pasiekta energetikos ministrų sunkiomis diskusijomis“, – teigė E. Rinkevičius, pažymėjęs, kad, jo teigimu, „kuo greičiau tapsime dalimi Vakarų elektros tinklo, tuo bus geriau“.
 
Pasak jo, dabar reikia rasti išeitis artimiausiems 5 metams iki sinchronizacijos su Vakarais projekto baigimo.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.15; 14:30
Trumposios naujienos

Latvijoje per parą patvirtinti keturi nauji koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejai ir trečiadienį bendras patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius Latvijoje pasiekė lygiai 900. Naujų mirties atvejų neužfiksuota, praneša Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM.
 
Iš viso Latvijoje COVID-19 aukomis tapo 17 žmonių, o 464 asmenys laikomi pasveikusiais.
 
Ligų prevencijos ir kontrolės centras (SPKC) nurodo, kad per pastarąsias 24 valandas šalyje atlikti 2 477 testai dėl koronaviruso, o nuo vasario pabaigos ištirti 68 627 asmenys.
 
Ligoninėse gydoma 30 pacientų, trijų žmonių būklė sunki.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.06; 11:00
Trumposios naujienos

Latvija kitą savaitę spręs dėl laipsniško karantino apribojimų švelninimo, paskelbė Latvijos premjeras Krišjanis Karinis.
 
Pasak jo, tai, ar švelninti dėl koronaviruso protrūkio įvestus apribojimus, spręs Ministrų Kabinetas, gavęs atitinkamus krizės valdymo pareigūnų pateiktus švelninimo scenarijus.
 
Tarp galimų siūlymų – reikalavimas, kad gyventojai viešose vietose dėvėtų veido kaukes.
 
„Tikimės tolesnių žingsnių plano. Kitą savaitę bus priimti konkretūs sprendimai, kad visi žinotų, kas bus po gegužės 12 d.“, – kalbėjo K. Karinis.
 
Jo teigimu, karantinas bus švelninamas etapais, nes koronavirusas vis dar nėra įveiktas ir nėra išrasti vaistai ar vakcina nuo COVID-19.
Latvijoje iki šiol patvirtinta 818 COVID-19 atvejų ir 13 mirčių nuo šios ligos.
 
„Palyginti su kitomis šalimis, mes atrodome labai gerai. Taip yra dėka visų mūsų bendradarbiavimo. Mūsų pastangos duoda vaisių“, – teigė Latvijos premjeras.
 
Latvijoje paskelbta valstybinė nepaprastoji padėtis, dėl koronaviruso protrūkio sustabdyta didelė dalis ekonominės ir socialinės veiklos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.28; 00:05
Trumposios naujienos

Latvijos teritorijoje per pastarąją parą patvirtinta 13 naujų koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejų, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius trečiadienį išaugo iki 761, praneša Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM, remdamasis Ligų prevencijos ir kontrolės centro (SPKC) duomenimis.
 
Latvijoje nuo infekcijos mirusių žmonių skaičius per pastarąją parą išaugo nuo 5 iki 11.
 
Per pastarąsias 24 valandas šalyje atlikti 1 364 testai dėl koronaviruso, o nuo vasario 29 d. tyrimai dėl galimo užsikrėtimo koronavirusu atlikti jau 39 336 asmenims.
 
Ligoninėse gydomi 42 pacientai, penkių iš jų būklė yra sunki. Nuo ligos iš viso pasveiko 133 pacientai.
 
Kaimyninėje Estijoje per parą patvirtinti septyni nauji koronaviruso atvejai ir vienas naujas mirties atvejis.
 
Bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 1 559, aukų skaičius padidėjo iki 44. Naujausius duomenis pranešė Estijos portalas err.ee, remdamasis Sveikatos tarybos duomenimis.
 
Naujausia koronaviruso auka – Talino ligoninėje gydyta koronavirusu užsikrėtusi 82 metų moteris.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.22; 00:30
Trumposios naujienos

Latvijoje per pastarąją parą nustatyti dar devyni koronavirusine infekcija (COVID-19) sergantys žmonės. Iš viso užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius pasiekė 675, praneša Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM.
 
Šalies Ligų prevencijos ir kontrolės centro (SPKC) duomenimis, pastarąją parą atlikti 1 406 tyrimai dėl koronaviruso.
Iš viso nuo vasario 29 d. Latvijoje atlikti 31 302.
 
Latvijos ligoninėse šiuo metu gydomi 45 COVID-19 pacientai. Daugumai jų pasireiškia nesunkūs ligos simptomai, tačiau trijų žmonių būklė – sunki.
 
Latvijoje nuo koronaviruso mirė penki žmonės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.16; 00:03
Trumposios naujienos

Latvijoje nuo koronaviruso infekcijos iš viso užfiksuotos jau 5 mirtys. Pastarąją parą mirė du žmonės – abu jie priklausė rizikos grupei: vienas priklausė 80-85 metų amžiaus grupei, kitas – 85-90 metų.
 
Susirgimų profilaktikos ir kontrolės centras dar laukia patologoanatomų išvadų dėl kitų dviejų mirčių, užfiksuotų ne ligoninėse, paskelbė Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM.
 
Per parą šalyje patvirtintas 21 naujas COVID-19 atvejis, tad bendras užsikrėtusiųjų skaičius Latvijoje išaugo iki 651. Šeštadienį ištirta 418 mėginių, nuo epidemijos pradžios – 28 214.
 
Stacionaruose gydomi 43 žmonės, iš jų sunkios būklės – du.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.13
Trumposios naujienos

Latvijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Ketvirtadienį Latvijos vyriausybė nusprendė dėl naujo tipo koronaviruso plitimo grėsmės paskelbti šalyje nepaprastąją padėtį. Tai po ministrų kabineto posėdžio žurnalistams pranešė premjeras Krišjanis Karinis.
 
„Nepaprastoji padėtis galioja nuo sprendimo priėmimo iki balandžio 14 d., kad būtų apribotas Covid-19 plitimas“, – sakoma Latvijos vyriausybės nutarime.
 
Pasak K. Karinio, nuo kovo 13 d. iki balandžio 14 d. Latvijoje bus uždarytos visos mokyklos, bus mokomasi nuotoliniu būdu. Vaikų darželius galės lankyti tik tie vaikai, kurių tėvai galės patvirtinti, kad jie nesilankė naujojo koronaviruso paliestose šalyse ir nekontaktavo su tokiais asmenimis. Laikinai nutraukiama būrelių ir sporto sekcijų veikla.
 
„Nuo kovo 13 d. draudžiami visi vieši renginiai, susirinkimai, eitynės ir piketai, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip 200 žmonių“, – pareiškė premjeras.
 
Latvijos vyriausybė taip pat paragino šalies gyventojus susilaikyti nuo kelionių į užsienį. Anot K. Karinio, valdžia padarys visa, kad užkirstų kelią viruso plitimui. Bet valstybės siena nebus uždaryta.
 
Latvijoje iki šiol patvirtinta 16 užsikrėtimo naujo tipo koronavirusu atvejų, 15 žmonių užsikrėtė lankydamiesi užsienyje – Italijoje, Ispanijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje.
 
Naujojo koronaviruso Covid-19 sukelto susirgimo protrūkis buvo užfiksuotas praėjusių metų gruodžio pabaigoje Kinijos Uhano mieste, kuriame gyvena 12 milijonų žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija kovo 11 d. pripažino jį pandemija. Be Kinijos, infekuotųjų rasta daugiau kaip šimte šalių.
 
Pasaulyje užsikrėtusiųjų skaičius viršijo 118 tūkstančių, apie 4,3 tūkstančio žmonių mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.13; 09:10