Deborah Haynes, Frensis Elliott, Fiona Hamilton / The Times

Didžiosios Britanijos specialiosios tarnybos rengiasi tam, kad Rusija įvykdys naują ataką pasibaigus futbolo pasaulio čempionatui, praneša The Times.

Žvalgybos darbuotojai saugosi dar vieno pasikėsinimo ar kibernetinės atakos prieš kraštutinai būtiną infrastruktūros elementą, tokį kaip elektros jėgainė ar vandens tiekimo sistema, rašo leidinio žurnalistai. „Tai rimta“, – sakė leidinio šaltinis.

Šaltinis Vaithole pakomentavo: „Be abejo, esame budrūs dėl galimo priešiškų valstybių, įskaitant ir Rusiją, puolimo. Tai mes visada labai aštriai suvokiame“.

Aukšto rango kariškis sakė, kad Kremlius linkęs pulti, kai pasaulio dėmesys atitrauktas tarptautinio sportinio įvykio. „Rusijos elgesyje esama dėsningumo – ir į Gruziją, ir į Krymą ji įsibrovė tarptautinio sportinio renginio metu“, – priminė jis.

„Jeigu pažvelgsime į istoriją, visada kažkas įvyksta didelio sportinio įvykio metu, – sakė leidiniui Latvijos gynybos ministras Raimondas Bergmanis. – Aš užaugau Sovietų Sąjungoje ir suprantu rusus. Aš nerimauju dėl ateities. Dabar malonu ir šventiška, o kas bus paskui? Aš nežinau“.

Straipsnio autoriai pabrėžia: „Putinas stengiasi pristatyti savo šalį palankiai per futbolo turnyrą. Bet toms ambicijoms sudavė smūgį, matyt, atsitiktinis dviejų britų apsinuodijimas rusiška nervus paralyžiuojančia medžiaga šeštadienį Eimsberyje, Viltšyro grafystėje“.

Pasak šaltinio iš Vaitholo, suvokimas, kad įmanoma dar viena rusų ataka, prilygsta nuogąstavimams dėl Islamo valstybės teroristinės veiklos, kuri sustiprėjo po pernykščių atakų. „Solsberis priminė, kad Rusija pasirengusi puldinėti Didžiąją Britaniją, ir nuo to laiko mes esame sustiprinę budrumą“, – sakė leidinio pašnekovas.

Informacijos šaltinis – The Times

2018.07.07; 06:30

Baltijos šalių gynybos ministrai šiandien susitiko Daugpilyje, kur aptarė saugumo ir gynybos klausimus bei sutarė dėl konkrečių priemonių, stiprinant kolektyvinę gynybą.

„Vertiname NATO indėlį į regiono saugumo didinimą ir esame tikri šia partneryste, tačiau turime visomis priemonėmis – tiek gynybos ir saugumo, tiek politinėmis ir finansinėmis – didinti ir mūsų pačių indėlį į kolektyvinę gynybą. Esu tikras, kad Baltijos šalys kartu gali reikšmingai prisidėti prie kolektyvinės gynybos“, – sakė Daugpilyje krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Pasak ministro, kylant naujiems saugumo iššūkiams, Baltijos šalims kaip niekada svarbi bendra pozicija kolektyvinės gynybos klausimais. „Tik kalbėdami vienu balsu galime  būti  stipresni ir galime užsitikrinti didesnę sąjungininkų paramą“, – sakė krašto apsaugos ministras.

Susitikime R. Karoblis su Latvijos gynybos ministru Raimondu Bergmaniu (Raimonds Bergmanis) ir Estijos gynybos ministru Margusu Tsahkna (Margus Tsahkna) pasveikino, kad pirmą kartą istorijoje Aljanso rytinės sienos yra ne tik žemėlapyje, bet ir nužymėtos kariniais sąjungininkų pajėgumais. Ministrai sutarė, kad Baltijos šalims siekiant toliau stiprinti savo ir viso Aljanso kolektyvinę gynybą dės visas pastangas patiems stiprinant trūkstamus pajėgumus, pirmiausia oro gynybą. Tuo tikslu skirti 2 proc. nuo BVP yra būtina, bet tai tėra patikimos gynybos finansavimo minimumas.

Ministrai patvirtino, kad Baltijos valstybės yra tvirtai įsipareigojusios prisidėti prie efektyvaus karinio atsako prieš visas grėsmes ir pažymėjo savo pasiryžimą stiprinti indėlį kovoje su terorizmu.

Susitikimo metu pasirašytame komunikate šalys padėkojo JAV administracijos siekiui didinti Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvą ir už tvirtą NATO priešakinių pajėgų batalionų kovinėse grupėms vadovaujančių ir jose dalyvaujančių šalių įsipareigojimą Baltijos valstybių saugumui.

Informacijos ir nuotraukos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.06.03; 05:50

Rugsėjo 15 d. LDK Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione Marijampolėje vyks krašto apsaugos ministro Juozo Oleko ir Latvijos gynybos ministro Raimondo Bergmanio (Raimonds Bergmans) susitikimas. 

Latvijos gynybos ministras Raimondas Bergmanis.
Latvijos gynybos ministras Raimondas Bergmanis.

Ministrai aptars dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje, NATO sutartas saugumo ir atgrasymo priemones, priimančiosios šalies paramą  atvykstantiems tarptautiniams batalionams.

Pagrindinis ministrų susitikimo tikslas – pasirašyti bendrą pareiškimą, pagal kurį Lietuva ir Latvija bendradarbiaus, siekdamos sinchronizuoti karinės įrangos pirkimus. Tai padės stiprinti regiono saugumą, prisidės prie NATO saugumo ir atgrasymo priemonių stiprinimo ir kitų aljanso iniciatyvų įgyvendinimo.

Ministrai taip pat kalbės apie šių metų liepą Varšuvoje NATO sutartas Baltijos regiono saugumą stiprinsiančias priemones – tarptautinių batalionų kovinių grupių dislokavimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

NATO sutarė, kad tokiam tarptautiniam batalionui, kurį sudarys NATO sąjungininkų kariai, Lietuvoje vadovaus Vokietija, Latvijoje – Kanada. Ministrai taip pat apsikeis informacija apie šalių planus ir nuveiktus darbus ruošiantis tarptautinių vienetų atvykimui jau kitų metų pradžioje. 

Ministrams LDK Kunigaikščio Vytenio bendrosios logistikos paramos bataliono vadas majoras Rimvydas Balinskas pristatys batalioną, kurio pagrindinis tikslas – užtikrinti Lietuvos kariuomenės  dalinių logistinį aprūpinimą. Vėliau ministrai apžiūrės bataliono techniką ir ginkluotę, pabendraus su kariais. 

Prieš susitikimą su Latvijos gynybos ministru, krašto apsaugos ministras J. Olekas susitiks su rotacinę pamainą Vytenio batalione baigiančiais JAV kariais. Jiems  ministras įteiks  medalius  „Už tarpusavio paramą“.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.09.15; 05:29 

Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas išreiškė akivaizdų susirūpinimą dėl padažnėjusių neplanuotų Rusijos karinių mokymų prie Pabaltijo oro erdvės. Gynybos ministras teigė, kad pastaruoju metu padaugėjo Rusijos reaktyvinių naikintuvų skrydžių prie Latvijos sienos. „Mums nereikėtų kelti panikos, tačiau reikia suprasti, kad Rusijos karinės pajėgos vakariniame regione auga, o karinis disbalansas yra ne Baltijos šalių regiono naudai“, – skaičiavo ministras.

Latvijos gynybos ministras taip pat informavo, jog Kremlius neabejotinai pasiekė savo tikslą dalį Latvijos gyventojų padarydamas lojalesniais Rusijai. Todėl Latvijoje būtina sukurti stiprias visuomenines informavimo priemones, – kalbėdamas per šalies televiziją sakė Latvijos gynybos ministras A..Pabrikas.

Continue reading „Kremlius pasiekė tikslą dalį Latvijos gyventojų padarydamas lojalesniais Rusijai“

visockas-gintaras-portretas

Šią savaitę turėjau prasmingą susitikimą su Vilniaus Universiteto profesoriumi Vytautu Daujočiu.

Prof. Vytautas Daujotis padovanojo ką tik išleistą veikalą “Nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo vargdenė”, kuriame drauge su Arvydu Janulaičiu, Vytautu Radžvilu ir Rimantu Petru Šližiu “įvairiais aspektais nagrinėja vadinamąją krepšelinę Lietuvos aukštojo mokslo reformą.

Bei “argumentais ir faktais parodo, kaip ir kodėl teisingumo ir nešališkumo principus aukštąjame moksle paneigęs krepšelinės reformos eksperimentas veja jaunimą iš Tėvynės ir virto nusikaltimu tautai”.

Būtent šiame konceptualiame, analitiniame darbe pateikiami visuomenei beveik nežinomi faktai apie nesėkmingus mėginimus pertvarkyti ir modernizuoti aukštojo mokslo sistemą. Būtent šie duomenys leidžia “geriau suvokti, kokios gelminės priežastys lėmė nuolat didėjančią krizę”.

Continue reading „Nepatogūs klausimai“

artis_pabriks

Nedidelė organizacija – Latvijos rusų draugija (LRD) – ilgą laiką veikė atvirai reikšdama ekstremistines antivalstybines pažiūras.

Žiniasklaida apie tai prabilo po to, kai Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas parašė laišką Saugumo policijai su prašymu įvertinti šios organizacijos veiklą.

Ministro manymu, organizaciją reikia uždaryti. Peržiūrėjęs LRD parengtą žemėlapį ir jos tinklalapio turinį, A. Pabrikas pareiškė, kad jie rodo šios organizacijos „antivalstybiškumą, antieuropietiškumą, radikalų rusų nacionalizmą, imperinį revanšizmą ir užslėptą antisemitizmą“.

Continue reading „Latvijos gynybos ministras ragina uždaryti ekstremistinę rusų draugiją“