Rusija prognozuoja, kad žlugs derybos su JAV dėl paskutinės didelės branduolinio nusiginklavimo sutarties išgelbėjimo. „Aš manau, kad JAV tikriausiai jau priėmė sprendimą nepratęsti sutarties“, – penktadienį Maskvoje sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Anot jo, keista, kaip atkakliai JAV vyriausybė mėgina į derybas įtraukti Kiniją.
 
Po septynių mėnesių baigsis „New-Start“ sutarties dėl JAV ir Rusijos branduolinio potencialo mažinimo galiojimas. Maskva ir Vašingtonas jau susitiko derybų, tačiau jos kol kas nebuvo vaisingos. JAV nori, kad prie ginkluotės kontrolės sutarties prisijungtų ir Kinija. Tačiau ši kol kas nesutinka derėtis dėl savo didėjančio branduolinių ginklų arsenalo.
 
Jei sutartis nebus pratęsta ar nebus sudaryta nauja sutartis, pirmą kartą per dešimtmečius nebeliks sutarties, ribojančios strateginių atominių ginklų atsargas. Maskva siekia sutarties pratęsimo. S. Lavrovas pasiūlė, kad Rusija galėtų tarpininkauti tarp JAV ir Kinijos, jei to būtų pageidaujama.
 
Pasak S. Lavrovo, jo šalis pasirengusi derėtis ir dėl naujesnių ginklų sistemų įtraukimo į būsimą susitarimą. „New-Start“ sutartis įpareigoja šalis apriboti branduolinių raketų paleidimo įrenginių skaičių iki 800, o veikiančių branduolinių užtaisų – iki 1 550.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.11; 16:05

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atmetė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kaltinimus, kad Rusijos programišiai 2015 m. surengė ataką prieš ją ir pasisavino kanclerės elektroninius laiškus.
 
„Praėjo penkeri metai. Nebuvo pateikta nė vieno konkretaus fakto“, – interviu Rusijos žiniasklaidos grupei RBK sakė S. Lavrovas.
 
A. Merkel šią savaitę pareiškė, kad yra rimtų įrodymų, jog ji tapo Rusijos programišių ir šnipinėjimo taikiniu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.16; 00:03

Bachramas Zeinalovas. Slaptai.lt nuotr.

Jau daug metų gyvenu Lietuvoje tarp lietuvių, esu Lietuvos pilietis. Bet taip pat labai myliu savo tėvynę Azerbaidžaną. Taigi aš turiu dvi tėvynes. Ir jų abiejų likimai man rūpi. Todėl kartais širdį skauda, kai Lietuvoje paviršutiniškai arba klaidingai apibūdinamas Azerbaidžano – Armėnijos konfliktas dėl Kalnų Karabacho. Tenka pripažinti, kad kai kurie kadaise dirbtinai Lietuvoje sukurti mitai vis dar gyvuoja – trukdo blaiviau pažvelgti į problemas, su kuriomis susiduria Azerbaidžanas, siekdamas susigrąžinti separatistų okupuotą Kalnų Karabachą ir dar septynetą gretimų rajonų.

Tendencingumai dėl rinkimų

Dėka tokių istorikų kaip Algimantas Liekis (jo veikalas „Tautų kraustymai Kaukaze XX amžiuje“) Lietuvos visuomenė jau suvokia, jog Kalnų Karabachas, azerbaidžanietiškai – Juodasis Sodas, tikrai nėra Armėnija. Tie laikai, kai Lietuvoje buvo skelbiama vien Jerevanui palanki informacija, – jau praėjo.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: istorikas Algimantas Liekis.

Tačiau šiandien vis tik norėčiau slaptai.lt skaitytojams priminti keletą niuansų, į kuriuos, mano supratimu, dar neatkreiptas deramas dėmesys. Abipusiam azerbaidžaniečių – lietuvių supratimui tebetrukdo dvigubi standartai, kurie Lietuvoje susiformavo, kai čia kelis dešimtmečius be menkiausios konkurencijos šeimininkavo armėniška propaganda.

Štai neseniai Azerbaidžane buvo surengti parlamento rinkimai. Lietuvos spaudoje pasirodė publikacijų, kuriose jie įvertinti kritiškai. Negaliu sakyti, jog ten – viskas idealu. Tačiau aš, jau senokai gyvendamas Rytų Europoje, galiu lyginti tiek Azerbaidžane, tiek Lietuvoje rengiamus rinkimus, todėl, nesileisdamas į plačius debatus, manau, jog Lietuva, kaip ir kai kurios kitos Europos valstybės, – per daug tendencingos, per daug kritiškos Azerbaidžanui. Nenarpliosiu šiandien visų rinkiminių detalių, tepasakysiu, jog jei jie būtų surengti ne Azerbaidžane, o, sakykim, Armėnijoje ar Gruzijoje (Sakartvelas), Lietuvoje visi rašytų, girdi, parlamentas išrinktas daugmaž normaliai – be didelių, be grubių pažeidimų.

Europietiška parama

Kitas pavyzdys. Europos Sąjunga svarsto, kiek lėšų dera skirti Rytų partnerystės programai priklausančioms šalims. Jei būtume preciziškai teisingi, principingi, pagalbą kovai su COVID-19 turėtume visoms šalims padalinti vadovaudamiesi ta pačia taisykle, tais pačiais principais. Pavyzdžiui, proporcingai pagal gyventojų skaičių. Bet kol kas ES planuose neįžvelgiu jokio sąžiningumo. Mažytei, vos 3 milijonus gyventojų turinčiai Armėnijai – numatyti net 93 milijonai eurų, o beveik 10 milijonų gyventojų turinčiam Azerbaidžanui – tik 14 milijonų.

Akivaizdus skirtumas ir tarp to, kas numatoma Gruzijai ir Ukrainai. Gruzijai – 183 milijonai, Ukrainai – 190 milijonų, nors puikiai žinome, kiek kartų Ukraina didesnė ir gausesnė už Sakartvelą (Gruziją). Principų, kuriais vadovaujasi Briuselis ir Strasbūras, žadėdami paskirstyti pinigus, – sveiku protu neperprasi. Vokietijos Bertoldo Beico centro (DGAP), užsiimančio užsienio politika, direktorius Aleksandras Raras įvardino priežastis, kodėl tokios skirtingos proporcijos. Paaiškinimai maždaug tokie: „Azerbaidžanas gaus mažiau pinigų todėl, kad yra turtingas“.

Bet ar tai – teisinga? Juk visokių turtuolių ir visokių vargšų esama. Kartais turtingas žmogus prakuto tik todėl, kad sunkiai dirbo, taupė. O tas vargingai besiverčiantis vargšu tapo todėl, kad atsainiai dirbo, netaupė uždirbtų pinigų, mėgo dažnai ir ilgai atsotogauti. Tad jei vargšui skirsime daugiau paramos, jį dar labiau paskatinsime tinginiauti bei išlaidauti.

Taip pat Europai turėtų rūpėti, kaip tarptautinėje arenoje elgiasi tos Rytų partnerystės šalys, kurios trokšta sulaukti finansinės paramos. Nei Azerbaidžanas, nei Ukraina, nei Gruzija (Sakartvelas) nėra okupavusios svetimų žemių. Armėnija – okupavusi Kalnų Karabachą (tokia visos Europos Sąjungos ir NATO pozicija). Mano supratimu, į šį niuansą būtina atkreipti dėmesį. Juolab kad Armėnija visose tarptautinėse įstaigose, įskaitant ir Jungtines Tautas (JT), ir Europos saugumo ir bendradarbiavo (ESBO) organizacijas, remia agresyvųjį Kremlių, neigiantį savo karinius nusikaltimus Moldovoje, Gruzijoje, Ukrainoje.

Neatsižvelgdama į Armėnijos laikyseną tarptautinėje arenoje Europa, mano supratimu, elgiasi labai nesąžiningai. Žadėdama akivaizdžiai didesnes finansines injekcijas agresyvumo neatsisakančiai Armėnijai nei tarptautinėje arenoje padoriai besielgiančioms šalims, ES, nori ar nenori, tampa teritorinius konfliktus skatinančia Europa.

Tikroji Sergėjaus Lavrovo pavardė

Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.

Priežasčių, kodėl Azerbaidžanui taip sunku susigrąžinti savas žemes, – daug. Viena iš jų – Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas. Jei užsienio spaudoje pilna pranešimų, tai Lietuvoje kažkodėl neaptikau rašant, jog Sergėjaus Lavrovo tėvas buvo Gruzijos armėnas Kalantarianas, kilęs iš Tbilisio. Tai kas, kad Rusijos diplomatijos vadovas šiandien pakeitęs savo pavardę į rusišką ir niekur niekad neakcentavo savo kilmės. Mano giliu įsitikinimu, ši aplinkybė – tai dar viena priežastis, kodėl Azerbaidžanui taip keblu visose derybose pasiekti teigiamų rezultatų, jei tik dalyvauja Rusija. Argi šandieninės Rusijos imperinės politikos vienas iš vadovų ponas Sergėjus Lavrovas, neigiantis Ukrainos teises į Krymą, nematantis jokių rusų kareivių Donbase, atmetantis Gruzijos ir Moldovos teises susigrąžinti savo žemes, gali sąžiningai sureguliuoti Armėnijos – Azerbaidžano kivirčą dėl Kalnų Karabacho?!

Raginu atkreipti dėmesį ir į šių metų pradžioje Miunhene surengtą Armėnijos premjero Nikolos Pašiniano ir Azeraidžano prezidento Ilhamo Alijevo susitikimą dėl Kalnų Karabacho konflikto ateities. Jų ilgokas viešas ginčas (visą interviu galima rasti youtube.com erdvėje) –nufilmuotas ir viešai prieinamas. Visi, kas jį matė, net ir nieko nežinodami apie šį ginkluotą susidūrimą, puikiai jautė, kurioje pusėje – tiesa. Azerbaidžano vadovas – užtikrintas, ramus, cituojantis visiems žinomus tarptautine teise paremtus argumentus, o Armėnijos lyderis – pasimetęs, susigūžęs, besiremiantis kažin kokios pasauliui nežinomos arcacho tautos teise atplėšti žemės gabalą nuo Azerbaidžano. Jei Lietuvos televizijos būtų parodžiusios tą spaudos konferenciją, net ir patys didžiausi Armėnijos simpatikai suglumtų – o juk Armėnijos premjeras paisto kažin kokius niekus!

Kodėl Iranas prisibijo Azerbaidžano?

Kitas lietuviams vis dar nesupantamas argumentas – Irano laikysena. Lietuviai tradiciškai tebemano, kad Iranas palaiko Azerbaidžaną. Juk abi šalys – musulmoniškos. Bet viskas – atvirkščiai. Žinoma, oficialiai Teheranas – už Azerbaidžano teritorinį vintisumą. Tačiau slapta remiama Armėnija.

Štai neseniai buvo užfiksuota, kaip šimtai Irano benzinvežių važiuoja iš Irano į Armėnijos okupuotą Kalnų Karabachą (youtube.com skelbiami videoįrašai). Akivaizdu, kad tų automobilių vairuotojai (iranietiški automobilių numeriai) pažedė Azerbaidžano teritorinį vientisumą – remiantis tarptautine teise, degalai į Kalnų Karabacho sostinę Hankendį turėtų atkeliauti tik tuo atveju, jei tokį leidimą duotų Azerbaidžanas. Bet Teheranas juk šią ekonominę operaciją atliko negavęs Azerbaidžano leidimo.

Tokių iranietiškų aferų būta ir 1992-1994-aisiais metais, kai tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgų įsiplieskė kruvinas karas. Tuomet Iranas irgi slapta armėnų separatistams tiekė degalus. Kas dabar žino, kaip būtų pasibaigęs 1994-aisiais užšaldytas konfliktas, jei iš Irano keliavęs benzinas nebūtų pasiekę armėnų separatistų tankų, šarvuočių, sunkvežimių?

Iranas. Nacionalinė vėliava

Manote, kad musulmoniškas Iranas negali draugauti su krikščioniška Armėnija labiau nei su musulmoniškuoju Azerbaidžanu?

Tarp Irano ir Armėnijos – ypatinga draugystė. Abi valstybės yra okupavusios Azerbaidžano teritorijų. Armėnija 1992 – 1994  metais užėmė Kalnų Karabachą ir septynetą aplinkinių ajonų, o Iranas prieš kelis šimtus metų okupavo ypač dideles pietines Azerbaidžano teritorijas. Taip, būtent taip – šiaurinės Irano dalys nėra iranietiškos. Tai – Pietinis Azerbaidžanas, kurį Baku prarado, kai carinė Rusija ir Iranas dalinosi užkariautas teritorijas. Kad įsivaizduotumėte, kaip Iranas bijo Azerbaidžano sustiprėjimo, įtakos, pateiksiu vieną palyginimą: Azerbaidžane šiandien gyvena apie 10 milijonų azeraidžaniečių, o Irane jų – apie 30 milijonų. Štai kodėl Iranas nesuinteresuotas Azerbaidžano sustiprėjimu, štai kodėl jam naudinga agresyvi Armėnija. 

Iranas negražiai pasielgė ir tuomet, kai jo restauratoriai padėjo armėnams restauruoti keletą musulmoniškų mečečių, išlikusių Kalnų Karabache, Jerevane. Kodėl negalima pagirti Irano pastangų restauruoti šiandieninės Armėnijos teritorijoje atsidūrusių mečečių? Armėnų falsifikatoriai nepajėgė azerbaidžanietiškų maldos namų paversti krikščioniškais maldos namais (per daug akivaizdi būtų klastotė), už tai leido iraniečiams pakeisti azerbaidžanietiškus akcentus į iranietiškus. Kad azerbaidžanietiško paveldo ten neliktų nė kvapo.

Paminklas žuvusiems azerbaidžaniečių kariams. Gazacho miesto kapinės. Slaptai.lt nuotr.

Nepaisant šių kiaulysčių Azeraidžanas elgiasi ypač padoriai, principingai. Oficialusis Baku niekad niekur nedavė nė menkiausio preteksto, jog įmanomos teritorinės pretenzijos Iranui, be to, viuomet, kai kalbama apie Vakarų taikomas sankcijas Techeranui, Baku laikosi nuomonės, kad sankcijos – netinkama spaudimo priemonė.

Štai šiuos dalykus derėtų žinoti, kai kalbama apie Armėnijos – Azerbaidžano nesutarimus.

Bachramas Zeinalovas yra Lietuvos pilietis (Lietuvoje gyvena per 40 metų), Šiaulių apskrities Azerbaidžano draugijos pirmininkas, tautinių mažumų departamento prie Lietuvos vyriausybės tarybos narys

2020.04.19; 18:00

Michailas Mišustinas. EPA – ELTA nuotr.

Dalyvaujant prezidentui Vladimirui Putinui, naujasis Rusijos premjeras Michailas Mišustinas antradienį Maskvoje pristatė savo kabinetą.
 
Naujojoje vyriausybėje lieka beveik 16 metų užsienio reikalų ministro postą užimantis Sergejus Lavrovas, taip pat gynybos ministras Sergejus Šoigu. Portfelį išlaikė ir Vidaus reikalų ministerijai vadovaujantis Vladimiras Kolokolcevas. Daug kitų ministrų postų užims nauji veidai.
 
Praėjusią savaitę atsistatydino visa Dmitrijaus Medvedevo vadovaujama vyriausybė. Premjeras šį žingsnį argumentavo siekiu leisti prezidentui nekliudomai vykdyti reformas. Tarp jų yra ir konstitucijos pataisos.
 
V. Medvedevas paskirtas Rusijos Saugumo tarybos pirmininko, t. y. V. Putino  pavaduotoju.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.22; 00:30

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Iranas Ukrainos oro linijų lėktuvą numušė būtent tuo metu, kai šalies kariuomenėje buvo kilusi baimė dėl galimai artėjančių amerikiečių naikintuvų F-35, praneša „Reuters“.
 
„Tuo metu netoli Irano pasienio ore buvo mažiausiai šeši F-35 naikintuvai. Ši informacija dar turi būti patvirtinta, bet noriu pabrėžti įtampą, kuri visada lydi panašias situacijas“, – sakė S. Lavrovas.
 
Iranui numušus Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvą, kuriuo skrido 176 žmonės, šalyje kilo krizė, o tūkstančiai iraniečių išėjo į gatves protestuoti, kai kariuomenė pripažino netyčia numušusi lėktuvą.
 
Kalbėdamas kasmetinėje spaudos konferencijoje Maskvoje, S. Lavrovas pavadino šią katastrofą žmogaus klaida ir tikino nebandantis sumažinti Irano atsakomybės už šį įvykį.
 
Vis dėlto, tvirtino ministras, svarbu suprasti kontekstą ir tai, kad nelaimė įvyko praėjus vos kelioms valandoms po Irano raketų paleidimo į JAV naudojamas Irako bazes, kai Irano kariuomenė laukė kokio nors Jungtinių Valstijų kariuomenės atsako.
 
„Turime informacijos, kad iraniečiai tikėjosi dar vienos Jungtinių Valstijų atakos po raketų paleidimo, tačiau Teheranas nežinojo, kokia gali būti ta ataka“, – teigė S. Lavrovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.18; 07:30

Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos kariuomenė kol kas negali patvirtinti, kad „Islamo valstybės“ lyderis Abu Bakras al-Baghdadis išties buvo nukautas, kaip paskelbė Jungtinės Valstijos, Rusijos televizijai „Rossiya-24“ pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
 
„Gynybos ministerija jau yra komentavusi apie Abu Bakrą al-Baghdadį. Mums reikia daugiau informacijos. Naujiena paskelbta labai iškilmingai ir džiūgaujant, bet mūsų kariuomenė vis dar aiškinasi. Kariškiai kol kas negali patvirtinti daugelio dalykų, kuriuos pareiškė Jungtinės Valstijos. Taigi kol kas šios situacijos neliesiu“, – televizijos laidoje kalbėjo Rusijos diplomatijos vadovas.
 
Žuvo „Islamo valstybės“ lyderis A. B. al-Baghdadis. EPA-ELTA nuotr.
„Tiesa, teroristų sunaikinimą, jeigu toks iš tiesų įvyko, nes apie Abu Bakro al-Baghdadžio mirtį anksčiau pranešta ne vieną kartą, tikriausiai galima laikyti pozityviu žingsniu, turint omenyje, kad šis žmogus ženkliai prisidėjo prie Islamo valstybės sukūrimo ir bandymo įtvirtinti kalifatą“, – pridūrė S. Lavrovas.
 
A. B. al-Baghdadis, kuris IS vadovavo nuo 2014 metų ir buvo labiausiai ieškomas žmogus pasaulyje, žuvo per JAV specialiųjų pajėgų reidą Sirijos Idlibo provincijoje. Apie tai spalio 27 d. paskelbė prezidentas Donaldas Trumpas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.03; 07:00

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino JAV žaidžiant „pavojingus žaidimus“ Sirijos šiaurės rytuose.
 
Pasak S. Lavrovo, JAV žaidžia labai pavojingus žaidimus su Sirijos kurdais, kurių kovotojai buvo pagrindiniai JAV sąjungininkai kovoje su „Islamo valstybe“ (IS) Sirijoje. JAV prieš kelias dienas nusprendė neberemti kurdų kovotojų Sirijoje.
 
Turkija jau seniai grasino pradėti karinę operaciją prieš kurdų kovotojus Sirijoje, kuriuos laiko teroristais. Puolimo tikimybė gerokai išaugo, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas staiga paskelbė, kad netrukdys turkų operacijai ir atitrauks nuo šiaurinės Sirijos sienos JAV karius.
 
Šis JAV sprendimas sulaukė kritikos, neva JAV apleido Sirijos kurdus – ilgalaikius savo sąjungininkus kovoje su IS.
 
JAV kariai pradėjo atsitraukimą iš pozicijų Sirijos šiaurinėje dalyje ir taip sudarė sąlygas Turkijos karinei operacijai prieš kurdų kovotojus pasienio teritorijoje.
 
Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano teigimu, Turkijos operacijos tikslas – išvyti kurdų kovotojus iš Sirijos pasienio teritorijos ir įkurti joje „saugiąją zoną“, į kurią galėtų sugrąžinti 2 mln. Turkijoje gyvenančių sirų pabėgėlių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.10; 03:00

Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.

Armėniškas leidinys armenianreport.com praneša keletą ištraukų iš interviu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergėjumi Lavrovu. Paklaustas žurnalistų, ar Rusija nepralaimi Ukrainoje, Gruzijoje ir Armėnijoje, leisdama aplink save kurtis „Rusijos priešams“ iš buvusių „broliškų“ respublikų, S.Lavrovas atsakė, jog Kremliui, be abejo, labai svarbu, kas šiuo metu dedasi tiek Ukrainoje, tiek Gruzijoje, tiek Armėnijoje.

Rusijos diplomatijos vadovas mano, kad su šiomis valstybėmis Rusiją sieja labai svarbūs ir reikšmingi aspektai – bendra istorija gyvenant „vieningoje draugiškoje valstybėje“. Deja, sužlugus SSRS, pasak S.Lavrovo, Vakarai pamanė, kad jie gali be ceremonijų kištis į šių valstybių gyvenimą. Ypač ryškus pavyzdys – Ukraina.

Rusijos ir Armėnijos vadovai Vladimiras Putinas ir Seržas Sargsianas. Rusijos karinė bazė Armėnijos mieste Giumri. 2013 metai

Tačiau jei Rusija dėl Ukrainos ir Gruzijos orientacijos turi bėdų, tai dėl Armėnijos – visai kita šneka. Armėnija yra svarbiausias, ištikimiausias Rusijos partneris Užkaukazėje. Su Armėnija kuriami strateginiai, draugiški, ištikimiems partneriams būdingi tarpusavio santykiai. Rusijos ir Armėnijos bendradarbiavimas intensyvus visose srityse. Tiek vidaus, tiek užsienio reikaluose. Dinamiškai vystosi ir bendradarbiavimas švietimo, kultūros, investicijų ir kariniuose reikaluose. Rusija – pagrindinis, svarbiausias, nuoširdžiausias Armėnijos partneris ekonominėse sferose.

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Tačiau Rusijos diplomatijos vadovas neatmetė galimybės, jog padėtis keisis ir kitose dviejose valstybėse – Ukrainoje ir Gruzijoje. S.Lavrovas pabrėžė, esą dauguma gruzinų nelaiko Rusijos savo priešu, esą antirusišką retoriką pasigavo tik keli Gruzijos politikai, siekiantys asmeninių, savanaudiškų tikslų. Ukrainoje – kur kas sudėtingiau. Tačiau, S.Lavrovo teigimu, būtų labai teisinga, kad nei Vašingtonas, nei Briuselis nenurodinėtų šiai valstybei, kokią užsienio politikos kryptį pasirinkti.

S.Lavrovas mano, kad Kremlius siekia labai gražių tikslų – kad visose SSRS respublikoe vyrautų draugystės, bendradarbiavimo, jungimosi tendencijos.

Belieka paklausti kai kurių Lietuvos politikų, ypač atkakliai propagavusių Armėnijos integracijos į Europos Sąjungą politiką: kaip jūs siekiate Armėniją suvilioti „Rytų partnerystės programomis, jei ji – svarbiausias Rusijos partneris? Jūs norite į Europą atitempti Trojos arklį, kurio pagalba Kremliui būtų dar lengviau skaldyti tiek NATO, tiek ES?

Parengta pagal armenianreport.com publikacijas

2019.07.18; 08:45

JAV Valstybės sekretorius Maikas Pompeo. EPA – ELTA nuotr.
JAV griežtai sukritikavo Rusijos veiksmus Venesueloje. Rusijos karinių lėktuvų ir personalo nusiuntimas į Karakasą yra „beatodairiška padėties eskalacija“, – pirmadienį Vašingtone pareiškė Valstybės departamento atstovas. Valstybės sekretorius Mike’as Pompeo sakė, jog per pokalbį telefonu su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu pareiškė, kad JAV pasyviai nestebės, kaip Maskva remia prezidentą Nicolą Madurą, praneša agentūra „Reuters“.

Kokių veiksmų JAV galėtų imtis konkrečiai, M. Pompeo nepasakė. JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra užsiminęs apie karinę intervenciją – kaip apie vieną galimybių.

Venesuelos valdančiosios Socialistų partijos vicepirmininkas Diosdadas Cabellas patvirtino, kad šalyje nusileido du lėktuvai iš Rusijos. Rusija yra viena svarbiausių N. Maduro rėmėjų. 

Venesueloje tuo tarpu antrą kartą per mažiau nei tris savaites didelėje šalies dalyje, įskaitant daugelį sostinės Karakaso kvartalų, dingo elektra. Dėl to čia nekursavo metro traukiniai. Anot žiniasklaidos, sutrikimų būta ir tarptautiniame oro uoste.

Kovoje pradžioje šalis beveik savaitę gyveno be elektros energijos. Prezidentas Nicolas Maduras dėl to apkaltino JAV bei opozicijos kibernetines atakas. N. Maduro priešininkai tuo tarpu kaltina vyriausybę nepakankamai investuojant į šalies infrastruktūrą.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.03.26; 08:24

Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl, antradienį lankydamasi Maskvoje, sakė, kad Austrija nori palaikyti gerus santykius su Rusija, nepaisant ES sankcijų. 

„Mes remiame ES principus, bet bandome išlaikyti tvirtus ryšius su Rusija“, – po pokalbių su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu sakė K. Kneissl ir pridūrė, kad Viena ir Maskva tradiciškai palaiko puikius dvišalius santykius.

Austrijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai susitiko praėjus keturiems mėnesiams po to, kai dėl šnipinėjimo skandalo K. Kneissl atšaukė savo suplanuotą vizitą į Maskvą. 

K. Kneissl kelionė atšaukta lapkritį, kai Austrija pareiškė išsiaiškinusi, kad į atsargą išėjęs Austrijos kariuomenės pulkininkas kelis dešimtmečius šnipinėjo Rusijos naudai. Rusija pasmerkė šiuos kaltinimus kaip „nepagrįstus“, ir skandalas apkartino abiejų šalių santykius.

Antradienį vykusio susitikimo metu S. Lavrovas taip pat sukritikavo Austriją dėl „staigaus sprendimo viešai apkaltinti Rusijos Federaciją dėl šnipinėjimo“. Rusijos ministras pridūrė, kad Austrija yra „svarbi Rusijos partnerė“, ir žarstė pagyras jos verslininkams, kad jie nepasitraukė iš Rusijos rinkos, nepaisant ES sankcijų.

Austrijos ministrė, savo ruožtu, paragino Rusiją paleisti 24 Rusijoje kalinamus Ukrainos jūreivius.

Austrija yra viena iš kelių ES valstybių narių, kurios išlaikė glaudžius santykius su Rusija nuo 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos. Pernai K. Kneissl pakvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į savo vestuves ir šiuo žingsniu sukėlė pasipiktinimą.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.03.13; 06:50

Kremlius atmetė JAV kaltinimus Rusijos pilietei Marijai Butinai, pavadindamas juos „nepagrįstais“. Moteris ketvirtadienį prisipažino veikusi šalyje kaip neteisėta užsienio agentė.

Marija Butina

„Kaltinimus jai laikome visiškai nepagrįstais“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. 

M. Butina kaltinama tuo, kad veikė kaip neregistruota Rusijos agentė ir bandė infiltruotis į Respublikonų partiją, užmegzdama ryšius su tokiomis organizacijomis kaip Nacionalinė šaulių asociacija.

Prokurorai teigė, kad kaltinamoji siekė užmegzti ryšius su Respublikonų partija, siekiant daryti įtaką JAV užsienio politikai. Ji suimta šiemet liepą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį sakė turįs pagrindo manyti, kad Rusijos pilietė buvo laikoma sąlygomis, privertusiomis ją klaidingai prisipažinti kalta. Ministras pridūrė, kad prisipažinimas suprantamas, nes ji buvo kankinama. 

Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.

„Suprantu šią moterį. Ji laikoma pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis, ji daug mėnesių buvo kankinama specifiniais būdais (…)“, – sakė S. Lavrovas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.15; 08:00

JAV senatoriai respublikonai reto vizito Maskvoje metu susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Vizitas rengiamas artėjant JAV ir Rusijos prezidentų susitikimui Helsinkyje.

JAV delegacija lankysis Rusijoje iki ketvirtadienio.

JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas vyks liepos 16 dieną, tarp Rusijos ir Vakarų tvyrant didelei įtampai.

„Esame konkurentai, bet nebūtinai turime būti priešai“, – sakė senatorius respublikonas iš Alabamos Richardas Shelby’is.

Tuo tarpu angliškai kalbėjęs S. Lavrovas sakė besiviliantis, kad JAV senatorių vizitas „simbolizuos santykių tarp JAV ir Rusijos parlamentų atnaujinimą“.

Rusijos užsienio reikalų ministras taip pat pasveikino delegaciją su artėjančia JAV Nepriklausomybės diena bei palinkėjo sėkmės ruošiantis 2026 metų Pasaulio futbolo čempionatui. Šiemet čempionatas vyksta Rusijoje.

Kiek vėliau senatoriai susitiko su žemesniųjų Rusijos parlamento rūmų – Dūmos – atstovais.

„Esu čia ne tam, kad kuo nors apkaltinčiau Rusiją, esu čia, kad rasčiau būdų gerinti santykius“, – Rusijos įstatymų leidėjams sakė R. Shelby’is.

Savo ruožtu Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pasveikino senatorius atvykus ir padėkojo JAV ambasadoriui Rusijoje Jonui Huntsmanui „už tarpparlamentinio dialogo iniciatyvą“.

Vėliau antradienį JAV senatoriai turi susitikti su aukštesniųjų Rusijos parlamento rūmų atstovais.

Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo teigimu, senatorių susitikimas su Rusijos prezidentu V. Putinu nebuvo numatytas. Tačiau atstovas pridūrė, kad Kremlius „labai džiaugiasi“ senatorių apsilankymu Rusijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.03