Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino JAV žaidžiant „pavojingus žaidimus“ Sirijos šiaurės rytuose.
 
Pasak S. Lavrovo, JAV žaidžia labai pavojingus žaidimus su Sirijos kurdais, kurių kovotojai buvo pagrindiniai JAV sąjungininkai kovoje su „Islamo valstybe“ (IS) Sirijoje. JAV prieš kelias dienas nusprendė neberemti kurdų kovotojų Sirijoje.
 
Turkija jau seniai grasino pradėti karinę operaciją prieš kurdų kovotojus Sirijoje, kuriuos laiko teroristais. Puolimo tikimybė gerokai išaugo, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas staiga paskelbė, kad netrukdys turkų operacijai ir atitrauks nuo šiaurinės Sirijos sienos JAV karius.
 
Šis JAV sprendimas sulaukė kritikos, neva JAV apleido Sirijos kurdus – ilgalaikius savo sąjungininkus kovoje su IS.
 
JAV kariai pradėjo atsitraukimą iš pozicijų Sirijos šiaurinėje dalyje ir taip sudarė sąlygas Turkijos karinei operacijai prieš kurdų kovotojus pasienio teritorijoje.
 
Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano teigimu, Turkijos operacijos tikslas – išvyti kurdų kovotojus iš Sirijos pasienio teritorijos ir įkurti joje „saugiąją zoną“, į kurią galėtų sugrąžinti 2 mln. Turkijoje gyvenančių sirų pabėgėlių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.10; 03:00

Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.

Armėniškas leidinys armenianreport.com praneša keletą ištraukų iš interviu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergėjumi Lavrovu. Paklaustas žurnalistų, ar Rusija nepralaimi Ukrainoje, Gruzijoje ir Armėnijoje, leisdama aplink save kurtis „Rusijos priešams“ iš buvusių „broliškų“ respublikų, S.Lavrovas atsakė, jog Kremliui, be abejo, labai svarbu, kas šiuo metu dedasi tiek Ukrainoje, tiek Gruzijoje, tiek Armėnijoje.

Rusijos diplomatijos vadovas mano, kad su šiomis valstybėmis Rusiją sieja labai svarbūs ir reikšmingi aspektai – bendra istorija gyvenant „vieningoje draugiškoje valstybėje“. Deja, sužlugus SSRS, pasak S.Lavrovo, Vakarai pamanė, kad jie gali be ceremonijų kištis į šių valstybių gyvenimą. Ypač ryškus pavyzdys – Ukraina.

Rusijos ir Armėnijos vadovai Vladimiras Putinas ir Seržas Sargsianas. Rusijos karinė bazė Armėnijos mieste Giumri. 2013 metai

Tačiau jei Rusija dėl Ukrainos ir Gruzijos orientacijos turi bėdų, tai dėl Armėnijos – visai kita šneka. Armėnija yra svarbiausias, ištikimiausias Rusijos partneris Užkaukazėje. Su Armėnija kuriami strateginiai, draugiški, ištikimiems partneriams būdingi tarpusavio santykiai. Rusijos ir Armėnijos bendradarbiavimas intensyvus visose srityse. Tiek vidaus, tiek užsienio reikaluose. Dinamiškai vystosi ir bendradarbiavimas švietimo, kultūros, investicijų ir kariniuose reikaluose. Rusija – pagrindinis, svarbiausias, nuoširdžiausias Armėnijos partneris ekonominėse sferose.

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Tačiau Rusijos diplomatijos vadovas neatmetė galimybės, jog padėtis keisis ir kitose dviejose valstybėse – Ukrainoje ir Gruzijoje. S.Lavrovas pabrėžė, esą dauguma gruzinų nelaiko Rusijos savo priešu, esą antirusišką retoriką pasigavo tik keli Gruzijos politikai, siekiantys asmeninių, savanaudiškų tikslų. Ukrainoje – kur kas sudėtingiau. Tačiau, S.Lavrovo teigimu, būtų labai teisinga, kad nei Vašingtonas, nei Briuselis nenurodinėtų šiai valstybei, kokią užsienio politikos kryptį pasirinkti.

S.Lavrovas mano, kad Kremlius siekia labai gražių tikslų – kad visose SSRS respublikoe vyrautų draugystės, bendradarbiavimo, jungimosi tendencijos.

Belieka paklausti kai kurių Lietuvos politikų, ypač atkakliai propagavusių Armėnijos integracijos į Europos Sąjungą politiką: kaip jūs siekiate Armėniją suvilioti „Rytų partnerystės programomis, jei ji – svarbiausias Rusijos partneris? Jūs norite į Europą atitempti Trojos arklį, kurio pagalba Kremliui būtų dar lengviau skaldyti tiek NATO, tiek ES?

Parengta pagal armenianreport.com publikacijas

2019.07.18; 08:45

JAV Valstybės sekretorius Maikas Pompeo. EPA – ELTA nuotr.
JAV griežtai sukritikavo Rusijos veiksmus Venesueloje. Rusijos karinių lėktuvų ir personalo nusiuntimas į Karakasą yra „beatodairiška padėties eskalacija“, – pirmadienį Vašingtone pareiškė Valstybės departamento atstovas. Valstybės sekretorius Mike’as Pompeo sakė, jog per pokalbį telefonu su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu pareiškė, kad JAV pasyviai nestebės, kaip Maskva remia prezidentą Nicolą Madurą, praneša agentūra „Reuters“.

Kokių veiksmų JAV galėtų imtis konkrečiai, M. Pompeo nepasakė. JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra užsiminęs apie karinę intervenciją – kaip apie vieną galimybių.

Venesuelos valdančiosios Socialistų partijos vicepirmininkas Diosdadas Cabellas patvirtino, kad šalyje nusileido du lėktuvai iš Rusijos. Rusija yra viena svarbiausių N. Maduro rėmėjų. 

Venesueloje tuo tarpu antrą kartą per mažiau nei tris savaites didelėje šalies dalyje, įskaitant daugelį sostinės Karakaso kvartalų, dingo elektra. Dėl to čia nekursavo metro traukiniai. Anot žiniasklaidos, sutrikimų būta ir tarptautiniame oro uoste.

Kovoje pradžioje šalis beveik savaitę gyveno be elektros energijos. Prezidentas Nicolas Maduras dėl to apkaltino JAV bei opozicijos kibernetines atakas. N. Maduro priešininkai tuo tarpu kaltina vyriausybę nepakankamai investuojant į šalies infrastruktūrą.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.03.26; 08:24

Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl, antradienį lankydamasi Maskvoje, sakė, kad Austrija nori palaikyti gerus santykius su Rusija, nepaisant ES sankcijų. 

„Mes remiame ES principus, bet bandome išlaikyti tvirtus ryšius su Rusija“, – po pokalbių su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu sakė K. Kneissl ir pridūrė, kad Viena ir Maskva tradiciškai palaiko puikius dvišalius santykius.

Austrijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai susitiko praėjus keturiems mėnesiams po to, kai dėl šnipinėjimo skandalo K. Kneissl atšaukė savo suplanuotą vizitą į Maskvą. 

K. Kneissl kelionė atšaukta lapkritį, kai Austrija pareiškė išsiaiškinusi, kad į atsargą išėjęs Austrijos kariuomenės pulkininkas kelis dešimtmečius šnipinėjo Rusijos naudai. Rusija pasmerkė šiuos kaltinimus kaip „nepagrįstus“, ir skandalas apkartino abiejų šalių santykius.

Antradienį vykusio susitikimo metu S. Lavrovas taip pat sukritikavo Austriją dėl „staigaus sprendimo viešai apkaltinti Rusijos Federaciją dėl šnipinėjimo“. Rusijos ministras pridūrė, kad Austrija yra „svarbi Rusijos partnerė“, ir žarstė pagyras jos verslininkams, kad jie nepasitraukė iš Rusijos rinkos, nepaisant ES sankcijų.

Austrijos ministrė, savo ruožtu, paragino Rusiją paleisti 24 Rusijoje kalinamus Ukrainos jūreivius.

Austrija yra viena iš kelių ES valstybių narių, kurios išlaikė glaudžius santykius su Rusija nuo 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos. Pernai K. Kneissl pakvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į savo vestuves ir šiuo žingsniu sukėlė pasipiktinimą.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.03.13; 06:50

Kremlius atmetė JAV kaltinimus Rusijos pilietei Marijai Butinai, pavadindamas juos „nepagrįstais“. Moteris ketvirtadienį prisipažino veikusi šalyje kaip neteisėta užsienio agentė.

Marija Butina

„Kaltinimus jai laikome visiškai nepagrįstais“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. 

M. Butina kaltinama tuo, kad veikė kaip neregistruota Rusijos agentė ir bandė infiltruotis į Respublikonų partiją, užmegzdama ryšius su tokiomis organizacijomis kaip Nacionalinė šaulių asociacija.

Prokurorai teigė, kad kaltinamoji siekė užmegzti ryšius su Respublikonų partija, siekiant daryti įtaką JAV užsienio politikai. Ji suimta šiemet liepą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį sakė turįs pagrindo manyti, kad Rusijos pilietė buvo laikoma sąlygomis, privertusiomis ją klaidingai prisipažinti kalta. Ministras pridūrė, kad prisipažinimas suprantamas, nes ji buvo kankinama. 

Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.

„Suprantu šią moterį. Ji laikoma pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis, ji daug mėnesių buvo kankinama specifiniais būdais (…)“, – sakė S. Lavrovas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.15; 08:00

JAV senatoriai respublikonai reto vizito Maskvoje metu susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Vizitas rengiamas artėjant JAV ir Rusijos prezidentų susitikimui Helsinkyje.

JAV delegacija lankysis Rusijoje iki ketvirtadienio.

JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas vyks liepos 16 dieną, tarp Rusijos ir Vakarų tvyrant didelei įtampai.

„Esame konkurentai, bet nebūtinai turime būti priešai“, – sakė senatorius respublikonas iš Alabamos Richardas Shelby’is.

Tuo tarpu angliškai kalbėjęs S. Lavrovas sakė besiviliantis, kad JAV senatorių vizitas „simbolizuos santykių tarp JAV ir Rusijos parlamentų atnaujinimą“.

Rusijos užsienio reikalų ministras taip pat pasveikino delegaciją su artėjančia JAV Nepriklausomybės diena bei palinkėjo sėkmės ruošiantis 2026 metų Pasaulio futbolo čempionatui. Šiemet čempionatas vyksta Rusijoje.

Kiek vėliau senatoriai susitiko su žemesniųjų Rusijos parlamento rūmų – Dūmos – atstovais.

„Esu čia ne tam, kad kuo nors apkaltinčiau Rusiją, esu čia, kad rasčiau būdų gerinti santykius“, – Rusijos įstatymų leidėjams sakė R. Shelby’is.

Savo ruožtu Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pasveikino senatorius atvykus ir padėkojo JAV ambasadoriui Rusijoje Jonui Huntsmanui „už tarpparlamentinio dialogo iniciatyvą“.

Vėliau antradienį JAV senatoriai turi susitikti su aukštesniųjų Rusijos parlamento rūmų atstovais.

Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo teigimu, senatorių susitikimas su Rusijos prezidentu V. Putinu nebuvo numatytas. Tačiau atstovas pridūrė, kad Kremlius „labai džiaugiasi“ senatorių apsilankymu Rusijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.03