widacki_jan-300x215

Ministras Sikorskis (Sikorski), pristatydamas Seime Lenkijos užsienio politikos uždavinius ir kryptis, santykiams su Lietuva skyrė iš esmės tik vieną sakinį: „Santykiuose su Lietuva tikimės naujo atsivėrimo su vyriausybe, susiformuosiančia po spalį vyksiančių rinkimų“. Tik tiek ir netgi tiek.

Ką gi tai reiškia? Ogi tai, kad, pirma, anot Lenkijos užsienio reikalų ministro, dabartinė Lietuvos vyriausybė yra beviltiška, nes su ja nieko nesuderinsime, tad neverta nė burnos aušinti. Antra, Lenkijos užsienio reikalų ministras tikisi, kad dabartiniai valdantieji pralaimės rudenį vyksiančius rinkimus ir neteks valdžios, o su kitais atėjusiais į valdžią gal galėsime susitarti.

Continue reading „Lietuva – bergždžias reikalas”

pilsudskis_karikatra

Dėl sąmokslininkų suėmimo ir rengiamo jiems teismo proceso, Lenkija, jos viršininkas J.Pilsudskis pakėlė didžiausią trukšmą: lietuviai esą suėmė ir nori nuteisti tuos, kurie tik lenkiškai kalbėję, rėmę draugystę su Lenkija ir t.t.

POV sąmokslo bylą nagrinėjo Lietuvos kariuomenės teismas, pirmininkaujamas teisininko Petro Šniukštos (1877-1952), kaltintoju buvo Lietuvos teisininkas, Valstybės Tarybos Teisės komisijos narys Lietuvos kariuomenės pulkininkas, būsimasis Krašto apsaugos ministras Juozas Papečkys (1890-1942).

Teismas vyko 1920 m. gruodžio 11-24 d. Kaune už uždarų durų, todėl apie patį teismo procesą mažai terašyta ir tuometinėje spaudoje. Tik 1936 m. kaltintojas J.Papečkys (J.Rainio slapyvardžiu) išleido knygą “POW (Polska organizacja wojskowa) Lietuvoje” (K., 1936. 184 p.).

Continue reading „POW sąmokslininkų teismas”

liekis_algimantas

Nuo Liublino unijos pasirašymo Lietuva kaip valstybė iš tikro išnyko iš pasaulio žemėlapių ir tarptautinių dokumentų.

Ji buvo minima jau tik kaip “Lenkija”, nors dar kai kurių autonominių teisių išsaugojo. Bet ir jų būtų netekusi, jeigu būtų įsigalėjęs Lenkijos seimo 1791 m. gegužės 3-iąją patvirtintas “Valdymo įstatymas”, vėliau lenkų šovinistų pavadintas “konstitucija”. Jos paskelbimo data švenčiama Lenkijoje.

Nuo 2010 m. ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu tarp atmintinų dienų Lietuvoje irgi nurodyta minėti vadinamąją Gegužės 3-iosios konstituciją ir tų pačių metų spalio 20-osios “Abiejų tautų įsipareigojimus”, nes tie dokumentai esą reikšmingi ir XXI a. Lietuvai, ir Europos Sąjungai, ir pasauliui.

Continue reading „Lenkų skriaudų lietuviams istorijos apžvalga (2)”

vytautas_visockas

Neprisimenu televizijos diskusijų laidos, labiau tendencingos ir antilietuviškos, kaip balandžio 13-osios “Teisė žinoti”.

Visuomenės teisė žinoti, kas dedasi Lenkijoje, kodėl ši valstybė tapo tokia agresyvi Lietuvos atžvilgiu, buvo paminta ir sutrypta.

Ir tą padarė keturi intelektualai, vadovaujami penktos intelektualės žurnalistės. Dėl to intelektualumo, žinoma, galima būtų ir pasiginčyti, ypač pasiklausius nerišlių vertėjo Gailiaus samprotavimų. Geriau jau jis vienatvėje toliau sau verstų knygas – būtų daugiau naudos.

Continue reading „Paminta teisė žinoti”

lenkijos_veliava_su_herbu

Ko jau ko, bet negerovių pasaulyje niekad ne stoka. Štai baigėme trijų dienų valstybinį gedulą dėl kaimyninę Lenkiją ištikusios neįtikėtinos nelaimės. Dabar jau galima ramiau, be užuojautos ašarų, pakalbėti apie gedulo metu kilusius klausimus. Pirmiausiai reikėtų nepamiršti, kad istorijoje ir šiandienos pasaulyje plačiau besižvalgantis žmogus neturi leisti nei džiaugsmo nei liūdesio ašaromis praskiesti jo visuomenines smegenis. Tai galioja ypač valdžios žmonių ir viešąją nuomonę formuojančioms galvoms. Manding Lenkijos tragedijos reikšmės Lietuvai vertinimas trijų  dienų  valstybiniu gedulu buvo atliktas matuojant kreivoku istoriniu masteliu.

Continue reading „Ryšių su Lenkija lygtis”

balcius_jonas

Skelbiame Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštyje “Metai” (2009 metų spalio mėn.) išspausdinto humanitarinių mokslų daktaro, docento, Vilniaus pedagoginio universiteto Etikos katedros vedėjo Jono Balčiaus straipsnio “Quo vadis? Etika, demokratija bei sistemų teorija” ištraukas. Antroji ištrauka. Antraštė – mūsų.

Nepaprastai pažangiais ir giliamintiškais save vaizduojantys ir, be abejo, įsivaizduojantys dabartinai mūsų istorikai per visas komunikacijos priemones nesiliauja tvirtinę, jog ši unija ne tik išgelbėjusi Lietuvą nuo pavergimo ir nutautinimo, kaip tai atsitiko prūsams, latviams ar netgi estams, bet ir sudariusi sąlygas Lietuvai europeizuotis pagal visus tuometinės feodalinės Europos politinius bei ekonominius standartus.

Continue reading „Kiek Lietuvai kainavo lenkų karaliaus vainikas arba kvailį ir bažnyčioj muša”

kgb-bandiera_01

Lenkijos tautos atminties instituto direktorius Janušas Kurtyka vėl patvirtino, kad buvęs šalies prezidentas Aleksandras Kvašnievskis neabejotinai buvo užregistruotas kaip slaptas komunistinio saugumo agentas. Tai J.Kurtyka pareiškė radijui RMF FM. Pasak jo, nėra jokių abejonių, kad A.Kvašnievskis buvo užregistruotas kaip slaptas komunistinio saugumo agentas slapyvardžiu “Alekas”. Lenkijos tautos atminties instituto vadovo nuomone, tuo metu tai buvo standartinė komunistinio saugumo procedūra.

Continue reading „Kvašnievskis – buvęs komunistinio saugumo agentas?”