Lenkijos (d) ir Vengrijos (k) premjerai neketina keisti savo pozicijos nei dėl pabėgėlių padalijimo, nei dėl Konstitucijų. EPA-ELTA nuotr.

Budapeštas, spalio 9 d. (dpa-ELTA). Vengrija tapo vienintele ES šalimi, parėmusia prieštaringai vertinamą Lenkijos Konstitucinio teismo nuosprendį, kad dalis Bendrijos teisės aktų neatitinka Lenkijos konstitucijos.
 
Teismo nuosprendį lėmė „prasta Europos institucijų veikla“, teigiama vyriausybės rezoliucijoje, kurią pasirašė dešiniųjų pažiūrų premjeras Viktoras Orbanas, šeštadienį skelbė Vengrijos valstybinė naujienų agentūra MTI.
 
„Esama pastangų atimti iš šalių narių ES niekuomet neatiduotus įgaliojimus, nepakeitus ES sutarčių ir plečiant kompetencijas“, – teigiama rezoliucijoje.
 
Ketvirtadienį Lenkijos Konstitucinis teismas paskelbė sprendimą, kad dalis ES teisės aktų neatitinka Lenkijos Konstitucijos. Šalies vyriausybė sprendimą įvertino palankiai, tačiau jis Briuselyje buvo sutiktas su skepsiu.
 
Konservatyvi Lenkijos vyriausybė jau kelerius metus reformuoja šalies teismų sistemą. Kritikai kaltina ją darant spaudimą teisėjams.
Reaguodamos į šalies Konstitucinio teismo sprendimą, Prancūzija ir Vokietija paragino Lenkiją laikytis ES taisyklių.
 
Tuo metu Vengrija pati sulaukia kritikos dėl kenkimo demokratijai ir teisinės valstybės principui.
 
Vyriausybės Varšuvoje ir Budapešte palaiko viena kitą ir grasina vetuoti ES priemones, kurioms Europos Taryboje reikalingas vienbalsis pritarimas.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2021.10.10; 00:30

Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda nekomentuoja Lenkjos Konstitucinio teismo verdikto, kad kai kurie Europos Sąjungos (ES) sutarties straipsniai yra „nesuderinami“ su Lenkijos Konstitucija. Vis tik politikas viliasi, kad šis ginčas tarp Lenkijos ir ES bus išspręstas taip, kad tenkintų abi puses.
 
„Aš negaliu komentuoti Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimų, o norite, kad komentuočiau Lenkijos Konstitucinio teismo sprendimą“, – Mažeikiuose žurnalistams teigė G. Nausėda.
 
„Be jokios abejonės, ši kontroversija arba ginčas yra juridinio pobūdžio ginčas ir bet koks emocinis ar politinis dalyvavimas šiame procese yra visiškai nereikalingas ir, ko gero, perteklinis ir gal net daugiau žalingas negu naudingas“, – pridūrė jis.
 
Vis tik prezidentas viliasi, kad šis ginčas bus išspręstas taip, kad abi pusės bus patenkintos.
 
„Tai aš labai tikiuosi, kadangi tai yra pirmiausiai pačios Lenkijos ir Europos Sąjungos klausimas, kad vis dėlto šis klausimas bus išspręstas taip, kad abi pusės bus patenkintos“, – akcentavo Lietuvos vadovas.
 
ELTA primena, kad Lenkijos Konstitucinis teismas ketvirtadienį pareiškė, kad kai kurie ES sutarties straipsniai yra „nesuderinami“ su Lenkijos Konstitucija.
 
Savo ruožtu Europos Parlamento vadovas Davidas Sassolis, reaguodamas į šį Lenkijos Konstitucinio teismo sprendimą, paragino Europos Komisiją „imtis būtinų veiksmų“.
 
Kokia konkreti reakcija tai galėtų būti, per spaudos konferenciją Briuselyje taip pat nesakė už teisingumą atsakingas EK narys Didier Reyndersas. Tačiau jis pareiškė manąs, kad ji gali būti greita – per kelias dienas ar savaites.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2021.10.09; 08:46

Lenkijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Varšuva, spalio 7 d. (AFP-ELTA). Aukščiausiasis Lenkijos teismas ketvirtadienį pareiškė, kad kai kurie Europos Sąjungos (ES) sutarties straipsniai yra „nesuderinami“ su Lenkijos Konstitucija – tai svarbus sprendimas, keliantis grėsmę šalies finansavimui iš ES ir netgi galintis sukelti abejonių dėl tolesnės Lenkijos narystės bloke.
 
Savo sprendime Konstitucinio Teismo pirmininkė Julija Przylebska išvardijo kelis ES sutarties straipsnius, kurie, jos nuomone, yra nesuderinami, taip pat teigė, kad ES institucijos sutartyse „veikia už savo kompetencijos ribų“.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.10.08; 00:30

Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda), pirmadienį pasiūlęs konstitucijos pataisą, turėjusią išplėsti jo įtaką teismams, tą pačią dieną tokio siekio atsisakė. Tai – naujausias posūkis Lenkijos teismų sistemos reformų kampanijoje, kuri sukėlė Europos Sąjungos (ES) nerimą ir šalyje paskatino masinius protestus.

Kad atsisako savo plano keisti konstituciją, A. Duda pranešė praėjus vos kelioms valandoms po pirmojo paskelbimo apie šį siekį. Tokį sprendimą Lenkijos vadovas priėmė pasikalbėjęs su įstatymų leidėjais ir supratęs, kad šis siūlymas nesulauks pakankamai paramos parlamente.

„Nėra jokių galimybių, kad ši pataisa būtų patvirtinta“, – per televiziją transliuotame kreipimesi sakė A. Duda, patikslindamas, kad šį siūlymą paremti atsisakė pagrindinės opozicinės partijos – Šiuolaikinė partija (Nowoczesna) ir Pilietinė platforma (PO).

Apie siekį įvesti konstitucijos pataisą A. Duda buvo pranešęs pristatydamas savą teismų sistemą reglamentuojančių teisės aktų versiją, kuri turėtų pakeisti liepos mėnesį jo vetuotus šalies vyriausybės siūlytus įstatymų projektus. Šis prezidento žingsnis tuomet sukėlė valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) nuostabą ir sumišimą.

Liepą Lenkijos vadovo vetuoti įstatymų projektai būtų sustiprinę politikų įtaką Aukščiausiajam teismui ir leidę šalies parlamentui rinkti teismų nepriklausomumą ginti turinčios institucijos narius.

Andžejus Duda savo įstatymo versijoje Nacionalinės teismų tarybos (KRS) narius parlamente siūlė rinkti trijų penktadalių dauguma, taip siekiant užkirsti kelią vienos partijos dominavimui.

„Jei per du mėnesius parlamentas nepajėgtų išrinkti KRS narių trijų penktadalių dauguma, tuomet iš pateiktų kandidatų (sąrašo) narius rinktų prezidentas“, – sakė A. Duda.

Lenkijos vadovas teigė tiek iš vyriausybės, tiek iš opozicijos girdėjęs, kad tokių įgaliojimų suteikimas prezidentui prieštarautų šalies konstitucijai, todėl jis siūlęs priimti konstitucijos pataisą, kuri būtų leidusi tai įgyvendinti.

Tačiau dėl nepakankamo palaikymo minties keisti konstituciją atsisakęs, A. Duda pasiūlė alternatyvų sprendimą: „Jei (parlamentarai KRS narių) negalės išrinkti trijų penktadalių dauguma, tuomet kiekvienas jų turės tik po vieną balsą. Tai reiškia, kad kiekvienas įstatymų leidėjas galės balsuoti tik už vieną kandidatą į KRS narius.“

„To rezultatas bus įvairių partijų išrinkta KRS narių kolegija“, – pridūrė Lenkijos vadovas.

Anksčiau pirmadienį A. Duda pristatė ir savo Aukščiausiojo teismo reformos įstatymo projekto viziją, kuria taip pat būtų išplėsti jo įgaliojimai. Remiantis šiuo projektu, prezidentas galėtų spręsti, kurie iš pensinio amžiaus, t. y. 65-erių metų, sulaukusių teisėjų galėtų ir toliau dirbti.

Šiame pasiūlymo projekte A. Duda, be kita ko, teigia manantis, kad eiliniams piliečiams turėtų būti suteikta galimybė skųsti teismų sprendimus.

Remiantis pasiūlymu, šiuos skundus nagrinėtų naujai sukurta specialioji kolegija, į kurią įeitų ir visuomenės atstovai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.26; 05:42