lenkinimas

zinka_111
Gerbkime lietuvių kalbą

Reikalavimas rašyti lenkiškomis raidėmis aplenkintas lietuviškas Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardes yra nekorektiškas, siekiantis polonizacinių tikslų – galutinai nutautinti buvusią okupuotą Lietuvos dalį.

Prisiminkime carinės Rusijos draudimą vartoti įprastines lietuvių raides, keisti jas rusiškomis. Tada carinis valstybės sekretorius N.Miliutinas rašė generalgubernatoriui M.Muravjovui: “Ką pradėjo kardas, tai dabar užbaigs raidės”. Akivaizdi analogija; gen. Želigovskis pradėjo kardu Vilniaus krašto pavergimą, dabartiniai lenkintojai nori jo darbą užbaigti raidėmis. Maža to, siekia, kad tai atliktų patys lietuviai.

Continue reading „Apie pavardžių rašymą lenkiškomis raidėmis” →

bielinis_jurgis
Politinės intrigos

LNK televizija yra parodžiusi lenkų graudžius verksmus, kad juos nutautina… Lenkai mums, lietuviams, niekad gero nelinkėjo ir džentelmenais su mumis niekad nebuvo.

Tai jų iniciatyva buvo pasikviesti kryžiuočių ordiną kovoti su pagonimis aisčiais.

Pirmutiniai ryšiai tarp lietuvių ir lenkų valstybių užsimezgė 1325 m. Gediminui ištekinus dukrą Aldoną už lenkų karaliaus Lokietkos sūnaus Kazimiero. Ne aukso, sidabro kraitį įdėjo, bet tūkstančiai Gedimino belaisvių Lenkijon Aldoną nulydėjo. (Lietuvos karo lakūnas Aleksandras Kostkus, grįžęs iš Sibiro lagerių, ėmėsi tapyti Lietuvos istorijos temomis. Yra nutapęs Aldonos palydą – neužmatomą išlaisvintų žmonių vorą  keliaujant uošvijon). Taip buvo sustiprinta sąjunga kovoje su kryžiuočiais. Istoriniai šaltiniai byloja, kad Aldonos anyta labai nemėgo.

Continue reading „Ko verta Voldemaro Tomaševskio mintis: „lietuviai turi integruotis, o ne mes…“” →

Medelis1
Politinės intrigos

Atrodo, po gana principingo Seimo žingsnio, priimant naują Švietimo įstatymą,  Lietuvos ir Lenkijos santykiai dar labiau atvės. Ką daryti, kad jie pagerėtų? 

Visi žino, reikėtų daugiau kalbėti apie tai, kas mus sieja, o ne kas skiria. O juk jau praėjusiame amžiuje, ypač jo pradžioje, būta tokių tikrai vienijančių dalykų… 

Pavyzdžiui, du broliai Narutavičiai. Kitąmet galėtume minėti 90-ąsias pirmojo Lenkijos prezidento mirties metines (kovo 17 d.).  Žemaitijos bajoras Juozo Pilsudskio draugas Gabrielius Narutavičius šovinisto buvo nušautas Varšuvoje praėjus vos kelioms dienoms po inauguracijos.

Continue reading „Przepraszam, pan Sikorski!” →

poskoniu
Gerbkime lietuvių kalbą

Sausio 18 dieną švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius lankėsi Šalčininkų rajono lietuviškose ir lenkiškose mokyklose, susitiko su rajono vadovais.

Buvo kalbama apie pasirengimą planuojamam įvesti lietuvių kalbos brandos egzaminui vietoj buvusių lietuvių valstybinės ir lietuvių gimtosios kalbos egzaminų. Taip pat buvo aptartos klasių komplektavimo galimybės tautinių mažumų mokyklose bei kiti opūs klausimai.    

Šalčininkų rajono savivaldybės salėje vykusio pasitarimo su rajono švietimo įstaigų vadovais metu grupė Šalčininkų rajono švietimo įstaigų dirbančių valstybine kalba darbuotojų ministrui G.Steponavičiui įteikė kreipimąsi „Dėl švietimo Šalčininkų rajone“. 

Continue reading „Pagalbos šauksmas iš lenkų diskriminuojamo Šalčininkų rajono” →

songaila_m
Aktualijos

Žymus XIXa. rusų publicistas, literatūros kritikas ir demokratinis veikėjas Visarionas Belinskis yra pasakęs tokius žodžius: “Kur nėra visiško atvirumo, pasitikėjimo, ten nėra ir negali būti draugystės”. Sunku pasakyti, kiek ši tiesa pritaikoma politikoje, ar juo labiau – politiniuose santykiuose tarp tautų ir valstybių. Juk visuotinai žinoma ir kita, lengviau pritaikoma tiesa, jog politikoje nėra draugų, o tik interesai.

Vis dėlto aš tikiu, kad niekas kita, o tik kiekvienam žmogui įgimtas geranoriškumas bei žmogaus prigimtyje slypintis išankstinis pasitikėjimas kitu žmogumi kaip tik ir sudaro tvirtą dvasinį pamatą geriems santykiams tarp tautų bei valstybių. Štai kodėl “abipusio pasitikėjimo stiprinimas” – tai visuotinai prigijusi tarptautinių santykių formulė. Juk žmogaus gyvenime nėra kitos atramos –  vien įgimtas troškimas dalintis tuo, kas ateina iš pačios širdies.

Continue reading „Lenkijos ir Lietuvos ateitis – ar įmanoma pasitikėti?” →

salc_0
Aktualijos

Pažįstamas istorikas internetu atsiuntė kvietimą į Suvalkų sutarties pasirašymo ir jos sulaužymo 90-mečio minėjimą – konferenciją Vilniaus rotušėje.

Kitaip gal būčiau nežinojęs ir joje nedalyvavęs, negirdėjęs įdomių pranešimų: akad. Antano Tylos – “Vilniaus krašto užgrobimas, sulaužius Suvalkų sutartį”, Europos parlamentaro, prof. Vytauto Landsbergio – “Didžioji Juzefo Pilsudskio klaida”, dr. Kazimiero Garšvos – “Vilniaus krašto okupacijos padariniai”, Seimo nario Gintaro Songailos – “Lenkijos ir Lietuvos ateitis – ar įmanoma pasitikėti?” Kvietime nenurodyta, kad minėjime dalyvaus Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos istorijos mokytojas Artūras Andriušaitis ir kelios moksleivės, viena net pranešimą skaitys.

Continue reading „Mergaitė iš Šalčininkų gėdina valdžią” →

mac 010
Aktualijos

Žmogus, stebintis nuomonės formavimo procesą dabartinėje Lietuvoje, negali nematyti, kad vis  didėja pasauliui skleidžiamos neigiamos informacijos apimtis lenkakalbės žiniasklaidos priemonėse Lietuvoje ir Lenkijoje.

O blogiausia tai, kad šiandien atsirado dar vienas naujas Lietuvai nepalankios informacijos skleidimo centras – Europos Parlamentas, nes iš ten sklinda ir rafinuočiausios, ir primityviausios nuomonės, kurias pateikia europarlamentaras iš Lietuvos ir europarlamentarų grupė iš Lenkijos. Ir gal nevertėtų dar kartą prisiminti paminėtų asmenų, jeigu ne tas dalykas, kad jų provokacijos, jų antilietuviškos nuostatos, jų parama tiems, kurie apgaudinėja Lietuvos lenkus, daro poveikį kiekvieno ir visų likimui, nes suformuoja ilgam įsišaknijančius neigiamus Lietuvos lenkų stereotipus, apsunkina savarankiško gyvenimo pradžią ir jo kelius kiekvienam Lietuvos lenkui, neatsižvelgiant į tai, ar jis nusileido iki V. Tomaševskio lygio ir susitapatino su šiuo veikėju, ar išlaikė savąjį orumą ir gebėjimą mąstyti nepriklausomai. 

Continue reading „Ko imasi Lenkų rinkimų akcija – propaganda ir faktai ( 1 )” →

lenkijos_veliava_su_herbu
Aktualijos

Ar Lenkija yra Lietuvos strateginis partneris? Sprendžiant iš ekonominių realijų – ne. Lietuvos eksportas ir importas iš Lenkijos neviršija 10 -ies procentų, remiantis Lietuvos Statistikos departamento informacija.

Galima būtų vertinti, kiek ta tariama strateginė partnerystė paremta abiejų valstybių istorija. Lenkija po I-ojo pasaulinio karo buvo okupavusi Lietuvos sostinę Vilnių ir gretimas jo teritorijas. Netgi buvo planai okupuoti visą Lietuvą. Visas tas Lenkijos okupuotas teritorijas Lietuvai grąžino ne Lenkija, o tuometinė Sovietų Sąjunga, kartu okupuodama ir Lietuvą. LDK laikais Lenkija padėjo kovose su kryžiuočiais, su rusais. Bet kokia kaina?

 

Continue reading „Lenkija nėra strateginis Lietuvos partneris” →

AVienuolis_1
Aktualijos

Kreipiuosi į Slaptai.lt prašydamas paviešinti Antano Vienuolio su kitais Lietuvos šviesuoliais rašytą laišką tuometiniam Ministrų Tarybos Pirmininkui. Žygis buvo kartojamas tuometinėj (1957 pavasary) Aukščiausioje Taryboje Sesijoje ir rašant KP sekretoriui A. Sniečkui. Aš pats šį A. Vienuolio laišką (ir kitus) gavau paskaityti po rašytojo mirties 1957 metų rudenį iš bendramokslio anykštėno a. a. Algio Šakėno. Mums, grupei studentų, šie tekstai virto atrama tolimesniame gyvenimo kelyje. Manau, dabartinei visuomenei irgi verta turėti galimybę susipažinti su praėjusio šimtmečio mūsų šviesuolių žygiais ginant Lietuvos švietimo sistemą. Prisegu pilną laiško tekstą. Nuoširdžiai – Rimvydas Nogis.

Continue reading „Ką byloja rašytojo Antano Vienuolio laiškas LTSR Ministrų Tarybos pirmininkui M.Šumauskui?” →