Pavojus. Slaptai.lt nuotr.

Prieš keletą dienų Libano sostinėje Beirute automobilio avarijoje žuvo Abramas Tovmasianas.

Į rugsėjo 5-ąją nutikusią nelaimę galima nekreipti dėmesio – daug juk vyrų žmonių žūsta keliuose. Tačiau Abramas Tovmasianas – ypatinga persona. Remiantis užsienio spauda, šis vyras priklausė teroristinei organizacijai ASALA (iššifravus – Slaptoji Armėnijos išvadavimo armija). Šis vyriškis taip pat liūdnai pagarsėjo, kai Paryžiaus tarptautiniame Orli oro uoste armėnų terorstai prieš keletą dešimtmečių surengė išpuolį prieš civilius keleivius skraidinti turėjusį lėktuvą, paskui – kai kariavo prieš azerbaidžaniečius Kalnų Karabache.

Ilgokai manyta, kad A.Tovmasianas atitolo nuo ASALA, kuri buvo sukurta 1975-aisiais, o maždaug 1990-aisiais dėl kilusių tarpusavio nesutarimų neva nustojo egzistavusi. Tačiau ką jis 2020-ųjų rugsėjo mėnesį veikė Beirute? Nejaugi poilsiavo? O gal turistavo, fotografuodamas architektūros paminklus?

Manoma, kad ASALA, nors ir aptilusi, vis tik niekada nenutraukė savo veiklos. Tiesiog laukė momento, kada vėl būsianti reikalinga. Beje, profesionaliai paruoštiems ASALA smogikams tiek Armėnijos valdžia, tiek po pasaulį išsibarsčiusi turtinga armėnų diaspora niekad nebūtų leidusi prapulti be žinios. Nė viena pasaulio žvalgyba tokiais kadrais nesimėto – ASALA bendradarbiai buvo puikiai apmokyti, paruošti bet kokio pobūdžio išpuoliams. Po neva iširusios ASALA jie tiesiog buvo pervesti į kitą režimą, vadinamą „gilia konservacija“.

Sulaukę gausių investicijų iš diasporos, vakarykščiai teroristai tapo respektabiliais verslininkais. Jie bičiuliavosi su visais, kas tik duodavo pinigų. Taip pat palaikė draugiškus ryšius ir su Sovietų Sąjungos slaptosiomis tarnybomis. Viena iš „užmigdytų“ ASALA agentų užduočių – įsitvirtinti Libbano valdžios ir verslo struktūrose, kad, išmušus dienai X, būtų galima atlikta oficialias, bet labai slaptas Jerevano užduotis.

Jų operacija sąlyginai pakrikštyta „Sugrįžimas namo“. Tai reiškia, kad sumanyta į azerbaidžanietišką Kalnų Karabachą slapta privilioti tūkstančius Sirijos, Libano ir Palestinos armėnų, kad šie okupuotose, iš Azerbaidžano atimtose žemėse įkurtų gausias kolonijas. Tokių kolonijų šiandien Kalnų Karabachą valdančiam Araikui Arutiunianui verkiant reikia. Kitaip Kalnų Karabacho separatistams vadovaujantis A.Arutiunanas rizikuoja neišlaikysiantis savo rankose atimtų teritorijų, o Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas bus bejėgis kuo nors jam pagelbėti.

ASALA organizacija

O jei iš Libano, Sirijos ir Palestinos pavyktų ten permesti, sakykim, bent 150 tūkst. armėnų tautybės žmonių, Azerbaidžanui būtų žymiai sunkiau atkurti savo šalies teritorinį vientisumą, o tarptautinei bendruomenei – priverst Armėniją ir jos separatistus laikytis tarptautinių žaidimo taisyklių.

Akivaizdu ir tai, kad ši perkėlimo operacija reikalaujanti solidžių finansinių investicijų. Jau vien kolonistų kelionė į Kalnų Karabachą kaštuotų gražaus pinigėlio. O kur dar išlaidos, reikalingos juos visus žmoniškai apgyvenant, suteikiant minimalių lėšų pragyvenimui? Juk perkėlėlių neįkursi palapinėse, vien donos ir vandens jiems neužteks.

Turkijos ir Azerbaidžano spauda jau senokai skambino pavojaus varpais – Libano sostinėje Beirute teroristas iš ASALA ponas A. Tovmasianas buvo pasirodęs ne atsitiktinai. Jo užduotis – ieškoti lėšų perkėlimui, taip pat ieškoti – norinčiųjų persikelti.

Tačiau tai, kad banalioje automobilio avarijoje Beirute žuvo A.Tovmasianas, dar nereiškia, kad operacija „Grįžimas namo“ nutraukė darbą. Šių metų birželio 5-ąją Prancūzijos mieste Briuselyje susitikę ASALA, Dašnakcutiun ir Jerevano emisarai sutarė kurti mažąsias kreditines organizacijas Libane ir jų pagalba įsteigti fondą, pajėgų finansuoti masinį Kalnų Karabacho apgyvendinimą iš Libano, Palestinos ir Sirijos perkeltais armėnų tautybės žmonėmis.

Į pagalbą numatyta pasitelkti net palestiniečių ir kurdų teroristines organizacijas.

Šis perkėlimas turėtų būti visiškai slaptas, kad nei Turkija, nei Azeraidžanas, nei tarptautinė bendruomenė, tvirtininanti, jog Kalnų Karabachas yra Azerbaidžano teritorija, o armėnų separatistai privalo iš jos pasitraukti, jos nepastebėtų ir nepradėtų priekaištauti.

Kariauti išmokyti ASALA teroristai Kalnų Karabache gautų pelningų žemių neva ūkininkavimui. Bet kas žino, ar ten bus auginami vynuogynai, ar įrengtos karinės stovyklos teroristams ruošti.

Libane – protestai, kilę po sprogimo Beiruto jūrų uoste. EPA – ELTA nuotr.

Taigi Kalnų Karabachą teroristai grasina paversti teritorija, kurioje negalioja tarptautiniai įstatymai, kur slapčia treniruojami smogikai. Tai būtų tarsi niekieno žemė, kur gyventų kariauti ir žudyti išmokę svieto perėjūnai.

Imtis šių perkėlimų teroristams – labai palankus metas. Po galingo sprogimo Beiruto jūrų uoste nuo žemės paviršiaus buvo nušluoti ištisi gyvenamieji rajonai, daug gyventojų liko be stogo, darbo. Libanas išties pakliuvo į sunkią finansinę padėtį. Tad ASALA stengiasi pasinaudoti Libaną ištikusiais ekonominiais sunkumais.

Manoma, kad dėl šių perkėlimų sunerimusios ir JAV žvalgybos. Karti patirtis byloja, jog ASALA smogikai savo kruvinų pėdsakų palikę visur – JAV, Europoje, Australijoje, Afrikoje. Jei jiems neduosi deramo atkirčio iš karto, jie ilgainiui galį tapti grėsminga jėga.

Parengta pagal užsienio spaudą

2020.09.12; 12:13

Libano prezidentas Michelis Aounas. EPA – ELTA nuotr.

Libano prezidentas Michelis Aounas sekmadienį vakarą per televiziją transliuotoje kalboje, skirtoje paminėti artėjantį šalies nepriklausomybės šimtmetį, paragino skelbti Libaną „sekuliaria valstybe“.
 
„Raginu skelbti Libaną sekuliaria valstybe“, – kalboje sakė M. Aounas. Rugpjūčio pradžioje Libano sostinės Beiruto uostą supurtė galingas sprogimas, nusinešęs mažiausiai 188 žmonių gyvybes.
 
Pasak prezidento, sekuliari valstybės santvarka yra vienintelis būdas „apsaugoti ir išlaikyti pliuralizmą“ ir sukurti tikrą vienybę.
 
„Libano jaunimas reikalauja pokyčių… sau ir savo ateičiai“, – teigė 85-erių M. Aounas, kurį protestuotojai ilgą laiką kaltino už atotrūkį nuo jaunų libaniečių.
 
„Taip, atėjo laikas. Reikia plėtoti, modifikuoti, keisti sistemą“, – tikino jis.
 
M. Aounas kalbėjo dieną prieš šimto metų jubiliejų nuo tada, kai Prancūzija paskelbė Didžiojo Libano valstybę.
 
Pirmadienį į Libaną jau antrą kartą per kelias savaites atvyks Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris ragins šalį imtis reformų po pragaištingo sprogimo Beiruto uoste.
 
M. Aounas tikino raginsiantis visuomenę, įskaitant religines organizacijas ir politinius lyderius, pradėti dialogą, kuris padėtų rasti „visiems priimtiną formulę, kuri būtų įtvirtinta atitinkamais Konstitucijos pakeitimais“.
 
E. Macronas penktadienį kalbėjo apie „išpažintinės sistemos suvaržymus“ šalies politikoje, kurie trukdo imtis reformų.
 
Tuo tarpu šiitų judėjimo „Hezbollah“ lyderis Hassanas Nasrallahas sakė esąs atviras Prancūzijos siūlymui refomuoti Libano politinę sistemą, jei tam pritars visuomenė.
 
M. Aounas pirmadienį pradės konsultacijas su parlamento frakcijų ir nepriklausomų parlamentarų atstovais dėl naujojo premjero paskyrimo.
 
Ankstesnė Libano vyriausybė atsistatydino dėl Beiruto sprogimo ir vėliau kilusių masinių protestų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.31; 03:00

Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.

Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad su „Hezbollah” siejamiems asmenims 10 metų uždrausta atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentas šį sprendimą priėmė gavus informacijos apie su „Hezbollah” siejamų asmenų veiklą, keliančią grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.
 
„Įvertinę mūsų turimą ir partnerių pateiktą informaciją, galime konstatuoti, kad „Hezbollah” – teroristiniais principais veikianti organizacija, kelianti grėsmę daugelio pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvos, saugumui. Solidarizuojamės su JAV, Vokietija, Jungtine Karalyste, Nyderlandais ir kitomis panašią poziciją priėmusiomis šalimis”, – sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. – „Vertiname sėkmingą Lietuvos ir Izraelio nacionalinio saugumo institucijų bendradarbiavimą. Dėkojame šioms institucijoms už svarbų indėlį siekiant užtikrinti mūsų šalių piliečių saugumą”, – sakė ministras.
 
„Norime pabrėžti, kad palaikome taikius Libano gyventojus ir jų siekį šalyje įgyvendinti šiuo metu ypač reikalingas reformas”, – pažymėjo L. Linkevičius.
 
Reaguodama į rugpjūčio 4 dienos sprogimus Beirute, Lietuva skyrė 50 tūkst. EUR humanitarinę paramą Libanui.
 
Izraelio užsienio reikalų ministras Gabi Ashkenazis pasveikino Lietuvos vyriausybę priėmus sprendimą paskelbti „Hezbollah“ ir visus su ja siejamus asmenis kaip teroro organizaciją.
 
„Tai yra drąsus ir svarbus sprendimas, nepaprastai reikšmingas užtikrinant regiono stabilumą. Raginu visas Europos šalis prisijungti prie šio sprendimo ir paskelbti “Hezbollah“ neteisėta“, – rašoma Eltai perduotame ministro pareiškime.
Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Ministras ketvirtadienio rytą kalbėjosi su ministru L.Linkevičiumi ir sveikino jį su Lietuvos sprendimu pripažinti „Hezbollah“ teroristine organizacija.
Izraelio vėliava. EPA – ELTA nuotr.
 
„Hezbollah“ yra teroro organizacija, terorizavusi didelę Libano dalį, galiausiai paversdama ji regionu, užvaldytu Irano saviems tikslams laikydama įkaitais Libano piliečius, ekonomiką ir politines sistemas. Norėčiau padėkoti Lietuvai už jos sprendimą, tai yra svarbus ir labai reikalingas žingsnis. Džiaugiuosi, kad šiuo klausimu tarp daugelio Europos šalių yra platus sutarimas. Aš raginu visas Europos šalis, taip pat ir ES, prisijungti prie šio sprendimo ir suprasti, kad „Hezbollah“ yra pavojinga teroro organizacija, kuri atkakliai stengiasi planuoti ir vykdyti teroro išpuolius visame pasaulyje Irano vardu ir jo finansuojama. Norėčiau padėkoti užsienio reikalų ministerijos žmonėms, diplomatams ir saugumo sistemoms, kurie dalyvavo šiame reikšmingame bendradarbiavime ir kurių bendros pastangos lėmė šį didelį laimėjimą“, – sako Izraelio užsienio reikalų ministras.
 
Izraelio ambasadorius Yossefas Levy irgi pasveikino užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir sakė, kad tai didelis indėlis užtikrinant Vidurio Rytų, taip pat ir paties Libano, stabilumą.
 
„Lietuva šiuo sprendimu dar kartą įrodė ne tik savo draugystę su Izraeliu, bet ir pademonstravo stiprų moralinį kompasą, kuris turėtų būti pavyzdys kitoms Europos Sąjungos šalims“, – sakė ambasadorius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.13; 12:00

Beirute – galingas sprogimas. EPA – ELTA nuotr.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 50 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai Libanui. Skirtos lėšos bus pervestos Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio federacijai, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
 
Lietuva paramą Libanui skyrė reaguodama į rugpjūčio 4 dieną įvykusią nelaimę Beirute. Užsidegus uosto sandėliams, Libano sostinę Beirutą sukrėtė du galingi sprogimai. Mažiausiai 220 žmonių žuvo, apie 6 tūkst. žmonių buvo sužeista, per 300 tūkst. Beiruto gyventojų neteko namų. Smarkiai nuniokoti ištisi Beiruto rajonai, ypač – Beiruto uosto teritorija.
 
Sugriautos ar apgadintos 15 ligoninių ir 120 mokyklų. Sunaikintos medikamentų ir medicinos priemonių atsargos. Sunaikinta apie 85 proc. uoste saugotų grūdų atsargų. Skaičiuojama, kad sprogimo padaryta žala Libano sostinei ir gyventojams galimai viršija 12 mlrd. EUR.
 
Europos Sąjunga viena pirmųjų suteikė skubią humanitarinę pagalbą Libanui. Šiuo metu Bendrijos parama nelaimės paveiktai šaliai siekia 63 mln. EUR.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.12; 00:05

Libanas apimtas protestų. EPA – ELTA nuotr.

Libano sostinėje Beirute šeštadienį per antivyriausybinius protestus kilo susirėmimai, žuvo policininkas, mažiausiai 728 žmonės buvo sužeisti, sulaikyta 19 aktyvistų.
 
Beirute šeštadienį tūkstančiai žmonių išėjo protestuoti į gatves. Vėliau protestai virto smurtiniais, kilo riaušės.
 
Demonstrantai susirinko reikalauti vyriausybės atsistatydinimo dėl šalyje besitęsiančios ekonominės krizės ir piktinosi miestą nuniokojusiu galingu sprogimu. Protestuotojai reikalavo atlikti nepriklausomą tyrimą dėl rugpjūčio 4 d. sostinės uoste įvykusio sprogimo.
 
Antradienį Libano sostinėje įvykęs galingas sprogimas nusinešė mažiausiai 158 žmonių gyvybes. Dar 6 000 žmonių patyrė sužalojimų, nuo 250 000 iki 300 000 žmonių neteko namų, sprogimas suniokojo dalį miesto. Po sprogimo 45 žmonės tebelaikomi dingusiais.
 
Libano premjero teigimu, sprogimas nugriaudėjo sandėlyje, kuriame buvo laikoma 2 750 tonų amonio nitrato. Pavojinga medžiaga nesaugiai gulėjo sandėlyje šešerius metus, o Libano valdžia žinojo apie Beiruto uoste laikomą amonio nitratą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.10; 02:00

Libane – protestai, kilę po sprogimo Beiruto jūrų uoste. EPA – ELTA nuotr.

Ruošdamiesi „pykčio ir gedulo dienai“ per sprogimą Beiruto uoste žuvusioms aukoms gedėti, protestuotojai šeštadienį nuvertė dalį cementinių blokų, supančių Libano parlamentą.
 
Libano transliuotojo MTV parodytame vaizdo įraše girdėti „Revoliucija, revoliucija!“ šaukiantys protestuotojai.
 
Skelbiama, kad protesto dalyviai bando pašalinti fizinius barjerus ir patekti į gerai saugomą sostinės centre esančio parlamento teritoriją.
 
Policija panaudojo ašarines dujas, kad galėtų išvaikyti demonstrantus, susitelkusius prie vienų iš vartų į parlamento pastatą.
 
Tuo metu šalies valdžia pranešė, kad per sprogimą sužeistų žmonių skaičius išaugo iki 6 tūkst, o mirusiųjų – iki 158.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.09; 00:30

Beirute – galingas sprogimas. EPA – ELTA nuotr.

Antradienį Beirute nugriaudėjusio sprogimo aukomis tapo mažiausiai 100 žmonių. Tai trečiadienį pranešė televizijos kanalas „Al Jazeera“, remdamasis Libano sveikatos apsaugos ministerija.
 
Jo duomenimis, nukentėjusiųjų skaičius išaugo iki 4 tūkst.
Galingas sprogimas Beirute. EPA – ELTA nuotr.
 
Anksčiau buvo pranešta apie 73 žuvusiuosius ir daugiau kaip 3,7 tūkst. sužeistųjų.
 
Galingas sprogimas įvyko antradienį Beiruto jūrų uosto rajone, netoli Libano karinių jūrų pajėgų bazės. Sprogimo banga sudrebino Libano sostinės gyvenamuosius rajonus. Sugriuvo kelių prie uosto esančių pastatų fasadai, nukentėjo gyvenamieji namai ir biurai. Libano sostinė paskelbta nelaimės rajonu, mieste dviem savaitėms įvedama nepaprastoji padėtis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.05; 09:27

Pentagonas

Amerikos kariškiai neturi įrodymų, kad sprogimas Libano sostinėje buvo ataka, apie kurią anksčiau kalbėjo JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Tai antradienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis trimis neįvardytais šaltiniais Pentagone.
 
D. Trumpas per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose teigiamai atsakė į klausimą, ar jis mano, kad Beirute buvo surengta ataka, o ne įvyko incidentas. „Turint omenyje sprogimą, panašu į tai. Aš susitikau su kai kuriais iš mūsų puikių generolų. Atrodo, jog jie mano, kad tai buvo ataka. Tai buvo kažkokia bomba, taip“, – teigė Amerikos lyderis.
 
Pasak prezidento, Pentagone manoma, kad „tai nebuvo kažkoks gamybinis sprogimas“. „Jie (generolai) žino geriau už mane“, – pridūrė Baltųjų rūmų šeimininkas. Jis pareiškė, kad JAV siūlo Libano vyriausybei savo pagalbą.
 
Savo ruožtu šaltiniai JAV gynybos departamente teigia „nežiną, apie ką kalbėjo prezidentas“. Vienas iš jų sakė, jog jei kariškiai turėtų tokios atakos įrodymų, tai JAV vyriausybė tučtuojau imtųsi papildomų priemonių, kad apsaugotų Amerikos ginkluotąsias pajėgas ir nuosavybę regione. Tas pats šaltinis pareiškė, kad tokių nurodymų kol kas negauta.
 
Galingas sprogimas įvyko antradienį Beiruto jūrų uosto rajone, netoli Libano karinių jūrų pajėgų bazės. Sprogimo banga sudrebino Libano sostinės gyvenamuosius rajonus. Sugriuvo kelių prie uosto esančių pastatų fasadai, nukentėjo gyvenamieji namai ir biurai. Naujausiais duomenimis, sprogimo aukomis tapo mažiausiai 78 žmonės, dar 4 tūkst. buvo sužeisti. Libano sostinė paskelbta nelaimės rajonu, mieste dviem savaitėms įvedama nepaprastoji padėtis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.05; 09:30
Ugnis_perme

Libano sostinę Beirutą antradienį sudrebino du galingi sprogimai. Žiniasklaida praneša, kad yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Uosto teritorijoje įvykęs driokstelėjimas buvo juntamas keliose miesto dalyse.
 
Į dangų kilo tirštų dūmų debesys, netoliese esančiuose pastatuose išdužo langų stiklai.
 
Libano Raudonojo Kryžiaus prezidentas Georgesas Kettanehas kalbėjo apie „šimtus sužeistųjų“. Liudininkai pasakojo apie gatvėse gulinčius žuvusiųjų kūnus.
 
Sprogimo priežastis kol kas nežinoma. Vietos žiniasklaida rodė vaizdus žmonių, įstrigusių po griuvėsiais. Daugelis jų buvo kruvini.
 
Po sprogimų daug kur mieste dingo elektra. AFP reporteris pasakojo, kad Hamros kvartale apgadinta daug parduotuvių. Gatvėse matėsi išdegę automobiliai, daugelis – su išsiskleidusiomis oro pagalvėmis.
 
Libaną šiuo metu yra ištikusi didžiausia per dešimtmečius ekonominė krizė. Krizę dar labiau paaštrino koronaviruso pandemija.
 
Oficialiais duomenimis, daugiau kaip 45 proc. libaniečių gyvena žemiau skurdo ribos. Nedarbas siekia 35 proc. Nuo praėjusių metų rudens Libane vis vyko demonstracijos prieš prastą valdymą ir korupciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.05; 06:00

Dešimtys tūkstančių Libano protestuotojų sekmadienį suformavo žmonių grandinę, besitęsiančią per visą šalį ir simbolizuojančią nacionalinę vienybę.
 
Protestuotojai rankomis susikibo nuo Tripolio iki Tyro miesto ir sudarė 170 kilometrų ilgio grandinę, kuri kirto ir sostinę Beirutą.
 
Pastarosiomis dienomis kyla įtampa tarp saugumo pajėgų ir protestuotojų, kurie užblokavo kelius ir visą šalį privertė sustoti, norėdami pareikšti savo reikalavimus pertvarkyti šalies politinę sistemą.
 
Libano politinis elitas pasiūlė ekonominių reformų paketą ir parodė norą daryti pokyčius vyriausybėje, tačiau protestuotojai nori daugiau.
 
„Galiu patvirtinti, kad žmonių grandinė buvo sėkminga, – naujienų agentūrai AFP teigė viena iš demonstracijos organizatorių Julie Tegho Bou Nassif. – Su šia grandine norime parodyti tokį Libaną, kuris nuo šiaurės iki pietų atsisako sąsajų su religija.“
 
„Šiandien neturime jokio politinio reikalavimo, tiesiog norime pasiųsti žinutę besilaikydami rankomis po Libano vėliava“, – pridūrė J. T. B. Nassif.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.27; 17:04

Išvaikius dvi paras trukusias antivyriausybines demonstracijas, Libano armijos mechanizuoti patruliai penktadienį užėmė visas svarbiausias sankryžas Beiruto centre.
 
Kaip pranešė naujienų portalas „Al Nashra“, sulaikyta 70 žmonių, kurie daužė parduotuvių ir bankų vitrinas bei plėšikavo.
 
Penktadienį specialieji kovos su riaušėmis daliniai panaudojo vandens patrankas, gumines kulkas ir ašarinių dujų granatas prieš protestuotojus, kurie elgėsi agresyviai ir mėtė į kariškius akmenis.
 
Per susirėmimus prie Vyriausybės rūmų buvo sužeisti 52 kariškiai ir policininkai. Kiek protestuotojų nukentėjo, kol kas nepranešama.
 
Portalo žiniomis, Libano armija šalina barikadas ir degančias padangas nuo magistralės, vedančios į Rafico Haririo tarptautinį oro uostą. Kariškiai perima pagrindinių kelių į Beirutą iš pietų ir šiaurės kontrolę, vėl galima pasiekti prezidento rūmus Baabdos rajone, kuriuos buvo užblokavę demonstrantai.
 
Protesto akcijos Beirute prasidėjo prieš penktadienį numatytą ministrų kabineto posėdį, kuris turėjo būti skirtas 2020 finansinių metų biudžeto tvirtinimui. Bet vėliau šalies ministras pirmininkas Saadas Hariris atidėjo posėdį kitai dienai.
 
Viena iš masinio nepasitenkinimo priežasčių – valdžios sprendimas įvesti naujus mokesčius, tarp jų – 5,40 euro dydžio mėnesinį mokestį „WhatsApp“ programėlei. Taip buvo siekiama mažinti valstybės biudžeto deficitą.
 
Kreipdamasis per televiziją į Libano piliečius, premjeras pareiškė, jog vyriausybė nevengia atsakomybės už krizinę situaciją ekonomikos srityje ir spręs susikaupusias problemas, su kuriomis susiduria gyventojai.
 
Libano vyriausybė tikisi gauti 11 milijardų dolerių (9,87 milijardo eurų) lengvatinių kreditų ir neatlyginamų subsidijų iš šalių-donorių ekonomikos stabilizavimo programai ir dideliems infrastruktūros projektams realizuoti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.20; 00:31

Libanas prašo tarptautinės pagalbos kovojant su šimtais miškų gaisrų, kurie kilo pirmadienį ir net išplito į kaimyninę šalį, informuoja BBC.
 
Esant stipriems vėjams ir tvyrant dideliam karščiui, Libano vakarinėje dalyje esančiuose kalnuose kilo didžiausi per kelis dešimtmečius gaisrai.
 
Virš sostinės Beiruto ir Sidono miesto matyti juodi dūmai.
 
Kaip pranešama, Čoufo regione, esančiame į pietryčius nuo sostinės Beiruto, žuvo savanoris ugniagesys. Sirijos valstybinės žiniasklaidos duomenimis, Latakijos regione žuvo du miškų darbuotojai. Dar aštuoni žmonės patyrė sužalojimų.
 
Libano vidaus reikalų ministrė Raya El Hassan sakė, kad vyriausybė susisiekė su keliomis šalimis dėl pagalbos ir socialiniame tinkle tviteryje paskelbė vandenį pilančio Kipro lėktuvo nuotraukas.
 
Kol kas nežinoma dėl ko kilo gaisrai, bet premjeras Saadas Hariris įspėjo, kad, jei gaisrai buvo sukelti tyčia, už tai atsakingi asmenys „sumokės kainą“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.16; 05:03

Libano sostinėje Beirute reziduojantis armėnų bažnyčios atstovas Aramas Pirmasis viešai pareiškė tikintiesiems, jog „atėjo metas Kalnų Karabachą prijungti prie Armėnijos“. Šis Artimuosius Rytus kuruojančio armėnų bažnyčios katalikoso tvirtinimas sukėlė daug juoko socialiniuose tikluose.

Žinoma, armėnai puolė sveikinti „tokį pareiškimą“. Tačiau azerbaidžaniečiai iki šiol skaniai juokiasi, „prikišdami separatistams, kaip anie primityviai susipainiojo“.

Tarptautinė bendruomenė – azerbaidžaniečių pusėje. Ir štai – kodėl. Vaizdžiai tariant, Beirute reziduojantis armėnų dvasininkas, jei remsimės oficialia Jerevano doktrina, leptelėjo nesąmonę. Šis aukšto rango armėnų bažnyčios atstovas turėtų žinoti, kad Armėnija jau senų seniausiai teoriškai (de jure) prisijungė Kalnų Karabacho sritį. Tas popierinis prijungimas (de jure) nutiko 1989 metų gruodžio 1 dieną, kai tuometinė Armėnijos SSR vadovybė pasirašė potvarkį, įpareigojantį Kalnų Karabachą prijungti prie Armėnijos.

Šis potvarkis, žinoma, neturėjo jokios galios nei SSRS laikais, nei Sovietų Sąjungai subyrėjus. Kalnų Karabachas nuo seniausių laikų priklausė azeraidžaniečiams. Daug šimtmečių jis vadinosi Kalnų Karabacho chanatu. Kai Azerbaidžanas atkūrė nepriklausomybę 1918-aisiais, Kalnų Karabachas priklausė azerbaidžaniečiams. Kai Azerbaidžaną okupavo sovietai, – Kalnų Karabachas priklausė Azeraidžanui. Kai SSRS iširo, Azerbaidžanas nuo Kremliaus atsiskyrė kartu su Kalnų Karabachu, nepaisant aplinkybės, jog šias žemes iš jų atėmė rusų kariuomenės remiami armėnų separatistai.

Minėtasis 1989-ųjų metų pabaigos potvarkis nėra nei Jerevano atšauktas, nei pasmerktas. Tad keblu suvokti, kodėl Aramas Pirmasis ragina sujungti į vieną darinį tai, kas, remiantis oficialiuoju Jerevanu, neva įvyko dar 1989-aisiais? Vadovaujantis sveika nuovoka, pirma reikia paskelbti apie Kalnų Karabacho atsiskyrimą, ir tik po to – apie naują susijungimą, jei mums nesvetimas sveikas protas, logika ir tarptautiniai įstatymai. O gal Aramas Pirmasis tą potvarkį laiko negaliojančiu, niekiniu?

Viena aišku: Aramo Pirmojo raginimai Kalnų Karabachą prijungti prie Armėnijos byloja, jog armėnų bendruomenė galutinai susipainiojo. Ji stengiasi įrodyti tai, ko neįmanoma įrodyti.

Armėniškos gudrybės bejėgės prieš tarptautinės bendruomenės tvirtinimą, jog Kalnų Karabachas – išskirtinai azerbaidžanietiška teritorija, o šiuo metu Kalnų Karabachą administruojantys žmonės – okupantai.

Slaptai.lt informacija

2019.06.18; 10:19

Izraelio karinė cenzūra praėjus 36 metams panaikino draudimą skelbti informaciją, kad šalies armijos povandeninis laivas nuskandino civilinį laivą su pabėgėliais iš Libano. Tai penktadienį pranešė Izraelio televizijos 10-asis kanalas.

Jo duomenimis, incidentas įvyko 1982 metų birželio mėnesį per patį vadinamojo Pirmojo Libano karo įkarštį, kai Izraelio armija okupavo Beirutą, o į Tunisą buvo evakuojami palestiniečiai radikalai iš Palestinos išsivadavimo organizacijos, kurią Izraelis laikė teroristine. Televizijos kanalas informuoja, jog į laivą buvo paleistos dvi torpedos, nes povandeninio laivo kapitonas nusprendė, kad jame yra vyrų, apsirengusių vienodais drabužiais, primenančiais karines uniformas. Vėliau paaiškėjo, jog ten buvo 56 pabėgėliai, plaukę iš Libano į Kiprą, 25 iš jų žuvo.

Izraelio armija trejus metus tyrė šį incidentą ir priėjo išvadą, kad kapitonas veikė pagal tuo metu galiojusias instrukcijas. Speciali komisija tada pripažino, kad povandeninio laivo kapitono veiksmuose, nors jie ir rėmėsi klaidingu situacijos vertinimu, nebuvo karo nusikaltimo sudėties.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-24

hisam_4

Su libaniečiu Hišamu Ibrahimu susipažinau viename Lietuvos tautinių mažymų tarybos posėdyje. Tądien pirmininko Mahiro Gamzajevo vadovaujamoje taryboje buvo audringai ginčijamasi, kokių pagrindinių nuostatų turėtų laikytis mūsų tautinės bendruomenės, bendraudamos su Lietuvos valstybe.

Jauno libaniečio Hišamo Ibrahimo pozicija man pasirodė kur kas konstruktyvesnė nei kai kurių kitų posėdyje kalbėjusių bendruomenių atstovų laikysena. Todėl ir paprašiau interviu. H.Ibrahimas – neatsisakė.

Sutartą vakarą jį išvydau Vilniaus kavinėje prie Seimo rūmų. Ten ilgokai, daugiau nei valandą, nuoširdžiai kalbėjomės. Kalbėjomės apie viską – kodėl Hišamas atsidūrė Lietuvoje, kaip pamilo lietuvę, kodėl, būdamas musulmonu, nesigaili suleidęs savo šaknis krikščioniškoje Lietuvoje. Kalbėjomės lietuviškai.

Continue reading „Libanietiška tolerancija“