stasaitis37

Ir vėl „bolševikinis“ buldozeris važiuoja, traiškydamas demokratiją Lietuvoje. 2012-08-30 dieną vyko 66 rinkimų apygardos (Kauno kaimiškosios) posėdis.

Pirmininkaujant Audronei Bendokienei, kurią delegavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, jos pavaduotoja Vida Jankauskienė deleguota Lietuvos socialdemokratų partijos.

Vienas iš svarbiausių klausimų buvo apylinkių komisijų pirmininkų tvirtinimas. Tai vienos iš svarbiausių pareigybių rinkimuose, nuo kurių priklauso, ar bus demokratija, ar jos nebus Lietuvoje. Pasekmės – daugiau nei liūdnos. Iš 26 rinkimų apylinkių net 19 „pasidalino“ Lietuvos socialdemokratų ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos, kitoms palikdamos vos devynias apylinkes.

Continue reading „Rinkimai prasideda „bolševikiniu“ buldozeriu“

top_secret

Praėjus metams po Fukushimos katastrofos įtakingas savaitraštis „The Economist“ paskyrė kovo 10-16 dienų numerį atominei energetikai.

Viršelio tema taip ir vadinasi:  „Atominė energija: žlugusi svajonė“.

Ne, ten nebuvo apokaliptinių nuotaikų ir gąsdinimo, o tik blaivi padėties analizė. Ir labai paprasta išvada: atominė energetika neišnyks, tačiau taps mažareikšme elektros gamybos sritimi. Atsitiks tai ne tiek dėl katastrofų baimės, kiek dėl ekonominio nepagrįstumo.

Continue reading „Atominė elektrinė: žlugdanti svajonė“

Laisvės nuo mokesčių diena šiemet išaušo gegužės 20-ąją.

Tai simbolinė diena, kai mes galime ištarti: “mokesčius valstybei mokėti baigėme. Nuo šiandien uždirbtus pinigus leisime savo poreikiams”!

Jei grynąsias nacionalines pajamas sąlyginai prilyginsime kalendoriniams metams, o per valstybės viešąjį sektorių perskirstomą jo dalį išreikšime dienų skaičiumi metuose, tai tų dienų skaičius nuo metų pradžios ir parodys Laisvės nuo mokesčių dienos datą.

Įsivaizduokime, kad visas dienas iki Laisvės nuo mokesčių dienos, įskaitant sekmadienius, dirbome tam, kad sumokėtume mokesčius, o nuo šios dienos tapome laisvi nuo mokesčių ir dirbsime tik savo naudai. Laisvės nuo mokesčių diena – tai tam tikras bendros mokesčių naštos rodiklis, parodantis, kokią mūsų visų sukuriamų grynųjų nacionalinių pajamų dalį valstybė perskirsto per įvairius valstybinius biudžetus ir fondus. Remiantis šiuo rodikliu lengva palyginti mokesčių naštą skirtingose šalyse arba kaip mokesčių našta kinta laike.

“Apmokestinimas – tai menas taip nupešti žąsį, kad pūkų būtų kuo daugiau, o gagenimo – kuo mažiau” – teigė populiarus XVII a. prancūzų valstybės veikėjas Žanas Batistas Kolberas. Lietuvoje tai daroma meistriškai – mokesčių našta po truputį auga, o gagenimo beveik nėra!

2012 metais Lietuvos valstybės viešasis sektorius išleis virš 35 milijardų litų. Tai yra iš kiekvieno Lietuvos žmogaus, įskaitant senelius ir naujagimius, planuojama per metus vidutiniškai surinkti maždaug po 11,100 litų. Kiekvienais metais valstybė išleidžia daugiau negu surenka mokesčių, tai yra gyvena ne pagal išgales, ateities kartų skolon. Todėl Lietuvos valstybės skola jau viršija 41 milijardą litų. Kiekvienam iš mūsų tenka virš 13,100 litų skolos.

Surinkti mokesčiai dažnai panaudojami neskaidriai ir neefektyviai, todėl Valstybės lėšų sirstymo skaidrumu abejoja du iš trijų Lietuvos gyventojų.

Valstybėje kuriama vis daugiau įvairių apribojimų ir draudimų, kurie varžo asmens laisves ir teises (Iš Liberalų ir centro sąjungos ir jaunųjų liberalcentristų lankstinuko, vakar dalinto velkant mokesčių naštos akmenį).

Vytauto Visocko nuotr.

2012.05.21

saulius_stoma

Žmogus yra būtybė, kuri negali gyventi be paaiškinimo. Nebesuvokdamas gyvenimo prasmės žmogus tampa ligonis. Norėdamas pasveikti jis privalo rasti kokį nors paaiškinimą. Net ir sakydamas, kad gyvenimas yra beprasmis, jis kuria absurdo teoriją, kuri padeda suvokti save. Net ir suprasdamas, kad kuriama teorija yra tik darbinė versija, žmogus vis tiek turi ją turėti. Kitaip – nebūtis.

Neseniai vienas žymus Lietuvos psichologas tiksliai nusakė visuomenę dvasiškai gniuždantį Kauno pedofilijos bylos poveikį. Tai, kas čia vyksta, protu suvokti tiesiog neįmanoma. Situaciją analizuoti bandantis žmogus atsiduria tarsi Lewiso Carrollo aprašytoje Alisos stebuklų šalyje, kur nėra jokios apčiuopiamos realybės ir kiekvienas reiškinys, vos nukreipus į jį žvilgsnį, tampa kažkuo kitu. Ir tai veda iš proto, kaip košmariškas sapnas.

Continue reading „Kai kriminalas vizgina politiką“

caplikas_algis

Liberalų ir centro sąjunga ir jos deleguotas vidaus reikalų ministras valdo Valstybės saugumo departamentą (VSD), Antrąjį operatyvių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos ir Generalinę prokuratūrą. Maža to, Liberalų ir centro sąjungos įtaka prasiskverbė net iki Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir konservatorių partijos patriarcho, profesoriaus Vytauto Landsbergio!

Gerbiamieji, jei tai pasakyčiau garsiai, tikriausiai pasukiotumėte pirštą ties smilkiniu. Deja, šiomis pasakomis grupė iš anksto susitarusių asmenų Lietuvą maitina jau keletą savaičių, o Liberalų ir centro sąjungos žmonės kasdien prašomi tas pasakas komentuoti, patvirtinti arba paneigti. Manau, kad paneiginėti tai, kas sukurpta „puspročių“ ir „ligonių“ – bergždžias užsiėmimas, verčiau atkreipsiu dėmesį į tai, kam naudinga, kad Liberalų ir centro sąjunga būtų sulyginti su žeme, o jos politikai suterštos garbės nenusiplautų niekada?

Continue reading „Pilant purvą ant partijos ir ministro, nepaaiškės, kaip buvo apvogta valstybė ir kas tai padarė“

fntt_vadovas

Atrodo, pūlinys tuoj sprogs. FNTT vadovų nušalinimo afera dar kartą apnuogino valstybės institucijų korupcijos mąstą. Lyg ir nieko nauja, tačiau aferos sumanytojai šįkart neįvertino pasipiktinimo reakcijos masto.

Matyt, per daug skubėjo susidoroti su pavojingais pareigūnais, tad veikė negrabiai ir be tinkamos viešųjų ryšių parengties.

Galai ima lįsti į paviršių. Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis jau beveik paaukotas. Jis pakankamai protingas ir išsilavinęs, taigi turėjo suprasti, kad netikra korta kirsdamas va bank rizikuoja savimi. Tačiau teko pasiaukoti. Matyt, dėl daug svarbesnių dalykų nei politiko karjera.

Continue reading „Lūžis. Pasiaukojęs ministras prieš puspročius“