Pilant purvą ant partijos ir ministro, nepaaiškės, kaip buvo apvogta valstybė ir kas tai padarė


Print

Liberalų ir centro sąjunga ir jos deleguotas vidaus reikalų ministras valdo Valstybės saugumo departamentą (VSD), Antrąjį operatyvių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos ir Generalinę prokuratūrą. Maža to, Liberalų ir centro sąjungos įtaka prasiskverbė net iki Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir konservatorių partijos patriarcho, profesoriaus Vytauto Landsbergio!

Gerbiamieji, jei tai pasakyčiau garsiai, tikriausiai pasukiotumėte pirštą ties smilkiniu. Deja, šiomis pasakomis grupė iš anksto susitarusių asmenų Lietuvą maitina jau keletą savaičių, o Liberalų ir centro sąjungos žmonės kasdien prašomi tas pasakas komentuoti, patvirtinti arba paneigti. Manau, kad paneiginėti tai, kas sukurpta „puspročių“ ir „ligonių“ – bergždžias užsiėmimas, verčiau atkreipsiu dėmesį į tai, kam naudinga, kad Liberalų ir centro sąjunga būtų sulyginti su žeme, o jos politikai suterštos garbės nenusiplautų niekada?

Turiu pagrindo manyti, kad visą šią pragaro smalą užvirė trys žmonės: vienas radijo žurnalistas, vienas visuomenės veikėjas ir vienas Ministro pirmininko patarėjas. Tuo tarpu atleistieji Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas Vitalijus Gailius ir jo pavaduotojas Vytautas Giržadas viso labo tėra konservatorių įrankiai. Šiuos pareigūnus ir jų neva nepagrįsto atleidimo istoriją konservatoriai šiandien negailestingai išnaudoja savo priešrinkiminėje kovoje su politiniais konkurentais.

Informacijos nutekinimas apie valstybės rengiamus veiksmus banko „Snoras“ atžvilgiu, po to sekęs banko savininkų pabėgimas į Londoną ir stebuklingai spėtas išsinešti vienas milijardas Lietuvos žmonių litų, dar po to vykusi FNTT vadovų atleidimo procedūra man priminė 2006 metų vadinamąjį VSD „kurmių“ skandalą. Kur šiandien tiedu karininkai, kaltinti informacijos nutekinimu? Panaudoti, išmesti ir niekam nebeįdomūs…

Be jau minėtosios ligotos pasakos apie tai, kaip Liberalų ir centro sąjunga užvaldė valstybę, paskutiniąsias savaites sekamos dar kelios, kuriose spėliojama, kaip ši partija tapo tokia įtakinga, į ką dar yra nusitaikę jos čiuptuvai ir kodėl buvo atleisti FNTT vadai.

Vienas visuomenės veikėjas paklodės dydžio tekstuose įnirtingai prie kryžiaus kala mano patarėją, už nuopelnus valstybei daug kartų apdovanotą saugumo pulkininką Dainių Dabašinską. Neva tai jis liepęs ministrui atleisti Giržadą ir Gailių. „Reikšdamas nepasitikėjimą FNTT pareigūnais jis (t.y. Palaitis), greičiausiai, tėra tik D. Dabašinsko atstovas spaudai.“ Toliau: „Liūdna, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė, kartu su D. Dabašinsku ir „Šviniumi“ paremdama R. Palaitį, šiandien stoja ne tiesos, teisingumo ir Lietuvos valstybės, bet kriminalinio pasaulio pusėn.“

Man regis, šie šmeižikiški svaičiojimai verti ne paneigimo, o baudžiamosios bylos. Šių citatų autorius svaidosi kaltinimais ne tik mano patarėjui – valstybės saugumo pulkininkui, bet ir jo žmonai – Lietuvos policijos pareigūnei.

Tuo tarpu kitas smalos virėjas Liberalų ir centro sąjungą bando susieti su Gariūnais, kurių atžvilgiu FNTT vykdė tyrimus ir operacijas. Ši sąsaja yra niekinė, nes jokios įmonės, susijusios su Gariūnais, mūsų partijos nerėmė, be to, partija nedalyvavo jokių sprendimų, susijusių su Gariūnais, priėmime.

Versija apie tai, kad FNTT vadų atleidimo kerštingą scenarijų neva rašė buvęs šios tarnybos vadovas, generolas Romualdas Boreika (kurio žmona, politikė Violeta Boreikienė yra siejama su Liberalų ir centro sąjunga) – taip pat absurdiška. Sąmokslo teorijų kūrėjai tikriausiai per įtūžį ir nenumaldomą norą apdergti partiją nepasivargino pasitikslinti. Ponia V. Boreikienė jau senokai neturi nieko bendra su Liberalų ir centro sąjunga. Pasitraukusi iš partijos, ji kurį laiką buvo Liberalų sąjūdžio narė, vėliau įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją.

Beje, būtent konservatoriai ir išgujo iš posto R. Boreiką, nors jo vadovaujamos FNTT darbo rezultatai tuo metu buvo geri – tarnyba ištirdavo net 88 proc. visų finansinių nusikaltimų.

Ir paskutinioji versija – neva Liberalų ir centro sąjunga susidorojo su FNTT vadais, nes jie esą kasė po šią partiją remiančiomis labai stambiomis ir įtakingomis įmonėmis. Būtų labai įdomu sužinoti, kur gi jie kasė – gal po „Achema“, o gal po „MG Baltic“? Atsakingai pareiškiu, kad nė viena iš žiniasklaidoje FNTT vadų skandalo kontekste paminėtų įmonių nebuvo Liberalų ir centro sąjungos rėmėjos.

Mane pasiekė žinia, kad smalos virėjų trijulės planas buvo toks – sukompromituoti ministrą R. Palaitį ir apdergti, o galiausiai ir sunaikinti Liberalų ir centro sąjungą. Ir tai vyksta dėl to, kad tarp atsakingų pareigūnų buvo vienas ar du kurmiai, kurie nutekino informaciją laikraščiui. Be abejo, jei yra nutekintojas ir yra informacijos, kad iš banko spėta išsinešti milijardą litų, vadinasi yra ir už visa tai labai dėkingų asmenų.

Tai, kad Liberalų ir centro sąjunga ir ministras R. Palaitis, atsidūrę svetimo mūšio lauke, šiandien turi aiškintis, ko nepadarę, tik patvirtina – rinkimai ir purvinas informacinis karas jau prasidėjo!

Ką gi – atremsime, tačiau pilant purvą ant partijos ir ministro tikrai nepaaiškės, kaip buvo apvogta valstybė ir kas tai padarė.

Nuotraukoje: straipsnio autorius parlamentaras Algis Čaplikas.

2012.02.22


Prisijunkite prie diskusijos