Žvejys. Neris prie Vilniaus. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Įsibėgėjant spaliui Lietuvoje ir toliau stebima hidrologinė sausra. Anot Hidrometeorologijos tarnybos hidrologės Ramutės Bataitienės, jau du mėnesius šalyje trunkančią hidrologinę sausrą galėtų nutraukti nebent žiema su gausiu sniegu.
 
„Hidrologinė sausra Lietuvoje vis dar tęsiasi. (Kad ji pasibaigtų – ELTA), manau, jau net ir kelių savaičių nepertraukiamo lietaus neužtektų. Dabar labiausiai reikėtų geros žiemos, su sniegu, kuris virstų vandeniu. Nes iš tikro viskas yra labai išsausėję, ir miškų gaisringumas yra dar pakankamai aukštas, ir upėse, šiandienos skaičiavimais, daugiau negu pusėje matavimo stočių vis dar stebima hidrologinė sausra“, – Eltai teigė hidrologė R. Bataitienė.
 
Anot hidrologės, šiuo metu vyraujantys lokalūs, trumpi lietūs tik trumpam pakelia vandens lygį upėse, o vos po kelių valandų dažniausiai vėl stebimas jo kritimas.
 
„Reikėtų, kad krituliai pasiskirstytų tolygiai, kad ne tik lokaliai, tam tikrose teritorijose, bet visos Lietuvos mastu lytų nepertraukiamas lietus, kuris papildo dirvos atsargas. O nuo trumpalaikio lietaus kai kuriose upėse tik kelioms valandoms pakyla vandens lygis, o paskui vėl nukrinta. Gali būti netgi 20 cm vandens pakilimas, o po kelių valandų vėl stebimas jo kritimas“, – kalbėjo R. Bataitienė.
 
„Kalbant, pavyzdžiui, apie Nerį, iki rugsėjo 1 dienos ji buvo nusekusi, paskui upės vandens lygis pradėjo didėti, atsigavo, bet dabar vėl stebimas nukritimas. Tad būna, kad riba, nuo kurios skelbiama sausra, yra viršijama, bet tai labai laikina. Dėl to mes nenutraukiame hidrologinės sausros, nes tai yra labai trumpalaikis atsigavimo poveikis“, – tęsė ji.
 
R. Bataitienė taip pat teigė, kad blogiausia situacija, kaip ir praėjusiais mėnesiais, išlieka Pietų ir Vidurio Lietuvoje. Tuo tarpu Vakarų Lietuvoje, kur iškienta kiek daugiau kritulių, situacija yra geresnė. Hidrologė pažymi, kad šiuo metu labiausiai nusekusios yra Nemuno, Neries, Šventosios ir Nevėžio upės.
 
Hidrometeorologijos tarnyba Eltai taip pat pranešė, kad šiuo metu kiek geresnė situacija nei kitose upėse stebima Smardonėje ties Likėnais, Šventojoje ties Anykščiais bei Šušvėje ties Šiaulėnais. Šiose upėse fiksuojamas vandens lygis yra kiek daugiau nei 20 cm aukštesnis už žemiausią vidutinį šiltojo sezono vandens lygį. Tuo tarpu Lėvens upėje ties Kupiškiu bei Akmenoje-Danėje ties Kretinga vandens lygis net 30 – 40 cm aukštesnis už minėtą nusekusio vandens lygį.
 
Anot tarnybos, yra upių, kuriose situacija nėra kritinė, tačiau artėjama prie hidrologinės sausros ribos. Strėvoje ties Semeliškėmis, Upitoje ties Eidukais, Minijoje ties Lankupiais ir Ventoje ties Papile vandens lygis yra apie 10 cm didesnis nei žemiausias vidutinis šiltojo sezono vandens lygis. Taigi trūksta apie 10 cm vandens lygio nusekimo iki hidrologinės sausros.
 
Rugpjūčio 14 dieną šalyje nacionaliniu mastu paskelbta hidrologinė sausra, primena ELTA.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.09; 16:45

Gausaus lietaus sukelti padariniai Registrų centro tvarkomiems registrams ir informacinėms sistemoms pasirodė esantys rimtesni, nei buvo manyta iš pradžių, todėl sistemų veiklos atkūrimas bus tęsiamas per naktį, pranešė Registrų centras.
 
Šiuo metu su padarinių šalinimu ir paslaugų teikimo atkūrimu dirba visi atsakingi įmonės IT padalinio darbuotojai, darbas organizuojamas keliomis pamainomis.
 
„Toliau dedame visas pastangas, kad būtų kuo greičiau atkurtas sistemų veikimas. Didžiausias prioritetas šiuo metu skiriamas visaverčiam E. sveikatos sistemos veiklos atkūrimui, Registrų centro savitarnos sutrikimų šalinimui“, – sako Registrų centro generalinis direktorius Saulius Urbanavičius.
 
Dėl pirmadienio vakarą sutrikusios serverių veiklos nutrūko Registrų centro tvarkomų registrų ir informacinių sistemų veikla. Per antradienį įmonės specialistams pavyko atkurti Gyventojų registro, Nekilnojamojo turto registro, Adresų registro, e. parašo paslaugos, kitų informacinių sistemų veiklą.
 
Nesant neatidėliotinos būtinybės, vizitą į Registrų centrą trečiadienį susiplanavusių klientų prašoma apsvarstyti galimybę vizitui pasirinkti kitą dieną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.22; 03:00

Vasaros dangus. Vytauto Visocko nuotr.

Sekmadienis ir savaitės pradžia bus vėsi ir su trumpais lietumis. Orai, kaip prognozuoja sinoptikai, po kelis laipsnius šils tik nuo savaitės vidurio.
 
Sekmadienis bus debesuotas, debesų bus nemažai, ypač rytinėje šalies pusėje, tačiau, kaip LRT Radijui sakė sinoptikas Paulius Starkus, saulė pro juos pasirodys ne taip jau ir retai, dažniau – vakarinėje Lietuvos dalyje. Antroje dienos pusėje vietomis sulauksime neilgai trunkančio lietaus.
 
Didesnė jo tikimybė bus pietinėje dalyje. Vėjas pūs daugiausia iš vakarų, šalies rytuose jis bus silpnesnis, tikėtina, kad lietaus metu jis gali šiek tiek sustiprėti, bet vyraujantis bus vidutinio stiprumo. Temperatūra, kaip ir šeštadienį, anot sinoptiko, kils labai nenoriai, vyraus 16-20 laipsnių šiluma, kai kur galbūt sušils iki 21 laipsnio.
 
Artimiausiomis dienos didesnių pokyčių nebus. Artimiausia naktis irgi bus gaivi, debesys vakaro valandomis sklaidysis, tad lietaus naktį nesulauksime. Vėsiausia bus paryčiais, temperatūra pažemės iki 7-11, o kai kur gali nukristi net iki 6 laipsnių, tik pajūryje išliks šilčiau. Pirmadienį dieną debesų vėl bus daugiau, trumpai palis jau didesnėje šalies dalyje. Temperatūra mažai skirsis nuo sekmadienio – vyraus 16-21 laipsnio šiluma.
Vaivorykštės spalvos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Antradienį padėtis keisis mažai, sakė sinoptikas P. Starkus. Naktį lietaus bus labai nedaug, dieną jo bus šiek tiek daugiau. Naktis irgi bus vėsi – tarp 8-13 laipsnių šilumos, o dieną jau vienu kitu laipsniu galbūt bus šilčiau, bet dar ne itin šilta – tarp 18-23 laipsnių šilumos.
 
Trečiadienį ir ketvirtadienį jau laukiama keliais laipsniais šiltesnių dienų. Trečiadienį tikimasi, kad sušils iki 19-24 laipsnių šilumos, o ketvirtadienį gali būti dar vienu kitu laipsniu šilčiau.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.12; 10:00

Šią savaitę orai atvės. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Ši savaitė bus vėsi, lietaus tikimybė bus nedidelė, prognozuoja sinoptikai.
 
Pirmadienio rytą palijo vakariniuose ir šiauriniuose rajonuose, kol kas kitur buvo sausa. Temperatūra svyravo tarp 15-20 laipsnių šilumos. Rytiniuose, pietiniuose rajonuose rytą buvo šilčiausia, o vėsiau – vakariniuose rajonuose.
 
Pirmadienį per mūsų šalį slinks šaltasis atmosferos frontas. Kol kas lietus keliauja daugiausia per Jurbarko, Šakių, Kėdainių ir Panevėžio apylinkes ir lėtai juda šiaurės rytų kryptimi, LRT Radijui sakė sinoptikė Edita Gečaitė. Pasak jos, iki vakaro trumpi lietūs nulis daugelyje rajonų, kai kur galima ir perkūnija. Sausiausia pirmadienį bus šiaurės vakariniam pakraštyje ir prie jūros, nes per šiuos regionus lietus jau praslinko naktį. Tad dienos metu čia susiformuos nebent pavieniai trumpo lietaus debesys. Paskui šaltąjį atmosferos frontą veržiasi vėsokas oras, todėl šiaurės vakarinėje dalyje temperatūra pirmadienį kils iki 18-20 laipsnių šilumos, vietomis pietvakarių vėjas bus gūsingas, sieks 15-18 m/s. Rytinį, pietrytinį šalies pakraštį šis frontas pasieks tik antroje dienos pusėje, todėl temperatūra čia dar spės pakilti iki 24-26 laipsnių šilumos, sakė sinoptikė.
 
Vakare lietaus debesys jau bus gerokai prasisklaidę, tačiau dar bus tikimybė pietiniuose, rytiniuose rajonuose sulaukti lietaus, bet tie lietūs bus tik pavieniai ir trumpi.
 
Antradienį jau teks rengtis šilčiau. Anot sinoptikės E. Gečaitės, pajūrio gyventojai jau pripratę prie gaivos, tad jų 17 laipsnių šiluma nenustebinsi, bet rytinių rajonų gyventojams antradienį jau gali būti šaltoka, nes po šilto pirmadienio bus tik 18-20, vietomis gali sušilti iki 21 laipsnio šilumos. Lietaus antradienį bus nedaug, didesnė tikimybė vakariniuose rajonuose.
 
Trečiadienį temperatūra laikysis tarp 16-21 laipsnio šilumos, kitomis dienomis daugiausia 17-20, vietomis iki 22 laipsnių šilumos. Įsitvirtins gana vėsūs orai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.07; 05:37

Žiema. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Artėjantį savaitgalį po lietingų Kalėdų švenčių šiek tiek pašals, galime sulaukti ir sniego, prognozuoja sinoptikai.
 
Tačiau ketvirtadienis, antroji Kalėdų diena, dar bus apniukusi ir niūri, lis nedidelis lietus, tik rytiniuose rajonuose vis dažniau pasirodys ir šlapdriba, LRT Radijui sakė sinoptikas Paulius Starkus. Oro temperatūra svyruos apie 1-4 laipsnius šilumos.
 
Artimiausią naktį, pasak sinoptiko, kritulių išvengti taip pat nepavyks, tačiau lietų vis dažniau keis šlapdriba, paryčiais – ir sniegas. Oro temperatūra didžiojoje šalies dalyje bus neigiama – tarp 0-2 laipsnių šalčio ir tik vietomis išsilaikys silpnai teigiama. Daug kur formuosis plikledis. Penktadienį dieną vietomis jau sulauksime sniego, daugiau ir dažniau jis pasirodys rytinėje šalies pusėje. Čia kai kur kraštovaizdis jau gali ir paboluoti, teigė sinoptikas P. Starkus. Oro temperatūra laikysis artima nuliui, tačiau sustiprėjus šiaurės vakarų, šiaurės vėjui, nors pavojingų gūsių jis ir nesieks, bus gana žvarbu ir nemalonu.
Iš serijos – lietuviška žiema. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Artėjantis savaitgalis gali būti baltas. Šeštadienį, nors sniego sulauksime mažiau, tačiau bus dar šalčiau. Naktį temperatūra pažemės iki 0-5 laipsnių šalčio. Neigiama ji laikysis ir dieną.
 
Sekmadienio naktį taip pat dar nebus permainų – pašals iki 2-7 laipsnių šalčio ir tik dieną priartės šiltasis atmosferos frontas ir pradės stumti šaltesnį orą. Vakare priartės kritulių debesys, kurie pirmadienio naktį atneš įvairius kritulius, lijundrą, plikledį ir vėl šiltą vėjuotą ir rudenišką orą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.27; 04:51

Miestams reikalingas vandeniui laidaus grindinys

Rengdami miestų rekonstrukcijos projektus erdvių planuotojai, architektai remiasi vidutinėmis meteorologijos tarnybos nurodomomis sąlygomis. Bet ar visada gamta yra „vidutinė“? Matome, kuo toliau (ypač pastaruoju laiku), tuo sudėtingiau prognozuoti orus – pasak sinoptikų, tai normalu, nes dėl šylančio klimato anomalinių atmosferos reiškinių daugėja, todėl ir orai tampa mažiau nuspėjami.

O tuomet „ne vidutinių oro sąlygų“ kontekste dar labiau išryškėja viena problema – paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų nesilaikymas techniniuose projektuose. Architektai apskritai „pamiršo“ vandeniui laidų grindinį, kuris privalomas pagal paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 7 punktą. Apklausti techninių projektų vadovai dažniausiai nėra girdėję apie tokio reglamento taikymą. Ar taip nėra ir dėl to, kad nėra jokios reglamento vykdymo kontrolės? Kartais susidaro įspūdis, kad miestų kūrimas vyksta spontaniškai, viskas palikta savieigai, o bendros vizijos nėra.

O to pasekmės: džiūstantys miestų alėjose pasodinti medžiai, kurie auga nedideliuose jiems paliktuose grindinio tarpeliuose, kai šaknys negauna pakankamai vandens, maisto medžiagų, oro, prasta parkų ir skverų žaliųjų zonų apsauga, tvarkymas, senkančios upės. Ar pas kaimynus kreiptis dėl išdžiūvusių upių nėra naivu ir gėda, kai savo kieme susitvarkyti nesugebama. Ne tik dėl oro sąlygų, bet ir dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento nesilaikymo vyksta upių krantų erozija.

Dėl staigaus vandens lygio kilimo lietaus metu į vandens nuotekų vamzdynus paduodamas didelis vandens kiekis, kuris staigiai kelią vandens lygį – taip didėja potvynių miestuose tikimybė. Staiga padidėjęs vandens kiekis kelia grėsmę ir  miesto vamzdynams. Ką jau kalbėti apie upių užterštumą – kartu su dulkėmis per lietaus nuotekų vamzdžius į upes patenka net padangų, kurios turi būti surinktos miestuose, dalelės.

Perteklinė infrastruktūra – miesto konkurencingumo mažėjimas: miestuose norima tiesti naujus lietaus nuotekų tinklus, bet ar dėl to perkasime visą miestą, nekalbant apie tai, kad ateityje tuomet laukia dideli jų tvarkymo, išlaikymo kaštai.

Tai kiek gi reikės „paaukoti medžių“, kad išmoktume projektuoti? Nuo 1991 metų kietųjų dangų kiekis mieste padidėjo apie 2 kartus. Bet juk sprendimas yra šalia – naudoti, kur įmanoma, vandeniui laidžias dangas. Vandeniui laidaus grindinio naudojimas privalo būti įtraukiamas į projektavimo reikalavimus, tada, tikėtina, mažo intensyvumo gatvėms net nereikės lietaus nuotekų tinklų, mažiau būtų apkraunami miestų lietaus vandens surinkimo tinklai, mažiau iššūkių lauktų kiemų tvarkymo programų, parkuose nereikėtų ardyti gamtinės struktūros bei keisti susiformavusio gamtinio kraštovaizdžio.

Tereikia rengiant techninius projektus laikytis Reglamento reikalavimų bei ieškoti sprendimų, kurie nekenkia miestų tvarios architektūros ir darnios statybos vizijai, darniai miestų plėtrai.

Parengė Nerijus Bakasėnas

2019.07.09; 08:42