Maisto prekės. Slaptai.lt nuotr.

Naujų skonių, aukštos kokybės maisto gaminių bei geros sudėties kosmetikos, rūbų, avalynės, patikimų statybos ar interjero sprendimų bei kitų kasdieninio vartojimo produktų paieška antrąjį spalio savaitgalį vyks Kaune. Nemuno saloje, „Žalgirio“ arenoje, šalies gamintojus bei kokybės ir įdomių gaminių ieškančius pirkėjus sujungs 12-oji paroda „Rinkis prekę lietuvišką“. Ji prasidės jau penktadienį ir tęsis iki spalio 11-osios dienos, sekmadienio.
 
Tradicinėje parodoje, anot jos iniciatorių iš Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos, dalyvaus nemažai veiklą dar tik pradedančių bei visiems jau puikiai pažįstamų lietuviškų prekės ženklų ir gamintojų.
 
„Jie lankytojus stebins maisto produktų ir gėrimų degustacijomis, kosmetikos ir buitinės chemijos, aprangos bei aksesuarų įvairove, sprendimais būstui ir interjerui. Jie demonstruos daugybę dalykų, kurie neatsiejami nuo mūsų kasdienybės. Tokios parodos, kaip įsitikinome per daugelį jos gyvavimo metų, reikia ir šiandien. Nes kad ir labai plačios elektroninės prekybos erdvės, juolab – dėl pandemijos, sakytume, ribotos patekimo į prekybos centrus galimybės ne visada leidžia suprasti, kokį platų aukščiausios kokybės produktų asortimentą rinkai siūlo Lietuvos gamintojai“, – sako Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Jonas Guzavičius.
 
Jo pastebėjimu, dėl COVID-19 pandemijos daugelis Lietuvos verslų patyrė nenumatytų nuostolių. Smuko įmonių apyvartos, verslai prarado tam tikrą tradicinių rinkų dalį. Užsidarius visoms didžiosioms parodoms pasaulyje, Lietuvos gamintojai nebeteko vieno pagrindinių išėjimo į užsienio rinkas kanalų. Tad viliamasi, kad paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ padės gerinti įmonių rinkodaros galimybes, skatins vietinės produkcijos vartojimą, o tuo pačiu bus ir stimulas greičiau atsitiesti šalies ekonomikai.
 
Anot šią parodą organizuojančios UAB „Ekspozicijų centras“ vadovo Eriko Piskunovo, Lietuvoje gimsta daugybė nuostabių kūrinių, produktų bei gaminių, bet jiems sunku pasiekti savo plačiąją vartotojų auditoriją.
 
„Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ unikali tuo, jog tai – bene vienintelė vieta, kurioje po vienu stogu gali susitikti skirtinguose sektoriuose veikiantys, įvairaus dydžio Lietuvos gamintojai bei šalyje gimstančiais aukštos kokybės gaminiais bei įdomiais sprendimais besidomintys pirkėjai. Džiaugiamės girdėdami, kad šioje parodoje užsimezgusios pažintys bei atradimai dažnai perauga ir į nuolatinę prekės ženklų ir vartotojų draugystę. Ši tarpusavio parama ypač svarbi šiemet, šalies verslui susiduriant su rimtais augimo iššūkiais“, – teigia E. Piskunovas.
 
Tradicinė paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ drieksis per du arenos aukštus. Žemutiniame – lankytojų lauks šalyje kuriamų maisto ir gėrimų, kosmetikos, interjero, būsto ir kitų sektorių erdvės. Antrajame arenos aukšte bus įkurtas jau parodos lankytojų pamėgtas „Mados pasažas“. Jame – vien mados kūrėjų, drabužių, aksesuarų, papuošalų gamintojų produktai, vyks naujų kolekcijų pristatymai ir kiti su mada susiję renginiai. Organizatorių teigimu, „Mados pasaže“ bus galima tai, kas patiko, įsigyti gamintojo kainomis, taip pat susipažinti su įkvepiančiomis lietuviškų prekės ženklų istorijomis.
 
„Tris dienas vyksiančios parodos metu lankytojų bei dalyvių lauks ne tik galimybė naudingai apsipirkti, bet ir proga pasisemti naujų žinių. Mūsų partneriai parengė ir jau pristatė seminarų bei diskusijų programas. Dalyvių lauks Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei rūmuose veikiančio „Enterprise Europe Network“ ir Eksportuotojų klubo konferencija „Eksporto kodas. Kaip neiššvaistyti geros krizės?“. Jos metu bus kalbama apie tai, kaip iššūkius paversti galimybėmis, o „naują realybę“ – eksporto sėkmės veiksniu. Taip pat parodoje vyks maisto pramonės technologijų rinkos aktualijas atliepsiantis Nacionalinio maisto ūkio klasterio informacinis renginys „Bioekonomika ir maisto pramonės ateitis. Kaip mes įveiksime iššūkius?“, – pasakojo E. Piskunovas.
 
Trečius metus iš eilės parodoje įsikurs ir „Versli Lietuva“ organizuojama „Socialinio verslo prekybos arka“. Čia susibursiantys šalyje veikiantys socialiniai verslai lankytojus kvies įsigyti bei susipažinti su jų gaminamais produktais, teikiamomis paslaugomis, veiklomis bei pridėtine verte, kuriama sprendžiant opias socialines visuomenės problemas.
 
Išskirtinė ir daug dėmesio sutraukianti tradicinio „Rinkis prekę lietuvišką“ renginio dalis yra kasmet renkami ir apdovanojami geriausi parodoje pristatomi produktai. Visą rugsėjį juos vertina autoritetinga, skirtingas veiklos sritis atstovaujanti specialistų komisija, o apdovanojimai bus teikiami parodos atidarymo metu – spalio 9-ąją dieną. Parodos organizatoriai prasitarė, kad iš anksto konkursui pateiktų gaminių spektras itin platus: nuo inovatyvių liofilizuotų užkandžių iki išskirtinio kirpimo bei medžiagų paltų, nuo lietuvių vis dažniau atrandamų uogų vynų iki naujausius mokslo pasiekimus pritaikiusių kosmetikos gaminių.
 
Maisto produktai. Slaptai.lt nuotr.

„Per visą parodos istoriją medaliais ir diplomais kaip geriausieji parodoje pristatomi produktai jau buvo apdovanota netoli 200 gaminių. Ir šiandien visiems puikiai pažįstami tokie kaip „Cosmoway“ gaminamos „Green Feel‘s“ kosmetikos priemonės, „Siulvedės“ kuriami „InAVATI“ viršutiniai drabužiai, „Delikateso“ mėsos gaminiai, „Rūtos“ šokoladai, „Aconitum“ maisto papildai, „Akvateros LT“ pašarai šunims ir daugelis kitų visos šalies bei regiono mastu išpopuliarėjusių gaminių“, – sako E. Piskunovas.
 
Neabejotina, kad visas tris parodos dienas prioritetas bus skiriamas jo dalyvių ir lankytojų saugumui. „Renginio išvakarėse suvieniję jėgas su „Žalgirio“ arenos komanda, įdiegėme reikšmingus, papildomus saugos sprendimus, kurių dėka galėsime užtikrinti lankytojų srautų reguliavimą bei išlaikyti rekomenduojamus atstumus tarp dalyvių. Taip pat ypatingai daug dėmesio skirta tinkamo vėdinimo bei parodos erdvių dezinfekcijos klausimams. Tikime, kad įdiegtos priemonės leis užtikrinti maksimalų visų besilankančiųjų ir dalyvaujančių parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ saugumą“, – sako renginio organizatorius.
 
Informacijos šaltinis –  ELTA
 
2020.10.08; 06:36

Maisto produktai. Slaptai.lt nuotr.

Net 60 procentų iš beveik 300 pernai tradicinėje Lietuvos gamintojų parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ dalyvavusių įmonių jau pateikė paraiškas artėjančiam 2020 metų renginiui. Viliamasi, kad nauja koronaviruso banga neprivers atidėti spalio 9–11 dienomis numatomos datos.
 
Anot vieno iš parodos rengėjų – Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento bei Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos vadovo Jono Guzavičiaus, 12 metų populiarumą išlaikanti paroda yra žinoma visuomenėje bei pelniusi dalyvių pasitikėjimą.
 
„Parodos tikslas – pristatyti Lietuvoje sukuriamus gaminius ir teikiamas paslaugas, skatinti lietuviškų produktų vartojimą, stiprinti šalies gamintojų ir jiems aktualių paslaugų, įrangos tiekėjų bendradarbiavimą. Jos devizas ypač aktualus šiemet, kai pandemija apribojo daugelį ryšių tarp šalių, kai su kiekviena karantino diena auga ir ekonominiai šalies nuostoliai. Tad iš tikrųjų dabar kiekvienam Lietuvos pirkėjui renkantis prekę, pirmenybę reikėtų skirti savajai, lietuviškai. Kad greičiau atsigautų šalies verslai ir gamintojai“, – sakė Eltai J. Guzavičius.
 
Turėdamas vilčių, kad karantinas rudenį jau nebedraus masinių renginių uždarose patalpose, UAB „Ekspozicijų centras“ kartu su partneriais – Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija bei Lietuvos pramonininkų konfederacija – kviečia įmones registruotis į šią parodą. Dalyvių paraiškų laukiama iki 2020 m. rugsėjo 10 d.
Maisto prekės. Slaptai.lt nuotr.
 
Parodos rengėjai tikisi, kad jau tradicinis renginys vėl stebins lankytojus maisto produktų, gėrimų degustacijomis, kosmetikos, buitinės chemijos, aprangos ir aksesuarų įvairove bei sprendimais būstui ir interjerui. Geriausių parodoje pristatytų gaminių bei jų gamintojų lauks apdovanojimai – aukso medaliai bei diplomai.
 
ELTA primena, kad produktai renkami iš anksto paskelbtame konkurse, kurio metu kompetentingos komisijos vertina kiekvienai konkurso kategorijai pateiktus eksponatus. Nugalėtojai apdovanojami renginio atidarymo ceremonijoje, plačiai populiarinami, o gaminiai demonstruojami parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ laureatų vitrinoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.17; 07:00

Istorikas, ekonomistas, visuomenininkas plk. lt. Kęstutis Eidukonis. Slaptai.lt nuotr.
Dr. Daiva Tamošaitytė. Slaptai.lt nuotr.

Pokalbis su istoriku, visuomenininku, ekonomistu plk. ltn. Kęstučiu Eidukoniu

Šalia darbo visuomeninėse pasaulio lietuvių ir JAV bendruomenių tarybose esate ir paklausus patarėjas ekonomikos klausimais Lietuvoje. Papasakokite apie savo veiklos pobūdį.

Kadangi atsirado valdiški finansavimai, buvo bandoma mane įtraukti į verslą, norima parduoti prekių Amerikoj. Ten rinka labai plati, bet į ją patekti labai brangu. Vienos valstijos rinkai rasti distributorių, kad ant lentynos atsirastų tavo produktai, kainuoja apie vienas milijonas dolerių.

Ar lietuviai turi nusistovėjusį eksportą į šią šalį?

Yra smulkių verslininkų. Daugiausia daromos reklamos išeivijai. JAV gyvena maždaug milijonas lietuvių.

Kaip ketinate padėti marketingui?

Lietuvoje kai kurios firmos išleidžia iki 7-8 mln. eurų marketingui Europoje. Kitos galėtų tai daryti susibūrę. Valstybė šiuo metu yra atidėjusi išlaidų dėl marketingo. Tik tuomet reikia rašyti projektus.

Paskui vyksta konkursai.

Nežinau tiksliai, ką Lietuvoje tokiu atveju reikia daryt. Tik dažnai verslininką „suraišioja su virvutėmis”, ir nepasisekus reikia ieškoti, kas kaltas. Atlikau tyrimą dėl investuotojų, bet amerikiečių kompanijos susiduria su labai dideliais mokesčiais, su „Sodros” mokesčiais ir turto apsaugojimo problemomis. Tada nutariau, kad būtų lengviau lietuviškus produktus Amerikoje pristatyt. Kai lietuviai atveža produktą, jie daro marketingą arba rusams, arba lietuviams, tačiau jų rinka tokia maža, kad neretai nusiviliama.

Ar lietuviai turi pakankamai prekių eksportui?

Žemės ūkio, maisto produktai tinka, nes rinka Lietuvoje sumažėjo. Jie labai geri ir kitoniški. Čia (JAV) platintojai sako, kad paėmę naują produktą, turi nuimti kažką kita. Mažiausioj maisto produktų parduotuvėj produktų yra 50 tūkstančių rūšių. Jei nori gauti vietą ant lentynos, turi ją stačiai nupirkti. Keliems verslininkams sudarius bendrą krepšelį, į jį gali įeiti dešros, sūriai, alkoholis ir pan. Būtų gerai duona, bet ji turi trumpą galiojimo laiką. Čikagoj, Lemonte yra lietuviško maisto parduotuvių, restoranų. Arizonoj restoraną „Sonata” labai mėgsta amerikiečiai, kuriems labai patinka kepta duona su sūriu.

Naujiems interesantams reikėtų paaiškinti, kaip veikia Amerikos rinka, o reklamą galima padaryti ir Lietuvoje, pasamdžius marketingo kompaniją. Ten būtų išperkamas reklamos laikas per televiziją arba internetą. Norėčiau padėti išplėsti eksportą į visą JAV rinką. Tam sąlygos yra, nes vyksta daug parodų. Reikia pateikti pavyzdžius, kalbėti, važinėti, įtikinėti – tai didelis darbas. Jis reikalauja ir nemažai išlaidų.

Kokios problemos gali kilti tokioje didelėje rinkoje?

Pirmiausia reikia žinoti, kad pavykus nebus parduodama viena dvi dėžės, o 40 – 50 konteinerių, tai yra, prekybos mastai labai dideli. Eksportuojantys į Kiniją sako, kad jau pritrūko lietuviškų karvių…

Nenuostabu, nes nuo pat įstojimo į ES ūkininkai buvo priversti beveik visas likviduoti, nes buvo „nebereikalingos”, o pieno produktai gamintojui iki šiol kone tik nuostolius neša, nes viską pasiima tarpininkai. Gal amerikiečiai padėtų pirkdami prekę ir lietuvišką žalmargę susigrąžinti.

Būtų pliusas, tik reikia sudaryti sąlygas. Lietuviška produkcija aukštos kokybės, organiška, o už ją mokama kaip už sintetinį, chemiškai apdorotą produktą. Žmonės dar nesusigaudo, kad už gerą natūralų daiktą gauna per mažai. Kita vertus, ne visi pieno produktų, pavyzdžiui, sviesto, sūrio gaminiai yra skanūs, itin kokybiški, todėl skonį ir kokybę reikėtų gerinti, jie turėtų skirtis nuo kitų.

Amerikoje vadinamasis „biomaistas” (natūraliai išaugintas) labai paklausus.

JAV sumažėjus emigrantų srautui, iškart šoktelėjo darbo užmokestis. Per pastaruosius du mėnesius atlyginimai pakilo 3 procentais. Sumažėjo mokesčiai. Žmonės gauna daugiau pinigų.

Deja, mes čia apie visa tai beveik nieko negirdime.

Bedarbystė JAV 3,7 procentai. Darbo ieško 6 milijonai, o darbų yra 7 milijonai. Bet rengiant apklausas žmonės bijo pasakyti nuomonę, nes gal kitą dieną jei pasakysi, kad esi patenkintas, prie tavo namų demokratai surengs demonstraciją. Jei esi respublikonas, gali tave restorane užpulti, į maistą spjaudyti. Nes 95 procentai žinių apie prezidentą D. Trumpą yra negatyvios, žiniasklaida yra demokratų rankose. Bet įdomu, kad kuo daugiau apie jį kalba, tuo daugiau yra žiūrovų.

Per ką tik pasibaigusius rinkimus JAV demokratai perėmė Atstovų rūmų kontrolę, bet respublikonai išlaikė daugumą Senate. Bet impičmento, regis, vengiama.

EPA – ELTA nuotraukoje: JAV prezidentas Donaldas Trampas.

Demokratai nebėra tikri demokratai. Jei nesutinki su jų nuomone, jie nori tave užčiaupti. Jie nukeliavo į kairę pusę, viskas turi būti už dyka: mokslas, sveikatos draudimas. Jie skaldo žmones pagal rasę, nes tikisi surinkti sau balsuotojus iš meksikiečių, juodaodžių, ispanakalbių emigrantų, baltųjų atsisako. Bet 39 procentai juodaodžių eina už Trumpą. Todėl emigrantai iš Pietų Amerikos demokratams reikalingi. Jie galėtų balsuoti už miesto valdybą. Anksčiau tradiciškai demokratai buvo darbininkai. Dabar demokratai yra visi milijonieriai. Blumbergas, Sorosas, Stajeris  – jie rinkimams išleidžia milijardus. Vienam kandidatui į Senatą jau surinko milijoną dolerių. Kadangi universitetai valdomi socialistų ir komunistų, jaunimas toks pats. O Trumpą išrinko baltieji darbininkai, kuriuos demokratai atstūmė.

Perėmę Atstovų rūmus demokratai vėl kels mokesčius, nes yra įsitikinę, kad valstybė geriau generuoja mokesčius, negu patys žmonės.

Neįsivaizduoju socialistinės Amerikos.

Geras pavyzdys – Venesuela.

Tai amerikiečių jaunimas statys komunizmą JAV?

Jie suskilę per pusę, nes daugelis dar išauklėti tėvų. Bet jau mokykloje jie perauklėjami. Kai mokytojavau, iš 30 mokytojų aš vienintelis buvau respublikonas, konservatyvus.

Tai visuotinis reiškinys, jis matyti ir Europoje.

Nors B. Obama sakė, kad gamyba niekada negrįš į JAV, Trumpo dėka per 400 000 darbų sugrįžo į Ameriką. Todėl dabartinė situacija (žmonės turi daugiau pinigų, ieško naujų produktų, kurių nematę) Amerikoje yra dar palankesnė lietuviškam eksportui.

Ir nėra nė vieno demokrato, kuris matytų bent kažką pozityvaus?

Vienas Vakarų Virdžinijoje balsavo už teisėją, bet tik pabaigoje, kai jau matė, kad už jį surinkta dauguma balsų. Kitaip būtų balsavęs prieš. 

Lietuviai yra klaidinami, kad Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje yra socializmas. Ten jie patys save apmokestino, bet jų kapitalas didelis, sukauptas per šimtą metų, lietuviai jo neturi.

Lietuvoje užsienio investuotojai tampa kapitalistais, kurie viską ir nusavina. Nemokama savo kapitalo atgauti, saugoti, gausinti.

Tam trukdo valstybė per mokesčių sistemą. Tu dar nieko neuždirbai, o jau tave apmokestina.

Jei įvyktų stebuklas, ir mokesčiai sumažėtų, o pradedantiesiems iš viso būtų atidėti, kokioj srity jį galima būtų auginti? Ne tik dešrų ir pieno?

Dešros ir pienas gerai.

Bet buvo anekdotas: atvyko Izraelio premjeras B. Netanjahu. Jis pamatė, kad Lietuvoje daug talentingo jaunimo, kuris laimi visokias tarptautines olimpiadas ir pasiūlė bendradarbiauti aukštųjų technologijų srityje. Neabejoju, kad tai perspektyviausias kelias. Tačiau per žinias buvo ištransliuota, kad lietuviai ir gali pasiūlyti tik dešras ir pieną… Tai buvo panašu į reportažą, pajuokiantį lietuvius. O juk turėjo būti bent pasakyta, kad taip, mes stengsimės bendradarbiauti pasiūlytose srityse?

Aš pažįstu tokių žmonių Kaune, kalbinu dėl technologijų pardavimo JAV. Bet jie neturi net pinigų vertėjam pasisamdyti… Per 20 metų, kiek pažįstu lietuvius, jie sako: tu viską finansuok ir būk mums pardavėjas. Tokia filosofija.

Lietuviams dar stinga prekybininko instinkto, jis buvo sunaikintas ir per sovietmetį – ir liko sugebėjimas „kombinuoti”, nusukti, nusavinti. Ne darbu uždirbti ką nors, bet perskirstant, įsisavinant, uždedant prievoles ir pan.

Didžiausias lietuvių trūkumas tas, kad jie nemoka pardavinėti. O antra, į pardavėjus žmonės žiūri kreivai. Pardavėjas nėra profesija, kuria gali pasigirti. Ir išeivijoje lietuviai kalbėjo tik apie aukštąjį mokslą – ar būsi daktaras, ar inžinierius, būtinai – profesorius. Lietuvių kultūroj visi turi turėti aukštąjį išsilavinimą. O Amerikoje daugiausiai uždirbantys žmonės yra pardavėjai. Tai labai svarbu, nes gali turėti geriausias idėjas, išradimus, bet nemokėsi parduoti, ir niekas nepirks. Viskas ir guli stalčiuose. Marketingas yra strategija. O pardavimas yra kitas darbas. Kas nors turi nueiti pas žmogų ir įkalbinti jį pirkti tą prekę.

Maisto produktai. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvoje yra tokia mistinė profesija – vadybininkas. Jų prikepta labai daug.

Visi nori iškart turėti gerą automobilį, ofisą, ir sako: o aš vadovausiu.

Kitaip sakant, duokit man viską, o aš pavadovausiu? Lietuviškas „kapitalizmo” variantas.

Vadybininkas yra prestižinis asmuo, o pardavėjas – pažemintas.

Vadinasi, Lietuvoje reikia kelti pardavėjo prestižą ir mokyti pardavinėti. Kaip Amerikoje vadinasi pardavėjai (kad būtų prestižiška)?

Įdomu, kad firmose visi jie yra viceprezidentai. Jeigu pas tave ateina salesman’as, su juo nesikalbės. Bet jei ateina viceprezidentas, tai jis lygus su manim, ir gal jis man ką nors parduos.

Prekybos psichologijos išmanymas irgi duoda pelno.

Viceprezidentas dirba su didelėm pinigų sumom. Jei ateini į firmą, turi iš pradžių įrodyti, kad esi „rainmaker’is”, pritraukti klientų, tik po to gali tapti partneriu.

Įrodyti, kad gali padaryti, kad lytų pinigais…

Kad gali pritraukti daugiausia klientų, pirkėjų.

Taigi lietuviai turi daugiausia profesorių, vadybininkų, teisininkų, inteligentų su aukštuoju išsilavinimu, paskui dar klerkų, aptarnaujančio personalo, biurokratų, darbininkų, bet neturi pardavėjų (prekijų) klasės.

Neturi net pardavėjų, kad parduotų lietuvišką prekę. Iš savo pusės noriu rasti tą kabliuką žmonių galvose, kodėl kol kas nesame sėkminga valstybė. Ko mums trūksta? Ir viską mes išvardinom. Ką turim, o ko neturim. Konsultuodamas mokau, kad stalas karvei melžt stovi ant trijų kojų: tai personalas, produktas arba servisas ir trečias dalykas, trečia ir svarbiausia koja – mokėti tuos dalykus pardavinėt. Jei stovi ant krėslo, kuris turi tik dvi kojas, tai nepastovėsi ir greitai atsidursi ant žemės.

Ačiū už pokalbį.

2018. 11. 12; 06:32