Lietuvos ekonominė padėtis

Trumposios naujienos

Ekonominė padėtis Lietuvoje atrodo pablogėjusi keturiems iš dešimties gyventojų, atskleidė birželio apklausa. Beveik toks pat procentas respondentų nepajuto jokių pokyčių, o palankiai šalies ūkio situaciją vertina maždaug vienas iš dešimties apklaustųjų.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ birželio 13-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 14 proc. apklaustų šalies gyventojų nurodė, kad per pastaruosius du mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, 43 proc. respondentų teigė, kad ji nepasikeitė, o 39 proc. atsakė, kad ekonominė Lietuvos padėtis pastaruoju metu pablogėjo. 4 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Lyginant su 2017 m. gegužės mėnesio apklausos rezultatais, 9 procentiniais punktais sumažėjo manančiųjų, kad ekonominė padėtis Lietuvoje nesikeičia (atitinkamai 6 procentiniais punktais padaugėjo pastebinčiųjų ekonominės padėties pablogėjimą ir 4 procentiniais punktais padaugėjo tų, kurie šalies ekonomikoje mato teigiamus pokyčius). Lyginant su apklausos rezultatais prieš metus (2016 metų birželį), gyventojų vertinimai buvo tokie patys.

Situacija šalies ekonomikoje dažniau nepatenkinti vyrai, gyvenantieji kaime, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 550 eurų), bedarbiai ir namų šeimininkės, lenkų tautybės gyventojai.

Nuomonę, kad ekonominė padėtis Lietuvoje pastaruoju metu gerėja, kiek dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų, rajonų centrų bei mažesnių miestų gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu bei tie, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdino kaip gerą, vadovai, specialistai ir tarnautojai, valstybiniame sektoriuje dirbantys respondentai (tarp jų ir savivaldybių įmonėse).

Ekonominę padėtį kaip gerėjančią labiau linkę vertinti valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjai (31 proc. nurodė, kad ekonominė situacija gerėja) bei Lietuvos centro partijos (25 proc.) rinkėjai, o ekonomine situacija labiausiai nepatenkinti partijos „Tvarka ir teisingumas“ (49 proc. mano, kad ji blogėja), valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (48 proc.) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (45 proc.) rinkėjai.

Vertindami savo šeimos finansinę padėtį, birželį šiek tiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) respondentų ją nurodė kaip pagerėjusią (lyginant su buvusia prieš du mėnesius). Kas antras (49 proc.) respondentas teigė, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu nepasikeitė, o kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metų pablogėjo. 2 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Per pastarąjį mėnesį 8 procentiniais punktais sumažėjo teigusiųjų, kad jų šeimos finansinė padėtis per du mėnesius nepasikeitė, kartu 6 procentiniais punktais padaugėjo nurodžiusiųjų, kad jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo. Lyginant su vertinimais prieš metus (2016 metų birželį), manančiųjų, kad šeimos finansinė padėtis blogėja, sumažėjo 5 procentiniais punktais.

Tai, kad šeimos finansinė padėtis per pastaruosius du mėnesius pablogėjo, dažniau nurodė vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantieji kaime, respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį – iki 550 eurų, bedarbiai ir namų šeimininkės bei pensininkai, lenkų tautybės gyventojai. 

Nuomonę, kad šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu pagerėjo, kiek dažniau nurodė didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu, vadovai bei specialistai ir tarnautojai, gyventojai, kurie savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip gerą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.23; 05:52

Ekonomika ir finansai

Reitingų agentūra „Standard & Poor‘s“ (S&P) birželio 30 d. paskelbtoje analizėje įvardija Lietuvą dėl Brexit pažeidžiamiausia Rytų Europos valstybe. Finansų ministerijos nuomone, analizėje yra nelogiškų išvadų, taip pat yra netikslių duomenų, kuriais remiamasi, priskiriant Lietuvą prie pažeidžiamiausių valstybių. 

Klausimynas
Klausimynas, į kurį reikia rasti atsakymus.

Vieta nustatyta, naudojant pagal keturis veiksnius S&P sukonstruotą indeksą: JK įnašo į ES biudžetą dalis (proc.) šaliai skiriamose ES struktūrinių fondų investicijose; eksporto į JK proc. BVP; imigrantų dalis JK, proc. visų šalies gyventojų; piniginių perlaidų iš JK santykis su BVP.

Analizėje pateikiamas tik kylančių Europos  (angl. emerging Europe) valstybių rizikos, susijusios su Brexit, vertinimas: 11 ES šalių (Lietuva, Latvija, Estija, Slovėnija, Slovakija, Vengrija, Lenkija, Bulgarija, Čekija, Rumunija, Kroatija) bei Turkija ir Rusija.

Atsižvelgus į pasaulio analitikų prognozes, jeigu būtų vertinamos visos ES valstybės, Lietuvos nebūtų tarp labiausiai pažeidžiamų narių. Dauguma analitikų sutaria, kad didžiausias neigiamas pasekmes dėl Brexit pajustų Airija, Nyderlandai, Belgija, Malta, Kipras ir Liuksemburgas. Neigiamą įtaką pajustų ir Vokietija, tačiau ji būtų mažesnė, nei prieš tai išvardytoms šalims.

Analizėje daroma išvada, kad per prekybos kanalą (eksportas) iškart atsirandantis tiesioginis poveikis visoms 13 šalių bus minimalus, tačiau didžiausias jis būtų Lietuvai, Čekijai, Vengrijai, Lenkijai ir Slovakijai. Iš tikrųjų toks poveikis Lietuvos eksportui būtų nedidelis, todėl abejonių kelia motyvai, kodėl Lietuva čia įvardijama kaip lyderė. Iš toje pat analizėje pateiktų S&P apskaičiuotų duomenų matyti, kad Lietuvos eksporto į JK santykis su BVP (2,5 proc.) yra gerokai mažesnis už Estijos (3,2 proc.) bei Latvijos (3,9 proc.), tačiau minėtosios Baltijos valstybės net neminimos apžvalgoje kaip pažeidžiamos dėl šio rodiklio.

S&P skyrė Lietuvai aukščiausią laiptelį pagal perlaidų sumas iš JK. Tuo tarpu remiantis Lietuvos banko duomenims, gyventojų pervedimai iš JK 2014 m. sudarė 213,5 mln. eurų arba 0,6 proc. BVP, o, išankstiniu Finansų ministerijos vertinimu, pervedimai iš JK 2015 m. galėjo sudaryti apie 300  mln. eurų arba 0,8 proc. BVP, t.y. gerokai mažiau, nei nurodoma analizėje (1,2 proc.). Be to, JK gyvenantys Lietuvos piliečiai, jeigu keltųsi kitur dėl Brexit įtakos, tikėtina, vyktų į Airiją, Norvegiją. Tai reiškia, kad svetur dirbančiųjų perlaidų pervedimai ir toliau įsilietų į Lietuvos namų ūkius, skatintų vartojimą ir ūkio augimą. Grįžusieji taip pat didintų Lietuvos BVP jau tiesiogiai dirbdami Lietuvoje.

Abejonių kelia ir toje pačioje analizės lentelėje pateiktas imigrantų iš Lietuvos ir JK gyventojų santykio įvertis (5,4 proc.).

Statistikos departamento duomenimis, 2004–2015 m. emigravusiųjų į JK iš Lietuvos buvo 147,1 tūkst. asmenų daugiau nei iš tos šalies įmigravusiųjų, įskaitant sugrįžusius emigrantus, ir tai sudarė 40,2 proc. visos grynosios migracijos srauto šiuo laikotarpiu. Minėtas emigrantų iš Lietuvos į JK skaičiaus santykis su Lietuvos gyventojų skaičiumi sudaro 5,1 proc. (2014 m. šis santykis buvo dar mažesnis ir sudarė 4,7 proc,),  o ne 5,4 proc., kaip nurodyta analizėje.

Tai dar labiau pagrindžia abejones, kodėl Lietuva įvardinama kaip didžiausią neigiamą Brexit poveikį patirianti šalis tarp analizėje vertinamų valstybių.

Analizėje taip pat pateiktas ES finansinės paramos įvertis, susijęs su laikotarpiu po 2020 metų. Tačiau daryti bet kokias išvadas yra per anksti, nes šiuo metu neaišku, kokie sprendimai dėl prarastų JK įnašų bus priimti. Kalbant apie ES biudžeto apimtis po 2020 m. ‒ tai bus derybų dėl kitos daugiametės finansinės programos objektas, o pasiūlymą dėl kitos finansinės programos Europos Komisija pateiks iki 2018 m. pradžios.

Neatmetama galimybė, kad dėl JK pasitraukimo mažėsiantis pastarosios įnašas į ES biudžetą greičiausiai būtų „padengiamas“ didesniais visų ES valstybių narių įnašais (tuomet didėtų ir Lietuvos įnašas). Darant prielaidą, kad JK 2019-2020 m. (po to, kai galimai būtų baigtos JK išstojimo iš ES derybos) nebemokės į ES biudžetą  ir negaus savo suderėtos paramos dalies, poveikis Lietuvos įmokoms, preliminariais vertinimais, būtų toks: 2019 m. įmoka padidėtų 43,2 mln. eurų, o 2020 m. atitinkamai 44,9 mln. eurų.

Dėl dabartinio 2014–2020 m. finansinio laikotarpio visos ES valstybės narės yra vienbalsiai sutarę. Jungtinė Karalystė pati aktyviai naudojasi ES struktūrinių fondų lėšomis – minėtuoju laikotarpiu JK  numatyta beveik 11 mlrd. ES struktūrinių fondų lėšų, todėl neturėtų būti suinteresuota nutraukti pradėtų projektų finansavimą šiuo finansiniu laikotarpiu.

Lietuvai dabar būtina susikoncentruoti ir kuo efektyviau panaudoti 2014–2020 m. ES fondų investicijas ekonominei ir socialinei pažangai, kadangi nėra aišku kokiomis sąlygomis bus naudojamos ES fondų investicijos finansiniu laikotarpiu po 2020 m. 

Informacijos šaltinis – Lietuvos Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius.

2016.07.14; 06:06

Aktualijos

Finansų ministras Rimantas Šadžius susitiko su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) atstovais, su kuriais aptarė 2016-2020 metų ERPB strategijos Lietuvai prioritetus, Lietuvos ekonominę situaciją bei tolimesnio bendradarbiavimo perspektyvas.

Susitikime su ERPB viceprezidente ir vyriausiąja rizikos politikos pareigūne Betsy Nelson bei ERPB direktore Vidurio Europos, Pietryčių Europos ir Baltijos šalims Sylvia Gansser-Potts didžiausias dėmesys skirtas diskusijoms dėl 2016-2020 m. ERPB strategijos Lietuvai. Joje numatyta skatinti Lietuvos energetinį saugumą per atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą bei, remiantis aukšto lygio žiniomis ir naujausiomis technologijomis, didinti Lietuvos įmonių konkurencingumą ir pridėtinę vertę.

Continue reading „Vilniuje aptarti ERPB prioritetai Lietuvai” →