Kaip Kremlius, pasitelkdamas į pagalbą Baltijos šalių verslininkus, puoselėja geopolitinę ekspansiją į Lietuvą, Latviją ir Estiją? Ar Baltijos šalių žvalgyba pajėgi išsiaiškinti visus niuansus ir aplinkybes? Ar Baltijos šalių valdžia turi užtektinai politinės valios priešintis tokiai invazijai?

Po Mariaus Laurinavičiaus (Vilniaus politikos analizės institutas) naujausiojo tyrimo pristatymo buvo surengta diskusija, kurioje be paties M.Laurinavičiaus dalyvavo Seimo NSGK komiteto pirmininkas Vytautas Bakas ir Seimo NSGK narys Arvydas Anušauskas. Skelbiame 4-ąją, paskutiniąją, dalį.

2019.06.22; 10:20

Kaip Kremlius, pasitelkdamas į pagalbą Baltijos šalių verslininkus, puoselėja geopolitinę ekspansiją į Lietuvą, Latviją ir Estiją? Ar Baltijos šalių žvalgyba pajėgi išsiaiškinti visus niuansus ir aplinkybes? Ar Baltijos šalių valdžia turi užtektinai politinės valios priešintis tokiai invazijai?

Po Mariaus Laurinavičiaus (Vilniaus politikos analizės institutas) naujausiojo tyrimo pristatymo buvo surengta diskusija, kurioje be paties M.Laurinavičiaus dalyvavo Seimo NSGK komiteto pirmininkas Vytautas Bakas ir Seimo NSGK narys Arvydas Anušauskas. Skelbiame 3-iąją dalį. Netrukus bus paskelbta dar viena, ketvirtoji, dalis.

2019.06.22; 09:30

Kaip Kremlius, pasitelkdamas į pagalbą Baltijos šalių verslininkus, puoselėja geopolitinę ekspansiją į Lietuvą, Latviją ir Estiją? Ar Baltijos šalių žvalgyba pajėgi išsiaiškinti visus niuansus ir aplinkybes? Ar Baltijos šalių valdžia turi užtektinai politinės valios priešintis tokiai invazijai?

Jūsų dėmesiui – naujausias Mariaus Laurinavičiaus (Vilniaus politikos analizės institutas) tyrimas.

Šiame videoreportaže – 2-oji dalis.

2019.06.21; 10:30

Lietuvos geležinkeliai. Ataka iš Rytų. Slaptai.lt nuotr.

Kaip Kremlius, pasitelkdamas į pagalbą Baltijos šalių verslininkus, puoselėja geopolitinę ekspansiją į Lietuvą, Latviją ir Estiją? Ar Baltijos šalių žvalgyba pajėgi išsiaiškinti visus niuansus ir aplinkybes? Ar Baltijos šalių valdžia turi užtektinai politinės valios priešintis tokiai invazijai?

Jūsų dėmesiui – naujausias Mariaus Laurinavičiaus (Vilniaus politikos analizės institutas) tyrimas.

Šiame videoreportaže – 1-oji dalis.

2019.06.21; 10:00

Rusijos karinio pramoninio komplekso įmonėje „Iževskij radiozavod“ pagaminta ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ įdiegta lokomotyvų saugos sistema KLUB-U yra nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais, savo išvadų projekte konstatuoja parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

Komitetas taip pat mano, kad Rusijos įmonėje „Severnyj zavod“ pagaminta ir VĮ „Oro navigacija“ įdiegta radiolokacinė įranga yra nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais.

„Buvusios šios įmonės vadovybės ilgalaikiai ryšiai su nesaugios įrangos gamintojų atstovais ir įrangos įdiegimo aplinkybės vertintini kaip galimai turėję poveikį priimant sprendimus strategiškai svarbiame nacionaliniam saugumui sektoriuje ir galimai kėlę grėsmę valstybės interesams“, – sakoma dokumento projekte.

NSGK nariai nustatė, kad Rusijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ atstovų, jos valdomos bendrovės NUKEM atstovų, koncerno MG Baltic atstovų palaikomais neskaidriais ryšiais su Lietuvos politikais, valstybės tarnautojais, įmonių vadovais, buvo daromas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus siekiant paveikti projektų įgyvendinimą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioje VĮ „Ignalinos AE“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.31; 03:00

Šis traukinys – ir modernus, ir greitas, ir gražus. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos susisiekimo sektorius pirmą kartą bus pristatomas Šanchajuje vykstančioje didžiausioje Kinijos transporto ir logistikos parodoje. Lietuva ir jos svarbiausios susisiekimo įmonės prisistato ne tik parodos stende, bet ir Globaliame logistikos forume bei Šilko kelio logistikai skirtame verslo forume, kuriame bus surengta speciali Lietuvos sesija.

Lietuva pirmą kartą bus pristatyta parodoje „Transport Logistic China 2018“ Šanchajuje, pranešė Susisiekimo ministerija.

Gegužės 14-18 dienomis su oficialiu vizitu Kinijoje lankosi susisiekimo viceministro Ričardo Degučio vadovaujama delegacija ir verslininkai. Paroda vyksta šio vizito metu.

„Pirmą kartą rengiamas toks platus šalies transporto ir logistikos galimybių pristatymas Kinijoje yra svarbus žingsnis, Lietuvai siekiant tapti Azijos ir Europos transporto jungties dalimi bei plėtoti Šilko kelio ekonominį bendradarbiavimą su Kinija. Tikimės, kad tai sustiprins dialogą su Kinijos valstybės institucijomis ir verslo įmonėmis bei paskatins jų susidomėjimą Lietuva“, – ministerijos pranešime cituotas R. Degutis.

Šalies įmonėms atstovaus valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, bendrovių „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos paštas, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zona vadovai.

Vizito metu taip pat numatyti susitikimai su Kinijos transporto ir logistikos įmonių bei Kinijos valstybinio pašto biuro vadovais, apsilankymas Šanchajaus Jang Šanouoste bei Šendženo Šekou keltų terminale.

Vizito pabaigoje, gegužės 18 d., planuojami susitikimai su Kinijos transporto ministerijos vadovais ir Kinijos nacionalinės plėtros ir reformų komisija.

Kaip rašoma ministerijos pranešime, naujojo Šilko kelio, arba „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyva itin reikšminga Lietuvos transporto sektoriui, siekiant plėtoti įvairiarūšius terminalus ir Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, kuo geriau panaudoti esamą infrastruktūrą bei didinti geležinkelių, kelių ir oro transporto pajėgumus. Stiprinant ryšius su Kinija norima užsitikrinti nuolatinį srautą kiniškų krovinių, kurie tranzitu per Lietuvą būtų vežami į Vakarų Europą ir Skandinavijos šalis.

Siekdama užtikrinti reguliarų krovinių vežimą traukiniais iš Kinijos per Lietuvą, bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ aktyviai bendradarbiauja su didžiausiomis Kinijos transporto kompanijomis, tokiomis kaip „Sinotrans“, CMG, „CAMCe“ ir „Gentrans“. Naujų galimybių Lietuvos transporto ir logistikos sektoriui suteiktų bendradarbiavimas plėtojant krovinių pervežimą maršrutu tarp Kinijos, Minsko regione statomo industrinio parko „Didysis akmuo“ ir Klaipėdos jūrų uosto.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.14; 00:30

Estijos žemėlapis

Kiek kartų jums teko girdėti, esą Lietuva „drąsi šalis“ ar net kadaise – „Baltijos tigrė“. Tik štai visa tai galime rimtai priimti, jei nepasižiūrime į platųjį pasaulį. Net mūsų kaimynai dažnai imasi tikrai didelių darbų, nebijodami rizikuoti ir galvodami ne tarpsniais nuo rinkimų iki rinkimų, o žvelgdami toli į ateitį.

O mes tuo tarpu gyvename, lyg po metų kitų ant mūsų galvų nukris asteroidas, o gal tiesiog išsivažinėsime iš čia. Na, o jei taip – tai ir nieko daryti nereikia.

Skaitau technikos naujienas ir pavydžiu baltu pavydu tiems, kurie negyvena šia diena. Ko ne paskutiniu lašu, bent jau man, tapo naujiena, kad  Estijos valdžia sudarė darbo grupę, kuri analizuoja, kaip priartinti Taliną prie Helsinkio. Kaip skelbė mūsų žiniasklaida, estai pasirinko 92 km geležinkelio trasą, kurios 50 km bus nutiesta po Baltijos jūra. Atstumą tarp Talino ir Helsinkio bus galima įveikti per 30 min., t. y. penkis kartus greičiau nei dabar plaukiant laivais.

Mintis sujungti Estiją ir Suomiją nėra nauja. Vis tik glaudus bendradarbiavimas tarp kultūriškai giminingų ir pagal mentalitetą artimų tautų tampa vis tampresnis, o tuo tarpu susisiekimo greitis akivaizdžiai neatitinka šiuolaikinių poreikių. Maža to: vienintelis sausumos kelias tarp šių valstybių driekiasi per Rusiją, o tai, vertinant paskutinių metų įvykius, nėra pernelyg patrauklus maršrutas. 

Visuomeninis transportas – varomoji ekonomikos jėga

Visuomet atsiras skeptikų, kurie teigs, kad projektas neįmanomas techniškai arba jis yra per brangus ar, tarkime, nesaugus. Bet parodykite man nors vieną didelį projektą, šalia kurio nesisuktų spiečius pesimistų, kurių daug dažnai ne šiaip naivuoliai, o tiesiog savo komercinius interesus saugančios interesų grupės. Ko gero išimtimi galime laikyti nebent Azijos valstybes: Japoniją, Kiniją ar Pietų Korėją, kur strategiškai svarbių objektų statyba visuomenės priimama kaip pažanga ir nesulaukia pasipriešinimo. Todėl šiandien ir matome oro uostą dirbtinėje saloje Japonijoje, ilgiausius tiltus Kinijoje ar didžiausią automobilių gamyklą P. Korėjoje.

Mes, europiečiai, ne tokie ir mums reikia viską išaiškinti, mus įtikinti ir dar padaryti taip, kad už technologinį progresą mums nereikėtų mokėti. Kas tie nauji tiltai, tuneliai ar geležinkeliai, jei už tai teks sumokėti papildomus kelis eurus. Taip mąstome ne vien mes, lietuviai, tačiau turtingi vokiečiai ar prancūzai irgi svarsto panašiai. Ne veltui tuneliui po Lamanšu pastatyti prireikė daugiau nei 100 metų, jei skaičiuosime nuo pirmo bandymo dienos.

Deja, kaip jau aukščiau minėjau, mes sugebame skepsio prasme būti europiečiai kvadratu, o gal net ir kubu. Nes jei jau atsiranda Vakaruose tas, kas nori ir gali sumokėti už ambicingą projektą, jam tai leidžiama daryti. Jei reikia, koreguojami teisės aktai, jei reikia, suprastintai sprendžiami žemės naudojimo klausimai, jei reikia, valstybė ištiesia pagalbos ranką projekto vykdytojams.

Galiausiai juk, pavyzdžiui, didieji infrastruktūros projektai, net jei jie realizuojami privatininkų, atitinka bendrus piliečių interesus. Na, o mes? Mes net ir įsileisti privatų investuotoją bijome. Tai jie iš „prastos“ šalies, tai atrandame statybvietėje kokią ypatingai vertingą varlių rūšį, kuriai išsaugoti reikia stabdyti visą projektą, tai staiga prisimename kažką panašaus į seną lozungą „visi kapitalistai niekšai ir plėšikai“ ir tuomet jau jokie racionalūs argumentai neveikia.

Didžiai nustebau, kuomet oficialiame Estijos vyriausybės pranešime pamačiau, kokia gi kaina numanomo estiško–suomiško inžinerijos stebuklo. O gi „tik“ 10 mlrd. eurų, kuriuos reikės investuoti per kelerius metus, o statybos darbai užtruktų iki 2030 metų. Be abejo, jei domitės technologijomis, puikiai žinote, kad finansiniai lūkesčiai tokių objektų statybose dažniausiai nesutampa su galutine objekto sąmata, tačiau estai niekuo nerizikuoja, nes jau dabar jie ieško privataus investuotojo ir jau jam įteikia visas vadžias, reikalingas projektui vystyti. Beje, net ir valstybinio finansavimo atveju kaina estams būtų pakeliama.

Na, o dabar grįžkime vis tik prie balto pavydo, kuomet skaitai apie tokius projektus. Panašus projektas egzistuoja ir Lietuvoje. Tai – Vilniaus ir Kauno sujungimas 84 km geležinkelio trasa. Ši trasa jungtų Vilniaus centą su „Rail Baltica“ geležinkelio trasa ir Tarptautiniu Kauno oro uostu.

Pirmoji 8 km ilgio atkarpa per Vilnių būtų nutiesta 3 metrų gylyje po žeme ir funkcionuotų kaip miesto geležinkelis – metro, kurio vidutinis greitis apie 40 km/val. Likusieji 76 km būtų nutiesti ant žemės paviršiaus, beveik visi – greta esamos geležinkelio trasos. Šiuo geležinkeliu traukiniai galėtų kursuoti 240 km/val. vidutiniu greičiu. Tokiu atveju Kauno ribą pasiektume per pusvalandį.

Neįtikėtinai skamba?

Tačiau vėl gi, dairykimės į civilizuotus kraštus ir ten pamatysime geležinkelio trasas, kur greičiai dar įspūdingesni ir įveikiami atstumai dar didesni. Vėl gi, matau skeptikų, kurie sakys, kad dabar ir taip tarp Vilniaus ir Kauno važiuoja traukiniai ir kam reikia, tas nuvažiuos. Tik štai būtina suvokti skirtumą tarp nereguliarių kelionių ir kasdienio srauto. Taip, kiek daugiau nei per valandą mes pasiekiame kelionės tikslą, tačiau tai per ilgai, jei taip keliauti tektų kasdien. Kita vertus, jau dabar nemažai kauniečių dirba Vilniuje ir atvirkščiai, ir jie tą kelią sukrauna savo automobiliais.

Pusvalandžio kelionė pakeistų padėtį, leisdama visiškai laisvai rinktis darbovietę ne tik savo mieste. Taip, mes konservatyvūs, taip, per mažai mobilūs, tik ar mes tokie esame vien tik dėl savo mentaliteto ar vis tik mes tiesiog niekuomet neturėjome sąlygų būti mobiliais? Jei žvelgsime į Vakarų Europos megapolius, mes pamatysime, kaip greitieji geležinkeliai tapo įprasta kelionės priemone.

Spūstis gatvėse įveiksime tik tada, kai pastatysime metro. Slaptai.lt nuotr.

Liūdniausia yra tai, kad LR Seimas 2002 metų spalio 29 d. patvirtino įstatyminę galią turintį Lietuvos Bendrąjį planą, kuriame numatytas šios idėjos gyvendinimas, bet per 15 metų mažai kas nuveikta. Kas antros kadencijos Vilniaus ir Kauno merai susitinka, pakalba, išgeria arbatėlės, „pasiviešina“  žiniasklaidoje, tačiau, kaip bebūtų gaila, veikla tuo ir baigiasi.

Gyva šioji idėja vis dar pavienių entuziastu dėka, tokių kaip profesorius Jurgis Vanagas. Profesorius šią idėją puoselėja daugiau nei trisdešimt metų. Kasmet įvairiais kampais pateikia šio projekto naudingumą Lietuvos reikšmingumui, jos ekonomikai ir eiliniams Lietuvos gyventojams. Tačiau vežimas nė iš vietos.

Valdantieji „valstiečiai“ rinkimų kampanijos metu ir kadencijos „aušroje“ bandė kalbėti apie ministerijų perkėlimą į Kauną ir lyg atsirado realus postūmis tiek dvimiesčio, tiek atitinkamai ir greitojo geležinkelio idėjai.

Jau minėta pusvalandžio kelionė neužkerta kelio gyventi viename mieste, o dirbti kitame. Kad valstiečių idėja (dalį valdžios įstaigų perkelti į Kauną) nežlugtų, būtina ir toliau svarstyti, kaip ją neskubant realizuoti, o tam gali pasitarnauti šiuolaikinis geležinkelis.

Be abejo, skaitytojai labiausiai norėtų išgirsti, kiek tokio geležinkelio projektas kainuotų, o gal net ir pasiruošę šių eilučių autorių pribaigti argumentu: „mes per biedni tam“. Neskubėkite taip sakyti, nes specialistai teigia, kad toks projektas tekainuos apie 500–600 milijonus eurų, o tai, sutikite, nėra valstybės mastu dideli pinigai. Rašiau valstybės mastu, nors, be abejo, labiausiai norėčiau, kad tai būtų užsienio investuotojų pinigai, nes valstybinėmis statybomis aš, kaip ir daugelis jūsų, švelniai tariant, nepasitikiu. Jei privatininkas matys ekonominę naudą, tegul stato, o vėliau eksploatuoja šią transporto arteriją. Juolab, kad niekas esamo geležinkelio nenaikins ir greitkelio neišars, tad kaina arba bus konkurencinga, arba projektas žlugs, o to privatus investuotojas tikrai neleis.

Na, o pabaigai – vis tik apie varles. Jau dabar pats metas suprasti, kad technikos progresas toli gražu ne visuomet yra aplinkos priešas. Pažvelkime į Tekančios Saulės šalies pavyzdį. Modernioji, ypač tankiai apgyvendinta Japonija yra viena iš geriausiai besitvarkančių valstybių aplinkosaugos srityje. Tad vietos Lietuvoje užteks ir žmonėms, ir varlėms.

2017.12.09; 10:00

Seimo narys Algirdas Butkevičius kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako galimų Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimų.

„Viešojoje erdvėje Bakas, kalbėdamas apie NSGK atliekamą parlamentinį tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ lokomotyvuose naudojamos saugos sistemos, mane apšmeižė, leisdamas suprasti, kad esą aš jau esu kaltinamasis, kuriam iškelta byla, pažeidė mano asmens teises, pažemino mano ir Lietuvos Respublikos Seimo, kurio nariu esu, reputaciją, suklaidino visuomenę, savo pasisakymu darė spaudimą NSGK nariams“, – teigia A. Butkevičius.

Pasak jo, yra ir kitų aplinkybių, kurios kelia abejones dėl V. Bako elgesio etikos.

„Rengiant liudytojų apklausą NSGK atliekamame parlamentiniame tyrime tik aš ir buvęs ministras Rimantas Sinkevičius buvome apklausti viešai, posėdyje dalyvaujant žurnalistams. Visi kiti liudytojai buvo apklausiami uždaruose posėdžiuose, – sako A. Butkevičius. – Dar keistesnis sprendimas tas, kad aš, kaip buvęs susisiekimo ministras, buvau pakviestas liudyti, tuo metu dėl kvietimo liudyti kitus susisiekimo ministrus, kurių valdymo metu „Lietuvos geležinkeliai“ priėmė pagrindinius, su rusiška saugos valdymo sistema susijusius, sprendimus, dar tik svarstoma. Dar daugiau – NSGK pirmininkas pareiškė, kad kvies mane į pakartotinę, jau uždarą, apklausą, nors čia pat pripažino, kad minėtos sistemos diegimo darbai vyko vadovaujant ministrui Eligijui Masiuliui“.

Pasak A. Butkevičiaus, visa tai rodo, kad komiteto pirmininkas nėra objektyvus priimdamas sprendimus, turi išankstinį nusistatymą, siekia daryti spaudimą NSGK nariams atliekant tyrimą, formuoja klaidingą visuomenės nuomonę.

„Seimo narys Bakas viešai reiškė abejones dėl mano kandidatūros į NSGK narius, ragino nusišalinti nuo atliekamo parlamentinio tyrimo, abejojo mano nešališkumu. Jo teiginiai neturi jokio pagrindo, diskredituoja atliekamą tyrimą, kvestionuoja viso Seimo priimtą sprendimą dėl mano darbo NSGK. Remiantis Seimo statutu, sprendimą dėl nusišalinimo galiu priimti tik aš pats arba Seimo Etikos ir procedūrų komisija, tačiau ne NSGK pirmininkas. Toks elgesys meta man „šešėlį“, menkina mano reputaciją, neatitinka etikos principų“, – pabrėžia A. Butkevičius.

Atsižvelgiant į tai, A. Butkevičius prašo įvertinti, ar Seimo nario V. Bako pasisakymai ir veiksmai yra etiški ir ar neprieštarauja Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintiems pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo ir atsakomybės principams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.25; 00:05

Trečiadienį parlamentinį tyrimą ketina tęsti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), kuris aiškinasi asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimą neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimą neteisėtą įtaką politiniams procesams.

Į posėdį pakviestas buvęs susisiekimo ministras, Seimo narys Rimantas Sinkevičius, „Lietuvos geležinkelių“ atstovai.

Praėjusią savaitę NSGK pasitvirtino reglamentą ir tyrimo grafiką.

Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas tuomet sakė, kad NSGK pradėjo nuo vieno iš tyrimo epizodų – tai yra „Lietuvos geležinkeliuose“ vykę procesai.

„Tiriamos tam tikros aplinkybės, tam tikros technologinės sistemos, kurios vertė yra dešimtys milijonų eurų, kuri, mūsų vertinimu, gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, kuri susijusi su Rusijos karine pramone. (…) Mes aiškinamės tos sistemos diegimo aplinkybes, asmenis, kurie buvo atsakingi, kokiu lygmeniu tie sprendimai buvo derinami“, – sakė V. Bakas.

NSGK pirmininko teigimu, tyrimas apima laikotarpį nuo 2006 iki 2012 metų.

Seimo sprendimu, NSGK suteiktas Seimo laikinosios tyrimo komisijos statusas. Parlamentinį tyrimą pavesta atlikti ir pateikti Seimui išvadas iki kitų metų gegužės 1-osios.

Seimas savo nutarimu įpareigojo NSGK nustatyti, „ar palaikomais ryšiais su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams“.

Tyrimo metu bus bandoma išsiaiškinti, ar buvo politinių partijų ir atskirų politikų veiklos finansavimo atvejų, galinčių kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams.

NSGK taip pat tirs, ar buvo grėsmę valstybės interesams keliančių atvejų, kuriais, siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose, buvo darytas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėta įtaka politikams ir (ar) politiniams procesams.

Šis naujas parlamentinis tyrimas inicijuotas atsižvelgiant į Seimo nario Mindaugo Basčio veiklą tyrusio NSGK nustatytas aplinkybes. Pradėti tokį tyrimą paskatino ir NSGK šiais metais atliktos parlamentinės kontrolės metu paaiškėjusi informacija bei viešojoje erdvėje esanti informacija, kuri leidžia daryti prielaidas apie galimą neteisėtą asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių įtaką politiniams procesams, neskaidrią paramą atskirų politikų rinkimų kampanijoms.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.15; 06:00

Seime startavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atliekamas parlamentinis tyrimas dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams.

„Mes pasitvirtinome formalius dalykus, reglamentą, pasitvirtinome tyrimo grafiką“, – trečiadienį po uždaro posėdžio žurnalistams sakė Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas.

Pasak jo, NSGK pradėjo nuo vieno iš tyrimo epizodų – tai yra „Lietuvos geležinkeliuose“ vykę procesai.

„Tiriamos tam tikros aplinkybės, tam tikros technologinės sistemos, kurios vertė yra dešimtys milijonų eurų, kuri, mūsų vertinimu, gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, kuri susijusi su Rusijos karine pramone. Tuo pat metu, kai mes tokius sprendimus darėme, mūsų kaimynai aplinkui darė kitus sprendimus.

Dabar mes aiškinamės tos sistemos diegimo aplinkybes, asmenis, kurie buvo atsakingi, kokiu lygmeniu tie sprendimai buvo derinami“, – sakė V. Bakas.

NSGK posėdyje dalyvavo naujoji „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė, susisiekimo ministras.

V. Bako teigimu, į kitą trečiadienį vyksiantį posėdį pakviesti buvę „Lietuvos geležinkelių“ vadovai Jonas Biržiška, Stasys Dailydka, buvę ministrai.

NSGK pirmininko teigimu, tyrimas apima laikotarpį nuo 2006 iki 2012 metų.

Seimo sprendimu, NSGK suteiktas Seimo laikinosios tyrimo komisijos statusas.

Parlamentinį tyrimą pavesta atlikti ir pateikti Seimui išvadas iki kitų metų gegužės 1-osios.

Seimas savo nutarimu įpareigojo NSGK nustatyti, „ar palaikomais ryšiais su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams“.

Tyrimo metu bus bandoma išsiaiškinti, ar buvo politinių partijų ir atskirų politikų veiklos finansavimo atvejų, galinčių kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams.

NSGK taip pat tirs, ar buvo grėsmę valstybės interesams keliančių atvejų, kuriais, siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose, buvo darytas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėta įtaka politikams ir (ar) politiniams procesams.

Šis naujas parlamentinis tyrimas inicijuotas atsižvelgiant į Seimo nario Mindaugo Basčio veiklą tyrusio NSGK nustatytas aplinkybes. Pradėti tokį tyrimą paskatino ir NSGK šiais metais atliktos parlamentinės kontrolės metu paaiškėjusi informacija bei viešojoje erdvėje esanti informacija, kuri leidžia daryti prielaidas apie galimą neteisėtą asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių įtaką politiniams procesams, neskaidrią paramą atskirų politikų rinkimų kampanijoms.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.11.09; 00:02

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, susitikime su Europos Komisijos (EK) nare Margrete Vestager (Margrethe Vestager), atsakinga už ES konkurencijos politiką, pabrėžė, kad EK sprendimas dėl baudos „Lietuvos geležinkeliams“ skyrimo bus nuodugniai išnagrinėtas, nes tai sudėtingas, gilios teisinės ir politinės analizės reikalaujantis klausimas.

„Mes pasisakome už konstruktyvų dialogą su EK. Ši byla, deja, tenka pripažinti yra mūsų Vyriausybės ir dabartinės „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės paveldėta problema. Nedarysime jokių skubotų išvadų ir priimsime sprendimus dėl tolesnių veiksmų tik išsamiai išnagrinėję visas aplinkybes“, – pažymėjo Vyriausybės vadovas S.Skvernelis.

Premjeras pabrėžė, kad naujoji „Lietuvos geležinkelių“ administracija vykdo visos kompanijos valdymo pertvarką ir tai bus daroma vadovaujantis ES teisės reikalavimais.

Susitikime akcentuota būtinybė visoje ES būtina laikytis sąžiningos konkurencijos principų ir taip pat juos taikyti vertinant trečiųjų šalių įmonių veiklą Europos Sąjungoje. Pasak Premjero, visada privalome ginti sąžiningą konkurenciją, nes tai ypač svarbu tiek verslui, tiek gyventojams. „Gazprom“ antimonopolinėje byloje tikimasi, kad bus skrupulingai įvertinti piktnaudžiavimo monopoline padėtimi atvejai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.11; 00:01

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Žygimantas Pavilionis kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl Vyriausybės suburtos darbo grupės pateiktų siūlymų, orientuotų į valstybės valdomų įmonių akcijų pardavimą, įmonių reorganizavimą ar likvidavimą. 

Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

„Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui bei didelę reikšmę valstybei turinčios valstybės įmonės yra šalies nacionalinio saugumo objektas, todėl bet kokie sprendimai, ypač susiję su šių įmonių privatizavimu, turi būti priimti itin apgalvotai. Pažymėtina, kad tokių įmonių reorganizavimas ir (ar) privatizavimas gali būti pavojingas nacionalinio saugumo požiūriu. Akcijų perleidimas privatiems investuotojams susilpnintų pastarųjų atsparumą neigiamam išorės poveikiui,” – sako vienas iš kreipimosi autorių L. Kasčiūnas.

Ž. Pavilionio teigimu, dėl lėtai besikuriančios regioninės rinkos, palyginti lėtų ES Energetinės sąjungos kūrimo ir solidarumo principo įgyvendinimo tempų, tokie sprendimai kelia grėsmę, ypač energetikos sektoriui. 

Parlamentaras Žygimantas Pavilionis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Šiame sektoriuje išlieka dar neįgyvendintų strateginės reikšmės projektų, tokių kaip elektros tinklų sinchronizacija su žemyninės Europos tinklais, regioninės dujų rinkos sukūrimas, energijos tiekimo saugumo užtikrinimas, vartojimo efektyvumo dindinimas, atsinaujinančios energetikos plėtra ir pan. Pardavus dalį svarbias energetikos bendroves valdančių „Lietuvos energijos“, „EPSO-G“, „Klaipėdos naftos“ akcijų, strateginių energetikos projektų įgyvendinimo tempas gali kristi“, – mano parlamentaras.

Konservatorių nuomone, priimant tokius sprendimus dėl valstybės įmonių privatizavimo ir (ar) reorganizavimo negalima vadovautis vien rinkos, gerosios valdysenos praktikos ir panašiais principais.

„Greta didesnio efektyvumo, ekonominės naudos siekio būtina matyti ir įvertinti vartotojų interesus, taip pat nacionalinio saugumo poreikius. Be to, kad ir dalinis privačių investuotojų atėjimas į valstybės valdomas įmones, kurios turi monopolijos statusą ir kurių teikiamos produkcijos kainos yra reguliuojamos, ir privačių investuotojų orientacija į pelno didinimą sukurtų spaudimą kelti kainas vartotojams”, – teigė parlamentarai.

Pasak jų, darbo grupė siūlo parduoti po trečdalį akcijų tokiose strateginėse valstybės įmonėse kaip „Lietuvos energija“, „EPSO-G“, „Lietuvos geležinkeliai“, „Klaipėdos nafta“, „Lietuvos paštas“. „Lietuvos geležinkelių“ įmonių grupę siūloma reorganizuoti atskiriant kai kurias veiklas, privatizuojant krovinių vežimo geležinkeliu paslaugas ir kai kurias dabar grupėje esančias bendroves. Komercinių veiklų atskyrimas ir pardavimas numatytas ir „Lietuvos pašto“ įmonių grupėje.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.09.02; 00:30

Dezinformacija, demagogija, šnipai ir propaganda Lietuvos bei kaimynių rusakalbėje spaudoje

Šaukia į kovą? Nesvarbu, kaip kritikuoji valdžią, bet jei kritikuoji – propagandininkas gali imti ir pasinaudoti tuo. Formulė paprasta: dabar gyvenimas blogas – prisimink, kad sovietmečiu buvo geriau, ir gal jau laikas šiokiai tokiai revoliucijai. Taip nutiko ir vargšui „Vyčio“ skulptūros kūrėjui Viliui Kavaliauskui bei netgi pačiam žiniasklaidos magnatui Vitui Tomkui, kurių žodžiais ir tekstais kūrybingai pasinaudojo „Obzor“. Užsikabino už teiginio, esą, dabartinei valdžiai visuomeninės iniciatyvos visai nerūpi. Dėl to „Vyčio“ skulptūros nestato. Ir ELTOS dėl to valdžia nepirko.

„Obzor“ pabaigai mesteli tokią lozunginę pastraipą: „Kam nors staiga gali šauti ir tokia mintis: ar ne per daug viskas susiję su valstybės struktūromis ir jų vadovais? Gal jau laikas realiais veiksmais palaikyti pilietinę visuomenę?“

Nostalgija. Išsiilgusiems senų gerų sovietinio stiliaus pozityvių tekstų gyvenimą praskaidrina tas pats „Obzor“, publikuojantis nuostabią medžiagą „Geležinkelio į Lietuvą elektrifikacijos užbaigimas – tarp svarbiausių darbo krypčių“. Ir pateikia baltarusių darbo kolektyvų apdovanojimų iškilmingos ceremonijos aprašymą. Ten ir „garbės geležinkeliečio“, ir kitokie apdovanojimai, ir didelis džiaugsmas, kaip klesti Baltarusijos geležinkeliai. Ir apie Lietuvą paskutiniame sakinyje šiek tiek užsimenama, bet tai bendros iškilmingos nuotaikos nepagadina.

Miręs tigras. Tuo metu, kai Baltarusijos geležinkeliečiai segasi į atlapus garbės ženklus, Baltijos šalys su Briuselio palaiminimu toliau krečia geležinkelietiškas nesąmones. Apie tai rašo informacinė agentūra „Regnum“. Esą Europos Komisija išskyrė „Rail Baltica“ projektui 110,5 mln. eurų. Lietuvos, Latvijos ir Estijos politikų klasė džiaugiasi, o analitikai ir ekonomistai – sumišę. Juk „Regnum“ jau ne kartą rašė, kad šiam geležinkeliui nė viena kryptimi nebus pakankamos apkrovos nei keleiviais, nei kroviniais. „Miręs tigras?“ – pavadino savo straipsnį „Regnum“ ir teigia, kad vienintelis pateisinimas tokiam projektui – kad šia geležinkelio linija bus galima iš Vokietijos ir Lenkijos į Baltijos šalis gabenti NATO kariškius ir karinę techniką.

Hm, turbūt ruošiamės okupuoti kurią nors kaimyninę šalį…

Kaulas gerklėje. „RuBaltic“ rašo, o „Obzor“ aprašo to portalo žinią, kad Izraelyje nutarta švęsti pergalės dieną – gegužės 9–ąją: tai esą tapo gaivaus oro gurkšniu Rusijai ir kaulu skersai gerklės Baltijos šalių elitui. Ir kad Baltijos šalys tarsi „nepastebėjo“ šio nutarimo, o jis, be abejo, yra svarbus. Bet Lietuvai aiškiai yra skaudu, nes ji laikosi įžeidžiančios retorikos su Rusija ir Baltarusija, tačiau nedrįsta jos naudoti su Izraeliu.

„Obzor“ didvyriškai cituoja ir Rimvydo Valatkos žodžius dėl šios šventės, kad „net ir čia Putinas negali be melo“. Štai kaip demokratiška.

„Obzor“ straipsnio gale mandagiai padėkoja Vilniaus gyventojui Pinchosui Fridbergui iš Vilniaus už atsiųstą nuorodą į „RuBaltic“ straipsnį. O „Slaptai.lt“ mielai padėkotų skaitytojui, kuris atsiųstų nuotrauką to mūsų elito atstovo su kaulu gerklėje, ir dar paaiškintų, kodėl Baltijos šalys nereaguoja į kitų valstybių vidaus nutarimus švęsti kurias nors šventes. Pvz., kovo 8–ąją Mongolijoje.

Pasaulio gelbėtojas iš Rusijos. Remdamasis šaltiniais internete, „Obzor.lt“ publikuoja naują Vangos pranašystę. Apie trečiąjį pasaulinį karą. Masinį badą. Išmirusią Europą. Daugybę žuvusių. Nieko nauja. Bet… Vanga esą dar pasakė, kad pasaulinis karas prasidės, kai kris Sirija. Ir kad bus panaudotas klimato ginklas. „Ir būtent iš Rusijos ateis vyras, ir mus išgelbės. Visus išgelbės. Rusija – tai šalis–motina!“ – esą baigdama pasakė Vanga. Ruoškimės.

Euras – blogis.  Ir „Sputniknews.lt“, ir „Obzor.lt“ labai patiko Lietuvos premjero pasisakymas radijo eteryje, kad euro įvedimas nuskurdino gyventojus beveik trigubai. Ta proga priminė rusakalbiai interneto leidiniai, kad turtingo ir skurstančio sluoksnių pajamų skirtumas Lietuvoje – didžiausias ES. Kad euras blogai – prikišamai parodo ir lenkai, iki šiolei nė nesvarstantys galimybės atsisakyti zloto. O mes va tapome ES monetarinės politikos įkaitais. Ir net gelbėtoja iš Vokietijos „Lidl“ ėmė ir pakėlė mums savo kainas, kol jos susilygino su maksimomis ir norfomis. Kad maža nepasirodytų.

Tad šekit mums eurokapitalizmas. Turčiai engia darbo liaudį. Bet apačios tuoj nebegalės, o viršūnės nebenorės. Ar atvirkščiai.

Narko–korvalolis. Baltarusijos sveikatos apsaugos ministerija „Obzor“ straipsnyje ramina lietuvius, nuo sovietinių laikų pripratusius prie korvalolio, kad panikuoti nereikia. Šio Baltarusijoje gaminamo vaisto įvežimas į Lietuvą apribotas, nes jame rasta… narkotinių komponentų. Tačiau Baltarusija griežtai kontroliuoja gaminamų vaistų kokybę ir ketina įstoti į farmaceptinių inspekcijų bendradarbiavimo schemą (PIC/S). Tada baltarusiškų vaistų eksportas taps paprastesnis. O mūsų širdelės vėl plaks ramiai. Ir džiaugsmingai.

Lavonai rusofobai. Filosofijos mokslų daktaras Andrius Martinkus, VDU apsigynęs daktarinę „Rusijos idėjos evoliucija „klasikinio“ eurazizmo filosofijoje“ ir, suprantama, puikiai išmanantis šią idėją, pasidalino savo nuomone, mintimis ir įžvalgomis su portalu „Litovskij kurjer“. Straipsnyje „Politinės rusofobijos erškėčiai“.

Lietuvių tauta iš visų ES tautų išmirs greičiausiai – daktaras remiasi „Eurostat“ duomenimis. 2040 m. Lietuvoje gyvens mažiau nei 2 mln. žmonių, 2080 m. liks 1,65 mln. O Lietuvos sovietų socialistinė respublika savo egzistavimą baigė turėdama 3,7 mln.!

Toliau A. Martinkus cituoja baltarusių politologą, manantį, kad Baltijos tautos ir jų valstybės pasmerktos išmirimui. Esą, tai „jų vidinis laisvas pasirinkimas – gęsti ir išmirti“. Ir geriau joms nepadėti, nes tik tapsi priešu. O pats A. Martinkus turi įtarimų, kad tai – pats baltų gyvenimo kodas, nes baltai nuo pat fiksavimo rašytiniuose šaltiniuose tik tą ir daro, kad gęsta.

O toliau A. Martinkus paprotina: laikas mums visiems suprasti, kad demografinė Lietuvos tragedija – tai ne pereinamojo laikotarpio iš vienos visuomeninės santvarkos į kitą padarinys, o rezultatas klaidingo pasirinkimo, liudijančio, kad pasirodėme neverti Dievo mums dovanoto išsilaisvinimo iš komunizmo.

O prie ko čia politinė rusofobija? Pasirodo, tai – dalis nuolat besikeičiančio Lietuvos politinio „elito“ priesaikos globaliam neoliberalizmui. Ar kelia Rusija grėsmę, ar ne – esą, politinės rusofobijos apimtai sąmonei tai antraeilis klausimas. Ai, bet kam išvis apie tai rašyti, juk vis tiek išmirsime su visa savo rusofobija. Ar ne, daktare?

Taip, giliai kerta filosofijos daktaras. Per pat šaknis. Mes skirti išmirti ir vsio. Tokia nuomonė.

JAV – mūsų psichoterapeutas. Baltijos šalių vadovus vėl ramina. Šikart į Taliną atvyko JAV viceprezidentas Maikas Pensas ir eilinį kartą pareiškė, kad Vašingtonas nemes Lietuvos, Latvijos ir Estijos agresyvios Rusijos akivaizdoje. Bet tai – ne tik psichoterapinis vizitas, JAV turi ir pragmatiškesnių interesų, – piktdžiugiškai skelbia „Litovskij kurjer“.

Esą, JAV valdininkų vizitai į Baltijos šalis jau seniai vadinami psichoterapiniais. Atvažiuoja, paplekšnoja per petį – mes apsiraminame. Savaitei kitai, daugiausiai mėnesiui. Dėl to vizitai ir tapę reguliarūs.

Tačiau mes, kvailučiai, nesuprantame svarbiausio: po visa psichoterapija slypi pragmatiški JAV interesai. Kad būtume rakštis ES minkštoje vietoje. Plius amerikietiškos dujos. Ir kiti ekonominiai interesai. Mus išnaudos kaip lėlę, o kas bus paskui – neturėtų kilti klausimų…

Ir „Akropolis“… Negana prosovietinių fetišų žiniasklaidoje, pasirodo, jų galima įsigyti ir turgelyje prie Klaipėdos „Akropolio“. Tai pastebėjo ir savo feisbuko paskyroje aprašė Andrius Tapinas. Ir nufotografavo. Blusturgyje prie uostamiesčio prekybos ir pramogų centro – uždrausti sovietiniai simboliai, sovietinės desantininkų uniformos, net okupantų „koloradkės“.

Prekiauti tai prekiauti. Svarbu BVP kyla. Ateityje būtų galima pasiūlyti ir vertingesnių „suvenyrų“ – kalašnikovų, granatų…

P.S. Mieli skaitytojai,

Prieš mūsų valstybę nukreiptos rusakalbės propagandos srautai internete tokie, kad mes nebespėjame visko susekti. Jei užtiksite kur nors ekskliuzyvinių propagandinių „perlų“ – būtume dėkingi, jei nuorodą (galima ir trumpą aprašymą) atsiųstumėte mūsų portalui el. paštu gilanis.gintaras@gmail.com.

2017.08.08; 06:00

Lietuvos geležinkeliai. Slaptai.lt nuotr.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ trečiadienį Vilniuje pasirašė partnerystės sutartį su lenkiško kapitalo naftos perdirbimo koncernu „Orlen Lietuva“.

Sutartimi pasiektas kompromisas ilgalaikiuose ginčuose dėl krovinių vežimo sąlygų ir padėtas pagrindas tolesniam įmonių bendradarbiavimui. Abi bendrovės taip pat sutarė nutraukti ginčus teismuose. Pasirašytas susitarimas galios iki 2024 metų.

Sutartį pasirašė AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška ir „Orlen Lietuva“ vadovas Ireniušas Fanfara (Ireneusz Fąfara). Pasirašymo ceremonijoje Vyriausybės rūmuose dalyvavo Premjeras Saulius Skvernelis, susisiekimo ministras Rokas Masiulis, taip pat „PKN Orlen“ vadovas Voicechas Jasinskis (Wojciech Jasinski).

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška pasiektą kompromisinį susitarimą įvertino kaip istorinę sutartį.

„Šiandien pavyko pasirašyti, sakyčiau, istorinį kontraktą tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Orlen Lietuva“. Tai yra partnerystės ilgalaikis kontraktas. Ginčą išsprendėme atradę kompromisą, dalindami ginčą apytiksliai penkiasdešimt su penkiasdešimt balansu.

Tikiu, kad mūsų kontraktas konkurencingas“, – sakė M. Bartuška, kurio teigimu, taikiai išspręstas ginčas suteikia puikų pagrindą plėsti bendradarbiavimą su svarbiu partneriu. Ketinama didinti teikiamų paslaugų skaičių, papildant jį vagonų nuoma, krovinių ekspedijavimu kitų šalių teritorijomis.

„Orlen Lietuva“ vadovas I. Fanfara teigia, kad susitarimas išsprendė pagrindinius nesutarimus.

„Pasirašytas susitarimas išsprendė mūsų logistines problemas. Turime stabilią ateitį, žinome, kas mūsų laukia, žinome, kokie bus mūsų logistikos ateities kaštai“, – kalbėjo I. Fanfara, teigdamas, kad klausimas dėl išardytos geležinkelio atkarpos iki Latvijos sienos (Mažeikiai-Rengė) šiuo metu nekeliamas, nes laukiama Europos Komisijos sprendimo.

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad bendrą ateitį turi tik abipusiai naudingi sprendimai, o trečiadienį pasirašyta sutartis yra geriausias to įrodymas.

„Šis ginčas nebuvo naudingas nei Lietuvai, nei Lenkijai. Pagaliau galime sakyti, kad turime dar vieną sėkmingą Lietuvos ir Lenkijos verslo bendradarbiavimo pavyzdį. Šiandienos susitarimo pasirašymas įrodo, kad visus be išimties klausimus, įmanoma išspręsti taikiai“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė S. Skvernelis, atkreipdamas dėmesį į „Orlen Lietuva“ svarbą Lietuvos ūkiui.

Lenkijos bendrovės „Orlen“ vadovas V. Jasinskis taip pat pažymėjo, kad „Orlen Lietuva“ yra svarbi Lietuvos ekonomikos dalis, o jos sukuriama pridėtinė vertė svarbi visai šaliai.

Susisiekimo ministras R. Masiulis pabrėžė, kad trečiadienį verčiamas naujas „Lietuvos geležinkelių“ bendradarbiavimo su „Orlen Lietuva“ puslapis: abi bendrovės tampa partnerėmis, o ne priešininkėmis.

Kaip žinoma, „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen Lietuva“ nesutarė dėl 2009 metais pasirašytos krovinių vežimo sutarties, kuri galioja iki 2024 metų. Tuometinei Lietuvos Vyriausybei nustačius rinkliavų už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra skaičiavimo metodiką, nuo 2014 metų padidėjo vežėjo sąnaudos gabenant naftos produktus.

„Lietuvos geležinkeliai“ padidino bendrovei „Orlen Lietuva“ krovinių vežimui taikomą tarifą. „Orlen Lietuva“ su šiuo sprendimu nesutiko. Nepavykus susitarti abi įmonės savo interesus gynė teismuose. Trečiadienį bendrovių vadovų pasirašytu susitarimu patvirtintos abiem pusėms priimtinos sutarties sąlygos.

„Orlen Lietuva“ praėjusiais metais geležinkeliu vežė 9,21 mln. tonų produkcijos.

Lenkijos bendrovė „Polski Koncern Naftowy Orlen S.A.“ yra vienintelis AB „Orlen Lietuva“ akcininkas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.29; 08:23

Vyriausybėje valstybės valdoma AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma bendrovė „Orlen Lietuva“ pasirašė partnerystės susitarimą. Taip baigtas ne vienerius metus trukęs ginčas dėl krovinių vežimo sąlygų bei įtvirtintos sąlygos bendradarbiauti ateityje. 

Lietuvos Vyriausybė

Premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė bei Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ svariai prisidėjo prie to, kad ilgai trukę nesutarimai pagaliau būtų išspręsti taikiai. Bendrovės susitarė dėl abi puses tenkinančių bendradarbiavimo sąlygų bei konkurencingų tarifų.

„Šis ginčas nebuvo naudingas nei Lietuvai, nei Lenkijai. Gaila, kad sugaišta tiek daug laiko santykiams aiškintis. Tačiau pagaliau galime sakyti, kad turime dar vieną sėkmingą Lietuvos ir Lenkijos verslo bendradarbiavimo pavyzdį. Šiandienos susitarimo pasirašymas įrodo, kad visus be išimties klausimus, net pačius sudėtingiausius ir jautriausius, ekonominius ir politinius, įmanoma išspręsti taikiai. Viskas priklauso nuo noro bendradarbiauti ir abiejų pusių geranoriškumo“, – teigia Saulius Skvernelis.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis atkreipia dėmesį, kad šiandien verčiamas naujas „Lietuvos geležinkelių“ bendradarbiavimo su „Orlen Lietuva“ puslapis: „Džiaugiuosi, kad šiandien „Orlen Lietuva“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ vėl tampa partneriais, o ne priešininkais. Ankstesnės valdžios, regis, buvo pamiršusios, kad „Orlen Lietuva“ taip pat yra ir Lietuvos įmonė, veikianti ir mokesčius mokanti Lietuvoje“.

„Lietuvos geležinkeliai“ su svarbiausiu savo klientu šalies rinkoje išsprendė ginčus dėl tarifų, abi bendrovės taip pat sutarė nutraukti ginčus teismuose. Pasirašytas susitarimas galios iki 2024 metų.

„Taikiai išspręstas ginčas suteikia puikų pagrindą plėsti bendradarbiavimą su svarbiausiu mūsų partneriu. Norėtume plėsti teikiamų paslaugų skaičių, papildant jį vagonų nuoma, krovinių ekspedijavimu kitų šalių teritorijomis. Grįžus prie normalių verslo santykių atsiranda galimybė plėsti bendradarbiavimą ir su kitomis „PKN Orlen“ grupės įmonėmis“, – teigia „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

„Mano giliu įsitikinimu, mūsų dalyvavimas Lietuvos ekonomikoje yra didelė atsakomybė. Mes įsipareigoję atsakingai valdyti „Orlen Lietuva“ gamyklą. Ši bendrovė yra svarbi Lietuvos ekonomikos dalis, o jos sukuriama pridėtinė vertė svarbi visai šaliai – mokami mokesčiai, kuriamos darbo vietos ir generuojamos pajamos iš eksporto. Taigi mes labai džiaugiamės radę kompromisą su mūsų partneriais. Tai įrodo, jog visi mes turime bendrą tikslą ir galime bendradarbiauti vykdydami savo veiklas“, – tvirtina koncerno PKN „Orlen“ prezidentas Wojciech Jasiński.

„Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen Lietuva“ nesutarė dėl 2009 metais pasirašytos krovinių vežimo sutarties, kuri galioja iki 2024 metų. Tuometinei Vyriausybei nustačius infrastruktūros rinkliavų už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra skaičiavimo metodiką, nuo 2014 metų padidėjo vežėjo sąnaudos gabenant naftos produktus.

„Lietuvos geležinkeliai“ padidino bendrovei „Orlen Lietuva“ krovinių vežimui taikomą tarifą. „Orlen Lietuva“ kitaip traktavo pasikeitusią tvarką, todėl su sprendimu padidinti tarifą nesutiko. Nepavykus susitarti abi įmonės savo interesus gynė teismuose.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017.06.29; 03:30

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) Vyriausybės prašo pateikti Seimui svarstyti Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių, įrenginių ir kitų, nacionaliniam saugumui užtikrinti, svarbių įmonių įstatymo pakeitimo projektą.

Lietuvos geležinkeliai. Slaptai.lt nuotr.

Pakeitimai turėtų reglamentuoti strateginio ūkio sektoriaus įmonių darbuotojų, skiriamų į vadovaujančias pareigas ar priimančių svarbiausius sprendimus, privalomą patikrą. Taip pat didelis dėmesys būtų skirtas šių įmonių sandorių patikrai – pastarieji turi atitikti nacionalinio saugumo interesus bei europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.

Atsižvelgiant į situaciją, kad tokiose įmonėse kaip „Lietuvos geležinkeliai“ net 40 proc. darbuotojų susiję giminystės ryšiais, komitetas siūlo Vyriausybei įvardyti priemones, kurios užtikrintų skaidrią atranką į darbo vietas, padėtų pasirūpinti, kad strateginėse įmonėse dirbantys giminystės ryšiais susiję asmenys nebūtų saistomi tarpusavio pavaldumo santykiais.

„Dabartinė padėtis su strateginėmis įmonėmis mums leidžia įžvelgti ne vieną spragą, tad turime kuo greičiau tobulinti įmonių veiklą ir jų kontrolės sistemą, – sakė NSGK pirmininkas Vytautas Bakas. – Įžvelgiame spragas vykdant strateginius, ypač technologinius, sandorius. Strateginės reikšmės įmonėse turime darbuotojų patikimumo problemą, kurią lemia ir vyraujantis nepotizmas“.

Pasak V. Bako, svarbius sprendimus priimančių darbuotojų patikrai ir nepotizmui reikia skirti ypatingą dėmesį.

„Ta situacija turi baigtis. Nepriimtina tai, kad valstybės įmonėse, kuriose dirba tūkstančiai darbuotojų, žmonės negali įsidarbinti, neturėdami mamų, pažinčių, dėdžių, tetų“, – trečiadienį po NSGK posėdžio žurnalistams sakė V. Bakas.

Jo nuomone, reikėtų plačiau pažvelgti į nepotizmo problemą. „Situacija ypač pavojinga, kai žmonės gali daryti įtaką svarbiems sprendimams. Nėra normalu, kai žmonės įdarbinami tik dėl šeimyninių ryšių, tai verčia kitus mūsų piliečius nusivilti savo valstybe. Turime pasirūpinti, kad visuomenė žinotų apie galimybę patekti į tam tikras pareigas ir žmonės darbo vietą gautų ne dėl asmeninių ryšių, o dėl turimų įgūdžių ir kvalifikacijos.

Be to, privalome nustatyti į atsakingas pareigas strategiškai svarbiose valstybinėse įmonėse pretenduojančių žmonių patikros tvarką, turime pasirūpinti, kad jie būtų deklaravę savo viešuosius ir privačius interesus“, – kalbėjo V. Bakas.

NSGK vadovas įstatymo pakeitimo projekto iš Vyriausybės tikisi sulaukti dar Seimo pavasario sesijos metu: „Turime šią situaciją pakeisti kiek įmanoma skubiau, todėl įstatymo pakeitimo projektų pateikimo Seimui laukiame dar šioje pavasario sesijoje“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.08; 06:27

Kas kartą kai Statistikos departamentas paskelbia naujų duomenų apie Lietuvos demografiją, galima kartoti tą pačią žinią – regionai degraduoja. Kartais Prezidentė ar kitas aukštasis pareigūnas nuvažiuoja pas kokį salotas auginantį ūkininką į Šalčininkų rajoną ar į Pabradę pas stambų pramonininką, tačiau statistika žudo bet kokias viltis apie pragiedrulius provincijoje.

Regionų viltis – investicijos

Ekonomistai ir apžvalgininkai kartoja paprastą tiesą, kad regionams reikia investicijų ir gerai apmokamų darbo vietų. Tai yra pagrindas, kad prasidėtų atsigavimas. Visa kita: geresnis susisiekimas, tinkamas švietimas, jaunimo politika neturi prasmės, jeigu nėra investicijų. Iki šiol regionų politika buvo taip apleista, kad dabar jau nebėra vilčių, kad visos 60 savivaldybių išliks, bet negi jokios perspektyvos nebeturi ir didesni mūsų miestai Panevėžys, Alytus, Marijampolė? 

Lietuvos provincija – iš paukščio skrydžio. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vos kalba pasisuka apie investicijas regionuose, tuoj ištraukiamos tiesioginių užsienio investicijų lentelės, LEZ‘ų skaičiai, gamyklos, tačiau visai nekalbama apie valstybės investicijas. Juk valstybės skiriami pinigai infrastruktūrai, valstybės sukuriamos darbo vietos –  tai lygiai tokios pat svarbios ūkio skatinimo priemonės, kaip ir naujas privatus verslas.

Valstybė yra didžiausias ūkio žaidėjas Lietuvoje, sukuriantis beveik 400 tūkst. darbo vietų, kai iš viso samdomų darbo vietų yra apie 1,3 mln. Jei valstybė turėtų strategiją ir šias darbo vietas paskirstytų po šalies teritoriją kryptingai, tai būtų labai didelė paspirtis regionams. Dabar to nėra. Geriausiai apmokamos darbo vietos ir absoliučiai daugiausiai jų yra sutelkta Vilniuje. Stebėtina, bet sostinėje 40 proc. visų dirbančiųjų dirba valstybės tarnyboje, valstybės paslaugų sektoriuje ar valstybės valdomose įmonėje.

Lietuva neturi regionų politikos

XXI amžiaus tendencija – žmonės linkę rinktis gyvenimui didelius miestus. Net Norvegija, Anglija ar Švedija sprendžia tas pačias problemas. Negalėdami pritraukti savo gyventojų į atokesnius regionus, kviečiasi imigrantus, pavyzdžiui, iš Lietuvos. Kaip viena iš priemonių palaikyti tolygesnį valstybės apgyvendinimą yra įvairių valstybinių institucijų išdėstymas po visą valstybės teritoriją. Tai sėkmingai daro ne tik Vokietija, Skandinavijos šalys, bet ruošiasi ir Estija. Lietuvoje, priešingai, kiekviena Vyriausybė vis daugiau valstybės aparato koncentruoja sostinėje, o regionuose uždaro padalinius, motyvuojant lėšų taupymu. Tai gal geriau taupant lėšas uždaryti padalinį Vilniuje?

Kad regionų politika merdi, kalti patys valdžios pareigūnai. Visi jie gyvena Vilniuje ir regionų politiką mato iš Vilniaus, o iš tikrųjų tai jiems nerūpi, kas atsitiks su kokia nors Akmene. Štai aukštas vidaus reikalų ministerijos tarnautojas, kuris daugelį metų atsakingas už regionų politiką, aiškina, kad negalima nieko iškelti į kokią nors Uteną, nes ten nėra kam dirbti. Taigi ratas užsidaro, nieko negalima perkelti, nes nėra darbuotojų, o darbuotojų nėra, nes nėra konkurencingų darbo vietų.

O kodėl „Western Union“ į kažkokį „užkampį“ Vilnių, kurio 99,9 proc. amerikiečių nerastų žemėlapyje, perkėlė 1700 darbo vietų? Kodėl „Danske Bank“ Lietuvoje sukūrė 2,1 tūkst. darbo vietų, juk galėjo viską sutelkti Kopenhagoje. Kodėl Europos Sąjunga investuoja į Lietuvą, gal geriau lėšas sukoncentruotų Paryžiuje, Londone ir Berlyne?

Tarptautinės bendrovės, tokios kaip „LiDL“ ar IKEA mielai savo būstines įkuria ne sostinėse, o štai Lietuvoje iškelti kokius nors „Lietuvos geležinkelius“ iš Vilniaus valdininkams yra neįveikiamas uždavinys.

VRM apsamanojusi

Visi ministrai, premjerai, tarnautojai, kurie iki šiol buvo atsakingi už regionų politiką, yra vilniečiai ir regionų problematiką supranta per savo kabineto langą. Dar blogiau, daugelis tų tarnautojų yra gimę provincijoje, bet atvykę gyventi į Vilnių nesugeba atsikratyti provincialumo, todėl net yra arogantiški savo gimtinės atžvilgiu. Kaip panašu į mūsų emigrantus!

Neseniai VRM viceministrui Giedriui Surpliui, kuris atsakingas už regionų politiką, pristačiau paprastą idėją – įpareigoti valstybės kontroliuojamas įmones po truputį vis daugiau darbo vietų iškelti iš didžiųjų miestų į mažesnius. Na, kodėl „Lietuvos pašto“ centrinė būstinė būtinai turi būti Vilniuje, kodėl ne Šiauliuose? Kodėl „Lietuvos geležinkeliai“ negali įsikurti Alytuje? Nebus kam dirbti? „Lietuvos pašto“ vadovaujančio darbuotojo vidutinis darbo užmokestis yra apie 4000 eurų, geležinkeliuose per 6000. Tai tikrai neatsiras kam dirbti? Manau, ne vienas vilnietis dėl tokios algos mielai išsikraustytų į mažesnį miestą, kuriame nekilnojamasis turtas pigesnis, nėra spūsčių, grynesnis oras, darželiuose gausu laisvų vietų vaikams ir viskas ranka pasiekiama. 

Slaptai.lt nuotraukoje: parlamentaras Kęstutis Masiulis, šio komentaro autorius.

Taigi ar viceministras susidomėjo? Anaiptol, jis išdėstė, kad šiuo metu regionų politikos prioritetas yra „nustatyti standartą, kuris apibrėžtų, kokiam skaičiui gyventojų protingu atstumu turi būti pasiekiamos kokybiškos sveikatos ir socialinės paslaugos, švietimo bei kultūros įstaigos“.

Kaip tai padės mažinti emigraciją iš regionų? Kaip tai sukurs daugiau patrauklių darbo vietų? Na, nebent šiam svarbiam tikslui pavyks įsisavinti daugiau Europos Sąjungos paramos, viskas. Vyriausybė kontroliuoja 123 valstybės įmones, kuriose dirba 40 tūkst. darbuotojų, kiek jų būtinai turi dirbti Vilniuje? Atsakymas: nulis! O kur dar biudžetinės įstaigos, įvairios tarnybos ir departamentai? Garsiai linksniuotos iškeliamos, bet neiškeliamos, ministerijos tai tik lašas tarnautojų jūroje.

Iki šiol visi vidaus reikalų ministrai neturėjo laiko pasirūpinti regionų politika, sukurti viziją mažesniems miesteliams ir suteikti viltų. Naujoji vyriausybė irgi neteikia daug vilties, kad biurokratizmas pagaliau baigsis ir bus pereita prie realios pagalbos regionams.

2017.05.30; 11:30

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo AB „Lietuvos geležinkeliai“ filiale „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“. 

Lietuvos geležinkeliai

Atliekant ikiteisminį tyrimą pareigūnai nustatė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ direktorius galimai savavališkai, neorganizavus viešojo pirkimo ir prieštaraujant vidinei tvarkai, leido vienai įmonei geležinkelio apsaugos zonoje (iki 20 metrų nuo geležinkelio) neatlygintinai atlikti darbus bei aplaidžiai vykdydamas pareigas nekontroliavo tų darbų atlikimo.

Taip pat „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ direktorius, piktnaudžiaudamas savo, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens padėtimi, galimai leido paslaugų teikimo metu tai pačiai įmonei neatlygintinai pasiimti turtą, kuris pagal galiojantį reglamentavimą turėjo priklausyti UAB „Geležinkelių aplinkosaugos centras“. Tokiais veiksmais buvo padaryta didesnė nei 250 MGL turtinė žala.

Įtarimai kol kas niekam nėra pareikšti. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

2016 metais Klaipėdos valdyboje pradėta 15 ikiteisminių tyrimų, teismai išnagrinėjo 12 STT Klaipėdos valdybos pareigūnų tirtų bylų. 12 asmenų nuteista dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba, prekybos poveikiu ir kitų korupcinio pobūdžio nusikaltimų.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.05.24; 02:30

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ neplanuoja masinių atleidimų.

Taip penktadienį informavo bendrovės atstovas spaudai Mantas Dubauskas.

Šis „Lietuvos geležinkelių“ pranešimas padarytas po to, kai  Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacijos (LGPF) vadovybė išguldė būgštavimus, neva įmonė ketina atleisti tūkstančius darbuotojų.

„Lietuvos geležinkeliai“ neigia tokią informaciją.

Informacijos šaltinis – agentūra ELTA ir Slaptai.lt portalas.

2017.05.06; 08:25

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasiekė triuškinančią pergalę Seimo rinkimuose, nes žadėjo permainas valstybėje. Tie pažadai buvo labai laukiami ir žmonės tuo patikėjo. Artėjant pavasario sesijai, Vyriausybė pateiks įstatymų paketą, kuris pradės ilgai lauktus pokyčius, bet ne visi rinkimų laimėtojai buvo atviri ir sąžiningi prieš savo rinkėjus. Iš tikrųjų pusė Seimo jokių reformų nenori. 

Slaptai.lt nuotraukoje: parlamentaras Kęstutis Masiulis.

Lietuva nepajėgi konkuruoti su Vakarų Europa

Lietuva po 12 metų buvimo Europos Sąjungoje vis dar yra atsilikėlė ir nepaisant mūsų gerėjančių ekonomikos rezultatų, nepajėgiame konkuruoti su Vakarų Europa, kuri vilioja gabiausius mūsų talentus. 2015–2016 m. fiksavome rekordinius emigracijos srautus. Šių metų sausis – dar vienas emigracijos rekordas. Atrodytų akivaizdu, kad reikia keisti valstybės mechanizmą iš esmės, nes taip amžinai negali tęstis. Taip, ekonomika auga, bet 2–3 proc. per metus yra niekingai mažai, jeigu norime pasivyti Vakarų Europą.

Estijos pavyzdys rodo, kad stabilizuoti gyventojų migraciją galima, kai vidutinės pajamos pradeda suktis apie 1 tūkst. eurų. Estija jau antrus metus fiksavo daugiau imigruojančių žmonių nei išvykstančių. Lietuvoje vidutinės pajamos siekia apie 640 eurų, tačiau mūsų šalis pasižymi dar ir didele socialine nelygybe bei dideliais turtiniais skirtumais tarp Vilniaus ir regionų. Kol nesugebame pritraukti investicijų, vykdyti efektyvios regionų politikos, tol nesugebėsime konkuruoti su Vakarų Europa, o pasekmės ­– nevaldoma emigracija.

Reformatoriai prieš stagnatorius

Matant tokią prastą Lietuvos ekonominę ir socialinę būklę, atrodytų akivaizdu, kad būtinos reformos. Tą prieš rinkimus žadėjo liberalai, konservatoriai ir valstiečiai žalieji. Tokia atrodė ir natūrali būsima koalicija, nes socialdemokratai per 4 metus, 2012–2016 m., įrodė, kad jiems rūpi ne valstybė, o tik „zadanijos“ ir „vijūnėlės“. Vis tik kai kurių veikėjų pastangomis, valstiečiai sudarė koaliciją su socialdemokratais ir Vyriausybė netruko sulaukti nepasitenkinimo kai padvelkė inovacijomis Ministro Pirmininko kanceliarijoje, „Lietuvos geležinkeliuose“, „Registrų centre“, o kur dar „specialistų“ atleidimai „Vilniaus vandenyse“.

Ne tik socialdemokratai nenori šalyje pokyčių, tokių stagnatorių yra visose partijose ir visose frakcijose. Tai žmonės, kurie savo politinį kapitalą kraunasi priešindamiesi bet kam, bet kur ir bet kada. Amžinai nepatenkinti, visus aplink juodindami ir bumbėdami jie stengiasi pasirodyti prieš rinkėjus. Antra Seimo narių stagnatorių grupė, kuri nenori jokių permainų, yra dabar labai gerai besijaučiantys verslininkai milijonieriai, kurie turi vilų šiltuose kraštuose arba tarpsta korupciniuose voratinkliuose ir bijo dėl savo bei savo draugų gerovės.

Reformos būtinos

Kiekviena reforma yra sudėtingas procesas, nes daliai žmonių tai reikš atleidimą iš darbo, institucijos uždarymą, teisių sumažėjimą, bet reformos būtinos, jeigu norime judėti į priekį. „Vilniaus vandenyse“ teko atleisti kelis šimtus darbuotojų, bet vanduo atpigs 600 tūkst. vartotojų.

Lietuva yra per daug nelanksti lyginant su kitomis šalimis, o jeigu norime pavyti Vakarų Europą, turime būti geresni ir patrauklesni. O gal stagnatoriai yra teisūs, nieko nereikia daryti? Kai vyksta reforma, visada garsiau girdime nepatenkintus, bet turime matyti visą vaizdą. Jauni žmonės, kurie yra būsima Lietuva, aiškiai rodo nepasitenkinimą emigruodami. Kiek dar tai tęsis?

Kol kas negirdėti jokių žadėtų pokyčių mokesčių, migracijos ar regionų politikoje. Tai kelia nerimą, ar nebus atsitraukta?

Jeigu Sauliaus Skvernelio vyriausybė tęsės pažadus ir atneš reformų paketą į Seimą kovo mėnesį, tų įstatymų svarstymas bus ne kova tarp pozicijos ir opozicijos, ar tarp konservatorių ir socialdemokratų, tai bus balsavimas tarp reformatorių ir stagnatorių.

2017.03.01; 15:58