Lietuvos ir Lenkijos premjerai Saulius Skvernelis ir Beata Šydlo. EPA – ELTA nuotr.

Lenkijoje viešintis Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis su šios kaimyninės šalies Vyriausybės vadove Beata Šydlo (Beata Szydlo) aptarė energetikos projektus, Europos Sąjungos (ES) komandiruotų asmenų direktyvą, geopolitinę situaciją, švietimo ir kitus aktualius klausimus.

„Labai simboliška, kad susitikimas vyksta rugsėjo 5-ąją, kai prieš 26-erius metus buvo atkurti diplomatiniai šalių santykiai. Lietuvos tikslas yra kurti pozityvią darbotvarkę ir visus kylančius klausimus spręsti bendradarbiavimu ir abipusiu pasitikėjimu. Ši Vyriausybė yra pasirengusi pasiekti lūžį Lietuvos ir Lenkijos santykiuose. Tą įrodysime ne tik žodžiais, bet ir darbais“, – sakė Premjeras S. Skvernelis.

Ministras Pirmininkas paprašė Lenkijos Premjerės skirti daugiau dėmesio lietuviškoms mokykloms Lenkijoje ir, prireikus, daryti išimtis dėl reikalaujamo minimalaus mokinių skaičiaus mokymo įstaigose.

Taip pat S. Skvernelis pareiškė pageidavimą, kad Lenkijos nacionalinio švietimo ministrė Ana Zalevska (Anna Zalewska) skirtų laiko aplankyti Punsko ir Seinų lietuvių bendruomenes bei aptarti joms aktualius klausimus.

Lenkijos Premjerė B. Šydlo patikino, kad į šiuos prašymus bus atsižvelgta, o lietuvių bendruomenės Lenkijoje klausimai bus aktyviai sprendžiami.

S. Skvernelis pristatė B. Šydlo iniciatyvą dėl lenkiškų televizijos kanalų retransliavimo Pietryčių Lietuvos gyventojams, kurių didžiąją dalį sudaro lenkų kilmės Lietuvos piliečiai. Premjeras pakvietė Lenkijos Vyriausybę prisijungti prie šios iniciatyvos įgyvendinimo.

Susitikime pasidžiaugta, kad AB „Orlen Lietuva“ išlieka vienu svarbiausių investuotojų Lietuvoje. Premjerai pareiškė viltį, kad bendradarbiavimas po išspręsto ginčo dėl taikomų pervežimo tarifų bus sklandus.

„Rastas kompromisas dėl „Orlen Lietuva“ rodo, kad galima išspręsti net sudėtingiausias kylančias dvišalių santykių problemas“, – pasidžiaugė S. Skvernelis.

Energetikos srityje akcentuotas elektros tinklų sinchronizacijos klausimas. Lenkijos ir Lietuvos Premjerai sutarė, kad sprendimai šioje srityje turi būti neatidėliotini. Lietuvos Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad Lenkijos politinis pritarimas Baltijos valstybių sinchronizacijai su žemynine Europa per Lenkiją yra labai svarbus. Taip pat aptartas Lenkijos-Lietuvos dujotiekio projektas, kiti aktualūs klausimai.

Kalbėdami apie ES komandiruotų asmenų direktyvą, abiejų šalių Premjerai akcentavo, kad valstybių nuomonės sutampa – direktyvoje galima įžvelgti protekcionizmo požymių, kurių neturėtų būti. Taip pat pabrėžta, kad direktyva neturėtų būti taikoma transporto sektoriui.

Premjerai taip pat aptarė pratybų „Zapad“ keliamas grėsmes ir pabrėžė būtinybę toliau stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.06; 07:00

Turiu pasiūlymą. Pastatykime Pilsidskiui paminklą. Sumanymas toks: išrautas ąžuolas ir šaknimis į viršų įsmeigtas žemėn. O iš šaknų išaugusi didinga Vilniaus krašto „išvaduotojo“ figūra. Iš šaknų arba iš vienos didžiulės šaknies išaugusi – ne taip svarbu.

Piketas dėl nepagrįstų lenkiškų pretenzijų Vilniuje, prie Seimo rūmų. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Piketas dėl nepagrįstų lenkiškų pretenzijų prie Seimo rūmų Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Skulptorius galėtų pasikonsultuoti su ryškiausiu šių laikų istoriku Savukynu. Manau, jis būtų patenkintas. Juk Lenkijos maršalas turi lietuviškų šaknų, o paminklo jam iki šiol neturime. Apsileidimas.

Vertėtų pagalvoti ir apie paminklą Jogailai. Būtų šiokia tokia kompensacija už jo nepopuliarumo Lietuvoje skriaudą: Vytautų turime tūkstančius, o Jogailą – tik vieną, bet ne Algirdo, o Morkūno sūnų. Kol pastatysime paminklą, bent vaikus krikštykime šio Lenkijos karaliaus vardu.

Į kur aš lenkiu su šiais savo pasiūlymais? Mūsų Prezidentės kritikams nepatinka vien darbiniai susitikimai su Lenkijos Prezidentu, jiems reikia raudono kilimo prezidentūros kiemelyje.

„Randame bendrą kalbą, nes iššūkiai bendri, ir tik bendromis jėgomis galime tuos iššūkius išspręsti. Todėl labai džiaugiuosi, kad mūsų nuomonės tiek dėl saugumo, tiek dėl europinių dalykų, tiek dėl „Brexit“, tiek dėl migracijos, tiek dėl energetinio saugumo, tiek Astravo elektrinės saugumo klausimai ir grėsmės yra vienodai suprantamos“, – D.Grybauskaitė sakė Prezidentūros paskelbtame garso įraše. Pranešime sakoma, kad šalys vienodai vertina Rusijos vykdomą politiką ir vienija jėgas užsitikrindamos karinį saugumą, o po Varšuvos NATO viršūnių susitikimo Lietuvą ir Lenkiją „sieja bendra atsakomybė užtikrinant, kad sąjungininkų pagalba regione būtų išnaudota kaip galima efektyviau“.

Jiems šito maža.

Su kritikais galima būtų sutikti, jeigu tie kritikai nereikalautų vienpusio nuolankumo ir nusižeminimo. Neseniai šią temą palietė LRT žurnalistas, pasikvietęs du Lietuvoje dirbančius lenkus. Vienas kalbėjo, kad lenkų vyskupai atsiprašė vokiečių, todėl dabar Lenkijos ir Vokietijos santykiai tokie geri. Potekstė: pakaktų, kad lietuviai lenkų atsiprašytų dėl Vilniaus krašto „išvadavimo“, ir prezidentų vizitai pasipiltų kaip iš gausybės rago. Na, pakaktų gal tik neminėti, kad iš mūsų buvo atimta sostinė. Pamirškime istoriją, žiūrėkime toli į priekį.

Vytautas Visockas.  Slaptai.lt nuotr.
Vytautas Visockas. Slaptai.lt nuotr.

O man patinka Prezidentės laikysena. Ji neragino ir neragina nuolaidžiauti Lietuvos lenkams, kaip tą daro valatkos ir savukynai. Todėl iki šiol ir neįteisintas tas įkyrėjęs lenkiškų pavardžių rašymas nelietuviškais rašmenimis. Seimas bijo nepopuliarių sprendimų, kaip sakė kitas LRT žurnalisto pašnekovas.

Bet juk tokios kalbos – skatinimas nepaisyti tautos valios, vadovautis partiniais, grupiniais interesais. Beje, tautos valios daugeliu atvejų išties nepaisoma: iki šiol nenukabintos lenkiškos gatvių pavadinimų lentelės, o kai kurių maršrutinių autobusų užrašai buvo ir tebėra ir lenkiški. Tarsi Lietuvos lenkai nė kiek nemokėtų lietuviškai. O jeigu iš tiesų nemoka, tai ką apie juos galima pagalvoti?

Bijau, kad nenusižeminę, nenuolankūs stipresniesiems būsime neilgai – tik iki kitų prezidento rinkimų. Prorusiški piniguočiai pasirūpins, kad į Daukanto aikštę ateitų nuolankus, nusižeminęs pragmatikas. Tada ir pasipils įvairiausios nepagrįstos nuolaidos, atsiprašymai, kurių taip siekia nesavarankiška žiniasklaida. Tada į Vilnių atvažiuos ne tik Lenkijos prezidentas, bet ir Rusijos valdovas, niekada nebuvęs mūsų sostinėje. Džiaugsimės, jeigu išvažiuos, nesumanys pasilikti.

Artėja rinkimai į Seimą. O tautiškos, prolietuviškos jegos tokios silpnutės! Mažai kam rūpi išlikimas, nykstančios tautos interesai.

Pastatykime paminklą diktatoriui Pilsudskiui, nes dvigubos W lenkams neužteks. Neužteks ir lenkiškų gatvių pavadinimų – reikės rusiškų, žydiškų, angliškų…

2016.08.27; 15:45

giedroijc

Šeštadienį Vilniuje, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute susirinkę Lietuvos intelektualai, žurnalistai ir visuomenės veikėjai įsteigė Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumą, kurio pagrindinis tikslas skatinti lietuvius ir lenkus bendradarbiauti įvairiausiose srityse.

Steigiamajame susirinkime, kurį moderavo istorikas Alvydas Nikžentaitis ir politologas Alvydas Jokubaitis, dalyvavo ir forumo dalyvius pirmiausia pasveikino kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.

V. Adamkus susirinkusiems papasakojo neseniai girdėtą istoriją, kuri, jo nuomone, yra puikus perėjimo iš konflikto į dialogą pavyzdys. 1950 m. Harvardo universitete viename kambaryje apsigyveno du studentai, lietuvis ir lenkas. Iš pradžių jie nepasitikėjo vienas kitu, piktai žiūrėjo, bet ilgainiui tapo gerais draugais.

Continue reading „Lietuvių ir lenkų dialogui – nauji vėjai“

grybauskaite_8-k

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu yra sakiusi, kad Lietuva ir Lenkija tarpusavio santykiuose turėtų padaryti pauzę, ir ši pauzė būtų žymiai geresnis pasirinkimas, nei taisyti tai, kas nepataisoma.

Ji teigė, kad geopolitinė Lietuvos padėtis per pastaruosius 3 metus žymiai pasikeitė, užsimindama apie Lenkijos siekius glaudesnių su Rusija ryšių. Įtampa tarp Lenkijos ir Lietuvos akivaizdžiai keičia geopolitinį klimatą ir platesniame Baltijos regione.

Kontinentiniame Baltijos regione, apimančiame Lenkiją, Rusiją ir tris Baltijos valstybes, pastaraisiais metais įvyko daug permainų.

Visų pirma, Rusija  atgavo savo galingumą ir sustiprino įtaką šalia Baltijos regiono šalių esančiose Baltarusijoje ir Ukrainoje. Lenkija taip pat sustiprino savo padėtį, didesne dalimi dėl jos stiprios ekonomikos, kuri augo net finansinės krizės Europoje metu. Be o, įtakos turėjo ir valdžios pasikeitimas šalyje. Donaldas Tuskas įveikė Jaroslavą Kačynskį parlamento rinkimuose 2007 m, o Bronislavas Komorovskis tapo prezidentu po Lecho Kačynskio žūties 2010 m.

Continue reading „Rusijos vaidmuo įtemtuose Lenkijos ir Lietuvos santykiuose“

grybauskaite_8-k

„The Economist“ leidinio analitiniame straipsnyje “Sunkūs Lietuvos ir Lenkijos santykiai” pažymima, jog, atsižvelgiant į Rusijos didinamų išlaidų gynybai bei NATO strateginio planavimo kontekstą, Baltijos valstybėms ir Lenkijai būtų pageidautina surengti 2013 metų spalį – lapkritį bendras karines pratybas.

Tačiau, organizuojant tokias pratybas, reikėtų išvengti nesėkmių, kurios pakenktų įvaizdžiui. Sakykim, jeigu bus viešai skelbiama apie pratybų scenarijų, kuris realiai atkartotų specifinės ginkluotės panaudojimo aplinkybes, tačiau juo nebus pasinaudota, tai galėtų būti vertinama kaip ženklas Rusijai, kad JAV nebesidomi savo sąjungininkėmis Europoje.

Jeigu Italija, teisindamasi skurdu, atsisakys siųsti į karines pratybas specialiąsias pajėgas arba Prancūzija nenorės skirti mokymams sausumos pajėgų, tai galėtų būti įvertinta kaip signalas, jog NATO valstybės narės, nutolusios nuo Rusijos, nustojo rūpintis pagrindiniu teritorinės gynybos uždaviniu.

Continue reading „Sunkūs Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykiai“

Garsva-vaiskuno-nuotr_

Balandžio 20-ąją „Vilnijos“ draugija priėmė pareiškimą „Dėl Lenkų rinkimų akcijos dezinformacijos“, kurį išsiuntė Prezidentei D.Grybauskaitei, Seimo pirmininkei I.Degutienei, Premjerui A.Kubiliui, Švietimo ir mokslo ministrui G.Steponavičiui, Gen. Prokurorui D.Valiui.

Jame teigiama, kad „Remdamiesi tendencinga „Kurier Wileński“ informacija, LLRA nariai Seime padarė klaidingą pareiškimą (žiūr. „K.W.“ 2011–04–15), kompromituodami draugiją, tris mokytojus, skelbdami jų vardus, pavardes ir reikalaudami juos nubausti. Dezinformacija skelbiama Šalčininkų r. savivaldybės tinklapyje, Lenkijos URM,  tinklapyje onet.pl ir kitur. Pakenkta draugijos ir mokytojų dalykinei reputacijai, pažeista jų garbė ir orumas, padaryta jiems moralinė ir materialinė žala, kurstoma tautinė nesantaika, gadinami Lietuvos ir Lenkijos santykiai.“

Continue reading „„Kurier Wileński“ per paskutinius trejetą metų apie „Vilnijos“ draugiją dezinformavo apie 20 kartų“

Medelis1

Atrodo, po gana principingo Seimo žingsnio, priimant naują Švietimo įstatymą,  Lietuvos ir Lenkijos santykiai dar labiau atvės. Ką daryti, kad jie pagerėtų? 

Visi žino, reikėtų daugiau kalbėti apie tai, kas mus sieja, o ne kas skiria. O juk jau praėjusiame amžiuje, ypač jo pradžioje, būta tokių tikrai vienijančių dalykų… 

Pavyzdžiui, du broliai Narutavičiai. Kitąmet galėtume minėti 90-ąsias pirmojo Lenkijos prezidento mirties metines (kovo 17 d.).  Žemaitijos bajoras Juozo Pilsudskio draugas Gabrielius Narutavičius šovinisto buvo nušautas Varšuvoje praėjus vos kelioms dienoms po inauguracijos.

Continue reading „Przepraszam, pan Sikorski!“