Paminklas Žalgirio mūšiodidvyriams Lenkijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos kariuomenė praneša, kad minint 613-ąsias pergalės Žalgirio mūšyje metines, dabartinėje Lenkijos teritorijoje – Griunvalde, vyko šio istorinio mūšio masinė inscenizacija ir vienas didžiausių Viduramžių istorijos festivalis, kuriame dalyvavo ir Lietuvos kariai.
Pranešime pažymima, kad festivalio metu per 4000 dalyvių gyveno viduramžiškoje stovykloje, tų laikų sąlygomis, apsirengę autentiškais rūbais, rengdami riterių turnyrus, amatų turgus, koncertus ir ruošdamiesi lemtingajam mūšiui.
Žalgirio mūšio inscenizacija. Vytauto Visocko nuotr.
Nors įprastai Žalgirio mūšio inscenizacijoje Lietuvos kariuomenę atstovaudavo Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai, šiemet prie lietuvių kavalerijos pajėgų, su 35 kg sveriančiais rekonstruotais XIV a. LDK šarvais prisijungė per 30 karių iš skirtingų Lietuvos kariuomenės pajėgų ir dalinių bei viduramžių istorijos ir riterių kovų menų rekonstrukcijos klubas „Viduramžių pasiuntiniai“. Į istorinę kovą Žalgirio mūšio lauke šiemet pirmą kartą stojo ir lietuviškos veislės žirgai žemaitukai.
Kariuomenė nurodo, kad nuo 1998 m. Lenkijos organizuojamas renginys subūrė daugiau kaip 500 riterių iš visos Europos su žirgais ir daugiau kaip 30 tūkst. žiūrovų. Kaip spėjama tikrajame kovos lauke vykstanti masinė mūšio inscenizacija organizuojama jau 25-ąjį kartą.
Prieš 613 metų įvykęs mūšis yra laikomas vienu iš didžiausių viduramžių Europoje. 1410 m. liepos 15 d. suvienijus jėgas, Lietuvos ir Lenkijos jungtinėms karinėms pajėgoms pavyko sutriuškinti kryžiuočių ordiną ir pakeisti visos Europos istoriją. Į lemtingąjį mūšį pajėgas vedė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir Lenkijos karalius Jogaila.
Prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos kariuomenėje pradedamas pasirengimas 2022 m. šaukimui į privalomąją pradinę karo tarnybą.
Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, siekiant užtikrinti, kad karo prievolininkų sąrašų sudarymo procedūra vyktų skaidriai ir objektyviai, Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba skelbia asmenų, kurie stebės 2022 metų karo prievolininkų sąrašų sudarymo procedūras, atranką.
Nuo 2015 m. kiekvienais metais į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pašaukiama nuo 3000 iki 4000 karo prievolininkų, ateinančiais metais atlikti 9 mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą bus pašaukti 3828 jaunuoliai. Dar 210 aukštųjų mokyklų studentų ar absolventų privalomąją pradinę karo tarnybą galės atlikti dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose.
2022 m. karo prievolininkų sąrašai bus sudaromi sausio 5 dieną, o pirmųjų šauktinių tarnybos pradžia planuojama kovo mėnesio pradžioje – Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ kuopose, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione Rukloje bei Karinių jūrų pajėgų Logistikos tarnyboje Klaipėdoje.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Esant įtemptai situacijai Lenkijos-Baltarusijos pasienyje, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Lietuva nuolat stebi Rusijos karinį aktyvumą ir yra pasiruošusi reaguoti.
„Rusijos karinis aktyvumas yra stebimas, matomas, turime pačią aktualiausią informaciją ir, be abejonės, jeigu situacija keistųsi, būtų ir Lietuvos reakcija“, – penktadienį po Valstybės gynimo tarybos posėdžio Prezidentūroje kalbėjo A. Anušauskas.
Lietuvos pasienyje išlaipinus rusų ir baltarusių desantininkus, A. Anušauskas grėsmės šiuose veiksmuose neįžvelgia. Jo nuomone, tai tik simboliniai veiksmai.
„Net ir turint tą nedidelį desantą, išmestą Gožsko poligone netoli Lietuvos sienų, sakyčiau, tai daugiau simbolinis politinis veiksmas – Lukašenkos demonstratyvus prašymas ir sakymas, kad Rusija suteiks karinę pagalbą, nes neva Lietuva ir Lenkija prie Baltarusijos sienų telkia karius“, – sakė ministras.
Baltarusijos gynybos ministerijos teigimu, desantininkų išlaipinimas yra atsakas į augantį karinį aktyvumą pasienyje. Pasak A. Anušausko, Lietuva situacijos neeskaluoja, o tik ginasi nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo.
„Mūsų šalių kariai atlieka pagalbinę misiją, saugodami kartu su pasieniečiais sieną, neleisdami jos kirsti nelegaliems migrantams, kuriuos Lukašenkos režimas apgaule vilioja į Baltarusijos teritoriją ir stumia į Lietuvos ir Lenkijos teritorijas“, – teigė ministras.
ELTA primena, kad penktadienį Baltarusijos gynybos ministerija nurodė, kad Lietuvos pasienyje buvo išlaipinti rusų ir baltarusių desantininkai. Kaip skelbiama jų pranešime, tai yra atsakas į augantį karinį aktyvumą pasienyje.
Nuo lapkričio 10 dienos vidurnakčio pasienio ruože su Baltarusija, 5 kilometrus nuo jo bei neteisėtų migrantų apgyvendinimo objektuose buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Nepaprastoji padėtis buvo įvesta reaguojant į sudėtingą situaciją Lenkijos pasienyje, kai šimtai migrantų bandė šturmuoti valstybės sieną.
Apdovanoti iš tarptautinės operacijos Malyje grįžę Lietuvos kariai. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Alytaus Rotušės aikštėje vykusioje ceremonijoje apdovanoti Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dainavos apygardos 1-osios rinktinės kariai, grįžę iš Jungtinių Tautų vadovaujamos operacijos Malyje MINUSMA, pranešė Lietuvos kariuomenė.
Lietuvos kariai Malyje pusmetį atliko pajėgų apsaugos funkcijas Vokietijos kontingento sudėtyje. Krašto apsaugos sistemos medaliai „Už tarptautines operacijas“ įteikti 42 profesinės karo tarnybos kariams ir kariams savanoriams iš 9-osios Pajėgų apsaugos vieneto pamainos.
Į Lietuvą sugrįžusius karius misijos rajone spalį pakeitė 10-oji Pajėgų apsaugos vieneto rotacija, sudaryta KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės karių pagrindu.
Jungtinės Tautos operaciją MINUSMA (angl. Multinational Intergrated Stabilization Mission, MINUSMA) Malyje vykdo nuo 2013 metų, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos misijoje dalyvauja nuo 2017 m. rudens.
Operacija MINUSMA siekiama stabilizuoti padėtį Malyje, remti pereinamojo laikotarpio veiksmų plano įgyvendinimą, apsaugoti civilius gyventojus, propaguoti ir ginti žmogaus teises, rengti humanitarinės pagalbos teikimą, kultūros paveldo išsaugojimą ir padėti užtikrinti teisingumą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis.
Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23
Seimo narys Arvydas Pocius antradienį ketina pateikti Seimui Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis siūlys numatyti galimybę suteikti Lietuvos kariuomenės veterano vardą kariams, kariams savanoriams ar kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, atliekantiems krašto apsaugos savanorių karo tarnybą.
Projekte apibrėžta Lietuvos kariuomenės veterano sąvoka, numatyti atvejai ir nustatyti reikalavimai, kada suteikiamas Lietuvos kariuomenės veterano vardas.
Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, Lietuvos kariuomenės veteranas – Lietuvos Respublikos pilietis, profesinės karo tarnybos karys, atliekantis nuolatinę karo tarnybą kariuomenėje, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, atliekantis krašto apsaugos savanorių karo tarnybą, ištarnavęs Lietuvos kariuomenėje ne mažiau kaip 20 metų arba nepertraukiamai ne mažiau kaip 30 dienų dalyvavęs tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose, arba garbingai atlikdamas tarnybą paleistas iš karo tarnybos dėl sveikatos sutrikimo, kuris atsirado dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos ( SSRS) karinės agresijos laikotarpiu, 1991 m. sausio 11 – rugpjūčio 21 d., tarnaudamas krašto apsaugos sistemoje gynęs Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę ir tarnavęs iki 1993 m. rugpjūčio 31 d. – Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos kariuomenės veterano vardas būtų suteikiamas pagal krašto apsaugos ministro patvirtintus Lietuvos kariuomenės veterano vardo suteikimo nuostatus.
„Kariuomenės veterano vardo suteikimas sustiprintų ne tik kariuomenės potencialą, bet ir paskatintų jaunąją kartą eiti senelių, tėvų pramintais takais, nes pasiaukojimas ir ryžtas ginti Tėvynę ir pagarba tokiam asmeniui yra geriausios pilietiškumo ir patriotizmo pamokos. Kartu bus įgyvendintas 1990 m. Vyriausybės sprendimas dėl Lietuvos kariuomenės veteranų“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Jame primenama, kad Vyriausybė, 1990 m. gegužės 17 d. nutarimu, patvirtindama Krašto apsaugos departamento prie Vyriausybės veiklos uždavinius, pavedė rūpintis kariuomenės veteranais, karių ir jų šeimų socialinio aprūpinimo reikalais.
Projekto iniciatoriaus A. Pociaus teigimu, kariuomenės veterano vardo suteikimas išreikš pagarbą Lietuvos valstybės gynėjui ir suteiks Lietuvos kariams galimybę dalyvauti NATO šalių karių veteranų organizacijose ir jų renginiuose.
Antradienį su prezidentu Gitanu Nausėda ir Lietuvos kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu susitikęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pristatė įstatymų pakeitimus, kuriuos, siekiant suvaldyti nelegalių migrantų srautą, planuojama priimti artimiausiu metu ketinamoje šaukti neeilinėje Seimo sesijoje. Siūloma ekstremalios situacijos ar nepaprastosios padėties atveju kariams suteikti platesnius įgaliojimus.
„(Kariai – ELTA) įgytų teisę duoti privalomus nurodymus fiziniams asmenims, persekioti ir sulaikyti asmenis, kurie nevykdytų jų nurodymų ir vykdytų teisės aktų pažeidimą. Tikrinti asmenų dokumentus, padaryti jų asmens apžiūrą, daiktų patikrinimą. Esant reikalui, jeigu tai vyktų pasienio ruože ir kažkokia įtartina transporto priemonė judėtų, taip pat galėtų pasižiūrėti tą transporto priemonę“, – siūlomus pakeitimus antradienį po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje pristatė A. Anušauskas.
Taip pat ministras pažymėjo, kad kariams siūloma suteikti teisę naudoti specialiąsias priemones.
„Taip pat galėtų naudoti specialiąsias priemones. Tai yra, neletalinę ginkluotę, o būtent specialiąsias priemones, kaip ir teisėsaugos pareigūnai, siekdami sulaikyti civilius asmenis“, – pasakojo jis.
Krašto apsaugos ministro teigimu, šie įgaliojimai būtų suteikiami 3 mėnesiams su galimybe Seimui terminą pratęsti. Tokios priemonės galėtų būti naudojamos ekstremalios situacijos židinyje.
„Šios teisės kariams suteikiamos, kai yra paskelbta ekstremali situacija, įvykio mastas sparčiai didėja ir iškyla tam tikros grėsmės, kai yra gautas Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos motyvuota rašytinis prašymas (šiuo atveju tai atlieka vidaus reikalų ministrė) ir sprendimas yra suderintas su prezidentu, kaip ginkluotųjų pajėgų vadu, nes yra naudojamos ginkluotosios pajėgos, resursai, kariai“, – aiškino A. Anušauskas.
Lietuvos kariai ir šiemet dalyvaus tarptautinėse operacijose ir misijose. Karolio Prusinsko (KAM) nuotr.
Šiemet Lietuvos kariai tęs dalyvavimą tarptautinėse operacijose ir misijose – NATO, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų, tarptautinėse operacijose ir misijose dalyvaus apie 170 Lietuvos karių.
Šiais metais labiausiai didės Lietuvos kariuomenės indėlis NATO karinėje mokymo operacijoje Irake, kurioje šiuo metu tarnauja trys kariai. Metų pabaigoje Lietuvos indėlis šioje NATO operacijoje turėtų padidėti maždaug iki 40 karių. Lietuva numato dalyvauti ir kitose NATO vadovaujamose operacijose – Afganistane „Tvirta parama“ ir Kosove (KFOR).
Jau vasario mėnesį, kaip nurodo Krašto apsaugos ministerija, didės Lietuvos indėlis ir į Europos Sąjungos vadovaujamas tarptautines jūrines operacijas – EUNAVFOR MED IRINI užduotis padės įgyvendinti Lietuvos kariuomenės laivų apžiūros grupė, o kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijoje „Atalanta“ – autonominė laivo apsaugos grupė. Lietuvos kariai ir toliau dalyvaus ES karinėje mokymo operacijoje Centrinės Afrikos Respublikoje (EUTM RCA), kuri šaliai padeda vykdyti gynybos sektoriaus reformas ir prisideda prie šios šalies karinių pajėgų rengimo.
Taip pat bus tęsiamas dalyvavimas ES karinėje mokymo misijoje Malyje (EUTM Mali), kuri prisideda ne tik rengiant Malio ginkluotąsias pajėgas, tačiau ir teikia specialiąją paramą mokymo srityje Sahelio jungtinėms pajėgoms.
Malyje Lietuva toliau dalyvaus ir Jungtinių Tautų vadovaujamoje operacijoje MINUSMA, kuria siekiama apsaugoti civilius gyventojus ir padėti atkurti vyriausybės valdžią šiaurinėje Malio dalyje.
Lietuvos kariai toliau tęsia dalyvavimą ir nacionalinėje karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje, kurios tikslas – prisidėti rengiant šios šalies kariuomenę.
Numatoma, kad 2021 metais Lietuva prisidės prie tarptautinės jūrinio saugumo užtikrinimo operacijos (angl. International Maritime Security Construct) Hormūzo sąsiauryje – skirs štabo karininkus į operacijos vadavietę Bahreine.
Vokiškas pistoletas
Krašto apsaugos ministerija, siekdama naujos kokybės Lietuvos kariuomenėje ir modernaus kario aprūpinimo, sudarė sutartį su vokiečių kompanija „Heckler&Koch” ir karius aprūpins pistoletais SFP9 SF „Paddle”. Šie pistoletai buvo pasirinkti, kaip labiausiai atitinkantys Lietuvos kariuomenės poreikius.
Anot Krašto apsaugos ministerijos, sprendimas pirkti naujus pistoletus Lietuvos kariams priimtas, siekiant atsisakyti Lietuvos kariuomenėje skirtingo kalibro pistoletų ir pereiti prie vieningo kalibro 9×19 mm pistoletinio šovinio naudojimo, paliekant dar tinkamus naudoti rezerve bei pakeisti ginklus, kurių naudojimo resursas jau baigiasi.
Sudarytos sutarties vertė – apie 1,57 mln eur. Sutartyje taip pat numatyta galimybė, esant poreikiui, įsigyti pistoletų papildomai. Sutartis taip pat apima ir personalo mokymo eksploatuoti naujai gautą ginkluotę paslaugas.
Pagal sutartį Lietuvos kariuomenei naujieji pistoletai bus pristatyti iki 2021 metų pabaigos.
Vokiečių gamintojo „Heckler&Koch” pistoletai SF P9 SF „ Paddle”, kaip labiausiai atitinkantys Lietuvos kariuomenės poreikius, buvo atrinkti iš trylikos gamintojų modelių. Atsirenkant pistoleto modelį atranka apėmė ir bandomuosius šaudymus įvairiomis sąlygomis – šaudymai buvo atliekami skirtingo tipo šaudyklose, taktikos lauke bei intervenciniame pastate.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje yra naudojami austriški GLOCK 17, amerikietiški COLT 1911, čekiški ČZ75 pistoletai, kurių didžiosios dalies naudojimo resursai jau baigiasi.
Lietuvos kariuomenės ginkluotės ir infrastruktūros modernizacija yra svarbiausias krašto apsaugos sistemos prioritetas.
Pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo pasiekus įsipareigojimuose NATO numatytą minimalų 2 proc. BVP finansavimą, pradėti labai svarbūs projektai: įsigyjamos pėstininkų kovos mašinos, šarvuotieji kovinės paramos visureigiai, diegiamos modernios artilerijos sistemos, plečiami oro erdvės stebėjimo ir oro gynybos pajėgumai, atnaujinama kario ginkluotė ir įranga.
Susitikimo metu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi ir krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu aptarė pastarosios savaitės įvykius Irake, kur mokymo misijose dalyvauja ir Lietuvos kariai.
Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Vytauto Jono Žuko, Lietuva vienašališkai nesiūlys atšaukti savo karių iš Irako.
Pasak V. J. Žuko, dėl savo karių atšaukimo iš Irako spręs visi sąjungininkai, todėl Lietuva vienašališkų veiksmų nesiims.
Raketomis apšaudytoje Ain al Asado karinėje bazėje iš viso buvo šeši Lietuvos kariai. Antradienį, apie 17 val. 30 min. Lietuvos laiku, Lietuvos kariai kartu su kitų valstybių kariais paliko karinę bazę, nes buvo gauta informacija dėl galimos raketų grėsmės. Balistinių raketų ataka įvykdyta kiek po vidurnakčio. Šiuo metu Irane yra 12 Lietuvos karių, vieni atlieka patarėjo funkcijas, kita dalyvauja kariniuose mokymuose.
Šiuo metu visi karių mokymai sustabdyti.
„Prezidentas aktyviai stebi situaciją Artimuosiuose Rytuose. (…) Prezidentas išreiškė susirūpinimą dėl mūsų tarnaujančių karių Irake ir Artimųjų Rytų regione saugumo. Prezidento nuomone, geriausias būdas šiuo metu valdyti situaciją Irake – deeskaluoti ir spręsti konfliktą diplomatinėmis priemonėmis. Taip pat yra jo sprendimas savarankiškai nesiimti jokių veiksmų ir laukti sąjungininkų sprendimų, kas liečia karių saugumą bei jų perdislokavimą regione“, – teigė V. J. Žukas.
Ministras R. Karoblis dar kartą patikino, kad Irake esantys Lietuvos kariai nenukentėjo, ir yra dedamos visos pastangos užtikrinti jų saugumą. Tiek R. Karoblis, tiek L. Linkevičius dar kartą patikino, kad Lietuvos pozicija yra tokia pati kaip ir kitų NATO šalių – JAV pastangos kovoti su terorizmu yra remiamos.
R. Karoblis teigė, kad nė vienas karys nepasiprašė būti sugrąžintas į Lietuvą. Ministras sakė, kad vėl sužinojus apie galimą pavojų, Lietuvos kariai gali būti perdislokuojami.
„Tai yra priemonės, atsižvelgiant į pačią saugumo situaciją. Apribotas išvažiavimas už bazės ribų, dalinių vadų įsakymu nustatomos tam tikros priemonės, pavyzdžiui, gali būti, tikėtina, kad ir yra, šarvinės liemenės nešiojamos ir panašūs dalykai. Pagal žvalgybinę informaciją, esant didesniam pavojui, perdislokuojamas į kitą vietą iš galimų taikinių ir kiti dalykai, susiję su taktiniais sprendimais“, – kalbėjo R. Karoblis.
Tuo tarpu L. Linkevičius teigia, kad prie deeskalacijos proceso galėtų prisidėti ir ES.
„Kaip ES galėtų įsijungti į šį derinimo procesą, deeskalacijos procesą kaip potencialus veikėjas. ES turi tam pakankamai ekonominių ir politinių argumentų tą daryti. Įvyko tai, kas įvyko. Raginame susikoncentruoti į taikių sprendimų paiešką (…) Tikimės, kad netrukus apie tai kalbės ir JAV prezidentas“, – sakė L. Linkevičius.
Susitarimas su Iranu dėl branduolinės programos, pasak L. Linkevičiaus, šiuo metu nėra veiksnus.
„Faktiškai jis nėra veiksnus šiuo metu. De jure tebeegzistuoja, de facto sunku pasakyti kaip yra“, – teigė L. Linkevičius.
ELTA primena, kad anksčiau oficialus Pentagono atstovas Jonathanas Hoffmanas pranešė, jog Iranas raketomis smogė mažiausiai dviem JAV naudojamoms karinėms bazėms Irake. Pasak jo, Iranas paleido keliolika raketų į ir Erbilio miesto oro uostą.
Situacija Artimuosiuose Rytuose smarkiai susikomplikavo po to, kai sausio 3 d. JAV surengė ataką Bagdado oro uosto rajone, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis. Irano aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pareiškė darysianti viską, kad būtų atkeršyta už generolo mirtį.
Irano revoliucinei gvardijai raketomis apšaudžius karines bazes Irake, kur dislokuoti JAV kariai, Vyriausybėje surengtas pasitarimas. Po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Gynybos štabo viršininkas generolas majoras Gintautas Zenkevičius patikino, kad Irake esantys Lietuvos kariai nenukentėjo ir yra dedamos visos pastangos užtikrinti jų saugumą.
„Šią naktį įvyko tam tikri svarbūs įvykiai Irake, ten kur dalyvauja tarptautinėse operacijose, turinčiose mokymo pobūdį, ir mūsų kariai. Iranas apšaudė JAV ir sąjungininkų, įskaitant NATO, dvi bazes. Tačiau gerai, kad Lietuvos kariai nenukentėjo ir preliminari informacija yra, kad nėra sužeistų ar žuvusių ir kitų koalicijos partnerių“, – situaciją apibendrino R. Karoblis.
Anot užsienio reikalų ministro, svarbiausias Lietuvos ir sąjungininkų tikslas dabar yra užtikrinti karių saugumą.
„Svarbiausias šiuo metu klausimas yra karių saugumas tiek Lietuvos požiūriu, tiek ir mūsų sąjungininkų. Daroma viskas, kad tas saugumas būtų maksimaliai užtikrintas“, – patvirtino krašto apsaugos ministras, primindamas, kad siekiant karių saugumo NATO taryba nubalsavo, kad mokomieji veiksmai Irake būtų laikinai sustabdyti.
Savo ruožtu G. Zenkevičius patvirtino, kad Irake esantys kariai dar 17.30 val. Lietuvos laiku gavo nurodymą palikti bazę, o pats apšaudymas įvyko jau po vidurnakčio Lietuvos laiku. Ryte, jau po atakų, kariai saugiai sugrįžo į bazę ir turi galimybę bendrauti su artimaisiais.
„Kariai turi galimybe bendrauti su artimaisiais, kol kas visos linijos yra atviros ir veikia, taip pat gynybos štabas siunčia informaciją artimiesiems ir karių artimieji gali skambinti jiems duotais telefonais į Gynybos štabą ištisą parą“, – kalbėjo G. Zenkevičius, akcentuodamas, kad kol kas nei vienas Lietuvos karys nepareiškė noro grįžti į gimtinę.
Trečiadienį premjeras S. Skvernelis su atsakingais pareigūnais aptarė situaciją Artimųjų rytų regione. Kaip skelbė Vyriausybė, susitikimo metu aptarti Irano veiksmai Irake, galimi jų padariniai bei priemonės, kurių imamasi siekiant apsaugoti mokymo misijose dalyvaujančius Lietuvos karius.
ELTA primena, kad anksčiau oficialus Pentagono atstovas Jonathanas Hoffmanas pranešė, jog Iranas raketomis smogė mažiausiai dviem JAV naudojamoms karinėms bazėms Irake. Pasak jo, Iranas paleido keliolika raketų į Ain al Asado bazę ir Erbilio miesto oro uostą.
Situacija Artimuosiuose Rytuose smarkiai susikomplikavo po to, kai sausio 3 d. JAV surengė ataką Bagdado oro uosto rajone, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis. Irano aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pareiškė darysianti visa, kad būtų atkeršyta už generolo mirtį.
Apdovanoti mokomąją misiją Ukrainoje vykdę Lietuvos kariai. Michailo Lysenkos (KAM) nuotr.
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) štabe Vilniuje penktadienį sutikti karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje dalyvavę Lietuvos kariai. Už sėkmingą dalyvavimą tarptautinėse operacijose kariams buvo įteikti medaliai „Už tarptautines operacijas“ ir šio medalio ženklai.
Pagal pranešimą, karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje (JMTG-U) tarnybą atliko jau ketvirtoji KASP karių pagrindu suformuota instruktorių grupė. Lietuvos kariai drauge su JAV ir Kanados kariais Tarptautiniame taikos ir saugumo centre Javorivo poligone tris mėnesius apmokė Ukrainos karius. Lietuvos kariai Ukrainos instruktoriams teikė paramą organizuojant kolektyvinį padalinių ir štabo rengimą pagal NATO standartus. Grupei vadovavo majoras Virginijus Jonuška.
Tarptautinė operacija Ukrainoje yra viena iš 10-ies, kuriose dalyvauja apie 170 Lietuvos karių. Lietuva vienašališkai ir kartu su sąjungininkais teikia paramą Ukrainos vykdomoms reformoms karinio mokymo ir rengimo srityje, padeda taikyti vakarietiškus standartus Ukrainos kariuomenėje, siekiančioje didinti tarpusavio sąveiką su NATO šalių kariuomenėmis. Lietuvos kariuomenės instruktoriai padeda rengti ir stiprinti ukrainiečių kariuomenę dalyvaudami JAV vadovaujamoje Ukrainos karių mokymo programoje ir vykdydami Lietuvos karinę mokymo operaciją Ukrainoje. Taip pat, siekdama artinti Ukrainos kariuomenę prie vakarietiškų standartų ir suteikti galimybę mokytis dirbti pagal NATO procedūras. Ukrainos kariai kviečiami mokytis Lietuvos karinio rengimo įstaigose, Lietuva finansuoja Ukrainos karininkų mokslus Baltijos gynybos koledže. Apdovanoti mokomąją misiją Ukrainoje atlikusių Lietuvos karių ženklas. Michailo Lysenkos (KAM) nuotr.
Nuo pat Rusijos karinės agresijos Ukrainoje 2014 m. pradžios Lietuva politinėmis ir praktinėmis priemonėmis palaiko Ukrainą, remia ją visomis įmanomomis formomis, įskaitant ir karinę paramą.
Kariuomenės ir visuomenės vienybės šventė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2018 metų sausio 1 dieną įsigalioja naujas Seimo patvirtintas mandatas, kuris nustato, kokiose tarptautinėse operacijose iki 2019 m. pabaigos dalyvaus Lietuvos kariai. Lietuva ir toliau dalyvaus tarptautinėse operacijose, kurios remia tarptautinės bendrijos pastangas palaikyti taiką ir stabilumą pasaulyje, užkirsti kelią tarpvalstybiniams ir etniniams konfliktams, kovoti su tarptautiniu terorizmu.
Per 2017 metus sustiprintą karinį indėlį tarptautinėse operacijose Lietuva planuoja išlaikyti ir 2018 m. ir tuo pačiu ieškoti galimybių jį didinti. Šiuo metu Lietuva su daugiau kaip 120 karių dalyvauja devyniose skirtingų tarptautinių organizacijų vadovaujamose operacijose Europoje, Azijoje ir Afrikoje.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuva ir toliau dalyvaus NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Afganistane „Tvirta parama“ (Resolute Support), kuria prisidedama rengiant Afganistano nacionalines saugumo pajėgas. Šioje operacijoje Lietuva planuoja išlaikyti 29 karius, be to, vertinamos galimybės indėlį padidinti, atsižvelgiant į saugumo situaciją ir sąjungininkų išreikštą poreikį. Šiuo metu Afganistane tarnauja 29 Lietuvos kariai. Naujas Lietuvos karių kontingentas į Afganistaną išvyks jau kitų metų sausio pradžioje, pakeisiantis Herate ir Kabule įvairias užduotis atliekančius Lietuvos karius.
Kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Kosove (NATO KFOR) ir toliau bus išlaikomas vienas karys. Lietuvos kariai NATO taikos palaikymo pajėgų misijoje Kosove dalyvauja nuo 2012 metų pabaigos. Šioje tarptautinėje misijoje Lietuvos kariuomenės judėjimo kontrolės specialistai rotuojasi po vieną kas ketvirtį. Operacija pradėta 1999 m. birželio 12 d., šiuo metu jos pajėgas sudaro kariai iš 30 šalių.
Europos Sąjungos (ES) kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijoje „Atalanta“ (EUNAVFOR operation ATALANTA) numatytu rotacijos periodu dalyvaus 15 karių. 2017 lapkričio mėn. prasidėjusi ketvirtoji Lietuvos karių autonominės laivo apsaugos grupės rotacija truks iki 2018 metų kovo mėnesio.
Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šio vieneto pagrindą sudaro Karinių jūrų pajėgų kariai. Lietuvos kariai saugo Pasaulio maisto programos laivą, gabenantį humanitarinę paramą, daugiausia maistą Somalio žmonėms. Taip pat šiai misijai Lietuva nuolat skiria po vieną karininką, kuris tarnauja misijos operaciniame štabe Jungtinėje Karalystėje. Šią misiją ES pradėjo 2008 metais, reaguodama į itin išaugusį piratavimų skaičių prie Somalio krantų. Operacijoje dalyvaujantys karo laivai Adeno įlankoje ir Somalio vandenyse eskortuoja.
Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23
Lietuva tęs dalyvavimą ir Europos Sąjungos karinėje operacijoje EUNAVFOR MED operacija „Sophia“ (EUNAVFOR MED operation SOPHIA) Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje. Šiuo metu du Lietuvos karininkai tarnybą atlieka Italijos kariuomenės laive ITS „San Giusto“.
Vienas Lietuvos karininkas tarnauja operacijos „Sophia“ vadavietėje Romoje, Italijoje. Planuojama, kad 2018 metų antroje pusėje bus suformuota ir išsiųsta 15 karių laivo apžiūros grupė (Vessel Boarding Team). 2017 metais operacijoje dalyvavo dvi tokios apžiūros grupės, suformuotos iš Karinių jūrų, sausumos ir specialių operacijų pajėgų.
Abi grupės po tris mėnesius operacijas vykdė iš Vokietijos karinio laivyno fregatos „Rhein“. Pagrindinės šių grupių užduotys – laivų, sukeliančių įtarimą dėl nelegalaus ginklų ar migrantų gabenimo, identifikavimas, apklausa, stabdymas, apžiūra ir įtartinų asmenų, jų plaukiojimo priemonių sulaikymas.
Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Europos Sąjungos mokymo misijoje Malyje (EUTM MALI) planuojama rotacijos pagrindu ir toliau išlaikyti du karius. Šiuo metu du Lietuvos kariuomenės instruktoriai tarnauja Kuolikoro mieste, kuriame padeda vystyti Malio kariuomenės operacinius gebėjimus ir veiklą, kad ji būtų pajėgi užtikrinti šalies teritorinį vientisumą ir atremti teroristinių grupuočių išpuolius šalies viduje. Šia misija taip pat siekiama padėti Maliui stiprinti kariuomenės valdymo ir kontrolės sistemą.
Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Europos Sąjungos mokymo misijoje Centrinės Afrikos Respublikoje (EUTM CAR) numatomas dviejų Lietuvos karių dalyvavimas. Šiuo metu misijoje dalyvauja vienas Lietuvos karys.
Lietuva tęs dalyvavimą ir Jungtinių Tautų vadovaujamoje operacijoje Malio Respublikoje MINUSMA ir skirs operacijai 39 karius. Stiprindama dalyvavimą Jungtinių Tautų vadovaujamoje situacijos stabilizavimo operacijoje MINUSMA Malyje, Lietuva nuo 2017 m. spalio mėnesio į operaciją išsiuntė 34 karių dydžio Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vienetą. Lietuvos kariai operacijoje vykdo tarptautinių pajėgų apsaugos funkcijas Vokietijos kontingento sudėtyje.
Stiprindama tarptautinį karinį bendradarbiavimą ir įsipareigojimus tarptautiniam saugumui užtikrinti, Lietuva 2017 metais prisijungė prie Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos koalicijos operacijos Irake „Įgimtas ryžtas“ (Inherent Resolve) ir išsiuntė į ją savo karinius instruktorius. 2018 metais operacijoje „Įgimtas ryžtas“ ir toliau dalyvaus šeši kariai, taip pat planuojama papildomai dislokuoti karių padalinį.
Karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais 2018 metais ir toliau dalyvaus apie 40 Lietuvos karių.
Jungtinėje Karalystėje spalio 14-16 dienomis vykusiose kasmetinėse tarptautinėse žvalgų vertinamosiose pratybose „Cambrian Patrol 17“ Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Žvalgybos kuopos kariai įvertinti sidabro medaliu. Aukštesnį įvertinimą gavo tik elitiniai Jungtinės Karalystės Gurkų šauliai.
Ypač sudėtingų pratybų tipas – ilgojo nuotolio (angl. „Long Range“) žvalgybos patrulio vykdymas, pratybos vyksta kalnuotoje vietovėje, patrulio metu reikia atlikti įvairias tarpines užduotis.
Lietuvių žvalgai dalyvavo vienoje grupėje kartu su Airijos, Anglijos, Čilės, Nyderlandų ir Velso kariais. Grupėje startavo 16 komandų, iš jų finišą pasiekė 13. Šiais metais pratybose dalyvavo daugiau nei 1 tūkst. karių iš 28 valstybių, 139 komandos po 8 karius.
Pratybų dalyviai turi įveikti daugiau nei 60 km pėsčiomis su turima ekipuote per mažiau nei 48 valandas, vykdyti žvalgybines operacijas, persikelti per vandens kliūtis.
Pasak pratybose dalyvavusių Lietuvos karių, pratybų metu jie turėjo atlikti sulaikymo ir apieškos, karo inžinerijos užduotis, suteikti pirmąją medicinos pagalbą, atlikti netiesioginės ugnies koregavimo, karinės technikos atpažinimo veiksmus. Dar viena užduotis – objekto ataka skyriaus dydžio padaliniu. Kariai, įvykdę patrulį, pagal nustatytus kriterijus, aukštesnei vadovybei turėjo pateikti detalų patrulio raportą. „Geležinių Vilkų“ žvalgai pratybų metu turėjo ne tik atlikti iškeltas užduotis, bet ir pirmąją užduočių dieną ištverti uragano Ofelija („Ophelia“) stichiją, kurio metu vėjo greitis siekė 36 m/s.
Pratybos „Cambrian Patrol“ vyksta nuo 1961 metų, kasmet pritraukdamos vis daugiau dalyvių. Jose vertinamos ir sertifikatais, bronzos, sidabro ar aukso medaliais apdovanojamos labiausiai pasižymėjusios ir visą maršrutą įveikusios komandos.
Trečiadienį į Generolo Silvestro Žukausko poligono Pabradės rajone medicinos punktą kreipėsi 19 karių, kurie skundėsi prasta savijauta.
Po karo medikų apžiūros trys Adolfo Ramanausko-Vanago karių rengimo centro Operacinės aplinkos kuopos kariai išvežti į Vilniaus infekcinę ligoninę, 12 tos pačios kuopos karių ir keturi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai izoliuoti kuopoje, kur jiems atliekamas gydymas. Tarp sunegalavusių karių yra ir privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys jaunuoliai.
Pirminė diagnozė – gastroenteritas (nespecifinis, įvairių infekcinių mikroorganizmų sukeltas skrandžio ir plonųjų žarnų uždegimas).
Paimti mėginiai iš valgyklos, gyvenamųjų patalpų, tualetų ir prausyklų. Medikai informavo, kad tyrimų rezultatų reikės laukti galimai iki 2 parų.
Klaipėdos mieste dislokuotame Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione rugpjūčio 1 d. laukiama rekordinio Nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos (NPPKT) karių skaičiaus. Į batalioną devyniems mėnesiams atvyksta per 630 jaunuolių, iš jų beveik dvi dešimtys merginų. Visi jaunuoliai tarnybą atlikti pasirinko savo noru.
Į Klaipėdoje dislokuotą kariuomenės dalinį vaikinai ir merginos atvyks iš visų šalies regionų. Jaunuoliai batalione 9 mėn. mokysis individualių kario įgūdžių, įgis karines specialybes, bus ugdomi ir kolektyvinių įgūdžių.
Pirmąją atvykimo į Dragūnų batalioną dieną naujokai gaus uniformas ir ekipuotę, susipažins su daliniu ir įsikurs kareivinėse. Pagal mokymų planą, pradžioje šauktiniai dalyvaus baziniame kario kurse, kurio metu kariai mokysis rikiuotės ir karinio statuto, karinės taktikos, inžinerijos, topografijos, ryšių ir medicinos, susipažins su ginklais ir ryšio priemonėmis. Vėliau jie bus rengiami kaip kariai specialistai, įgis specialybes.
Dragūnų batalionas yra aukštai vertinamas pratybose tiek Lietuvos mastu, tiek sąjungininkų. Dragūnų kariai nuolat dalyvauja tarptautinėse operacijose. Batalionas gerai žinomas ne vien pajūryje – dragūnai pasižymi aukštais rezultatais kariškių sporto varžybose ir turnyruose.
Šiemet į Lietuvos kariuomenę šaukiama apie 3,5 tūkst. jaunuolių. Pagal 2015-aisiais patvirtintą planą, šaukiamųjų skaičius turi nuolat didėti, tuo pačiu kuriant naujus kariuomenės padalinius, atnaujinant ginkluotę, plečiant infrastruktūrą, vykdant kitus pirkimus.
Į Lietuvą atvyko antroji Olandijos karių pamaina, kuri tarnaus NATO priešakinio bataliono, dislokuoto Rukloje, sudėtyje. Olandijos pajėgų pagrindą sudaro kariai iš 13-osios lengvosios brigados, 42-ojo Limburgse Jagers šarvuotojo pėstininkų pulko, dislokuoto Oirschot mieste.
Limburgse Jagers yra seniausias Olandijos kariuomenės pėstininkų pulkas, esantis Olandijos kariuomenėje nuo 1813 metų. Per daugiau nei 200 metų laikotarpį šis dalinys dalyvavo istoriniame Vaterlo mūšyje, taikos įtvirtinimo misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje, misijose Irake ir Afganistane.
Į Lietuvą olandai atsigabeno pėstininkų kovos mašinas „Boxer“ ir įvairios paskirties mašinas „Fennek“. Daugiau nei 200 Olandijos karių kartu su kitais NATO priešakinio bataliono kariais treniruosis Lietuvos kariuomenės poligonuose.
2017-2018 m. NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai – iš viso apie 1 200 karių. Bataliono kovinei grupei vadovauja ir jos pagrindą sudaro Vokietijos kariai.
Taikos metu NATO priešakinių pajėgų batalionas dalyvauja pratybose su Lietuvos kariais, o krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis.
Lietuvoje dislokuotą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę sudaro štabas ir štabo kuopa, aprūpinimo kuopa, trys-keturios kovinės kuopos, o taip pat įvairūs kovinės paramos vienetai. Sąjungininkų bataliono kovinė grupė pagal poreikį, pvz. grėsmė, pratybos ir pan., gali būti pastiprinama. Į Lietuvą dalyvauti pratybose šiais metais jau buvo atvykę papildomi artilerijos, oro erdvės gynybos, inžineriniai ir kiti padaliniai.
Dėl agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje ir pasikeitusios saugumo situacijos, Varšuvos NATO viršūnių susitikime valstybių lyderiai priėmė sprendimą nuo 2017 m. trijose Baltijos valstybėse ir Lenkijoje sustiprinti sąjungininkų buvimą dislokuojant po NATO priešakinių pajėgų bataliono dydžio kovines grupes.
Lietuvos karių palydėtuvės. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe Vilniuje antradienį išlydėti Lietuvos kariai, išvykstantys į Afganistane NATO vykdomą tarptautinę operaciją „Tvirta parama“ ir į JAV vadovaujamą tarptautinę misiją Irake „Įgimtas ryžtas“.
Parašyti šia tema mane paskatino vėl atsiradusi diskusija žiniasklaidoje apie atsargos karių privilegijas, kurios galimai yra diskriminuojančio pobūdžio. Norėčiau ir aš pasidalinti savo mintimis.
Keisčiausias vaidmuo
Lietuvos kariuomenė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Keisčiausias šioje istorijoje yra ponios Rasos Juknevičienės vaidmuo. Sutinku, jog laisvoje šalyje kiekvienas jos pilietis turi teisę viešai reikšti savo nuomone bet kokiu klausimu, jei tai neprieštarauja Lietuvos konstitucijai ar galiojantiems įstatymams. Pritariu, jog reikia skatinti ir paremti tuos, kurie atliko ar dar atliks savo konstitucinę prievolę ginti šalį nuo potencialių priešų. Tokiu būdu mes skleistume žinią, jog rūpinamės tais, kurie nėra abejingi Lietuvos saugumui. Privilegijos Lietuvos kariams yra viena iš svarbiausių motyvacinių paskatų.
Žvelgiant į istorinę valstybių raidą, ypač grėsmės akivaizdoje, galime pastebėti bendrą piliečių tendenciją mobilizuotis savo vertybių gynybai. Klestinti gerovė ir menka realios karinės grėsmės tikimybė apsunkina piliečių motyvaciją pasirinkti kario profesiją ar būti karo prievolininku. Vadovaujantis liaudies išmintimi, prisiminkime: norint pasiekti rezultatų naudojami du metodai: lazda ir pyragas. Pirmasis metodas plačiausiai buvo taikomas Sovietų Sąjungoje. Visi tie, kurie dar mena tą laikotarpį ir patyrė šio metodo „privalumus“, galiu tik užjausti ir palinkėti daugiau niekada to nepatirti.
Kiekviena valstybė, norėdama jaustis saugi ir savarankiška, privalo rūpintis savo šalies gynėjais ar bent sudaryti jiems palankias moralines bei socialines garantijas. Kiekvieno žmogaus prigimtinė savybė yra gintis ir ginti tas vertybes, kurios jam buvo įskiepytos su „motinos pienu“ ar suformuotos socialinės aplinkos. Panašiai kaip savisaugos instinktas, kuris užprogramuotas mūsų genuose. Jis aktyvuojamas, kada individo egzistencijai gresia pavojus ir pamirštamas, kai gera ir ramu.
Socialinės garantijos, leidžiančios oriai gyventi
Visais civilizacijos vystymosi laikotarpiais vyko ir vyksta gentiniai, religiniai, ekonominiai, valstybiniai bei kitokio pobūdžio konfliktai, kurie dažniausiai virsta ginkluotais susirėmimais. Pergalės gali tikėtis tik tie, kurie turi geriausiai motyvuotus karius, pasiryžusius apginti savas vertybes. Visais istoriniais laikotarpiais kariai buvo vertinami, gerbiami ir skatinami.
Analizuojant Lietuvos karių privilegijų, galime konstatuoti, jog tokių … nėra. Iškovojus laisvę ir nepriklausomybę, buvo tikima, jog dabar tai jau bus atkurtas teisingumas ir bus gerbiamas kiekvienas žmogus, ypač tas, kuris paaukojo ar buvo pasiryžęs aukotis vardan šių idealų.
Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23
Praėjusią savaitę Lietuvos mokslų akademijoje surengta konferencija „Visų pirma – Lietuva! Sąjūdžio vizija XXI amžiaus Lietuvai“, kurioje buvo bandoma nagrinėti, kas įvyko nuo sąjūdžio įkūrimo ir ką privalome daryti dabar, norint atgaivinti idėjas, kurios buvo ir išliko aktualios. Galiu teigti, jog sąjūdžio idėjos gyvos ir šiandien, tik jas realizuoti tampa vis sunkiau ir sudėtingiau. Kaskart eidami į rinkimus vis tikimės, jog balsavome teisingai ir išsirinkome tuos, kurie tikrai atstovaus mūsų interesams. Deja, eilinį kartą išrinktųjų interesai „atsiranda arčiau savojo kūno“.
Skaudžiausia yra patirti “savųjų išdavystę“. Pirmieji savanoriai, tvirtai tikėję konservatorių skelbtoms idėjoms, kurių ištakos buvo sąjūdžio užuomazgoje, turėjo skaudžiai nusivilti. Šiandien didžiausia pirmųjų savanorių gynėjų problema – būstas. Teisininkai traktuoja ir tikina, jog įstatymas negalioja atbuline data. Šių dienų aktualija – tarnybinių būstų kariams privatizacija – viena iš išimčių, jog įstatymai galioja visada, jeigu jie naudingi valdantiesiems. Manau, jog baisiausia yra ne nusipelniusiųjų gynėjų išmetimas į „gatvę“, o tai, kokia žinia šiuo poelgiu siunčiama visuomenei bei būsimiems jos gynėjams. Kitaip tariant, smunka pasitikėjimas valstybe. Sunkiausia įrodyti visuomenei, jog valstybė, tai mes visi, o valdantieji, tai tik tie išrinktieji, kurie mus valdo ir atsako už mūsų visų saugumą bei gerovę. Nežinau, kaip reiktų vertinti politikus, kurie siūlo įvairias lengvatas kariams, kurios skatina tarpusavio nesantaiką ar diskriminacinę nelygybę.
Siūlant lengvatinį stojamųjų balų kreditą stojant į mokymo įstaigą, manau, tai yra diskriminacinio pobūdžio bei iškreipia studentų lygiateisiškumo principą. Šį projektą siūlė p. R. Juknevičienė, tokia lengvata buvo taikoma sovietų armijoje atitarnavusiems piliečiams. Anot Lietuvos prezidentės D. Grybauskaitės, gal kai kuriems politikams trūksta arba kompetencijos, arba „proto“, greičiausiai ir to, ir to?
Prieš beveik tris dešimtmečius teko studijuoti Nyderlandų gynybos koledže, tai ten egzistavo (manau, dabar irgi egzistuoja) ištis, karių verbavimo sistema. Jaunimui organizuojamos karinės tematikos stovyklos. Kariams, atlikusiems bazinį kario kursą ir norintiems pasirinkti kario profesiją, siūloma nemokamai ir valstybei finansiškai paremiant mokytis pasirinktoje aukštojoje mokykloje ir t.t. Tokiomis ar panašiomis lengvatomis ar privilegijomis naudojasi ir kitų šalių būsimieji ar esami kariai. Atlyginimai kariams yra orientuoti į šalies vidutinį darbo užmokestį ir stengiamasi, kad pastarasis neatsiliktų nuo privataus sektoriaus bei visada būtų patrauklus.
Pensinis karių amžiaus vidurkis siekia 55-60 metų ir pensijos dydis išėjus į atsargą siekia 60-70 proc. buvusio kario atlygio. Lietuvoje, kariams išeinantiems į atsargą, bijoma priskaičiuoti misijose uždirbtas lėšas, kad tik pensija nebūtų per didelė. Argi kaltas karys, jei nuo jam priskaičiuotų lėšų nėra mokami mokesčiai, tai ne jo, o valdininkų ar įstatymų leidėjų kaltė. Karys privalo mokytis ginti Tėvynę, o ne skaičiuoti mokesčius. Manau, jog valdžia turi būti principinga ir vieninga mokesčių surinkimo politikoje, nežiūrint, ar tai yra valstybinis, ar privatus sektorius. Tokiomis mokesčių manipuliacijomis tik diskredituojame valstybę ir suteikiame pretekstą manyti, jog mokesčių mokėtojams taikomi dvigubi standartai.
Atsargos karininkas Vytautas Čepukas. Slaptai.lt nuotr.
Dabartiniu metu Lietuvos kariuomenėje jau yra apmokestintos pajamos už būsto nuomą ir misijose gautos pajamos, lieka neapmokestintos tik piniginės kompensacijos už maistą.
Čia yra sudėtingesnė situacija, nes jei karys yra maitinamas – tai kompensacijos negauna, o perkant maisto produktus mokamas PVM mokestis. Tačiau bet kuriuo atveju šios pajamos neįtakoja karinės pensijos dydžio.
Dar kartą primenu, jog karinės pensijos nuo 2004 m. nebuvo nei kompensuojamos, nei didinamos. Mano nuomone, tai viena iš atsargos karių apatiškumo priežasčių visuomeninei bei politinei veiklai. Vertinant Lietuvos karių privilegijas, galime daryti išvadas, jog mūsų šalies kariai nėra nei privilegijuoti, nei labai gerbiami. Jeigu Lietuvos valdantieji nesiims tinkamų priemonių karių motyvacijai skatinti, tai jokie privalomosios tarnybos įstatymai nepadės didinti valstybės saugumo bei gynybos pajėgumus.
Gal mūsų valdantieji vadovaujasi principu: kuo pilietis turi daugiau asmeninio pobūdžio problemų, tuo mažiau turi laiko kištis į visuomeninį-politinį šalies gyvenimą ir trukdyti „profesionalams“ valdyti šalį?
Sutinku, mūsų karta tuoj išmirs, bet nenoriu, kad likusieji jos piliečiai išsilakstytų iš Lietuvos. Gal kai kas to ir siekia – nereikės nieko ginti?
NATO ypač greito reagavimo pajėgose budintys Lietuvos kariai kovo 25 – balandžio 11 dienomis kartu su Danijos kariuomenės 2-oios brigados husarų bataliono kariais dalyvavo NATO ypač greito reagavimo (angl. VJTF) pratybose, kuriose treniravosi atremti bet kurios NATO narės suvereniteto pažeidimą.
Lietuvai mokymuose atstovavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono „Piranijų“ kuopa, iš viso – daugiau kaip šimtas karių.
Paskutinę mokymų savaitę Lietuvos kariuomenės pėstininkai su priskirtais vienetais Oksbol (Danija) poligone atliko kovinį šaudymą, kurio metu taip pat treniravosi atlikti veiksmus, reikalingus gynybai – pozicijų žvalgybą, įsirengimą bei pasiruošimą gynybai.
„Paskutinės savaitės koviniai šaudymai atspindėjo realias sąlygas – didelio intensyvumo, nuovargio ir streso sąlygomis visų lygių vadai treniravosi priimti kritinius sprendimus dėl sužeistų karių evakavimo, transporto iš mūšio lauko išgabenimo, pozicijų keitimo, skyriaus ir būrio manevro vykdymo. Pratybos pareikalavo daug ištvermės, jėgų ir prakaito, kariai patobulėjo efektyviai naikinti taikinius iš įvairių atstumų sudėtingoje vietovėje“, – sako Piranijų kuopos vadas kpt. Algirdas Navasaitis.
NATO VJTF sudaro daugianacionalinė brigada (maždaug 5 tūkst. karių), susidedanti ne daugiau nei iš penkių manevrinių batalionų, kuriuos remia oro, jūrų ir specialiųjų operacijų pajėgos. Gavusi nurodymą veikti, VJTF bus pasirengusi nedelsiant išvykti, po pirmųjų galimų grėsmių perspėjimų ir indikatorių dar prieš prasidedant krizei ir veikti kaip atgrasinimo priemonė, užkertanti kelią tolesniam krizės paaštrėjimui. Greitas šio nedidelio, bet pajėgaus karinio vieneto atvykimas būtų aiški žinia bet kuriam potencialiam agresoriui į bet kokį NATO valstybės suvereniteto pažeidimą. Kariniu dalyvavimu reaguotų visi 28 aljanso sąjungininkai.
VJTF yra kuriamos rotaciniu pagrindu. NRF pajėgumus rotuodamos skiria NATO šalys kiekvienais metais. Jas sudaro vadovaujančios šalys ir kitus reikiamus pajėgus skiriančios remiančios šalys. VJTF išsiskiria tuo, kad gali greitai ir lanksčiai reaguoti: kai kurie VJTF vienetai bus pasirengę reaguoti jau per dvi dienas, tuo tarpu didžioji dalis vienetų – greičiau nei per septynias dienas.
Ypač greito reagavimo pajėgoms priskirti Lietuvos kariai yra aukštos parengties ir budi savo nuolatinėje dislokacijos vietoje.
Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.
Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono nuotraukoje: Lietuvos kariai treniruojasi atlikti gynybos veiksmus NATO ypač greito reagavimo pratybose.
Kovo 6 d. Klaipėdoje, Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje, oficialios ceremonijos metu į Europos Sąjungos Jūrų pajėgų komponento Viduržemio jūros pietų centrinėje dalyje vykdomą operaciją „Sophia“ išlydėti Lietuvos kariai. 12 Lietuvos karių tarnaus pirmojoje Lietuvos kariuomenės laivų apžiūros grupėje.
Lietuvos kariai išlydimi į tarptautinę operaciją Sophia. Vyr. srž. Audriaus Vitkausko nuotrauka.
Operaciją jie vykdys iš Vokietijos karinio laivyno laivo „Rhein“. Planuojama, jog po dviejų trijų mėnesių juos pakeis nauja Lietuvos karių pamaina.
„Viduržemio jūroje vykdoma Europos Sąjungos operacija „Sophia“ yra ypač svarbi ir prioritetinė Europos bendrijai – ja siekiama užkirsti kelią nelegaliam žmonių gabenimui iš Šiaurės Afrikos, įgyvendinti ginklų embargo Libijai užduotis“, – išlydėdamas karius sakė krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas. Viceministras pabrėžė, jog šios operacijos sėkmė labai svarbi Europos Sąjungai ir visai tarptautinei bendruomenei, siekiant užtikrinti saugumą ir stabilumą Šiaurės Afrikoje. Todėl labai svarbu, kad prie tarptautinių bendruomenės pastangų prisideda ir Lietuva, siųsdama į šią operaciją savo karius, kurie tarptautinėse operacijose yra aukštai vertinami dėl profesionalumo, patikimumo, atkaklumo ir pasiaukojimo vykdant tarnybos užduotis.
Krašto apsaugos viceministras V. Umbrasas į misiją išvykstantiems kariams palinkėjo visokeriopos sėkmės garbingai atstovauti Lietuvai šioje svarbioje ES misijoje. Viceministras išvykstančios Laivų apžiūros grupės vadui vyresniajam leitenantui Vyteniui Bučiui įteikė kapeliono pašventintą Lietuvos Respublikos vėliavą, o kariams – simbolines dovanėles.
Į tarptautinę operaciją karių išlydėti atvyko ir Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus, Specialiųjų operacijų pajėgų ir Karo policijos vadovybės atstovai. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Tauragės įgulos karo kapelionas kpt. Saulius Kristapavičius, į operaciją išvykstančių karių artimieji, Karinių jūrų pajėgų kariai.
Lietuvos kariuomenės laivo apžiūros dvi grupės dalyvauti tarptautinėje operacijoje „Sophia“ buvo parengtos jau 2016 metais. Jos sudarytos Karinių jūrų pajėgų karių pagrindu kartu su kariais iš Karo policijos, Sausumos ir Specialių operacijų pajėgų.
Pirmoji 12 karių grupė vykdys operacijas iš Vokietijos karinio laivyno laivo „Rhein“. Pagrindinės šios grupės užduotys – laivų, sukeliančių įtarimą dėl nelegalaus ginklų ar migrantų gabenimo identifikavimas, apklausa, stabdymas, apžiūra ir įtartinų asmenų bei jų plaukiojimo priemonių sulaikymas. Planuojama, kad antroji grupė pakeisti pirmosios į operacijos rajoną išvyks po dviejų-trijų mėnesių.
Lietuva operacijoje „Sophia“ dalyvauja nuo 2015 metų. Be išvykstančios laivo apžiūros grupės šiuo metu du Lietuvos karininkai tarnybą vykdo Italijos karinio laivyno lėktuvnešyje „Giuseppe Garibaldi“ dislokuotoje Pajėgų vadavietėje, dar vienas karininkas tarnauja operacijos „Sophia” vadavietėje Romoje (Italija).
Apie operaciją „Sophia“
Europos Sąjungos Taryba 2015 m. gegužę nusprendė pradėti ES karinę operaciją „Sophia“, kuria siekiama suardyti neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje verslo modelį.
Nuo 2016 m. birželio mėn. Taryba sustiprino operacijai suteiktus įgaliojimus įtraukdama dvi pagalbines užduotis: mokyti Libijos pakrančių apsaugos ir karinio jūrų laivyno pajėgas ir prisidėti įgyvendinant JT ginklų embargą atviroje jūroje prie Libijos krantų.
Šioje ES operacijoje dalyvauja 25 ES šalys, kurios skiria karinius laivus, orlaivius ir kitus karinius pajėgumus operacijos užduotims atlikti. Šiuo metu operacijoje dalyvauja 5 laivai ir 6 orlaiviai
Vyr. srž. Audriaus Vitkausko nuotraukos.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
