Vokiškas pistoletas

Krašto apsaugos ministerija, siekdama naujos kokybės Lietuvos kariuomenėje ir modernaus kario aprūpinimo, sudarė sutartį su vokiečių kompanija „Heckler&Koch“ ir karius aprūpins pistoletais SFP9 SF „Paddle“. Šie pistoletai buvo pasirinkti, kaip labiausiai atitinkantys Lietuvos kariuomenės poreikius.
 
Anot Krašto apsaugos ministerijos, sprendimas pirkti naujus pistoletus Lietuvos kariams priimtas, siekiant atsisakyti Lietuvos kariuomenėje skirtingo kalibro pistoletų ir pereiti prie vieningo kalibro 9×19 mm pistoletinio šovinio naudojimo, paliekant dar tinkamus naudoti rezerve bei pakeisti ginklus, kurių naudojimo resursas jau baigiasi.
 
Sudarytos sutarties vertė – apie 1,57 mln eur. Sutartyje taip pat numatyta galimybė, esant poreikiui, įsigyti pistoletų papildomai. Sutartis taip pat apima ir personalo mokymo eksploatuoti naujai gautą ginkluotę paslaugas.
 
Pagal sutartį Lietuvos kariuomenei naujieji pistoletai bus pristatyti iki 2021 metų pabaigos.
 
Vokiečių gamintojo „Heckler&Koch“ pistoletai SF P9 SF „ Paddle“, kaip labiausiai atitinkantys Lietuvos kariuomenės poreikius, buvo atrinkti iš trylikos gamintojų modelių. Atsirenkant pistoleto modelį atranka apėmė ir bandomuosius šaudymus įvairiomis sąlygomis – šaudymai buvo atliekami skirtingo tipo šaudyklose, taktikos lauke bei intervenciniame pastate.
 
Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje yra naudojami austriški GLOCK 17, amerikietiški COLT 1911, čekiški ČZ75 pistoletai, kurių didžiosios dalies naudojimo resursai jau baigiasi.
 
Lietuvos kariuomenės ginkluotės ir infrastruktūros modernizacija yra svarbiausias krašto apsaugos sistemos prioritetas.
 
Pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo pasiekus įsipareigojimuose NATO numatytą minimalų 2 proc. BVP finansavimą, pradėti labai svarbūs projektai: įsigyjamos pėstininkų kovos mašinos, šarvuotieji kovinės paramos visureigiai, diegiamos modernios artilerijos sistemos, plečiami oro erdvės stebėjimo ir oro gynybos pajėgumai, atnaujinama kario ginkluotė ir įranga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.10; 10:34

Susitikimo metu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi ir krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu aptarė pastarosios savaitės įvykius Irake, kur mokymo misijose dalyvauja ir Lietuvos kariai.
 
Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Vytauto Jono Žuko, Lietuva vienašališkai nesiūlys atšaukti savo karių iš Irako.
 
Pasak V. J. Žuko, dėl savo karių atšaukimo iš Irako spręs visi sąjungininkai, todėl Lietuva vienašališkų veiksmų nesiims.
 
Raketomis apšaudytoje Ain al Asado karinėje bazėje iš viso buvo šeši Lietuvos kariai. Antradienį, apie 17 val. 30 min. Lietuvos laiku, Lietuvos kariai kartu su kitų valstybių kariais paliko karinę bazę, nes buvo gauta informacija dėl galimos raketų grėsmės. Balistinių raketų ataka įvykdyta kiek po vidurnakčio. Šiuo metu Irane yra 12 Lietuvos karių, vieni atlieka patarėjo funkcijas, kita dalyvauja kariniuose mokymuose.
Šiuo metu visi karių mokymai sustabdyti.
 
„Prezidentas aktyviai stebi situaciją Artimuosiuose Rytuose. (…) Prezidentas išreiškė susirūpinimą dėl mūsų tarnaujančių karių Irake ir Artimųjų Rytų regione saugumo. Prezidento nuomone, geriausias būdas šiuo metu valdyti situaciją Irake – deeskaluoti ir spręsti konfliktą diplomatinėmis priemonėmis. Taip pat yra jo sprendimas savarankiškai nesiimti jokių veiksmų ir laukti sąjungininkų sprendimų, kas liečia karių saugumą bei jų perdislokavimą regione“, – teigė V. J. Žukas.
 
Ministras R. Karoblis dar kartą patikino, kad Irake esantys Lietuvos kariai nenukentėjo, ir yra dedamos visos pastangos užtikrinti jų saugumą. Tiek R. Karoblis, tiek L. Linkevičius dar kartą patikino, kad Lietuvos pozicija yra tokia pati kaip ir kitų NATO šalių – JAV pastangos kovoti su terorizmu yra remiamos.
 
R. Karoblis teigė, kad nė vienas karys nepasiprašė būti sugrąžintas į Lietuvą. Ministras sakė, kad vėl sužinojus apie galimą pavojų, Lietuvos kariai gali būti perdislokuojami.
 
„Tai yra priemonės, atsižvelgiant į pačią saugumo situaciją. Apribotas išvažiavimas už bazės ribų, dalinių vadų įsakymu nustatomos tam tikros priemonės, pavyzdžiui, gali būti, tikėtina, kad ir yra, šarvinės liemenės nešiojamos ir panašūs dalykai. Pagal žvalgybinę informaciją, esant didesniam pavojui, perdislokuojamas į kitą vietą iš galimų taikinių ir kiti dalykai, susiję su taktiniais sprendimais“, – kalbėjo R. Karoblis.
Tuo tarpu L. Linkevičius teigia, kad prie deeskalacijos proceso galėtų prisidėti ir ES.
 
„Kaip ES galėtų įsijungti į šį derinimo procesą, deeskalacijos procesą kaip potencialus veikėjas. ES turi tam pakankamai ekonominių ir politinių argumentų tą daryti. Įvyko tai, kas įvyko. Raginame susikoncentruoti į taikių sprendimų paiešką (…) Tikimės, kad netrukus apie tai kalbės ir JAV prezidentas“, – sakė L. Linkevičius.
 
Susitarimas su Iranu dėl branduolinės programos, pasak L. Linkevičiaus, šiuo metu nėra veiksnus.  
 
„Faktiškai jis nėra veiksnus šiuo metu. De jure tebeegzistuoja, de facto sunku pasakyti kaip yra“, – teigė L. Linkevičius.
 
ELTA primena, kad anksčiau oficialus Pentagono atstovas Jonathanas Hoffmanas pranešė, jog Iranas raketomis smogė mažiausiai dviem JAV naudojamoms karinėms bazėms Irake. Pasak jo, Iranas paleido keliolika raketų į ir Erbilio miesto oro uostą.
 
Situacija Artimuosiuose Rytuose smarkiai susikomplikavo po to, kai sausio 3 d. JAV surengė ataką Bagdado oro uosto rajone, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis. Irano aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pareiškė darysianti viską, kad būtų atkeršyta už generolo mirtį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.09; 06:18

Irano revoliucinei gvardijai raketomis apšaudžius karines bazes Irake, kur dislokuoti JAV kariai, Vyriausybėje surengtas pasitarimas. Po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Gynybos štabo viršininkas generolas majoras Gintautas Zenkevičius patikino, kad Irake esantys Lietuvos kariai nenukentėjo ir yra dedamos visos pastangos užtikrinti jų saugumą.
 
„Šią naktį įvyko tam tikri svarbūs įvykiai Irake, ten kur dalyvauja tarptautinėse operacijose, turinčiose mokymo pobūdį, ir mūsų kariai. Iranas apšaudė JAV ir sąjungininkų, įskaitant NATO, dvi bazes. Tačiau gerai, kad Lietuvos kariai nenukentėjo ir preliminari informacija yra, kad nėra sužeistų ar žuvusių ir kitų koalicijos partnerių“, – situaciją apibendrino R. Karoblis.
 
Anot užsienio reikalų ministro, svarbiausias Lietuvos ir sąjungininkų tikslas dabar yra užtikrinti karių saugumą.
 
„Svarbiausias šiuo metu klausimas yra karių saugumas tiek Lietuvos požiūriu, tiek ir mūsų sąjungininkų. Daroma viskas, kad tas saugumas būtų maksimaliai užtikrintas“, – patvirtino krašto apsaugos ministras, primindamas, kad siekiant karių saugumo NATO taryba nubalsavo, kad mokomieji veiksmai Irake būtų laikinai sustabdyti.
 
Savo ruožtu G. Zenkevičius patvirtino, kad Irake esantys kariai dar 17.30 val. Lietuvos laiku gavo nurodymą palikti bazę, o pats apšaudymas įvyko jau po vidurnakčio Lietuvos laiku. Ryte, jau po atakų, kariai saugiai sugrįžo į bazę ir turi galimybę bendrauti su artimaisiais.
 
„Kariai turi galimybe bendrauti su artimaisiais, kol kas visos linijos yra atviros ir veikia, taip pat gynybos štabas siunčia informaciją artimiesiems ir karių artimieji gali skambinti jiems duotais telefonais į Gynybos štabą ištisą parą“, – kalbėjo G. Zenkevičius, akcentuodamas, kad kol kas nei vienas Lietuvos karys nepareiškė noro grįžti į gimtinę.
 
Trečiadienį premjeras S. Skvernelis su atsakingais pareigūnais aptarė situaciją Artimųjų rytų regione. Kaip skelbė Vyriausybė, susitikimo metu aptarti Irano veiksmai Irake, galimi jų padariniai bei priemonės, kurių imamasi siekiant apsaugoti mokymo misijose dalyvaujančius Lietuvos karius.
 
ELTA primena, kad anksčiau oficialus Pentagono atstovas Jonathanas Hoffmanas pranešė, jog Iranas raketomis smogė mažiausiai dviem JAV naudojamoms karinėms bazėms Irake. Pasak jo, Iranas paleido keliolika raketų į Ain al Asado bazę ir Erbilio miesto oro uostą.
 
Situacija Artimuosiuose Rytuose smarkiai susikomplikavo po to, kai sausio 3 d. JAV surengė ataką Bagdado oro uosto rajone, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis. Irano aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pareiškė darysianti visa, kad būtų atkeršyta už generolo mirtį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.08; 17:00

Apdovanoti mokomąją misiją Ukrainoje vykdę Lietuvos kariai. Michailo Lysenkos (KAM) nuotr.

Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) štabe Vilniuje penktadienį sutikti karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje dalyvavę Lietuvos kariai. Už sėkmingą dalyvavimą tarptautinėse operacijose kariams buvo įteikti medaliai „Už tarptautines operacijas“ ir šio medalio ženklai.
 
Pagal pranešimą, karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje (JMTG-U) tarnybą atliko jau ketvirtoji KASP karių pagrindu suformuota instruktorių grupė. Lietuvos kariai drauge su JAV ir Kanados kariais Tarptautiniame taikos ir saugumo centre Javorivo poligone tris mėnesius apmokė Ukrainos karius. Lietuvos kariai Ukrainos instruktoriams teikė paramą organizuojant kolektyvinį padalinių ir štabo rengimą pagal NATO standartus. Grupei vadovavo majoras Virginijus Jonuška.
 
Tarptautinė operacija Ukrainoje yra viena iš 10-ies, kuriose dalyvauja apie 170 Lietuvos karių. Lietuva vienašališkai ir kartu su sąjungininkais teikia paramą Ukrainos vykdomoms reformoms karinio mokymo ir rengimo srityje, padeda taikyti vakarietiškus standartus Ukrainos kariuomenėje, siekiančioje didinti tarpusavio sąveiką su NATO šalių kariuomenėmis. Lietuvos kariuomenės instruktoriai padeda rengti ir stiprinti ukrainiečių kariuomenę dalyvaudami JAV vadovaujamoje Ukrainos karių mokymo programoje ir vykdydami Lietuvos karinę mokymo operaciją Ukrainoje. Taip pat, siekdama artinti Ukrainos kariuomenę prie vakarietiškų standartų ir suteikti galimybę mokytis dirbti pagal NATO procedūras. Ukrainos kariai kviečiami mokytis Lietuvos karinio rengimo įstaigose, Lietuva finansuoja Ukrainos karininkų mokslus Baltijos gynybos koledže.
Apdovanoti mokomąją misiją Ukrainoje atlikusių Lietuvos karių ženklas. Michailo Lysenkos (KAM) nuotr.
 
Nuo pat Rusijos karinės agresijos Ukrainoje 2014 m. pradžios Lietuva politinėmis ir praktinėmis priemonėmis palaiko Ukrainą, remia ją visomis įmanomomis formomis, įskaitant ir karinę paramą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.04; 04:33

Kariuomenės ir visuomenės vienybės šventė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2018 metų sausio 1 dieną įsigalioja naujas Seimo patvirtintas mandatas, kuris nustato, kokiose tarptautinėse operacijose iki 2019 m. pabaigos dalyvaus Lietuvos kariai. Lietuva ir toliau dalyvaus tarptautinėse operacijose, kurios remia tarptautinės bendrijos pastangas palaikyti taiką ir stabilumą pasaulyje, užkirsti kelią tarpvalstybiniams ir etniniams konfliktams, kovoti su tarptautiniu terorizmu.

Per 2017 metus sustiprintą karinį indėlį tarptautinėse operacijose Lietuva planuoja išlaikyti ir 2018 m. ir tuo pačiu ieškoti galimybių jį didinti. Šiuo metu Lietuva su daugiau kaip 120 karių dalyvauja devyniose skirtingų tarptautinių organizacijų vadovaujamose operacijose Europoje, Azijoje ir Afrikoje. 

Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuva ir toliau dalyvaus NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Afganistane „Tvirta parama“ (Resolute Support), kuria prisidedama rengiant Afganistano nacionalines saugumo pajėgas. Šioje operacijoje Lietuva planuoja išlaikyti 29 karius, be to, vertinamos galimybės indėlį padidinti, atsižvelgiant į saugumo situaciją ir sąjungininkų išreikštą poreikį. Šiuo metu Afganistane tarnauja 29 Lietuvos kariai. Naujas Lietuvos karių kontingentas į Afganistaną išvyks jau kitų metų sausio pradžioje, pakeisiantis Herate ir Kabule įvairias užduotis atliekančius Lietuvos karius.

Kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Kosove (NATO KFOR) ir toliau bus išlaikomas vienas karys. Lietuvos kariai NATO taikos palaikymo pajėgų misijoje Kosove dalyvauja nuo 2012 metų pabaigos. Šioje tarptautinėje misijoje Lietuvos kariuomenės judėjimo kontrolės specialistai rotuojasi po vieną kas ketvirtį. Operacija pradėta 1999 m. birželio 12 d., šiuo metu jos pajėgas sudaro kariai iš 30 šalių.

Europos Sąjungos (ES) kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijoje „Atalanta“ (EUNAVFOR operation ATALANTA) numatytu rotacijos periodu dalyvaus 15 karių. 2017 lapkričio mėn. prasidėjusi ketvirtoji Lietuvos karių autonominės laivo apsaugos grupės rotacija truks iki 2018 metų kovo mėnesio.

Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Šio vieneto pagrindą sudaro Karinių jūrų pajėgų kariai. Lietuvos kariai saugo Pasaulio maisto programos laivą, gabenantį humanitarinę paramą, daugiausia maistą Somalio žmonėms. Taip pat šiai misijai Lietuva nuolat skiria po vieną karininką, kuris tarnauja misijos operaciniame štabe Jungtinėje Karalystėje. Šią misiją ES pradėjo 2008 metais, reaguodama į itin išaugusį piratavimų skaičių prie Somalio krantų. Operacijoje dalyvaujantys karo laivai Adeno įlankoje ir Somalio vandenyse eskortuoja.

Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23

Lietuva tęs dalyvavimą ir Europos Sąjungos karinėje operacijoje EUNAVFOR MED operacija „Sophia“ (EUNAVFOR MED operation SOPHIA) Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje. Šiuo metu du Lietuvos karininkai tarnybą atlieka Italijos kariuomenės laive ITS „San Giusto“.

Vienas Lietuvos karininkas tarnauja operacijos „Sophia“ vadavietėje Romoje, Italijoje. Planuojama, kad 2018 metų antroje pusėje bus suformuota ir išsiųsta 15 karių laivo apžiūros grupė (Vessel Boarding Team). 2017 metais operacijoje dalyvavo dvi tokios apžiūros grupės, suformuotos iš Karinių jūrų, sausumos ir specialių operacijų pajėgų.

Abi grupės po tris mėnesius operacijas vykdė iš Vokietijos karinio laivyno fregatos „Rhein“. Pagrindinės šių grupių užduotys – laivų, sukeliančių įtarimą dėl nelegalaus ginklų ar migrantų gabenimo, identifikavimas, apklausa, stabdymas, apžiūra ir įtartinų asmenų, jų plaukiojimo priemonių sulaikymas.

Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Europos Sąjungos mokymo misijoje Malyje (EUTM MALI) planuojama rotacijos pagrindu ir toliau išlaikyti du karius. Šiuo metu du Lietuvos kariuomenės instruktoriai tarnauja Kuolikoro mieste, kuriame padeda vystyti Malio kariuomenės operacinius gebėjimus ir veiklą, kad ji būtų pajėgi užtikrinti šalies teritorinį vientisumą ir atremti teroristinių grupuočių išpuolius šalies viduje. Šia misija taip pat siekiama padėti Maliui stiprinti kariuomenės valdymo ir kontrolės sistemą.

Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Europos Sąjungos mokymo misijoje Centrinės Afrikos Respublikoje (EUTM CAR) numatomas dviejų Lietuvos karių dalyvavimas. Šiuo metu misijoje dalyvauja vienas Lietuvos karys.

Lietuva tęs dalyvavimą ir Jungtinių Tautų vadovaujamoje operacijoje Malio Respublikoje MINUSMA ir skirs operacijai 39 karius. Stiprindama dalyvavimą Jungtinių Tautų vadovaujamoje situacijos stabilizavimo operacijoje MINUSMA Malyje, Lietuva nuo 2017 m. spalio mėnesio į operaciją išsiuntė 34 karių dydžio Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vienetą. Lietuvos kariai operacijoje vykdo tarptautinių pajėgų apsaugos funkcijas Vokietijos kontingento sudėtyje.

Stiprindama tarptautinį karinį bendradarbiavimą ir įsipareigojimus tarptautiniam saugumui užtikrinti, Lietuva 2017 metais prisijungė prie Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos koalicijos operacijos Irake „Įgimtas ryžtas“ (Inherent Resolve) ir išsiuntė į ją savo karinius instruktorius. 2018 metais operacijoje „Įgimtas ryžtas“ ir toliau dalyvaus šeši kariai, taip pat planuojama papildomai dislokuoti karių padalinį.

Karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais 2018 metais ir toliau dalyvaus apie 40 Lietuvos karių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.29; 02:30

Geležinio Vilko skulptūrėlė. Slaptai.lt nuotr.

Jungtinėje Karalystėje spalio 14-16 dienomis vykusiose kasmetinėse tarptautinėse žvalgų vertinamosiose pratybose „Cambrian Patrol 17“ Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Žvalgybos kuopos kariai įvertinti sidabro medaliu. Aukštesnį įvertinimą gavo tik elitiniai Jungtinės Karalystės Gurkų šauliai.

Ypač sudėtingų pratybų tipas – ilgojo nuotolio (angl. „Long Range“) žvalgybos patrulio vykdymas, pratybos vyksta kalnuotoje vietovėje, patrulio metu reikia atlikti įvairias tarpines užduotis.

Lietuvių žvalgai dalyvavo vienoje grupėje kartu su Airijos, Anglijos, Čilės, Nyderlandų ir Velso kariais. Grupėje startavo 16 komandų, iš jų finišą pasiekė 13. Šiais metais pratybose dalyvavo daugiau nei 1 tūkst. karių iš 28 valstybių, 139 komandos po 8 karius.

Pratybų dalyviai turi įveikti daugiau nei 60 km pėsčiomis su turima ekipuote per mažiau nei 48 valandas, vykdyti žvalgybines operacijas, persikelti per vandens kliūtis.

Pasak pratybose dalyvavusių Lietuvos karių, pratybų metu jie turėjo atlikti sulaikymo ir apieškos, karo inžinerijos užduotis, suteikti pirmąją medicinos pagalbą, atlikti netiesioginės ugnies koregavimo, karinės technikos atpažinimo veiksmus. Dar viena užduotis – objekto ataka skyriaus dydžio padaliniu. Kariai, įvykdę patrulį, pagal nustatytus kriterijus, aukštesnei vadovybei turėjo pateikti detalų patrulio raportą. „Geležinių Vilkų“ žvalgai pratybų metu turėjo ne tik atlikti iškeltas užduotis, bet ir pirmąją užduočių dieną ištverti uragano Ofelija („Ophelia“) stichiją, kurio metu vėjo greitis siekė 36 m/s.

Pratybos „Cambrian Patrol“ vyksta nuo 1961 metų, kasmet pritraukdamos vis daugiau dalyvių. Jose vertinamos ir sertifikatais, bronzos, sidabro ar aukso medaliais apdovanojamos labiausiai pasižymėjusios ir visą maršrutą įveikusios komandos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017-10-22

Trečiadienį į Generolo Silvestro Žukausko poligono Pabradės rajone medicinos punktą kreipėsi 19 karių, kurie skundėsi prasta savijauta.

Po karo medikų apžiūros trys Adolfo Ramanausko-Vanago karių rengimo centro Operacinės aplinkos kuopos kariai išvežti į Vilniaus infekcinę ligoninę, 12 tos pačios kuopos karių ir keturi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai izoliuoti kuopoje, kur jiems atliekamas gydymas. Tarp sunegalavusių karių yra ir privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys jaunuoliai.

Pirminė diagnozė – gastroenteritas (nespecifinis, įvairių infekcinių mikroorganizmų sukeltas skrandžio ir plonųjų žarnų uždegimas).

Paimti mėginiai iš valgyklos, gyvenamųjų patalpų, tualetų ir prausyklų. Medikai informavo, kad tyrimų rezultatų reikės laukti galimai iki 2 parų.

Karių būklė stabili.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.22; 00:02

Klaipėdos mieste dislokuotame Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione rugpjūčio 1 d. laukiama rekordinio Nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos (NPPKT) karių skaičiaus. Į batalioną devyniems mėnesiams atvyksta per 630 jaunuolių, iš jų beveik dvi dešimtys merginų. Visi jaunuoliai tarnybą atlikti pasirinko savo noru.

Į Klaipėdoje dislokuotą kariuomenės dalinį vaikinai ir merginos atvyks iš visų šalies regionų. Jaunuoliai batalione 9 mėn. mokysis individualių kario įgūdžių, įgis karines specialybes, bus ugdomi ir kolektyvinių įgūdžių.

Pirmąją atvykimo į Dragūnų batalioną dieną naujokai gaus uniformas ir ekipuotę, susipažins su daliniu ir įsikurs kareivinėse. Pagal mokymų planą, pradžioje šauktiniai dalyvaus baziniame kario kurse, kurio metu kariai mokysis rikiuotės ir karinio statuto, karinės taktikos, inžinerijos, topografijos, ryšių ir medicinos, susipažins su ginklais ir ryšio priemonėmis. Vėliau jie bus rengiami kaip kariai specialistai, įgis specialybes.

Dragūnų batalionas yra aukštai vertinamas pratybose tiek Lietuvos mastu, tiek sąjungininkų. Dragūnų kariai nuolat dalyvauja tarptautinėse operacijose. Batalionas gerai žinomas ne vien pajūryje – dragūnai pasižymi aukštais rezultatais kariškių sporto varžybose ir turnyruose.

Šiemet į Lietuvos kariuomenę šaukiama apie 3,5 tūkst. jaunuolių. Pagal 2015-aisiais patvirtintą planą, šaukiamųjų skaičius turi nuolat didėti, tuo pačiu kuriant naujus kariuomenės padalinius, atnaujinant ginkluotę, plečiant infrastruktūrą, vykdant kitus pirkimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.01; 01:30

Į Lietuvą atvyko antroji Olandijos karių pamaina, kuri tarnaus NATO priešakinio bataliono, dislokuoto Rukloje, sudėtyje. Olandijos pajėgų pagrindą sudaro kariai iš 13-osios lengvosios brigados, 42-ojo Limburgse Jagers šarvuotojo pėstininkų pulko, dislokuoto Oirschot mieste.

Limburgse Jagers yra seniausias Olandijos kariuomenės pėstininkų pulkas, esantis Olandijos kariuomenėje nuo 1813 metų. Per daugiau nei 200 metų laikotarpį šis dalinys dalyvavo istoriniame Vaterlo mūšyje, taikos įtvirtinimo misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje, misijose Irake ir Afganistane.

Į Lietuvą olandai atsigabeno pėstininkų kovos mašinas „Boxer“ ir įvairios paskirties mašinas „Fennek“. Daugiau nei 200 Olandijos karių kartu su kitais NATO priešakinio bataliono kariais treniruosis Lietuvos kariuomenės poligonuose.

2017-2018 m. NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai – iš viso apie 1 200 karių. Bataliono kovinei grupei vadovauja ir jos pagrindą sudaro Vokietijos kariai.

Taikos metu NATO priešakinių pajėgų batalionas dalyvauja pratybose su Lietuvos kariais, o krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis.

Lietuvoje dislokuotą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę sudaro štabas ir štabo kuopa, aprūpinimo kuopa, trys-keturios kovinės kuopos, o taip pat įvairūs kovinės paramos vienetai. Sąjungininkų bataliono kovinė grupė pagal poreikį, pvz. grėsmė, pratybos ir pan., gali būti pastiprinama. Į Lietuvą dalyvauti pratybose šiais metais jau buvo atvykę papildomi artilerijos, oro erdvės gynybos, inžineriniai ir kiti padaliniai.

Dėl agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje ir pasikeitusios saugumo situacijos, Varšuvos NATO viršūnių susitikime valstybių lyderiai priėmė sprendimą nuo 2017 m. trijose Baltijos valstybėse ir Lenkijoje sustiprinti sąjungininkų buvimą dislokuojant po NATO priešakinių pajėgų bataliono dydžio kovines grupes.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.17; 02:30

Parašyti šia tema mane paskatino vėl atsiradusi diskusija žiniasklaidoje apie atsargos karių privilegijas, kurios galimai yra diskriminuojančio pobūdžio. Norėčiau ir aš pasidalinti savo mintimis. 

Keisčiausias vaidmuo

Lietuvos kariuomenė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Keisčiausias šioje istorijoje yra ponios Rasos Juknevičienės vaidmuo. Sutinku, jog laisvoje šalyje kiekvienas jos pilietis turi teisę viešai reikšti savo nuomone bet kokiu klausimu, jei tai neprieštarauja Lietuvos konstitucijai ar galiojantiems įstatymams. Pritariu, jog reikia skatinti ir paremti tuos, kurie atliko ar dar atliks savo konstitucinę prievolę ginti šalį nuo potencialių priešų. Tokiu būdu mes skleistume žinią, jog rūpinamės tais, kurie nėra abejingi Lietuvos saugumui. Privilegijos Lietuvos kariams yra viena iš svarbiausių motyvacinių paskatų.

Žvelgiant į istorinę valstybių raidą, ypač grėsmės akivaizdoje, galime pastebėti bendrą piliečių tendenciją mobilizuotis savo vertybių gynybai. Klestinti gerovė ir menka realios karinės grėsmės tikimybė apsunkina piliečių motyvaciją pasirinkti kario profesiją ar būti karo prievolininku. Vadovaujantis liaudies išmintimi, prisiminkime: norint pasiekti rezultatų naudojami du metodai: lazda ir pyragas. Pirmasis metodas plačiausiai buvo taikomas Sovietų Sąjungoje. Visi tie, kurie dar mena tą laikotarpį ir patyrė šio metodo „privalumus“, galiu tik užjausti ir palinkėti daugiau niekada to nepatirti.

Kiekviena valstybė, norėdama jaustis saugi ir savarankiška, privalo rūpintis savo šalies gynėjais ar bent sudaryti jiems palankias moralines bei socialines garantijas. Kiekvieno žmogaus prigimtinė savybė yra gintis ir ginti tas vertybes, kurios jam buvo įskiepytos su „motinos pienu“ ar suformuotos socialinės aplinkos. Panašiai kaip savisaugos instinktas, kuris užprogramuotas mūsų genuose. Jis aktyvuojamas, kada individo egzistencijai gresia pavojus ir pamirštamas, kai gera ir ramu.

Socialinės garantijos, leidžiančios oriai gyventi

Visais civilizacijos vystymosi laikotarpiais vyko ir vyksta gentiniai, religiniai, ekonominiai, valstybiniai bei kitokio pobūdžio konfliktai, kurie dažniausiai virsta ginkluotais susirėmimais. Pergalės gali tikėtis tik tie, kurie turi geriausiai motyvuotus karius, pasiryžusius apginti savas vertybes. Visais istoriniais laikotarpiais kariai buvo vertinami, gerbiami ir skatinami.

Analizuojant Lietuvos karių privilegijų, galime konstatuoti, jog tokių … nėra. Iškovojus laisvę ir nepriklausomybę, buvo tikima, jog dabar tai jau bus atkurtas teisingumas ir bus gerbiamas kiekvienas žmogus, ypač tas, kuris paaukojo ar buvo pasiryžęs aukotis vardan šių idealų.

Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23

Praėjusią savaitę Lietuvos mokslų akademijoje surengta konferencija „Visų pirma – Lietuva! Sąjūdžio vizija XXI amžiaus Lietuvai“, kurioje buvo bandoma nagrinėti, kas įvyko nuo sąjūdžio įkūrimo ir ką privalome daryti dabar, norint atgaivinti idėjas, kurios buvo ir išliko aktualios. Galiu teigti, jog sąjūdžio idėjos gyvos ir šiandien, tik jas realizuoti tampa vis sunkiau ir sudėtingiau. Kaskart eidami į rinkimus vis tikimės, jog balsavome teisingai ir išsirinkome tuos, kurie tikrai atstovaus mūsų interesams. Deja, eilinį kartą išrinktųjų  interesai „atsiranda arčiau savojo kūno“.

Skaudžiausia yra patirti “savųjų išdavystę“. Pirmieji savanoriai, tvirtai tikėję konservatorių skelbtoms idėjoms, kurių ištakos buvo sąjūdžio užuomazgoje, turėjo skaudžiai nusivilti. Šiandien didžiausia pirmųjų savanorių gynėjų problema – būstas. Teisininkai traktuoja ir tikina, jog įstatymas negalioja atbuline data. Šių dienų aktualija – tarnybinių būstų kariams privatizacija – viena iš išimčių, jog įstatymai galioja visada, jeigu jie naudingi valdantiesiems. Manau, jog baisiausia yra ne nusipelniusiųjų gynėjų išmetimas į „gatvę“, o tai, kokia žinia šiuo poelgiu siunčiama visuomenei bei būsimiems jos gynėjams. Kitaip tariant, smunka pasitikėjimas valstybe. Sunkiausia įrodyti visuomenei, jog valstybė, tai mes visi, o valdantieji, tai tik tie išrinktieji, kurie mus valdo ir atsako už mūsų visų saugumą bei gerovę. Nežinau, kaip reiktų vertinti politikus, kurie siūlo įvairias lengvatas kariams, kurios skatina tarpusavio nesantaiką ar diskriminacinę nelygybę.

Siūlant lengvatinį stojamųjų balų kreditą stojant į mokymo įstaigą, manau, tai yra diskriminacinio pobūdžio bei iškreipia studentų lygiateisiškumo principą. Šį projektą siūlė p. R. Juknevičienė, tokia lengvata buvo taikoma sovietų armijoje atitarnavusiems piliečiams. Anot Lietuvos prezidentės D. Grybauskaitės, gal kai kuriems politikams trūksta arba kompetencijos, arba „proto“, greičiausiai ir to, ir to?

Prieš beveik tris dešimtmečius teko studijuoti Nyderlandų gynybos koledže, tai ten egzistavo (manau, dabar irgi egzistuoja) ištis, karių verbavimo sistema. Jaunimui organizuojamos karinės tematikos stovyklos. Kariams, atlikusiems bazinį kario kursą ir norintiems pasirinkti kario profesiją, siūloma nemokamai ir valstybei finansiškai paremiant mokytis pasirinktoje aukštojoje mokykloje ir t.t. Tokiomis ar panašiomis lengvatomis ar privilegijomis naudojasi ir kitų šalių būsimieji ar esami kariai. Atlyginimai kariams yra orientuoti į šalies vidutinį darbo užmokestį ir stengiamasi, kad pastarasis neatsiliktų nuo privataus sektoriaus bei visada būtų patrauklus.

Pensinis karių amžiaus vidurkis siekia 55-60 metų ir pensijos dydis išėjus į atsargą siekia 60-70 proc. buvusio kario atlygio. Lietuvoje, kariams išeinantiems į atsargą, bijoma priskaičiuoti misijose uždirbtas lėšas, kad tik pensija nebūtų per didelė. Argi kaltas karys, jei nuo jam priskaičiuotų lėšų nėra mokami mokesčiai, tai ne jo, o valdininkų ar įstatymų leidėjų kaltė. Karys privalo mokytis ginti Tėvynę, o ne skaičiuoti mokesčius. Manau, jog valdžia turi būti principinga ir vieninga mokesčių surinkimo politikoje, nežiūrint, ar tai yra valstybinis, ar privatus sektorius. Tokiomis mokesčių manipuliacijomis tik diskredituojame valstybę ir suteikiame pretekstą manyti, jog mokesčių mokėtojams taikomi dvigubi standartai. 

Atsargos karininkas Vytautas Čepukas. Slaptai.lt nuotr.

Dabartiniu metu Lietuvos kariuomenėje jau yra apmokestintos pajamos už būsto nuomą ir misijose gautos pajamos, lieka neapmokestintos tik piniginės kompensacijos už maistą.

Čia yra sudėtingesnė situacija, nes jei karys yra maitinamas – tai kompensacijos negauna, o perkant maisto produktus mokamas PVM mokestis. Tačiau bet kuriuo atveju šios pajamos neįtakoja karinės pensijos dydžio.

Dar kartą primenu, jog karinės pensijos nuo 2004 m. nebuvo nei kompensuojamos, nei didinamos. Mano nuomone, tai viena iš atsargos karių apatiškumo priežasčių visuomeninei bei politinei veiklai. Vertinant Lietuvos karių  privilegijas, galime daryti išvadas, jog mūsų šalies kariai nėra nei privilegijuoti, nei labai gerbiami. Jeigu Lietuvos valdantieji nesiims tinkamų priemonių karių motyvacijai skatinti, tai jokie privalomosios tarnybos įstatymai nepadės didinti valstybės saugumo bei gynybos pajėgumus.

Gal mūsų valdantieji vadovaujasi principu: kuo pilietis turi daugiau asmeninio pobūdžio problemų, tuo mažiau turi laiko kištis į visuomeninį-politinį šalies gyvenimą ir trukdyti „profesionalams“ valdyti šalį?

Sutinku, mūsų karta tuoj išmirs, bet nenoriu, kad likusieji jos piliečiai išsilakstytų iš Lietuvos. Gal kai kas to ir siekia – nereikės nieko ginti?

2017.06.19; 06:00           

NATO ypač greito reagavimo pajėgose budintys Lietuvos kariai kovo 25 – balandžio 11 dienomis kartu su Danijos kariuomenės 2-oios brigados husarų bataliono kariais dalyvavo NATO ypač greito reagavimo (angl. VJTF) pratybose, kuriose treniravosi atremti bet kurios NATO narės suvereniteto pažeidimą.

Lietuvai mokymuose atstovavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono „Piranijų“ kuopa, iš viso – daugiau kaip šimtas karių.

Paskutinę mokymų savaitę Lietuvos kariuomenės pėstininkai su priskirtais vienetais Oksbol (Danija) poligone atliko kovinį šaudymą, kurio metu taip pat treniravosi atlikti veiksmus, reikalingus gynybai – pozicijų žvalgybą, įsirengimą bei pasiruošimą gynybai.

„Paskutinės savaitės koviniai šaudymai atspindėjo realias sąlygas – didelio intensyvumo, nuovargio ir streso sąlygomis visų lygių vadai treniravosi priimti kritinius sprendimus dėl sužeistų karių evakavimo, transporto iš mūšio lauko išgabenimo, pozicijų keitimo, skyriaus ir būrio manevro vykdymo. Pratybos pareikalavo daug ištvermės, jėgų ir prakaito, kariai patobulėjo efektyviai naikinti taikinius iš įvairių atstumų sudėtingoje vietovėje“, – sako Piranijų kuopos vadas kpt. Algirdas Navasaitis.

NATO VJTF sudaro daugianacionalinė brigada (maždaug 5 tūkst. karių), susidedanti ne daugiau nei iš penkių manevrinių batalionų, kuriuos remia oro, jūrų ir specialiųjų operacijų pajėgos. Gavusi nurodymą veikti, VJTF bus pasirengusi nedelsiant išvykti, po pirmųjų galimų grėsmių perspėjimų ir indikatorių dar prieš prasidedant krizei ir veikti kaip atgrasinimo priemonė, užkertanti kelią tolesniam krizės paaštrėjimui. Greitas šio nedidelio, bet pajėgaus karinio vieneto atvykimas būtų aiški žinia bet kuriam potencialiam agresoriui į bet kokį NATO valstybės suvereniteto pažeidimą. Kariniu dalyvavimu reaguotų visi 28 aljanso sąjungininkai.

VJTF yra kuriamos rotaciniu pagrindu. NRF pajėgumus rotuodamos skiria NATO šalys kiekvienais metais. Jas sudaro vadovaujančios šalys ir kitus reikiamus pajėgus skiriančios remiančios šalys. VJTF išsiskiria tuo, kad gali greitai ir lanksčiai reaguoti: kai kurie VJTF vienetai bus pasirengę reaguoti jau per dvi dienas, tuo tarpu didžioji dalis vienetų – greičiau nei per septynias dienas.

Ypač greito reagavimo pajėgoms priskirti Lietuvos kariai yra aukštos parengties ir budi savo nuolatinėje dislokacijos vietoje.

Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono nuotraukoje: Lietuvos kariai treniruojasi atlikti gynybos veiksmus NATO ypač greito reagavimo pratybose.

2017.04.15; 03:03

Kovo 6 d. Klaipėdoje, Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje, oficialios ceremonijos metu į Europos Sąjungos Jūrų pajėgų komponento Viduržemio jūros pietų centrinėje dalyje vykdomą operaciją „Sophia“ išlydėti Lietuvos kariai. 12 Lietuvos karių tarnaus pirmojoje Lietuvos kariuomenės laivų apžiūros grupėje. 

Lietuvos kariai išlydimi į tarptautinę operaciją Sophia. Vyr. srž. Audriaus Vitkausko nuotrauka.

Operaciją jie vykdys iš Vokietijos karinio laivyno laivo „Rhein“. Planuojama, jog po dviejų trijų mėnesių juos pakeis nauja Lietuvos karių pamaina.

„Viduržemio jūroje vykdoma Europos Sąjungos operacija „Sophia“ yra ypač svarbi ir prioritetinė Europos bendrijai – ja siekiama užkirsti kelią nelegaliam žmonių gabenimui iš Šiaurės Afrikos, įgyvendinti ginklų embargo Libijai užduotis“, – išlydėdamas karius sakė krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas. Viceministras pabrėžė, jog šios operacijos sėkmė labai svarbi Europos Sąjungai ir visai tarptautinei bendruomenei, siekiant užtikrinti saugumą ir stabilumą Šiaurės Afrikoje. Todėl labai svarbu, kad prie tarptautinių bendruomenės pastangų prisideda ir Lietuva, siųsdama į šią operaciją savo karius, kurie tarptautinėse operacijose yra aukštai vertinami dėl profesionalumo, patikimumo, atkaklumo ir pasiaukojimo vykdant tarnybos užduotis.

Krašto apsaugos viceministras V. Umbrasas į misiją išvykstantiems kariams palinkėjo visokeriopos sėkmės garbingai atstovauti Lietuvai šioje svarbioje ES misijoje. Viceministras išvykstančios Laivų apžiūros grupės vadui vyresniajam leitenantui Vyteniui Bučiui įteikė kapeliono pašventintą Lietuvos Respublikos vėliavą, o kariams – simbolines dovanėles.

Į tarptautinę operaciją karių išlydėti atvyko ir Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus, Specialiųjų operacijų pajėgų ir Karo policijos vadovybės atstovai. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Tauragės įgulos karo kapelionas kpt. Saulius Kristapavičius, į operaciją išvykstančių karių artimieji, Karinių jūrų pajėgų kariai.

Lietuvos kariuomenės laivo apžiūros dvi grupės dalyvauti tarptautinėje operacijoje „Sophia“ buvo parengtos jau 2016 metais. Jos sudarytos Karinių jūrų pajėgų karių pagrindu kartu su kariais iš Karo policijos, Sausumos ir Specialių operacijų pajėgų.

Pirmoji 12 karių grupė vykdys operacijas iš Vokietijos karinio laivyno laivo „Rhein“. Pagrindinės šios grupės užduotys – laivų, sukeliančių įtarimą dėl nelegalaus ginklų ar migrantų gabenimo identifikavimas, apklausa, stabdymas, apžiūra ir įtartinų asmenų bei jų plaukiojimo priemonių sulaikymas. Planuojama, kad antroji grupė pakeisti pirmosios į operacijos rajoną išvyks po dviejų-trijų mėnesių.

Lietuva operacijoje „Sophia“ dalyvauja nuo 2015 metų. Be išvykstančios laivo apžiūros grupės šiuo metu du Lietuvos karininkai tarnybą vykdo Italijos karinio laivyno lėktuvnešyje „Giuseppe Garibaldi“ dislokuotoje Pajėgų vadavietėje, dar vienas karininkas tarnauja operacijos „Sophia” vadavietėje Romoje (Italija).

Apie operaciją „Sophia“

Europos Sąjungos Taryba 2015 m. gegužę nusprendė pradėti ES karinę operaciją „Sophia“, kuria siekiama suardyti neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje verslo modelį.

Nuo 2016 m. birželio mėn. Taryba sustiprino operacijai suteiktus įgaliojimus įtraukdama dvi pagalbines užduotis: mokyti Libijos pakrančių apsaugos ir karinio jūrų laivyno pajėgas ir prisidėti įgyvendinant JT ginklų embargą atviroje jūroje prie Libijos krantų.

Šioje ES operacijoje dalyvauja 25 ES šalys, kurios skiria karinius laivus, orlaivius ir kitus karinius pajėgumus operacijos užduotims atlikti. Šiuo metu operacijoje dalyvauja 5 laivai ir 6 orlaiviai

Vyr. srž. Audriaus Vitkausko nuotraukos.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.03.08; 05:46

Trečiadienis, vasario 15 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse pasveikino Nepriklausomybės Aktą pasirašiusių signatarų artimuosius ir perdavė jiems gėlių.  

Prezidentės gėlės – Vasario 16-osios Akto signatarų artimiesiems

„Šiemet nuo Vasario 16-osios šventės prasideda garbingų sukakčių ir jubiliejų virtinė. Rytoj sukaks devyniasdešimt metų, kai Lietuva atsisveikino su vyriausiuoju Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Jonu Basanavičiumi. Greta tautos patriarcho asmenybės visada regime dar devyniolika signatarų – visą Lietuvos Tarybą, pasirašiusią mūsų valstybei reikšmingiausią dvidešimtojo amžiaus pradžios dokumentą“, – tradicinėje ceremonijoje sakė Prezidentė.     

Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Taryba buvo išrinkta istorinėje Vilniaus konferencijoje, kurios 100 metų sukaktį paminėsime rugsėjį. Būtent tada buvo nutarta atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Pasak Prezidentės, jubiliejinių pagarbos bei atminimo ženklų – ir paminklų, ir renginių – neabejotinai reikia, tačiau tai turi būti jau šiuolaikinės Lietuvos akcentai, įprasminantys šių dienų požiūrį į svarbiausius valstybei įvykius ir tautos dėkingumą už nepriklausomybę.   

Rytoj, Valstybės atkūrimo dieną, Prezidentės gėlių kompozicijos papuoš Vasario 16-osios Akto signatarų kapus ir paminklus, bus padėtos prie Nežinomo kareivio kapo, prie žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę paminklo, prie Laisvės gynėjų ir Lietuvos kariuomenės karių kapų memorialų bei kitose vietose.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.02.16; 05:36

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų labai palankiai vertina šalies narystę NATO ir stipriai remia sąjungininkų pajėgų dislokavimą šalyje.

Tokias nuostatas rodo Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2016 m. gruodžio mėn. visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausa.

Tyrimo duomenimis, palankiai arba labai palankiai Lietuvos narystę NATO vertina 84 proc. Lietuvos gyventojų. Lyginant su 2015 m., šis rodiklis išaugo 3 proc. Nepalankiai šalies narystę Aljanse vertina tik 9 proc. respondentų (palyginimui, 2015 m. – 10 proc.), o apie 7 proc. – neturėjo nuomonės (2015 m. – 9 proc.), tačiau jų dalis kasmet nuosekliai mažėja. 

Beveik tokia pati šalies gyventojų dalis – 81 proc. – pritaria arba visiškai pritaria nuolatiniam NATO sąjungininkų buvimui Lietuvos teritorijoje, o 67 proc. apklaustųjų laikosi nuomonės, jog šiemet dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas padės atgrasyti priešiškai nusiteikusias valstybes.

„NATO yra strateginis Lietuvos saugumo partneris, tad visuomenės parama tiek šalies narystei, tiek sąjungininkų pajėgų dislokavimui šalyje rodo aukštą visuomenės sąmoningumą šalies saugumo klausimais“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Beveik pusė (48 proc.) apklausos dalyvių teigė, kad jie, matydami uniformuotus Lietuvos ar sąjungininkų karius bei karinę techniką, jaučiasi saugiau. 73 proc. respondentų mano, kad sąjungininkų pajėgų dislokavimas ir padažnėjusios karinės pratybos stiprina Lietuvos saugumą, o 67 proc. pritaria teiginiui, kad 2017 m. dislokuotas tarptautinis NATO batalionas padės atgrasyti priešiškai nusiteikusias valstybes.

Apklausos duomenimis, labiausiai draugiška šalimi laikoma Latvija, ją paminėjo kiek daugiau nei pusė respondentų. Lietuvos gyventojai viena draugiškiausių Europos valstybių taip pat nurodė Vokietiją, kurios vadovaujamas NATO batalionas 2017 m. bus dislokuotas Lietuvoje. Labiausiai draugiškomis Europos valstybėmis lietuviai taip pat nurodo kitas kaimynines šalis – Estiją ir Lenkiją.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2016 m. gruodžio 9-20 d. atliko UAB „RAIT“. Šio tyrimo metu buvo apklausti 1010 15–74 m. amžiaus nuolatinių Lietuvos gyventojų. Statistinė tyrimo duomenų paklaida yra apie 3%.

2017.01.29; 03:56

Krašto apsaugos ministerijos Generalinė inspekcija per 2016 m. tris ketvirčius atliko 13 tarnybinių patikrinimų dėl galimai padarytų Lietuvos karių drausmės pažeidimų, išnagrinėjo 36 karių skundus dėl įvairių su tarnyba susijusių aplinkybių.

Pasitikėjimo telefonu arba elektroniniu paštu taip pat gauta ir išnagrinėta apie 100 pranešimų, kuriuose pateikta informacija apie krašto apsaugos sistemos karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, galimai padarytus pažeidimus. 

Karišku žingsniu - į Daukanto aikštę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Karišku žingsniu – į Daukanto aikštę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Siekdami užtikrinti karių teisių apsaugą, vykdyti prevencinę karių teisių pažeidimų veiklą ir patikrinti karinių vienetų pasirengimą, Generalinės inspekcijos inspektoriai iki 2016 m. spalio apsilankė 10-yje Lietuvos kariuomenės dalinių.

Per tą patį laikotarpį generalinė inspekcija gavo ir patikrino apie 200 šiais metais kitų krašto apsaugos padalinių vykdytų tarnybinių patikrinimų medžiagų ir išvadų dėl karių padarytų drausmės pažeidimų, didžioji dauguma kurių buvo įvykdyti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių.

Vykdyti tarnybiniai patikrinimai ir nagrinėjami karių skundai

Vykdydama krašto apsaugos ministro pavedimus, Generalinė inspekcija per 2016 m. sausio-spalio mėn. atliko 13 tarnybinių patikrinimų dėl galimai padarytų profesinės karo tarnybos karių drausmės pažeidimų pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statutą. Tarnybinių patikrinimų metu įvertinus aplinkybes buvo paskirtos 6 drausminės nuobaudos.

Tarnybiniai patikrinimai atlikti pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 66 straipsnį (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų karių tarnybai taikomų apribojimų pažeidimas), 70 straipsnį (Valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugos reikalavimų pažeidimas) ir 90 straipsnį (Statuto nustatytos drausmės pažeidimo tyrimo, drausminių nuobaudų skyrimo, jų vykdymo, taip pat skundų padavimo tvarkos pažeidimas).

Taip pat iki spalio mėnesio Generalinė inspekcija, pagal išankstinę karo tarnybos ginčų nagrinėjimo krašto apsaugos sistemoje tvarką, išnagrinėjo 36 karių skundus. Pasak Generalinės inspekcijos atstovų, kariai teikė skundus dėl paskirtų drausminių nuobaudų, priedų nemokėjimo, kelionės išlaidų nekompensavimo ir karių tarnybos vertinimo. Išnagrinėjus karių pateiktus skundus ir jų aplinkybes, beveik pusės pareiškėjų teisės buvo apgintos ir jų skundai buvo patenkinti.

Generalinės inspekcijos atstovai rengė susitikimus su Lietuvos kariuomenės dalinių kariais

Generalinės inspekcijos inspektoriai per 2016 m. sausio-spalio mėn. dalyvavo 10-yje susitikimų Lietuvos kariuomenės daliniuose, kuriuose susitiko su profesinės karo ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariais. Pasak daliniuose apsilankiusių darbuotojų, susitikimai su kariais buvo naudingi, siekiant užtikrinti karių teisių apsaugą ir vykdyti prevencinę karių teisių pažeidimų veiklą. 

Generalinės inspekcijos darbuotojai su profesinės karo tarnybos kariais aptarė karo tarnybos organizavimo ypatumus, diskutavo apie tai, kuo ši tarnyba skiriasi nuo civilinės tarnybos. Kariai buvo supažindinti su priimamų sprendimų faktiniu, procesiniu ir teisiniu pagrįstumu, taip pat teisinės atsakomybės rūšimis, principais ir karių drausminės atsakomybės pagrindais bei karių drausmės pažeidimų tyrimo procesu.

Su profesinės karo tarnybos kariais, Generalinės inspekcijos specialistai apžvelgė privalomosios pradinės karo tarnybos vertinimo procedūras, karių teises, socialines ir kitas garantijas. Taip pat aptartos privalomosios pradinės karo tarnybos karių dažniausiai keliamos problemos ir galimi jų sprendimo būdai.

Susitikimuose su nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančiais kariais, nedalyvaujant jų vadams, kalbėjosi apie šauktinių tarnybos darbotvarkę, poilsio sąlygas, aprūpinimą ir maitinimą, aptarė kitus jaunuoliams rūpimus klausimus. 

Susitikimų metu, kurie vyko įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose, buvo siekta ne tik išsiaiškinti karių motyvaciją atlikti tarnybą, bet ir sužinoti, ar tarnybos metu nėra pažeidžiamos jų teisės, ar jų atžvilgiu nėra naudojami neteisėti veiksmai. Šauktiniams kariams taip pat buvo sudarytos sąlygos užpildyti anonimines anketas.

Tokius susitikimus su šauktinių tarnybą atliekančiais karias Generalinė inspekcija pradėjo rengti nuo 2015 m. atnaujinus nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. 

Patikrino Lietuvos kariuomenės vienetų pasirengimą vykdyti paskirtas užduotis

Per tris 2016 m. ketvirčius Generalinės inspekcijos specialistai taip pat atliko Lietuvos kariuomenės vienetų patikrinimus dėl jų pasirengimo vykdyti valstybės ginkluotos gynybos užduotis, taip pat karinės vadovybės nustatytas priemones ir direktyvas. 

Generalinės inspekcijos atstovai lankydamiesi Lietuvos kariuomenės karinių vienetuose taip pat atliko dalinių pratybų ir budrumo lygių patikrinimus. Jų metu įvertino Lietuvos kariuomenės vienetų vykdomą veiklą ir pasirengimą veikti, paskelbus aukštesnį budrumo lygį. 

Informacijos apie pažeidimus teikimas

Į Krašto apsaugos ministeriją gali kreiptis kiekvienas asmuo, turintis informacijos apie karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, daromus ar ketinamus daryti teisės pažeidimą (-us). 

Informaciją apie pažeidimus galite pranešti pasitikėjimo telefonu (8 5) 261 2429 (visą parą) arba elektroniniu paštu karstalinija@kam.lt. Pranešimai priimami valstybine lietuvių kalba. Pateikdami Informaciją apie pažeidimus, nurodykite įvykio vietą, laiką ir kitas aplinkybes. Teikiant informaciją telefonu, skambutis apmokestinamas pagal ryšio tiekėjų nustatytus tarifus.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

 2016.12.08; 03:20

Gruodžio 2 d. (penktadienį) Generolo Silvestro Žukausko poligone (Švenčionių r.) vyks tarptautinių NATO pratybų „Geležinis kardas 2016“ (angl. „Iron Sword“) svečių ir žiniasklaidos diena. 

Planuojama, pratybas stebės šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė, laikinai einantis krašto apsaugos ministro pareigas Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, kiti kariuomenės padalinių vadai, užsienio svečiai.

Renginio svečiai turės galimybę stebėti pratybose dalyvaujančių NATO šalių karių vykdomą jungtinę operaciją, vyks karinės technikos ir ginkluotės paroda, po kurios dalyviai išsirikiuos pratybų uždarymo ceremonijai.

Tarptautinėse pratybose „Geležinis kardas 2016“ kartu treniruojasi kariai iš 11 NATO šalių: Estijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Kanados Latvijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Rumunijos, Slovėnijos, Vokietijos ir Lietuvos. Dviejuose Lietuvos kariuomenės poligonuose Pabradėje ir Rukloje vienu metu iš viso susitelkę apie 4 tūkst. sąjungininkų karių.

Pratybos „Geležinis kardas“ yra NATO karinio rengimo ir pratybų organizavimo programos (angl. MTEP – Military Training and Exercise Program) dalis. Šios pratybos Lietuvoje rengiamos jau trečią kartą. Pratybomis siekiama stiprinti bendrų veiksmų koordinaciją su NATO sąjungininkais.

Renginio programa:

8.45–8.55 Svečių atvykimas į Generolo Silvestro Žukausko poligoną (Treniruočių kompleksas „Mūšis mieste“ 9.00–9.15 Tarptautinių pratybų „Geležinis kardas 2016” pristatymas (palapinėje);

9.15–9.40 Jungtinės operacijos stebėjimas;

9.40–10.10 Ginkluotės ir technikos paroda, susitikimas su žiniasklaidos atstovais;

10.30 Svečių dienos renginio pabaiga;

11.15–11.40 Tarptautinių pratybų „Geležinis kardas 2016“ uždarymo ceremonija (prie poligono štabo).

Žiniasklaidos atstovus, norinčius dalyvauti renginyje, kviečiame registruotis el. paštu paulius.babilas@mil.lt iki gruodžio 1 d. 12:00 val. Registruojantis prašome nurodyti vardą, pavardę, atstovaujamą žiniasklaidos priemonę, telefono numerį ir el. pašto adresą.

Norinčius vykti į renginį su Krašto apsaugos ministerijos transportu, prašome tai nurodyti registruojantis. Išvykstama bus nuo viešbučio „Radisson Blu“ (Konstitucijos pr. 20) gruodžio 2 d. 7:00 val. Kontaktinis asmuo – kpt. Paulius Babilas, tel. 8 618 40469, el. paštas paulius.babilas@mil.lt.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.12.01; 05:41 

Gerbiami kariai, mieli Lietuvos žmonės, šiandien visus pagarbos žodžius skiriame savo kariuomenei – tūkstančiams šalies patriotų.

Mūsų kariuomenė kasmet stiprėja ir keičiasi kartu su Lietuva. Nekinta tik jos didžiosios vertybės. 

Prezidentė Dalia grybauskaitė apeina karinio parado rikiuotę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė apeina karinio parado rikiuotę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tai – įsipareigojimas ištikimai tarnauti Lietuvai, negailint jėgų ir gyvybės. Šiuose kario priesaikos žodžiuose girdime visų Tėvynės gynėjų – pirmųjų savanorių, partizanų, Sausio 13-osios didvyrių balsus. Būkime verti jų pasiaukojimo.

Jaunų žmonių apsisprendimas savo noru pasirinkti tarnybą Lietuvos kariuomenėje patvirtina: ryžtas prisiimti atsakomybę už valstybę, už jos laisvę yra gyvas. Vertiname kiekvieną, kuris savo širdyje atranda tikro kario dvasią ir drąsą.

Pasitikėjimo mums įkvepia NATO valstybių sąjungininkių solidarumas. Šiandien tai siejame su didžiausiomis nei kada nors anksčiau turėtomis saugumo garantijomis.

Kaip tik šiomis dienomis vyksta tarptautinės „Geležinio kardo“ pratybos, kuriose kartu su Lietuvos kariais dalyvauja sąjungininkų kariai iš vienuolikos NATO valstybių.

Mieli Lietuvos kariai! Būkite vieningi ir tvirti! Jūsų uždavinys – saugoti ir ginti – yra aukščiausia pareiga. Su Jumis – visa Lietuva.

Jums šiandien iškeltos visos vėliavos, nes esate mūsų pasididžiavimas, viltis ir mūsų garbė.

Sveikinu visus su Lietuvos kariuomenės diena!

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.11.23; 16:51

Į pagalbą vykdant gesinimo darbus Radviliškyje, kur paskelbta ekstremali situacija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prašymu išvyko ir 20 Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono (Radviliškyje) karių. 

Gaisras Radviliškyje
Gaisras Radviliškyje.
Taip atrodo gaisras iš vandenį liejančio karinio sraigtasparnio.
Taip atrodo gaisras iš vandenį liejančio karinio sraigtasparnio.

Juos, planuojama, prireikus  keis kariai iš LDK Butigeidžio dragūnų bataliono (Klaipėda).

Spalio 5 d. apie vidurdienį Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8 išskrido gesinti granulių gamykloje Radviliškyje kilusio gaisro.

Dėl pagalbos gaisrui gesinti į Lietuvos kariuomenę kreipėsi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybei priėmus pagalbos prašymą, iš savo dislokacijos vietos – Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo posto Kaune pakilo Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8 su gaisrui gesinti skirta specialia kriauše ir išskrido į Radviliškį.

XXX

Šiuo metu gaisrą granulių gamykloje Radviliškyje gausioms ugniagesių pajėgoms likviduoti padeda ir Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų sraigtasparnis MI-8, kuris gabena vandenį iš artimiausio vandens telkinio Radviliškio mieste, bei 20 PAGD prašymu atvykusių Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono karių.

Lietuvos karinių pajegų sraigtasparnis, atskridęs į Radviliškį.
Lietuvos karinių pajegų sraigtasparnis, atskridęs į Radviliškį.

Šiuo metu iš Klaipėdos gaisro gesinimo darbus Radviliškyje vykdyti yra išvykę 20 LDK Butigeidžio dragūnų bataliono karių. Jie pakeis Oro gynybos bataliono karius. 

Gaisrininkams Radviliškyje talkina Lietuvos kariai.
Gaisrininkams Radviliškyje talkina Lietuvos kariai.

Dėl pagalbos gaisrui gesinti į Lietuvos kariuomenę spalio 5 d. kreipėsi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybei priėmus pagalbos prašymą, pagalbai teikti buvo skirtas Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo poste Kaune budintis Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8 ir Lietuvos kariai.

LDK Dragūnų batalionas ir Oro gynybos bataliono būrys kartu su kitais Lietuvos kariuomenės daliniais šiuo metu budi Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių pajėgose. Šios pajėgos yra aktyvuojamas tais atvejais, kai reikia pagalbos civilinėms institucijoms. Taikos meto užduočių pajėgoms šiuo metu vadovauja LDK Butigeidžio dragūnų batalionas. 

Kpt. Mindaugo Daunio ir Rimanto Lukošiaus (fotografuotos iš sraigtasparnio) ir KAM nuotraukos.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.10.06.; 08:35

Gaižiūnų poligone Rukloje oro desanto operacija „Bayonet Strike“ („Durtuvo kirtis“) prasidėjo nauja Jungtinių Amerikos Valstijų karių iš 173-osios oro desanto brigados (angl. 173rd Airborne Brigade) rotacija Lietuvoje. 

Amerikiečių parašiutininkai
Amerikiečių parašiutininkų rankose – JAV vėliava.

Bendrais JAV ir Lietuvos karių mokymais regione, pačių karių sugebėjimais bus didinama NATO sąveika ir bendras saugumas.

Operacijos metu JAV 2-503D desantininkų „Able“ kuopos kariai kartu su Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ LDK Butigeidžio dragūnų bataliono 2-osios ir žvalgų kuopų kariais atliko oro desanto operaciją.

Tokio pobūdžio operacijomis JAV kariai demonstruoja gebėjimą greitai perdislokuoti pajėgas į operacijos regioną, susijungti su pajėgomis, esančiomis rajone ir vykdyti bendras karines operacijas.

Bendrais JAV ir Lietuvos karių mokymais regione, pačių karių sugebėjimais bus didinama NATO sąveika ir bendras saugumas.

„Žemaitija“ Dragūnų bataliono kariams tai puiki galimybė treniruotis bendrų veiksmų suderinamumą su desantiniu padaliniu, vykdyti desantavimosi vietos apsaugą, susijungimą su pajėgomis, puolimo ir gynybines operacijas.

173-osios oro desanto brigados „Able“ kuopos kariai pakeis šiuo metu Lietuvoje tarnybą jau baigiančius JAV 3-ojo bataliono 69-ojo sunkiosios ginkluotės pulko (angl. 3rd Battalion, 69th Armor Regiment) karius ir liks treniruotis ir bendrai vykdyti pratybas su Lietuvos kariais iki kitų metų vasario mėnesio. 

Naujoji JAV karių pamaina bus dislokuota Rukloje, pratybose kariai naudos pėstininkų ginkluotę: automatinius šautuvus, prieštankinius granatsvaidžius, visureigius HMMWV.

173-oji oro desanto brigada yra dislokuota Italijoje Vičensa mieste. Šis padalinys specializuojasi greito perdislokavimo operacijose, gali vykdyti įvairias karines operacijas, desantuotis į numatytą operacijos regioną. Šios brigados kariai buvo ir pirmieji JAV rotacinių pajėgų kariai atvykę į Lietuvą 2014 balandį, kai juos atsiųsdamos JAV pademonstravo tvirtą JAV ir NATO įsipareigojimą kolektyvinei sąjungininkų gynybai ir regiono saugumui po agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje. 

JAV sausumos pajėgų kariai Baltijos šalyse ir Rytų Europoje rotuojasi nuo 2014 metų pavasario, kaip dalis JAV sausumos pajėgų operacijos Rytinėje aljanso dalyje „Atlanto ryžtas“ (angl. „Operation Atlantic Resolve“).

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.09.15; 05:16