Trečiadienis, vasario 15 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse pasveikino Nepriklausomybės Aktą pasirašiusių signatarų artimuosius ir perdavė jiems gėlių.
Prezidentės gėlės – Vasario 16-osios Akto signatarų artimiesiems
„Šiemet nuo Vasario 16-osios šventės prasideda garbingų sukakčių ir jubiliejų virtinė. Rytoj sukaks devyniasdešimt metų, kai Lietuva atsisveikino su vyriausiuoju Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Jonu Basanavičiumi. Greta tautos patriarcho asmenybės visada regime dar devyniolika signatarų – visą Lietuvos Tarybą, pasirašiusią mūsų valstybei reikšmingiausią dvidešimtojo amžiaus pradžios dokumentą“, – tradicinėje ceremonijoje sakė Prezidentė.
Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Taryba buvo išrinkta istorinėje Vilniaus konferencijoje, kurios 100 metų sukaktį paminėsime rugsėjį. Būtent tada buvo nutarta atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Pasak Prezidentės, jubiliejinių pagarbos bei atminimo ženklų – ir paminklų, ir renginių – neabejotinai reikia, tačiau tai turi būti jau šiuolaikinės Lietuvos akcentai, įprasminantys šių dienų požiūrį į svarbiausius valstybei įvykius ir tautos dėkingumą už nepriklausomybę.
Rytoj, Valstybės atkūrimo dieną, Prezidentės gėlių kompozicijos papuoš Vasario 16-osios Akto signatarų kapus ir paminklus, bus padėtos prie Nežinomo kareivio kapo, prie žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę paminklo, prie Laisvės gynėjų ir Lietuvos kariuomenės karių kapų memorialų bei kitose vietose.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų labai palankiai vertina šalies narystę NATO ir stipriai remia sąjungininkų pajėgų dislokavimą šalyje.
Tokias nuostatas rodo Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2016 m. gruodžio mėn. visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausa.
Tyrimo duomenimis, palankiai arba labai palankiai Lietuvos narystę NATO vertina 84 proc. Lietuvos gyventojų. Lyginant su 2015 m., šis rodiklis išaugo 3 proc. Nepalankiai šalies narystę Aljanse vertina tik 9 proc. respondentų (palyginimui, 2015 m. – 10 proc.), o apie 7 proc. – neturėjo nuomonės (2015 m. – 9 proc.), tačiau jų dalis kasmet nuosekliai mažėja.
Beveik tokia pati šalies gyventojų dalis – 81 proc. – pritaria arba visiškai pritaria nuolatiniam NATO sąjungininkų buvimui Lietuvos teritorijoje, o 67 proc. apklaustųjų laikosi nuomonės, jog šiemet dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas padės atgrasyti priešiškai nusiteikusias valstybes.
„NATO yra strateginis Lietuvos saugumo partneris, tad visuomenės parama tiek šalies narystei, tiek sąjungininkų pajėgų dislokavimui šalyje rodo aukštą visuomenės sąmoningumą šalies saugumo klausimais“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Beveik pusė (48 proc.) apklausos dalyvių teigė, kad jie, matydami uniformuotus Lietuvos ar sąjungininkų karius bei karinę techniką, jaučiasi saugiau. 73 proc. respondentų mano, kad sąjungininkų pajėgų dislokavimas ir padažnėjusios karinės pratybos stiprina Lietuvos saugumą, o 67 proc. pritaria teiginiui, kad 2017 m. dislokuotas tarptautinis NATO batalionas padės atgrasyti priešiškai nusiteikusias valstybes.
Apklausos duomenimis, labiausiai draugiška šalimi laikoma Latvija, ją paminėjo kiek daugiau nei pusė respondentų. Lietuvos gyventojai viena draugiškiausių Europos valstybių taip pat nurodė Vokietiją, kurios vadovaujamas NATO batalionas 2017 m. bus dislokuotas Lietuvoje. Labiausiai draugiškomis Europos valstybėmis lietuviai taip pat nurodo kitas kaimynines šalis – Estiją ir Lenkiją.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2016 m. gruodžio 9-20 d. atliko UAB „RAIT“. Šio tyrimo metu buvo apklausti 1010 15–74 m. amžiaus nuolatinių Lietuvos gyventojų. Statistinė tyrimo duomenų paklaida yra apie 3%.
Krašto apsaugos ministerijos Generalinė inspekcija per 2016 m. tris ketvirčius atliko 13 tarnybinių patikrinimų dėl galimai padarytų Lietuvos karių drausmės pažeidimų, išnagrinėjo 36 karių skundus dėl įvairių su tarnyba susijusių aplinkybių.
Pasitikėjimo telefonu arba elektroniniu paštu taip pat gauta ir išnagrinėta apie 100 pranešimų, kuriuose pateikta informacija apie krašto apsaugos sistemos karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, galimai padarytus pažeidimus.
Karišku žingsniu – į Daukanto aikštę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Siekdami užtikrinti karių teisių apsaugą, vykdyti prevencinę karių teisių pažeidimų veiklą ir patikrinti karinių vienetų pasirengimą, Generalinės inspekcijos inspektoriai iki 2016 m. spalio apsilankė 10-yje Lietuvos kariuomenės dalinių.
Per tą patį laikotarpį generalinė inspekcija gavo ir patikrino apie 200 šiais metais kitų krašto apsaugos padalinių vykdytų tarnybinių patikrinimų medžiagų ir išvadų dėl karių padarytų drausmės pažeidimų, didžioji dauguma kurių buvo įvykdyti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių.
Vykdyti tarnybiniai patikrinimai ir nagrinėjami karių skundai
Vykdydama krašto apsaugos ministro pavedimus, Generalinė inspekcija per 2016 m. sausio-spalio mėn. atliko 13 tarnybinių patikrinimų dėl galimai padarytų profesinės karo tarnybos karių drausmės pažeidimų pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statutą. Tarnybinių patikrinimų metu įvertinus aplinkybes buvo paskirtos 6 drausminės nuobaudos.
Tarnybiniai patikrinimai atlikti pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 66 straipsnį (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų karių tarnybai taikomų apribojimų pažeidimas), 70 straipsnį (Valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugos reikalavimų pažeidimas) ir 90 straipsnį (Statuto nustatytos drausmės pažeidimo tyrimo, drausminių nuobaudų skyrimo, jų vykdymo, taip pat skundų padavimo tvarkos pažeidimas).
Taip pat iki spalio mėnesio Generalinė inspekcija, pagal išankstinę karo tarnybos ginčų nagrinėjimo krašto apsaugos sistemoje tvarką, išnagrinėjo 36 karių skundus. Pasak Generalinės inspekcijos atstovų, kariai teikė skundus dėl paskirtų drausminių nuobaudų, priedų nemokėjimo, kelionės išlaidų nekompensavimo ir karių tarnybos vertinimo. Išnagrinėjus karių pateiktus skundus ir jų aplinkybes, beveik pusės pareiškėjų teisės buvo apgintos ir jų skundai buvo patenkinti.
Generalinės inspekcijos atstovai rengė susitikimus su Lietuvos kariuomenės dalinių kariais
Generalinės inspekcijos inspektoriai per 2016 m. sausio-spalio mėn. dalyvavo 10-yje susitikimų Lietuvos kariuomenės daliniuose, kuriuose susitiko su profesinės karo ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariais. Pasak daliniuose apsilankiusių darbuotojų, susitikimai su kariais buvo naudingi, siekiant užtikrinti karių teisių apsaugą ir vykdyti prevencinę karių teisių pažeidimų veiklą.
Generalinės inspekcijos darbuotojai su profesinės karo tarnybos kariais aptarė karo tarnybos organizavimo ypatumus, diskutavo apie tai, kuo ši tarnyba skiriasi nuo civilinės tarnybos. Kariai buvo supažindinti su priimamų sprendimų faktiniu, procesiniu ir teisiniu pagrįstumu, taip pat teisinės atsakomybės rūšimis, principais ir karių drausminės atsakomybės pagrindais bei karių drausmės pažeidimų tyrimo procesu.
Su profesinės karo tarnybos kariais, Generalinės inspekcijos specialistai apžvelgė privalomosios pradinės karo tarnybos vertinimo procedūras, karių teises, socialines ir kitas garantijas. Taip pat aptartos privalomosios pradinės karo tarnybos karių dažniausiai keliamos problemos ir galimi jų sprendimo būdai.
Susitikimuose su nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančiais kariais, nedalyvaujant jų vadams, kalbėjosi apie šauktinių tarnybos darbotvarkę, poilsio sąlygas, aprūpinimą ir maitinimą, aptarė kitus jaunuoliams rūpimus klausimus.
Susitikimų metu, kurie vyko įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose, buvo siekta ne tik išsiaiškinti karių motyvaciją atlikti tarnybą, bet ir sužinoti, ar tarnybos metu nėra pažeidžiamos jų teisės, ar jų atžvilgiu nėra naudojami neteisėti veiksmai. Šauktiniams kariams taip pat buvo sudarytos sąlygos užpildyti anonimines anketas.
Tokius susitikimus su šauktinių tarnybą atliekančiais karias Generalinė inspekcija pradėjo rengti nuo 2015 m. atnaujinus nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
Patikrino Lietuvos kariuomenės vienetų pasirengimą vykdyti paskirtas užduotis
Per tris 2016 m. ketvirčius Generalinės inspekcijos specialistai taip pat atliko Lietuvos kariuomenės vienetų patikrinimus dėl jų pasirengimo vykdyti valstybės ginkluotos gynybos užduotis, taip pat karinės vadovybės nustatytas priemones ir direktyvas.
Generalinės inspekcijos atstovai lankydamiesi Lietuvos kariuomenės karinių vienetuose taip pat atliko dalinių pratybų ir budrumo lygių patikrinimus. Jų metu įvertino Lietuvos kariuomenės vienetų vykdomą veiklą ir pasirengimą veikti, paskelbus aukštesnį budrumo lygį.
Informacijos apie pažeidimus teikimas
Į Krašto apsaugos ministeriją gali kreiptis kiekvienas asmuo, turintis informacijos apie karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, daromus ar ketinamus daryti teisės pažeidimą (-us).
Informaciją apie pažeidimus galite pranešti pasitikėjimo telefonu (8 5) 261 2429 (visą parą) arba elektroniniu paštu karstalinija@kam.lt. Pranešimai priimami valstybine lietuvių kalba. Pateikdami Informaciją apie pažeidimus, nurodykite įvykio vietą, laiką ir kitas aplinkybes. Teikiant informaciją telefonu, skambutis apmokestinamas pagal ryšio tiekėjų nustatytus tarifus.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Gruodžio 2 d. (penktadienį) Generolo Silvestro Žukausko poligone (Švenčionių r.) vyks tarptautinių NATO pratybų „Geležinis kardas 2016“ (angl. „Iron Sword“) svečių ir žiniasklaidos diena.
Planuojama, pratybas stebės šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė, laikinai einantis krašto apsaugos ministro pareigas Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, kiti kariuomenės padalinių vadai, užsienio svečiai.
Renginio svečiai turės galimybę stebėti pratybose dalyvaujančių NATO šalių karių vykdomą jungtinę operaciją, vyks karinės technikos ir ginkluotės paroda, po kurios dalyviai išsirikiuos pratybų uždarymo ceremonijai.
Tarptautinėse pratybose „Geležinis kardas 2016“ kartu treniruojasi kariai iš 11 NATO šalių: Estijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Kanados Latvijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Rumunijos, Slovėnijos, Vokietijos ir Lietuvos. Dviejuose Lietuvos kariuomenės poligonuose Pabradėje ir Rukloje vienu metu iš viso susitelkę apie 4 tūkst. sąjungininkų karių.
Pratybos „Geležinis kardas“ yra NATO karinio rengimo ir pratybų organizavimo programos (angl. MTEP – Military Training and Exercise Program) dalis. Šios pratybos Lietuvoje rengiamos jau trečią kartą. Pratybomis siekiama stiprinti bendrų veiksmų koordinaciją su NATO sąjungininkais.
Renginio programa:
8.45–8.55 Svečių atvykimas į Generolo Silvestro Žukausko poligoną (Treniruočių kompleksas „Mūšis mieste“ 9.00–9.15 Tarptautinių pratybų „Geležinis kardas 2016” pristatymas (palapinėje);
9.15–9.40 Jungtinės operacijos stebėjimas;
9.40–10.10 Ginkluotės ir technikos paroda, susitikimas su žiniasklaidos atstovais;
Žiniasklaidos atstovus, norinčius dalyvauti renginyje, kviečiame registruotis el. paštu paulius.babilas@mil.lt iki gruodžio 1 d. 12:00 val. Registruojantis prašome nurodyti vardą, pavardę, atstovaujamą žiniasklaidos priemonę, telefono numerį ir el. pašto adresą.
Norinčius vykti į renginį su Krašto apsaugos ministerijos transportu, prašome tai nurodyti registruojantis. Išvykstama bus nuo viešbučio „Radisson Blu“ (Konstitucijos pr. 20) gruodžio 2 d. 7:00 val. Kontaktinis asmuo – kpt. Paulius Babilas, tel. 8 618 40469, el. paštas paulius.babilas@mil.lt.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Gerbiami kariai, mieli Lietuvos žmonės, šiandien visus pagarbos žodžius skiriame savo kariuomenei – tūkstančiams šalies patriotų.
Mūsų kariuomenė kasmet stiprėja ir keičiasi kartu su Lietuva. Nekinta tik jos didžiosios vertybės.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė apeina karinio parado rikiuotę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tai – įsipareigojimas ištikimai tarnauti Lietuvai, negailint jėgų ir gyvybės. Šiuose kario priesaikos žodžiuose girdime visų Tėvynės gynėjų – pirmųjų savanorių, partizanų, Sausio 13-osios didvyrių balsus. Būkime verti jų pasiaukojimo.
Jaunų žmonių apsisprendimas savo noru pasirinkti tarnybą Lietuvos kariuomenėje patvirtina: ryžtas prisiimti atsakomybę už valstybę, už jos laisvę yra gyvas. Vertiname kiekvieną, kuris savo širdyje atranda tikro kario dvasią ir drąsą.
Pasitikėjimo mums įkvepia NATO valstybių sąjungininkių solidarumas. Šiandien tai siejame su didžiausiomis nei kada nors anksčiau turėtomis saugumo garantijomis.
Kaip tik šiomis dienomis vyksta tarptautinės „Geležinio kardo“ pratybos, kuriose kartu su Lietuvos kariais dalyvauja sąjungininkų kariai iš vienuolikos NATO valstybių.
Mieli Lietuvos kariai! Būkite vieningi ir tvirti! Jūsų uždavinys – saugoti ir ginti – yra aukščiausia pareiga. Su Jumis – visa Lietuva.
Jums šiandien iškeltos visos vėliavos, nes esate mūsų pasididžiavimas, viltis ir mūsų garbė.
Sveikinu visus su Lietuvos kariuomenės diena!
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Į pagalbą vykdant gesinimo darbus Radviliškyje, kur paskelbta ekstremali situacija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prašymu išvyko ir 20 Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono (Radviliškyje) karių.
Gaisras Radviliškyje.Taip atrodo gaisras iš vandenį liejančio karinio sraigtasparnio.
Juos, planuojama, prireikus keis kariai iš LDK Butigeidžio dragūnų bataliono (Klaipėda).
Spalio 5 d. apie vidurdienį Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8 išskrido gesinti granulių gamykloje Radviliškyje kilusio gaisro.
Dėl pagalbos gaisrui gesinti į Lietuvos kariuomenę kreipėsi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybei priėmus pagalbos prašymą, iš savo dislokacijos vietos – Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo posto Kaune pakilo Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8 su gaisrui gesinti skirta specialia kriauše ir išskrido į Radviliškį.
XXX
Šiuo metu gaisrą granulių gamykloje Radviliškyje gausioms ugniagesių pajėgoms likviduoti padeda ir Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų sraigtasparnis MI-8, kuris gabena vandenį iš artimiausio vandens telkinio Radviliškio mieste, bei 20 PAGD prašymu atvykusių Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono karių.
Lietuvos karinių pajegų sraigtasparnis, atskridęs į Radviliškį.
Šiuo metu iš Klaipėdos gaisro gesinimo darbus Radviliškyje vykdyti yra išvykę 20 LDK Butigeidžio dragūnų bataliono karių. Jie pakeis Oro gynybos bataliono karius.
Gaisrininkams Radviliškyje talkina Lietuvos kariai.
Dėl pagalbos gaisrui gesinti į Lietuvos kariuomenę spalio 5 d. kreipėsi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybei priėmus pagalbos prašymą, pagalbai teikti buvo skirtas Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo poste Kaune budintis Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8 ir Lietuvos kariai.
LDK Dragūnų batalionas ir Oro gynybos bataliono būrys kartu su kitais Lietuvos kariuomenės daliniais šiuo metu budi Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių pajėgose. Šios pajėgos yra aktyvuojamas tais atvejais, kai reikia pagalbos civilinėms institucijoms. Taikos meto užduočių pajėgoms šiuo metu vadovauja LDK Butigeidžio dragūnų batalionas.
Kpt. Mindaugo Daunio ir Rimanto Lukošiaus (fotografuotos iš sraigtasparnio) ir KAM nuotraukos.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Gaižiūnų poligone Rukloje oro desanto operacija „Bayonet Strike“ („Durtuvo kirtis“) prasidėjo nauja Jungtinių Amerikos Valstijų karių iš 173-osios oro desanto brigados (angl. 173rd Airborne Brigade) rotacija Lietuvoje.
Amerikiečių parašiutininkų rankose – JAV vėliava.
Bendrais JAV ir Lietuvos karių mokymais regione, pačių karių sugebėjimais bus didinama NATO sąveika ir bendras saugumas.
Operacijos metu JAV 2-503D desantininkų „Able“ kuopos kariai kartu su Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ LDK Butigeidžio dragūnų bataliono 2-osios ir žvalgų kuopų kariais atliko oro desanto operaciją.
Tokio pobūdžio operacijomis JAV kariai demonstruoja gebėjimą greitai perdislokuoti pajėgas į operacijos regioną, susijungti su pajėgomis, esančiomis rajone ir vykdyti bendras karines operacijas.
Bendrais JAV ir Lietuvos karių mokymais regione, pačių karių sugebėjimais bus didinama NATO sąveika ir bendras saugumas.
„Žemaitija“ Dragūnų bataliono kariams tai puiki galimybė treniruotis bendrų veiksmų suderinamumą su desantiniu padaliniu, vykdyti desantavimosi vietos apsaugą, susijungimą su pajėgomis, puolimo ir gynybines operacijas.
173-osios oro desanto brigados „Able“ kuopos kariai pakeis šiuo metu Lietuvoje tarnybą jau baigiančius JAV 3-ojo bataliono 69-ojo sunkiosios ginkluotės pulko (angl. 3rd Battalion, 69th Armor Regiment) karius ir liks treniruotis ir bendrai vykdyti pratybas su Lietuvos kariais iki kitų metų vasario mėnesio.
Naujoji JAV karių pamaina bus dislokuota Rukloje, pratybose kariai naudos pėstininkų ginkluotę: automatinius šautuvus, prieštankinius granatsvaidžius, visureigius HMMWV.
173-oji oro desanto brigada yra dislokuota Italijoje Vičensa mieste. Šis padalinys specializuojasi greito perdislokavimo operacijose, gali vykdyti įvairias karines operacijas, desantuotis į numatytą operacijos regioną. Šios brigados kariai buvo ir pirmieji JAV rotacinių pajėgų kariai atvykę į Lietuvą 2014 balandį, kai juos atsiųsdamos JAV pademonstravo tvirtą JAV ir NATO įsipareigojimą kolektyvinei sąjungininkų gynybai ir regiono saugumui po agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje.
JAV sausumos pajėgų kariai Baltijos šalyse ir Rytų Europoje rotuojasi nuo 2014 metų pavasario, kaip dalis JAV sausumos pajėgų operacijos Rytinėje aljanso dalyje „Atlanto ryžtas“ (angl. „Operation Atlantic Resolve“).
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Nuo praėjusių metų gruodžio vidurio Europos Sąjungos operacijoje ATALANTA dalyvaujančius Lietuvos autonominių laivų apsaugos grupės karius aplankė šios kovai su piratavimu jūroje ir ginkluotais plėšimais skirtos operacijos vadas admirolas Stefano A. Barbieri.
„Pajėgų vadas norėjo susipažinti su lietuvių karių kontingentu ir susipažinti su mūsų tarnybos rutina, gyvenimo ir tarnybos sąlygomis. Pasitikome, aprodėme mūsų turimas priemones ir galimybes atgrasinti ir apsaugoti laivą nuo piratų išpuolių,“ – komentuodamas admirolo vizitą pasakojo Lietuvos kontingento vadas vyresnysis leitenantas Justinas Žukauskas.
Nuo 2016 m. sausio 1 d. apie 700-imt Lietuvos karių su priskirtais pėstininkų ginklais ir karine technika pradės budėti NATO ir Europos Sąjungos greitojo reagavimo pajėgose.
Lietuvos kariuomenės Sausumos ir Specialiųjų operacijų pajėgų, Logistikos valdybos, Perdislokuojamo ryšių ir informacinių sistemų modulio, Karo policijos ir Karo medicinos tarnybos vienetai ir kariai 2016 metais budės NATO Greitojo reagavimo pajėgų (angl. NATO Response Force, NRF) komponentuose.
Baigus Lietuvos kariuomenėje naudojamos savaeigės 120 milimetrų minosvaidžių sistemos modernizavimo darbus pirmąją gruodžio savaitę Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje (Švenčionių r.) surengti praktiniai bandymai.
Bandymus surengė Lietuvos kariuomenės sunkiųjų minosvaidžių ir modernizavimo darbus atlikusios Izraelio bendrovės „Elbit Systems Land&C4I Ltd.“ specialistai, o juos atliekant buvo vertinamas modernizuotų minosvaidžių, ugnies valdymo įrangos, minosvaidžio ugnies stebėjimo ir koregavimo įrangos bei vadovavimo ir valdymo sistemų suderinamumas ir veiksmingumas.
Berznyko kapinėse, kur ilsisi amžinu miegu užmigę Lietuvos savanoriai, netikėtai, iš pasalų, buvo smogtas Lietuvai ir lietuviams dar vienas įžūlus antausis.
Rugsėjo 25 dieną lenkai, minėdami Nemuno mūšio 91-ąsias metines, šiose kapinėse pastatė ir pašventino kryžių ir obeliską, skirtą atseit toje vietoje palaidotiems Lietuvos kariams, kurie, anot akmens statytojų, buvo Raudonosios armijos sąjungininkai. Obeliske rašoma: „Įamžiname amžinojo poilsio vietą Lietuvos karių, kurie 1920 metais kartu su Raudonąja armija įsiveržė į Lenkiją. Klebonas“ (Upamiętniamy miejsce spoczynku/Żołnierzy litewskich, którzy wkroczyli/u boku Armii Czerwonej w 1920 roku/na terytorium Rzeczpospolitej Polskiej./Proboszcz).
