Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos teritorijos dienos minėjimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vilniuje, Lukiškių aikštėje, antradienį minint Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos teritorijos 28-ąsias metines, vyko valstybinės Lietuvos Respublikos vėliavos pakėlimo ceremonija. Šią dieną, prieš 28-erius metus, iš Lietuvos oficialiai išvesta okupacinė kariuomenė, kuri iki tol buvo užėmusi beveik 500 karinių objektų ir 65 433 h Lietuvos žemės.
 
1990 m. kovo 11 d. Lietuva paskelbė atkurianti šalies nepriklausomybę, tačiau tik 1993 metų rugpjūčio 31 dieną, 23 val. 46 min. paskutinis Rusijos okupacinės armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Tai buvo ilgo ir sudėtingo svetimos kariuomenės išvedimo iš nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos oficiali pabaiga, sakoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
 
„Anuomet reikalavimą išvesti okupacinę kariuomenę iš Lietuvos savo parašu patvirtino vos ne kiekvienas suaugęs Lietuvos gyventojas.
Sunkiai, bet Lietuva tapo pirmąja Rytų Europos valstybe, išsivadavusia nuo okupacinės kariuomenės. Švęsdami laisvės dieną, nenutylėkime savo pergalių, pasidžiaukime laisvos Lietuvos sėkmės istorijomis ir didžiuokimės savo tautos atkaklumu siekti net ir to, kas kartais atrodo neįmanoma“, – ceremonijoje kalbėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
 
Renginyje tylos minute pagerbti žuvusieji, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai atliko parodomąją programą su dedikuotomis salvėmis, grojo Lietuvos kariuomenės orkestras. Vilniaus miesto aikštėse grojo Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas.
 
Ceremonijoje taip pat dalyvavo prezidentas Gitanas Nausėda, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.01; 00:30

Į Lietuvą saugiai grįžo civilių evakuaciją Afganistane įvykdžiusi asmenų grupė. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Penktadienį apie 16.00 val. Vilniaus oro uoste nusileido Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orlaivis C-27J Spartan, kuriuo iš Afganistano Kabulo oro uosto po sėkmingai įvykdytos operacijos sugrįžo su Lietuvos kariais dirbusių afganistaniečių vertėjų ir jų šeimos narių evakuaciją vykdžiusi iš įvairių Lietuvos kariuomenės vienetų karių ir Užsienio reikalų ministerijos specialistų sudaryta asmenų grupė, pranešė Lietuvos kariuomenė.
 
„Labai norėčiau padėkoti visiems, tiek kariams ir civiliams, kurie esant tikrai chaotiškoms ir sudėtingoms sąlygoms įvykdė šią sudėtingą operaciją, tiek kariams ir pareigūnams, kurie prie operacijos sėkmės prisidėjo planuodami, vertindami, organizuodami, vadovaudami užduočiai iš operacinių štabų Lietuvoje. Norėčiau ypatingą padėką perduoti užduotį vykdžiusios komandos šeimų nariams ir Lietuvos visuomenei. Esu tikras, kad supratimas ir palaikymas prisidėjo prie operacijos sėkmės,“ – sakė kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
 
Tai buvo pirmoji tokio pobūdžio Lietuvos kariuomenės operacija (evakuacijos iš krizės apimto regiono), kuri parodė, kad mūsų kariai yra puikiai pasirengę vykdyti sudėtingas, kompleksines operacijas ir net per trumpiausią laiką geba pasiruošti ir įgyvendinti šalies vadovybės pavestas užduotis. 
 
Ši civilių vertėjų ir jų šeimų evakuacinė operacija dar kartą parodė NATO aljanso narių bendradarbiavimo svarbą. Sąjungininkės ir šalys partnerės žymiai padėjo mums šioje operacijoje – Lietuvos kariuomenės dalyvavimas tarptautinėse operacijose davė ir vis dar tebeduoda realių rezultatų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.28; 03:36

Į Lietuvą parskraidinta dar viena grupė afganistaniečių. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad trečiadienį į Lietuvą buvo atgabenta dar pusšimčio afganistaniečių grupė.
 
„Dar vienas lėktuvas ką tik atgabeno 50 afganų (iš viso šiandien atvyko šimtas mūsų kariams talkinusių afganų su savo šeimų nariais) ir šiandien laukiamas trečias lėktuvas. Ryt paskutinė grupelė evakuojamųjų bus Lietuvoje ir „Kabulo vienuoliktuko“ operacija oficialiai baigiama bei komanda grįžta į Lietuvą“, – savo feisbuko paskyroje trečiadienį rašė A. Anušauskas.
 
ELTA primena, kad trečiadienį į Raseinių rajoną atvyko 14 iš evakuotų su Lietuvos kariuomene bendradarbiavusių vertėjų šeimų, teigia savivaldybės meras Andrius Bautronis.
 
„Dalinuosi naujausiomis žiniomis. Šiandienos rytą į Raseinių rajono savivaldybę atvyko pirmieji evakuoti Lietuvos kariuomenei Afganistane talkinę vietos vertėjai ir jų šeimos nariai. Iš viso 14 šeimų, tarp jų 14 mažamečių vaikų ir vienas kūdikis“, – savo feisbuko paskyroje rašo A. Bautronis.
 
Meras akcentuoja, kad Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė, Šaulių sąjunga, Raseinių rajono savivaldybė, Raudonasis Kryžius ir kt. operatyviai pasiruošė afganistaniečių priėmimui – pažeidžiamos visuomenės grupės iš anksto buvo aprūpintos būtiniausiomis priemonėmis.
 
Rugpjūčio viduryje Afganistano prezidentas Ashrafas Ghanis išvyko iš savo šalies į Tadžikistaną, o į Kabulą įžengę Talibano kovotojai užėmė prezidento rūmus.
 
Afganistano prezidentas A. Ghanis tvirtino išvykęs iš šalies tam, kad būtų išvengta kraujo praliejimo, kai į sostinę Kabulą įžengė Talibano kovotojai. A. Ghanis neatskleidė, į kurią valstybę išvyko, bet teigė, kad jam likus Afganistane „daug patriotų būtų tapę kankiniais, o Kabulas būtų sunaikintas“.
 
Kabule pastarosiomis savaitėmis tvyro chaosas, o daugelis jo gyventojų skuba palikti miestą, dėl to keliuose susidarė didelės spūstys. Ten, kur eismas visai sustojo, žmonės metė savo automobilius ir bėgo.
 
Gyventojai baiminasi, kad, į valdžią grįžus talibams, moterys negalės išeiti iš namų, dirbti, mokytis ir lankytis viešose vietose nelydimos vyrų giminaičių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.25; 18:35

Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vykdoma afganistaniečių evakuacijos operacija įgavo pagreitį – pirmieji su Lietuvos kariuomene Afganistane dirbę vertėjai ir jų šeimų nariai yra atskraidinami į Lietuvą. Naktį iš antradienio į trečiadienį Vilniaus oro uoste nusileis Lenkijos oro linijų lėktuvas, kuriuo į Lietuvą atvyksta 14-os vertėjų šeimos, iš viso – 50 asmenų.
 
Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, evakuacijos operacija prasidėjo penktadienį – jos vykdymui į Kabulą buvo išsiųsta 10-ies Lietuvos karių komanda su Užsienio reikalų ministerijos atstovu. Ši 11-os žmonių komanda ypatingomis sąlygomis per kelias dienas subūrė vertėjus ir jų šeimas Kabulo oro uoste bei su Lenkijos Vyriausybe suderino jų skrydį į Lietuvą.
 
Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, prasidėjusi operacija yra geriausiai pritaikyta besikeičiančiai situacijai Kabule. Jos scenarijus praėjusią savaitę sukurtas Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei aktyviai bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija ir sąjungininkais.
 
„Mūsų kariai atliko praktiškai sunkiai įsivaizduojamą operaciją – su sąjungininkų parama permesti į Kabulo oro uostą surankiotas mieste pasklidusias šeimas, padėti joms pasiekti evakuacijos vietą ir, galiausiai, su politiškai suderinta partnerių parama sėkmingai įgyvendinti evakuaciją“, – sako ministras A. Anušauskas.
 
„Lietuvos diplomatai šiomis dienomis dirba neskaičiuodami valandų, kad išgelbėtų mūsų talkininkus afganus. Sąjungininkų vienybė ir koordinuoti veiksmai šioje situacijoje svarbesni nei bet kada anksčiau. Esame ypač dėkingi Lenkijai ir kitiems mūsų partneriams bei mūsų diplomatinei tarnybai ir atstovybėms, padėjusioms užtikrinti susitarimus su kitomis valstybėmis ir sklandų kitų šalių teritorijų kirtimą“, – teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Spartan. Slaptai.lt nuotr.
 
„Dar nežinome šios sudėtingos operacijos baigties, bet jau šiandien galiu pasakyti, kad Afganistano žmonių nusileidimas Lietuvoje – tai stipraus ir nuolatinio bendradarbiavimo tarp Lietuvos institucijų ir su sąjungininkais rezultatas. Svarbu nepamiršti, kad didelis nematomas darbas buvo atliktas ir dar atliekamas ne tik Kabule esančios komandos, bet ir karių bei civilių Lietuvoje“, – sako Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys.
 
Lietuva misiją Afganistane vykdė beveik 20 metų, iki šiol vienintelį kartą istorijoje aktyvavus 5-ąjį NATO straipsnį. 2002-2021 metais Afganistane tarnavo apie 5000 Lietuvos karių, kurie dalyvavo JAV vadovaujamoje operacijoje „Tvirta taika“ bei vykdė dvi pagrindines NATO operacijas: Tarptautinės saugumo paramos pajėgos (2002-2014 metais) ir „Tvirta parama“ (2015-2021 metais).
 
NATO šalių gynybos ministrai sprendimą pradėti misijoje „Tvirta parama“ tarnaujančių karių atitraukimą priėmė balandžio 14 d. Paskutinieji Lietuvos kariai iš Afganistano sugrįžo liepą.
 
Su Lietuvos kariuomene Afganistane darbo sutartis iš viso turėjo 115 vertėjų, dalis jų yra apdovanoti Lietuvos valstybiniais apdovanojimais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.25; 07:12

Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys tikisi, kad jau šią savaitę į šalį pavyks parskraidinti visus Lietuvos kariams padėjusius afganų vertėjus ir jų šeimų narius. Kariuomenės vadas sako, kad visi Lietuvos pagalbos anksčiau paprašę vertėjai jau yra kartu su Lietuvos kariais.
 
„Galiu pasakyti, kad šią minutę tie asmenys yra su mūsų grupe, su mūsų kariais. Dabar diplomatiniais kanalais sprendžiama, kaip reikia visą tą grupę asmenų, afganistaniečių kartu su mūsų kariais, šita darbo grupe grąžinti į Lietuvą“, – LRT radijui antradienį kalbėjo V. Rupšys.
 
Kariuomenės vadas pareiškė viltį, kad jau šią savaitę visi afganų vertėjai bus Lietuvoje.
 
„Atrodo, yra daug vilties, kad, padedant mūsų šalies politinei vadovybei, Krašto apsaugos ministerijai, kariniais kanalais, kuriuos esame užmezgę su mūsų sąjungininkais, tikrai tikiuosi, kad mes jau šią savaitę juos (vertėjus – ELTA) turėsime čia, Lietuvoje“, – teigė jis.
 
Pasak V. Rupšio, Afganistane šiuo metu yra daugiau nei 10 karių, kurie galėtų padėti atrinkti, patekti afganų vertėjams į kariuomenės teritoriją bei vykdyti diplomatines procedūras. Visi kariai anksčiau yra dalyvavę misijose Afganistane.
 
„Aplinka kariams yra žinoma. Aišku, ne tokia, kokia buvo tada, kai jie buvo misijoje. Dabar ten tikrai yra daug sumaišties, daug nežinomybės. Bet kiek dabar gaunu informacijos, viskas vyksta sėkmingai. Aš tikrai esu optimistas ir tą misiją tikrai įvykdysime“, – sakė kariuomenės vadas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.24; 09:00

Lietuvos Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadas pulkininkas Mindaugas Petkevičius perdavė pulkininko leitenanto Sebastiano Hebischo vadovavimą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei į pulkininko leitenanto Hageno Ruppelto rankas.
 
Buvusiam vadui padėkojo ir naujajam vadui sėkmės darbuose palinkėjo krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.
 
„Dėkoju pulkininkui leitenantui Hebischui už jo tvirtą lyderystę, profesionalumą ir puikiai atliktą darbą prisidedant prie mūsų regiono saugumo ir stabilumo. Linkiu sėkmės pulkininkui leitenantui Ruppeltui, kurio sukaupta patirtis kovinei grupei bus tikrai svarbi. Galiu užtikrinti, kad Lietuva suteiks jums visą reikalingą paramą“, – teigė viceministras V. Semeška.
 
„Daug buvo pasiekta 9-osios rotacijos metu ir mes siunčiame stiprų signalą, kad NATO vykdo savo įsipareigojimus ir dirba visų partnerių saugumui užtikrinti. Ačiū Lietuvos kariuomenės vadovybei už palaikymą ir visokeriopą paramą visai kovinei grupei. Ačiū „Geležinio Vilko“ vadui, kurio profesionalumas ir lyderystė buvo mūsų misijos sėkmės pagrindas“, – kalbėjo plk. ltn. S. Hebischas.
 
Vokietijos kariuomenės 93-iojo tankų mokomojo bataliono vadas plk. ltn. S. Hebischas kovinei grupei Rukloje vadovavo nuo šių metų vasario mėnesio. Jo pareigas perimantis plk. ltn. H. Ruppeltas nuo 2019 metų yra Vokietijos kariuomenės 414-ojo tankų bataliono vadas, anksčiau jis tarnavo įvairiuose Vokietijos kariuomenės padaliniuose.
 
Rotuojamoje kovinėje grupėje, kaip nurodoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime, šiuo metu tarnauja apie 1,2 tūkst. karių iš Vokietijos, Belgijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos ir Čekijos. Šis aukštos parengties daugianacionalinis Aljanso kovinis pajėgumas Lietuvoje dislokuotas 2017 metų pradžioje kaip bendras ir reikšmingas NATO sąjungininkų indėlis į Baltijos regiono saugumo sustiprinimą.
 
„Jūs visi esate geras NATO pavyzdys, jūs kariai, užtikrinantys saugumą ir bendradarbiavimą. Visą jūsų rotacijos laiką išnaudojome prasmingai, treniravomės kartu, dalinomės patirtimi, siekėme tobulėti ir galiu tik pasidžiaugti mūsų bendrais pasiekimais, kuriuos įrodėme tarptautinių pratybų „Geležinis Vilkas 2021 I“ metu“, – 9-osios rotacijos kariams sakė „Geležinis Vilkas“ vadas plk. M. Petkevičius.
 
NATO Priešakinių pajėgų kovinė grupė šiandien yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtį. Kovinė grupė treniruojasi ne tik su Lietuvos kariais, bet ir su pratyboms į Lietuvą atvykusiais JAV sunkiojo bataliono, NATO oro policijos misijos kariais, dalyvauja ir svarbiausiose nacionalinėse Sausumos pajėgų pratybose „Iron Wolf“ I ir II. Su Lietuvos kariais rotuodamiesi NATO kovinėje grupėje jau yra treniravęsi per 12 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių – Belgijos, Čekijos, Islandijos, Kroatijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Prancūzijos ir Vokietijos.
 
Kovinei grupei vadovauja ir didžiausią karių skaičių skiria Vokietija, sakoma KAM pranešime. Ši šalis demonstruoja lyderystę ir įgyvendindama poligonų modernizacijos projektus, investuodama į karinio mokymo infrastruktūrą Lietuvoje nuo 2018 metų. Vienas didžiausių numatomų iki 2023 m. įgyvendinti projektų – apie 40 mln. eurų investicijos Rukloje dislokuotos kovinės grupės reikmėms – technikai ir įrangai, remontui ir sandėliavimui skirta infrastruktūra. Bus įkurtas naujas apsaugos postas, administracinis pastatas, įvairios paskirties sandėliai, remonto dirbtuvės ir kita.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.11; 07:03

Lietuvos kariuomenė didina skiriamą pagalbą migracijos situacijai šalyje suvaldyti. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Lietuvos kariuomenė plečia paramos Vidaus reikalų ministerijai apimtį ir didina į pagalbą šiai institucijai skiriamų karių skaičių. Artimiausiu metu migracijos situacijai suvaldyti skirtų karių atliekamų užduočių sąrašas pasipildys inžineriniu tvoros įrengimu pasienio ruože bei pagalba Viešojo saugumo tarnybai sustiprinant nelegalių migrantų apgyvendinimo vietų apsaugą, teigiama kariuomenės pranešime.
 
„Lietuvos kariuomenė ir toliau didina paramą, o priėmus atitinkamus politinius sprendimus, dar daugiau remsime Vidaus reikalų ministerijos vienetus. Situacija šalyje yra tikrai sudėtinga, todėl kaip valstybės piliečiai ir gynėjai darome ir darysime viską, kas mūsų galioje, kad prisidėtume prie jos suvaldymo. Visgi reikia nepamiršti – kitos grėsmės nesumažėję, nepakitę ir mūsų įsipareigojimai sąjungininkams, esantiems Lietuvoje, kaip ir mūsų įsipareigojimai Aljansui. Planuodami Lietuvos kariuomenei skirtas naujas užduotis, jas įvertiname ir numatome vykdymą taip, kad iškilus karinei grėsmei, mūsų pasiruošimas ir gebėjimas ginklu ginti valstybę būtų aukščiausios parengties“, – teigia Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys.
 
Šiuo metu Lietuvos kariuomenė Vidaus reikalų ministerijos institucijoms padėti jau yra skyrusi daugiau kaip 1000 karių. Didžiausias karių kiekis skiriamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos patrulių sustiprinimui pasienio ruože, kariai užtikrina lauko stovyklos Pabradės užsieniečių registravimo centre bei palapinių-angarų asmenų izoliavimui Druskininkuose ir Kabeliuose funkcionavimą, padeda įrengti palapinių miestelį Rūdninkuose, taip pat atskiras karių skaičius numatytas pasitelkti, prireikus greitai reaguoti į galimus incidentus.
 
Be šių pajėgumų, Lietuvos kariuomenė taip pat yra skyrusi karininkus logistinių klausimų konsultacijoms Vidaus reikalų ministerijai, Vyriausybės kanceliarijai – sprendimo priėmimo procesų valdymams paremti, taip pat ryšio karininkus Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, kurių pagalba palaikomas nepertraukiamas bendradarbiavimas su VSAT.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.30; 20:00

Šaulių sąjunga stabdo budėjimus prie Baltarusijos sienos. LŠS nuotr.

Šaulių sąjunga stabdo budėjimus prie Baltarusijos sienos – nuo liepos pirmadienio Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) baigia teikti pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams siekiant suvaldyti migracijos srautus prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos.
 
Šauliai, atsižvelgdami į situaciją prie Baltarusijos sienos, tarnybą pradėjo birželio 2-ąją ir iš viso per visą budėjimo laikotarpį pasienyje praleido 5460 valandų. Vykdydami savo šaulio pareigą, neatlygintinai į pasienį suvaldyti migrantų krizės per šį laikotarpį vyko 455 šauliai iš visų LŠS rinktinių. Kai kurie sąjungos nariai į pasienį keliavo ir po keletą kartų.
 
Per beveik du mėnesius šauliai Valstybės sienos apsaugos tarnybai padėjo keturiose užkardose: Puškų, Adutiškio, Kabelių ir Kapčiamiesčio pasienio ruožuose.
 
Nuo šiol prie sienos su Baltarusija Valstybės sienos apsaugos pareigūnams pagalbą teiks gausesnės Lietuvos kariuomenės pajėgos. Šauliai, kaip nurodoma LŠS pranešime, ir toliau stebės situaciją bei prireikus vėl teiks pagalbą sienos apsaugai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.20; 08:00

Dezinformacijos taikiklyje – NATO pratybos ir Lietuvos užsienio politika Baltarusijos režimo atžvilgiu. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Birželį nustatytas itin išaugęs Lietuvos valstybei priešiškos dezinformacijos srautas nacionalinio saugumo, valstybės gynybos ir NATO pajėgumų stiprinimo temomis, pranešė Lietuvos kariuomenė.
 
Nuo balandžio stebimas nuoseklus šių temų eskalacijos augimas, kuris sietinas su strateginiais nacionalinės ir tarptautinės reikšmės įvykiais – birželį vykusiu NATO viršūnių susitikimu, Baltijos valstybių ir JAV prezidentų susitikimu, krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko ir Lietuvos kariuomenės vado gen. lt. Valdemaro Rupšio susitikimais su NATO Jungtinės pajėgų vadavietės Brunsume vadu gen. lt Joergu Vollmeriu, informacine Didžiosios Britanijos ir Rusijos konfrontacija Juodojoje jūroje bei NATO tarptautinėmis ir nacionalinėmis pratybomis „Sea Breeze 21“, „Budrus Sakalas 21“, „Stiprus Grifonas 21“, „Baltijos tvirtovė 21“ bei kitais mokymais, sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
 
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai birželio 1–30 dienomis iš viso identifikavo 374 atvejus, turinčius neigiamos informacinės veiklos bruožų, Lyginant su geguže, Lietuvos informacinėje aplinkoje fiksuotas aukštesnis neigiamos informacinės veiklos aktyvumas.
 
Birželį pagrindiniai taikiniai, atsižvelgiant į neigiamos informacinės veiklos intensyvumą, periodiškumą ir turinį, buvo Lietuvos siekis stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą NATO politiniu lygmeniu, karinės pratybos bei sąjungininkų karių buvimas Baltijos šalyse. Buvo aktyviai skleidžiami melagingi naratyvai, kad NATO kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, tikslingai menkinama mūsų šalyje dislokuotų sąjungininkų karių svarba.
 
Teigta, kad, prisidengdamas Juodojoje jūroje vykstančiomis pratybomis „Sea Breeze 21“, Aljansas neva tiekia Ukrainos kariams ginklus ir treniruojasi vykdyti karines operacijas Rusijos okupuotame Kryme, o greta jos sienų vykdoma nesibaigianti destabilizacija, siekiant šią valstybę išprovokuoti „atsakui“. Akcentuota, kad neva Vakarų šalys vykdo „karinį Ukrainos teritorijos įsisavinimą“.
 
Antrasis pagal aktyvumą mūsų valstybei priešiškos informacinės veiklos taikinys – Lietuvos užsienio politika Baltarusijos režimo atžvilgiu, ypač dėl principingos mūsų valstybės pozicijos dėl „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo ir sankcijų Aliaksandro Lukašenkos režimui įvedimo.
 
Platinti melagingi naratyvai, neva Lietuva kišasi į kitų valstybių vidaus reikalus. „Agresyvių ir Baltarusijai priešiškų Vakarų“ naratyvas buvo sistemingai atkartojamas visą mėnesį, o ypač suaktyvėjo po ES sprendimo išplėsti sankcijas A. Lukašenkos režimui, kurios įvardintos „masiniu hibridiniu išpuoliu“ prieš Baltarusiją, sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
 
Birželį Lietuvos istorija, Antrojo pasaulinio karo ir sovietinės okupacijos vertinimas, šalies teisėsaugos institucijų ir teismų veikla taip pat buvo tarp pagrindinių dezinformacijos taikinių. Teigta, neva Lietuva yra istoriją „perrašanti“, nedemokratinė valstybė, kurioje pažeidžiamos žmogaus teisės ir žodžio laisvės.
 
Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, tolesniu konstitucinių pagrindų apsaugos, Lietuvos narystės NATO, užsienio politikos, energetikos bei ekonomikos temų eskalavimu buvo siekiama daryti poveikį visuomenei, mažinti piliečių pasitikėjimą aukščiausiomis šalies institucijomis bei menkinti priklausymo Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai svarbą.
 
Neigiama informacinė veikla daugiausia buvo vykdoma su Rusijos ir Baltarusijos informacine- elektronine aplinka susijusiais šaltiniais. Priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, norint sukelti Lietuvos piliečių nepasitenkinimą savo valstybe, skatinti nusivylimo nuotaikas, klaidinti, skaldyti ir supriešinti tarpusavyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.10; 19:15

Į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje atvyko per 400 jaunuolių. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos išvakarėse į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje atvyko per 400 jaunuolių, kurie konstitucinę pareigą Tėvynei atliks Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ (MPB „Žemaitija“) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotame (Kęstučio batalionas) ir Kunigaikščio Margirio (Margirio batalionas) pėstininkų batalionuose.
 
Kęstučio batalione tarnybą pradėjo daugiau kaip 280 karių, o Margirio batalione – apie 130 karių, atvykusių iš visos Lietuvos. Kaip skelbiama Lietuvos kariuomenės pranešime, kartu su vaikinais į tarnybą atvyko ir 8 merginos. Apie 100 karių tarnybą pasirinko atlikti savo noru ir daugiau nei 280 į šaukiamųjų sąrašą patekusių jaunuolių išreiškė norą tarnybą atlikti pirmumo tvarka, o tik 27 pašaukti tarnybą atlikti privaloma tvarka. Iš viso šiais metais nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą jau pradėjo 1160 karo prievolininkų.
 
Į MPB „Žemaitijos“ batalionus atvykusius karo prievolininkus pasitiko bataliono personalo specialistai, kuopų instruktoriai bei Karo policijos pareigūnai, kurie patikrino, ar būsimieji kariai neturi neleistinų daiktų, ar nėra apsvaigę nuo alkoholio bei psichotropinių medžiagų. Po patikros būsimieji kariai gavo karines uniformas, kuprines ir kitus ekipuotės elementus. Kariai susipažino su daliniu ir tą pačia dieną įsikūrė kareivinėse. Vėliau buvo suskirstyti į grupes, supažindinti su saugumo reikalavimais bei dienotvarke batalione. Kęstučio batalione jaunųjų karių rengimas vyksta jau seniai, o į Margirio batalioną atvykę karo prievolininkai – trečioji nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradėsiančių karių laida.
 
Tarnybos metu Lietuvos kariuomenės daliniuose jaunieji kariai įveiks bazinį kario kursą, kuriame bus supažindinti su pagrindiniais karybos bei medicinos principais, taip pat ginklais bei daugeliu kitų kariuomenės gyvenimo sričių, kurias vėliau gilins jau padalinio sudėtyje.
 
Atlikę 9 mėnesių trukmės tarnybą jaunuoliai įgyja pagrindinius valstybės gynybai būtinus įgūdžius, gali rinktis profesinę ar savanoriškąją karo tarnybas ar tapti parengtuoju Lietuvos kariuomenės personalo rezervu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.06; 11:00

Krašto apsaugos ministerijoje įvyko susitikimas su Ispanijos kariuomenės vadu admirolu generolu Teodoru E. Lopezu Calderonu. A. Pliadžio/KAM nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys penktadienį susitiko su Lietuvoje apsilankiusiu Ispanijos kariuomenės vadu admirolu generolu Teodoru E. Lopezu Calderonu. Krašto apsaugos ministerijoje su svečiu iš Ispanijos buvo aptartas dvišalis bendradarbiavimas, saugumo situacija regione ir artėjančio NATO viršūnių susitikimo klausimai.
 
„Dėkojame Ispanijai už aktyvų indėlį stiprinant Baltijos regiono saugumą, sąjungininkų parama prisideda prie karinės agresijos atgrasymo ir padeda apginti Aljanso teritoriją. Todėl Lietuva siekia užtikrinti NATO pajėgų buvimą čia, efektyvų ir greitą NATO pastiprinimą bei užtikrintą oro gynybą krizės ar konflikto atveju“, – Ispanijos kariuomenės vadui sakė ministras A. Anušauskas.
 
Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. V. Rupšys irgi padėkojo už Ispanijos indėlį į mūsų šalies saugumą.
 
„Siųsdama savo karius iš taip toli, Ispanija parodo, kad mūsų regionui kylančios grėsmes jiems suprantamos ir jie pasiruošę prisidėti prie atgrasymo ir, prireikus, Lietuvos gynybos. Tai vertina tiek Lietuvos kariai, tiek visuomenė“, – susitikimo metu sakė gen. ltn. V. Rupšys.
 
Krašto apsaugos ministerija informuoja, kad admirolas generolas T. E. Lopezas Calderonas Lietuvoje lankosi kartu su Ispanijos kariuomenės Jungtinio štabo viršininku generolu leitenantu Fernandu García Gonzalez-Valerio bei operacijų vadu generolu leitenantu Franciscu Braco Carbo.
 
Planuojama, kad penktadienį Ispanijos delegacija vyks į Šiaulius, kur aplankys aštuntą kartą NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančius Ispanijos karius. Ispanijos karinės oro pajėgos su septyniais „Eurofighter Typhoon“ naikintuvais Lietuvoje misijai vadovauja nuo gegužės pradžios. Planuojama, kad misiją iš Šiaulių ispanai vėl vykdys 2022 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.12; 08:16

Rukloje susitiko Lietuvos ir Belgijos kariuomenių vadai. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Trečiadienį Rukloje kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, susitikęs su Lietuvoje viešinčiu Belgijos kariuomenės vadu admirolu Micheliu Hofmanu, aptarė šalių karinį bendradarbiavimą, NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės veiklą, pratybas ir ateities planus, pranešė Lietuvos kariuomenė.
 
„Susitikimo metu kalbėjomės apie saugumo situaciją, galimus bendrus projektus, aktualius iššūkius, kylančius skiepijant karius ir kovojant su propaganda. Padėkojau Belgijos kariuomenės vadui už siunčiamus karinius sausumos ir oro pajėgumus, kurie stiprina karinį atgrasymą Lietuvoje. Nuoširdžiai tikiu, kad nauda abipusė, nes Belgijos kariams tai galimybė tobulinti karinius įgūdžius ir pažinti mūsų šalį. Jie yra savotiški mūsų šalies ambasadoriai. Grįžę į namus, papasakoja apie Lietuvos kultūrą ir ypatybes. Kai kurie atvyksta čia su šeimomis,“ – po susitikimo sakė generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
 
Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, Belgijos kariuomenės vadas savo ruožtu pasidžiaugė ilga bendradarbiavimo su Lietuva gynybos srityje istorija. Jis dėkojo už galimybę Belgijos kariams treniruotis ir veikti kitoje aplinkoje, taip stiprinant karių įgūdžius ir keliant moralę.
 
Dvišalis kariuomenės vadų susitikimas yra Belgijos krašto apsaugos vadovybės vizito dalis. Belgijos gynybos ministrė Ludivine Dedonder ir Belgijos kariuomenės vadas admirolas Michelis Hofmanas atvyko aplankyti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje dislokuotų savo karių.
 
Lietuvos ir Belgijos bendradarbiavimas gynybos srityje vykdomas įvairiose srityse. Ypač aktyvus NATO pajėgumų stiprinimas Baltijos regione.
 
Belgija yra aktyvi NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse dalyvė ir buvo pirmoji NATO valstybė, kuri vykdė šią operaciją 2004 m., Lietuvai tapus Aljanso nare. Iki šiol Belgijos kariai Šiauliuose oro policijos misiją vykdė šešis kartus.
 
Nuo 2017 m. Belgija dalyvauja NATO Priešakinių pajėgų bataliono misijoje. Lietuvos kariuomenės Mechanizuotoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ integruota tarptautinė kovinė grupė yra tiesioginis atsakas į agresyvius ir provokacinius karinius Rusijos veiksmus prie NATO teritorijos sienų, kurie lėmė stabilumo ir saugumo susilpnėjimą, didesnį saugumo situacijos nenuspėjamumą ir saugumo aplinkos pokyčius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.12; 18:00

Taikiniai. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai praneša apie praėjusį mėnesį išaugusį nedraugiškų informacijos šaltinių dėmesį su užsienio politika ir gynyba susijusioms temoms. Šiemet balandį Lietuvos informacinėje erdvėje iš viso fiksuota 370 neigiamos informacinės veiklos atvejų, pranešė Lietuvos kariuomenė.
 
Šių metų balandį Lietuvos parama Ukrainai ir solidarumas su Čekijos Respublika, kuri patyrė Rusijos slaptųjų tarnybų įvykdytą teroristinį išpuolį, tapo pagrindiniu nedraugiškų informacijos šaltinių taikiniu.
 
Pasak Lietuvos kariuomenės, priešiškoje informacinėje aplinkoje siekta kurti Lietuvos, kaip neracionaliai besielgiančios, rusofobiškos ir agresyvią užsienio politiką vykdančios valstybės įvaizdį, kurį formavo Rusijos oficialių asmenų – politikų ir diplomatų – pareiškimai.
 
Reaguota į Lietuvos politinio gyvenimo aktualijas. Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pakomentavus, kad „Rusija iš esmės yra valstybė, kuri remia terorizmą ir teroristinius veiksmus“, teigta, jog tokie pareiškimai demonstruoja piktavališką ketinimą, besiribojantį su įžūlia apgaule arba visišką nekompetenciją. Taip pat priešiškos reakcijos sulaukė Lietuvos Seimo balandžio 28 d. priimta solidarumo su Ukraina rezoliucija, smerkusi Rusijos keliamą įtampą regione ir telkiamas karines pajėgas šios valstybės pasienyje.
 
Daugiausia neigiamo dėmesio Lietuvai fiksuota balandžio 23–25 dienomis, mūsų valstybei solidarizuojantis su Čekija ir paskelbus apie dviejų Rusijos diplomatų išsiuntimą dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu. Lietuvos ir kitų valstybių sprendimas dėl Rusijos diplomatų išsiuntimo vadintas „politika, nesuderinama nei su aritmetika, nei su politine logika, nei su sveiku protu“. Buvo pabrėžiama, kad solidarumą su Čekija pareiškusios Baltijos šalys neva veikia JAV paliepimu, siekdamos įtikti amerikiečiams, sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyr. specialistas, atstovas SAM dezinformacijos valdymo klausimais Mažvydas Kunevičius, SAM nuotr.
 
Aptariant gynybos temas, didžiausias neigiamos informacinės veiklos suaktyvėjimas buvo užfiksuotas reaguojant į balandžio 14 d. įvykusį oficialų JAV prieštankinių granatsvaidžių M72LAW perdavimą Lietuvos kariuomenės KASP pajėgoms. Buvo siekiama menkinti Lietuvos karinius pajėgumus, vyravo pašiepiantys klaidinami naratyvai, kad neva JAV išmeta nereikalingą šlamštą. Melagingai teigta, kad granatsvaidžius JAV ne perdavė Lietuvai, o neva pardavė už išgalvotą 10 milijonų JAV dolerių sumą.
 
Taip pat, pasak Lietuvos kariuomenės, reaguota į Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos susitikimą su mūsų valstybėje dislokuotų NATO ir Jungtinių Amerikos Valstijų karinių vienetų vadais, krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko susitikimus su Estijos ir Latvijos gynybos ministrais, kariuomenės vado gen. lt. Valdemaro Rupšio oficialų vizitą Lenkijoje, NATO ir Lietuvos karines pratybas.
 
Oficialių Rusijos pareigūnų reakciją bei eskalaciją priešiškoje informacinėje aplinkoje kėlė ir NATO šalių pasirengimas gegužę Europoje vyksiančioms JAV karinėms pratyboms „Defender Europe 21“. Nors nuo balandžio 6 d. pati Rusija kėlė įtampą santykiuose su NATO ir Ukrainos pasienyje bei okupuotame Kryme pradėjo telkti savo reguliariąsias karines pajėgas, tačiau pasirodė teiginiai, jog pratybos „Defender Europe 21“ esą tik dar vienas abejotinas Aljanso bandymas demonstruoti vienybę ir pasirengimą gynybai su išgalvotomis grėsmėmis. O Vakarai neva sąmoningai eskaluoja įtampą šalia Rusijos sienų, dislokuodami NATO karius bei pajėgas Juodosios jūros regione, sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
 
Tarp balandį eskaluotų temų taip pat buvo Lietuvos – Baltarusijos santykiai, mūsų valstybės siekis atsijungti nuo BRELL elektros sistemos, dujotiekio su Lenkija GIPL projekto įgyvendinimas, energetinio savarankiškumo tikslai, teismo sprendimas Sausio 13-osios byloje, Lietuvos istorija, konstitucinių pagrindų apsauga bei narystė NATO.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.09; 16:00

Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys sako, kad situacija Ukrainos – Rusijos pasienyje Lietuvai tiesioginės grėsmės nekelia, nors, pažymi jis, Maskvos telkiamos karinės pajėgos ir eskaluojama įtampa turi įtakos NATO šalių saugumui.
 
„(Rusijos – ELTA) pajėgų telkimas rytinėje Ukrainos dalyje arba prie rytinės Ukrainos sienos yra grėsmė saugumui bendrai: NATO saugumui ir mūsų, kaip NATO narės, saugumui“, – žurnalistams sakė Lietuvos kariuomenės vadas po ketvirtadienį vykusio susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda.
 
Pasak jo, kaip klostysis saugumo situacija toliau, labai priklausys nuo tolesnių Ukrainos pasienyje sutelktų Rusijos karinių vienetų veiksmų.
 
Kita vertus, pažymėjo V. Rupšys, negalima sakyti, kad dėl agresyvių Kremliaus veiksmų Ukrainos pasienyje Lietuvai kyla tiesioginė grėsmė. „Tiesioginės grėsmės Lietuvai turbūt ir geografiškai mes negalime sakyti, kad matome“, – žurnalistams sakė kariuomenės vadas.
 
Tačiau, pažymėjo jis, įsiplieskus kariniams veiksmams, Lietuvos ir NATO saugumo situacija keistųsi. Tai, tikino kariuomenės vadas, turėtų įtakos ir Aljanso narių veiksmams užsitikrinant saugumą.
 
„Kilus bet kokiam kariniam konfliktui, tai paveiktų tiek mūsų, tiek NATO saugumą ir veiksmus“, – sakė jis, pažymėdamas, kad apie pasiruošimą situacijai buvo informuotas ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.
 
Tai, kad Rusijos eskaluojamą situaciją atidžiai stebi Aljansas, patvirtino ir susitikime dalyvavęs NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas pulkininkas Jacobas S. Larsenas.
 
„NATO labai atidžiai stebi situaciją, ir Rusijos karinių pajėgų telkimas kelia labai didelį nerimą. Tai nėra paaiškinama. Niekas nepripažins Rusijos neteisėtos Krymo aneksijos. NATO pajėgos Lietuvoje yra susitelkusios atgrasymui, kad būtų galima užtikrinti žmonių laisvę“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė jis.
 
„NATO yra visuomet pasiruošusi ginti šalis. Mes esame gynybinė organizacija, stebime situaciją Ukrainoje labai atidžiai“, – pridūrė Jacobas S. Larsenas.
 
Lietuvos prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį susitiko su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais. Susitikimas skirtas apžvelgti NATO misijų tikslus ir rezultatus, sąveiką su Lietuvos kariuomene, civiliais ir kitomis užsienio misijų grupėmis Baltijos šalių regione.
 
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pakvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną susitikti derybų karo draskomoje Rytų Ukrainoje, pabrėždamas, kad čia atsinaujinusios kovos kelia pavojų milijonų žmonių gyvybėms.
Valdemaras Rupšys. Vyr. eil. Michailo Lysenko nuotr.
 
Pasiūlymas susitikti derybų pateiktas, kai pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjo susirėmimai tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du regionus šalies rytuose. Kilo susirūpinimas dėl galimo šio ilgalaikio konflikto paaštrėjimo.
 
Ukraina, Europos Sąjunga (ES) ir JAV neseniai pareiškė susirūpinimą dėl atsinaujinusios įtampos tarp Rusijos ir Ukrainos ir apkaltino Rusiją telkiant tūkstančius karių prie šiaurinės ir rytinės Ukrainos sienų. Teigiama, kad prie Ukrainos sienos yra sutelkta per 100 tūkst. Rusijos karių.
 
V. Zelenskis teigia, kad Ukraina nori užbaigti konfliktą diplomatinėmis priemonėmis, bet yra pasiruošusi gintis, jei bus užpulta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.22; 13:36

Vilniaus gatvėmis žygiuoja Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) trečiadienį vykusiame posėdyje iškeltas klausimas, kodėl 2017 m. mokyklose įvestas pasirenkamasis dalykas – Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba – yra vos 38 šalies mokyklose.
 
Reaguodamas į ne itin džiuginančią statistiką, krašto apsaugos viceministras sako, kad ketinama šį dalyką padaryti privalomą, o NSGK narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius užsimena ir apie inovatyvesnes, patriotiškumą bei nusiteikimą gini šalį ugdančias priemones.
 
Konservatorių frakcijai priklausančio parlamentaro teigimu, reikėtų rimtai pasvarstyti apie kompiuterinį žaidimą, kuriame vaikai galėtų įsijausti į lietuvį herojų, nugalintį pabaisas ir visus priešus.
 
„2017 m. tuometinės Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva buvo sukurtas toks modulis kaip nacionalinis saugumas ir krašto apsauga, kuris turėjo būti integruotas į mūsų mokyklų 9-11 klausių švietimo programas. Kaip sekasi tai įgyvendinti, kiek mokyklų jį turi?“, – posėdyje dalyvavusių krašto apsaugos ir švietimo viceministrų trečiadienį klausė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
 
Pasak jo, šis klausimas yra itin svarbus, nes siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, turi būti vykdoma įvairiapusė veikla.
 
„Pilietinis, patriotinis švietimas, kritinio mąstymo ugdymas, praktinių žinių suteikimas. Vyriausybės programoje pilietinis patriotinis ugdymas yra labai aiškiai įtvirtintas“, – priminė L. Kasčiūnas.
 
Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus komiteto nariams pateikė itin kuklius skaičius apie pasirenkamo dalyko – nacionalinis saugumas ir krašto apsauga – populiarumą šalies mokyklose. Pasak jo, su šiuo dalyku mokiniai yra supažindinami vos 38 mokyklose iš 1000.
 
Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Pavasario duomenimis, iš 1000 mokyklų šis pasirenkamasis dalykas yra dėstomas tik 38 mokyklose. Skaičiai yra tokie mažiau nei minimalūs“, – NSGK posėdyje sakė viceministras.
 
Todėl, jo teigimu, šiuo metu brandinama mintis pasiūlyti šį dalyką padaryti privalomą Lietuvos mokyklose.
 
„Galvojame (…) inicijuoti diskusiją dėl privalomo nacionalinio saugumo ir gynybos dalyko įvedimo galimybių į formalų švietimą“, – sakė viceministras, pažymėdamas, kad tai yra numatyta ir dabartinės Vyriausybės programoje.
 
NSGK posėdyje sudalyvavęs švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius sutiko, kad tai, jog užsiėmimai apie nacionalinį saugumą ir krašto apsaugą yra vedami vos keliose dešimtyse mokyklų, yra tikrai prastas rezultatas.
 
Anot viceministro, tai gali lemti įvairios priežastys: dalykų, kuriuos galima laisvai rinktis, yra gana daug, o mokiniai renkasi dalykus, įvertinę savo užimtumą bei interesus.
 
„Mokiniai yra linkę iš viso nesirinkti arba pasirinkti labai tikslingai“, – teigė jis.
 
Tačiau R. Skaudžiaus teigimu, klausimai, susiję su krašto gynyba ir patriotiškumu, nėra paliekami visiškai nuošalyje. Pasak jo, pilietinio bei patriotinio ugdymo klausimai mokyklose pateikiami ir kitų užsiėmimų metu.
Karinės pratybos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Pilietiškumo pagrindai dėstomi kaip atskiras dalykas 9-10 klasėje, literatūros pamokose susipažįstama su tremtinių ir partizanų menine kūryba, mokiniai nagrinėja įvairias temas“, – aiškino viceministras.
 
Kartu, tęsė jis, su šiomis temomis susiduriama ir mokinių atstovaujamose organizacijose, kaip ateitininkai, skautai, maironiečiai ir kt.
 
Anot viceministro, ko gero, pagrindinė priežastis, kodėl nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa pasirenkama tik nedaugelyje mokyklų, yra asmenybės, kurios ir veda šiuos užsėmimus.
 
„Tikrai yra mokyklų, kuriose statomos sėkmės istorijos, tačiau pagrindas yra žmogiškasis faktorius. Tai yra asmenybė, kuri sugeba prikviesti į būrelius. Ypač 3-4 gimnazijų klasėje, jie yra labai užimti ir jie turi būti labai orientuoti“, – teigė jis.
 
Siūlo sukurti kompiuterinį žaidimą apie „lietuvį karį“
 
Konservatorių frakcijai Seime priklausantis Arvydas Pocius NSGK posėdyje diskutuojant, kaip sudominti mokinius krašto gynybos bei patriotiškumo klausimais, ragino ieškoti inovatyvių sprendimų. Pasak A. Pociaus, vienas iš tokių sprendimų galėtų būti lietuviško kompiuterinio kovinio žaidimo sukūrimas, kuriame vaikai galėtų įsijausti į priešus nugalintį lietuvį „karžygį–herojų“.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Deja, lietuviško (kovinio kompiuterinio žaidimo – ELTA) mes neturime. Aš matyčiau vieną iš priemonių, kuomet būtų galima į vaikus išeiti per lietuviškus kompiuterinius žaidimus. Kur vaikas matytų lietuvį karį, karžygį, herojų ir jis norėtų būti lietuviu karžygiu, kuris nugalėtų visas pabaisas ir visus priešus. Tai yra vienas iš konkrečių pasiūlymų, o kas tai galėtų padaryti, aš nežinau. Gal reikėtų ieškoti lėšų tokioms programoms ir jos tikrai pasiteisintų“, – sakė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas.
 
Jo teigimu, reikia pripažinti, kad apie patriotizmą ir svarbius krašto gynybos reikalus kalbantis senjoras ne visada yra suprantamas jaunesnės kartos.
 
„Kad ateis, su visa pagarba, senukas… Vaikams ne visada yra įdomu, ką tas senukas kalba, reikia kažko šiuolaikiško“, – sakė A. Pocius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.07; 13:30

Lietuvos kariuomenė: dezinformacijos srautas pernai išaugo 18 proc. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (SKD) analitikai praėjusiais metais fiksavo 3412 valstybei priešiškos ar nedraugiškos informacinės veiklos atvejų, buvo įvykdyta 10 priešiškų informacinių operacijų.
 
Lyginant su ankstesnių metų duomenimis, bendras priešiškos ar nedraugiškos informacinės veiklos atvejų skaičius Lietuvos informacinėje erdvėje išaugo 18 proc., sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
 
Pernai pagrindiniu informacinių grėsmių šaltiniu Lietuvai buvo trečiųjų šalių, nepriklausančių NATO ir Europos Sąjungai (ES), bei nevalstybinių veikėjų vykdyta informacinė veikla, nukreipta prieš valstybės nacionalinius interesai ir jos raidai svarbius klausimus.
 
Lietuvos narystė NATO ir ES, Aljanso pajėgumų stiprinimas Baltijos regione, dvišaliai ir tarptautiniai santykiai, energetinės nepriklausomybės siekis, ekonominis stabilumas, istorija bei socialinės apsaugos užtikrinimas praėjusiais metais toliau išliko pagrindiniais dezinformacijos taikiniais.
 
Pasauliui susidūrus su pandemija, pirmą pusmetį informacinės erdvės stebėsena daugiausia orientuota į COVID-19 situaciją ir į su ja susijusias informacinės veiklos tendencijas Lietuvoje. Buvo platinama tikrovės neatitinkanti informacija, neva COVID-19 yra dirbtiniu būdu sukurtas virusas ir JAV slaptųjų tarnybų biologinis ginklas. Spekuliuota apie tariamus farmacijos kampanijų ar vyriausybių planus pradėti masinę gyventojų vakcinaciją ir 5G tinklo plėtrą, prisidengiant pandemija. Iš viso nuo 2020 m. pradžios iki birželio 1 d. Lietuvos informacinėje erdvėje nustatyti 1484 incidentai, susiję su COVID-19 situacijos valdymu Lietuvoje ir užsienyje.
 
Antrą 2020 m. pusmetį identifikuoti 1928 į svarbiausius Lietuvos valstybės sektorius orientuoti priešiškos informacinės veiklos atvejai.
 
Didžiausias neigiamos informacijos aktyvumas fiksuotas su gynyba, užsienio politika, ekonomika ir energetika susijusiomis temomis.
 
Lietuvai suabejojus rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje vykusių rinkimų skaidrumu ir pareiškus paramą vienai iš opozicijos lyderių Sviatlanai Cichanovskajai, prieš mūsų valstybę pradėtas vykdyti plataus masto informacinis spaudimas – Lietuva kaltinta kišimusi į pastarosios vidaus reikalus, protestų prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą organizavimu, rėmimu ir finansavimu. 
 
Nuo 2020 m. pradžios prieš Lietuvos valstybę, NATO ir sąjungininkus įvykdyta 10, iš kurių 7 hibridinės, susidedančios iš informacinių ir kibernetinių incidentų, priešiškų informacinių operacijų. Šios operacijos sietinos su trimis pagrindiniais įvykiais – dėl COVID-19 įvestu karantinu, jungtine Lietuvos ir Lenkijos iniciatyva dėl nedemokratinių rinkimų Baltarusijoje ir Lietuvos Respublikos Seimo porinkiminiu periodu bei valdžios perdavimo procesu. Atakos buvo nukreiptos prieš aukščiausias Lietuvos valdžios institucijas, JAV, Lietuvos kariuomenę, NATO, ES, dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius.
 
Lyginant su ankstesniųjų metų duomenimis, 2020 m. vykdytos priešiškos informacinės operacijos išsiskyrė platesniais mastais bei aukštesniu pasirengimo, žinių apie nacionalinius ir tarptautinius procesus lygiu.
 
Pagrindiniai priešiški ar nedraugiški informacinės veiklos veikėjai išliko tie patys – su Rusija siejami internetiniai naujienų portalai, socialinių tinklų vartotojai bei televizijos, kurie kryptingai siekė formuoti neigiamą Lietuvos gyventojų nuomonę apie valstybės institucijų veiksmus pandemijai suvaldyti, užsienio politiką, kariuomenės įvaizdį ir pajėgumą ginti valstybę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.28; 09:00

Pistoletas „Heckler&Koch“ SFP9 SF „Paddle“. KAM nuotr.

Lietuvos kariuomenei penktadienį perduota pirmoji pistoletų „Heckler&Koch“ SFP9 SF „Paddle“ partija. Juos Lietuvos kariai gaus pagal pernai Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos ir vokiečių kompanijos „Heckler&Koch“ sudarytą sutartį.
 
„Šiais Vokietijos gamintojo „Heckler&Koch“ pistoletais užtikriname naują kokybės šuolį Lietuvos kariuomenėje, norime aprūpinti Lietuvos karius modernia ir pažangia ginkluote “, – sako krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška. Šie vokiečių kompanijos gaminami pistoletai, kaip pranešime pažymi Krašto apsaugos ministerija, buvo pasirinkti kaip labiausiai atitinkantys Lietuvos kariuomenės poreikius.
 
Visas užsakytas pistoletų kiekis Lietuvos kariuomenei bus pristatytas jau šią vasarą. Jie bus paskirstyti įvairiems Lietuvos kariuomenės vienetams.
 
Sutartyje taip pat numatyta galimybė, esant poreikiui, įsigyti pistoletų papildomai. Sutartis taip pat apima ir personalo mokymo eksploatuoti naujai gautą ginkluotę paslaugas.
 
Sprendimas pirkti naujus pistoletus Lietuvos kariams priimtas norint atsisakyti Lietuvos kariuomenėje skirtingo kalibro pistoletų ir pereiti prie vienodo kalibro 9×19 mm pistoletinio šovinio naudojimo, paliekant dar tinkamus naudoti rezerve bei pakeisti ginklus, kurių naudojimo resursas jau baigiasi.
 
Vokiečių gamintojo „Heckler&Koch“ pistoletai SF P9 SF „ Paddle“ buvo atrinkti iš trylikos gamintojų modelių. Atsirenkant pistoleto modelį atranka apėmė ir bandomuosius šaudymus įvairiomis sąlygomis – šaudymai buvo atliekami skirtingo tipo šaudyklose, taktikos lauke bei intervenciniame pastate.
 
Krašto apsaugos ministerijos pranešime nurodoma, kad šiuo metu Lietuvos kariuomenėje yra naudojami austriški „GLOCK 17“, amerikietiški „COLT 1911“, čekiški ČZ75 pistoletai, kurių didžiosios dalies naudojimo resursai jau baigiasi.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.27; 08:05

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su aplinkos ministru Simonu Gentvilu sutarė dėl galimybių vietos naujam kariniam poligonui ieškoti visoje Lietuvos teritorijoje. Poligono alternatyvų paieškai Krašto apsaugos ministerija balandžio pabaigoje skelbs naujo Žemės sklypo naujam poligonui įrengti galimybių studijos konkursą.
 
Atsižvelgdami į Žemaitijos regiono savivaldybių tarybų (Telšių, Mažeikių, Šiaulių, Akmenės, Kelmės) bei šių savivaldybių bendruomenių prašymus, krašto apsaugos ir aplinkos ministrai sutarė patikslinti Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendinį, kad būtų galima atlikti galimybių ir poreikio studiją naujam kariniam poligonui ir karinio mokymo teritorijoms įrengti visoje Lietuvos teritorijoje.
 
Šios studijos išvadose nustačius poreikį objektą įrengti kitoje, ne vakarinėje Lietuvos dalyje, jo įrengimas ir bus numatytas kitoje Lietuvos teritorijoje. 
 
Aplinkos ministro S. Gentvilo teigimu, praėjusios kadencijos Seime patvirtintoje Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcijoje anksčiau numatytos teritorijos kariniam poligonui steigti, atlikus galimybių ir poreikio studiją, gali prarasti aktualumą. „Ir tai bus teisiškai atspindėta Lietuvos plano tekstinės ir grafinės dalies patikslinimuose“, – teigia aplinkos ministras S. Gentvilas.
 
„Naujasis Lietuvos kariuomenės poligonas išlieka valstybinės svarbos projektas, kadangi modernizuojamai Lietuvos kariuomenei, tiek mūsų šalyje dislokuotiems ir į pratybas atvykstantiems NATO sąjungininkų karimas reikia daugiau vietos kariniam rengimui“, – pabrėžia krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
 
Šiuo metu Lietuvos kariuomenė rengia karinę studiją, kurią planuoja pabaigti 2021 m. kovo pabaigoje. Pagal Karinės studijos rezultatus bus sudaroma Žemės sklypo naujam poligonui įrengti galimybių studijos techninė specifikacija, kurioje bus nustatyti paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys: nagrinėjama teritorija, planuojamos teritorijos plotas, planuojamos teritorijos fiziniai duomenys, atitiktis karinei veiklai ir kiti reikalavimai rezultatui pasiekti.
 
Aplinkos ministerija pagal kompetenciją yra atsakinga už Lietuvos Respublikos bendrojo plano bendrojo plano rengimą, sprendinių viešinimą, suderinimą ir patvirtinimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.15; 14:00

Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.

Lietuvos kariuomenei atlikus 2020 m. pabaigoje parengtoje galimybių studijoje numatytų teritorijų, skirtų galimam poligono steigimui, vertinimą, nustatyta, kad dėl gamtinių šių vietovių savybių visumos identifikuotos teritorijos neatitinka kariuomenės poreikių organizuoti kompleksines karines pratybas. Dėl šios priežasties Krašto apsaugos ministerija pateikė prašymą Aplinkos ministerijai atšaukti galimybių studijoje numatytų teritorijų rezervaciją.
 
Kadangi poligono poreikis išlieka, artimiausiu metu planuojama skelbti naują konkursą galimybių studijai dėl potencialių teritorijų, tinkamų naujam kariniam poligonui įsteigti, identifikavimo. Šiuo metu Lietuvos kariuomenė tikslina kriterijus bei technines specifikacijas, kurios būtų keliamos organizuojant paslaugos pirkimo konkursą visos Lietuvos aplinkos vertinimo studijai atlikti. Studija bus siekiama išsiaiškinti, kuri vieta Lietuvos teritorijoje būtų tinkama karinių pratybų reikmėms, taip pat bus vertinama galimybė plėsti turimus poligonus.
 
 2020 m. Krašto apsaugos ministerijos užsakymu jau buvo atlikta studija dėl teritorijų identifikavimo galimam naujam kariniam poligonui.
 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto atlikta studija buvo identifikavusi potencialias teritorijas Vakarų Lietuvoje, kurios pagal nustatytus kriterijus (nėra didelių gyvenviečių, nėra gamtos saugomų / apsaugos teritorijų, didelių dirbamų žemės ūkio plotų ir kt. reikšmingi faktoriai) galėjo būti potencialiai tinkamos kariniams poligonams, tokios vietos buvo įvardintos trys: Telšių ir Mažeikių r. savivaldybių teritorijose, Šiaulių ir Akmenės r. savivaldybių teritorijose arba Kelmės r. savivaldybės teritorijoje.
 
Naujoji studija bus atliekama pagal patikslintus reikalavimus ir specifikaciją, į kurią įtraukti ir gamtosauginiai, ir demografiniai, ir ūkiniai, ir geologiniai kriterijai, kuriuos būsimoji teritorija turėtų atitikti, kad būtų tinkama karių ir karinės technikos manevravimo bei šaudymo pratyboms. Naujoji karinė treniruočių vieta turės sudaryti galimybę vienu metu organizuoti dviejų batalionų (daugiau kaip 1000 karių su karine technika) manevravimo bei dviejų kuopos dydžio padalinių šaudymo pratybas.
 
Pastaruosius kelerius metus vykus intensyviai Lietuvos kariuomenės modernizacijai ir plėtrai, įsteigus naujus karinius vienetus, įsigijus ir įsisavinus naują ginkluotę, turimuose poligonuose pasiektos visos karinio rengimo galimybių ribos, o todėl išsaugo karinėms pratyboms pritaikytos teritorijos poreikis.
 
Turimose kariniuose poligonuose ir teritorijose treniruojasi ir Lietuvos, ir kitų NATO Lietuvoje esančių šalių kariai, kurie integruoti į Lietuvos gynybos sistemą, todėl šių vietovių užimtumas šiandien yra perkrautas ir neužtikrina pakankamų sąlygų kartu treniruotis Lietuvos ir sąjungininkų kariams.
 
Kariniai poligonai – tai teritorijos, skirtos karių treniruotėms, tačiau neturinčios visiško karinės teritorijos statuso. Kai nevyksta mokymai, juose galima lankytis, grybauti, uogauti ir poilsiauti. Poligonuose taip pat taikomi griežti NATO aplinkosauginiai reikalavimai, ribojamos medžioklės ir komerciniai miškų kirtimai. Turima praktika rodo, kad įkūrus poligoną padaugėja naujų galimybių vietos verslui ir žmonėms, nutiesiama nauja infrastruktūra – keliai, dujų, elektros linijos, vandentiekis, pritraukiamos investicijos ir sutvarkoma aplinka, auga nekilnojamo turto poreikis ir vertė.
 
Galutinį sprendimą dėl karinio poligono steigimo ar esamų plėtros priims Vyriausybė arba, poligono steigimą pripažinus ypatingos valstybinės svarbos projektu – Seimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.02; 00:10
 

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Robert Dačkaus (LRP kanceliarija) nuotr.

Saugumo situacija Lietuvai aktualiame geopolitiniame regione dėl Rusijos karinių pajėgumų didinimo pastaruosius metus reikšmingai keitėsi, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Tačiau, jo teigimu, pastebimai kito ir Lietuvos potencialas apsiginti nuo išorinių jėgų. Šiuo metu, pažymi ministras, Lietuvos situacija užtikrinant sienų saugumą nepalyginama su ta, kuri buvo prieš dešimtmetį.
 
„Saugumo situacija mūsų regione pasikeitė taip, kad Rusija savo pajėgumus – negalime to slėpti nuo visuomenės – yra padidinusi. Yra kuriami ne tik pavieniai nauji daliniai, bet ir kariniai junginiai, karinės pratybos, kurios orientuojamos į puolimą. Yra daugybė indikacijų, kurios rodo, kad Rusija savo pozicijos, kuri buvo prieš šešerius metus, nėra pakeitusi taip, kad mes peržiūrėtume savo poziciją ir savo koncepciją“, – po trečiadienį susirinkusios Valstybės gynimo tarybos teigė krašto apsaugos ministras Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje.
 
Visgi, A. Anušausko teigimu, Lietuva analogišku laikotarpiu savo saugumo situaciją sugebėjo pagerinti aktyviai bendradarbiaudama su euroatlantinio aljanso partneriais.
 
„Tai, kas yra susiję su NATO ir strateginiais partneriais – JAV, Vokietija ir jų indėliu į mūsų gynybą bei infrastruktūrą… Aš tikrai negalėčiau to įvertinti kitaip nei kaip didelį kokybinį šuolį. Tad situacijos, kuri buvo prieš dešimtmetį, lyginti su dabartine situacija, ko gero, būtų man sunku. Aš manau, kad per penkerius metus ne tik atsirado organizacinės struktūros kariuomenėje, bet buvo vystoma oro gynyba ir sausumos koviniai pajėgumai. Apskritai, tuo laikotarpiu išaugo kariuomenės personalo skaičius“, – sakė konservatorius.
 
„Yra pasiekimų, sąveika su sąjungininkais yra gerokai aukštesnio lygio. Tad pozityvių ženklų tikrai galima pamatyti“, – pridūrė jis.
 
Žurnalistų paklaustas, ar naujojoje valstybės ginkluotos gynybos koncepcijoje ketinama atskirą dėmesį skirti savo ekonominę ir karinę galybę auginančiais Kinijai, A. Anušauskas teigė, kad tokio pobūdžio koncepcijoje ruošiamasi apsiginti nuo bet ko, kas gali pasikėsinti į valstybės suverenitetą. Todėl, leido suprasti ministras, 2021–2028 metų koncepcijoje ir toliau pagrindinis dėmesys bus skiriamas grėsmėms, kurias kelia Rusijos veiksnys.
 
„Ginkluotas valstybės gynimas numato gynybą nuo bet ko, kas kėsintųsi kariniu būdu pažeisti Lietuvos suverenumą. Nėra išskiriama kokia nors valstybė. Be abejo, koncepciją orientuojame pagal saugumo situaciją, kuri yra mūsų regione, pagal tuos pajėgumus, kuriuos vysto šalys, kurios neslepia agresyvios pozicijos Lietuvos atžvilgiu“, – teigė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.20; 16:00