Krašto apsaugos ministerijoje įvyko susitikimas su Ispanijos kariuomenės vadu admirolu generolu Teodoru E. Lopezu Calderonu. A. Pliadžio/KAM nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys penktadienį susitiko su Lietuvoje apsilankiusiu Ispanijos kariuomenės vadu admirolu generolu Teodoru E. Lopezu Calderonu. Krašto apsaugos ministerijoje su svečiu iš Ispanijos buvo aptartas dvišalis bendradarbiavimas, saugumo situacija regione ir artėjančio NATO viršūnių susitikimo klausimai.
 
„Dėkojame Ispanijai už aktyvų indėlį stiprinant Baltijos regiono saugumą, sąjungininkų parama prisideda prie karinės agresijos atgrasymo ir padeda apginti Aljanso teritoriją. Todėl Lietuva siekia užtikrinti NATO pajėgų buvimą čia, efektyvų ir greitą NATO pastiprinimą bei užtikrintą oro gynybą krizės ar konflikto atveju“, – Ispanijos kariuomenės vadui sakė ministras A. Anušauskas.
 
Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. V. Rupšys irgi padėkojo už Ispanijos indėlį į mūsų šalies saugumą.
 
„Siųsdama savo karius iš taip toli, Ispanija parodo, kad mūsų regionui kylančios grėsmes jiems suprantamos ir jie pasiruošę prisidėti prie atgrasymo ir, prireikus, Lietuvos gynybos. Tai vertina tiek Lietuvos kariai, tiek visuomenė“, – susitikimo metu sakė gen. ltn. V. Rupšys.
 
Krašto apsaugos ministerija informuoja, kad admirolas generolas T. E. Lopezas Calderonas Lietuvoje lankosi kartu su Ispanijos kariuomenės Jungtinio štabo viršininku generolu leitenantu Fernandu García Gonzalez-Valerio bei operacijų vadu generolu leitenantu Franciscu Braco Carbo.
 
Planuojama, kad penktadienį Ispanijos delegacija vyks į Šiaulius, kur aplankys aštuntą kartą NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančius Ispanijos karius. Ispanijos karinės oro pajėgos su septyniais „Eurofighter Typhoon“ naikintuvais Lietuvoje misijai vadovauja nuo gegužės pradžios. Planuojama, kad misiją iš Šiaulių ispanai vėl vykdys 2022 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.12; 08:16

Rukloje susitiko Lietuvos ir Belgijos kariuomenių vadai. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Trečiadienį Rukloje kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, susitikęs su Lietuvoje viešinčiu Belgijos kariuomenės vadu admirolu Micheliu Hofmanu, aptarė šalių karinį bendradarbiavimą, NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės veiklą, pratybas ir ateities planus, pranešė Lietuvos kariuomenė.
 
„Susitikimo metu kalbėjomės apie saugumo situaciją, galimus bendrus projektus, aktualius iššūkius, kylančius skiepijant karius ir kovojant su propaganda. Padėkojau Belgijos kariuomenės vadui už siunčiamus karinius sausumos ir oro pajėgumus, kurie stiprina karinį atgrasymą Lietuvoje. Nuoširdžiai tikiu, kad nauda abipusė, nes Belgijos kariams tai galimybė tobulinti karinius įgūdžius ir pažinti mūsų šalį. Jie yra savotiški mūsų šalies ambasadoriai. Grįžę į namus, papasakoja apie Lietuvos kultūrą ir ypatybes. Kai kurie atvyksta čia su šeimomis,“ – po susitikimo sakė generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
 
Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, Belgijos kariuomenės vadas savo ruožtu pasidžiaugė ilga bendradarbiavimo su Lietuva gynybos srityje istorija. Jis dėkojo už galimybę Belgijos kariams treniruotis ir veikti kitoje aplinkoje, taip stiprinant karių įgūdžius ir keliant moralę.
 
Dvišalis kariuomenės vadų susitikimas yra Belgijos krašto apsaugos vadovybės vizito dalis. Belgijos gynybos ministrė Ludivine Dedonder ir Belgijos kariuomenės vadas admirolas Michelis Hofmanas atvyko aplankyti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje dislokuotų savo karių.
 
Lietuvos ir Belgijos bendradarbiavimas gynybos srityje vykdomas įvairiose srityse. Ypač aktyvus NATO pajėgumų stiprinimas Baltijos regione.
 
Belgija yra aktyvi NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse dalyvė ir buvo pirmoji NATO valstybė, kuri vykdė šią operaciją 2004 m., Lietuvai tapus Aljanso nare. Iki šiol Belgijos kariai Šiauliuose oro policijos misiją vykdė šešis kartus.
 
Nuo 2017 m. Belgija dalyvauja NATO Priešakinių pajėgų bataliono misijoje. Lietuvos kariuomenės Mechanizuotoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ integruota tarptautinė kovinė grupė yra tiesioginis atsakas į agresyvius ir provokacinius karinius Rusijos veiksmus prie NATO teritorijos sienų, kurie lėmė stabilumo ir saugumo susilpnėjimą, didesnį saugumo situacijos nenuspėjamumą ir saugumo aplinkos pokyčius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.12; 18:00

Taikiniai. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai praneša apie praėjusį mėnesį išaugusį nedraugiškų informacijos šaltinių dėmesį su užsienio politika ir gynyba susijusioms temoms. Šiemet balandį Lietuvos informacinėje erdvėje iš viso fiksuota 370 neigiamos informacinės veiklos atvejų, pranešė Lietuvos kariuomenė.
 
Šių metų balandį Lietuvos parama Ukrainai ir solidarumas su Čekijos Respublika, kuri patyrė Rusijos slaptųjų tarnybų įvykdytą teroristinį išpuolį, tapo pagrindiniu nedraugiškų informacijos šaltinių taikiniu.
 
Pasak Lietuvos kariuomenės, priešiškoje informacinėje aplinkoje siekta kurti Lietuvos, kaip neracionaliai besielgiančios, rusofobiškos ir agresyvią užsienio politiką vykdančios valstybės įvaizdį, kurį formavo Rusijos oficialių asmenų – politikų ir diplomatų – pareiškimai.
 
Reaguota į Lietuvos politinio gyvenimo aktualijas. Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pakomentavus, kad „Rusija iš esmės yra valstybė, kuri remia terorizmą ir teroristinius veiksmus“, teigta, jog tokie pareiškimai demonstruoja piktavališką ketinimą, besiribojantį su įžūlia apgaule arba visišką nekompetenciją. Taip pat priešiškos reakcijos sulaukė Lietuvos Seimo balandžio 28 d. priimta solidarumo su Ukraina rezoliucija, smerkusi Rusijos keliamą įtampą regione ir telkiamas karines pajėgas šios valstybės pasienyje.
 
Daugiausia neigiamo dėmesio Lietuvai fiksuota balandžio 23–25 dienomis, mūsų valstybei solidarizuojantis su Čekija ir paskelbus apie dviejų Rusijos diplomatų išsiuntimą dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu. Lietuvos ir kitų valstybių sprendimas dėl Rusijos diplomatų išsiuntimo vadintas „politika, nesuderinama nei su aritmetika, nei su politine logika, nei su sveiku protu“. Buvo pabrėžiama, kad solidarumą su Čekija pareiškusios Baltijos šalys neva veikia JAV paliepimu, siekdamos įtikti amerikiečiams, sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyr. specialistas, atstovas SAM dezinformacijos valdymo klausimais Mažvydas Kunevičius, SAM nuotr.
 
Aptariant gynybos temas, didžiausias neigiamos informacinės veiklos suaktyvėjimas buvo užfiksuotas reaguojant į balandžio 14 d. įvykusį oficialų JAV prieštankinių granatsvaidžių M72LAW perdavimą Lietuvos kariuomenės KASP pajėgoms. Buvo siekiama menkinti Lietuvos karinius pajėgumus, vyravo pašiepiantys klaidinami naratyvai, kad neva JAV išmeta nereikalingą šlamštą. Melagingai teigta, kad granatsvaidžius JAV ne perdavė Lietuvai, o neva pardavė už išgalvotą 10 milijonų JAV dolerių sumą.
 
Taip pat, pasak Lietuvos kariuomenės, reaguota į Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos susitikimą su mūsų valstybėje dislokuotų NATO ir Jungtinių Amerikos Valstijų karinių vienetų vadais, krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko susitikimus su Estijos ir Latvijos gynybos ministrais, kariuomenės vado gen. lt. Valdemaro Rupšio oficialų vizitą Lenkijoje, NATO ir Lietuvos karines pratybas.
 
Oficialių Rusijos pareigūnų reakciją bei eskalaciją priešiškoje informacinėje aplinkoje kėlė ir NATO šalių pasirengimas gegužę Europoje vyksiančioms JAV karinėms pratyboms „Defender Europe 21“. Nors nuo balandžio 6 d. pati Rusija kėlė įtampą santykiuose su NATO ir Ukrainos pasienyje bei okupuotame Kryme pradėjo telkti savo reguliariąsias karines pajėgas, tačiau pasirodė teiginiai, jog pratybos „Defender Europe 21“ esą tik dar vienas abejotinas Aljanso bandymas demonstruoti vienybę ir pasirengimą gynybai su išgalvotomis grėsmėmis. O Vakarai neva sąmoningai eskaluoja įtampą šalia Rusijos sienų, dislokuodami NATO karius bei pajėgas Juodosios jūros regione, sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
 
Tarp balandį eskaluotų temų taip pat buvo Lietuvos – Baltarusijos santykiai, mūsų valstybės siekis atsijungti nuo BRELL elektros sistemos, dujotiekio su Lenkija GIPL projekto įgyvendinimas, energetinio savarankiškumo tikslai, teismo sprendimas Sausio 13-osios byloje, Lietuvos istorija, konstitucinių pagrindų apsauga bei narystė NATO.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.09; 16:00

Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys sako, kad situacija Ukrainos – Rusijos pasienyje Lietuvai tiesioginės grėsmės nekelia, nors, pažymi jis, Maskvos telkiamos karinės pajėgos ir eskaluojama įtampa turi įtakos NATO šalių saugumui.
 
„(Rusijos – ELTA) pajėgų telkimas rytinėje Ukrainos dalyje arba prie rytinės Ukrainos sienos yra grėsmė saugumui bendrai: NATO saugumui ir mūsų, kaip NATO narės, saugumui“, – žurnalistams sakė Lietuvos kariuomenės vadas po ketvirtadienį vykusio susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda.
 
Pasak jo, kaip klostysis saugumo situacija toliau, labai priklausys nuo tolesnių Ukrainos pasienyje sutelktų Rusijos karinių vienetų veiksmų.
 
Kita vertus, pažymėjo V. Rupšys, negalima sakyti, kad dėl agresyvių Kremliaus veiksmų Ukrainos pasienyje Lietuvai kyla tiesioginė grėsmė. „Tiesioginės grėsmės Lietuvai turbūt ir geografiškai mes negalime sakyti, kad matome“, – žurnalistams sakė kariuomenės vadas.
 
Tačiau, pažymėjo jis, įsiplieskus kariniams veiksmams, Lietuvos ir NATO saugumo situacija keistųsi. Tai, tikino kariuomenės vadas, turėtų įtakos ir Aljanso narių veiksmams užsitikrinant saugumą.
 
„Kilus bet kokiam kariniam konfliktui, tai paveiktų tiek mūsų, tiek NATO saugumą ir veiksmus“, – sakė jis, pažymėdamas, kad apie pasiruošimą situacijai buvo informuotas ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.
 
Tai, kad Rusijos eskaluojamą situaciją atidžiai stebi Aljansas, patvirtino ir susitikime dalyvavęs NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas pulkininkas Jacobas S. Larsenas.
 
„NATO labai atidžiai stebi situaciją, ir Rusijos karinių pajėgų telkimas kelia labai didelį nerimą. Tai nėra paaiškinama. Niekas nepripažins Rusijos neteisėtos Krymo aneksijos. NATO pajėgos Lietuvoje yra susitelkusios atgrasymui, kad būtų galima užtikrinti žmonių laisvę“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė jis.
 
„NATO yra visuomet pasiruošusi ginti šalis. Mes esame gynybinė organizacija, stebime situaciją Ukrainoje labai atidžiai“, – pridūrė Jacobas S. Larsenas.
 
Lietuvos prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį susitiko su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais. Susitikimas skirtas apžvelgti NATO misijų tikslus ir rezultatus, sąveiką su Lietuvos kariuomene, civiliais ir kitomis užsienio misijų grupėmis Baltijos šalių regione.
 
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pakvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną susitikti derybų karo draskomoje Rytų Ukrainoje, pabrėždamas, kad čia atsinaujinusios kovos kelia pavojų milijonų žmonių gyvybėms.
Valdemaras Rupšys. Vyr. eil. Michailo Lysenko nuotr.
 
Pasiūlymas susitikti derybų pateiktas, kai pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjo susirėmimai tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du regionus šalies rytuose. Kilo susirūpinimas dėl galimo šio ilgalaikio konflikto paaštrėjimo.
 
Ukraina, Europos Sąjunga (ES) ir JAV neseniai pareiškė susirūpinimą dėl atsinaujinusios įtampos tarp Rusijos ir Ukrainos ir apkaltino Rusiją telkiant tūkstančius karių prie šiaurinės ir rytinės Ukrainos sienų. Teigiama, kad prie Ukrainos sienos yra sutelkta per 100 tūkst. Rusijos karių.
 
V. Zelenskis teigia, kad Ukraina nori užbaigti konfliktą diplomatinėmis priemonėmis, bet yra pasiruošusi gintis, jei bus užpulta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.22; 13:36

Vilniaus gatvėmis žygiuoja Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) trečiadienį vykusiame posėdyje iškeltas klausimas, kodėl 2017 m. mokyklose įvestas pasirenkamasis dalykas – Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba – yra vos 38 šalies mokyklose.
 
Reaguodamas į ne itin džiuginančią statistiką, krašto apsaugos viceministras sako, kad ketinama šį dalyką padaryti privalomą, o NSGK narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius užsimena ir apie inovatyvesnes, patriotiškumą bei nusiteikimą gini šalį ugdančias priemones.
 
Konservatorių frakcijai priklausančio parlamentaro teigimu, reikėtų rimtai pasvarstyti apie kompiuterinį žaidimą, kuriame vaikai galėtų įsijausti į lietuvį herojų, nugalintį pabaisas ir visus priešus.
 
„2017 m. tuometinės Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva buvo sukurtas toks modulis kaip nacionalinis saugumas ir krašto apsauga, kuris turėjo būti integruotas į mūsų mokyklų 9-11 klausių švietimo programas. Kaip sekasi tai įgyvendinti, kiek mokyklų jį turi?“, – posėdyje dalyvavusių krašto apsaugos ir švietimo viceministrų trečiadienį klausė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
 
Pasak jo, šis klausimas yra itin svarbus, nes siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, turi būti vykdoma įvairiapusė veikla.
 
„Pilietinis, patriotinis švietimas, kritinio mąstymo ugdymas, praktinių žinių suteikimas. Vyriausybės programoje pilietinis patriotinis ugdymas yra labai aiškiai įtvirtintas“, – priminė L. Kasčiūnas.
 
Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus komiteto nariams pateikė itin kuklius skaičius apie pasirenkamo dalyko – nacionalinis saugumas ir krašto apsauga – populiarumą šalies mokyklose. Pasak jo, su šiuo dalyku mokiniai yra supažindinami vos 38 mokyklose iš 1000.
 
Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Pavasario duomenimis, iš 1000 mokyklų šis pasirenkamasis dalykas yra dėstomas tik 38 mokyklose. Skaičiai yra tokie mažiau nei minimalūs“, – NSGK posėdyje sakė viceministras.
 
Todėl, jo teigimu, šiuo metu brandinama mintis pasiūlyti šį dalyką padaryti privalomą Lietuvos mokyklose.
 
„Galvojame (…) inicijuoti diskusiją dėl privalomo nacionalinio saugumo ir gynybos dalyko įvedimo galimybių į formalų švietimą“, – sakė viceministras, pažymėdamas, kad tai yra numatyta ir dabartinės Vyriausybės programoje.
 
NSGK posėdyje sudalyvavęs švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius sutiko, kad tai, jog užsiėmimai apie nacionalinį saugumą ir krašto apsaugą yra vedami vos keliose dešimtyse mokyklų, yra tikrai prastas rezultatas.
 
Anot viceministro, tai gali lemti įvairios priežastys: dalykų, kuriuos galima laisvai rinktis, yra gana daug, o mokiniai renkasi dalykus, įvertinę savo užimtumą bei interesus.
 
„Mokiniai yra linkę iš viso nesirinkti arba pasirinkti labai tikslingai“, – teigė jis.
 
Tačiau R. Skaudžiaus teigimu, klausimai, susiję su krašto gynyba ir patriotiškumu, nėra paliekami visiškai nuošalyje. Pasak jo, pilietinio bei patriotinio ugdymo klausimai mokyklose pateikiami ir kitų užsiėmimų metu.
Karinės pratybos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Pilietiškumo pagrindai dėstomi kaip atskiras dalykas 9-10 klasėje, literatūros pamokose susipažįstama su tremtinių ir partizanų menine kūryba, mokiniai nagrinėja įvairias temas“, – aiškino viceministras.
 
Kartu, tęsė jis, su šiomis temomis susiduriama ir mokinių atstovaujamose organizacijose, kaip ateitininkai, skautai, maironiečiai ir kt.
 
Anot viceministro, ko gero, pagrindinė priežastis, kodėl nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa pasirenkama tik nedaugelyje mokyklų, yra asmenybės, kurios ir veda šiuos užsėmimus.
 
„Tikrai yra mokyklų, kuriose statomos sėkmės istorijos, tačiau pagrindas yra žmogiškasis faktorius. Tai yra asmenybė, kuri sugeba prikviesti į būrelius. Ypač 3-4 gimnazijų klasėje, jie yra labai užimti ir jie turi būti labai orientuoti“, – teigė jis.
 
Siūlo sukurti kompiuterinį žaidimą apie „lietuvį karį“
 
Konservatorių frakcijai Seime priklausantis Arvydas Pocius NSGK posėdyje diskutuojant, kaip sudominti mokinius krašto gynybos bei patriotiškumo klausimais, ragino ieškoti inovatyvių sprendimų. Pasak A. Pociaus, vienas iš tokių sprendimų galėtų būti lietuviško kompiuterinio kovinio žaidimo sukūrimas, kuriame vaikai galėtų įsijausti į priešus nugalintį lietuvį „karžygį–herojų“.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Deja, lietuviško (kovinio kompiuterinio žaidimo – ELTA) mes neturime. Aš matyčiau vieną iš priemonių, kuomet būtų galima į vaikus išeiti per lietuviškus kompiuterinius žaidimus. Kur vaikas matytų lietuvį karį, karžygį, herojų ir jis norėtų būti lietuviu karžygiu, kuris nugalėtų visas pabaisas ir visus priešus. Tai yra vienas iš konkrečių pasiūlymų, o kas tai galėtų padaryti, aš nežinau. Gal reikėtų ieškoti lėšų tokioms programoms ir jos tikrai pasiteisintų“, – sakė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas.
 
Jo teigimu, reikia pripažinti, kad apie patriotizmą ir svarbius krašto gynybos reikalus kalbantis senjoras ne visada yra suprantamas jaunesnės kartos.
 
„Kad ateis, su visa pagarba, senukas… Vaikams ne visada yra įdomu, ką tas senukas kalba, reikia kažko šiuolaikiško“, – sakė A. Pocius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.07; 13:30

Lietuvos kariuomenė: dezinformacijos srautas pernai išaugo 18 proc. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (SKD) analitikai praėjusiais metais fiksavo 3412 valstybei priešiškos ar nedraugiškos informacinės veiklos atvejų, buvo įvykdyta 10 priešiškų informacinių operacijų.
 
Lyginant su ankstesnių metų duomenimis, bendras priešiškos ar nedraugiškos informacinės veiklos atvejų skaičius Lietuvos informacinėje erdvėje išaugo 18 proc., sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
 
Pernai pagrindiniu informacinių grėsmių šaltiniu Lietuvai buvo trečiųjų šalių, nepriklausančių NATO ir Europos Sąjungai (ES), bei nevalstybinių veikėjų vykdyta informacinė veikla, nukreipta prieš valstybės nacionalinius interesai ir jos raidai svarbius klausimus.
 
Lietuvos narystė NATO ir ES, Aljanso pajėgumų stiprinimas Baltijos regione, dvišaliai ir tarptautiniai santykiai, energetinės nepriklausomybės siekis, ekonominis stabilumas, istorija bei socialinės apsaugos užtikrinimas praėjusiais metais toliau išliko pagrindiniais dezinformacijos taikiniais.
 
Pasauliui susidūrus su pandemija, pirmą pusmetį informacinės erdvės stebėsena daugiausia orientuota į COVID-19 situaciją ir į su ja susijusias informacinės veiklos tendencijas Lietuvoje. Buvo platinama tikrovės neatitinkanti informacija, neva COVID-19 yra dirbtiniu būdu sukurtas virusas ir JAV slaptųjų tarnybų biologinis ginklas. Spekuliuota apie tariamus farmacijos kampanijų ar vyriausybių planus pradėti masinę gyventojų vakcinaciją ir 5G tinklo plėtrą, prisidengiant pandemija. Iš viso nuo 2020 m. pradžios iki birželio 1 d. Lietuvos informacinėje erdvėje nustatyti 1484 incidentai, susiję su COVID-19 situacijos valdymu Lietuvoje ir užsienyje.
 
Antrą 2020 m. pusmetį identifikuoti 1928 į svarbiausius Lietuvos valstybės sektorius orientuoti priešiškos informacinės veiklos atvejai.
 
Didžiausias neigiamos informacijos aktyvumas fiksuotas su gynyba, užsienio politika, ekonomika ir energetika susijusiomis temomis.
 
Lietuvai suabejojus rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje vykusių rinkimų skaidrumu ir pareiškus paramą vienai iš opozicijos lyderių Sviatlanai Cichanovskajai, prieš mūsų valstybę pradėtas vykdyti plataus masto informacinis spaudimas – Lietuva kaltinta kišimusi į pastarosios vidaus reikalus, protestų prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą organizavimu, rėmimu ir finansavimu. 
 
Nuo 2020 m. pradžios prieš Lietuvos valstybę, NATO ir sąjungininkus įvykdyta 10, iš kurių 7 hibridinės, susidedančios iš informacinių ir kibernetinių incidentų, priešiškų informacinių operacijų. Šios operacijos sietinos su trimis pagrindiniais įvykiais – dėl COVID-19 įvestu karantinu, jungtine Lietuvos ir Lenkijos iniciatyva dėl nedemokratinių rinkimų Baltarusijoje ir Lietuvos Respublikos Seimo porinkiminiu periodu bei valdžios perdavimo procesu. Atakos buvo nukreiptos prieš aukščiausias Lietuvos valdžios institucijas, JAV, Lietuvos kariuomenę, NATO, ES, dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius.
 
Lyginant su ankstesniųjų metų duomenimis, 2020 m. vykdytos priešiškos informacinės operacijos išsiskyrė platesniais mastais bei aukštesniu pasirengimo, žinių apie nacionalinius ir tarptautinius procesus lygiu.
 
Pagrindiniai priešiški ar nedraugiški informacinės veiklos veikėjai išliko tie patys – su Rusija siejami internetiniai naujienų portalai, socialinių tinklų vartotojai bei televizijos, kurie kryptingai siekė formuoti neigiamą Lietuvos gyventojų nuomonę apie valstybės institucijų veiksmus pandemijai suvaldyti, užsienio politiką, kariuomenės įvaizdį ir pajėgumą ginti valstybę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.28; 09:00

Pistoletas „Heckler&Koch“ SFP9 SF „Paddle“. KAM nuotr.

Lietuvos kariuomenei penktadienį perduota pirmoji pistoletų „Heckler&Koch“ SFP9 SF „Paddle“ partija. Juos Lietuvos kariai gaus pagal pernai Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos ir vokiečių kompanijos „Heckler&Koch“ sudarytą sutartį.
 
„Šiais Vokietijos gamintojo „Heckler&Koch“ pistoletais užtikriname naują kokybės šuolį Lietuvos kariuomenėje, norime aprūpinti Lietuvos karius modernia ir pažangia ginkluote “, – sako krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška. Šie vokiečių kompanijos gaminami pistoletai, kaip pranešime pažymi Krašto apsaugos ministerija, buvo pasirinkti kaip labiausiai atitinkantys Lietuvos kariuomenės poreikius.
 
Visas užsakytas pistoletų kiekis Lietuvos kariuomenei bus pristatytas jau šią vasarą. Jie bus paskirstyti įvairiems Lietuvos kariuomenės vienetams.
 
Sutartyje taip pat numatyta galimybė, esant poreikiui, įsigyti pistoletų papildomai. Sutartis taip pat apima ir personalo mokymo eksploatuoti naujai gautą ginkluotę paslaugas.
 
Sprendimas pirkti naujus pistoletus Lietuvos kariams priimtas norint atsisakyti Lietuvos kariuomenėje skirtingo kalibro pistoletų ir pereiti prie vienodo kalibro 9×19 mm pistoletinio šovinio naudojimo, paliekant dar tinkamus naudoti rezerve bei pakeisti ginklus, kurių naudojimo resursas jau baigiasi.
 
Vokiečių gamintojo „Heckler&Koch“ pistoletai SF P9 SF „ Paddle“ buvo atrinkti iš trylikos gamintojų modelių. Atsirenkant pistoleto modelį atranka apėmė ir bandomuosius šaudymus įvairiomis sąlygomis – šaudymai buvo atliekami skirtingo tipo šaudyklose, taktikos lauke bei intervenciniame pastate.
 
Krašto apsaugos ministerijos pranešime nurodoma, kad šiuo metu Lietuvos kariuomenėje yra naudojami austriški „GLOCK 17“, amerikietiški „COLT 1911“, čekiški ČZ75 pistoletai, kurių didžiosios dalies naudojimo resursai jau baigiasi.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.27; 08:05

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su aplinkos ministru Simonu Gentvilu sutarė dėl galimybių vietos naujam kariniam poligonui ieškoti visoje Lietuvos teritorijoje. Poligono alternatyvų paieškai Krašto apsaugos ministerija balandžio pabaigoje skelbs naujo Žemės sklypo naujam poligonui įrengti galimybių studijos konkursą.
 
Atsižvelgdami į Žemaitijos regiono savivaldybių tarybų (Telšių, Mažeikių, Šiaulių, Akmenės, Kelmės) bei šių savivaldybių bendruomenių prašymus, krašto apsaugos ir aplinkos ministrai sutarė patikslinti Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendinį, kad būtų galima atlikti galimybių ir poreikio studiją naujam kariniam poligonui ir karinio mokymo teritorijoms įrengti visoje Lietuvos teritorijoje.
 
Šios studijos išvadose nustačius poreikį objektą įrengti kitoje, ne vakarinėje Lietuvos dalyje, jo įrengimas ir bus numatytas kitoje Lietuvos teritorijoje. 
 
Aplinkos ministro S. Gentvilo teigimu, praėjusios kadencijos Seime patvirtintoje Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcijoje anksčiau numatytos teritorijos kariniam poligonui steigti, atlikus galimybių ir poreikio studiją, gali prarasti aktualumą. „Ir tai bus teisiškai atspindėta Lietuvos plano tekstinės ir grafinės dalies patikslinimuose“, – teigia aplinkos ministras S. Gentvilas.
 
„Naujasis Lietuvos kariuomenės poligonas išlieka valstybinės svarbos projektas, kadangi modernizuojamai Lietuvos kariuomenei, tiek mūsų šalyje dislokuotiems ir į pratybas atvykstantiems NATO sąjungininkų karimas reikia daugiau vietos kariniam rengimui“, – pabrėžia krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
 
Šiuo metu Lietuvos kariuomenė rengia karinę studiją, kurią planuoja pabaigti 2021 m. kovo pabaigoje. Pagal Karinės studijos rezultatus bus sudaroma Žemės sklypo naujam poligonui įrengti galimybių studijos techninė specifikacija, kurioje bus nustatyti paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys: nagrinėjama teritorija, planuojamos teritorijos plotas, planuojamos teritorijos fiziniai duomenys, atitiktis karinei veiklai ir kiti reikalavimai rezultatui pasiekti.
 
Aplinkos ministerija pagal kompetenciją yra atsakinga už Lietuvos Respublikos bendrojo plano bendrojo plano rengimą, sprendinių viešinimą, suderinimą ir patvirtinimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.15; 14:00

Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.

Lietuvos kariuomenei atlikus 2020 m. pabaigoje parengtoje galimybių studijoje numatytų teritorijų, skirtų galimam poligono steigimui, vertinimą, nustatyta, kad dėl gamtinių šių vietovių savybių visumos identifikuotos teritorijos neatitinka kariuomenės poreikių organizuoti kompleksines karines pratybas. Dėl šios priežasties Krašto apsaugos ministerija pateikė prašymą Aplinkos ministerijai atšaukti galimybių studijoje numatytų teritorijų rezervaciją.
 
Kadangi poligono poreikis išlieka, artimiausiu metu planuojama skelbti naują konkursą galimybių studijai dėl potencialių teritorijų, tinkamų naujam kariniam poligonui įsteigti, identifikavimo. Šiuo metu Lietuvos kariuomenė tikslina kriterijus bei technines specifikacijas, kurios būtų keliamos organizuojant paslaugos pirkimo konkursą visos Lietuvos aplinkos vertinimo studijai atlikti. Studija bus siekiama išsiaiškinti, kuri vieta Lietuvos teritorijoje būtų tinkama karinių pratybų reikmėms, taip pat bus vertinama galimybė plėsti turimus poligonus.
 
 2020 m. Krašto apsaugos ministerijos užsakymu jau buvo atlikta studija dėl teritorijų identifikavimo galimam naujam kariniam poligonui.
 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto atlikta studija buvo identifikavusi potencialias teritorijas Vakarų Lietuvoje, kurios pagal nustatytus kriterijus (nėra didelių gyvenviečių, nėra gamtos saugomų / apsaugos teritorijų, didelių dirbamų žemės ūkio plotų ir kt. reikšmingi faktoriai) galėjo būti potencialiai tinkamos kariniams poligonams, tokios vietos buvo įvardintos trys: Telšių ir Mažeikių r. savivaldybių teritorijose, Šiaulių ir Akmenės r. savivaldybių teritorijose arba Kelmės r. savivaldybės teritorijoje.
 
Naujoji studija bus atliekama pagal patikslintus reikalavimus ir specifikaciją, į kurią įtraukti ir gamtosauginiai, ir demografiniai, ir ūkiniai, ir geologiniai kriterijai, kuriuos būsimoji teritorija turėtų atitikti, kad būtų tinkama karių ir karinės technikos manevravimo bei šaudymo pratyboms. Naujoji karinė treniruočių vieta turės sudaryti galimybę vienu metu organizuoti dviejų batalionų (daugiau kaip 1000 karių su karine technika) manevravimo bei dviejų kuopos dydžio padalinių šaudymo pratybas.
 
Pastaruosius kelerius metus vykus intensyviai Lietuvos kariuomenės modernizacijai ir plėtrai, įsteigus naujus karinius vienetus, įsigijus ir įsisavinus naują ginkluotę, turimuose poligonuose pasiektos visos karinio rengimo galimybių ribos, o todėl išsaugo karinėms pratyboms pritaikytos teritorijos poreikis.
 
Turimose kariniuose poligonuose ir teritorijose treniruojasi ir Lietuvos, ir kitų NATO Lietuvoje esančių šalių kariai, kurie integruoti į Lietuvos gynybos sistemą, todėl šių vietovių užimtumas šiandien yra perkrautas ir neužtikrina pakankamų sąlygų kartu treniruotis Lietuvos ir sąjungininkų kariams.
 
Kariniai poligonai – tai teritorijos, skirtos karių treniruotėms, tačiau neturinčios visiško karinės teritorijos statuso. Kai nevyksta mokymai, juose galima lankytis, grybauti, uogauti ir poilsiauti. Poligonuose taip pat taikomi griežti NATO aplinkosauginiai reikalavimai, ribojamos medžioklės ir komerciniai miškų kirtimai. Turima praktika rodo, kad įkūrus poligoną padaugėja naujų galimybių vietos verslui ir žmonėms, nutiesiama nauja infrastruktūra – keliai, dujų, elektros linijos, vandentiekis, pritraukiamos investicijos ir sutvarkoma aplinka, auga nekilnojamo turto poreikis ir vertė.
 
Galutinį sprendimą dėl karinio poligono steigimo ar esamų plėtros priims Vyriausybė arba, poligono steigimą pripažinus ypatingos valstybinės svarbos projektu – Seimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.02; 00:10
 

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Robert Dačkaus (LRP kanceliarija) nuotr.

Saugumo situacija Lietuvai aktualiame geopolitiniame regione dėl Rusijos karinių pajėgumų didinimo pastaruosius metus reikšmingai keitėsi, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Tačiau, jo teigimu, pastebimai kito ir Lietuvos potencialas apsiginti nuo išorinių jėgų. Šiuo metu, pažymi ministras, Lietuvos situacija užtikrinant sienų saugumą nepalyginama su ta, kuri buvo prieš dešimtmetį.
 
„Saugumo situacija mūsų regione pasikeitė taip, kad Rusija savo pajėgumus – negalime to slėpti nuo visuomenės – yra padidinusi. Yra kuriami ne tik pavieniai nauji daliniai, bet ir kariniai junginiai, karinės pratybos, kurios orientuojamos į puolimą. Yra daugybė indikacijų, kurios rodo, kad Rusija savo pozicijos, kuri buvo prieš šešerius metus, nėra pakeitusi taip, kad mes peržiūrėtume savo poziciją ir savo koncepciją“, – po trečiadienį susirinkusios Valstybės gynimo tarybos teigė krašto apsaugos ministras Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje.
 
Visgi, A. Anušausko teigimu, Lietuva analogišku laikotarpiu savo saugumo situaciją sugebėjo pagerinti aktyviai bendradarbiaudama su euroatlantinio aljanso partneriais.
 
„Tai, kas yra susiję su NATO ir strateginiais partneriais – JAV, Vokietija ir jų indėliu į mūsų gynybą bei infrastruktūrą… Aš tikrai negalėčiau to įvertinti kitaip nei kaip didelį kokybinį šuolį. Tad situacijos, kuri buvo prieš dešimtmetį, lyginti su dabartine situacija, ko gero, būtų man sunku. Aš manau, kad per penkerius metus ne tik atsirado organizacinės struktūros kariuomenėje, bet buvo vystoma oro gynyba ir sausumos koviniai pajėgumai. Apskritai, tuo laikotarpiu išaugo kariuomenės personalo skaičius“, – sakė konservatorius.
 
„Yra pasiekimų, sąveika su sąjungininkais yra gerokai aukštesnio lygio. Tad pozityvių ženklų tikrai galima pamatyti“, – pridūrė jis.
 
Žurnalistų paklaustas, ar naujojoje valstybės ginkluotos gynybos koncepcijoje ketinama atskirą dėmesį skirti savo ekonominę ir karinę galybę auginančiais Kinijai, A. Anušauskas teigė, kad tokio pobūdžio koncepcijoje ruošiamasi apsiginti nuo bet ko, kas gali pasikėsinti į valstybės suverenitetą. Todėl, leido suprasti ministras, 2021–2028 metų koncepcijoje ir toliau pagrindinis dėmesys bus skiriamas grėsmėms, kurias kelia Rusijos veiksnys.
 
„Ginkluotas valstybės gynimas numato gynybą nuo bet ko, kas kėsintųsi kariniu būdu pažeisti Lietuvos suverenumą. Nėra išskiriama kokia nors valstybė. Be abejo, koncepciją orientuojame pagal saugumo situaciją, kuri yra mūsų regione, pagal tuos pajėgumus, kuriuos vysto šalys, kurios neslepia agresyvios pozicijos Lietuvos atžvilgiu“, – teigė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.20; 16:00

2017-ųjų sausio 13-oji diena. Minėjimas prie Lietuvos parlamento. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Gruodžio mėnesį, artėjant Sausio 13-osios sovietų agresijos prieš atkurtą Nepriklausomą Lietuvos valstybę 30-mečiui, priešiškoje informacinėje aplinkoje fiksuotas padidintas šios temos ir ją palaikančių Rusijos naratyvų eskalavimas, praneša Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (LK SKD) analitikai.
 
Iš viso gruodžio 1-31 dienomis Lietuvos informacinėje aplinkoje nustatyta 320 atvejų, turėjusių neigiamos informacinės veiklos bruožų. Lyginant su praėjusiu laikotarpiu bendras informacinių incidentų skaičius buvo kiek aukštesnis (lapkričio mėn. iš viso identifikuoti 308 dezinformacijos atvejai).
 
Gruodį įvykdyta plataus masto kompleksinė kibernetinė ataka – neteisėtai prisijungta prie dvidešimt dviejų valstybinių institucijų tinklalapių juose patalpinant melagingas žinias. Gruodžio 9 d. pasinaudojant Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos darbuotojo e. pašto adresu išsiųstas melagingas pranešimas (angl. spoofed email) apie neva patikslintus karo prievolininkų sąrašus. Gruodžio 10 d. melagingo turinio informacija neteisėtai patalpinta Valstybės sienos apsaugos tarnybos interneto svetainėje apie neva Lietuvos pasienyje sulaikytą oficialų Lenkijos asmenį. Tą pačią dieną imituojant Šiaulių informacinio portalo laišką Lietuvos institucijoms ir organizacijoms išplatintas melagingas turinys susijęs su Šiaulių oro uosto infrastruktūros modernizavimu. Praėjusį mėnesį taip pat įvykdyta kita kibernetinė ataka, kuria siunčiant didelį kiekį „Trojan Emotet“ virusu užkrėstų elektroninių laiškų buvo sutrikdyta ir apsunkinta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro veikla.
Sausio 13-osios minėjimas prie Lietuvos Seimo. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Atsižvelgiant į neigiamos informacinės veiklos intensyvumą, periodiškumą ir jos turinį gruodžio mėn. pagrindiniais dezinformacijos taikiniais buvo Lietuvos konstitucinių pagrindų apsauga dėl Sausio 13-osios bylos nuosprendžio, NATO ir Lietuvos narystė aljanse, mūsų šalies užsienio politika, energetika ir ekonomika.
Sausio 13-osios barikados. Vilnius. Vytauto Visocko nuotr.
 
Šių temų eskalavimu siekta daryti poveikį visuomenei, mažinant Lietuvos Respublikos piliečių lojalumą valstybei, menkinant pasitikėjimą aukščiausiomis šalies vadovybės institucijomis bei narystės NATO svarbą. Priešiška informacija skleista tikslingai, norint sukelti Lietuvos žmonių nepasitenkinimą valstybe, skatinti nusivylimo nuotaikas, klaidinti, skaldyti ir supriešinti tarpusavyje.
 
Artėjant vienai iš svarbiausių Lietuvos valstybingumui datų – Sausio 13-osios pergalės prieš sovietų karinę agresiją 30-mečiui ir Apeliacinio teismo nuosprendžio paskelbimui Sausio 13-osios byloje, priešiškoje informacinėje aplinkoje suaktyvėjo Kremliaus naratyvų eskalavimas.
 
Daugiausia skleista informacija apie Rusijos tyrimų komiteto pradėtą tyrimą dėl neva neteisėto Sausio 13-osios bylos teisėjų nuosprendžio ir kreipimosi į Interpolo struktūras dėl tarptautinio arešto orderio išdavimo agresiją vykdžiusiems asmenims. Taip pat eskaluotas „savi šaudė į savus“ naratyvas, teigiant, kad Lietuvos valdžia neva neteisėtai apkaltino sovietų kariškius, siekdama nuslėpti savo prisidėjimą prie civilių žūties. Teigta, kad Sausio 13-osios byloje nuteisti sovietų karininkai J. Melis ir G. Ivanovas yra nekalti, o pats šios bylos nagrinėjimas buvo pavadintas „gėdingu teismu“.
Sausio 13-osios minėjimas Lietuvos Seime 2015-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Sureagavus į gruodžio mėn. Prezidentūroje vykusią konferenciją „Lietuvių kova dėl valstybės ir istorinės tiesos: Molotovo – Ribentropo paktas 1939 – 1989 – 2020”, Lietuva apkaltinta „istorinio revizionizmo vykdymu“ ir „tikrosios“ Antrojo pasaulinio karo istorijos iškraipymu. Akcentuota pozicija, kuria nesutinkama su SSRS ir Trečiojo reicho atsakomybės sulyginimu sukeliant Antrąjį pasaulinį karą bei atsisakoma pripažinti Lietuvos sovietinės reokupacijos faktą 1944 m.
 
Sausio 13-osios minėjimo akimirka Lietuvos Seime 2017-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kita gruodžio mėn. eskaluota tema, sietina su konstitucinių pagrindų apsauga – LR Karo policijos įstatymo pataisos. Skleidžiama dezinformacija ir klaidinančiomis manipuliacijomis formuotas priešiškas naratyvas, teigiantis, jog Karo policija bus paversta nauja institucija represijoms prieš Lietuvos piliečius vykdyti, protestams malšinti bei priverstiniam šalies žmonių skiepijimui vykdyti.
Sausio 13-osios barikadų fragmentas. Slaptai.lt nuotr.
 
Gruodžio mėnesį Lietuvos informacinėje aplinkoje toliau buvo stebimas didelis neigiamos informacijos suaktyvėjimas NATO-Rusijos konfrontacijos tema. Aljanso generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui pabrėžus Juodosios jūros regiono svarbą NATO ir glaudų bendradarbiavimą su šio regiono šalimis – Aljanso partnerėmis Ukraina ir Sakartvelu, Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje publikuoti straipsniai apie agresyvias NATO provokacijas ir siekį dominuoti Juodosios jūros regione. Televizijos eteryje skambėjo teiginiai, kad metas parodyti Vakarams tikrąją Rusijos galią ir jėga stabdyti Vakarų „agresiją“, panaudojant branduolinius ginklus. Baltijos šalys dėl neva jose steigiamų karinių centrų įvardintos NATO militarizavimosi šalia Rusijos sienų pavyzdžiu, o Lenkija apkaltina diversantų rengimu provokacijoms kitose šalyse sukelti.
 
Sausio 13-osios minėjimas 2017-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sausio 13-osios barikados. Vytauto Visocko nuotr.

Minėtu laikotarpiu nedraugiškoje informacinėje aplinkoje taip pat išlieka intensyvios Lietuvos-Baltarusijos ir Lietuvos-Rusijos santykių temos, kuriomis siekta formuoti negatyvų mūsų šalies įvaizdį žeriant kaltinimus apie neva Baltijos šalių ir Lenkijos bandymus kištis į Baltarusijos vidaus reikalus, primesti išorinį valdymą ir destabilizuoti politinę padėtį. Reaguojant į mūsų šalies vidaus politikos aktualijas ir naujosios vyriausybės formavimo procesą, Lietuva vadinta rusofobiška valstybe, kurios užsienio politika Rusijos atžvilgiu neva tapsianti dar agresyvesnė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.11; 08:00

Bus sudaromi 2021 m. šaukiamųjų atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai. I. Budzeikaitės (KAM) nuotr.

Krašto apsaugos ministerijoje ketvirtadienį bus sudaromi 2021 metų karo prievolininkų (šauktinių) sąrašai, į kuriuos bus įtraukta apie 38 tūkst. 18–23 m. (įskaitytinai) jaunuolių. Iš jų į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3828 karo prievolininkus, skelbia Krašto apsaugos ministerija.
 
Karo prievolininkų sąrašas bus sudaromas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.
 
Planuojama, kad sąrašų sudarymo pradžią stebės ir inicijuos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Taip pat dalyvaus Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas ir kiti kariuomenės atstovai. Siekiant užtikrinti, kad šauktinių sąrašų sudarymo procedūra vyktų skaidriai ir objektyviai, procesą stebės ir penki visuomenės atstovai iš Lietuvos skautijos, Lietuvos skautų sąjungos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos ir Lietuvos šaulių sąjungos, sakoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
 
Į šaukiamųjų sąrašus gali patekti ir tie jaunuoliai, kurie iki sąrašų sudarymo bus pateikę prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT), tačiau jiems ir toliau galios visos su savanoriškumu susijusios skatinimo priemonės – tarnybos vietos ir laiko pasirinkimo galimybė bei didesnės socialinės garantijos.
 
Į sąrašus taip pat bus įtraukiami ir aukštųjų mokyklų studentai. Patekę tarp šauktinių, studentai turės apsisprendimo laisvę – arba sustabdyti studijas ir atlikti 9 mėnesių NPPKT, arba nenutraukus studijų pasirinkti jaunesniųjų karininkų vadų mokymus (3 metus) ir tokiu būdu atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą (PPKT), arba studijuoti ir tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose (3 metus) ir tokiu būdu atlikti PPKT. Nepasirinkus nė vieno iš šių tarnybos būdų, karo prievolininkams dėl studijų aukštojoje mokykloje šaukimas bus atidėtas, tačiau galimybė jiems patekti tarp šaukiamųjų bus pratęsta iki jiems sukaks 26 metai (bet ne ilgiau nei vienerius metus po studijų baigimo). Pabaigę studijas – jaunuoliai vieną kartą turės galimybę patekti į šaukiamųjų sąrašus.
 
Sausio 7-ąją sudaryti 2021 m. karo prievolininkų sąrašai maždaug po savaitės bus paskelbti interneto svetainėje https://sauktiniai.karys.lt. Prie kiekvienos pavardės bus nurodytas ir tikslus terminas, iki kada reikia susisiekti su paskirtu regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu. Karo prievolininkams už nurodymų nevykdymą gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
 
Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 m. pavasarį. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes. Sugrąžinus šauktinių tarnybą taip pat siekiama sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės dalinių užpildymą profesinės karo tarnybos kariais, suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.07; 10:11

Šią savaitę Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos su JAV vyriausybe pasirašė sutarties papildymą dėl vidutinio nuotolio prieštankinės ginkluotės ,,Javelin“ įsigijimo.
 
Šiuo dvišaliu susitarimu įsigytas papildomas kiekis raketų, paleidiklių bei kita sistemos įranga, kuri Lietuvos kariuomenės atsargas turėtų papildyti 2024 metais. Šio sandorio vertė siekia 10 mln. JAV dolerių, praneša Krašto apsaugos ministerija.
 
Šiomis sistemomis, stiprinant Lietuvos gynybinius pajėgumus, bus papildomai aprūpinti Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų padaliniai.
 
Vidutinio nuotolio prieštankinių raketų sistema „Javelin“ yra modernus ginklas, galintis naikinti šiuolaikinius tankus su reaktyviniais šarvais dieną ir tamsiu paros metu 75 m – 2,5 km atstumu. Sistema veikia „iššoviau-pamiršau“ principu: kariui užfiksavus taikinį ir iššovus, raketa pati valdo save skrydžio iki taikinio metu. Tokiu būdu užtikrinamas didesnis karių saugumas, nes raketai skriejant link taikinio, karių komanda gali keisti poziciją.
 
„Javelin“ kovinė raketa su tandeminiu sprogstamuoju užtaisu gali atakuoti priešininkų tanką tiesiu taikymu arba iš viršaus pakildama iki 150 metrų į aukštį. Raketose panaudota „minkšto paleidimo“ sistema, kuri raketos variklį užkuria tik raketai palikus paleidimo konteinerį, dėl to sunku nustatyti, iš kur buvo paleista raketa. Ginklą galima naudoti ir mūšio mieste sąlygomis šaudant iš uždarų patalpų.
 
JAV aktyviai dalyvauja įgyvendinant saugumo užtikrinimo priemones Baltijos šalyse. Savo kariais, technika ir finansinėmis lėšomis JAV prisideda prie mūsų regiono gynybos. Pagal Europos atgrasymo iniciatyvą kasmet nuosekliai didinama finansinė parama Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos, gynybiniams pajėgumas stiprinti ir karinei infrastruktūrai gerinti. JAV taip pat yra viena pagrindinių ginkluotės įsigijimų partnerių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.24; 00:30

Maltiečių vadovė Dalia Kedavičienė ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Pirmą kartą pasirašyta Lietuvos kariuomenės ir maltiečių bendradarbiavimo sutartis. Joje numatyta ugdyti pilietinę visuomenę, didinti jos sąmoningumą, jaunimo socializaciją, ugdyti nacionalines vertybes, patriotiškumą ir pilietiškumą ir gerinti visuomenės pasirengimą veikti ekstremaliosiomis situacijomis.
 
Šios sutarties pagrindu ateityje bus galima planuoti bendrus socialinius renginius, keistis visuomenei aktualia informacija, dalyvauti abiejų sutarties šalių renginiuose ir projektuose, skirtuose stiprinti visuomenės socialinį solidarumą, piliečių pasitikėjimą valstybe ir pilietinę atsakomybę, sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
 
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sakė, kad labai vertina ilgaamžę tarptautinę maltiečių organizacijos istoriją ir moralinius motyvus, kurių vedini šioje organizacijoje dirba ir savanoriauja daug įvairaus amžiaus ir kilmės žmonių, taip pat džiaugiasi, kad ši organizacija sėkmingai įsitvirtina ir Lietuvoje.
 
Jau ne vienerius metus tradiciškai advento laikotarpiu Lietuvos kariai padėdavo maltiečiams organizuoti senelių paramos akciją „Maltiečių sriuba“, kurios tikslas surinkti lėšų skurdžiai gyvenančių vienišų senelių globai ir maitinimui. Šiemet dėl Covid-19 pandemijos akcijos viešinimo renginiai nevyks, tačiau pati akcija nenutrūksta. Lietuvos gyventojai virtualiu būdu yra kviečiami ir raginami aukoti vienišų senelių globai ir maitinimui.
 
Maltiečių vadovė Dalia Kedavičienė atkreipė dėmesį, kad ekstremalios situacijos susidarymas mūsų visuomenėje atveria naujas veiklos galimybes ir nevyriausybinėms organizacijoms, kurios gali prisijungti ar perimti iniciatyvą teikiant pagalbą, kai valstybės institucijos atlieka pirminę pagalbą ir koordinaciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.08; 13:00

Lapkritį fiksuotas didesnis dezinformacijos srautas – nustatyti 308 atvejai. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (SKD) analitikai lapkritį fiksavo didesnį dezinformacijos intensyvumą internetinėje erdvėje, palyginti su spaliu. Lapkričio 1–30 dienomis iš viso nustatyti 308 dezinformacijos atvejai, tuo metu spalio 1–31 dienomis – 272.
 
Prieš Lietuvos valstybę nukreiptą neigiamą informacinę veiklą daugiausiai vykdė su Rusijos bei Baltarusijos informacine-elektronine erdve susiję informacijos šaltiniai.
 
Pagrindiniais taikiniais lapkritį buvo Lietuvos energetinė nepriklausomybė, šalies užsienio politika, narystė NATO ir konstitucinių pagrindų apsauga. Taip pat buvo atakuojamos ir kitos valstybės raidai strategiškai reikšmingos sritys, tokios kaip Lietuvos narystė ES, valstybės istorija, vidaus politika ir socialinė apsauga.
 
Didžiausias neigiamos informacinės veiklos suaktyvėjimas fiksuotas lapkričio 3–13 dienomis, lapkričio 16–21 dienomis, lapkričio 26–29 dienomis ir yra sietinas su Astravo AE veiklos pradžia, Lietuvos ir JAV susitarimu dėl sraigtasparnių UH-60 „Black Hawk“ įsigijimo, Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos vizitu Lietuvoje, Baltijos šalių sprendimu dėl naujų sankcijų Baltarusijai, Vilniuje vykusiu IX tradiciniu Laisvosios Rusijos forumu, Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pokalbiu su Baltarusijos pilietinės visuomenės lydere Sviatlana Cichanouskaja, NATO bei nacionalinėmis karinėmis pratybomis „Brilliant Jump 2020“ („Nuostabusis šuolis 2020“) bei „Geležinis vilkas 2020“.
 
Lapkritį didžiausios eskalacijos sulaukė klausimai, susiję su ekonomikos ir energetikos (↑33,77 proc.), užsienio politikos (↓23,38 proc.) bei gynybos (↑20,45 proc.) sritimis. Rusijos ir Baltarusijos informacinėje aplinkoje toliau buvo aktyviai išnaudojama Lietuvos ir Baltarusijos santykių tema, nuosekliai formuojant Lietuvos, kaip nedraugiškos Baltarusijai, agresyvios ir provokuojančios valstybės, įvaizdį. Teigiama, kad neva protestus šioje šalyje finansiškai remia su JAV susijęs valstybės perversmų organizavimo centras, kurio finansavimo kanalai eina per Baltijos šalis ir Lenkiją, o šalies opozicija veikia kaimyninių užsienio šalių, mokančių jiems pinigus, interesais.
 
Priešišką retoriką Lietuvos atžvilgiu pasitelkė ir aukščiausia Baltarusijos vadovybė. Lietuva tariamai kaltinta neteisėtomis teritorinėmis pretenzijomis, nuolatiniu kišimusi į Baltarusijos vidaus reikalus, isterijos dėl Astravo AE palaikymu, grasinta, kad Baltarusija atsisakys tranzito per Klaipėdos uostą paslaugų.
Lietuvos pozicija dėl situacijos Baltarusijoje rugpjūtį stipriai padidino dezinformacijos srautą. Lietuvos kariuomenės nuotr.
 
Nemažo priešiškų šaltinių dėmesio sulaukė ir Lietuvos – Rusijos santykiai. Nuosekliai formuotas Lietuvos, kaip nedemokratiškos, gniaužiančios žodžio laisvę, iškreipiančios istorinę atmintį ir vykdančios politinius persekiojimus, valstybės įvaizdis. Eskaluoti kaltinimai Lietuvai dėl tariamos rusų ir rusakalbių diskriminacijos, tautinių mažumų teisės ir žodžio laisvės pažeidimų. Taip pat teigta, jog suteikdama galimybę savo teritorijoje jau keletas metų iš eilės organizuoti Rusijos demokratinių opozicinių jėgų „Laisvosios Rusijos forumą“, Lietuva neva įžūliai kišasi į Rusijos vidaus reikalus ir kvestionuoja jos teritorinį vientisumą. Priešiškų šaltinių publikacijose buvo skleidžiami naratyvai, kad dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos vykdytos politikos subliuško dvišaliai santykiai su Rusija, pati Lietuvos užsienio politika nėra ir nebuvo savarankiška, o naujoji šalies valdžia bus radikaliai rusofobiška ir dėl to galutinai sugadins santykius su Rusija bei Baltarusija.
 
Priešiškos žiniasklaidos taikiniais lapkričio mėnesį taip pat tapo karinės pratybos Lietuvoje ir naujos sraigtasparnių platformos UH-60 „Black Hawk“ įsigijimas iš JAV vyriausybės. Teigta, kad lapkritį Lietuvoje vykusiomis tarptautinėmis bei nacionalinėmis pratybomis „Brilliant Jump 2020“ („Nuostabusis šuolis 2020“) ir „Geležinis vilkas 2020“ NATO neva siekia didinti karinį spaudimą Baltarusijai ir Rusijai bei įtampą regione. Taip pat buvo menkinami Lietuvos sprendimai įsigyti naujus UH-60 „Black Hawk“ sraigtasparnius ir oro gynybos sistemas NASAMS.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.06; 10:34

Žygiuoja Latvijos kariai. Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Latvijos Adaži poligone, baigiantis tarptautinėms pratyboms „Žiemos skydas 2020“, buvo pasirašytas trišalis susitarimas dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos Sausumos pajėgų trišalio karinio bendradarbiavimo. Dokumentą pasirašė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Raimundas Vaikšnoras, Latvijos Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Georgss Kerlinis ir Estijos kariuomenės vado pavaduotojas generolas majoras Indrekas Sirel.
 
Pasirašytu dokumentu įtvirtinamas susitarimas nuo ateinančių metų stabdyti trišalio Baltijos bataliono (BALTBAT) projektą pereinant prie naujų bendradarbiavimo formatų. Trijų Baltijos šalių Sausumos pajėgos sutaria ateityje pagrindinį dėmesį skirti bendradarbiavimui žvalgybos, paramos ugnimi, pajėgų apsaugos ir nekinetinių operacijų srityse. Dokumente taip pat apibrėžiamos ir pagrindinės bendradarbiavimo įgyvendinimo 2021 metais priemonės, t. y. dalyvavimas tarptautinėse pratybose, kvalifikaciniuose kursuose, seminaruose, karinėse varžybose, štabų pokalbiuose ir kituose renginiuose.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
BALTBAT projektas buvo pradėtas 1994 metais Rygoje pasirašius trišalę Baltijos šalių sutartį įkurti Baltijos šalių taikos palaikymo batalioną. Nuo 1997 metų pasibaigus pradiniam pasirengimo etapui batalionas buvo parengtas vykdyti visas taikos palaikymo užduotis.
 
Nuo BALTBAT įkūrimo dienos daugelis BALTBAT karių dalyvavo tarptautinėse taikos palaikymo operacijose kartu su Danijos ir Švedijos kariais. 1997-2000 m. BALTBAT buvo ruošiamas vykdyti visas kovines operacijas. Nuo 2001 metų BALTBAT šalys pradėjo atskirus projektus su skirtingomis Skandinavijos šalimis: Lietuva su Danija pradėjo LITBAT projektą, Latvija su Švedija – LATBAT ir Estija su Suomija – ESTBAT. BALTBAT misija buvo baigta.
 
Lietuva mini Estijos nepriklausomybės šimtmetį. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Baltijos šalių gynybos ministrai sprendimą atkurti BALTBAT, galėsiantį dalyvauti NATO greitojo reagavimo pajėgose, priėmė 2012 metais, o 2014 metų kovo 18-ąją buvo pasirašytas memorandumas dėl bataliono suformavimo.
 
2020-aisiais metais Baltijos batalionas vykdo budėjimą NATO greitojo reagavimo pajėgose. Batalionui priklauso Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.05; 06:00

Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje

Lapkričio 23-iąją minima Lietuvos kariuomenės diena. Dėl koronaviruso pandemijos įvestos prevencinės priemonės keičia tradicinius Lietuvos kariuomenės dienos minėjimo renginius.
 
Šiais metais neįvyks Vilniaus katedros aikštėje tradiciškai rengiama iškilminga karių rikiuotė ir paradas Gedimino prospektu.
 
Daugelis tradicinių renginių įvairiose kariuomenės įgulose neįvyks arba bus pakeisti į pandemijos metu leidžiamus minėjimo būdus, laikantis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų.
 
Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos kariuomenės dienos akcentas – Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) vėliavos pristatymas. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione planuojamoje surengti iškilmingoje vėliavų pakėlimo ceremonijoje bus oficialiai pristatyta ir įteikta Specialiųjų operacijų vėliava.
 
Po to pirmąsyk bus oficialiai iškeltos keturių Lietuvos kariuomenės pajėgų vėliavos. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa atliks parodomąją programą su dedikuotomis salvėmis, dalyvaus Lietuvos kariuomenės orkestras.
Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Lietuvos kariuomenės diena minima lapkričio 23-iąją dieną. Ši diena siejama su Lietuvos Vyriausybės 1918 m. lapkričio 23 d. priimtu pirmuoju įsakymu dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo. Šiais metais minime jau 102-ąsias Lietuvos kariuomenės įsteigimo metines.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
202o.11.22; 15:00

Kariai ruošiasi padėti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistams. Gr. Michail Lysenko nuotr.

Lietuvos kariuomenė, gavusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovybės prašymą pasitelkti karius į pagalbą, aktyvavo Taikos meto užduočių operacines pajėgas.
 
Kariai ruošiasi padėti NVSC specialistams atlikti pirminės atvejų apklausos procedūras ir suvesti duomenis į jų sistemas, sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
 
Tokia pagalba leis NVSC specialistams visą dėmesį skirti protrūkių valdymui, duomenų analizavimui, prevencinių priemonių organizavimui ir kitoms savo funkcijoms užtikrinti. NVSC vadovybės prašymas gautas per Valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovą.
 
Spalio 22 d. aktyvavus Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių pajėgas (TMU) planuojama pasitelkti 33 Krašto apsaugos savanorių pajėgų karius iš Didžiosios Kovos apygardos 8-os rinktinės Vilniuje.
 
Kaip skelbiama Lietuvos kariuomenės pranešime, dvi artimiausias dienas šie kariai bus apmokomi, o nuo šio šeštadienio 8 val. prasidės praktinis darbas, kurio metu su kariais kartu dirbs paskirtas koordinatorius, padėsiantis teoriškai ir praktiškai atlikti jiems paskirtas užduotis, bei teiks rekomendacijas apie vidaus darbo procedūras.
 
Lietuvos kariuomenės atstovai ir toliau bendradarbiauja su NVSC specialistais ir, esant dideliam informacijos srautui ar padidėjus NVSC poreikiams, užduočiai įvykdyti skiriamų karių skaičius gali būti didinamas.
 
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktoriaus Roberto Petraičio, Lietuvos kariuomenės pajėgos šiuo metu yra gyvybiškai reikalingos tam, kad, augant atvejų skaičiui, ir toliau būtų galima užtikrinti savalaikę ir kokybišką epidemiologinę diagnostiką.
 
„Šiuo metu didžiausią dėmesį ir resursus skiriame užsikrėtusių asmenų apklausimui, jų kontaktų nustatymui, kad užkirstume kelią infekcijai toliau plisti. Tai mūsų specialistų pagrindinis prioritetas. Vertiname Lietuvos kariuomenės pagalbą, neabejojame, kad jų indėlis leis užtikrinti, jog su užsikrėtusiais žmonėmis bus susisiekta operatyviau, greičiau informuoti galimai rizikingą sąlytį turėję žmonės“, – sako R. Petraitis.
 
NVSC Vilniaus departamento direktorės, NVSC darbuotojų profesinės sąjungos vadovės Rolandos Lingienės teigimu, šiuo metu kiekvienos papildomos darbo rankos, siekiant atsekti užsikrėtimo grandines, identifikuoti infekcijos šaltinį ir jį izoliuoti, taip užkertant kelią infekcijai toliau plisti, yra aukso vertės.
 
„Matome augančius skaičius, susirūpinimą keliančias tendencijas. Su turimais žmogiškaisiais ištekliais, kaip jau įrodėme, galime padaryti daug, bet ne tiek, kiek užsikrėtimo atvejus skaičiuojant ne dešimtimis, o šimtais, reikia. Tad visų kolegų vardu dėkoju šalies vadovui už telkiančią lyderystę, kuri kaip niekad reikalinga, o Lietuvos kariuomenės atstovams – už greitą reakciją į pagalbos prašymą, pajėgų mobilizavimą, geranoriškumą“, – sako R. Lingienė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.23; 11:37

Sunkvežimis „Unimog“ U5000. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Lietuvos kariuomenei trečiadienį perduoti dar 142 nauji penkių tonų keliamosios galios sunkvežimiai „Unimog“ U5000. Su šia nauja sunkvežimių partija Lietuvos kariuomenė jau yra gavusi iš viso 340 tokio tipo sunkvežimių. Vokietijos įmonės „Daimler AG“ pagaminti sunkvežimiai Lietuvos kariuomenei nupirkti siekiant išlaikyti vienodą sunkvežimių modelį ir atnaujinti kariuomenės sunkvežimių parką.
 
Naujieji sunkvežimiai pakeis senąsias Lietuvoje naudojamas „Unimog“ mašinas, kurias irgi gamino „Daimler AG“, sakoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime.
 
Sunkvežimiai Lietuvos kariuomenei pristatyti tęsiant sėkmingą Krašto apsaugos ministerijos bendradarbiavimą su NATO Paramos ir pirkimų agentūra pagal 2015 m. pasirašytą ir vėliau atnaujintą sutartį dėl 340 sunkvežimių Lietuvos kariuomenei pirkimo. „NATO agentūra, surinkdama poreikį iš visų NATO valstybių, gali vykdyti didesnio kiekio įsigijimus, o tai leido gerokai sumažinti vieno vieneto kainą“, – sako Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Sigitas Dzekunskas.
 
Šios sutarties vertė – 70 mln. eurų, bendradarbiavimas su NATO agentūrai leido sutaupyti 18 mln. eurų.
 
Naujieji sunkvežimiai yra skirti Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgoms, jie papildys tos pačios techninės bazės ir kariams puikiai pažįstamas transporto priemones. Sunkvežimiai – viena dažniausiai kariuomenėje naudojamų transporto priemonių, todėl jų poreikis yra labai didelis, pažymima KAM pranešime. Šios transporto priemonės yra naudojamos karių užduotims vykdyti, logistiniam aprūpinimui užtikrinti, kariams transportuoti.
 
Sunkvežimiai „Unimog“ U5000. Lietuvos kariuomenės nuotr.

„Atsižvelgiant į poreikį, nuspręsta pratęsti sutartį ir Lietuvos kariuomenei nupirkti papildomai dar 42 sunkvežimius „Unimog“ U5000“. Planuojama, jie kariuomenei bus pristatyti kitais metais“, – sako Gynybos resursų agentūros direktorius S. Dzekunskas. Jis taip pat pabrėžia, kad sunkvežimių poreikis Lietuvoje yra labai didelis, todėl ateityje planuojama įsigyti daugiau naujų 5-10 tonų keliamosios galios sunkvežimių.
 
Pastaraisiais metai nuosekliai augant Lietuvos gynybos biudžetui, prioritetas skiriamas Lietuvos kariuomenės modernizavimui ir Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimui, tad ir Lietuvos kariuomenės transporto priemonių atnaujinimui. Gynybos resursų agentūra šių metų pradžioje sudarė sutartį dėl 25 vienetų AROCS specialiosios paskirties sunkvežimių platformoms ir konteineriams vežti įsigijimo.
 
Dalį šių sunkvežimių planuojama pristatyti Lietuvos kariuomenei dar šiais metais, o likusius – kitais. Taip pat Lietuvos kariuomenėje jau yra sėkmingi naudojami pernai įsigyti aštuoni Vokietijos gamintojo „Daimler AG“ aštuoni vilkikai „ZETROS 3643“ su priekabomis.
 
Be to, dvišaliu pagrindu iš Nyderlandų kariuomenės planuojama įsigyti naudotos įvairios paskirties transporto technikos: visureigių „Mercedes-Benz“, vilkikų ir sunkvežimių DAF, tralų, priekabų ir kitų transporto priemonių.

Melagėlis

Nuolatinę informacinės aplinkos stebėseną atliekantys Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (LK SKD) analitikai per praėjusį mėnesį fiksavo aktyvų neigiamos informacinės veiklos intensyvumą. Rugsėjo 1-30 dienomis identifikuota per 260 svarbiausių neigiamos informacinės veiklos atvejų, kurių pagrindiniais taikiniais buvo Lietuvos užsienio politika, energetinė šalies nepriklausomybė ir ekonomika, narystė NATO, mūsų valstybės istorija, kultūra, švietimas bei konstitucinių pagrindų apsauga.
 
Anot Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento, skleidžiant klaidinančio ir manipuliacinio pobūdžio informaciją buvo siekiama daryti poveikį visuomenei, skatinti piliečių nepasitikėjimą naryste NATO ir pačiu Aljansu, Lietuvos aukščiausiomis valdžios institucijomis bei mažinti gyventojų lojalumą valstybei.
 
Rugsėjo 22 d. LK SKD ekspertai fiksavo bei atrėmė kibernetinį informacinį išpuolį prieš Užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių. Įsilaužus į Lenkijos naujienų portalą polanddaily.com buvo publikuotas realybės neatitinkantis straipsnis, teigiantis, kad Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai neva „už uždarų durų“ ES siūlė į Baltarusiją nusiųsti taikos palaikymo pajėgas.
Baltarusiškų plakatų paroda. Aliaksandras Lukašenka. Slaptai.lt nuotr.
 
Kiek vėliau ši melaginga informacija taip pat buvo patalpinta liveleak.com svetainėje ir siekiant padidinti jos matomumą į JAV leidžiamo savaitraščio „The New Yorker“ redakciją buvo išsiųstas suklastotas (angl. k. spoofed) Lietuvos užsienio reikalų ministerijos laiškas, neva patvirtinantis tariamo Lietuvos ir Lenkijos ministrų dvišalio pokalbio faktą.
Astravo AE – čia pat. Slaptai.lt nuotr.
 
Užsienio reikalų ministerija rugsėjo 23 d. išplatino oficialų pranešimą, kuriuo patvirtino, kad prieš ją buvo įvykdyta kompleksinė kibernetinė – informacinė ataka ir jos metu platinta informacija yra melaginga.
 
Didžiausias neigiamos informacinės veiklos suaktyvėjimas užfiksuotas rugsėjo 2-4 d., rugsėjo 10-16 d. ir rugsėjo 20-25 d. Šios eskalacijos daugiausia sietinos su vieningu trijų Baltijos šalių susitarimu dėl Astravo AE boikoto, Rusijos ir Baltarusijos premjerų susitikimu dėl baltarusiškų krovinių tranzito nukreipimo iš Klaipėdos uosto, prezidento G. Nausėdos raginimu ES įvesti sankcijas Baltarusijai, Seimo rezoliucija „Dėl neteisėtos ir primetamos Rusijos Sąjungos Baltarusijai“, vyriausiojo NATO pajėgų Europoje vado pavaduotojo generolo T. Radfordo vizitu Lietuvoje, Aliaksandro Lukašenkos ir Vladimiro Putino susitikimu Sočyje, Lietuvos ir Lenkijos premjerų susitikimu, NATO ir Lietuvos kariuomenės pratybomis bei Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizitu Lietuvoje.
 
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Praėjusį mėnesį itin eskaluota įtemptų Lietuvos ir Baltarusijos santykių tema. Priešiškoje informacinėje aplinkoje provokuota aktyvi žodinė konfrontacija, kuria siekta diskredituoti Lietuvos Respublikos prezidento poziciją ir sumenkinti Seimo rezoliuciją „Dėl neteisėtos ir primetamos Rusijos sąjungos Baltarusijai“. Baltarusijos bei Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida savo publikacijose kaltino Lietuvą bandymu destabilizuoti Rusijos ir Baltarusijos vienybę. Buvo formuojamas Lietuvos kaip aršios, veidmainės kaimyninės šalies įvaizdis, menkinamas jos politinis svoris ir statusas ES. Lietuva kartu su Lenkija buvo vaizduojamos kaip nesavarankiškos, JAV parankinės valstybes, kurioms kurstyti ir finansuoti perversmą Baltarusijoje liepia Vašingtonas.
 
Baltarusijos kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės rugsėjo mėn. taip pat didelį dėmesį skyrė gynybos sričiai. Priešiškoje informacinėje aplinkoje pradėtas formuoti naratyvas, kad Lietuva neva kėsinasi į Baltarusijos teritorinį vientisumą ir itin aktyviai tęstas jau anksčiau išryškėjęs naratyvas, kad mūsų valstybė neva provokuoja Baltarusiją dėl NATO pajėgų dislokavimo pasienyje. Šiuo laikotarpiu priešiškose portaluose buvo pabrėžiamas tariamai agresyvus NATO pobūdis ir jo keliama grėsmė regiono saugumui. Baltarusijos ir Kremliaus kontroliuojamuose naujienų portaluose buvo skleidžiama manipuliacinio ir klaidinančio turinio informacija, kad Lietuva, Lenkija ir JAV nori paversti Baltarusiją mūšio lauku, o NATO, planuodama „didelį karą Europoje, siunčia karinės technikos vilkstines”.
 
Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Rugsėjo 1 d. Baltijos šalių vieningai priimta bendra pozicija dėl Baltarusijos Astravo AE boikoto taip pat sukėlė didelį Kremliaus ir A. Lukašenkos kontroliuojamos žiniasklaidos nepasitenkinimą. Lietuva apkaltinta neva skleidžianti melą apie netinkamą šios branduolinės jėgainės saugumą, eskaluotas naratyvas apie gyventojams brangsiančią elektros kainą, Lietuvai, Latvijai ir Estijai atsisakius pirkti elektros energiją iš Astravo AE.
 
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai įspėja šalies visuomenę būti budriems, atidžiai ir kritiškai vertinti gaunamą informaciją, pasikliauti ne vienu, o keliais informaciniais šaltiniais ir vadovautis oficialių institucijų bei pagrindinių žiniasklaidos priemonių platinamomis naujienomis.
 
Inforamcijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.11; 06:00