Mato poreikį siaurinti išimtis dėl šaukimo į kariuomenę
Prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininkas Arūnas Balčiūnas mano, kad būtų prasminga svarstyti įstatymo, numatančio šaukimą į privalomą karinę tarnybą, reglamento pokyčius. Kariuomenės atstovas atkreipia dėmesį, kad dabartinis įstatymas numato labai daug išimčių, leidžiančių atidėti privalomą karinę tarnybą. Visgi, pasak jo, jeigu tikslas yra, kad visi Lietuvos piliečiai turėtų būti pasirengę ginti valstybę, tai jo ir reikėtų siekti.
Savo ruožtu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas įsitikinęs, kad vienintelis tvarus šios problemos sprendimo būdas – visuotinis privalomos karo tarnybos įvedimas po mokyklos. Politikas tikina prie šios idėjos ketinantis grįžti dar šioje Seimo sesijoje.
Kariuomenės atstovas: yra labai daug išimčių, kurios leidžia atidėti privalomą karinę tarnybą
„Šiuo metu yra įstatymas, kuris numato šaukimo tvarką ir atidėjimo galimybes. Tai tuo įstatymu, tuo reglamentavimu mes ir vadovaujamės. Taip, mūsų pastebėjimas yra toks, kad yra tikrai daug karo prievolininkų, kurie patenka į šaukiamųjų sąrašus, bet toliau nepradeda procedūrų“, – Eltai teigė A. Balčiūnas.
Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininkas akcentuoja, kad įstatymas numato daugybę išimčių, dėl kurių šauktiniai gali atidėti privalomą karinę tarnybą.
„Nemaža dalis dėl studijų atideda, dėl sveikatos netinkamumo, dėl šeimyninių priežasčių ir t.t. Jeigu jūs pasižiūrėsite į karo prievolės įstatymą, ten 15 punktų yra išvardintų, pagal kuriuos tarnyba gali būti atidedama: ir teisėjai, ir prokurorai, ir vidaus reikalų pareigūnai, žvalgybos pareigūnai irt.t. Tai jeigu yra politinė valia, kad mūsų piliečiai visi arba dauguma iš jų pasirengtų valstybės gynybai, tai ta linkme ir turėtume eiti“, – sakė jis.
A. Balčiūnas teigia, kad prieš įsivardinant, ką įstatyme reikėtų tobulinti, reikėtų atlikti išsamią analizę.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje
„Norint pasakyti, ką konkrečiai reikėtų tobulinti, reikėtų atlikti turbūt gilesnę analizę ir tada vis tiek reikėtų, kad būtų priimtas politinis sprendimas. Čia ne karo prievolės tarnybos klausimas, ką reikėtų tobulinti. Bet stebėjimą, analizę, tai taip, reikėtų atlikti, įvertinti šiuolaikinę šiandienos saugumo situaciją, kas darosi aplinkui“, – sakė Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininkas.
A. Balčiūnas taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Konstitucijoje aiškiai parašyta, jog Lietuvos piliečiai privalo atlikti karo arba alternatyviąją tarnybą.
„Jeigu mūsų piliečiai visi turi būti pasirengę ginti valstybę, tai link to ir turime eiti, sudaryti sąlygas, kad visi atliktų tarnybą. Kaip ir Konstitucija pasako, kad tai visų pareiga“, – pabrėžė jis.
L. Kasčiūnas: visuotinis privalomas šaukimas – vienintelis tvarus sprendimo būdas
Tuo tarpu L. Kasčiūnas mano, kad tvariausias šios problemos sprendimo būdas būtų privalomos karo tarnybos įvedimas jaunuoliams iškart po mokyklos. Nes, pasak jo, susiaurinus šiuo metu įstatyme numatytas išimtis, problema būtų išspręsta tik laikinai.
„Be jokios abejonės, tvariausias sprendimas šitos problemos būtų visuotinio šaukimo įvedimas. Aš ir mūsų politinė jėga pasirašant partijų susitarimą deklaravome, kad esame už visuotinį privalomą šaukimą jaunuoliams po mokyklos. Tai pats tvariausias sprendimas būtų toks, tai išimčių problematika išsispręstų automatiškai“, – Eltai teigė NSGK pirmininkas.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Esu pasiruošęs diskutuoti apie tai ir judėti privalomo šaukimo kryptimi. Manau, tai pats geriausias ir teisingiausias sprendimas, kuris atituktų ir visuotinės gynybos principą. Aišku, tai užtruks laiko, nes čia reikia resursų, bet mes esame pasiruošę tai daryti“, – savo poziciją išsakė jis.
L. Kasčiūnas teigia dar šioje Seimo sesijoje ketinantis vėl grįžti prie diskusijos dėl visuotinės privalomos karo tarnybos įvedimo.
„Manau, kad dabar yra puiki proga grįžti prie idėjos per tam tikrą laiką, pereinamąjį laikotarpį, įvesti privaloma karo tarnybą. Tai dar šioje Seimo sesijoje pažadu grįžti bent jau rimtam pokalbiui apie tai“, – patikino jis. Vilniaus gatvėmis žygiuoja Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visgi, politiko teigimu, jei Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir kariuomenė konkrečiai įsivardintų, kokios įstatyme numatytos išimtys kelia daugiausiai problemų, galima būtų svarstyti ir apie šaukimo į privalomą karo tarnybą reglamentavimo pakeitimus.
„Jeigu labai aiškiai, konkrečiai KAM ir kariuomenė pasakytų, kokios išimtys yra trukdančios pakviesti, kiek yra poreikis, tai mes irgi esame pasirengę tas išimtis mažinti. Bet tas išimčių kamšymas, manau, nėra tas tvarus sprendimas“, – akcentavo politikas.
„Ir nepamirškime, kad yra ir naujos strateginės grėsmės. Ne tik reikia sakyti, kad trūksta jaunimo, kuris norėtų tai daryti, bet ir motyvuoti.
Reiškiasi, ir kariuomenė, ir KAM turi būti aktyvesni mokyklose, turi būti aktyvesni skleidžiant tarnavimo, įsipareigojimo Lietuvai idėją. Kitos šalys labai taiko tokią proaktyvią karinės tarnybos populiarinimo koncepciją. Aš siūlyčiau irgi apie tai labiau pagalvoti“, – pridūrė jis.
