Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad 2017“ parodė, jog Rusijos grėsmė yra išaugusi, todėl būtina stiprinti gynybą“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, šiandien, rugsėjo 26 d,. žurnalistams pristatydamas pirminį „Zapad 2017“ pratybų vertinimą.
Pasak jo, Rusija, kuri ir toliau nuosekliai stiprina karinę galią, „Zapad 2017“ pratybose mokėsi kariauti konvencinį karą, todėl Lietuva ir NATO turi stiprinti ne tik atgrasymo, bet ir gynybos priemones. Pasak ministro, tokiomis aplinkybėmis svarbiausiais Lietuvos krašto apsaugos prioritetais išlieka kariuomenės modernizavimas, pajėgumų bei ryšių su NATO sąjungininkais stiprinimas.
Krašto apsaugos ministro manymu, abejonės dėl bendrų Rusijos ir Baltarusijos pratybų skaidrumo taip ir liko neišsklaidytos. Ministro teigimu, Rusija nesiėmė priemonių užtikrinti, kad regiono valstybės galėtų įsitikinti Rusijos skelbiama informacija apie mokymus. Pratybų organizatoriai iškreipė duomenis apie pratybose dalyvaujančius karius, pratybų vietas ir pratybų scenarijus, be to, galima teigti, kad kai kuri pateikta informacija turėjo ir dezinformacinį pobūdį.
Išankstinį susirūpinimą dėl pratybų skaidrumo ir tikrųjų tikslų patvirtina ir tai, kad prieš pratybas tiek Rusija, tiek Baltarusija pažymėjo, kad bus treniruojamasi kovoti su ekstremistinėmis ir teroristinėmis organizacijomis. Tačiau tiek stebėtojų pateikta informacija, tiek ir turimi duomenys rodo, kad pajėgos mokėsi kariauti konvencinį karą. „Buvo treniruojami konvenciniai veiksmai prieš aukštesnio technologinio lygio valstybes – tiek gynybinio, tiek ir puolamojo pobūdžio,“ – pažymėjo krašto apsaugos ministras.
Tai, kad pratybų metu neužfiksuota didesnių incidentų, ministro vertinimu yra sąlygota tiek tinkamo Lietuvos pasirengimo ir itin glaudžios šalies institucijų sąveikos, tiek ir NATO atgrasymo priemonių.
Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad pratybose buvo panaudoti nauji strateginiai ir taktiniai Rusijos sprendimai, kurie orientavosi į greitį, reakcijos laikų trumpinimą ir pajėgų mobilizavimą ir sutelkimą.
Pratybose didelis dėmesys buvo skirtas prieigos ir regiono blokavimo priemonių (angl. anti access/area denial, A2/AD) priemonių testavimui ir treniravimui. „Zapad 2017“ metu visos A2/AD sudarančios sistemos buvo aktyvuotos ir išbandytos šalia Lietuvos esančioje Kaliningrado srityje.
Apibendrindamas pratybas „Zapad 2017“, ministras pažymėjo, kad Rusija mokėsi iš ankstesnių pamokų. „Tai jau ne be ta kariuomenė, kuri buvo 2009 m. Gruzijoje ir 2014 m. Ukrainoje. Matėme Rusijos kariuomenės Sirijoje įgytos patirties pritaikymą. Rusijos kariuomenė stiprėja,“ – kalbėjo R. Karoblis.
Krašto apsaugomis ministro teigimu, nors aktyvioji „Zapad 2017“ pratybų fazė Baltarusijoje baigėsi ir iš ten stebimas Rusijos kariuomenės išvedimas, Kaliningrado srityje pratybos tebesitęsia.
Kalbėdamas apie galimą Rusijos pajėgų pasilikimą Baltarusijoje, ministras pabrėžė, kad kol kas priežasčių nerimauti neturime, stebime vykstantį Rusijos Federacijos karinių pajėgų (karinės technikos), dalyvavusių pratybose „Zapad 2017“ išvedimą iš Baltarusijos teritorijos.
„Toliau atidžiai stebėsime ir vertinsime šį procesą“, – sakė ministras. – Be jokių abejonių, saugumo situacija po „Zapad 2017“ negerėja. Rusija ir toliau vysto karinius pajėgumus, vykdo ambicingas perginklavimo programas ir yra numačiusi ne mažiau ambicingą jų finansavimą“.
Žvelgdamas į ateitį, ministras pabrėžė tolesnį sąveikos su NATO sąjungininkais bei pačios Lietuvos apginamumo stiprinimą. Tai turėtų būti atliekama per tolesnį kariuomenės modernizavimą ir visuomenės atsparumo didinimą, o NATO ir nacionalinės pastangos turi būti paruoštos ne tik atgrasymui, bet ir gynybai.
Rugsėjo 26 d. krašto apsaugos ministras R. Karoblis pirminį karinių pratybų įvertinimą pateiks ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Rusijos karinės pratybos Zapad 2017. EPA – ELTA nuotr.
Rugsėjo 20 dieną pasibaigusios karinės pratybos „Zapad” didesnių provokacijų nesukėlė, tačiau baigėsi tik aktyvioji pratybų fazė – Kaliningrado srityje jos dar tęsiasi, teigia krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Antradienį Krašto apsaugos ministerijoje buvo pristatytas pirminis praėjusią savaitę pasibaigusių pratybų „Zapad” vertinimas. Pratybas apžvelgė krašto apsaugos ministras R. Karoblis, Lietuvos kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas ir karinės žvalgybos vadas Remigijus Baltrėnas.
Pasak krašto apsaugos ministro, šiuo metu yra pasibaigusi tik aktyvioji „Zapad” fazė, tačiau didesnių pažeidimų ir provokacijų pratybos nesukėlė.
„Baigėsi aktyvioji fazė Baltarusijoje. Kaliningrado srityje pratybos tebesitęsia. Pirminiais vertinimais, neskaitant kelių nusižengimų, pratybos neperaugo į didesnę provokaciją. Noriu padėkoti visoms su krašto apsauga susijusioms institucijoms, akivaizdu, kad skiriamas didelis dėmesys suveikė”, – komentavo R. Karoblis.
Čekijos karių sutikimo ceremonija. centre – Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Lauros Skiesgilienės nuotr.
Ministras išskyrė septynis pagrindinius pratybų vertinimus akcentuodamas, kad Rusija tampa vis didesniu pavojumi Baltijos šalims ir visai NATO.
Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Visų pirma pabrėžtina Rusijos agresija tiek ruošiantis pratyboms, tiek jų metu. Taip pat pratybų metu teikiama informacija, tikėtina, turėjo dezinformacinį pobūdį. Trečia, pratybų metu vyko puolimo simuliacija prieš visas Baltijos šalis.
Pratybų metu buvo stebimas akivaizdus taktinių ir strateginių sprendimų panaudojimas, realūs bombardavimai šalia Lietuvos sienos.
Išskirčiau ir tai, kad Rusija mokosi iš ankstesnių savo klaidų. Tai nebe ta kariuomenė, kuri buvo 2009 ar 2014 metais. Mokomasi iš klaidų Sirijoje, o kariuomenė akivaizdžiai stiprėja.
Trumpėja ir Rusijos kariuomenės reagavimo laikas. 24-48 valandos yra realus reakcijos laikas pradėti karinius veiksmus. Taip pat rusų kariuomenė sustiprinta modernia amunicija, diegiamos naujos technologijos”, – pratybas vertino R. Karoblis.
Ministras, kariuomenės ir karinės žvalgybos vadai, pristatę savus vertinimus, pateikė ir pirmines „Zapad” išvadas.
„Regioninė situacija negerėja, Rusijos ginkluotos pajėgos nesilpnėja, ginkluotės realizavimas tęsiasi. Rusija yra ir liks NATO konvenciniu iššūkiu. Mūsų, krašto apsaugos institucijų, tikslai – tolesnis bendradarbiavimas su NATO ir visuomenės atsparumo didinimas”, – kalbėjo V. J. Žukas ir R. Baltrėnas ir R. Karoblis.
R. Baltrėno teigimu, karių skaičius pratybose, kaip ir tikėtasi, kelis kartus viršijo oficialius duomenis.
Rugsėjo 17-18 dienomis Lietuvoje lankęsis NATO Specialiųjų operacijų vadavietės (angl. NATO Special Operations Headquarters, NSHQ) vadas viceadmirolas Kolinas Kilrainas (Colin Kilrain), Specialiųjų operacijų pajėgų vadovybė su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku aptarė saugumo situaciją Lietuvoje ir Baltijos regione.
Susitikimų metu buvo diskutuojama apie pasirengimą veikti hibridinio konflikto aplinkoje, Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgumų vystymą nacionaliniams ir NATO poreikiams, aptartas tolimesnis Ukrainos karių mokymas ir rengimas pagal nustatytus NATO standartus.
Lietuva kiekvienais metais skiria vieną specialiųjų operacijų eskadroną ir personalą į komponento vadavietę NATO greito reagavimo pajėgose (NRF). Lietuvos kariai Ukrainoje vykdo karinę mokymo paramą vietos Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų kariams, siekiant įgyvendinti NATO ir Ukrainos pasirašytus bendradarbiavimo susitarimus.
NATO Specialiųjų operacijų vadavietės misija – koordinuoti visų NATO specialiųjų operacijų vykdomą veiklą ir prisidėti prie pajėgumų ir galimybių vystymo. Vyriausiojo sąjungininkų pajėgų vado Europoje nurodymu NATO Specialiųjų operacijų vadavietė skiria aukštos parengties vadovavimo ir valdymo elementą reaguoti į susidariusias krizines situacijas regione.
Kasdieninėje veikloje NATO Specialiųjų operacijų vadavietė tiek NATO, tiek sąjungininkams bei partneriams teikia specialiųjų operacijų ekspertų patarimus, informaciją, mokymus, švietimą, vykdo reagavimo į krizes planų sudarymą. NATO Specialiųjų operacijų vadavietė turi specialiųjų operacijų mokyklą, kurioje vykdo operacinio lygmens personalo rengimą planavimo, žvalgybos ir profesinio vystymosi srityse. Papildomai be operacinio lygmens kursų taip pat yra medicinos, aviacijos paramos ir įkalčių surinkimo ir tyrimo kursai.
Lyginant su liepos mėnesio tyrimo rezultatais, labiausiai ūgtelėjo gyventojų pasitikėjimas policija (7 procentiniais punktais). Per šį laikotarpį 5 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Lietuvos banku ir savivaldybėmis, 4 procentiniais punktais pagerėjo Vyriausybės ir komercinių bankų vertinimas, o 3 procentiniais punktais pastarąjį mėnesį padidėjo pasitikinčių Prezidento institucija, „Sodra“ ir profsąjungomis.
Kitų institucijų vertinimai pastarąjį mėnesį nepakito arba pakito nežymiai.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio 3-17 dienomis atliktos apklausos duomenimis, gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 84 proc.), policija (72 proc.), Prezidento institucija (69 proc.), Bažnyčia (68 proc.), Lietuvos kariuomene (66 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (65 proc.), Konstituciniu Teismu (63 proc.), Lietuvos banku (60 proc.), Lietuvos žiniasklaida (59 proc.), Valstybės saugumo departamentu (58 proc.), „Sodra“ (58 proc.), savivaldybėmis (54 proc.), Valstybės kontrole (51 proc.) bei Specialiųjų tyrimų tarnyba (50 proc.).
Be šių institucijų, kuriomis pasitiki daugiau nei pusė gyventojų, dar yra dvi institucijos, kuriomis gyventojai dažniau pasitiki, nei nepasitiki – prokuratūra ir profsąjungomis.
Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Seimu (nepasitiki 67 proc.), Vyriausybe (54 proc.) ir teismais (51 proc.).
Kaip parodė apklausa, šiuo metu Seimu daugiau pasitiki nei nepasitiki tik vienos partijos rinkėjai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (54 proc. iš jų pasitiki ir 46 proc. nepasitiki). Kitų partijų rėmėjai Seimu dažniau nepasitiki nei pasitiki, o labiausiai šia institucija nepasitiki Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (86 proc.) bei Darbo partijos (82 proc.) rinkėjai.
Dabartine Vyriausybe dažniau pasitiki nei nepasitiki 3 partijų rinkėjai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (73 proc. iš jų pasitiki ir 26 proc. nepasitiki), Liberalų sąjūdžio (57 proc. pasitiki ir 38 proc. nepasitiki) bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (54 proc. pasitiki ir 43 nepasitiki). Lietuvos socialdemokratų partijos rinkėjai dabartine Vyriausybe dažniau nepasitiki nei pasitiki (46 proc. pasitiki ir 53 proc. nepasitiki), o labiausiai S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybe nepasitiki Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (26 proc. pasitiki ir 82 proc. nepasitiki), Darbo partijos (29 proc. pasitiki ir 67 proc. nepasitiki) bei partijos Tvarka ir teisingumas (31 proc. pasitiki ir 62 proc. nepasitiki) rinkėjai.
Apklausa vyko 2017 m. rugpjūčio 3-17 dienomis. Apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 107 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.
Kl.: Pasakykite, ar jūs pasitikite ar nepasitikite kiekvienu iš šių institutų?
Pasitiki
(%)
Nepasitiki
(%)
Neturi
nuomonės
(%)
1. Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba
84
14
2
2. Policija
72
26
2
3. Prezidento institucija
69
25
6
4. Bažnyčia
68
25
7
5. Lietuvos kariuomene
66
28
6
6. Valstybės sienos apsaugos
tarnyba
65
27
8
7. Konstituciniu Teismu
63
29
8
8. Lietuvos banku
60
35
5
9. Lietuvos žiniasklaida
59
38
3
10. Valstybės saugumo
departamentu
58
31
11
11. Sodra
58
36
6
12. Savivaldybėmis
54
42
4
13. Valstybės kontrole
51
39
10
14. Specialiųjų tyrimų tarnyba
50
37
13
15. Komerciniais bankais
47
48
5
16. Prokuratūra
46
40
14
17. Profsąjungomis
44
41
15
18. Lietuvos Vyriausybe
44
54
2
19. Teismais
42
51
7
20. Lietuvos Seimu
31
67
2
Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai” bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.
Artėjant Rusijos ir Baltarusijos rengiamoms pratyboms „Zapad 2017“, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad didesnį nerimą jam kelia ne tiek situacija išorėje, kiek situacija šalies viduje.
Todėl NSGK pirmininkas kviečia nepasiduoti galimoms vidinėms provokacijoms ir vidiniam bandymui supriešinti visuomenę.
„Mes matome tam tikrų žmonių grupių bandymą įsitraukti į tam tikras destruktyvias veiklas, parodyti valstybę, kuri pažeidinėja žmogaus teises, kad čia mažai teisingumo. Labai svarbu, kad bent šiuo laikotarpiu žmonės, visuomenė, matydama tam tikrų marginalizuotų grupių arba žmonių, kurie tiesiog pyksta ant visko, ant valstybės, ant politikų, ant politikų reikia pykti, bet galima tai daryti labai konstruktyviai. Mano būtų kvietimas šiuo laikotarpiu nepasiduoti tokioms vidinėms provokacijoms ir tokiam vidiniam bandymui supriešinti visuomenę viduje“, – trečiadienį po uždaro Seimo NSGK posėdžio žurnalistams sakė V. Bakas.
Politikas nesiėmė detalizuoti tų marginalizuotų grupių, bet pažymėjo, kad, naudojantis tam tikromis emocijomis, gal nepasitenkinimu, gali būti siekiama kurti tokias vidines įtampas arba neramumus.
Seimo NSGK pirmininkas V. Bakas tvirtino, kad šiandien mes galime jaustis žymiai saugesni negu prieš metus ar prieš keletą metų.
„Nauja yra tai, kad Lietuvos pasirengimas ir saugumo kokybė yra žymiai geresni, žymiai aukštesnės kokybės, nei buvo paskutinių „Zapad“ pratybų metų 2013 metais, kai praktiškai Lietuva buvo viena. Dabar mes turime gynybos planus. NATO turi atskirus gynybos planus. Mūsų pajėgos yra integruotos kartu su partneriais, mes turime sąjungininkų pajėgumus čia, ir tai yra nauja žinia ir nauja kokybė. Galbūt juokaujant pasakysiu, kad šiųmetinis grybavimo sezonas yra gerokai saugesnis negu buvo 2013 metais“, – sakė V. Bakas.
Karinės pratybos „Zapad 2017”
Jis pažymėjo, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų pasirengimo kokybė taip pat yra išaugusi, tačiau gerokai yra išaugę ir mūsų gynybiniai pajėgumai bei mūsų žmonių sąmoningumas.
Po uždaro NSGK posėdžio, kuriame politikai išklausė žvalgybos institucijų atstovų informaciją, susijusią su „Zapad“ pratybomis, žurnalistai teiravosi posėdžio dalyvių, ar jie pasirengę ekstremaliam atvejui, ar turi, kaip rekomenduojama, pakankamai sukaupę atsargų, pvz., vandens, kruopų.
„Kalbėkime apie įprastą žmonėms gyvenimą. Kad tai reikėtų daryti dėl šių pratybų, tai tikrai ne“, – sakė V. Bakas, prisipažinęs turįs porą pakelių kruopų.
Jo nuomone, apskritai šiek tiek per mažai visuomenėje yra suvokimo, kaip elgtis ekstremaliais atvejais.
Tai, kad neturi sukaupęs maisto atsargų, prisipažino ir vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
„Nereikia čia raginti žmonių kaupti kruopų ar dar kažko. Tai eilinės kaimynų pratybos, mes matome, stebime, bet jokios panikos nekeliame“, – žurnalistams sakė E. Misiūnas.
Seimo narė Rasa Juknevičienė aiškino, kad gyvena normalų gyvenimą, kurį šiek tiek pakoregavo dygstantys baravykai.
„Gyvenu normalų gyvenimą, jeigu kas nors susiję su pasikeitusiu gyvenimu tai tik tai, kad baravykai dygsta, ramiai juos renku. Tikrai nesiūlau kaip nors keisti savo gyvenimo būdo. Jeigu kas nors atsitiktų, tai patikėkite, mūsų tarnybos dirba visos, jos pasirengusios ir jos visuomenę informuos laiku“, – žurnalistams sakė parlamentarė.
Lietuvos krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio teigimu, šiuo metu nėra požymių, kad Rusijos ir Baltarusijos rugsėjį rengiamos pratybos „Zapad 2017“ gali būti panaudotos kaip priedanga realioms operacijoms. Vis dėlto Lietuva atidžiai stebi saugumo situaciją regione ir vykdomus pasirengimus pratyboms.
„Informacija yra nuolat keičiamasi šalies viduje, su NATO ir šalimis sąjungininkėmis, tad esame pasirengę reaguoti į grėsmes ir netikėtas situacijas, jeigu tokios kiltų“, – teigė krašto apsaugos ministras, antradienį susitikęs su vidaus reikalų ministru Eimučiu Misiūnu ir aptaręs tarpinstitucinį bendradarbiavimą artėjant pratyboms.
Ministras E. Misiūnas taip pat teigia, kad kol kas nėra jokių signalų, rodančių, jog Lietuvos gyventojams reikėtų nerimauti dėl šalia mūsų šalies sienų rengiamų pratybų.
Susitikime Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe dalyvavo ir kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas bei Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių institucijų vadovai.
Susitikimo dalyviai tarėsi, kaip bus koordinuojami veiksmai pratybų aktyviosios fazės metu. Tokio pobūdžio susitikimai tarp Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų institucijų vyksta nuolat, siekiant užtikrinti sklandų keitimąsi naujausia informacija ir galimų veiksmų suderinamumą.
Krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis kaip didžiausią pavojų mūsų šaliai karinių pratybų „Zapad“ metu įvardino galimas provokacijas bei pratybas rengiančių šalių klaidas ir kibernetines atakas.
Užrašas skelbia: „Ten, kur Rusijos kariuomenė – ten karas. Rusijos kareivi, grįžk namo”
Trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje ministras patikino, kad realaus pavojaus ir didelės grėsmės nėra, tačiau „snausti“ pratybų metų Lietuvos kariuomenė nežada.
„Pavojų yra, tačiau šiuo metu priemonių, kad tai būtų preliudija į konfliktą ir kad tai būtų labai didelė grėsmė daliniam arba visa apimančiam konfliktui, tikrai nėra ir to neturėtų būti“, – teigė ministras.
Krašto apsaugos ministras pridūrė, kad pratybų metu, rudenį, planuojamas gerokai didesnis mūsų kariuomenės budrumas – didinamos sąjungininkų pajėgos, vykdomi įvairūs stebėjimai. Taip pat bus saugomasi nuo kibernetinių atakų.
„Jeigu kalbėtume apie galimus tam tikrus veiksmus ar pavojus, tai turbūt didžiausi yra galimos klaidos iš oponentų pusės, galbūt lokalios provokacijos – čia pirmiausias uždavinys, kodėl turime būti budrūs. Gali būti taip pat sustiprėjimas informacinių atakų, kurių tikslas – diskredituoti mūsų sąjungininkų karius, diskredituoti Lietuvos kariuomenę, parodyti Rusijos, Baltarusijos galią. Tai yra irgi tikėtina, ir kibernetinės atakos irgi galimos“, – pavojus ir planus vardijo R. Karoblis.
Pratybose, vyksiančiose visiškai šalia Lietuvos, Baltarusijoje, spėjama, dalyvaus apie 100 tūkst. karių. Tikslus skaičius kol kas nežinomas – rusai teigia į pratybas išsiųsią vos 13 tūkst. savo šalies karių, nors toks skaičius, ko gero, tolimas nuo tiesos.
Vien 1981 m. vykusiose pratybose „Zapad 81“ dalyvavo apie 150 tūkst. kareivių, o 1940 m. birželį prie Lietuvos sienos buvo sutelkta per 220 tūkst. karių su beveik 2 tūkstančiais tankų – birželio 15 d. šimtatūkstantinė „mokymų“ armija kirto sieną ir Lietuvą okupavo.
Atsargos karininkas Vytautas Čepukas, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.
Neseniai skaičiau, kad JAV atlikta apklausa nustatė, jog dauguma jų piliečių pasiryžę pritarti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gynybai nuo galimos Rusijos agresijos. Per pastaruosius trejus metus šis procentas išaugo aštuoniais procentais ir dabar siekia 52 proc.
Lietuvoje situacija dėl pasiryžimo gintis taip pat pagerėjo ir net 88 proc. Lietuvių pasisako už būtinybę gintis ir 42 proc. tai darytų asmeniškai, t. y. patys ginklu gintų savo valstybę.
Kyla natūralus klausimas, kaip ir kokiu būdu bus panaudojamos piliečių pajėgos esant tikrai grėsmei ir ką daryti kitiems piliečiams grėsmės atveju?
Buvo daug ir įvairiuose formatuose kalbėta bei diskutuota apie šios gynybinės grandies silpnąsias vietas ir kaip jas spręsti. Visuotinis pilietinis pasipriešinimas yra viena iš svarbiausių valstybės gynybos grandžių ir vyriausybės atlikti „namų darbai“ palengvintų kariuomenės ir visuomenės integracinį procesą į teritorinę gynybą.
Šis procesas – tai ne vienadienė akcija, o ilgametė ir kryptinga veikla, reikalaujanti mažiau materialinių resursų nei kariuomenės gausinimas ar modernios karinės technikos įsigijimas, tačiau daugiau reikalaujantis planavimo bei koordinavimo su civilinėmis institucijomis darbo, žinių ir, svarbiausia, politinės valios. Politikams visada lengviau priimti sprendimus, kai yra visuomenės palaikymas. Lietuvoje šiandien susiklostė labai palanki geopolitinė situacija, kurią reikėtų tinkamai išnaudoti. Mūsų politikų „trypčiojimas“ vietoje tik atitolina (ar net žlugdo) Lietuvos piliečių ryžtą gintis ir ginti savo kraštą.
Nieko nėra baisesnio už nežinojimą, ką ir kaip reikia ar reikės daryti? Prieš keletą dienų įvykęs susitikimas su KAM (krašto apsaugos ministerija) ministru jokio regimo „proveržio“ šioje kryptyje neatnešė – dar vis žadama. Eilinį kartą buvo pažymima, kad viskas yra žinoma ir daroma, tačiau rezultatų teks dar palaukti. Ir taip jau – dvidešimt šešeri metai.
Kovo 11-osios šventėje Vilniuje dalyvavo ir amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Mes tai galime palaukti, bet ar neatsitiks kaip jau buvo 1940 metais, kai Lietuvos kariuomenė buvo paruošta ir pasiryžusi gynybai, tik tuometiniai politikai ne. Žinant, jog istorija turi tendenciją vystytis spirale, kyla pavojus įvykiams kartotis. Ketinimai stiprinti patriotinį jaunimo auklėjimą mokyklose bei kitose mokymo įstaigose yra sveikintina ir pažangu, tačiau svarbiausia yra tinkamai išnaudoti ir panaudoti jau turimus žmogiškuosius bei materialinius resursus, kuriuos reikia tinkamai įregistruoti ir suplanuoti efektyviausią jų panaudojimą.
Dabartiniu metu parengtos piliečiams elgesio taisyklės karinės grėsmės atvejais yra gerai, tačiau tai tik didelio ir kruopštaus darbo „viršūnėlės“. Tai kaip moters makiažas, gerinantis jos išvaizdą, bet ne turinį (lai atleidžia man moterys). Šiuolaikiniai geopolitiniai pasaulio įvykiai nieko gera nežada, o atvirkščiai, kaskart tampa aštresniais ir mažiau kontroliuojamais. Gerai, jei politikams užteks „sveiko proto“ spręsti konfliktines situacijas taikiais, (derybų ar konsultacijų metodais) ir nepradės politinių konfliktų spręsti karinėmis priemonėmis.
Kaip teigė prūsų karo teoretikas Karlas Filipas Gotlybas fon Klauzevicas – karas tėra tik diplomatijos įrankis. Nuo savęs norėčiau pridurti, jog karas – tai prastos ar nemokšiškos diplomatijos įrankis. Jeigu „diplomatija“ reiškia, tarptautiniai ar tarpvalstybiniai santykiai, tai „politika“ yra platesnės reikšmės žodis, apimantis visas valstybės vidaus bei santykiais su užsienio valstybėmis klausimus, t. y. valdymo menas.
Vadovaujantis šią teorija manau, jog sovietų ideologinis teiginys (kiekviena melžėja gali valdyti šaly) nėra tinkamas šiuolaikinėje demokratinio valstybės valdymo grandinėje. Perfrazuodamas šį teiginį manau, jog kiekvienas „valstietis“ taip pat nėra tinkamiausias valstybės valdytojas. Kada pagaliau paruošime reikiamus gynybai užtikrinti mobilizacinius planus ir informuosime piliečius kur, kaip ir kokiu būdu jie bus panaudoti grėsmės atveju?
Kovo 11-oji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – JAV kariuomenės atstovai
Nesvarbu ar kada nors to prireiks, bet pasiruošti ir paruošti visus dalyvius bei priemones tam tikslui įgyvendinti – privalome. Idealiausia būtų retkarčiais, organizuoti pratybas, kurių metu galėtume praktiškai patikrinti, kaip viskas veikia. Pratybų metu galėtume praktiškai išbandyti įvairių suplanuotų scenarijų variantus.
Nesu didelis karinių operacijų scenarijų specialistas, bet iki įstojant į NATO aljansą Lietuvos kariuomenėje vykdavo pratybos imituojant įvairius karinės grėsmės scenarijus. Nors tai buvo tik teorinės gynybos operacijos, tačiau jos mokė mus mąstyti konstruktyviai ir skatino priimti nestandartinius sprendimus kovojant su gausesnėmis menamo priešo pajėgomis ir pasikliauti tik savais resursais.
Šių dienų perspektyvoje tokios pratybos ir planai atrodo utopiški ir mažai realūs, tačiau anuomet buvo tikėjimas ir ryžtas bet kokia kaina nugalėti.
Lietuvos kariuomenės rezervo kariai pasiruošę organizuoti teritoriniu gynybos principu paremtą šalies gynybą regionuose, tačiau tam tikslui reikalingas politinis sprendimas ir praktinis šio sprendimo įgyvendinimas per savivaldą. Tam tikslui reikia paruošti atitinkamus šį procesą reglamentuojančius įstatymus. Tokie provincialūs sukarinti padaliniai galėtų talkinti Lietuvos kariuomenei arba savarankiškai gintis savo regione, t. y. kiekvienas provincijos gyventojas pagal savo išgales ir kompetenciją būtų panaudotas visuotiniame šalies pasipriešinimo galimos agresijos ar stichinės nelaimės atvejais.
Manau, jog čia ne tas humoras, kuriame pašiepiama tinginystė „nedaryk šiandien to, ką gali padaryti rytoj, gal rytoj to jau ir nebereiks“.
Per pastarąjį mėnesį labiausiai krito gyventojų pasitikėjimas komerciniais bankais (9 procentiniais punktais). Per šį laikotarpį 8 procentiniais punktais sumažėjo pasitikėjimas Lietuvos banku, 6 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, pasitikinčių Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba bei prokuratūra, 5 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių policija, Lietuvos žiniasklaida, Specialiųjų tyrimų tarnyba, teismais ir profsąjungomis, o 4 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Valstybės kontrole ir savivaldybėmis.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu liepos 7-17 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, lyginant su birželio mėnesio tyrimo rezultatais, gyventojų nuomonė apie visas tyrime analizuojamas institucijas pablogėjo, išskyrus vieną – Valstybės sienos apsaugos tarnybą (per mėnesį ja pasitikinčių padaugėjo 1 procentiniu punktu).
Apklausos duomenimis, nors pasitikėjimas ir sumažėjo 6 procentiniais punktais, gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 82 proc.), Bažnyčia (69 proc.), Prezidento institucija (66 proc.), policija (65 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (64 proc.), Lietuvos kariuomene (64 proc.), Konstituciniu Teismu (61 proc.), Lietuvos žiniasklaida (60 proc.), Valstybės saugumo departamentu (56 proc.), Lietuvos banku (55 proc.) bei „Sodra“ (55 proc.).
Be šių institucijų, kuriomis pasitiki daugiau nei pusė šalies gyventojų, dar yra keturios institucijos, kuriomis gyventojai daugiau pasitiki, nei nepasitiki (Valstybės kontrolė, Specialiųjų tyrimų tarnyba, savivaldybės ir prokuratūra).
Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Seimu (nepasitiki 69 proc.), Vyriausybe (58 proc.), teismais (51 proc.) bei komerciniais bankais (51 proc.).
Kitų institucijų vertinimai per paskutinį mėnesį pakito kiek mažiau (pasitikinčių jomis sumažėjo 1-3 procentiniais punktais).
Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas įteikia apdovanojimą
Tarnybą Lietuvoje baigęs NATO kovinės grupės vadas plk. ltn. Ch. Huber pareiškė: „Kartu su Lietuvos kariuomene esame pasirengę atremti bet kokią agresijos formą“.
Rugpjūčio 3 d. Rukloje ( Jonavos r.) Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos Mokomajame pulke vyko NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijų ir vadovybės pasikeitimo ceremonija.
Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas, NATO pajėgų daugianacionalinės Šiaurės Rytų divizijos vadas brg. gen. Krzysztof Motacki, Lietuvos kariuomenės vienetų vadai, NATO šalių, delegavusių karius į priešakinių pajėgų kovinę grupę, ambasadoriai, kariuomenių atstovai.
Ceremonijos metu nuo šių metų vasario kovinei grupei vadovavusį Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Christoph Huber pakeitė naujasis kovinės grupės vadas taip pat Vokietijos karininkas plk. ltn. Thorsten Gensler, vadovaujantis Vokietijos 37 – osios mechanizuotosios pėstininkų brigados 371-ajam mechanizuotajam pėstininkų batalionui.
Bataliono kovinės grupės vadas plk. ltn. Christoph Huber, perduodamas pareigas naujajam vadui kalbėjo: „ Per visą 6 mėnesių laikotarpį vykdėme intensyvų karinį rengimą, dalyvavome įvairiose pratybose. Kartu su Lietuvos kariuomene esame pasirengę atremti bet kokią agresijos formą“.
Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. J. V. Žukas, kreipdamasis į tarnybą baigusį plk. ltn. Ch. Huber, pabrėžė, kad pirmosios NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės pamainos kariai sudarė unikalią galimybę Lietuvos žmonėms įsitikinti NATO idėjos veiksmingumu ir aukštais tarnybos standartais. „Visų Lietuvos žmonių vardu dėkoju Jums už tarnybą ir linkiu sėkmės tolimesnėje tarnyboje ir asmeniniame gyvenime“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.
Ceremonijos metu grojo ir šventę puošė Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras, kuris atliko įvairius, kontingente tarnaujančių šalių kariuomenių, kūrinius. Užgrojus Nyderlandų kariuomenės maršą „Limburgse Jagers Mars”, Nyderlandų kariai, pagal gražią tradiciją, pradėjo sukti beretes.
Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje jau dislokuota per 450 Vokietijos, 100 Belgijos, 250 Nyderlandų, 200 Norvegijos ir 20 Liuksemburgo karių.
2017–2018 metais NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai. Bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovauja ir jos pagrindą sudaro Vokietijos kariai.
Lietuvos kariuomenės informacija, Ievos Budzeikaitės nuotraukos
Klaipėdos mieste dislokuotame Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione rugpjūčio 1 d. laukiama rekordinio Nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos (NPPKT) karių skaičiaus. Į batalioną devyniems mėnesiams atvyksta per 630 jaunuolių, iš jų beveik dvi dešimtys merginų. Visi jaunuoliai tarnybą atlikti pasirinko savo noru.
Į Klaipėdoje dislokuotą kariuomenės dalinį vaikinai ir merginos atvyks iš visų šalies regionų. Jaunuoliai batalione 9 mėn. mokysis individualių kario įgūdžių, įgis karines specialybes, bus ugdomi ir kolektyvinių įgūdžių.
Pirmąją atvykimo į Dragūnų batalioną dieną naujokai gaus uniformas ir ekipuotę, susipažins su daliniu ir įsikurs kareivinėse. Pagal mokymų planą, pradžioje šauktiniai dalyvaus baziniame kario kurse, kurio metu kariai mokysis rikiuotės ir karinio statuto, karinės taktikos, inžinerijos, topografijos, ryšių ir medicinos, susipažins su ginklais ir ryšio priemonėmis. Vėliau jie bus rengiami kaip kariai specialistai, įgis specialybes.
Dragūnų batalionas yra aukštai vertinamas pratybose tiek Lietuvos mastu, tiek sąjungininkų. Dragūnų kariai nuolat dalyvauja tarptautinėse operacijose. Batalionas gerai žinomas ne vien pajūryje – dragūnai pasižymi aukštais rezultatais kariškių sporto varžybose ir turnyruose.
Šiemet į Lietuvos kariuomenę šaukiama apie 3,5 tūkst. jaunuolių. Pagal 2015-aisiais patvirtintą planą, šaukiamųjų skaičius turi nuolat didėti, tuo pačiu kuriant naujus kariuomenės padalinius, atnaujinant ginkluotę, plečiant infrastruktūrą, vykdant kitus pirkimus.
Neatsitiktinai sutapo, jog didžiausi dabartinės ES integracijos vizijos entuziastai visą JAV prezidento rinkimų laikotarpį ir dar ilgokai po to gąsdino, jog Donaldas Trumpas yra prorusiškas kandidatas. Lietuvoje negali būti blogesnės etiketės. Tikėtina, kad būtent dėl to šiaip itin konservatyvi Lietuvos visuomenė konservatyvų respublikoną D. Trumpą apklausose vertino prastai ir verčiau rinkosi radikalių kairiųjų pažiūrų Hillary Clinton.
Vytautas Sinica, publikacijos autorius.
Tuo tarpu Europos Sąjunga Lietuvoje buvo ir yra suvokiama kaip provakarietiškumo ir apsaugos nuo Rusijos įtakos veiksnys, savotiškas skydas, greta NATO saugantis mus nuo Kremliaus okupacijos. Pastarieji mėnesiai atskleidė, jog yra visiškai priešingai. Būtent D. Trumpo valdoma JAV yra didžiausia Rusijos problema, o ES vis atviriau stoja ginti pragmatiškų santykių su Putinu. Lietuvai tokia situacija reiškia artėjančią milžiniško pasirinkimo kryžkelę, kurioje kone pirmąkart po 2004 metų reikės vėl rinktis šalies geopolitinę kryptį.
Prorusiškas Trumpas?
D.Trumpas, kaip skelbta, ne tik žavėjosi Putinu („Putinas geresnis lyderis savo tautai nei Obama amerikiečiams“), bet ir buvo Kremliaus remiamas per rinkimus. Kare su D. Trumpu esanti liberali žiniasklaida iki šiol nesėkmingai ieško tos paramos įrodymų, bando iš to sukurpti apkaltą, tačiau privačiai ir patys pripažįsta, kad tai temos kūrimas tuščioje vietoje. Vienintelis realių nedeklaruotų ryšių su Rusijos pareigūnais turėjęs patarėjas M. Flynnas buvo pašalintas iš pareigų vos tam paaiškėjus. Be to, D. Trumpo šūkį „America first“ (Amerika pirma) daug kas suprato kaip izoliaciolistinės JAV užsienio politikos ir mažesnio kišimosi į pasaulio reikalus pažadą. Tokia politika iš tiesų būtų didžiulė grėsmė Lietuvai ir visam mūsų regionui, nes reikštų JAV įtakos ir pajėgų pasitraukimą ir atrištas rankas Putino šeimininkavimui. Rusijai galimai iš tiesų pati tikėjo tokiu D. Trumpo įvaizdžiu ir siekė jam padėti prieinamomis priemonėmis. Tačiau net tokiu atveju, Kremlius itin smarkiai nusivylė, pastatęs pinigus ne ant to kandidato.
Prorusiško Trumpo įvaizdis tiek JAV, tiek Lietuvos liberaliai žiniasklaidai buvo tiesiog būtinas, nes tobulai atitiko bendrą „pasakojimą“, kad vadinamųjų tradicinių vertybių gynėjai Vakarų pasaulyje yra tik prorusiški, o krikščioniškų principų gynimas yra daugiau ar mažiau naudingas Rusijai, visada metant įtarimo šešėlį, kad gal šie „naudingi idiotai“ sulaukia ir Kremliaus atlygio. Iš tiesų toks aiškinimas yra naudingiausias būtent Rusijai, nes tradicinių pažiūrų visuomenei adresuotas nuolatinis kartojamas, kad tradicinės pažiūros yra prorusiškos, o tik progresyvistinės nuostatos gali vadintis europietiškomis, tik stumia tokią visuomenę į Rusijos glėbį ir verčia piliečius abejoti savo europietiškumu. D. Trumpo ir visos Respublikonų partijos politinis portretas ardo šį propagandinį naratyvą, nes būdami tikra rakštimi Rusijai dabartiniai JAV valdantieji kartu yra socialiai konservatyviausia šalies valdžia bent nuo Reagano eros.
Savo vykdoma politika D. Trumpas nuvylė kritikus ir nudžiugino šalininkus daugelyje sričių. Rusijos klausimu jis ne tik paliko galioti buvusias sankcijas, bet ir griežtai pasisakė dėl Krymo okupacijos ir agresijos Ukrainoje. Kitaip nei Vokietija, D. Trumpas reikalauja ne status quo įtvirtinančių Minsko susitarimų laikymosi, o Krymo grąžinimo Ukrainai. Dar daugiau, respublikonų valdoma JAV plečia sankcijas Rusijai, stiprina karinę pramonę, grubiai reikalauja NATO partnerių investicijų į gynybą ir savo energetine politika žlugdo Rusijos biudžetą išlaikančią žaliavų prekybą. Liepos mėnesį JAV Lietuvoje dislokavo ir išbandė seniai lauktas „Patriot“ raketas. Toks prezidento elgesys tapo tikru galvosūkiu idėjiniams (iš principo ar dėl pažiūrų D. Trumpo geru vadovu pripažinti negalintiems) kritikams. Didesnė jų dalis pripažino klydę, galutinai susipykę su tikrove susikūrę teoriją apie tai, kad D. Trumpas ir toliau prorusiškas, tačiau jį valdo antirusiška respublikonų aplinka. Iš tiesų D. Trumpą valdo JAV interesai.
Lietuva saugi, kol ją saugo JAV ginkluotųjų pajėgų atstovai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasirodo, kad JAV interesus gali tobulai atitikti jos didesnis vaidmuo NATO ir juo labiau Europos šalių energetinė nepriklausomybė. Būtent JAV, D. Trumpui nutarus aktyviau eksploatuoti šalies gamtinius išteklius, tampa realia alternatyva visą Europą aprūpinančioms Rusijos žaliavoms. Nereikia iliuzijų, kad JAV itin rūpi Baltijos šalių ar Lenkijos energetinė nepriklausomybė. Užtat rūpi rinkos, kurias atveriant galima kartu pasiekti ir geopolitinių tikslų. Tarptautinius santykius valdo interesai ir tik interesai. D. Trumpas yra patikimas sąjungininkas jau vien dėl to, kad tą supranta, deklaruoja ir nesislepia po vertybių retorika. Taip pat dėl to, jog žiūrėdamas pirma JAV naudos, atvirai ir ultimatyviai prakalbo apie tai, kad ginamos bus tik tos NATO narės, kurios laikysis įsipareigojimų aljansui.
Prorusiška ES?
Mintis apie prorusišką ES Lietuvoje daug kam dar gali skambėti šventvagiškai. Į Europą „ėjome“ būtent tam, kad galutinai atsiskirtume nuo Rusijos. ES ir NATO statėme į vieną gretą kaip esminius ramsčius mūsų apsaugai nuo Rusijos įtakos. Deja, ilgą laiką turėjome kiek iškreiptą vaizdinį apie ES tikslus ir tapatybę.
Kaukės nukrito JAV Senatui ir Atstovų Rūmams priėmus naujas, dar griežtesnes ir platesnes sankcijas Rusijai. D. Trumpo atstovė teigė, kad prezidentas planuoja pasirašyti po projektu. Išplėstos sankcijos būtų taikomos ir „visoms kompanijoms, dalyvaujančioms Rusijos energijos eksporto linijų tiesime, priežiūroje ar modernizavime“. Kaip žinia, tai tiesiogiai paliečia svarbiausią ES šalį Vokietiją, ilgus metus kalbančią apie Rusijos žmogaus teisių pažeidimus, tačiau vystančią su Kremliumi pragmatiškus verslo santykius, ypač energetikos srityje. Nortsream dujotiekis palenda po Vakarų geopolitinės architektūros pamatais ir tampa pleištu tarp JAV ir Vokietijos bei šios interesus ginančios ES. Kartu tai pleištas tarp NATO ir ES, tai yra tarp realistinės saugumo logikos, pagal kurią Rusija turi būti visomis priemonėmis atgrasoma nuo karinių veiksmų Europoje, ir ekonominės logikos, pagal kurią su Rusija reikia prekiauti ir kitaip santykiauti visada, kai tai abipusiai naudinga. NATO remiasi pirmąja, o ES – antrąja logika.
Virš šarvuočio Vilniuje plaikstosi JAV vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Būsimas vertybinis ir geopolitinis atotrūkis buvo akivaizdus seniai. Dar 2015 metais, Krymo okupacijos fone, Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris Europos Komisijos prekybos komisarei Ceciliai Malmstrom įteikė deklaraciją, kurios tikslas – vieningos integruotos ekonominės ir energetinės zonos nuo Lisabonos iki Vladivostoko įgyvendinimas. V. Orbaną kritikuojant kaip Putino marionetę, A. Merkel už analogišką elgesį neprikišta nei žodžio.
Dar aiškiau tapo po D. Trumpo viešnagės Europoje, kai Lenkijoje istorinių ir religinių akcentų pilnoje kalboje sąjungininkus jis pakvietė ginti tikėjimą, šeimą ir laisvę. Toli gražu ne „europinės vertybės“, kaip jos šiandien suprantamos Briuselyje. Jau kitą dieną D. Trumpas kalbėjo Vokietijoje, kur griežtai priminė Europos šalims laikytis finansinių įsipareigojimų NATO. Posovietinės šalys į tokius kvietimus reaguoja pasitempdamos ir lenktyniaudamos, kuri greičiau skirs 2 proc. BVP gynybai. Tuo tarpu Vokietijos lyderiai įsižeidę aiškino, kad ne visi vienodai supranta saugumą ir Vokietija vietoje to investuoja į humanitarinę pagalbą. Kartu su prancūzų Skverneliu E. Macronu Vokietija imasi įžeistų damų vaidmens ir pradeda formuoti atskirą gynybos politiką, paremtą E. Macrono dar birželį išsakyta prielaida, kad „JAV atsuko pasauliui nugarą“.
Naujoji gynybos politika greitai pasireiškė dar didesniu gynybos biudžeto mažinimu, dėl kurio Prancūzijoje triukšmingai atsistatydino kariuomenės vadas generolas Pierre‘as de Villiersas. JAV ir konkrečiai D. Trumpo administracijai rūpi dominavimo pasaulyje ir įtakos Europoje išsaugojimas. D. Trumpo žodžius, jog NATO yra pasenusi (obsolete) organizacija daug kas skubėjo versti, kaip „nebereikalinga“. Tačiau veiksmai rodo, kad galingiausios NATO šalies lyderis ją matė būtent kaip pasenusią ir ėmėsi jos atnaujinimo. Daugeliui užtrunka suvokimas, kad NATO vidinė logika reikalauja iš šalių narių pasiruošimo apsiginti ir žada kitų narių pagalbą tai darant, todėl tikrasis NATO įsipareigojimų vykdymas yra pasirūpinimas adekvačiomis pajėgomis šalies gynybai, o ne formalūs 2 procentai BVP. D. Trumpas per metus labai daug padarė skatindamas šį suvokimą. Tai natūraliai atsijojo tuos, kuriems su NATO tikslais pakeliui, ir tuos, kuriems nelabai.
Tokiame kontekste vienašališkai išplėstos JAV sankcijos Rusijai tebuvo paskutinis lašas augančiai įtampai. Vidurio Rytų Europos šalys nori gintis, prašo JAV buvimo regione ir yra pasiruošusios į tai investuoti. Vakarų Europos šalys patenkintos savo apsileidimu ir toliau mažina išlaidas. Finansai tik atspindi pamatines mąstymo struktūras. Kaip taikliai rašė VDU docentas A. Švarplys, „ES prigimtis – prekybos ir verslo sąlygų gerinimas, ekonominio augimo užtikrinimas. Ukrainos gynybinis karas, valstybingumo žaizda su visomis aukomis atsiduria kažkur kamputyje. Rusijos pretenzija ginčyti tarptautinio saugumo tvarką rinkos komisarams atrodo kažkoks nereikšmingas dalykas. Žiūrint iš dabartinių Europos vadovų pusės, sankcijos Rusijai apskritai yra varginančios, kažkoks blogis, neša grynus nuostolius – ir tai buvo matyti nuo pat sankcijų politikos pradžios. Vokietija palaikė sankcijas, bet tuo pačiu tyliai realizuoja Nord Stream`us, taip į šipulius daužydama vieningą ES energetikos politiką ir sėsdama ant Kremliaus adatos“.
Vilnius. Katedros aikštė. Žygiuoja JAV kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Iš tiesų NATO veikimo pamatas yra saugumas ir valstybių suverenumo apsauga. ES veikimo pamatas – ekonominis efektyvumas, kuriam gali būti aukojamas ir suverenumas, ir demokratija (beje, ne tik Ukrainos, bet ir šalių narių suverenumas ir demokratija, kaip 2005 m. pastebėjo G. Majone studijoje „Dillemmas of European Integration“).
ES retorika ilgai maskavo šią įtampą, kol šie du principai nesusidūrė Baltijos jūros dugne, Nordstream trasoje. Su šia trasa dirba eilės ES šalių įmonės, visos galinčios nukentėti nuo sankcijų. Kas Vidurio Rytų Europos šalims ir JAV atrodo geopolitinė grėsmė, Vakarų Europos šalims yra tiesiog ekonominis interesas. Niekas nevertė jų rinktis ES energetinės nepriklausomybės kūrimą griaunančių bendrų energetinių projektų su Rusija. Jos pačios pavertė savo įmones dabartinės situacijos įkaitėmis, o dabar pyksta ant Vašingtono, nutaisę kiaulės akis.
ES kaip ekonominio efektyvumo struktūra tokioje situacijoje suskubo ginti savo verslų interesų. J. C. Junckeris net pagrasino JAV atsakomosiomis sankcijomis. Sukurta ne tokia dažna situacija, kai Rusijos ir ES lyderiai prieš JAV formuoja bendrą frontą. Iš tiesų ES nėra prorusiška. Vertybiškai jos institucijų lyderiams panašiai svetimas tiek Putinas, tiek Trumpas. Abu jie „nepažangūs“, atmetantys postmodernias vertybes, pasaulį matantys per galios politikos prizmę, abejingi laisvos prekybos idealui ir pašiepiantys ES silpnumą bei atvirumą. Ne vienas ES pareigūnas D. Trumpą laiko autoritariniu vadovu, su kuriuo vertybiškai nepakeliui kaip ir su Putinu. Visa tai lemia, kad ES, Jungtines Valstijas ir Rusiją mato tiesiog pragmatiškai. Ir daro tai jau daugelį metų, ką geriausiai parodė kad ir pačios Europos Komisijos išreikštas susirūpinimas, kokį poveikį tokios JAV sankcijos turės ES energetinei nepriklausomybei. „Nepriklausomybei nuo ko?“, kyla natūralus klausimas. Tikrai ne nuo Rusijos, nes būtent sandoriams su Rusija šios sankcijos trukdo. Susirūpinimas tad arba absurdiškas, arba yra paprasčiausias pripažinimas, kad savo „nepriklausomybės“ strategiją ES didieji grindė priklausomybe nuo Rusijos. Ką jie ir darė, ignoruodamos Vidurio Europos šalių atsargius protestus.
Kryžkelė
JAV priimamos sankcijos staigiai įmetė Lietuvą į itin neįprastą pasirinkimo tarp ES ir JAV situaciją. VU TSPMI direktoriaus teigimu, Didžiausia dilema Lietuvai gali kilti dėl to, kad JAV sankcijos neigiamai vertinamos tokiose šalyse kaip Vokietija. Iš tiesų, vieša paslaptis, kad Lietuva įpratusi užsienio politikos klausimais visada pritarti Briuseliui/Berlynui. Kai toks pritarimas paverčia mus Varšuvos prieš(inink)ais, Lietuvos politikai problemos nemato ir lengvai pasirenka Berlyną, nors nesustodami kalba apie draugystės su Varšuva svarbą. Tačiau kai tenka rinktis tarp paramos Briuseliui ar Vašingtonui, pasirinkimas labai rimtas ir abiem atvejais skausmingas.
Padėka JAV. Vytauto Visocko nuotr.
Dar iki Europos Komisijos (EK) viešos pozicijos priėmimo Seimo krikdemai kreipėsi į Lietuvos atstovą EK Vytenį Andriukaitį, prašydami palaikyti JAV poziciją, kuri, reikia suprasti, atitinka Lietuvos. Vytenis Andriukaitis, kaip įprasta, pasirinko palaikyti JAV pirštinę metantį J. C. Junckerį. Tačiau eurokomisarų pozicijos nėra valstybių pozicijos. Pastarosios reiškiamos valstybės vadovų. D. Grybauskaitės reakcija buvo nedviprasmiška parama JAV išplėstoms sankcijoms. Tai neišvengiamai yra ir pasirinkimas NATO geopolitinę logiką statyti pirma ES ekonominės logikos. Teisingas pasirinkimas.
Neskaitant visų pirma mūsų pačių, NATO, o ne ES yra Lietuvos nepriklausomybės garantas. Norint išlikti reikia protingai rinktis draugus. Tą gana aiškiai padarė Višegrado šalys. JAV veiksmai skubina daryti pasirinkimą ir Lietuvą. Pradžiai reikia išmokti apskritai „prisileisti“ mintį, kad toks pasirinkimas galimas ir gali tapti būtinas. Nėra abejonių, kad būsimi D. Trumpo prezidentavimo metai pareikalaus daug daugiau aiškumo ir dar daugiau pasirinkimų, kurie ypač įtikti pratusiems Lietuvos politikams, pavyzdžiui, Užsienio reikalų ministrui, nebus lengvi. Tačiau rinktis reikės ir statymas ant JAV visapusiškai saugesnis ir labiau suderintas su Lietuvos interesais nei statymas ant klibančios bei bendros vizijos neturinčios ES lyderių. Artėjant 2019 metams svarbu to nepamiršti, kad neprabustume išsirinkę ES pareigūnu buvusį ir europine dvasia Rusiją pamilusį prezidentą.
Lietuvos kariuomenės Karo policijai vadovavusį pulkininką Gytį Kazoką pakeitė pulkininkas leitenantas Laimas Baliūnas, prieš tai ėjęs štabo viršininko pareigas.
Ceremonijos metu penktadienį prieš karo policininkų rikiuotę Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys, skambant orkestro būgnams, priėmė Karo policijos kovinę vėliavą iš pulkininko G. Kazoko ir iškilmingai perdavė ją naujam paskirtam vadui pulkininkui leitenantui L. Baliūnui.
Atsisveikinant su buvusiu vadu nuo Karo policijos kolektyvo įteikta atminimo dovana – kardas, kaip ženklas, nuo senų laikų reiškiantis kovos jėgą, ir vado, kuris gali apginti savo kraštą, simbolis.
L. Baliūnas tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo 1993 metais, baigė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, mokėsi Baltijos gynybos koledže. Dalyvavo tarptautinėse misijose, apdovanotas Lietuvos krašto apsaugos sistemos medaliu „Už tarptautines operacijas“, Lietuvos kariuomenės pajėgų medaliu „Už pasižymėjimą“, kitais apdovanojimais. L. Baliūnas Karo policijoje tarnauja nuo 2011 metų pabaigos.
G. Kazokas Karo policijai vadovavo penkerius metus, nuo rugpjūčio 1 d. jis paskirtas Lietuvos gynybos atašė Slovakijos, Slovėnijos, Kroatijos ir Vengrijos Respublikoms.
Lietuvos bendrovė „Elsis TS“ ir Graikijos įmonė „INTRACOM Defense Electronics“ (IDE) Kaune pristatė investicinį projektą, padėsiantį plėtoti Lietuvos kariuomenės gynybos pramonės pajėgumus.
2015 metais UAB „Elsis TS“ pasirašė ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį su graikų kompanija IDE) kuriančia ir gaminančia karinės paskirties elektronikos ir ryšių įrangą Graikijos ir kitų NATO valstybių karinėms pajėgoms.
Šios sutarties pagrindu IDE dar 2016 metais perdavė „Elsis TS“ technologines žinias ir įrangą bei apmokė darbuotojus jų gaminamos produkcijos instaliavimui šarvuotose transporto priemonėse bei instaliacinių komplektų gamybai Lietuvoje. Šiais metais „Elsis TS“ pagamino pirmą siuntą instaliacinės įrangos komplektų, kurie bus naudojami Lietuvos kariuomenėje.
Ketvirtadienį Kaune Graikijos gynybos pramonės įmonė IDE pristatė naują investicinį projektą, kuris bus vykdomas kartu su „Elsis TS“. Pasirašyta sutartis, pagal kurią „Elsis TS“ graikai perduos Lietuvos kariuomenės numatytos naudoti šarvuotų transporto priemonių vidinio ryšio WiSPR sistemos įrangos testavimo ir techninio aptarnavimo technologines priemones ir visą reikalingą techninę dokumentaciją. Įmonės „Elsis TS“ inžinieriai bus apmokyti vykdyti IDE kompanijos tiekiamos vidinio ryšio įrangos garantinį ir pogarantinį aptarnavimą bei remontą.
UAB „Elsis TS“ generalinis direktorius Tomas Vrubliauskas pažymi, kad ši sutartis ir graikų kompanijos IDE investicinis projektas yra svarbūs tiek Lietuvos gynybos pramonės pajėgumų vystymui, tiek ir Lietuvos kariuomenės gynybos sistemų vidinio ryšio operatyviam logistiniam palaikymui: prireikus įrangos remonto, techninis aptarnavimas visada bus šalia.
„Tokių projektų dėka yra užtikrinama dalies Lietuvos valstybės investicijų į gynybos sistemas grąža ir šalies karinės pramonės vystymasis“, – teigia T. Vrubliauskas.
Lietuvos specialistų darbu patenkinti ir Graikijos atstovai.
„Elsis TS“ vertiname kaip patikimą partnerį Lietuvoje. Bendradarbiaudami kartu įgyvendinsime savo misiją – teikti Lietuvos kariuomenei tinkamą ir kokybišką IDE sistemų palaikymą“, – sakė kompanijos IDE generalinis direktorius dr. Georgas Troulinosas (George Troullinos).
Šiais metais, kaip ir kasmet, tęsdami tradicijas ir minėdami vieną žymiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pergalių, Lietuvos kariuomenės atstovai dalyvaus Žalgirio mūšio inscenizacijoje Lenkijoje, buvusioje mūšio vietoje. Pasak Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, planuojama, kad kovose dalyvaus daugiau nei 1200 riterių, o su pagalbininkais ir stovyklų gyventojais inscenizacijoje bus apie 4500 dalyvių.
Pagrindinė inscenizacijos kova – istorinis Žalgirio mūšis – vyks liepos 15 dieną, 15 valandą vietos laiku. Lietuvai renginyje atstovaus ir kovose dalyvaus Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys atkurtais XIV amžiaus elitinių karių šarvais ir viduramžių istorijos ir riterių kovų menų rekonstrukcijos klubas „Viduramžių pasiuntiniai“. Vytauto Didžiojo vaidmenį inscenizacijoje atliks Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas majoras Donatas Mazurkevičius. Šiemet kartu su Lietuvos stovykla renginyje dalyvaus ir rekonstrukcijos klubai iš Ukrainos, skelbiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime. Inscenizacijoje dalyvausiantys kariai ir jų pagalbininkai įsikurs viduramžiškai įrengtoje stovykloje, kur gyvens viduramžių laikotarpio stilistikos palapinėse, naudos tam laikotarpiui būdingus rakandus ruošdami valgį, tvarkydami ginklus ir ilsėdamiesi. Tikimasi, kad renginį kaip ir kasmet stebės daugiau nei 100 000 žiūrovų.
Žalgirio mūšio inscenizacijos Lenkijoje pradėtos rengti nuo 1998 metų. Renginys Griunvaldo lauke sutraukia apie šimtą tūkstančių žiūrovų, jame dalyvauja riteriai iš visos Europos. Nuo 2008 m. Žalgirio mūšio inscenizacijose dalyvauja ir Garbės sargybos kuopos kariai, o nuo jubiliejinių 600-ųjų Žalgirio mūšio metinių, 2010 metais, mūšio inscenizacijoje Vytauto Didžiojo vaidmenį atlieka Lietuvos kariuomenės atstovas majoras D. Mazurkevičius.
1410 m. liepos 15 d. laimėtas Žalgirio mūšis – vienas didžiausių ir reikšmingiausių mūšių. Lietuvai ir Lenkijai suvienijus jėgas pavyko sumušti vieną labiausiai organizuotų priešininkų ir pakeisti visos Europos istoriją. Toks jėgų sutelkimas anuomet buvo tikra strateginė partnerystė, kurios tradicijas abi šalys, bendradarbiaudamos karinėje srityje, dalyvaudamos bendrose operacijose tęsia ir dabar.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Lenkijos karaliaus Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė sumušė Kryžiuočių ordiną ir sustabdė du šimtus metų trukusią jo agresiją į Rytus. Dėl šios pergalės buvo nustota puldinėti ir grobstyti Lietuvos kunigaikštystės žemes. Pergalingas Žalgirio mūšis – Lietuvos istorinis pasididžiavimas, įvykis, sustiprinęs ir iškėlęs Lietuvos autoritetą tarp Europos ir Azijos valstybių.
Liepos 11 d., LR Seimas patvirtino Krašto apsaugos ministerijos pateiktą įstatymą dėl Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2018 metais, planuojamos kariuomenės struktūros 2023 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos, karių, statutinių valstybės tarnautojų ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ribinio skaičiaus 2018 ir 2023 metais patvirtinimo.
Teikiamame įstatymo projekte siūloma didinti ribinius karių skaičius atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ ir kitų krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtrą 2018 – 2023 metais. Planuojama įsteigti ir sukomplektuoti du batalionus – Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos ir Kunigaikščio Margirio motorizuotąjį pėstininkų batalionus.
Pagal priimtą įstatymą 2018 m. nustatytas bendrą ribinį karių skaičius nuo 18 890 iki 21 950 (2017 metais buvo nuo 18 340 iki 21 790): ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 9 700 iki 10 700 (2017 metais buvo nuo 9 500 iki 10 600), ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 4 800 iki 6 300 (nesikeičia) ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 320 (2017 metais buvo nuo 190 iki 300), ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 4 190 iki 4 630 (2017 metais buvo nuo 3 850 iki 4 590). Kariūnų ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymų dalyvių skaičius siūloma didinti, atsižvelgiant į bendrą numatomą profesinės karo tarnybos karių skaičiaus didėjimą ir kartu didėjantį karininkų poreikį Lietuvos kariuomenėje.
Įstatymu pirmą kartą nustatomas Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis skaičius (nuo 1 200 iki 1 380), siekiant užtikrinti Seimo vykdomą krašto apsaugos sistemos parlamentinę kontrolę. Šiuo metu didžiausią leistiną darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis Lietuvos kariuomenėje skaičių nustato Vyriausybė.
Pateikiant dirbančių pagal darbo sutartis skaičius įstatymu kartu siekiama integruoti susijusius gynybos srities personalo planavimo elementus į vientisą visumą, be to, dirbančiųjų pagal darbo sutartis atliekamos techninės funkcijos būtinos užtikrinant priimančiosios šalies paramos teikimą atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms.
Civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų skaičius nuosekliai didinamas, atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos poreikį specialistų, kurie turi įgiję specialiųjų žinių ir patirties specifinėms gynybos funkcijoms ir pareigoms atlikti. 2018 m. nustatyta nuo 260 iki 320 (2017 metais buvo nuo 240 iki 300).
Taip pat įstatymu nustatomas 2023 m. bendras ribinį karių skaičius nuo 24 390 iki 26 250, kartu nuosekliai didinant profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kito aktyviojo rezervo bei pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičių. Tačiau nedidinant kariūnų, jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujančių karių, statutinių valstybės tarnautojų ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančiųjų pagal darbo sutartis, skaičiaus.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija
Amerikiečiai Lietuvoje dislokuoja „Patriot” raketų sistemas
Jungtinės Amerikos Valstijos demonstruodamos tvirtus įsipareigojimus saugumo užtikrinimui Lietuvoje dislokuoja ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“.
Taigi liepos 10 d. Jungtinės Amerikos Valstijos pirmą kartą Lietuvoje dislokavo ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“. Šių sistemų dislokavimas demonstruoja tvirtus JAV įsipareigojimus saugumo užtikrinimui Lietuvoje bei aukštą JAV parengtį greitai dislokuoti strateginius pajėgumus regione.
Dislokuota sistema „Patriot“ veiks vienoje oro gynybos santalkoje su Lietuvos ir kitų NATO šalių oro gynybos sistemomis Lietuvoje pirmą kartą vyksiančių tarptautinių antžeminių oro gynybos vienetų pratybų „Tobruq legacy 2017“ (liet. „Tobruko palikimas 2017“) metu.
Šiose pratybose treniruojama sąveiką tarp NATO antžeminės oro gynybos vienetų ir tobulinamos oro erdvės vadovavimo ir kontrolės procedūros. Pratybomis siekiama di
Į Lietuvą gabenamos „Patriot” raketos
dinti tarptautinį ir regioninį jungtinių pajėgumų integralumą, tokiu būdu treniruojant ir stiprinant pasirengimą galimam NATO kolektyvinės gynybos scenarijui.
Pratybos „Tobruq Legacy 2017“ prasidės liepos 11 d. ir vyks iki liepos 22 d. Šiaulių apskrityje. Iš viso mokymuose Lietuvoje dalyvaus apie 500 karių ir apie 30 oro gynybos sistemų iš Lietuvos ir keturių NATO šalių – Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos ir Lenkijos.
Tuo pačiu metu Lietuvoje, Čekijoje ir Rumunijoje vyksiančioms pratyboms „Tobruko palikimas“ vadovaus Rumunijoje įsteigta Jungtinių pajėgų oro komponento vadavietė (NATO JFAC), kurioje dalyvaus ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai. Lietuvos padaliniai taip pat dalyvaus ir Čekijoje vykstančioje pratybose, kur tobulins oro gynybos operacijų vykdymo įgūdžius nakties metu.
Pratybų „Tobruq Legacy 2017“ Lietuvoje integrali dalis bus nacionalinės pratybos „Budrus Sakalas 2017“, kurių metu treniruojama sąveika, vadovavimo ir kontrolės procedūros tarp Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vienetų.
Pratybų „Tobruq Legacy 2017“ pagrindinis organizatorius – Jungtinės Amerikos Valstijos. Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos jose dalyvaus jau trečią kartą: 2015 m. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai pirmą kartą treniravosi vykdyti NATO Oro gynybos operacijas būrio dydžio vienetu (Čekijoje), 2016 m. – baterijos dydžio vienetu (Slovakijoje), o šiais metais Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai treniruosis veikti kartu su sąjungininkais ir vadovauti tarptautiniam antžeminės Oro gynybos bataliono lygmens vienetui.
Liepos 20 d.vyks pratybų „Tobruq legacy 2017“ svečių ir žiniasklaidos diena.
Nuotraukų autorius ltn. Arnas Glazauskas ir KOP archyvo nuotraukos
Prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Neseniai vykusi Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS) konferencija Seime atskleidė problemas, susijusias su šios organizacijos veikla.
Po dviejų metų LŠS švęs įkūrimo šimtmetį.
Trumpai priminsiu, jog šį organizacija buvo įkurta kaip savanoriška, pilietinės savigynos savaveiksmė visuomenės organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikianti pagalbą policijai bei civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijoms.
Sąjunga yra sukarinta organizacija, integruota į Lietuvos gynybinę sistemą. Dabar veikianti Šaulių sąjunga tęsia tarpukario Lietuvoje iki 1940 m. veikusios organizacijos veiklą. Taip įstatyme yra numatyti LŠS funkcijos ir tikslai.
Tik 1997 m. liepos 2 d. buvo priimtas LR Šaulių sąjungos įstatymas. 1998 m. pradėtas Sąjungos pertvarkymas, kurio tikslas – LŠS integruoti į šalies gynybos sistemą. Buvo suformuota 10 apskričių šaulių rinktinių. 1999 m. gegužės 11 d. Seime buvo priimtas LR Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymas, o tų pačių metų gruodžio 31 d. Vyriausybė patvirtino nutarimą „Dėl Šaulių sąjungos šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įsigijimo, registravimo, saugojimo, išdavimo, apskaitos ir naudojimo tvarkos“.
2000 m. sausio 12 d. buvo patvirtintas Šaulių sąjungos statutas, o vasario 14 d. organizacija pagaliau įregistruota Teisingumo ministerijoje.
Šauliai priėmę 10 įsakymų:
Gink Lietuvos nepriklausomybę ir lietuvišką žemę.
Švieskis ir šviesk.
Stiprink valią ir kūną.
Būk drausmingas ir mandagus.
Gerbk ginklą.
Būk tiesus ir teisingas.
Tesėk žodį.
Būk budrus.
Saugok valstybės turtą.
Brangink šaulio vardą ir lietuvio garbę.
Pagrindinis šios organizacijos privalumas yra tas, kad jos nariu gali tapti visi Lietuvos piliečiai nuo 11 metų iki pat senatvės, nepriklausomai nuo amžiaus ar patirties, kurie nori ir gali dalyvauti sąjungos veikloje. LŠS minėdama savo atkūrimo dvidešimtmetį akcentavo, jog sąjungai trūksta šiuolaikinės ideologijos bei vizijos jos sėkmingam egzistavimui.
Bene aktualiausia LŠS problema yra šaulių aprūpinimas individualia ginkluote. Realiausia grėsmė bei atgrasymo priemonė potencialiam priešui yra žinia, jog dauguma piliečių turi ir moka naudotis ginklu. Diskutuojant šia tema aš vis prisimenu seną šveicarišką anekdotinę situacija, kai teisiamas vienas vyras už žmonos nužudymą atsako, kad ją nužudė nelegaliai įsigytu ginklu. Teisėjo paklaustas, kodėl taip pasielgė ir nepasinaudojo legaliai laikomu ginklu, atsakė, jog tas ginklas yra skirtas Tėvynės gynybai.
Moralas peršasi pats. Koks yra gilus patriotizmas, nugalintis individualius jausmus. Lietuvoje per tris dešimtmečius, kai buvo atkurta LŠS, pažanga padaryta labai menka. Manau, jog ši organizacija, turinti išskirtines įstatimines bei finansavimo sąlygas, privalėjo pasiekti bent jau tarpukario laikotarpyje pasiektą lygmenį. Deja, dėl politinės valios stokos bei LŠS buvusios vadovybės nenoro ar nesugebėjimo buvo nueita ne tuo keliu ir „išėjo kaip visada“. Tokiu būdu galime tik apgailestauti, jog mūsų moksleiviai keliauja į rytų kaimynės organizuojamas sukarintas stovyklas, kur mokosi svetimos mums valstybės patriotizmo ir karinių subtilybių. Mes puikiai žinome, jog visada yra žymiai sunkiau perauklėti nei auklėti, nes susiformavę įgūdžiai bei moralinės nuostatos sunkiai pasiduoda transformacijai. Žmogaus brendimo laikotarpiu galime jam įskiepyti bet kokius norimus ir mūsų visuomenei tinkančius moralinius ar fizinius įgūdžius, todėl labai svarbu yra nepraleisti tinkamo momento ir jaunuolius laiku suorientuoti taip, kad jie būtų patenkinti ne tik savimi, bet ir norėtų gyventi ten, kur gimė ir augo.
Šiam tikslui pasiekti reikia konsoliduoti visą visuomenę. Tik bendromis pastangomis yra įmanoma „įžiebti šaulių žvaigždę“ dar ryškiau švytėti. Turiu vilties, jog naujas LŠS vadas imsis radikalių veiksmų ir padėtis ims gerėti. Pirmas uždavinys turėtų būti LŠS narių aprūpinimas individualia ginkluote bei sukurti tokią istatyminę bazę, kad visi šauliai, turintys teisę įsigyti ginklą, jį gautų. Kuo mažesnė ginklų centralizacija bei koncentracija, tuo mažesnis pažeidžiamumas.
Vytautas Čepukas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Kaip sakė vienas šaulių sąjungos narys, „kol prie kiekvieno šaulio lovos nebus šautuvo“, tol šaulių sąjunga bus pažeidžiama. Kuo daugiau teisių ir pareigų suteiksime šauliams, tuo didesnę atsakomybę ir pasitikėjimą jie pajus. Lietuvoje kovinių ginklų turi įsigiję apie 50 tūkstančių piliečių, didžiausias kiekis yra skirtas savigynai, kiti medžioklei. Tai būtų didelė parama grėsmės akivaizdoje, jei ši gausybė turėtų savo integracinį planą į šalies gynybą. Dabar tik potencialas, kuris esant reikalui, galėtų būtų panaudotas. Be abejo, didelę dalį šių ginkluotų piliečių sudaro profesinės karo tarnybos, savanorių tarnybos, šaulių sąjungos, policijos ar kitų jėgos struktūrų atstovai, kurie galimai bus panaudoti dieną X, tačiau kas tą žino?
Neseniai žiniasklaidoje nuskambėjo dar viena neigiama informacija apie karių apmokestinimą už suteiktas paslaugas tarnaujant Lietuvos kariuomenėje. Nutraukusieji tarnybos sutartį anksčiau numatyto laiko kariai privalo sumokėti visas išlaidas, kurios buvo sumokėtos kario tarnybos metu. Sunku spręsti, kas yra teisus, o kas ne, neisįgilinus į ginčo esmę, tačiau viena yra aišku, kad problema egzistuoja ir jos sprendimai turi būti rasti. Manau, kad darbiniai ginčai turėtų būti sprendžiami ne viešai, o tik tarp darbdavio ir darbuotojo, t. y. tarp kariuomenės ir kario.
Viešumas, kaip paskutinė gelbėjimosi stadija, galimas tik tada, kai kario teisės pažeistos ir visos teisinės gynybos galimybės jau išnaudotos. Absurdiškos aplinkybės suponuoja nepakantumo bei nepasitenkinimo jausmus tiek visuomenei, tiek visai valstybei. Kiekviena neigiama žinia dažniausiai sukelia nepasitenkinimo emocijas. Manau, jog mūsų žiniasklaida ir visuomenė nėra išskirtinės, todėl tiek vieni, tiek kiti daugiau toleruoja negatyvią nei pozityvią informaciją.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai inicijuoja įstatymų pataisas, kuriomis žiniasklaida būtų įpareigota ne mažiau nei pusėje skelbiamo turinio nurodyti teigiamą informaciją. Valstiečių atstovai Dovilė Šakalienė, Zenonas Streikus ir Robertas Šarknickas siūlo numatyti, kad žiniasklaida pateiktų mažiausiai 50 proc. pozityvios informacijos, kuri turėtų atsirasti informacinės programos pradžioje arba pirmuosiuose puslapiuose.
Juokingai atrodo šių politikų bandymai apriboti žiniasklaidą teikti negatyvią informaciją ar procentais nustatyti jos ribas. Ketinimai gal ir geri, bet tendencijas nustato rinka, t. y. paklausa.
Pabaigoje norėčiau pabrėžti, jog dar daug problemų turime tiek viduje, tiek vykdant užsienio politiką, tačiau neklysta tik tas, kas nedirba, o darbo tikrai daug. Tik susitelkę ir vieningi mes būsime stiprūs.
Pirmadienį Jungtinės Amerikos Valstijos pirmą kartą Lietuvoje dislokavo ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“. Šių sistemų dislokavimas demonstruoja tvirtus JAV įsipareigojimus saugumo užtikrinimui Lietuvoje bei aukštą JAV parengtį greitai dislokuoti strateginius pajėgumus regione, sakoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
Dislokuota sistema „Patriot“ veiks vienoje oro gynybos santalkoje su Lietuvos ir kitų NATO šalių oro gynybos sistemomis Lietuvoje pirmą kartą vyksiančių tarptautinių antžeminių oro gynybos vienetų pratybų „Tobruko palikimas 2017“ („Tobruq legacy 2017“) metu.
Šiose pratybose treniruojama sąveika tarp NATO antžeminės oro gynybos vienetų ir tobulinamos oro erdvės vadovavimo ir kontrolės procedūros. Pratybomis siekiama didinti tarptautinį ir regioninį jungtinių pajėgumų integralumą, tokiu būdu treniruojant ir stiprinant pasirengimą galimam NATO kolektyvinės gynybos scenarijui.
Pratybos „Tobruko palikimas 2017“ prasidės antradienį ir vyks iki liepos 22 d. Šiaulių apskrityje. Iš viso mokymuose Lietuvoje dalyvaus apie 500 karių ir apie 30 oro gynybos sistemų iš Lietuvos ir keturių NATO šalių – Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos ir Lenkijos.
Tuo pačiu metu Lietuvoje, Čekijoje ir Rumunijoje vyksiančioms pratyboms „Tobruko palikimas“ vadovaus Rumunijoje įsteigta Jungtinių pajėgų oro komponento vadavietė (NATO JFAC), kurioje dalyvaus ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai. Lietuvos padaliniai taip pat dalyvaus ir Čekijoje vykstančioje pratybose, kur tobulins oro gynybos operacijų vykdymo įgūdžius nakties metu.
Pratybų „Tobruko palikimas 2017“ Lietuvoje integrali dalis bus nacionalinės pratybos „Budrus Sakalas 2017“, kurių metu treniruojama sąveika, vadovavimo ir kontrolės procedūros tarp Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vienetų, sakoma pranešime.
Pratybų „Tobruko palikimas 2017“ pagrindinis organizatorius – Jungtinės Amerikos Valstijos. Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos jose dalyvaus jau trečią kartą: 2015 m. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai pirmą kartą treniravosi vykdyti NATO Oro gynybos operacijas būrio dydžio vienetu (Čekijoje), 2016 m. – baterijos dydžio vienetu (Slovakijoje), o šiais metais Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai treniruosis veikti kartu su sąjungininkais ir vadovauti tarptautiniam antžeminės Oro gynybos bataliono lygmens vienetui.
Ateinančią savaitę, liepos 11-ąją, prasideda pirmą kartą Lietuvoje vyksiančios tarptautinės antžeminės oro gynybos vienetų pratybos „Tobruko palikimas 2017“.
Iki liepos 22 dienos truksiantys mokymai vyks Šiaulių apskrityje. Bus treniruojami Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai vykdyti NATO oro gynybos procedūras kartu su sąjungininkais pagal NATO sutarties 5 straipsnį. Mokymuose Lietuvoje dalyvaus apie 500 karių ir apie 30 oro gynybos sistemų iš Lietuvos ir keturių NATO šalių – Didžiosios Britanijos, JAV, Latvijos ir Lenkijos.
Lietuvoje, Čekijoje ir Rumunijoje vyksiančioms pratyboms „Tobruko palikimas“ vadovaus Rumunijoje esanti NATO Jungtinių pajėgų oro komponento vadavietė, kurioje dirbs ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai.
Pratybų „Tobruko palikimas“ Lietuvoje integrali dalis bus nacionalinės pratybos „Budrus Sakalas 2017“, kurių metu treniruojama sąveika, vadovavimo ir kontrolės procedūros tarp Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vienetų.
Pratybų „Tobruko palikimas“ pagrindinis organizatorius – JAV. Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos jose dalyvaus trečią kartą: 2015 m. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai pirmą kartą treniravosi vykdyti NATO Oro gynybos operacijas būrio dydžio vienetu, 2016 m. – baterijos dydžio vienetu, o šiais metais Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai treniruosis veikti kartu su sąjungininkais ir vadovauti tarptautiniam antžeminės Oro gynybos vienetui.
