Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko kvietimu oficialaus vizito į Lietuvą atvyko Gruzijos kariuomenės vadas generolas majoras Vladimeras Chachibaia.

Vasario 8-10 dienomis svečias lankysis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, kur susipažins su jos veikla ir susitiks su Gruzijos karininkais, besimokančiais akademijoje rengiamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose. V. Chachibaia taip pat ketina apsilankyti ir karo akademijos teritorijoje dislokuotuose NATO energetinio saugumo kompetencijos bei Nacionaliniame kibernetinio saugumo centruose.

Iškilminga Gruzijos kariuomenės vado sutikimo ceremonija numatyta penktadienį aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos. Po jos generolas majoras V. Chachibaia susitiks su Lietuvos kariuomenės vadu J. V. Žuku bei Lietuvos kariuomenės atstovais ir aptars karinio bendradarbiavimo ir saugumo situaciją regione.

Vėliau svečias lankysis Lietuvos kariuomenės Gynybos štabe ir Specialiųjų operacijų pajėgose.

Pastarąjį kartą Lietuvos ir Gruzijos kariuomenių vadai buvo susitikę praėjusių metų spalį J. V. Žukui su oficialiu vizitu lankantis Gruzijoje.

Lietuva ir Gruzija gynybos srityje bendradarbiauja nuo 2001 m., kai buvo pasirašytas dvišalis susitarimas. Pagrindinės dvišalio karinio bendradarbiavimo sritys: karininkų rengimas ir ekspertinės konsultacijos strateginės komunikacijos, kibernetinės gynybos, logistikos, finansų valdymo, strateginio planavimo ir kitais klausimais.

Informacijos šaltinis – ELTA

Oficialaus vizito į Lietuvą atvyko Gruzijos kariuomenės vadas. KAM nuotr.

2018.02.09; 00:30

Rugsėjo 17-18 dienomis Lietuvoje lankęsis NATO Specialiųjų operacijų vadavietės (angl. NATO Special Operations Headquarters, NSHQ) vadas viceadmirolas Kolinas Kilrainas (Colin Kilrain), Specialiųjų operacijų pajėgų vadovybė su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku aptarė saugumo situaciją Lietuvoje ir Baltijos regione.

Susitikimų metu buvo diskutuojama apie pasirengimą veikti hibridinio konflikto aplinkoje, Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgumų vystymą nacionaliniams ir NATO poreikiams, aptartas tolimesnis Ukrainos karių mokymas ir rengimas pagal nustatytus NATO standartus.

Lietuva kiekvienais metais skiria vieną specialiųjų operacijų eskadroną ir personalą į komponento vadavietę NATO greito reagavimo pajėgose (NRF). Lietuvos kariai Ukrainoje vykdo karinę mokymo paramą vietos Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų kariams, siekiant įgyvendinti NATO ir Ukrainos pasirašytus bendradarbiavimo susitarimus.

NATO Specialiųjų operacijų vadavietės misija – koordinuoti visų NATO specialiųjų operacijų vykdomą veiklą ir prisidėti prie pajėgumų ir galimybių vystymo. Vyriausiojo sąjungininkų pajėgų vado Europoje nurodymu NATO Specialiųjų operacijų vadavietė skiria aukštos parengties vadovavimo ir valdymo elementą reaguoti į susidariusias krizines situacijas regione.

Kasdieninėje veikloje NATO Specialiųjų operacijų vadavietė tiek NATO, tiek sąjungininkams bei partneriams teikia specialiųjų operacijų ekspertų patarimus, informaciją, mokymus, švietimą, vykdo reagavimo į krizes planų sudarymą. NATO Specialiųjų operacijų vadavietė turi specialiųjų operacijų mokyklą, kurioje vykdo operacinio lygmens personalo rengimą planavimo, žvalgybos ir profesinio vystymosi srityse. Papildomai be operacinio lygmens kursų taip pat yra medicinos, aviacijos paramos ir įkalčių surinkimo ir tyrimo kursai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.19; 05:00

Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas įteikia apdovanojimą

Tarnybą Lietuvoje baigęs NATO kovinės grupės vadas plk. ltn. Ch. Huber pareiškė: „Kartu su Lietuvos kariuomene esame pasirengę atremti bet kokią agresijos formą“.

Rugpjūčio 3 d. Rukloje ( Jonavos r.) Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos Mokomajame pulke vyko NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijų ir vadovybės pasikeitimo ceremonija.

Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas, NATO pajėgų daugianacionalinės Šiaurės Rytų divizijos vadas brg. gen. Krzysztof Motacki, Lietuvos kariuomenės vienetų vadai, NATO šalių, delegavusių karius į priešakinių pajėgų kovinę grupę, ambasadoriai, kariuomenių atstovai.

Ceremonijos metu nuo šių metų vasario kovinei grupei vadovavusį Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Christoph Huber pakeitė naujasis kovinės grupės vadas taip pat Vokietijos karininkas plk. ltn. Thorsten Gensler, vadovaujantis Vokietijos 37 – osios mechanizuotosios pėstininkų brigados 371-ajam mechanizuotajam pėstininkų batalionui.

Bataliono kovinės grupės vadas plk. ltn. Christoph Huber, perduodamas pareigas naujajam vadui kalbėjo: „ Per visą 6 mėnesių laikotarpį vykdėme intensyvų karinį rengimą, dalyvavome įvairiose pratybose. Kartu su Lietuvos kariuomene esame pasirengę atremti bet kokią agresijos formą“.

Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. J. V. Žukas, kreipdamasis į tarnybą baigusį plk. ltn. Ch. Huber, pabrėžė, kad pirmosios NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės pamainos kariai sudarė unikalią galimybę Lietuvos žmonėms įsitikinti NATO idėjos veiksmingumu ir aukštais tarnybos standartais. „Visų Lietuvos žmonių vardu dėkoju Jums už tarnybą ir linkiu sėkmės tolimesnėje tarnyboje ir asmeniniame gyvenime“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.

Ceremonijos metu grojo ir šventę puošė Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras, kuris atliko įvairius, kontingente tarnaujančių šalių kariuomenių, kūrinius. Užgrojus Nyderlandų kariuomenės maršą „Limburgse Jagers Mars“, Nyderlandų kariai, pagal gražią tradiciją, pradėjo sukti beretes.

Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje jau dislokuota per 450 Vokietijos, 100 Belgijos, 250 Nyderlandų, 200 Norvegijos ir 20 Liuksemburgo karių.

2017–2018 metais NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai. Bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovauja ir jos pagrindą sudaro Vokietijos kariai.  

Lietuvos kariuomenės informacija, Ievos Budzeikaitės nuotraukos

2017.08.04; 07:02

„Pastaraisiais metais Lietuvos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimas gynybos ir saugumo srityje suintensyvėjo ir noriu pabrėžti, kad Lietuvai Jungtinė Karalystė buvo, yra ir bus svarbus Europos saugumo ir gynybos partneris“, – pažymėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, birželio 14 d. vakare susitikęs su Jungtinės Karalystės kariuomenės vadu karinių oro pajėgų maršalu seru Stuartu Williamu Peachu (Stuart William Peach). 

Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Nuotraukoje – britų kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Birželio 15 d. pirmą kartą su darbo vizitu į Lietuvą atvykusiu Jungtinės Karalystės kariuomenės vadu susitiko ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Susitikimuose su ministru ir kariuomenės vadu svečias pabrėžė, jog Jungtinė Karalystė tvirtai laikosi įsipareigojimų NATO sąjungininkams kolektyvinės gynybos kontekste, ypač Baltijos regione. Pasak Jungtinės Karalystės kariuomenės vado, jo šalis neabejotinai išliks svarbiu žaidėju Europos gynybos ir saugumo srityje – „Mes neatsitraukiame“, – pabrėžė jis. Oro pajėgų maršalas taip pat akcentavo neabejotiną tolesnį šalies dalyvavimą užtikrinant Europos saugumą ir gynybą, bendradarbiavimą su sąjungininkais, tame tarpe ir su Lietuva, kovoje su terorizmu, būtinybę stiprinti NATO ir Europos santykius su JAV. Be to, seras S. W. Peachas pabrėžė Artimųjų Rytų klausimą bei būtinybę koordinuotis veiksmus žvalgybos srityje, dalintis turima informacija ir patirtimi.

Lietuvos kariuomenės vadas susitikimo su Jungtinės Karalystės kariuomenės vadu metu išreiškė padėką už svarų indėlį įvairiomis priemonėmis stiprinant Baltijos šalių ir Lietuvos saugumą. Taip pat vadas pasidžiaugė šios šalies sprendimu turėti atskirą gynybos atašė Lietuvai ir išreiškė viltį, jog nuo šiol karinis bendradarbiavimas su Jungtine Karalyste bus dar glaudesnis. 

Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kariuomenių vadai kalbėjosi apie saugumo situaciją Baltijos regione, NATO atgrasymo priemonių įgyvendinimą, NATO vadovavimo struktūros reformą, gynybos planus, kovą su terorizmu ir įvairius bendrus karinio bendradarbiavimo projektus.

Po kariuomenių vadų susitikimo Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo atstovai oro pajėgų maršalui serui S. W. Peachui pristatė Lietuvos kariuomenės pajėgumus ir vystymo planus, pasirengimą savarankiškai ir kolektyvinei šalies gynybai, kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovai – informacinių grėsmių analizę.

Apie Lietuvos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą gynybos srityje

Lietuvos ir Jungtinės Karalystės (toliau – JK) bendradarbiavimas gynybos srityje pradėtas dar 1994 m. spalį, šalių gynybos ministerijoms Vilniuje pasirašius savitarpio supratimo memorandumą. JK reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos karinio mokymo sistemos vystymo, taip pat ir prie paties karių bei civilių tarnautojų mokymo ir rengimo. JK buvo pagrindinė Lietuvos partnerė planuojant ir įgyvendinant gynybos valdymo reformą, konsultuojant resursų ir įsigijimų valdymo, gynybos planavimo, vadybos ir biudžeto formavimo, rezervo pajėgų reformos klausimais.

2003-2007 m. Lietuvos kariai (LITCON 1-9 kontingentai) tarnavo JK vadovaujamame Shaibah sektoriuje Irake (Danijos bataliono sudėtyje). Iki 2008 m. rugpjūčio vienas Lietuvos karininkas tarnavo JK vadovaujamos daugianacionalinės divizijos štabe Bagdade. 2004-2005 m. penki Lietuvos karo medikai tarnavo JK vadovaujamoje Provincijos atkūrimo grupėje Afganistane (Mazar-i-Sharife). Nuo 2014 m. JK skiria po vieną ekspertą į Vilniuje veikiantį NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrą, nuo 2015 m. – į NATO pajėgų integravimo vienetą. Nuo 2016 m. kovo vienas Lietuvos karininkas tarnauja JK vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) vadavietėje Nortvude. Nuo 2014 m. rugpjūčio du Lietuvos kariai tarnauja JK vadovaujamo Jungtinio greitojo reagavimo korpuso (ARRC) štabe.

2004 ir 2014 m. JK dalyvavo NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse iš aviacijos bazės Šiauliuose, 2015 ir 2016 m. – iš aviacijos bazės Amaryje (Estijoje). 2013 ir 2016 m. antrą pusmetį Lietuvos kariai budėjo JK vadovaujamoje Europos Sąjungos kovinėje grupėje. Šiemet Lietuvos karių kuopa budi JK vadovaujamose NATO ypač greito reagavimo pajėgose (VJTF).

JK, kartu su JAV ir Vokietija, dalyvaudamos Transatlantinėje pajėgumų vystymo ir mokymo (TACET) iniciatyvoje, prisideda prie Baltijos šalių ir Lenkijos pajėgumų vystymo per karinį rengimą ir mokymus. Šiuo metu JK Lietuvos kariuomenei padeda stiprinti Aviacijos bazės apsaugos užtikrinimo kompetenciją.

Nuo praėjusių metų glaudžiai bendradarbiauja Lietuvos ir JK kariuomenių strateginės komunikacijos ekspertai.

Lietuvos kariuomenė 2005 m. iš Didžiosios Britanijos kompanijos „Ricardo JK“ įsigijo 45 specialiosios paskirties visureigius „Land Rover Defender“ 110XD, 2013 m. iš JK gynybos ministerijos – du minų paieškos ir nukenksminimo „Hunt“ tipo laivus.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.06.16; 02:02

Jungtiniam štabui pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl tarptautinių pratybų „Liepsnojantis kalavijas 2017“, kurių metu per incidentą galimai psichologiškai nukentėjo nepilnametis asmuo, organizavimo.

Pratybose priešiškų pajėgų vaidmenį atlikę Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės 808-osios lengvosios pėstininkų (Švenčionių) kuopos kariai sulaikė pratybose dalyvavusius asociacijos „Žaibo kumštis“ narius ir juos apklausinėjo. Pirminiais duomenimis, imituojamos apklausos metu kariai, taikydami psichologinio poveikio priemones, nesilaikė nustatytų apklausos procedūrų, teigiama pranešime spaudai.

Gavęs informaciją apie incidentą ir nepilnamečių asmenų įtraukimą į taktines karines pratybas, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas pavedė kariuomenės Jungtiniam štabui atlikti tarnybinį patikrinimą ir detaliai išsiaiškinti pratybų „Liepsnojantis kalavijas 2017“ organizavimo ir vykdymo aplinkybes.

„Tai yra išskirtinis įvykis (kai karinėse pratybose dalyvavo nepilnamečiai – ELTA) ir būtent dėl to taip rimtai į tai sureaguota. Jų dalyvavimą karinėse pratybose riboja ir draudžia pirmiausia Vaikų teisių apsaugos konvencija, kuri riboja asmenų iki 18 metų rengimą kariniams veiksmams, todėl sužinojęs tokią informaciją Kariuomenės vadas ir sureagavo taip“, – sakė Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai mjr. Mindaugas Neimontas.

Pasak jo, tarnybinio patikrinimo metu bus siekiama nustatyti detales, kaip nepilnamečiai pateko į pratybas, kokias užduotis turėjo, ką jie ten veikė.

Be to, visa informacija apie minėtą incidentą buvo perduota Karo policijai, kuri, ją įvertinusi, pradėjo ikiteisminį tyrimą. Ketvirtadienį Karo policija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą informavo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą, kur bus priimtas sprendimas dėl institucijos, kuriai bus pavesta tęsti šį tyrimą.

Incidente tiesiogiai dalyvavęs KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės 808-osios lengvosios pėstininkų kuopos vadas ir keturi kuopos kariai savanoriai laikinai nušalinti nuo tarnybos pareigų vykdymo, o pačią kuopą nuspręsta pertvarkyti. Kuopos kariai galės tęsti tarnybą toliau, tačiau bus priskirti prie kitų rinktinės kuopų. Ištyrus visas incidento aplinkybes, dėl karo tarnybos 808-oje lengvojoje pėstininkų kuopoje organizavimo bus sprendžiama atskirai, teigiama pranešime.

Pasak Lietuvos kariuomenės vado gen. ltn. J. V. Žuko, įstatymų pažeidimai Lietuvos kariuomenėje netoleruojami, o neprofesionalus karių elgesys yra nesuderinamas su kariuomenei ir kariams keliamais reikalavimais ruoštis ginkluotai šalies gynybai bei Konstitucijos garantuojamomis demokratinėmis vertybėmis. Todėl kariuomenės vadas imsis visų priemonių, kad tokie atvejai nepasikartotų: incidento aplinkybės bus nuodugniai ištirtos, dalyviai ir pratybų organizatoriai bus atitinkamai įvertinti, o šis atvejis bus aptartas visose kariuomenės pajėgose.

Kol bus atliekami su incidentu susiję tyrimai ir ypatingai atsižvelgiant į tai, kad galimai nukentėjo nepilnametis, Lietuvos kariuomenė papildomos informacijos neteiks. Pasibaigus tarnybiniam patikrinimui, informacija apie jo rezultatus visuomenei bus pateikta atskirai.

„Liepsnojantis kalavijas 2017“ – tai didžiausios šiais metais Baltijos regione vykstančios tarptautinės specialiųjų operacijų pajėgų pratybos, kuriose treniruojasi Lietuvos ir kitų NATO šalių specialiųjų operacijų pajėgų kariai, remiantys Lietuvos kariuomenės ir už šalies vidaus saugumą atsakingų struktūrų padaliniai. Skatinant kariuomenės ir visuomenės bendradarbiavimą bei stiprinant pilietinio pasipriešinimo pajėgumus, į pratybas įtraukti ir kai kurių miestų bei rajonų savivaldybių, visuomeninių organizacijų atstovai. Pratybos vyksta beveik visą gegužę įvairiose Lietuvos vietovėse.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.19; 03:15

Su Lietuvos kariuomenės vadu Jonu Vytautu Žuku nusprendėme pakalbėti apie Lietuvos kariuomenės ateitį, nors suvokėme, kad į dalį klausimų jis negalės atsakyti, nes tai susiję su politinėmis Lietuvos aktualijomis.

Tačiau norėjome išgirsti jo nuomonę tiek apie skirtingas įvairiose valstybėse egzistuojančias gynybos sistemas, tiek apie tai, kas sprendžia, koks finansavimas būtinas Lietuvos kariuomenei. 2014 m. Lietuva krašto apsaugai skyrė 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Estija – 2 proc., JAV – 3,8 proc., o Izraelis – 5,6 procento. 

Continue reading „Kariuomenės vadas: „Visa Šveicarija yra kariuomenė““

Lietuva turi naują kariuomenės vadą. Juo tapo generolas majoras Jonas Vytautas Žukas.

Valstybės pasirinkimas – teisingas. Tikiu šio karininko patriotiškumu, profesionalumu, darbštumu. Neabejoju, jog šis karininkas ne tik stengsis sukurti stiprią kariuomenę, bet ir puikiai žino, kaip kuriamos stiprios kariuomenės.

Teisingas pasirinkimas

Šių eilučių autorius penkerius metus, nuo 1998 iki 2003-ųjų, leido specializuotą karinį priedą „Vardan Lietuvos“. Taigi savo akimis ne sykį matė, kaip tuometinis pulkininkas J.V.Žukas profesionaliai vadovaudavo motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ pratyboms. O kiek būta pokalbių, kurie gulė į karinį priedą kaip išskirtiniai J.V.Žuko interviu?! 

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Lietuvos kariuomenės fenomenas“