Vilniuje penktadienį vykusiame penktajame Lietuvos-Azerbaidžano tarpvyriausybinės dvišalio bendradarbiavimo komisijos posėdyje, kuriam pirmininkavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Azerbaidžano mokesčių ministras Fazilis Mammadovas, aptartas šalių bendradarbiavimas prekybos, investicijų, transporto, energetikos, kultūros ir turizmo, žemės ūkio, susisiekimo, švietimo ir mokslo, informacinių technologijų ir sveikatos apsaugos srityse.

„Azerbaidžanas – vienas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių Pietų Kaukaze, tačiau tarp šalių yra neišnaudoto potencialo ir mūsų šalis yra suinteresuota plėtoti dvišalį ekonominį bendradarbiavimą, ieškoti naujų sričių, – posėdžio metu teigė ministras. – Neabejoju, kad šis įvairių sričių institucijų bendradarbiavimas padės gilinti ir plėsti mūsų dvišalių santykių galimybes“.

Aptardami bendradarbiavimą energetikos srityse, ministrai pabrėžė būtinybę kartu tarptautinėse organizacijose siekti užtikrinti aukščiausių branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartų laikymosi šalyse, vystančiose atominių elektrinių projektus.

Po susitikimo buvo pasirašytos dvi sutartys: tarpvyriausybinis susitarimas dėl vizų panaikinimo tarnybinių pasų turėtojams ir tarpžinybinis Azerbaidžano mokesčių ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos finansų ministerijos susitarimas dėl administracinės savitarpio pagalbos keitimosi informacija ir mokesčių išieškojimo srityje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.28; 00:10

Sausio 20 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius lankėsi Varšuvoje Lenkijos užsienio reikalų ministro kvietimu.

„Lenkija yra viena svarbiausių Lietuvos strateginių partnerių. Mes esame kaimynės, turinčios amžius trukusios bendros valstybės patirtį, NATO ir ES sąjungininkės. Dvišalių santykių su Lenkija plėtra yra vienas svarbiausių naujosios Vyriausybės prioritetų. Esame pasirengę atviram dialogui su Lenkija visais klausimais. Tik nuoširdžiai ir atvirai kalbėdamiesi mes galėsime išspręsti abiem pusėms rūpimus klausimus“, – pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas. 

Dvišalio susitikimo su Lenkijos užsienio reikalų ministru Witoldu Waszczykowskiu metu buvo aptarti dvišaliai klausimai, saugumo situacija regione,  padėtis Ukrainoje, santykiai su Rusija, Rytų partnerystės politikos įgyvendinimas, svarbiausi ES darbotvarkės klausimai bei strateginiai energetikos ir transporto projektai.

Susitikimo metu L. Linkevičius pažymėjo, kad Lietuva ir Lenkija yra sukūrusios solidžią dvišalių institucijų bazę, kurios pagrindu galima plėtoti dialogą visais klausimais. „Turime tai efektyviau išnaudoti, įtraukiant visas suinteresuotas ministerijas bei kitas vyriausybines institucijas“, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Pokalbio su Lenkijos užsienio reikalų ministru metu didelis dėmesys buvo skirtas saugumo situacijai regione. 

„Atsižvelgiant į dabartinę sunkiai prognozuojamą geopolitinę situaciją bei agresyvų Rusijos elgesį, Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas įgauna dar didesnę svarbą. Lietuva ir Lenkija susiduria su panašiomis grėsmėmis saugumui ir bendrais iššūkiais, todėl aktyvus bendradarbiavimas gynybos ir saugumo srityse yra natūralus mūsų šalių interesas. Mes esame vienoje valtyje, todėl privalome laikytis išvien“, – teigė L. Linkevičius. 

Jis padėkojo Lenkijai už daugkartinį dalyvavimą NATO oro policijos misijose bei lyderystę regione saugumo ir gynybos srityse. 

Ministrai akcentavo poreikį toliau stiprinti bendradarbiavimą energetikos ir transporto srityje, ypatingai įgyvendinant bendrus infrastruktūros projektus. „Elektros jungtis su Lenkija ženkliai prisidėjo prie Lietuvos izoliacijos panaikinimo elektros srityje. Lenkijos vaidmuo išlieka ypatingai svarbus toliau įgyvendinant visam regionui svarbius projektus tokius kaip Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacija su Kontinentinės Europos tinklais, dujų jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos, Rail Baltica projektas“, – pažymėjo L. Linkevičius.

Jis taip pat paragino kartu kelti klausimą dėl Astravo AE projekto Baltarusijoje, kuris yra įgyvendinamas neskaidriai ir nesilaikant tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkosauginių reikalavimų.

„Pastaraisiais metais įvykę net šeši incidentai, susiję su šio projekto įgyvendinimu, iš tikrųjų kelia nerimą. Tai yra ne tik Lietuvos ar Lenkijos, bet ir viso regiono bei Europos problema“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Užsienio reikalų ministrai sutarė, kad abi šalys ir toliau turi išlikti ES Rytų Partnerystės iniciatyvos įgyvendinimo varikliu. „Turime aktyviai kartu dirbti, kad ši iniciatyva taptų ne tik mūsų regiono, bet ir visos Europos prioritetu. Privalome raginti Rytų kaimynes tęsti reformų procesą ir padėti joms šioje srityje. Tuo pačiu turime vykdyti ir savo įsipareigojimus, tokius kaip Asociacijos sutarties su Ukraina ratifikavimas bei bevizio režimo suteikimas Gruzijai ir Ukrainai“, – pažymėjo L. Linkevičius.

Jis taip pat akcentavo poreikį išlaikyti vieningą sankcijų politiką Rusijos atžvilgiu tol, kol nebus pilnai įgyvendinti Minsko susitarimų reikalavimai bei tęsti paramą Ukrainos teritorinio vientisumo užtikrinimui bei reformų procesui šioje srityje.

Susitikimo metu taip pat buvo apsikeista nuomonėmis dėl politikos tautinių mažumų atžvilgiu. „Lietuvos lenkai, kaip ir kitų tautinių bendrijų atstovai, yra svarbi mūsų visuomenės ir valstybės sudėtinė dalis. Lygiai taip pat kaip ir Lenkijos lietuviai“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

L.Linkevičius informavo, kad Lietuvoje yra daugiau nei 70 mokyklų, kuriose mokoma lenkų kalba, mūsų šalyje lenkų tautybės piliečiai gali gauti išsilavinimą lenkų kalba nuo darželio iki universiteto, kas yra unikalu. „Lenkijos lietuvių padėtis taip pat reikalauja specialaus dėmesio, ypatingai tokiose srityse kaip švietimas, parama kultūros centrams bei žiniasklaidos priemonėms“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Ministras Lenkijos kolegai įteikė Lenkijos lietuvių organizacijų laiško, adresuoto Lenkijos VRM, kopiją, kuriame išreikštas susirūpinimas dėl sumažinto finansavimo lietuvių tautinei mažumai 2017 metais.

Ministrai taip pat aptarė galimybę retransliuoto lenkiškos televizijos kanalus Rytų Lietuvoje.

Susitikimo metu iškeltas klausimas dėl dvišalių tarpvyriausybinių komisijų veiklos atnaujinimo tokiose srityse kaip užsienio ir saugumo politika, švietimas ir kultūra bei ekonomika.

Lietuvos užsienio reikalų ministras taip pat vyko į Povonzkų (Powązki) karines kapines, kur pagerbė Abiejų Tautų 1863 m. sukilimo ir Smolensko katastrofos, kurios metu žuvo tuometinis Lenkijos Prezidentas Lechas Kaczynskis ir jo delegacija, aukų atminimą. L.Linkevičius taip pat dalyvavo Lenkijos tarptautinių santykių instituto ir Lietuvos ambasados Lenkijoje organizuotoje diskusijoje.

Informacijos šaltinis – Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

2017.01.21; 06:44

azubalis_audronius

Straipsnyje ironiškai pateikiamas Lietuvos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio interviu, duotas Carnegie Europe centrui. Kai kurios ištraukos vertos dėmesio.

Pavyzdžiui, tos, kuriose kalbama apie Baltarusijos opozicijos nesugebėjimą sukurti bendrą programą ir režimui alternatyvų bei įtakingą galios centrą.

Netrukus po mūsų užsienio reikalų ministro interviu kaip tyčia pasirodė Baltarusijos opozicijos ir Aleksandro Lukašenkos režimo atsakas. „Kartu su mūsų draugais iš JAV mes turime pradėti galvoti apie pereinamąją tarybą. Mes turime sukurti alternatyvų galios centrą. Tokia paralelinė struktūra galėtų sulaukti atgarsio Baltarusijoje“, – pareiškė Lietuvos URM vadovas.“

Continue reading „Suvienijo Baltarusijos opoziciją su Baltarusijos valdžia?“

azubalis_audronius

Slaptai.lt pateikia keletą labiausiai įsiminusių ištraukų iš Lietuvos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio interviu, duoto populiariam Vokietijos laikraščiui – “Frankfurter Allgemeine Zeintung”. Šis leidinys daug dėmesio skiria padėčiai Ukrainoje ir Baltarusijoje nušviesti, Europos Sąjungos santykiams su Rusija detalizuoti ir išsiaiškinti, kokios ekonominės bėdos slegia Lietuvą.

„Baltarusija ir Ukraina vis dar smarkiai skiriasi viena nuo kitos. Tuo metu, kai Baltarusijos vadovai sąmoningai gabalas po gabalo pardavinėja šalies suverenitetą Rusijai, Ukraina yra valstybė, kuri nori išlikti valstybe. Blogai yra tai, kad oficialiojo Kijevo vykdoma vidaus politika sunkiai derinasi su europiniais standartais. Čia mes, europiečiai, turime būti vieningi, kokie esame Baltarusijos atžvilgiu.

Continue reading „Ką Vokietijos laikraščiui pasakė Lietuvos užsienio reikalų ministras“