Kviečiame pirmąjį Lietuvoje istorinį–dokumentinį filmą „Šešėlių frontas“ žiūrėti internetu, LRT mediatekoje.

Svarbiausios tarpukario Lietuvos žvalgybos pareigūnų operacijos, priešų pinklės sužlugdyti valstybę, mažai žinomi žvalgybos didvyriai ir nematyti archyviniai vaizdai. Visa tai – pirmajame Lietuvoje filme apie Lietuvos žvalgybą, skirtame visiems Lietuvos žmonėms.

Dokumentinėje kino juostoje vaizduojama istorinė linija veda į tarpukario valstybės žvalgybinio darbo užkulisius.

VSD tikslas – informuoti visuomenę apie nežinomus žvalgybos istorijos faktus.

Tad filmas nuosekliai ir atsakingai kurtas daugiau nei metus laiko, o kūrybinei komandai talkino net 5 istorikai, puikiai išmanantys Lietuvos žvalgybos istoriją.

Kino juosta „Šešėlių frontas“ įdomi ne tik tuo, kad talpina daugybę daugeliui nematytų archyvinių fotografijos kadrų ir filmuotos medžiagos iš Lietuvos tarpukario laikotarpio. Išskirtinis filmo bruožas – modernioji kino animacija.

Juos kūrė patyręs dailininkas Gediminas Skyrius, iliustravęs ne vieną knygą ir kūręs animacijas įvairiems audiovizualiniams produktams, žaidimams.

„Labiausiai mane šioje temoje intrigavo politinių procesų sužmoginimas. Istorijose pamatome ne tik veiksmus, datas ar dokumentus, bet ir žmonių veidus, jausmus ir motyvaciją. Taip pasakojami istoriniai, svarbūs įvykiai yra daug labiau įtraukiantys. Savo piešiniuose ir stengiausi parodyti labiau buitinį, neoficialų šių įvykių fasadą“, – teigė G. Skyrius.

Anot filmo kūrėjų, serialai ir kino filmai su iliustracijomis ar jų elementais – bene didžiausia pastarojo meto tendencija.

„Jungdami archyvinius dokumentus, gyvus istorikų pasakojimus ir iliustracijas sukūrėme unikalų kino produktą. Kūrybiniame procese ieškojome įvairių galimybių ir naudojome modernias technikas tam, kad filmas taptų artimas ir suprantamas daugeliui. Animacija šiam filmui suteikia ir gero dramatizmo prieskonio. Lietuvoje kol kas tai – pirmasis toks kino filmas, tiek iliustracijų, tiek istorinės temos atžvilgiu“, – sakė vienas filmo kūrėjų Martynas Mickėnas.

Informacijos šaltinis – VSD.lt

2019.03.23; 06:55

Lietuvos žvalgyba teigia, kad Rusijos žvalgybos tarnybos prieš Lietuvą vis plačiau taiko technines priemones, o Lietuvos piliečių verbavimo intensyvumas išlieka aukštas. 

,,Rusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos Lietuvoje suformuoti agentūrinį tinklą, itin dažnai ieško tokių asmenų, kurie yra ideologiškai artimi Rusijai ar dėl įvairių priežasčių (giminaičiai ir draugai, verslas, turizmas ir t. t.) dažnai lankosi Rusijoje ir Baltarusijoje“, – teigiama ataskaitoje.

Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) antradienį pateiktame bendrame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pabrėžiama, kad, Lietuvai vis labiau ribojant Rusijos žvalgybų veiklos su diplomatine priedanga galimybes, Rusijos žvalgai prisitaiko išnaudodami nediplomatinę priedangą ir ypač dažnai operacijas prieš Lietuvą perkelia į Rusiją ar trečiąsias valstybes.

„Lietuvoje Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai arba jų agentai pasirenka taikinius, juos tiria, užmezga pirminius kontaktus, tačiau tolesnį žvalgybinį darbą perkelia į kitų valstybių teritorijas“, – teigiama ataskaitoje. 

Taip pat pabrėžiama, kad Rusijoje šnipinėjimas kibernetinėje erdvėje sparčiai didėja. Ataskaitoje pažymima, kad Rusija išnaudoja kibernetinę erdvę daryti įtaką Vakarų valstybėse vykstantiems politiniams procesams, siekia paveikti rinkimų rezultatus, sumenkinti visuomenės pasitikėjimą demokratinių procesų ir politinės santvarkos patikimumu.

Žvalgyba teigia, kad, vykdydamos žvalgybos veiklą, grupuotės prasiskverbia ne tik į valstybinių institucijų, bet ir privačių organizacijų ar asmenų informacines sistemas. Perimti duomenys įprastai naudojami vykdant įtakos operacijas ir prasiskverbimus į labiau apsaugotas, jautrią informaciją apdorojančias arba su kritine šalies infrastruktūra susijusias sistemas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.05; 07:50

Kodėl sovietinė okupacija ištiko Lietuvą visiškai nepasiruošusią, nors žinių apie tikruosius Kremliaus ketinimus būta užtektinai? Kodėl Lietuvos valdžia išdavė savo saugumo pareigūnus pasmerkdama juos kančioms ir mirčiai? Ar šiandien, jei Lietuva patirtų panašią nelaimę į tą, kuri nutiko 1940-aisiais, situacija pasikartos? Ar turėtume daug išdavikų ir kolaborantų?

Šie klausimai buvo keliami Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatant Severino Vaitiekaus veikalą „Lietuvos žvalgyba XX a. viduryje ir antrojoje pusėje“. Ypač įdomios buvusio VSD vadovo Gedimino Grinos pastabos. Diskusijoje taip pat dalyvavo knygos autorius Severinas Vaitiekus bei Violeta Rutkauskienė ir Monika Kareniauskaitė.

Diskusijai vadovavo istorikas, publicistas Vidmantas Valiušaitis. Slaptai.lt skelbia keletą ištraukų.

2018.09.11; 08:30

Severino Vaitiekaus veikalas „Lietuvos žvalgyba“

Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytas Severino Vaitiekaus veikalas „Lietuvos žvalgyba XX a. viduryje ir antrojoje pusėje“.

Ši vertinga knyga buvo išleista dar 2017-aisiais metais.

Dabar pristatytas naujas, papildytas leidimas. Naujajame knygos leime skelbiama dar daugiau su to laikmečio Lietuvos žvalgyba susijusių dokumentų, įtraukiančių skaitytoją į intriguojantį, kvapą gniaužiantį istorinį pasakojimą apie tikruosius Lietuvos herojus – žvalgybininkus, ne tik tyliai dirbusius Tėvynės labui, bet ir paaukojusius Lietuvai savo gyvybes.

Diskusijoje dalyvavo Severinas Vaitiekus, Gediminas Grina, Violeta Rutkauskienė ir Monika Kareniauskaitė.

Diskusijai vadovavo istorikas, publicistas Vidmantas Valiušaitis.

Slaptai.lt skelbia keletą ištraukų ir pristatymo.

2018.09.11; 08:30

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė siūlo Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui sukviesti politinių partijų vadovus ir kartu su Vyriausybe parengti aiškų veiksmų planą, kuriame būtų numatyta, kaip bus kovojama su grėsmėmis vidaus politikoje, apie kurias perspėjama bendroje Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento grėsmių analizėje.

Parlamentarė, išklausiusi šių tarnybų neviešas ataskaitas NSGK posėdžiuose, susipažinusi su viešai paskelbta grėsmių vertinimo ataskaita, teigia, kad net keturis kartus šių metų analizėje yra paminėti ateinantys prezidento rinkimai Lietuvoje.

„Žvalgybos perspėja apie grėsmes, o veikti turi sprendimų priėmėjai, politikai. Rusija, deja, išlieka didžiausia grėsme nacionaliniam saugumui. Tačiau dar didesni grėsmių iššūkiai yra mūsų vidaus politikoje“, – teigia R. Juknevičienė.

Pasak jos, vienas pagrindinių Kremliaus įrankių – pinigų srautai, kad galėtų daryti įtaką politinei sistemai bei rinkimams. Tai vyksta ne tik Lietuvoje.

Ataskaitoje pažymima, kad „Tikėtina, kad Rusija vykdys informacines ir kibernetines atakas, darys įtaką operacijoms ir prieš Lietuvą. Jomis bus siekiama supriešinti visuomenę ir mažinti jos pasitikėjimą demokratiniu procesu, valdžios institucijomis ir pareigūnais. Tai bus ypač aktualu dėl artėjančių 2019 m. Lietuvos Respublikos prezidento ir kitų rinkimų“.

Komentuodama grėsmių vertinimo ataskaitą, parlamentarė teigiamai vertina, kad šioje analizėje nebeliko paminėtų visokių marginalų, kurie yra tik Kremliaus dūmų uždanga, kad pridengtų tikruosius veikėjus.

„Turiu pasiūlymą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis turi nedelsdami visiškai atsisakyti savo verslų Rusijoje. Tai nesuderinama su valstybės politikų statusu ir ta analize, kurią ir viešai, ir neviešai pateikia Lietuvos žvalgybos. Visiškai, reiškia ne vaikams ir artimiesiems“, – sakė R. Juknevičienė.

Pasak jos, karinėje srityje iš esmės paveikslas panašus, kaip ir praėjusių metų analizėje.

R. Juknevičienė pažymi, kad yra nemaži pozityvūs pokyčiai dėl NATO atsako ir pajėgų dislokavimo mūsų regione.

„Tačiau tai tik pradžia. Lieka atviras klausimas dėl priedangos iš oro ir jūros, Rusijos pajėgumai Kaliningrade tebekelia mūsų atkirtimo ir izoliavimo nuo likusio NATO grėsmę. Rusija tebeturi keleriopai didesnius pajėgumus čia pat, už Baltijos valstybių sienų. Rusijos ginkluotosios pajėgos, lyginant, sakykim, su 2008 metais, stipriai sumažino reagavimo laiką ir dabar nuo įsakymo davimo gali labai greitai paruošti savo tam tikrus vienetus greitam užpuolimui. Tai yra iššūkis NATO“, – teigė parlamentarė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.28; 16:00

Valstybės saugumo departamentas ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ketvirtadienio vakarą kviečia į viešą knygos pristatymą „Lietuvos žvalgyba XX a. viduryje ir antrojoje pusėje“ Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse.

Sveikinimo žodį tars Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis bei Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Knygos pristatymo diskusijoje dalyvaus pats knygos autorius Severinas Vaitiekus, istorinės Prezidentūros Kaune istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė, VU istorijos fakulteto dėstytojas dr. Norbertas Černiauskas. Diskusiją ves istorijos mokslų doktorantė Monika Kareniauskaitė. 

VSD darbuotojo, humanitarinių mokslų dr. S. Vaitiekaus parašyta knyga – skirta Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos ir saugumo institucijų pareigūnų atminimui.

„Lietuvos žvalgybos ir saugumo pareigūnų veiklos ir likimų istorija patvirtina lietuvių tautos valią, ryžtą ir gyvybingumą, potencialius agresorius įspėja, kad lietuvių tauta nepasidavė ir nepasiduos, nes ji ir pačiais sunkiausiais laikais turėjo talentų ir žmonių, pasiryžusių aukoti savo gyvybes tautos ir valstybės labui“, – rašoma knygos viršelyje. 

Anot autoriaus, vos tik prasidėjus Antrajam pasauliniam karui tuometis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona buvo pareiškęs, kad mylėti Tėvynę reiškia jai visa aukoti.

Tokie pasiruošę aukoms didvyriai, didžiausiais sovietų valdžios priešais ir svarbiausiais taikiniais tapę Lietuvos žvalgybos ir saugumo institucijų pareigūnai ir jų likimai aprašomi knygoje „Lietuvos žvalgyba XX a. viduryje ir antrojoje pusėje“.

Informacijos šaltinis – agentūra ELTA.

2017.05.11; 06:33

Ketvirtadienis, kovo 23 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Valstybės saugumo departamento (VSD) naujojo pastato atidaryme ir palinkėjo, kad nauji žvalgybos namai taptų nauja skaidrumo, efektyvumo ir tarnystės valstybei pradžia.

Premjeras Saulius Skvernelis, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir VSD vadovas Darius Jauniškis. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Iki šiol VSD pastatas neatitiko saugumo reikalavimų, atskiri padaliniai buvo išsklaidyti po visą miestą, buvo sudėtinga užtikrinti informacijos apsaugą. 

Naujoji VSD būstinė oficialiai atidaryta. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Prezidentė pabrėžia, kad VSD misija – operatyviai išaiškinti, užkardyti ir informuoti visuomenę apie kylančias grėsmes. Ypač tai svarbu nuolat besikeičiančios geopolitinės situacijos ir nesaugios kaimynystės akivaizdoje.

Naujus iššūkius diktuoja padažnėję informaciniai ir kibernetiniai išpuoliai – VSD užduotis yra prisidėti valdant šias krizes, užkirsti kelią incidentams bei atakoms prieš valstybę.

Prezidentės teigimu, Lietuvos žmonės turi būti tikri, kad jie yra vieninteliai savo valstybės šeimininkai. Valstybė saugi yra tik tuomet, kai valdžia tarnauja ne įtakos grupėms, „rosatomams“ ar Kremliaus propagandistams, o žmonėms, kurie nori būti laisvi, nepriklausomi ir girdimi savo valstybėje.

Todėl žvalgyba turi sutelkti pajėgas ne tik išorės, bet ir vidaus grėsmėms atremti.

Prezidentė taip pat pasveikino visus VSD pareigūnus ir darbuotojus su 27-osiomis tarnybos metinėmis. VSD buvo įsteigtas 1990 metų kovo 26 dieną.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.03.23; 10:56

„Visuomenė niekuomet nejautė ir negali jausti valstybei iškilusių pavojų ir gyvena tuo, ką mato, todėl ne kartą prisieina padėti daug energijos ir triūso, kad įrodžius, kiek artimas yra pavojus, kiek reiks dar mums pergyventi, kad atsikračius tų pragaištingų idėjų, kiek laiko dar prisieis kovoti, kad nebūtume vergais, kad jėga ir dvasia atsispirti visiems, kurie griauna mūsų nepriklausomybės pamatus“.

Šiuos žodžius yra ištaręs M.Lipčius, vienas iš aktyviausių, gabiausių tarpukario Lietuvos karinės žvalgybos darbuotojų (žuvo 1942 metais sovietinėje katorgoje).

Continue reading „Iš Lietuvos žvalgybos istorijos: kodėl buvo nužudytas kapitonas Kostas Avižienius“

Į šį klausimą sunku vienareikšmiškai atsakyti. Kiekviena valstybė, tiek didelė, tiek maža, yra turėjusi ir puikių žvalgų vyrų, ir profesionalių moterų žvalgių. Viduramžiais daug karalių, grafų ir karvedžių prarado turtus, kariuomenes ar net gyvybes vien dėl to, kad per daug pasitikėjo savo meilužėmis ir net neįtarė, jog jos gali dirbti mirtinam priešui.

Ten, kur pilių nepajėgdavo įveikti kariuomenės, įveikdavo moters klasta. O ir šiais technikos, modernių komunikacijų laikais žvalgyba neišsiverčia be moterų pagalbos. Jos dirba viešnamiuose prostitutėmis, biuruose – sekretorėmis, kavinėse – barmenėmis…

Paaiškėjus tiesai, kyla skandalas

Kas pirmasis ėmė įtarinėti, jog Jungtinių Amerikos Valstijų itin aukšto rango slaptųjų tarnybų darbuotojas Oldridžas Eimsas (Aldrichas Amesas) dirba Maskvai? A.Ameso (jo išdavystės 1985-1994 m. labai pakenkė JAV nacionaliniams interesams) bendradarbė vieno vakarėlio metu pastebėjo, jog CŽV (Centrinės žvalgybos valdybos) karininko žmona rengiasi per daug prabangiai. Kitaip tariant, "ne pagal vyro kišenę".

Continue reading „Geriausi žvalgai – moterys?“

pilsudskis_karikatra

Dėl sąmokslininkų suėmimo ir rengiamo jiems teismo proceso, Lenkija, jos viršininkas J.Pilsudskis pakėlė didžiausią trukšmą: lietuviai esą suėmė ir nori nuteisti tuos, kurie tik lenkiškai kalbėję, rėmę draugystę su Lenkija ir t.t.

POV sąmokslo bylą nagrinėjo Lietuvos kariuomenės teismas, pirmininkaujamas teisininko Petro Šniukštos (1877-1952), kaltintoju buvo Lietuvos teisininkas, Valstybės Tarybos Teisės komisijos narys Lietuvos kariuomenės pulkininkas, būsimasis Krašto apsaugos ministras Juozas Papečkys (1890-1942).

Teismas vyko 1920 m. gruodžio 11-24 d. Kaune už uždarų durų, todėl apie patį teismo procesą mažai terašyta ir tuometinėje spaudoje. Tik 1936 m. kaltintojas J.Papečkys (J.Rainio slapyvardžiu) išleido knygą “POW (Polska organizacja wojskowa) Lietuvoje” (K., 1936. 184 p.).

Continue reading „POW sąmokslininkų teismas“

vrublevskis

Lenkijos šeimininkas J.Pilsudskis ir jo pagalbininkai rengė plamus, kaip prisijungti ne tik Vilnių ir jo kraštą, bet ir visą Lietuvą… pačių lietuvių rankomis.

Tai turėjo būti padaryta dar Pirmojo pasaulinio karo metais. Tam tikslui Lietuvoje slaptai kurta POV (Polska Organizacja Wojskowa, POV) – Lenkų karinė organizacija, į kurią stojo Lietuvos lenkai ir sulenkėję dvarininkai, priešingi nepriklausomos demokratinės Lietuvos atkūrimui.

Ypač padaugėjo stojančiųjų po Antrosios Lietuvos konferencijos Kaune, priėmusios rezoliucijas dėl dvarininkų, kunigų ir kitų stambiųjų žemvaldžių (buvusių feodalų) žemės nacionalizavimo ir perdavimo mažažemiams ir bežemiams Lietuvos kariuomenės savanoriams.

Continue reading „Petro Vrublevskio – “Daukanto” žygdarbis“