Santaros klinikų vadovas Feliksas Jankevičius teigia, kad šiuo metu Vilniaus regione ir Santaros klinikose COVID-19 lovų užimtumas artėja prie 90 proc. Anot jo, po ilgojo Vėlinių savaitgalio, tikėtina, hospitalizuotų COVID-19 pacientų skaičius išaugs dar labiau.
„Iš lėto auga hospitalizacijos skaičius, ir to reikėjo tikėtis. Turint tokį šuolį atvejų, auga ir hospitalizacijų skaičius. Šiuo metu Vilniaus regione ir Santaros klinikose lovų užimtumas artėja prie 90 proc. Galvojame, kad per ilgąjį Vėlinių savaitgalį hospitalizacijų skaičius dar augs ir tam ruošiamės“, – penktadienį Santaros klinikose sakė F. Jankevičius.
Anot F. Jankevičiaus, šiuo metu yra daromi papildomi struktūriniai pokyčiai, plečiamas kovidinių lovų skaičius. Vis dėlto Santaros klinikų vadovas tikisi, kad šie pokyčiai bus paskutiniai.
„Jeigu poreikis augs, teks praplėsti lovų skaičių, bet stengiamės, kad tai būtų mūsų paskutinis rezervas ir tikiuosi, kad to neprireiks. Esame pasiruošę ir bendrauti tarp regionų“, – sakė F. Jankevičius.
ELTA primena, šalyje augant užsikrėtimo COVID-19 atvejams, klinikose sparčiai pildosi COVID-19 pacientams skirtos lovos. Praėjusią savaitę Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje COVID-19 lovų skaičius padidintas iki 180. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės filiale dėl augančio sergančių pacientų skaičiaus sustabdyta Kraujagyslių chirurgijos skyriaus veikla, skyriaus darbuotojai perorganizuoti į COVID-19 skyrių.
Per pastarąją parą Rusijoje nustatyti iš viso 28 209 nauji COVID-19 atvejai.
Nuo pandemijos pradžios šalyje jau patvirtinti 2 mln. 819 429 infekcijos atvejai, šeštadienį žurnalistams pranešė atsakingi pareigūnai.
Pareigūnų duomenimis, atvejų skaičiaus augimas šiuo metu siekia 1 proc.
Šio metu Rusijoje nuo COVID-19 ligos gydomi 514 340 gyventojų.
Per pastarąją parą nuo infekcijos šalyje pasveiko 26 109 pacientai, o nuo pandemijos pradžios susirgusių ir pasveikusių žmonių jau yra 2 mln. 254 742.
Rusijos pareigūnai šeštadienį taip pat informavo, kad per parą šalyje nuo koronaviruso mirė 585 gyventojai, o bendras COVID-19 aukų skaičius išaugo iki 50 374. Penktadienį pranešta apie 611 mirčių.
Lapkričio 8 dienos duomenimis, Santaros klinikose gydomi 133 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų 15 – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje.
Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje gydomi 84 pacientai, iš jų – 2 Reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriuje, Alytaus S. Kudirkos ligoninėje – 11, Ukmergės ligoninėje – 8.
Santaros klinikos paaiškina, kad koronavirusu užsikrėtę pacientai, įvertinus pagrindinę ligą, jei jie neturi simptomų, yra kuo greičiau išrašomi iš ligoninės tam, kad galėtų izoliuotis, norint išvengti tolesnio infekcijos plitimo. Tai ypač svarbu, siekiant apsaugoti kitus sunkiai sergančius pacientus.
Tikrai ne visi pacientai su COVID-19 diagnoze turi gulėti ligoninėje. Santaros klinikų medikai vertina įvairiausias konkrečiam pacientui galinčias kilti grėsmes, prieš išleisdami jį iš ligoninės.
Paskutinę spalio mėnesio dieną Santaros klinikose darbas tęsiamas visu pajėgumu, skelbia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos.
Klinikose, spalio 31-osios duomenimis, gydomi 96 COVID-19 liga sergantys pacientai, iš jų 8 – Reanimacijos-intensyviosios pagalbos skyriuje.
Užpildyti visi COVID-19 pacientų gydymui skirti skyriai. Dėl pacientų srautų bendradarbiaujama su Vilniaus miesto klinikine, Alytaus, Ukmergės, M. Marcinkevičiaus ligoninėmis. Į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę iš Santaros klinikų nuo penktadienio, spalio 30-osios, keliami sergantieji koronavirusu. Šeštadienį ten perkelti 35 pacientai.
Santaros klinikose atlaisvintas ir dar vienas skyrius Pediatrijos korpuse. Čia skirta 20 vietų. Visos jos turi deguonies prieigą. Suformuota atskira medikų komanda, o skyrius aprūpintas visomis reikalingomis priemonėmis bei vaistais.
Daugėjant užsikrėtusiųjų koronavirusu, Santaros klinikų infekcinių ligų Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje pacientams tenka palaukti.
Klinikų personalas daro viską, kas įmanoma, kad laukimas būtų kuo trumpesnis, tačiau atvykstant rekomenduojama rinktis šiltesnę aprangą ir pasiimti šiltos arbatos.
Klinikose koronavirusinė infekcija diagnozuota 47 medikams, dėl kontaktų yra izoliavęsi 56.
Estijoje sekmadienio rytą oficialiai patvirtinta dar vieno paciento mirtis nuo COVID-19 infekcijos, praneša Estijos portalas err.ee. Šalyje bendras koronaviruso aukų skaičius išaugo iki 25.
Estijos sveikatos departamentas portalui err.ee patvirtino, kad Alutagusės slaugos centre mirė 83-ejų moteris.
Anksčiau šiame slaugos centre mirė dar du koronavirusu užsikrėtę pacientai. Alutagusės slaugos namuose kovo pabaigoje buvo užfiksuotas COVID-19 infekcijos protrūkis.
Per pastarąją parą Estijoje ištirti 899 mėginiai, 5 iš jų buvo teigiami.
Ligoninėse, balandžio 12-osios duomenimis, nuo koronavirusinės infekcijos gydomi 153 žmonės, 11 jų prireikė plaučių ventiliavimo. Pasveiko ir iš ligoninių išrašyti 98 žmonės.
Iš viso Estijoje nuo epidemijos pradžios atlikta 30 349 testai, iš jų 1 309 buvo teigiami.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė Daiva Razmuvienė sako, kad šiuo metu izoliacijoje esančių asmenų šalyje yra beveik 10 tūkst.
„Jei šiandien serga apie 912 asmenų, tai izoliacijoje esančių asmenų, kurie yra grįžę iš kitų šalių arba turėję (kontaktą su sergančiuoju. – ELTA) Lietuvoje, kadangi virusas plinta daugiau, yra beveik 10 tūkst. Į juos galima įskaičiuoti ir medikus”, – LRT radijui ketvirtadienį sakė D. Razmuvienė.
Pasak jos, šiuo metu registruota beveik pusantro šimto susirgusiųjų medikų, o kontaktą su sergančiuoju koronavirusu turėjo daugiau nei tūkstantis medikų.
„Iš šio skaičiaus tikrai bus ir teigiamų atsakymų, todėl infekuotų asmenų skaičius kils. Reikėtų labai anksti nesidžiaugti, nes kitos šalys didėjimą stebi per ilgesnį laikotarpį – per 12-15 dienų padvigubėja sergančiųjų skaičius. Lietuvoje padvigubėjimą stebime tarp 9–10 dienų.
Dar kol kas nusiraminti ir nesilaikyti visų rekomenduojamų karantine priimtinų priemonių tikrai būtų per anksti”, – sakė specialistė.
Mieli Bendrapiliečiai, tie, kuriuos 2018 draudimas jau avansu piktino: ką galite jūs padaryti, kad Lietuvoje būtų mažiau alkstančių ligonių? Baikime piktintis valdžios pastangomis. Kam skirstome valstybę ir visuomenę į „prakeiktą valdžią” ir „geruosius mus”?
Tai juk mes, „gerieji”, rinkome tuos, kurie žadėjo kažką daryti, kad mažiau būtų tarp mūsų prasigėrusių. Jie ir bando, ką įsipareigoję. Prieš ką šiandien šiaušiamės? Imkite kas ir mostelėkite burtų lazdele, ir būsime visi kultūringi, blaivūs ir protingi. Mane žavi net tie geravaliai alkstantys ligoniai, kurie neranda jėgų patys gydytis, bet bando perspėti kitus, kad neitų jų keliu.
Sveikinkime tuos, kurie pirmi po vysk. Valančiaus bando tautą blaivinti. Tai galbūt didžiulis mūsų šansas. Ir būtų garbės reikalas jiems padėti, o ne kaišioti baslius į ratus. Neikime paskui LTV „iškiliuosius” žurnalistus kaip avių banda. Nekimškime kišenių tiems, kurie minta mūsų sveikata ir samdo „lojikų” gaują. Negi tie samdiniai turi mums primesti nuomonių toną?
Tarkime, kad ir šis valdžios mėginimas vaisių neduos. Ar tikrai tuo džiaugsimės? Reformomis ligonių tikrai nepagydysime, bet vieną kitą sveiką nuo ligos gal jos apsaugos? Jei mes nesame tautai svetimi, jei nesirengiame kelnes pasiraitoję iš namų bėgti, prisidėkime prie tų, kurie bando mus gelbėti. Kodėl turime būti juodašimčiai savo namuose? Gal kas paleis gudresnį gelbėjimosi laivelį, bet nekeikime tų, kurie jau šiandien meta gelbos ratą.
Metu iššūkį tiems, kurie įnirtingai tikina, kad darbas vyksta puikiai, moderniai, pagal naująsias ugdymo programų rekomendacijas, kad saugo mokinių sveikatą, ją stiprina.
Be to, ir daugybę kitų pateisinimų galima išgirsti iš šios srities mokytojų, kurie realiai ilsisi, nes už juos ugdymo turinio darbą stiprinant mokinių sveikatą atlieka arba treneriai, arba privatūs sporto klubai. Mokytojams dažnai lieka tik prisiimti garbę, prieš tai suformavus iš pajėgių, ne dėl jų pamokų kokybės, mokyklos komandą ir sutvarkius paraiškas įvairioms varžyboms rajonuose, juos ten nulydėti…
Maloniai kviečiame jus į balandžio 17 dieną, 16 val. Vilniuje, Europos Komisijos atstovybėje (Naugarduko g. 10) vyksiantį seminarą „Vyresniojo amžiaus žmonių gyvenimo kokybė“. Seminarą organizuoja Sveikatos žurnalistų asociacija.
Seminaro metu bus kalbama, kaip Lietuva atrodo Europos šalių kontekste spręsdama senyvo amžiaus žmonių problemas, kaip svetur sprendžiama diskretiška, socialinę atskirtį didinanti problema – šlapimo nelaikymas, kodėl mūsų šalyje tik gulintys lovoje pacientai nusipelno teisės į šlapimą sugeriančius gaminius, nors daugybė žmonių, turinčių šią problemą, nori ir gali išeiti iš namų ir būti aktyviais visuomenės nariais.