Kachovkos hidroelektrinė visiškai sunaikinta. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, birželio 7 d. (dpa-ELTA). Po Kachovkos užtvankos sunaikinimo Ukraina įspėjo dėl ligų ir epidemijų plitimo apsemtoje Chersono srityje. Dėl potvynio pietinėje srityje į šulinius ir vandens telkinius gali patekti chemikalų ir ligų sukėlėjų, trečiadienį feisbuke pareiškė Ukrainos sveikatos ministerija. Ministerijos ekspertai esą jau dirba vietoje ir analizuoja vandens mėginius.
Be kita ko, bus didinamos antibiotikų atsargos regione, kad būtų galima pagydyti daugiau žarnyno infekcija susirgusių žmonių.
Ministerija taip pat pranešė, kad per ateinančias 3–5 dienas vandens lygis vėl mažės, ir tai tikriausiai sukels masinį žuvų gaišimą. Todėl kategoriškai draudžiama valgyti žuvį, kad būtų sumažinta botulizmo – gyvybei pavojingos infekcinė nervų sistemos ligos – rizika.
Užtvanka Nova Kachovkos mieste buvo sugriauta naktį į antradienį. Ukraina ir daugelis Vakarų stebėtojų įsitikinę, kad užtvanką rusų okupuotoje Pietų Ukrainos Chersono srities dalyje susprogdino pati Rusija – galimai kad sutrukdytų planuojamam Ukrainos kontrpuolimui.
Kurį laiką nepatogumus dėl savo išvaizdos jaučiantys žmonės turėtų atidžiau pasidomėti ką siūlo grožio klinikos. Jose siūlomos ne tik plastinės operacijos, bet ir tokios procedūros, kurios kainuoja mažiau ir suteikia trumpalaikį rezultatą. Į tokias klinikas siūloma kreiptis tiek norintiems paprastesnių procedūrų, tiek ir norintiems ilgam pakeisti išvaizdą. Tiesa, operacijų ir smulkesnių procedūrų kainos ir trukmė skiriasi kaip diena nuo nakties.
Gultis ant operacini stalo galima esant tam tikroms aplinkybėms
Plastikos chirurgai įspėja, kad ne visi besikreipiantys žmonės gali tikėtis, jog jiems bus atlikta norima operacija. Specialistai bet kokiu atveju turi įvertinti visą galimą riziką. Tai reiškia, kad norint operacijos, teks atitikti visas sąlygas, kurios praktiškai susijusios su paciento sveikata. Dažnai pasitaiko atvejų, kuomet į plastikos chirurgus kreipiasi žmonės, sunkiai sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis. Tokios ligos tik sukelia papildomą riziką operacijos metu.
Prieš kiekvieną operaciją plastikos chirurgai atlieka pacientų apklausas ir tam tikrus tyrimus tam, kad būtų išsiaiškinta kokia rizika kils naudojant bendrą ar vietinę nejautrą. Apklausų metu dažniausiai užduodami bendro pobūdžio klausimai, kurie susiję su sveikatos būklės apibendrinimu. Klausiama ar pacientas neturi kažkokių sveikatos nusiskundimų, dėl kurių dar nebuvo atlikti tyrimai. Taip pat bandoma išaiškinti ar pacientas nėra kažkam alergiškas. Žinoma, klausiama apie lėtines ligas, tokias kaip cukrinis diabetas, astma ir t.t. Tik po paciento sveikatos būklės įvertinimo paaiškėja ar jam bus atliekama plastinė operacija ar ne.
Profesionalūs plastikos chirurgai dirba Ficlinica grožio ir estetikos klinikoje Kaune.
Grožio klinikose ne tik keičiama išvaizda, bet ir gerinama gyvenimo kokybė
Plastikos chirurgai dabar gali pasiūlyti įvairiausias operacijas, kurios ženkliai pagerina gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, tokiose klinikose neretai atliekamos skrandžio mažinimo operacijos, kurių dėka pacientas lengviau numeta nereikalingą svorį. Taip pat siūlomos riebalų nusiurbimo operacijos, kuomet didžiulis svoris jau trukdo laisvai judėti. Tiesa, nutukimo atvejais riebalų šalinimo operacijos atliekamos tik gerai išanalizavus paciento sveikatos būklę. Ne visais atvejai tokių operacijų metu pašalinamas visas riebalų perteklius.
Plastikos chirurgai taip pat informuoja pacientus, kurie tikisi, jog tam tikros operacijos duos ilgalaikius rezultatus. Teigiama, kad rezultatų ilgalaikiškumą garantuoja paties paciento elgesys. Pavyzdžiui, riebalų šalinimo operacija bus neveiksminga žmogui, kuris po operacijos neketina keisti mitybos įpročių. Taip ir toliau maitinantis, riebalai grįš, o tokių operacijų skaičius yra ribotas.
Pabrėžiama, kad medicinoje visada yra ribos, o jos labiausiai turi būti jaučiamos grožio sektoriuje
Kalbant apie tokias operacijas kaip riebalų nusiurbimas, svarbu priminti, kad jų metu dažnai atliekamos ir odos pertekliaus pašalinimo procedūros. Jeigu kreipiatės į plastikos chirurgus dėl riebalų ir odos pertekliaus pašalinimo operacijų, tuomet turėkite galvoje, kad tokių operacijų negalėsite atlikti kada tik panorėję. Pašalinus odos ir riebalų perteklių, tie riebalai su laiku grįš, jeigu nekoreguosite gyvenimo būdo. Tačiau, blogiausia tai, kad oda neatauga. Vadinasi tokių procedūrų skaičius yra ribotas.
Plastikos chirurgų teigimu, riebalų nusiurbimo operacija turėtų būti kombinuojama su kitomis paslaugomis. Tai reiškia, kad pacientas po operacijos turės keisti mitybos įpročius, o jeigu tie įpročiai yra žalingi iš psichologinės pusės, tuomet dėl jų atsikratymo teks kreiptis į psichologus.
Tokios plastinės operacijos turi būti atliekamos su sąlyga, kad pacientas laikysis visų nurodymų. Blogiausia kas gali nutikti – po operacijos gali būti jaučiamas didesnis skausmas ir diskomfortas. Ką jau kalbėti apie į balą išmestu pinigus. Tad, gerai viską apgalvokite prieš rinkdamiesi plastikos chirurgų paslaugas.
Apsauginės kaukės. Slaptai.lt nuotrauka
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Biruta Zdanevičienė teigia, kad antrosios COVID-19 bangos Lietuvoje dar nėra, nes, pasak jos, pirmoji viruso banga dar nėra pasibaigusi.
„Dar pirmoji banga nėra pasibaigusi. Juk nebuvo taip, kad atvejų būtų visiškai nebuvę, tik mes patys žmonės nusiraminame ir manome, kad jau viskas. Tas virusas niekur nedingo ir jis yra tarp mūsų. Mums reikia labai protingai elgtis (…) Dar nepasibaigė pirmoji banga, tai susirgimų pamažėja, tai padidėja ir antros bangos mes laukiame vėliau“, – B. Zdanevičienė.
Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė tuo metu pritarė, kad antrosios bangos Lietuvoje dar nėra. Kita vertus, viceministrė pabrėžė, kad pirmoji banga Lietuvoje buvo suvaldyta sėkmingai.
„Pirmoji banga buvo suvaldyta. Pavienių atvejų mes registruodavome kiekvieną dieną, bet tie rodikliai, kuriuos registruodavome, ir matome, kokie rodikliai yra kitose šalyse, ir kokios priemonės ten įvedinėjamos, tai galime matyti, kad rodikliai kitose šalyse ženkliai didesni negu šiuo metu yra Lietuvoje. Praeitą savaitę rodiklis Lietuvoje šimtui tūkstančių gyventojų buvo 2,8. Pažiūrėjus kitų šalių statistiką, tai tie rodikliai ženkliai didesni. Ir nepaisant turėtų tų kelių atvejų savaitgalį, vis tiek mes išliekame prie tų šalių, kur sergamumo rodikliai yra vieni mažiausių“, – teigė ji.
Paklausta, ar antroji banga Lietuvoje jau prasidėjo, viceministrė tai paneigė.
„Be abejo, kad ne. Iš kelių dienų tyrimų, kurie yra visi susiję su protrūkiais ir mes galima pasakyti apie kiekvieną atvejį, iš kur jis yra. Mes negalima pasakyti, kad tai jau yra antroji banga“, – sakė K. Garuolienė.
Lietuvoje sekmadienį patvirtinta 15 naujų koronaviruso užsikrėtimo atvejų, bendras ligos atvejų skaičius išaugo iki 1947, praneša Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSC).
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos pirmadienio ryto duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga mūsų šalyje šiuo metu serga 254 žmonės. Nuo jos mirė 80 žmonių, dar 12 užsikrėtusiųjų koronavirusu mirė dėl kitų priežasčių. Nuo COVID-19 infekcijos pasveiko 1601, izoliacijoje šiuo metu dar yra 81 asmuo.
Europos Parlamento (EP) narys Andrius Kubilius penktadienio rytą Žinių radijo laidoje „Opozicija“ sakė, kad jam vis labiau atrodo, jog Lietuvos valdžia, vis pratęsianti karantiną, dabar jau naudojasi pasitaikiusia proga ir ruošiasi artėjantiems Seimo rinkimams.
Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovo teigimu, didžiausios grėsmės akivaizdoje buvo gana aišku, kodėl tai yra daroma. Pagyręs dabartinę valdžią, kad ji įvedė karantiną, jis pastebėjo, kad dabar kyla vis daugiau klausimų. „Karantinas yra karantinas, reikia labai aiškiai suprasti, koks yra karantino tikslas. Jo tikslas visoje Europoje ir Lietuvoje – neleisti pandemijos pikui užaugti iki to, kad ligoninės būtų perkrautos, kad nebūtų to, kas buvo Italijoje ar Ispanijoje… Bet dabar aš matau sveikatos apsaugos ministro psichologinį pomėgį toliau reguliuoti ir tie reguliavimai prasilenkiantys su sveiku protu“, – tikino jis.
Panašu, kad europarlamentaras Andrius Kubilius teisus.
Štai pažvelkime, ką turime per truputį daugiau, negu du mėnesius. Gegužės 13 d. patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms: 1505, sergančių žmonių skaičius: 537, mirusių nuo COVID-19 žmonių skaičius: 54, pasveikusių žmonių skaičius: 908. O dabar paklauskime, kiek per du mėnesius iš viso numirė žmonių. Statistika sako, kad per visus 2018 m. iš viso mirė 39,6 tūkst. žmonių. Galima spėti, kad daugiausiai – nuo ligų, Per du mėnesius – papildomai prie tų 54 virusinių vidutiniškai būtų 6 600 tragedijų. Vargu ar 2020 m. mirusių statistika labai skirtųsi nuo 2018 metų.
Gaila, nepateikia savo statistikos psichiatrinės ligoninės (bent aš nepastebėjau).
Apie ekonomikos susitraukimo pasėkmes, visų pirma – bedarbystę, aš net nekalbu.
Tai ar ne geriau nors pabandyti atleisti vadžias ir leisti žmonėms dirbti įprastus darbus? Jau žinodami pavojus, jie patys stengsis minimizuoti kontaktus, reikalui esant nesiliaus ir antveidžius nešioti, o apie muilą ir rankas aš net nekalbu. Apie 250 tūkst. nedirbančių pensininkų ir invalidų galėtų vadovautis dabartinėmis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis, iš kurių pagrindinė – daugiau sėdėti namuose (ką padarysi) ir maksimaliai saugoti save ir aplinkinius nuo saves.
Apsauginės kaukės. Slaptai.lt nuotr.
Tiesa, reikia pagalvoti apie Seimo narius pensininkus, kurių atžvilgiu, deja, koronavirusui 62 Konstitucijos straipsnis “Seimo nario asmuo yra neliečiamas…” negalioja. Gal būt, jiems reikėtų Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtinti galimybę karantino metu dalyvauti Seimo veikloje nuotoliniu būdu?
Reikia pagaliau ryžtis išspręsti moralinę dilemą. Ar nedidelis mirusių nuo viruso skaičius, pats skaičius, tegul ir kažkiek didesnis, negu iki šiol, jei bus leista žmonėms grįžti prie ankstesnių užsiėmimų, bet nepalyginamas su visų mirčių skaičiais, yra vertas kitokios, ypatingos, užuojautos? Bet kokia mirtis, nesvarbu dėl ko, yra tokia pati tragedija mirusiojo (tarkime, nuo vėžio, ar nuo gripo viruso sukeltos sveikatos komplikacijos), ar žuvusio, ar nužudyto, – artimiesiems ir draugams.
Mokslininkų skaičiavimai rodo, kad dėl koronaviruso pandemijos pasaulyje galėjo būti atidėta ar atšaukta 30 mln. planuotų operacijų. Atitinkamą analizę atliko Birmingemo universitetas.
Dėl pandemijos pirmiausiai buvo atšaukiamos ortopedinės operacijos, pavyzdžiui, dirbtinio kelio ar klubo sąnario implantacija. Tačiau, anot mokslininkų, planetoje galėjo būti atšaukta ar atidėta ir per 2 mln. vėžio operacijų. Vien tik Didžiojoje Britanijoje atidėtų onkologinių operacijų gali būti apie 36 000.
„Atidėtų operacijų laukiančių pacientų būklė gali pablogėti, gali būti apribota jų gyvenimo kokybė. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, vėžio, atidėtos operacijos gali lemti mirtis, kurių galima išvengti“, – sakė vienas mokslininkų Aneelis Bhangu.
Atlikdami tyrimą, mokslininkai vertino informaciją iš 359 ligoninių 71 šalyje ir tada skaičius pritaikė 190 valstybių. Jie darė prielaidą, kad 12 savaičių ligoninės dėl pandemijos bangos patyrė didžiulį krūvį. Kiekviena nauja savaitė gali reikšti po dar 2 mln. atidėtų operacijų, rodo tyrimas.
Anot mokslininkų, jau trys ekstremalios padėties mėnesiai pacientams gali reikšti milžiniškas eiles. Didžiojoje Britanijoje, pavyzdžiui, gali prireikti 11 mėnesių, kol bus atliktos visos susikaupusios operacijos – net jei kas savaitę būtų atliekama 20 proc. daugiau operacijų nei prieš pandemiją.
Bėgimo rungtynės Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Siūloma vertinti, kokį poveikį žmonių sveikatai ir imuniteto stiprinimui daro valstybės ir savivaldybių institucijų priimami sprendimai, taip pat reikalauti asmeninės institucijų vadovų atsakomybės už tinkamą šių sprendimų įgyvendinimą.
Toks reikalavimas įrašytas į Seimo rezoliucijos projektą „Dėl sveikatos tausojimo ir imuniteto stiprinimo“, kurį įregistravo Seimo Sveikos gyvensenos komisijos pirmininkas „valstietis” Dainius Kepenis ir šios komisijos nariai.
Įgyvendinant strateginiuose valstybės dokumentuose numatytas sveikatos tausojimo ir imuniteto stiprinimo priemones, projekto autoriai siūlo atsisakyti deklaratyvių siekių, neatsakingų veiksmų ir viešų pasisakymų, sutelkti valstybės, kitų institucijų, visuomenės, bendruomenių ir asmenines pastangas sprendžiant su sveikatos stiprinimu susijusias problemas.
Rezoliucijos projekte taip pat siūloma patikslinti sąvokos „sveikatinimas“ apibrėžtį, kad ji apimtų tiek gydymą, tiek sveiką gyvenseną ir nekeltų painiavos ir nesusikalbėjimo visuomenėje.
„Keletą Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečių gyventojų sveikata ir imuniteto – atsparumo ligoms – stiprinimas nebuvo nei valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų, švietimo ir mokslo įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų veiklos prioritetas, nei darbdavių rūpestis, o senstančioje visuomenėje didėja sergamumas lėtinėmis ligomis: kraujotakos sistemos ligomis, cukriniu diabetu, piktybiniais navikais, lėtinėmis apatinių kvėpavimo takų ligomis. Pagrindinė šalies gyventojų mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Didėja vaikų sergamumas cukriniu diabetu, toliaregyste, virškinamojo trakto, kraujotakos ligomis, artropatijomis, dėl netinkamos mitybos, nepakankamo fizinio aktyvumo daugėja nutukusių vaikų. Šalies gyventojai per mažai dėmesio skiria sveikatos stiprinimui, didelę dalį savo pajamų išleidžia vaistams, o ne sveikai gyvensenai”, – pažymima rezoliucijos projekte. Kalnų dviratininkai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasak rezoliucijos projekto, sveikatos tausojimas ir imuniteto stiprinimas, sveika gyvensena, gyvensena be žalingų įpročių nebuvo tinkamai įvertinti ir tam neskirtas reikiamas dėmesys.
„Todėl užklupus COVID-19 pandemijai, sukėlusiai ir sveikatos sektoriaus krizę, kuriai įtakos taip pat turėjo gyventojų sąmoninga ir nesąmoninga nesveika gyvensena, tam tikrų higienos taisyklių nesilaikymas ar ignoravimas, savo ir kitų sveikatos netausojimas, dar labiau išryškino sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis”, – sakoma projekte.
Jame teigiama, kad sveikatos stiprinimas yra daug platesnis dalykas negu sveikatos priežiūra.
„Tai reiškia, kad visa sveikatos sistema turi būti orientuota į sveikatos stiprinimą, o ne vien į gydymo paslaugas. Svarbu, kad sveikatos tausojimo ir imuniteto stiprinimo sistema veiktų ne kaip atskiras valstybės segmentas, o apimtų visų šalies sektorių, taip pat regionų, savivaldybių ir bendruomenių darnią veiklą”, – sakoma rezoliucijos projekte.
Dokumente primenama ir apie Lietuvos didžiųjų filosofų, mąstytojų ir sveikatintojų Vydūno (Vilhelmo Storostos), Stasio Šalkauskio, Antano Maceinos, Karolio Dineikos, Mindaugo Valančiaus suformuluotą sveiko, darnaus žmogaus sampratą ir raginimus bei reikšmingą indėlį į šalies gyventojų sveikatos tausojimą ir imuniteto stiprinimą. Vilhemas Storosta – Vydūnas
Projekto autoriai atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinė padėtis suteikia išskirtinę galimybę iš esmės keisti gyvenseną, pabrėžiant sveikatos tausojimo ir imuniteto stiprinimo svarbą, nes tai padėtų mažinti lėtinius neinfekcinius ir ūmius infekcinius susirgimus ir taip mažinti itin didelį gyventojų mirtingumą nuo šių ligų, ilginti ne tik vidutinę gyvenimo trukmę, bet ir pagerinti jų gyvenimo kokybę ir darbingumą.
Seimo Sveikos gyvensenos komisija, siekdama inicijuoti naują Lietuvos visuomenės sveikatos tausojimo ir stiprinimo politiką, nustatyti esmines politikos kryptis, parengė ir pateikė Seimui Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gaires. Šios gairės patvirtintos Seimo 2019 m. liepos 9 d. nutarimu. Vyriausybė įpareigojo Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijas parengti šių gairių įgyvendinimo planą.
Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių įgyvendinimo priemonių 2020–2022 metų plano pavirtinimo“ nutarta vykdyti mokslinę bei švietėjišką sveikatos tausojimo ir stiprinimo veiklą Klaipėdos regione. Anot rezoliucijos projekto, nutarta sudaryti darbo grupę ir sukurti bei diegti Klaipėdos regione bandomąjį modelį, skirtą mokslinei ir švietėjiškai veiklai skatinti, psichikos sveikatai stiprinti, psichologinei gerovei kurti, fiziniam aktyvumui ir sveikai bei subalansuotai mitybai skatinti, saugiai, ekologiškai aplinkai kurti bei palaikyti, skiriant įgyvendinimui valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų teisėtų finansavimo šaltinių lėšas.
Lietuva kartais primena šį trapų guminį plaustą – ar išplauksime? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Todėl Seimo Sveikos gyvensenos komisija kreipiasiį Vyriausybę, įgyvendinant septynioliktosios Vyriausybės programą, skirti Seimo pernai patvirtintam nutarimui „Dėl Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių” įgyvendinti numatytas lėšas ir užtikrinti jų panaudojimą pagal paskirtį.
Siekiant išvengti sunkių COVID-19 pandemijos padarinių, rezoliucijos projekto autoriai ragina šalies gyventojus saugoti savo ir artimųjų sveikatą, ją tausoti, stiprinti imunitetą, rūpintis sveika gyvensena ir laikytis Vyriausybės karantino metu nustatytų reikalavimų ir tvarkos.
Seimo Sveikos gyvensenos komisijoje dirba Seimo nariai Dainius Kepenis, Kęstutis Bartkevičius, Algimantas Kirkutis, Irina Rozova, Mindaugas Puidokas, Artūras Skardžius, Zenonas Streikus, Tomas Tomilinas.
