Prancūzijos specialiosios pajėgos. EPA – ELTA nuotr.

Šeštadienį Prancūzijos Liono mieste nupjautavamzdžiu šautuvu ginkluotas užpuolikas sunkiai sužalojo graikų stačiatikių kunigą, praneša naujienų agentūra AFP.
 
Anoniminis šaltinis policijoje teigė, kad į 52 metų kunigą Nikolaosą Kakavelakį šauta šeštadienį popiet, kai jis uždarė savo bažnyčią Lione. Kunigas nugabentas į ligoninę sunkios būklės.
 
Užpuolikas iš įvykio vietos pasišalino, tačiau Liono miesto prokuratūra pranešė, kad jis buvo sulaikytas.
 
„Asmenį, kuris atitiko liudininkų duotą apibūdinimą, sulaikė policija“, – sakė prokuroras Nicolasas Jacuetas. Jis pridėjo, kad sulaikymo metu įtariamasis ginklo neturėjo.
 
Su tyrimu susipažinę šaltiniai teigia, kad kunigui šauta du kartus į krūtinę iš arti.
 
Šūvius girdėjo pro šalį važiavę policijos pareigūnai ir liudininkai, pastarieji matė iš įvykio vietos bėgantį žmogų.
 
Išpuolio motyvai kol kas nežinomi, tačiau prokuroras sako, kad neatmetamos jokios versijos.
 
Vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas po išpuolio sušaukė pasitarimą Paryžiuje.
 
Graikijos stačiatikių Bažnyčios vadovas, Atėnų ir Visos Graikijos arkivyskupas Jeronimas II, pasmerkė išpuolį sakydamas, kad tai „siaubas, kuris nepaiso žmogiškos logikos“.
 
„Netolerantiški ir fanatiški ekstremistai, smurto ir mirties fundamentalistai naudoja religiją kaip kulką, kurią nutaiko į laisvės širdį, ypač į kitų žmonių tikėjimo laisvę“, – jis sakė žurnalistams Atėnuose.
 
Išpuolį pasmerkė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis ir Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli.
 
Nusikaltimas įvykdytas Prancūzijoje tvyrant įtampai po to, kai ketvirtadienį Nicos bažnyčioje buvo nužudyti trys žmonės, o spalio mėnesį mokytojui buvo nupjauta galva po to, kai jis mokiniams parodė musulmonų pranašą Mahometą vaizduojantį piešinį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.02; 03:00

Paryžiaus policija ketvirtadienį pasitelkė ašarines dujas, kad išvaikytų protestuotojus, kurie padegė automobilį ir daužė langus, Prancūzijoje vykstant vienam didžiausių per pastaruosius metus streikui.
 
Situacija paaštrėjo Paryžiaus rytuose, netoli Respublikos aikštės, kur į protestą dėl pensijų reformų susirinko tūkstančiai žmonių. Buvo apversta ir padegta statybinė priekaba, į dangų kilo daug dūmų.
 
Pasak Paryžiaus policijos, kol kas sostinėje protestų metu buvo sulaikytas 71 žmogus. Sutemus demonstracijos tęsėsi toliau.
 
Remiantis AFP naujienų agentūros skaičiavimais, į kuriuos buvo įtraukti oficialūs policijos duomenys, neskaitant Paryžiaus, Prancūzijoje į gatves išėjo apie 450 000 gyventojų. CGT profsąjunga skelbė, kad sostinėje demonstracijose dalyvavo 250 000 žmonių. Dauguma protestų buvo taikūs.
 
Šiek tiek įtampos būta Šiaurės vakarų Nanto mieste, kur protestuoti susirinko apie 20 000 žmonių. Prieš radikaliausius protestuotojus, vadinamus „juodaisiais blokais“, Nante policija pasitelkė ašarines dujas.
 
Policija ir demonstrantai susirėmė ir pietryčiuose esančiame Lione, ten taip pat buvo panaudotos ašarinės dujos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.06; 00:30

Prancūzijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Saulius Kizelavičius

Liono administracinis teismas anuliavo prancūziškų miestų Desin-Šarpje ir Sent-Etjen draugystės sutartis su šiandien Hodžavendą ir Šušą kontroliuojančiomis armėnų administracijomis.

Prancūzijos teismas nustatė, kad tokios draugystės prieštarauja Prancūzijos Konstitucijos 73 straipsniui bei Bendrojo Kodekso normoms, kur kalbama apie pagarbą šalių teritorinio vientisumo taisyklėms.

Taigi Prancūzijos teismo sprendimas aiškiai byloja: jei prancūziški miestai siekia bičiuliautis su Kalnų Karabacho ir aplinkinių rajonų miestais, draugystės sutartis leistina pasirašyti. Tačiau sutartis privalu sudaryti ne su armėnų administracija, šiuo metu šeimiminkaujančia šiame regione, bet su su Azerbaidžanu, kurio valdžia ir karinės pajėgos iš regiono išstumtos. Prancūzijos teismo logika labai paprasta: visa civilizuota tarptautinė bendruomenė, įskaitant ir NATO, ir Europos Sąjungą, pripažįsta Kalnų Karabachą esant neatskiriama Azerbaidžano teritorija, o armėnų jėgas, kurios dabar administruoja Kalnų Karabachą, – laiko okupacine valdžia, privalančia kuo greičiau iš ten išsikelti. Žodžiu, 2017-aisiais ir 2018-aisiais pasirašyti draugystės protokolai tarp prancūziškų miestų ir armėnų valdžios – neteisėti ir todėl negaliojantys nuo pat pasirašymo dienos.

Šiuo metu Prancūzijos teismai anuliavo net devynis tokio pobūdžio prancūziškus-armėniškus bičiulystės susitarimus.

Žemėlapyje pažymėta, kaip nuo armėnų okupacijos nukentėjo Azerbaidžanas. Slaptai.lt nuotr.

Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija pasveikino Prancūzijos temidės sprendimą. Oficialusis Baku teigia, kad šis prancūziškų teismų sprendimas byloja, jog oficialusis Paryžius, nepaisant buvusių nesusipratimų, gerbia Azerbaidžano teritorinį vientisumą.

Azerbaidžanas tikisi, kad tokių kvailysčių daugiau nedarys ne tik Prancūzijos, bet ir kitų NATO bei ES šalių miestai. Visiems turėtų būti aišku: jeigu nori draugauti su Kalnų Karabachu, reikia gauti oficialiojo Baku leidimą, nes Kalnų Karabachas – neatskiriama Azerbaidžano teritorija, kurią iš azerbaidžaniečių neteisėtai atėmė ginkluotosios Armėnijos ir Rusijos pajėgos.

2019.09.30; 10:11

Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo, kaip nežinomas vyras palieka krepšį prie kepyklėlės pėsčiųjų gatvėje Liono centre, kur penktadienį įvyko sprogimas. Tai pranešė Prancūzijos televizijos kanalas BFM.
 
Jo žiniomis, vyras atvažiavo dviračiu apie 17 valandą 30 minučių vietos laiku (18 valandą 30 minučių Lietuvos laiku). Jo veidą dengė gobtuvas ir tamsūs akiniai. Bet prokuratūros atstovai teigia nustatę jo tapatybę.
 
Incidento vietoje dirba išminuotojai, kurie tikrina, ar rajone nėra daugiau sprogmenų. Teritoriją kontroliuoja kariškiai, dalyvaujantys antiteroristinėje operacijoje „Sentinelle“.
 
Sprogimas nugriaudėjo penktadienį Victoro Hugo pėsčiųjų gatvėje Liono centre. Televizijos kanalo BFM žiniomis, nukentėjo mažiausiai 10 žmonių. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.25; 05:00
mafia-woman

Padažnėję prievartos ir ginkluotų incidentų atvejai Prancūzijoje, policijos nuomone, yra ženklas, kad šioje šalyje didėja kriminalinių sluoksnių iš Rytų Europos, ypač Gruzijos, įtaka, rašo prancūziškas leidinys France-Soir.

“Tai jau ne atsirandantis reiškinys, kurio pradinė stadija siekia pirmojo šio amžiaus dešimtmečio vidurį. Nuo tada kriminalinių nusikaltimų, kuriuose dalyvauja išeiviai iš buvusios Rytų Europos pastebimai padaugėjo”, – laikraštis cituoja policijos komisarą Dimitrijų Zulą. Nuo 2008 iki 2010 metų gruzinų, susijusių su bylomis, kurias tiria policija ir žandarmerija, padidėjo 33 procentais. Pasak komisaro Zulo, vadovaujančio Informacijos, strateginės organizuoto nusikalstamumo analizės tarnybai (Sirasco) prie Centrinės teismo policijos valdybos (DCPJ), “Prancūzijoje jie jau suformavo nusikalstamas grupuotes”.

Continue reading „Kaip Rytų Europos mafija investuoja Prancūzijoje“