Londonas

Žvalgyba

Slaptieji agentai

Pekinas, rugsėjo 11 d. (dpa-ELTA). Pekinas atmetė britų kaltinimus dėl galimo šnipinėjimo Jungtinės Karalystės parlamente. Kaltinimas, kad Kinija vykdo šnipinėjimą prieš Didžiąją Britaniją, yra nepagrįstas ir Kinija jį atmeta, sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė  Mao Ning.
 
„Raginame Didžiąją Britaniją liautis skleidus neteisingą informaciją, politines manipuliacijas ir piktavališką šmeižtą prieš Kiniją“, – pažymėjo atstovė.
 
Britų policija prieš tai sulaikė spėjamą kinų šnipą, kuris dirbo JK parlamento mokslo tarnyboje ir turėjo prieigą prie įtakingų politikų. „The Sunday Times“ teigimu, suimtas dar vienas vyras, susijęs su šiuo atveju. Skotland Jardas patvirtino abu areštus. Anot laikraščio, mokslinis darbuotojas yra britas, gyvenęs ir dirbęs Kinijoje. Jis esą daug metų darė įtaką britų politikai Kinijos atžvilgiu.
 
Įtariamasis per savo advokatus prisiekinėjo esąs nekaltas, pranešė britų naujienų agentūra PA. „Per ligšiolinę savo karjerą šviečiau kitus apie Kinijos Komunistų partijos keliamus iššūkius ir grėsmes“, – teigė jis.
 
Britų premjeras Rishis Sunakas ir Kinijos ministras pirmininkas Li Qiangas praėjusį savaitgalį susitiko pokalbių Naujajame Delyje G20 viršūnių konferencijos kuluaruose. Pasak Dauning Stryto, R. Sunakas per juos pareiškė „didelį savo susirūpinimą dėl Kinijos kišimosi į Jungtinės Karalystės parlamentinę demokratiją“.
 
Pekinas patvirtino susitikimą, per kurį esą apsikeista savo pozicijomis. „Tikimės, kad Didžioji Britanija užbaigs politinį triukšmą, išlaikys abipusės pagarbos ir lygybės dvasią ir konstruktyviai plėtos Kinijos ir Didžiosios Britanijos santykius“, – teigė Mao Ning.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.09.12; 06:00
Trumposios naujienos

Londonas, sausio 14 d. (dpa-ELTA). Londone šeštadienį šūviais sužeistos trys moterys ir septynerių metukų mergaitė. Jos nugabentos į ligoninę, pranešė Skotland Jardas.
 
Sužalotos moterys yra 41-45 metų amžiaus. Jų gyvybei pavojus negresia. Apie mergaitės būklę policija kol kas duomenų pateikti negalėjo.
 
Incidentas įvyko netoli bažnyčios prie Justono geležinkelio stoties, kur tuo metu vyko gedulo iškilmės. Pirmaisiais duomenimis, šūviai paleisti iš važiuojančio automobilio, kuris pasišalino, sakoma policijos pranešime.
 
Kol kas sulaikytųjų nėra. Policija paragino atsiliepti galimus liudininkus.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.01.15; 05:12
Trumposios naujienos

Rishis Sunakas. EPA – ELTA foto

Kyjivas, lapkričio 19 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishis Sunakas šeštadienį per vizitą į Ukrainos sostinę pažadėjo, kad jo šalis stovės Kyjivo pusėje, „kol Ukraina laimės“.
 
„Šiandien esu čia, kad pasakyčiau, jog JK ir toliau bus su jumis… tol, kol Ukraina iškovos taiką ir saugumą, kurių jai reikia ir kurių ji nusipelno“, – sakė R. Sunakas spaudos konferencijoje su prezidentu Volodymyru Zelenskiu Kyjive.
 
„O paskui mes būsime kartu su jumis ir tada, kai jūs atstatinėsite savo didžią šalį“, – pridūrė R. Sunakas.
 
JK premjeras paskelbė apie naują 50 mln. svarų sterlingų (60 mln. JAV dolerių) vertės oro gynybos priemonių paketą, teigiama Dauningo gatvės pranešime.
 
Į paketą įeina „120 priešlėktuvinių ginklų, radarų ir kovos su bepiločiais orlaiviais įranga“, sakė R. Sunakas.
 
Ukraina paprašė daugiau oro gynybos sistemų, nes Rusija atakuoja jos energetikos infrastruktūrą.
 
Tai pirmasis naujojo JK vadovo vizitas Kyjive.
 
„Man didelė garbė šiandien būti su jumis jūsų šalyje. Ukrainos žmonių drąsa yra įkvėpimas pasauliui“, – sakė R. Sunakas. – Kada nors ateityje savo anūkams pasakosime jūsų istoriją, kaip išdidi ir suvereni tauta atsilaikė prieš siaubingą puolimą, kaip jūs kovojote, kaip aukojotės, kaip nugalėjote“.
 
Per bendrą spaudos konferenciją V. Zelenskis gyrė „prasmingą ir naudingą vizitą abiem mūsų šalims“.
 
Jis sakė, kad jie aptarė „Europos ir Ukrainos energetinio saugumo užtikrinimo galimybes“ ir „mūsų pajėgumus apsaugant Ukrainos dangų, taip pat bendradarbiavimą gynybos srityje apskritai“.
 
Tviteryje V. Zelenskis pareiškė: „Kai šalia mūsų tokie draugai kaip jūs, esame tikri dėl savo pergalės“.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.11.20; 06:51
Trumposios naujienos

1909-aisiais tapyto Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslo „Karalių pasaka” fragmentas

Vilnius, rugsėjo 22 d. (ELTA). Londono Dulwicho paveikslų galerijoje pirmą kartą surengta įžymaus lietuvių dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paroda „M. K. Čiurlionis: supantys pasauliai“. Parodos atidaryme dalyvavo ir Kultūros ministrė Daina Urbanavičienė.
 
„Ši išskirtinė M .K. Čiurlionio paroda yra ketverius metus besitęsusio kuratorės Kathleen Soriano ir susijusių institucijų darbo rezultatas, kurį Jungtinės Karalystės publika galės lankyti net pusę metų. Parodą lydi itin kokybiška ir išradinga edukacinė programa, o šiuo metu britų spaudoje pasirodančios parodos recenzijos nubrėžia netikėtų paralelių tarp Čiurlionio ir Tolkieno ar kompiuterinių žaidimų pasaulių“, – sako D. Urbanavičienė.
Prof. Vytauto Landsbergio naujoji knyga „Debesies laivu. Užrašai apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį“. M . K. Čiurlionio namų nuotr.
 
Parodoje eksponuojama daugiau kaip 100 Čiurlionio paveikslų, kurie atkeliavo iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kaune. Per šešis parodos mėnesius vyks viešoji programa, kuri supažindins lankytojus su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba ir jo turtingu palikimu. Koncertai, pokalbiai ir paskaitos pristatys M. K. Čiurlionio muzikines kompozicijas ir jų šiuolaikines interpretacijas, jo kūrybai skirta mokslinė medžiaga supažindins su istorinėmis aplinkybėmis, pasirodymai ir pokalbiai su įdomiausiais tarptautiniais apdovanojimais įvertintais šiuolaikiniais Lietuvos menininkais pasakos apie tai, kaip M. K. Čiurlionio kūryba įkvėpė šiuolaikines praktikas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.09.22; 10:07
Trumposios naujienos

Londono centre masiškai būriuojasi žmonės, norintys išvysti karalienės karstą. EPA-ELTA nuotr.
Londone gedima karalienės Elžbietos II. EPA-ELTA nuotr.
Londone gedima karalienės Elžbietos II. EPA-ELTA nuotr.

Londonas, rugsėjo 14 d. (dpa-ELTA). Londono centre būriuojasi dešimtys tūkstančių žmonių, norinčių išvysti karalienės Elžbietos II karstą.
 
Jie sustoję už laikinų atitvarų, kuriuos saugo uniformuoti policijos pareigūnai.
 
Ten netrukus įvyks iškilminga monarchės karsto pervežimo iš Bakingemo rūmų į Vestminsterio salę procesija. Karstą pėsčiomis lydės karališkosios šeimos nariai.
 
Procesija nuo Bakingemo rūmų pajudės 14 val. 22 min. vietos (16 val. 22 min. Lietuvos) laiku ir 15 val. pasieks Vestminsterio salę. Joje tuomet įvyks maždaug 20 min. trukmės pamaldos, kurias aukos Kenterberio arkivyskupas.
 
Vestminsterio salėje karalienės karstas bus pašarvotas keturias dienas, iki laidotuvių ateinantį pirmadienį, rugsėjo 19 d. Karstą nuo trečiadienio 17 val. vietos laiku galės aplankyti visi norintieji. Tačiau prie įėjimo į salę taip pat jau nusidriekusi milžiniška eilė.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2022.09.15; 00:30
Trumposios naujienos

Visi keturi grupės „ABBA” nariai susirinko Londone į savo šou premjerą. EPA-ELTA nuotr.

Londonas, gegužės 27 d. (PA Media/dpa-ELTA). Ketvirtadienį vakare Londone į koncertinio šou „Voyage“ premjerą susirinko visi keturi legendinės popmuzikos grupės „ABBA“ nariai.
 
Švedų popmuzikos superžvaigždės –  Agnetha Faltskog, Bjornas Ulvaeusas, Benny Anderssonas ir Anni-Frid Lyngstad – paskutinį kartą visi kartu lankėsi Jungtinės karalystės sostinėje 1982 metais, kai pasirodė Noelio Edmondso vedamoje televizijos laidoje „The Late, Late Breakfast Show“.
 
Itin lauktame šou, kuris vyko specialiai pastatytoje arenoje, pasirodė tikrųjų „ABBA“ narių skaitmeniniai atvaizdai – „Abbatarai“ – ir kartu su gyvai grojančia 10 narių grupe atliko dainas, atrinktas iš grupės kūrybinio katalogo.
 
Kalbėdama ant raudonojo kilimo prie arenos Karalienės Elžbietos olimpiniame parke Londono rytuose, A. Faltskog sakė: „Nuostabu matyti visus britų gerbėjus“.
 
A. Lyngstad pridūrė, kad labiausiai laukia, kada grupė atliks hitą „Mamma Mia“.
 
B. Anderssonas prisipažino, kad tikisi per koncertą verkti: „O taip, verksiu visą laiką”.
 
Kalbėdama apie tai, kodėl jai taip patiko šis projektas, A. Lyngstad sakė: „Manau, kad labiausiai jaudinantis dalykas šiame projekte buvo tas, kad po daugelio metų, per kuriuos nieko nedarėme kartu, vėl susibūrėme kaip grupė“.
 
B. Ulvaeusas gyrė „ABBA“ britų gerbėjus už palaikymą per visą grupės gyvavimo laikotarpį. Kalbėdamas apie tai, kodėl šiam projektui jie pasirinko JK, jis sakė: „Jungtinė Karalystė visada buvo artima mūsų širdžiai, o britai visada mums atverdavo savo širdis, be to, infrastruktūra tokiam didžiuliam projektui kaip šis yra čia, Londone – taigi yra daug priežasčių“.
 
Paklaustas, ar tai gali būti kitų grupių judėjimo (link skaitmeninio šou) pradžia, jis atsakė: „Taip, gali būti“.
 
„Abbatarai“ buvo kuriami daug mėnesių, naudojant judesio fiksavimo ir atlikimo techniką. Procese dalyvavo visi keturi grupės nariai ir 850 žmonių komanda iš „Industrial Light and Magic“, bendrovės, kurią įkūrė George‘as Lucasas ir kuri pirmą kartą ėmėsi projekto muzikos srityje.
 
Popmuzikos grupė sulaukė pasaulinės sėkmės po to, kai 1974 metais Braitone vykusiame „Eurovizijos“ dainų konkurse laimėjo su daina „Waterloo“. Po 10 metų trukusios sėkmingos kūrybinės karjeros ir koncertinių turų populiaraus kvarteto narių keliai 1982 metais išsiskyrė. Grupė pardavė daugiau kaip 400 mln. kopijų albumų ir singlų.
 
2018 metais „ABBA“ paskelbė, kad įrašinėja naujas dainas, o pernai lapkritį pasirodė naujas albumas, irgi pavadintas „Voyage“.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.05.28; 07:20
Trumposios naujienos

Milijardierius Romanas Abramovičius. Reuters nuotr.

Londonas, balandžio 14 d. (dpa-ELTA). Didžioji Britanija imasi sankcijų prieš dar du rusų oligarchus. Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad įšaldomas 10 mlrd. svarų (12 mlrd. eurų) vertės turtas, priklausantis Davidui Davidovičiui ir Eugene‘ui Tenenbaumui.
 
Jie yra artimi jau sankcionuojamo multimilijardieriaus Romano Abramovičiaus verslo partneriai. E. Tenebaumas yra Anglijos futbolo klubo „FC Chelsea“, kurio savininkas iki šiol buvo R. Abramovičius, direktorius.
 
„Mes didiname spaudimą V. Putino karo mašinai ir taikomės į ratą žmonių, kurie artimi Kremliui“, – sakė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.
 
Ministerija pabrėžė, kad ligšiolinės sankcijos turėjo „didelių ir žalingų padarinių V. Putino gebėjimui kariauti“. Rusija juda didžiausios recesijos nuo Sovietų Sąjungos žlugimo link. Šiuo metu įšaldyta 275 mlrd. svarų arba 60 proc. Rusijos užsienio valiutos atsargų.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.04.15; 05:55
Žvalgyba

Britų žvalgybos būstinė

Londonas, balandžio 4 d. (dpa-ELTA). Didžioji Britanija neplanuoja išsiųsti rusų iš ambasados Londone dėl invazijos į Ukrainą, nes sostinėje liko tik keli Maskvos šnipai, pripažįsta Vakarų pareigūnai. Tolesni veiksmai neatmetami, tačiau vienas pareigūnas užsiminė, jog po išsiuntimo dėl nuodijimo Solsberyje sostinėje liko „tik nedaug” Rusijos žvalgybos pareigūnų.
 
Lietuva pirmadienį pranešė išprašanti Maskvos ambasadorių ir pasmerkė „žiaurias žudynes“ Bučos mieste, iš kurio buvo išstumta Rusijos kariuomenė. Kilo klausimų, ar ir Jungtinė Karalystė imsis veiksmų prieš Rusijos ambasadą Londone būgštaujant, kad ji užsiima propaganda.
 
Vakarų pareigūnas sakė: „Daugelis Europos partnerių išsiuntė Rusijos diplomatus, kurie daugiausia yra žvalgybos pareigūnai. Dėl visų veiksmų, kurių ėmėmės po Solsberio, šiuo metu ambasadoje Londone neturime labai daug šios kategorijos rusų. Taigi, kol mes tai peržiūrime, kol kas tokių planų neturime“.
 
2018 m., kai Borisas Johnsonas buvo užsienio reikalų sekretorius, reaguodama į nuodijimą Solsberyje nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, Jungtinė Karalystė išsiuntė 23 Rusijos diplomatus. Dabar ministrus piktina „melagingos naujienos“, kurias sostinėje skleidžia Rusijos ambasada, iš tviterio pašalinta dezinformacija apie ligoninės bombardavimą Mariupolyje.
 
Pareigūnas taip pat perspėjo, kad gynybos žvalgyba rodo, jog Rusija „perdislokuoja“ pajėgų elementus Sakartvele, kad sustiprintų invaziją į Ukrainą. „Nemanome, jog tai buvo suplanuota, labai keista, kad Rusijos kariškiai tai daro, todėl manome, jog tai rodo problemas, su kuriomis jie susiduria Ukrainoje“, – sakė jis.
 
Teigiama, kad per šaukimą, paprastai rengiamą du kartus per metus, Vladimiras Putinas įtraukė į kariuomenę daugiau nei 130 tūkst. naujų šauktinių. „Laikas sutampa su ankstesniais pavasario šaukimais, bet manome, kad tai neįprastai didelis skaičius“, – pridūrė pareigūnas. –
 
Manome, kad yra reali galimybė, jog šie šauktiniai bus išsiųsti į Ukrainą, nors Rusijos gynybos ministerija sakė, kad į Ukrainą vyksta tik profesionalūs kariai“.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.04.05; 07:13
Gordijo mazgas

Gyvatė puola

Londonas, sausio 28 d. (AFP-ELTA). Didžiosios Britanijos parlamentaras penktadienį perspėjo, kad į Londoną plūstantys nešvarūs Rusijos pinigai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir mažina galimą Vakarų sankcijų Maskvai poveikį, jei ji įsiverš į Ukrainą.
 
„Kai Maskva demonstruoja raumenis Ukrainai, Rusijos pinigai vis dar nuodija mūsų krantus“, – finansų dienraštyje „CityAM“ rašo konservatorių parlamentaras Tomas Tugendhatas.
 
Rusijos ir Vakarų santykiai yra blogiausi nuo šaltojo karo laikų, Maskvai sutelkus prie Ukrainos sienos dešimtis tūkstančių karių. „Grėsmę kelia ne tik tankai, bet ir grynieji pinigai“, – rašo T. Tugendhatas, vadovaujantis įtakingam parlamento Užsienio reikalų komitetui. „Pinigai, paslėpti sąskaitose ir nuosavybėje, naudojami siekiant pakenkti Jungtinės Karalystės ir britų saugumui“.
 
T. Tugendhatas ketvirtadienį iš Bosnijos sakė BBC, kad Jungtinei Karalystei tenka ypatinga atsakomybė dabartinėje priešpriešoje dėl Ukrainos, nes ji vaidina svarbiausią vaidmenį plaunant pinigus iš viso pasaulio. „Daug nešvarių pinigų, kurie, deja, sukelia nestabilumą – tiek čia, Bosnijoje, tiek Ukrainoje, ir, žinoma, Rusijoje – teka per mūsų rinkas Londone“, – sakė jis. „Deja, tai sritis, kuri turi per daug bendro su mumis ir to ignoruoti negalime“.
 
Didžiosios Britanijos valdžia nuolat kaltinama užmerkianti akis į oligarchų grynuosius pinigus, plaukiančius į Londoną ir jo finansų centrą Sitį, kuris dėl to užsitraukė Londongrado pravardę. Didelė dalis pinigų investuojama ir išplaunama perkant nekilnojamąjį turtą brangiausiuose Londono rajonuose.
 
Kovos su korupcija priežiūros organizacija „Transparency International“ naujienų agentūrai AFP sakė, kad rusams, kaltinamiems korupcija arba ryšiais su Kremliumi, Didžiojoje Britanijoje priklauso maždaug 1,5 mlrd. svarų sterlingų (1,8 mlrd. eurų) vertės nuosavybė.
 
Pinigų gausa. Slaptai.lt nuotr.

T. Tugendhato komitetas jau daugelį metų perspėja, kad neveikimas per bankus arba nuosavybę Londone išplaunamų Rusijos pinigų atžvilgiu drąsina prezidentą Vladimirą Putiną. 2018 metais paskelbtoje komiteto ataskaitoje „Maskvos auksas“ teigiama, kad geriausias būdas pažaboti Rusijos teritorines ambicijas – sustabdyti Kremlių nuo neteisėto pinigų plovimo Jungtinėje Karalystėje ir jos užjūrio teritorijose. Komitetas netrukus pradės tyrimą dėl pasaulinio pinigų plovimo, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė atstovas spaudai, o Maskva pareiškė, kad bet kokios sankcijos, tiesiogiai nukreiptos į V. Putiną, būtų „destruktyvios“.
 
Laikraštis „The Times“ penktadienį citavo JAV Valstybės departamento pareigūnus, išreiškusius „nerimą ir nusivylimą“ dėl to, kad galimų finansinių sankcijų V. Putinui poveikis bus menkesnis, jei britai nesiims veiksmų dėl abejotinų Rusijos investicijų.
 
Didžioji Britanija šiuo metu taiko sankcijas 14-ai su Kremliumi susijusių korupcija kaltinamų asmenų.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
Trumposios naujienos

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas. EPA – ELTA nuotr.

Londonas, spalio 31 d. (AFP-ELTA). Jungtinė Karalystė sekmadienį paneigė Prancūzijos atstovų teiginius, kad abi šalys esą susitarė sušvelninti savo ginčą dėl žvejybos teisių po „Brexito“. Britai tvirtina, kad Paryžius turi nusileisti.
 
„Jei Prancūzijos vyriausybė norėtų pateikti pasiūlymų, kaip deeskaluoti jos pačios mestus grasinimus, mes juos tikrai išklausytume“, – žurnalistams sakė Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono atstovas spaudai.
 
B. Johnsonas sekmadienio rytą apie pusvalandį kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu Romoje, kurioje įvyko Didžiojo dvidešimtuko (G20) lyderių susitikimas.
 
Po pokalbio E. Macrono biuras pranešė, kad abiejų šalių lyderiai esą sutarė apsvarstyti praktines priemones ginčui išspręsti ir pripažino „deeskalacijos“ bei konkrečių ir kuo greitesnių priemonių poreikį.
 
Prancūzijos prezidentas E. Macronas. EPA-ELTA nuotr.

Tačiau Dauningo gatvės atstovas spaudai savo ruožtu vėliau teigė, kad Londonas neplanuoja jokių tolesnių kontaktų ar konkrečių priemonių.
 
Prancūzija pyksta, kad Didžioji Britanija ir Normandijos salynui priklausančios Džersio ir Gernsio salos daliai prancūzų laivų neišdavė licencijų žvejoti jų vandenyse, nes nuo 2021 m. pradžios visa apimtimi įsigaliojo „Brexitas“.
 
Paryžius grasina, kad jei nebus išduota daugiau licencijų, nuo ateinančio antradienio Jungtinės Karalystės laivai nebeiškraus laimikio Prancūzijos uostuose. Be to, grasinama netgi įvesti visų iš Didžiosios Britanijos į Prancūziją įvežamų produktų patikras.
 
Irma Jančiauskaitė (AFP)
 
2021.10.31; 14:00
Trumposios naujienos

Škotijoje reikalaujama nepriklausomybės. EPA-ELTA nuotr.

Škotijos nacionalinė partija (SNP), kuri pasisako už Škotijos nepriklausomybę, laimėjo regiono parlamento rinkimus, todėl tikimybė, kad bus surengtas antrasis referendumas dėl jos atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės (JK), smarkiai didėja.
 
SNP iškovojo 64 vietas parlamente, šeštadienio vakarą paskelbė Rinkimų komisija Edinburge. Partijai pritrūko vos vienos vietos iki absoliučiai daugumai reikalingų 65 vietų parlamente.
 
Tačiau kadangi žalieji, kurie taip pat pasisako už Škotijos nepriklausomybę, iškovojo aštuonias vietas, nepriklausomybę palaikančios partijos turi akivaizdžią daugumą.
 
SNP vadovaujanti Nicola Sturgeon sakė, kad sieks surengti antrąjį referendumą dėl Škotijos nepriklausomybės nuo likusios JK, jei jos partija laimės daugumą parlamente ir kai tam bus tinkamas laikas.
Tūkstančiai žmonių Škotijoje dalyvavo demonstracijoje už nepriklausomybę. EPA-ELTA nuotr.
 
Šeštadienį politikė pasižadėjo didžiausią pirmenybę teikti kovai su koronaviruso pandemija, bet teigė, kad Škotijos žmonėms taip pat turėtų būti suteikta galimybė nuspręsti dėl šio konstitucinio klausimo.
 
SNP laimėjo ketvirtus rinkimus iš eilės. Partija iškovojo viena vieta daugiau nei 2016 metais. N. Sturgeon šiuos rezultatus pavadino istoriniais.
 
Vis dėlto situacija didina įtampą su Londonu, nes JK premjeras Borisas Johnsonas nepritaria antram referendumui.
 
Bendru teisiniu požiūriu, vyriausybė Londone turi pritarti referendumui dėl Škotijos atsiskyrimo nuo JK. Pirmasis referendumas vyko 2014 metais, tada 55 proc. žmonių pasisakė už tai, kad Škotija liktų JK dalimi, tačiau N. Sturgeon pabrėžia, kad „Brexitas“, kuriam škotai nepritarė, pakeitė situaciją.
 
Informacijos šaltinios – ELTA
 
2021.05.09; 16:12
Didžiosios Britanijos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Žvalgyba

Didžiosios Britanijos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Didžiosios Britanijos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Rusija išlieka „opiausia tiesiogine grėsme“ Jungtinei Karalystei, teigiama naujoje ataskaitoje, kurioje apibrėžiama Londono saugumo politika po „Brexito“.
 
„Integruotos apžvalgos“ ataskaitoje, kurioje pateikiama didžiausia JK užsienio ir gynybos politikos apžvalga nuo Šaltojo karo pabaigos, ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pažadėjo, jog šalis išliks NATO dalimi ir bendradarbiaus su „sąjungininkėmis ir partnerėmis“ sprendžiant saugumo iššūkius „fiziniame pasaulyje“ ir internetinėje erdvėje.
 
Dokumente nurodoma, kad „JK gerbia Rusijos žmones, kultūrą ir istoriją“, tačiau priduriama, jog „iki tol, kol pagerės santykiai su jos vyriausybe, mes aktyviai atgrasysime ir ginsimės nuo viso Rusijos keliamų grėsmių spektro.“
 
„Mes ir toliau viršysime NATO keliamą 2 proc. BVP gynybos išlaidų tikslą, ir toliau siūlysime savo branduolinius ir kibernetinius pajėgumus sąjungininkių gynybai“, – teigiama ataskaitoje.
 
JK ir Rusijos santykiai pastaraisiais metais atšalo dėl keleto incidentų, įskaitant dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimą 2018 m. kovą JK teritorijoje.
 
Abiem jiems ataka nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ vos nesibaigė mirtimi.
 
JK taip pat kaltina Rusiją kišusis į 2015 m. JK visuotinius rinkimus, prieš juos kai kuriems parlamento nariams patyrus kibernetinę ataką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.17; 08:00
Trumposios naujienos

Princas Philipas. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinės Karalystės (JK) princas Philipas liks ligoninėje iki kitos savaitės, naujienų agentūrai AFP penktadienį sakė šaltinis, praėjus trims dienoms po to, kai 99-erių vyras buvo hospitalizuotas dėl prastos savijautos.
 
Edinburgo hercogas yra gydomas karaliaus Edvardo VII ligoninėje centriniame Londone.
 
„Hercogas veikiausiai liks ligoninėje per savaitgalį ir kurį laiką kitą savaitę“, – sakė Bekingemo rūmų šaltinis.
 
Šaltinis pridūrė, kad princas yra „geros nuotaikos“. Detalės apie jo būklę viešai neskelbiamos.
 
Bekingemo rūmai trečiadienį pranešė, kad princas Philipas buvo paguldytas į ligoninę „atsargumo sumetimais“, laikantis gydytojo rekomendacijų.
 
Nemanoma, kad princo liga yra susijusi su koronavirusu. Jis kartu su sutuoktine karaliene Elžbieta II sausį buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.20; 00:30
Trumposios naujienos

Londone į namus išleistas 74 metų Covid-19 pacientas, kuris ligoninėje buvo gydomas daugiau kaip 300 dienų. „Geriausias buvimo namuose aspektas – tai nebūti ligoninėje”, – grįžęs pas šeimą stočiai BBC sakė londonietis Geoffrey‘is Woolfas. – Aš galiu valgyti kada noriu ir ką noriu. Aš galiu matyti savo sūnus ir draugus“.
 
G. Woolfas praėjusių metų kovą sunkiai susirgo Covid-19. Tada jam daugiau kaip du mėnesius taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija ir sukelta koma.
 
Vienu metu vilčių praktiškai nebuvo, tačiau liepą pacientas netikėtai prabudo. Prireikė dar kelių mėnesių gydymo, kalbos treniruočių ir fizioterapijos procedūrų, kol jis po patirto insulto ir savo ligos atsigavo tiek, kad po iš viso 306 dienų, praleistų dviejose ligoninėse, galėtų būti išleistas į namus.
 
Buvusio advokato sūnūs literatūrą mėgstančiam savo tėvui į ligoninę atnešė elektroninių knygų skaityklę su audioknygomis, kurias leido net jam būnant komoje. Ši priemonė, anot medikų ir slaugytojų, turėjo teigiamą efektą ir dabar naudojama keliose kitose ligoninėse.
 
G. Woolfo sūnūs įsteigė pagalbos organizaciją „Books for Dad“, kuri nuo tada nupirko apie 400 elektroninių skaityklių su audioknygomis pacientams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.28; 00:01
Trumposios naujienos

Londone dėl mažėjančio vietų ligoninėse skaičiaus paskelbta „ekstremalioji padėtis“. EPA-ELTA nuotr.

Londono meras Sadiqas Khanas penktadienį paskelbė ekstremaliąją padėtį ir perspėjo, kad ligoninės Jungtinės Karalystės sostinėje netrukus gali būti perpildytos, dėl šalyje plintančio naujosios atmainos koronaviruso smarkiai padaugėjus užsikrėtimo atvejų.
 
„Žiauri tikrovė yra tai, kad per kelias ateinančias savaites pacientams nebeliks vietų ligoninėse, jei naujų atvejų drastiškai nesumažės“, – pranešime teigė S. Khanas ir paragino JK vyriausybę imtis veiksmų.
 
„Skelbiame ekstremaliąją padėtį, nes grėsmė, kurią mūsų miestui kelia šis virusas, yra ant visiškos krizės ribos. Jei tuojau pat nesiimsime veiksmų, Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) perkais ir mirs dar daugiau žmonių“, – sakė jis.
 
Apskaičiuota, kad šiuo metu koronavirusu užsikrėtęs yra kas trisdešimtas Londono gyventojas. Per pastarąją savaitę Londono ligoninėse gydomų pacientų skaičius išaugo 27 proc. Pacientų, kuriems atliekamas plaučių ventiliavimas, per tą patį laikotarpį padaugėjo 42 proc.
Miesto meras tikisi, kad paskelbus ekstremaliąją padėtį premjeras Borisas Johnsonas pajus spaudimą imtis griežtesnių priemonių.
 
„Situacija Londone dabar yra kritinė, ir virusas plinta nekontroliuojamai“, – teigė meras. Jis paragino londoniečius paisyti apribojimų ir taip prisidėti prie situacijos taisymo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.09; 10:06
Trumposios naujienos

Europos Komisija (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen vėlyvą trečiadienio vakarą pareiškė, kad Briuselio ir Londono pozicijos dėl prekybos po „Brexito“ susitarimo išlieka „toli viena nuo kitos“.
 
„Turėjome gyvybingą ir įdomią diskusiją dėl įvairių kylančių klausimų būsenos“, – po darbinės vakarienės su Jungtinės Karalystės (JK) premjeru Borisu Johnsonu sakė U. von der Leyen.
 
„Aiškiai supratome vienas kito pozicijas. Jos išlieka toli viena nuo kitos“, – teigė ji.
 
„Sutarėme, kad komandos turėtų nedelsiant susitikti ir bandyti išspręsti šiuos pagrindinius klausimus. Sprendimą priimsime iki savaitgalio pabaigos“, – tvirtino EK pirmininkė.
 
Tuo tarpu aukšto rango JK šaltinis tikino, kad derybos buvo „nuoširdžios“, tačiau esą vis dar neaišku, ar „labai dideli skirtumai“ tarp abiejų pusių pozicijų gali būti išspręsti.
 
Pasak šaltinio, lyderiai sutarė tęsti derybos komandų diskusijas, o „tvirtas sprendimas“ turėtų būti priimtas iki sekmadienio.
 
Jungtinė Karalystė iš ES išstojo sausio pabaigoje. Tiesa, iki šių metų pabaigos galioja pereinamasis laikotarpis, kurio metu kasdienis britų gyvenimas iš esmės nesikeičia.
 
JK vis dar priklauso ES bendrajai rinkai ir muitų sąjungai, laikosi ES įstatymų ir moka įmokas į Bendrijos biudžetą.
 
Vis dėlto, jei nepavyks pasiekti susitarimo dėl tolesnių santykių, įvyks vadinamasis „Brexitas“ be sutarties, sukelsiantis didžiulių ekonominių problemų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.10; 07:28
Gordijo mazgas

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas. EPA – ELTA nuotr.

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas pirmadienį pateikė kaltinimų Europos Sąjungai (ES), esą ji kelia grėsmę šalies teritoriniam vientisumui, ir paragino įstatymų leidėjus pritarti tarptautinę teisę pažeidžiančiam įstatymo projektui.
 
B. Johnsono vyriausybė anksčiau atvirai prisipažino, kad JK vidaus rinkos įstatymo projektas jo priėmimo atveju pažeis kartu su Briuseliu pasirašytą šalies išstojimo iš ES sutartį.
 
Įstatymo projektas sukėlė nepasitenkinimo bangą, nuvilnijusią net ir jo paties konservatorių partijoje, o įsiutę ES pareigūnai pareikalavo Londono įstatymo projektą atšaukti,– jei šalis to nepadarys iki šio mėnesio pabaigos, blokas pagrasino imtis teisinių veiksmų.
 
Pagal „Brexito“ susitarimą, ES ir toliau turės įtakos prekybai Šiaurės Airijoje. Toks sprendimas priimtas tam, kad būtų galima užtikrinti, jog siena su ES nare Airija išliktų atvira, – tai pagrindinis aspektas 1998 metais sudarytame taikos susitarime, užbaigusiame 30 metų trukmės smurtinį konfliktą Šiaurės Airijoje.
 
Tačiau B. Johnsonas sakė, kad, Šiaurės Airijoje taikant ES taisykles, kyla rizika, kad bus įvesti didesni muitai kai kurioms prekėms, į provinciją keliaujančioms iš žemyninės Didžiosios Britanijos.
 
Premjeras pridūrė, kad Briuselis tai esą naudoja kaip svertą intensyvėjančiose derybose dėl prekybos sandorio, kurį siekiama sudaryti iki šių metų pabaigos.
 
„Tai yra neprotinga ir akivaizdžiai prieštarauja“ Šiaurės Airijos protokolo, įtraukiamo į išstojimo sutartį, esmei, sakė B. Johnsonas.
 
„Jie (ES) grasina mūsų šalyje išraižyti muitų sienas, padalinti mūsų žemes, pakeisti JK ekonominę geografiją ir šokiruojamai nepaisyti jų pačių įsipareigojimų, numatomų protokolo 4 straipsnyje, kuriame „Šiaurės Airija yra Jungtinės Karalystės muitų teritorijos dalis“, – sakė premjeras.
 
„Negalime patekti į tokią situaciją, kurioje mūsų pačių šalies ribas galėtų diktuoti užsienio jėgos ar tarptautinė organizacija. Joks britų ministras pirmininkas, jokia vyriausybė, joks parlamentas niekada negalėtų priimti tokių nurodymų“, – pridūrė jis.
 
B. Johnsonas įstatymo projektą apibūdino kaip „saugumo tinklą“, kuris suteiktų galių ministrams „užtikrinti Jungtinės Karalystės vientisumą“.
 
Jis teigė, kad neturi „visiškai jokio noro“ panaudoti šias priemones, tačiau jos nebūtų naudojamos, jei būtų sudarytas laisvosios prekybos susitarimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.15; 06:51
Trumposios naujienos

Typhoon. Wikipedija nuotr.

Sekmadienį Didžiosios Britanijos policija sulaikė du keleivius, kai Londono Stanstedo oro uoste nusileido lėktuvas, kurį skrydžio metu lydėjo naikintuvai „Typhoon“. Tai sekmadienį pranešė televizijos kanalas „Sky News“, remdamasis pareigūnais.
 
„Antiteroristinės tarnybos sekmadienio vakarą sulaikė du vyrus, remdamosi kovos su terorizmu įstatymo 7-uoju priedu“, – sakė kanalui Esekso grafystės policijos atstovas.
 
„Sky News“ duomenimis, sulaikytieji – 34 metų kuveitietis ir 48 metų Italijos pilietis. Jų lėktuvas atskrido į Jungtinė Karalystę iš Vienos.
 
Savo ruožtu leidinys „Daily Mail“ pranešė, jog Didžiosios Britanijos naikintuvai lydėjo keleivinį lainerį todėl, kad jame buvo rasta „įtartinų daiktų“, kurie kėlė „potencialią grėsmę“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.31; 02:00
Trumposios naujienos

Kubos sostinė Havana. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas Londone įsikūrusiam Kubos bankui „Havin Bank“, dar žinomam kaip „Havana International Bank“.
 
Iždo departamentas įtraukė banką į Užsienio turto kontrolės biuro juodąjį sąrašą.
 
Bankas veikia nuo 1973 m. rugpjūčio, tai yra vienintelis kubietiško kapitalo bankas už Kubos ribų. Pagrindinis banko akcininkas yra Kubos centrinis bankas.
 
Londone įsikūręs bankas valdo 400 korespondentų tinklą visame pasaulyje, kurie teikia bankininkystės paslaugas Kubos rinkai.
 
Sankcijos įvestos netrukus po to, kai Kubos komunistinė valdžia leido šalyje laisvai cirkuliuoti JAV doleriui. Neseniai Kubos Vyriausybė panaikino 10 proc. mokestį mokėjimams doleriais.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė buvusio prezidento Baracko Obamos inicijuotą santykių su Kuba gerinimą. D. Trumpas taip pat sugriežtino nuo 1962 m. galiojantį prekybos embargą.
 
Griežtindamas embargą D. Trumpas teigė, kad Kuba pažeidinėja žmogaus teises ir remia Venesuelos prezidento Nicolo Maduro režimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.31; 05:00
Trumposios naujienos

Londone sulaikyta daugiau nei 100 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Londono policija pranešė šeštadienį sulaikiusi daugiau nei 100 žmonių, kai kraštutinės dešinės protestuotojai susirėmė su policijos pareigūnais. Kraštutinės dešinės aktyvistai surengė atsakomąją demonstraciją, nukreiptą prieš protestuotojus, protestuojančius dėl rasizmo ir policijos smurto.
 
Tūkstančiai žmonių nesilaikė koronaviruso apribojimų ir susirinko Parlamento aikštėje bei aplink ją.
 
Londono policija pranešė, kad prireikė didelės policijos operacijos, „aptikus smurto prieš policijos pareigūnus atvejų“.
 
Televizija transliavo vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip kai kurie demonstracijos dalyviai trenkia policijos pareigūnams, svaido į juos butelius ir dūmines bombas, susiremia su priešininkų grupėmis.
 
Policija pranešė dėl smurtinių veiksmų, pareigūnų užpuolimų ir ginklų laikymo iki 21 val. sulaikiusi daugiau nei 100 žmonių. Šeši pareigūnai patyrė nedidelių sužalojimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.15; 06:00