Londono protestuotojai. EPA-ELTA nuotr.

Trečiadienį Londone į gatves išėjo šimtai žmonių, protestuojančių prieš JAV policijos pareigūnų elgesį ir George’o Floydo nužudymą. Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas nužudymą pasmerkė.
 
Protestuotojai, dauguma dėvintys kaukes, nepaisė koronaviruso apribojimų ir susibūrė Londono gatvėse. Jie laikė plakatus su šūkiais „Teisingumo dėl George’o Floydo!“, „To jau pakaks!“ ir žygiavo nuo Haid parko iki Vaitholo vyriausybės rajono centriniame Londone.
 
Praėjusią savaitę Mineapolyje policijos pareigūnas keliu užspaudė beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, jis užduso. Incidentas sukėlė visuotinį pasipiktinimą, o policijos pareigūnui pareikšti kaltinimai trečio laipsnio žmogžudyste.
 
B. Johnsonas trečiadienį kreipėsi į Donaldą Trumpą sakydamas, kad visuomenėje smurto iš viso neturėtų būti. Premjeras teigė pasibaisėjęs G. Floydo nužudymu, esą pagalvojus apie šį incidentą jam darosi bloga.
 
„Mano žinutė prezidentui D. Trumpui, visiems JAV gyventojams, žinutė iš JK, nors esu įsitikinęs, kad su manimi sutiktų didžioji dauguma žmonių visame pasaulyje: rasizmui ir rasizmu grindžiamam smurtui mūsų visuomenėje vietos nėra“, – žurnalistams sakė B. Johnsonas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.04; 07:31

Didžiosios Britanijos vėliava

Praėjus pusketvirto mėnesio po „Brexito“, Didžiosios Britanijos Bendruomenių Rūmai priėmė įstatymą dėl laisvo darbo jėgos judėjimo iš Europos panaikinimo. Įstatymo projektas pirmadienio vakarą priimtas konservatorių daugumos balsais. Už projektą balsavo 351 parlamentaras, 252 buvo prieš.
 
Įstatymo projektas numato, kad nuo 2021 metų sausio darbuotojai iš ES šalių, taip pat Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Šveicarijos nebeturės laisvos prieigos prie Jungtinės Karalystės darbo rinkos.
 
Didžioji Britanija sausio 31 dieną po 47 narystės metų paliko ES. Iki šių metų pabaigos dar vyksta pereinamasis laikotarpis, kurio metu šalis lieka ES vidaus rinkoje ir Muitų sąjungoje. Iki tol galioja ir ES taisyklės.
 
Kokie kriterijai darbo jėgos judėjimui iš Europos į Didžiąją Britaniją galios nuo 2021 metų sausio 1-osios, įstatymo projekte nepatikslinama.
 
Tačiau premjero Boriso Johnsono vyriausybė jau vasarį pristatė taškų sistemą, kuri suteikia pranašumą aukštos kvalifikacijos darbuotojams.
 
Vidaus reikalų sekretorė Priti Patel sakė, kad nauja imigracijos sistema bus „tvirtesnė, sąžiningesnė ir paprastesnė“. Ji esą suvaidins „labai svarbų vaidmenį“ gydant šalies ekonomiką nuo koronaviruso pandemijos padarinių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.19; 00:30

„Wikileaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui nepavyko dėl koronaviruso pandemijos ištrūkti į laisvę už užstatą. Teisėja Vanessa Baraitser trečiadienį atmetė atitinkamą jo advokatų prašymą. Pasaulinė pandemija nėra priežastis paleisti J. Assange‘ą į namų areštą su apykoja, argumentavo teisėja.
 
Be to, jis esą jau kartą pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas, kai 2012-aisiais pabėgo į Ekvadoro ambasadą Londone.
 
Pasak teisėjos, yra rimtas pagrindas manyti, kad J. Assange‘as neatvyks į būsimus posėdžius. Be to, jis nėra vienintelis kalinys, kurio sveikata prasta.
 
J. Assange‘as, kuris baiminasi koronainfekcijos, teismo posėdį stebėjo vaizdo ryšiu. Jo advokatas Edwardas Fitzgeraldas sakė, kad šiuo metu griežtojo režimo Belmaršo kalėjime nėra Covid-19 atvejų, tačiau 100 kalėjimo darbuotojų atleisti nuo darbo ir egzistuoja „labai reali rizika – ir rizika gali būti mirtina.
 
J. Assange‘o rėmėjai baiminasi dėl 48-erių kalinamojo sveikatos. Jis jau praeityje yra sirgęs kvėpavimo takų infekcijomis.
 
„Wikileaks“ įkūrėjas Belmaršo kalėjime sėdi nuo 2019 metų balandžio. Prieš tai jis septynerius metus gyveno Ekvadoro ambasadoje Londone.
 
Britų policija suėmė J. Assange‘ą 2019-ųjų balandį, nes jis, pabėgdamas į ambasadą, pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
 
JAV dėl slaptų dokumentų paviešinimo reikalauja išduoti J. Assange‘ą. Jei būtų nuteistas, jam grėstų iki 175 metų kalėjimo.
 
2010 metais „Wikileaks“ internete paskelbė šimtus tūkstančių slaptų dokumentų, pirmiausiai – apie Irako karą. Juose būta labai jautrios informacijos apie JAV misijas šalyje, be kita ko, apie civilių žudymą ir kalinių kankinimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.26; 09:38

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausiasis „Brexito“ derybininkas Davidas Frostas pareiškė, kad Londonas neleis ES prižiūrėti JK ekonomikos mainais už glaudžius prekybinius santykius.
 
Aukšto rango diplomatas akademikams Briuselyje sakė, kad JK siekia po „Brexito“ nusistatyti savus įstatymus ir nebesilaikyti ES primestų „lygaus žaidimo lauko“ taisyklių.
 
„Tai nėra paprasta derybinė pozicija, kuri, šiek tiek paspaudus, gali keistis. Tokia yra viso šio projekto esmė“, – tvirtino jis.
 
D. Frostas Laisvajame Briuselio universitete sakė kalbą tuo metu, kai ES valstybės narės rengia derybines pozicijas, kurias išdėstys vyriausiasis ES derybininkas Michelis Barnier.
 
Kai kurios šalys, ypač Prancūzija, siekia tokio susitarimo su Londonu, pagal kurį JK turėtų sutikti su ES priežiūra mainais už privilegijuotą prieigą prie didžiulės ES bendrosios rinkos.
 
Vis dėlto D. Frostas, pristatydamas britų premjero Boriso Johnsono poziciją, tvirtino, kad Londonas siekia įprastos laisvosios prekybos sutarties, panašios į tą, kurią ES pasirašė su Kanada.
 
„Tai yra esminė mūsų vizijos dalis – priimti įstatymus, kurie mums tinka, taip pat, kaip tai gali padaryti bet kuri kita ne ES šalis pasaulyje“, – teigė D. Frostas.
 
„Jei manote, kad mes sutiksime su ES priežiūra dėl vadinamojo lygaus žaidimo lauko klausimų, tiesiog nematote to, ką mes darome, esmės“, – pareiškė diplomatas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.18; 00:30

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketina įteikti Londonui Garbės legiono ordiną, kad primintų istorinius ryšius ir pabrėžtų pastangas šiuo pagrindu kurti naujus santykius po „Brexito“.
 
Savo „Facebook“ paskyroje Prancūzijos lyderis pranešė, kad ceremonija įvyks šių metų birželio mėnesį.
 
„Aš norėčiau pradėti naują skirsnį mūsų šalių santykiuose. Šįmet mes pažymime 1940 metų birželio 18-ąją nuskambėjusio generolo Charleso de Gaulle`io kreipimosi 80-ąsias metines: prancūzai atsimena, už ką jie turi būti dėkingi britams, kas mūsų respublikai suteikė galimybę gyvuoti, – parašė jis. – Aš vyksiu į Londoną birželio mėnesį, kad apdovanočiau šį miestą Garbės legiono ordinu už visos šalies ir tautos parodytą didžiulę narsą“.
 
Prancūzijos prezidentas pareiškė sieksiąs plėtoti bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityje. Kartu jis pabrėžė netikįs, jog Didžioji Britanija suinteresuota, kad Europos Sąjunga būtų silpna.
 
Šeštadienį 1 val. Lietuvos laiku Jungtinė Karalystė oficialiai tapo pirmąja šalimi, išstojusia iš Europos Sąjungos.
 
Dabar prasideda derybų dėl būsimų santykių etapas. Per 11 mėnesių Briuselis ir Londonas turi susitarti, kaip nuo 2021-ųjų klostysis abiejų pusių ryšiai prekybos ir kitose srityse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.02; 00:30

„Brexitas“ neturės neigiamos įtakos Europos žvalgybos tarnybų bendradarbiavimui, penktadienį pranešė ES kovos su terorizmu koordinatorius.
 
„Apsikeitimas informacija nebus paveiktas“, – Zagrebe vykusio ES vidaus reikalų ministrų susitikimo kuluaruose sakė Gillesas de Kerchove’as.
 
Žvalgybos tarnybų bendradarbiavimas jau yra „už (ES) institucinės struktūros ribų“, o Bendrijai nepriklausančios Norvegija ir Šveicarija jau yra jos dalis, jis sakė naujienų agentūrai AFP.
 
Didžiajai Britanijai šioje struktūroje bus atstovaujama ir po to, kai šalis sausio 31-ąją paliks Europos Sąjungą. Pareigūnas sakė, kad yra kita problema – jei, ir kokia forma, Londonas turės prieigą prie ES policijos duomenų.
 
Didžioji Britanija žvalgybine informacija dalijasi per teisėsaugos tikslams naudojamą Šengeno informacinę sistemą (SIS). Per pastaruosius keletą metų SIS tapo svarbiu įrankiu, naudojamu sekti į Europą iš Sirijos ar Irako atkeliaujančius džihadistus.
 
G. de. Kerchove’as negalėjo pasakyti, kokiu būdu ES toliau bendradarbiaus su Didžiąja Britanija SIS klausimu. Tačiau „nėra neįmanoma ne su ES šalimi nare palaikyti tokį patį artimumo lygį, kaip ir su ES nare“, teigė jis.
 
Šią problemą greičiausiai bus imtasi spręsti vasarį prasidėsiančiose derybose tarp Londono ir Briuselio, kuriose bus bandoma pasiekti susitarimą dėl abiejų pusių ateities santykių.
 
G. de Kerchove’as sakė, kad ES jau kurį laiką teisėsaugos klausimais artimai bendradarbiauja su JAV, tad „būtų absurdas, jei kovojant su terorizmu mūsų geografiškai artima kaimynė atsidurtų prastesnėje pozicijoje nei amerikiečiai“.
 
ES pareigūnas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl situacijos Irake ir Sirijoje. Jis teigė, kad po naujausių įvykių, „Islamo valstybė“ (IS) gali siekti „atstatyti“ savo veiklą, o JAV karių patraukimas „neabejotinai susilpnins Irako kariuomenės pajėgumą kovoti su (IS) likučiais“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.26; 06:00

Borisas Johnsonas. EPA – ELTA nuotr.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas kaltę dėl šią savaitę įvykdyto mirtino teroristinio išpuolio Londone, kurio metu žuvo du žmonės, suvertė leiboristų partijai, informuoja naujienų agentūra dpa.
 
Anot B. Johnsono, ankstesnė kairiųjų valdžia vykdė politiką, leidusią anksčiau laiko į laisvę išeiti pavojingiems nusikaltėliams, tokiems kaip Usmanas Khanas, kuris penktadienį ant Londono tilto spėjo mirtinai subadyti du žmonės iki kol buvo nušautas policininkų.
 
Šiuo metu Teisingumo ministerija skubiai peržiūri 70 į laisvę paleistų teroristų bylas, o B. Johnsonas žada imtis priemonių, kad rimtus nusikaltimus padarę nusikaltėliai neišeitų iš kalėjimo anksčiau laiko.
 
Leiboristų lyderis Jeremy Corbynas sekmadienį sakė, kad nuteisti teroristai nebūtinai turėtų atlikti visą įkalinimo bausmę.
 
U. Khanas anksčiau buvo nuteistas dėl ketinimų susprogdinti Londono vertybinių popierių biržą. Jis buvo paleistas iš kalėjimo anksčiau laiko 2018 m. gruodį ir segėjo elektroninę apykoję.
 
Atsakomybę už penktadienio išpuolį prisiėmė „Islamo valstybės grupuotė“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.02; 00:01

Londono užpuolikas jau buvo teistas už terorizmą. EPA-ELTA nuotr.

Ant Londono tilto peiliu nužudęs du žmones vyras jau anksčiau buvo nuteistas už terorizmą, iš kalėjimo jis paleistas tik pernai, šeštadienį pranešė policija.
 
Policijos pareigūnai penktadienį nušautą užpuoliką įvardijo kaip 28-erių Usmaną Khaną. Pasak jų, daugiau šio nusikaltimo įtariamųjų neieškoma.
 
„Šis žmogus buvo žinomas teisėsaugai, 2012 m. jis buvo nuteistas už terorizmą. 2018 m. gruodį jis buvo paleistas iš kalėjimo lygtinai“, – pranešime teigė komisaras Neilas Basu.
 
Užpuolikas peiliu sužalojo dar tris žmones. Šis išpuolis priminė prieš 2 metus ant Londono tilto vykusį trijų vyrų išpuolį, per kurį žuvo aštuoni žmonės.
 
N. Basu teigimu, U. Khanas gyveno Stafordšyre, vidurio Anglijoje, pareigūnai jau apieško jo namus.
 
„Mums žinomos aplinkybės yra tokios, kad užpuolikas anksčiau penktadienio dalyvavo renginyje netoliese esančiame „Fishmonger’s Hall“ pastate, pavadintame „Mokytis kartu“, – teigiama policijos pranešime.
 
„Manome, kad išpuolis prasidėjo viduje, prieš jam išeinant iš pastato, ir tęsėsi Londono tilto link, kur jis buvo sustabdytas, sulaikytas ir vėliau nušautas ginkluotų policijos pareigūnų“, – sakoma pranešime.
 
„Fishmonger’s Hall“ yra istorinis pastatas šiaurinėje Londono tilto pusėje pačiame miesto centre.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.01; 00:02

Per išpuolį Londone žuvo du praeiviai, pranešė BBC, remdamasi neįvardytu šaltiniu. Spėjamas užpuolikas buvo nušautas policijos.
 
Prieš tai pranešta, kad ant Londono tilto peiliu sužaloti keli žmonės.
 
Pasak Londono policijos, incidentas laikomas „teroristiniu“. Policija užtvėrė didžiulę teritoriją aplink Londono tiltą.
 
BBC taip pat pranešė, kad įtariamasis turėjo su savimi „netikrą sprogstamąjį užtaisą“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.30; 00:30

Londono Hitrou oro uostas atšaukė daugiau nei šimtą skrydžių dėl kitą savaitę planuojamo dviejų dienų streiko, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Didžiausia Jungtinės Karalystės profesinė sąjunga „Unite“ paskelbė, kad 4 000 jos narių vieningai atmetė pakoreguotą susitarimą dėl atlyginimų prieš artėjančias derybas tarp profsąjungos ir Hitrou oro uosto vadovybės. Todėl pirmadienį ir antradienį greičiausiai bus skelbiamas streikas.
 
Dėl galimo streiko didžiausias Jungtinės Karalystės oro uostas iš anksto atšaukė 172 skrydžius.
 
Oro uostas pranešė sieksiantis susitarimo su profsąjunga, bet mano, kad streikas nepagrįstai nutaikytas į atostogaujančius keleivius.
 
Tuo metu profsąjunga paragino Hitrou oro uosto vadovybę pakelti atlyginimus darbuotojams, užuot išmokėjus milijonus svarų kompensacijų oro linijoms už atšauktus skrydžius ir sukeltus nepatogumus keleiviams.
 
„Unite“ sako, kad, pirmadienį ir antradienį atšaukus 20 proc. skrydžių, gali sugriūti 88 000 keleivių planai, o oro uostui už tai tektų sumokėti aviakompanijoms 2,3 mln. svarų (2,5 mln. eurų) kompensacijų.
 
Ši suma gali dvigubai išaugti, jei profsąjunga surengtų dar vieną dviejų dienų streiką rugpjūčio 23-24 dienomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.04
 
 
 

Naujuoju Didžiosios Britanijos ministru pirmininku ir konservatorių partijos lyderiu antradienį tapo Borisas Johnsonas, skelbė BBC.
 
B. Johnsonas surinko 92 153 balsų, o jo oponentas Jeremis Huntas – 46 656 balsų. Iš 160 000 rinkimuose galėjusių dalyvauti konservatorių partijos narių, balsavo 87,4 proc. narių.
 
Konservatorių partijos nariai pastarąsias dvi su puse savaites dėl naujo vadovo balsavo paštu. Tai pirmasis atvejis, kai partijos atstovai išrinko partijos pirmininką, kuris iš karto taps šalies premjeru.
 
Kandidatas ministro pirmininko pareigas oficialiai perims trečiadienį.
Buvusi premjerė Theresa May apie atsistatydinimą paskelbė po to, kai konservatorių partijos atstovai parlamentarai sukilo prieš jos „Brexit“ politiką.
 
Atsistatydinimo pareiškimą Didžiosios Britanijos karalienei ji oficialiai įteiks trečiadienio popietę.
 
Netrukus po to vyks naujojo premjero oficialus priėmimas Bakingamo rūmuose, tada B. Johnsonas ir perims T. May pareigas.
 
Mėnesį trukusios politinės kampanijos metu pagrindinė diskusijose dominavusi tema buvo pasitraukimas iš Europos Sąjungos. Jeremis Huntas, Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius, pasisakė už oficialų išėjimo iš ES susitarimą. Jis teigė, kad jei taptų premjeru, būtų pasiruošęs prašyti skirti daugiau laiko – pratęsti „Brexit“ terminą, kad būtų galima iki galo susitarti.
 
B. Johnsonas sakė esąs pasiryžęs Didžiąją Britaniją išvesti iš ES spalio 31 dieną, jei prireiks, ir be susitarimo. Naujasis premjeras teigė, kad visi ministrai, dirbsiantys jo kabinete, turėtų tam pasiruošti.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.24; 08:00

Didžiosios Britanijos vidaus reikalų sekretorius Sajidas Javidas ketvirtadienį sakė, kad patvirtino „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o ekstradiciją į JAV, tačiau pridūrė, kad dėl tolesnių veiksmų spręs šalies teismas.
 
JAV teisingumo departamentas patvirtino, kad pateikė oficialų prašymą išduoti J. Assange’ą. Savo ruožtu Didžiosios Britanijos vidaus reikalų sekretorius S. Javidas paskelbė, kad trečiadienį patvirtino prašymą, ir pridūrė, kad 47 metų amžiaus Australijos pilietis J. Assange’as „pagrįstai sėdi už grotų“.
 
Galutinį sprendimą, ar J. Assange’as gali būti išduotas JAV dėl kaltinimų pažeidus JAV šnipinėjimo įstatymą, vis dėlto priims teismas. J. Assange’o teismo posėdis numatytas penktadienį.
 
Manoma, kad J. Assange’o advokatai ginčys S. Javido sprendimą, taip sudarant sąlygas ilgam apeliaciniam procesui Didžiosios Britanijos teismuose.
 
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į JAV iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
 
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1 d. Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.14; 08:29

Londono ir Maskvos santykiai gali pasikeisti tik tuo atveju, jei Rusija pakeis savo elgesį, kuris kol kas nepatvirtina jos pareiškimų, jog esą ji yra pasirengusi būti atsakinga tarptautinė Vakarų partnerė.
 
Tai ketvirtadienį pareiškė Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės Theresos May atstovė, kurios žodžius cituoja „Reuters“.
 
„Mes aiškiai pasakėme, kad Rusijos demonstruojamas agresyvus ir padėtį destabilizuojantis elgesys padaro beverčiais jos pareiškimus apie pasirengimą būti atsakinga tarptautine partnere. Mūsų santykiai su Rusija gali pasikeisti tik tuo atveju, jeigu Rusija pakeis savo elgesį“, – teigė premjerės atstovė, paprašyta pakomentuoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino žodžius, kad Maskva ir Londonas turi užversti „su šnipais ir pasikėsinimais susijusį“ savo santykių puslapį, nes tai svarbiau už specialiųjų tarnybų žaidimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.07; 06:14

Britų žvalgybos būstinė
Irano teismas nuteisė šalies pilietį 10 metų kalėti už šnipinėjimą Didžiosios Britanijos naudai. Tai pirmadienį pareiškė oficialus Irano teisingumo ministerijos atstovas Gholamhosseinas Esmaili.

„Iranietis, vadovavęs Britų tarybos (British Council) Irano skyriaus veiklai ir bendradarbiavęs su Didžiosios Britanijos žvalgyba, buvo suimtas. Jis prisipažino ir buvo nuteistas 10 metų kalėti“, – cituoja pareigūną naujienų agentūra „Fars“. Gh. Esmaili taip pat teigė, jog nuteistasis Britų taryboje planavo kultūrinius ir visuomeninius renginius, „prižiūrimas Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų“.

Tačiau Teisingumo ministerijos atstovas nepranešė nuteistojo vardo ir neatskleidė jo sulaikymo aplinkybių.

Britų tarybos būstinė yra Londone. Organizacija plėtoja Jungtinės Karalystės ir kitų šalių bendradarbiavimą švietimo, kultūros ir meno srityse. Jos filialas veikė Irane iki 2009 metų, kai buvo uždarytas dėl konflikto su šios šalies valdžia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.13; 15:15

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May prašys Europos Sąjungos dar vieno, kiek įmanoma trumpesnio „Brexito“ termino pratęsimo. Tai Th. May pareiškė antradienį Londone po kelias valandas trukusio kabineto posėdžio.

Dabartinė šalies išstojimo iš ES data yra balandžio 12-oji.

Anot Th. May, reikalingi pokalbiai su opozicijoje esančia Leiboristų partija, kad būtų rastas sprendimas. Dabar esą svarbu pasiekti kompromisą. Bendras planas tada kitą savaitę būtų pateiktas kitoms ES šalims. Tačiau jis esą neturi peržengti ligšiolinės sutarties su ES rėmų.

„Brexito“ termino pratęsimui turi pritarti ES, skyrybos galėtų būti atidėtos iki gegužės 22-osios. Balandžio 10-ąją rengiamas ES viršūnių susitikimas.

Bendruomenių Rūmai iki šiol triskart atmetė Th. May su ES išsiderėtą „Brexito“ sutartį. Be to, parlamentarai atmetė ir visas „Brexito“ alternatyvas.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.04.03; 09:33

Šimtai tūkstančių žmonių, besipriešinančių Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimui iš ES, žygiavo centrinėmis Londono gatvėmis, reikalaudami naujo „Brexito“ referendumo, politinei išstojimo krizei skandinant premjerę Theresą May.

Demonstrantai žygiavo Londono centre ir nešėsi plakatus su užrašais „Geriausia sutartis – jokio „Brexito“ bei „Reikalaujame žmonių balso“. Mitingo organizatorių teigimu, tai yra didžiausias protestas prieš „Brexitą“ iki šiol.

Po trejus metus trukusių debatų vis dar nėra aišku, kaip, kada ir ar išvis įvyks „Brexitas“, o premjerė Th. May bando rasti kelią iš didžiausios pastarųjų dešimtmečių politinės krizės. Th. May penktadienį užsiminė, kad jai gali nepavykti kitą savaitę į parlamentą sugrąžinti dukart atmestos išstojimo sutarties trečiam balsavimui, o tai visiškai sugriautų jos „Brexito“ strategiją.

„Jausčiausi kitaip, jei tai būtų gerai suvaldytas procesas, o vyriausybė imtųsi protingų sprendimų. Bet tai, kas vyksta, yra visiškas chaosas“, – „Reuters“ sakė Garethas Rae, į mitingą atvykęs iš Bristolio.

„Šalis bus susiskaldžiusi, kad ir kas benutiktų, o blogiausia yra būti susiskaldžius dėl melo“, – pridūrė G. Rae.

Nors tiek gyventojai, tiek ir politikai yra susiskaldę dėl „Brexito“, dauguma sutinka, kad tai yra svarbiausias strateginis Jungtinės Karalystės sprendimas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Už pasilikimą ES pasisakantys demonstrantai susirinko „Atiduokite tai žmonėms“ žygiui netoli Heidės parko, tada judėjo premjerės rezidencijos Dauningo gatvėje link, o protestą užbaigs prie parlamento.

Oficialių demonstrantų skaičiaus kol kas nėra, tačiau protestų organizatoriai tikina, kad mitinguose dalyvauja šimtai tūkstančių žmonių. Organizatoriai buvo įsitikinę – šis protestas perspjaus spalį vykusį mitingą, kuriame dalyvavo apie 700 tūkst. žmonių.

18 metų amžiaus Phoebė Poole, laikanti plakatą su užrašu „Niekada nepaleisiu ES“, nebuvo pakankamo amžiaus balsuoti 2016-ųjų referendume, tačiau ji sakė atstovaujanti jaunimui.

„Šiandien mes čia atėjome, nes manome, kad mūsų ateitis buvo pavogta iš mūsų. Būtent mūsų karta turės gyventi su šios katastrofos padariniais. Bus sunkiau susirasti darbą. Jau dabar matote daug didelių įmonių paliekant JK. Aš nerimauju dėl ateities“, – sakė ji.

Visoje šalyje buvo užsakyta apie 200 autobusų, kurie į protestą Londone penktadienio vakarą ir šeštadienio rytą vežė žmones.

Praėjus vos trims dienoms po to, kai Th. May pasakė visuomenei „aš esu jūsų pusėje“ ir paragino parlamento narius pritarti jos siūlomam „Brexito“ susitarimui, peticija atšaukti „Brexitą“ sulaukė 4 mln. rėmėjų.

2016 m. birželio 23 d. referendume 17,4 mln., arba 52 proc., rinkėjų palaikė pasitraukimą iš ES, o 16,1 mln., arba 48 proc., balsavo už pasilikimą Bendrijoje. Tačiau nuo pat referendumo rezultatų paskelbimo „Brexito“ oponentai ieškojo būdų surengti dar vieną referendumą.

Premjerė Th. May ne kartą atmetė pakartotinio referendumo galimybę, sakydama, kad tai pagilins susiskaldymą ir kels grėsmę demokratijai šalyje. Išstojimo iš ES šalininkų nuomone, antras referendumas sukeltų didžiulę konstitucinę krizę.

„Mes jau atidavėme tai žmonėms. Ir žmonės suriaumojo“, – tviteryje rašė už išstojimą pasisakanti grupė „Pakeisk Britaniją“.

„Brexito“ šalininkai sako, kad, nors išstojimas gali sukelti šiek tiek nestabilumo, ilguoju laikotarpiu Jungtinė Karalystė suklestėtų išsilaisvinusi iš to, ką jie vadina pasmerktu Vokietijos dominuojamos vienybės eksperimentu, kuris esą atsilieka nuo kitų didžiųjų pasaulio galiūnių.

Kai kurios visuomenės apklausos rodo, kad dabar žmonės būtų labiau linkę balsuoti už pasilikimą Europos Sąjungoje, tačiau šis pokytis nėra ryškus.

Daugelis žmonių šalyje teigia, kad „Brexitas“ jiems tiesiog nusibodo. Th. May teigimu, būtent šiems rinkėjams norisi, kad „Brexito“ procesas „tiesiog pasibaigtų“.

Tačiau protestuotojai nesutiko su tokiu premjerės pareiškimu ir patikino, kad Th. May nėra britų pusėje, o viename plakate buvo rašoma: „Tu nekalbi už mus, Theresa“.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.03.23; 17:54

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas ketvirtadienį Londone dalyvaus Jungtinės Karalystės vadovaujamose Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose (angl. UK-led Joint Expeditionary Force, JEF) dalyvaujančių šalių kariuomenių vadų konferencijoje.

Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Joje susitikę Danijos, Estijos, JK, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos kariuomenių vadai išsamiai aptars JEF panaudojimo galimybes, pajėgumų vystymo projektus ir planus, taip pat planuojamą ateinančių trejų metų kovinio rengimo planą. 

Be to, kariuomenių vadai bus supažindinti su balandžio pradžioje planuojamų JEF šalių gynybos ministerijų stalo pratybų sumanymu ir peržiūrės jų scenarijų iš karinės pusės.

Jungtinės ekspedicinės pajėgos – aukštos parengties apie 10 tūkst. karių dydžio daugianacionalinis junginys, skirtas greitai reaguoti į netikėtas krizines situacijas Europoje ir už jos ribų. Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, pajėgos gali būti aktyvuojamos, kai spendimą dėl to priima pajėgumus skiriančios valstybės. 

JEF koncepcija skiriasi nuo tarptautinių organizacijų, tačiau jos yra pasirengusios vykdyti tiek humanitarinės paramos, atgrasymo, tiek ir įvairias kovines operacijas pagal NATO standartus ir procedūras. Esant poreikiui šios ekspedicinės pajėgos gali remti Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų Organizacijos ir NATO operacijas.

Nuo 2016 m. JEF operaciniame štabe Nortvude (JK) tarnauja Lietuvos karininkas. JEF pasirengime operacijų vykdymui Lietuvos kariuomenę periodiškai atstovauja kuopos dydžio (apie 150 karių) vienetas iš LDK Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono, kuris būna priskirtas Danijos kariuomenės kovinei grupei, taip pat karo medikas, priskirtas JK karo lauko ligoninei. Pagal LR Seimo suteiktą mandatą, šiemet JEF veikloje gali dalyvauti iki 190 karių ir civilių.

2015 m. rudenį steigiamąjį susitarimo memorandumą dėl JEF sukūrimo pasirašė septynios šalys – Jungtinė Karalystė, Danija, Estija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai ir Norvegija, o 2017 m. vasarą prisijungė dar dvi – Suomija ir Švedija. 2018 m. birželį JEF šalių gynybos ministrai Londone pasirašė galutinį JEF susitarimo memorandumą, žymintį pilną pajėgų operacinį pasirengimą.

Valentina Gudienė (ELTA)

Vidas Rachlevičius, šio teksto autorius

Déjà vu. Ši mintis dažnai kyla stebint Brexito batalijas Briuselyje ir Britanijoje. Kadangi Lietuvos žiniasklaidai šis esminis klausimas visiškai neįdomus, brūkštelėsiu kelias mintis apie tai. Apie tai, ko nerasite mūsų žiniasklaidoje.

Britai surengė referendumą ir nusprendė trauktis iš ES. Ir ne man ar mūsų portalų copy-pasteklaviatūrininkams, ar kabinetiniams politologams patarti ar teisti juos. Visų pirma, reikia įvertinti didingą Britanijos istoriją, demokratijos, teisės ir politikos tradiciją, jos ekonominę ir karinę galią bei įtaką pasaulyje, taip pat – britų charakterio savybes, pavyzdžiui, įgimtą orumą, savigarbą, nesiblaškymą ir t.t. Kaip čia sakoma, you need to be in their shoes. Ne šaukiančių leftistų, socialistų ir veganų – anarchistų, bet klasikinių britų, tikrojo šalies politinio elito. Briuselio biurokratija tai suvokia kaip egzistencinį iššūkį – galių ir įtakos praradimą, pavojų, baimę, kad taip nepasielgtų kiti. Tai lemia Briuselio politiką, kurios esmė – parodyti visiems, kas jų laukia ir bet kokia kaina bandyti nepaleisti Britanijos. Todėl visos ligšiolinės derybų pastangos yra bevaisės, o šiomis savaitėmis tos derybos pereina į lemiamą fazę.

Kodėl déjà vu? Todėl, kad Briuselis iš esmės groja modernizuotą ir mums daug kartų girdėtą kantatą „Be mūsų jūs prapulsit“, kurią iš įvairiausių Kremliaus ruporų ir paties M. Gorbačiovo daugybę kartų girdėjome 1989 – 1991 metais. Ši muzika skirta ne Londono derybininkams, o visų pirma – britų visuomenei pagąsdinti, kuri, kaip iki šiol tikisi Briuselis, galų gale prispaus savo politikus pakeisti politikos kursą 180 laipsnių. Brexit‘as reiškia, kad šalis nusprendė pasitraukti, bet nebuvo visiškai jokio nacionalinio sutarimo, kaip tai turi būti padaryta. Todėl Britanijos viešojoje erdvėje girdime tikrą politinių chorų festivalį – nuo leftistų „likime ES“ iki valstybininkų – „pasitraukime be jokio susitarimo“ – No Deal Brexit.

Michailas Gorbačiovas

Briuselio kantata „Be mūsų jūs prapulsit“ duoda vaisių, nes britų žiniasklaida nuolat piešia apokaliptinius vaizdus, kas bus pasitraukus iš ES be susitarimo. Yra du svarbiausi šios tikslinės propagandos taikiniai ir abu labai jautrūs – verslas ir sveikatos sistema. Likit su mūsų nafta ir dujomis, turėsite daugiau autonomijos, bet privalote likti SSRS sudėtyje… Déjà vu. Be to, prisimenate, kaip Maskva mus bandė gąsdinti, kad išstoję iš SSRS galime prarasti Klaipėdos kraštą, o dabar Briuselis derybose manipuliuoja labai jautriu Šiaurės Airijos suvereniteto klausimu. Déjà vu.

Taigi, nemažai eilinių britų kraipo galvas ir linkę manyti, kad gal tikrai geriau likti su Briuseliu? Tokią poziciją labai uoliai transliuoja beveik visa didžioji šalies žiniasklaida, kuri iš esmės yra kairioji. Tačiau yra ir kita pusė, gerokai menkiau matoma ir cituojama, bet labai stipri, kuriai atstovauja didelė dalis dešiniojo politinio elito, tikrieji Britanijos valstybingumo ir politinio orumo gynėjai bei šalininkai. Jų kalbų esmė labai panaši į tai, ką mes kalbėjome Maskvai 1989 – 1991-ais: geriau jau basi, bet nepriklausomi. Suprantama, britų argumentacija ir žodžiai visai kiti. Jokiomis aplinkybėmis antrojo referendumo nebus! – sako jie. Teoriškai, jis įmanomas, jei parlamentas nuspręstų, bet manau, kad tokia galimybė yra visiškai minimali, nes tai reikštų visišką Briuselio prigąsdintos Britanijos nusižeminimą. Londonas po svyruonėlio J. C. Junckerio kojomis? To niekada neleis šalies politinis elitas, posėdžiaujantis rūmuose pro kurio langus matoma Winstono Churchillio skulptūra.

Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker). EPA – ELTA nuotr.

Taigi, tokio politinio susipriešinimo kontekste tie patys reiškiniai ar faktai piešiami visiškai skirtingomis spalvomis. Pavyzdžiui, rugsėjo pabaigoje vykęs Zalcburgo ES vadovų samitas, kuriame ES vadovai ganėtinai grubia forma ir arogantiškai atmetė visus britų pasiūlymus, nors išvakarėse kalbėjo kiek kitaip. Didžioji dalis britų žiniasklaidos, kaip ir pridera kairiesiems, nepraleido progos užvažiuoti buldozeriu ant premjerės ir viską suvertė ant jos – „katastrofa“ ir „T. May pažeminimas“ buvo dominuojančios antraštės.

Tačiau kita pusė tai vertina ne kaip premjerės, o visos Britanijos pažeminimą, visišką jos interesų ir žmonių politinės valios nepaisymą. Reikalo esmę ir britų politinio elito laikyseną, manau, gerai atspindi vieno iš torių lyderių komentaras: „Jie daro didelę klaidą, nes mūsų kultūringumą supranta kaip nusižeminimą“. Kita vertus, tai be galo sudėtinga problema, nes ir esminis premjerės T. May posakis „Brexit means Brexit“ gali turėti penkiasdešimt įvairiausių atspalvių – net ir patys konservatoriai jį traktuoja labai įvairiai.

Sunku ką nors prognozuoti, bet akivaizdu, kad Briuselis nusprendė eiti va banque, o ir britai laikysis iki galo. Manau, kad No Deal Brexit visai įmanomas variantas, bet vis dėl to tikiu, kad paskutinę minutę Briuseliui teks nuryti karčia piliulę ir sutikti su kažkokiu civilizuotu kompromisu. Britų politinis elitas neformaliai klausia Briuselio: ar taip elgdamiesi jūs tikrai norite priešo savo pašonėje? Nes kuo labiau Briuselis laužo rankas ir žemina Britaniją, tuos dažniau šios šalies laikraščių pirmuosiuose puslapiuose švyti tokios antraštės: „EU Dirty Rats – Euro mobsters ambush May“.

Kita vertus, manau, kad ir Briuselio lyderiai supranta, kad dėl No Deal Brexit taip pat reikės pasiaiškinti…

Informacijos šaltinis – propatria.lt

2018.10.17; 09:00

 

Dešimtys tūkstančių demonstrantų šeštadienį Londone surengė eitynes, taip prisidėdami prie skirtingų pažiūrų Didžiosios Britanijos politikų, reikalaujančių surengti naują „Brexit“ referendumą. 

„Tautos balso“ (People’s Vote) eitynės vėliau šeštadienį pasibaigs netoli šalies parlamento surengtu mitingu. Organizatorių skaičiavimu, mitinge ir eitynėse dalyvaus per 100 tūkst. žmonių. 

„Tautos balso“ kampaniją remia laikraštis „The Independent“, kurio paskelbtą elektroninę peticiją, raginančią surengti antrą „Brexit“ referendumą, pasirašė apie 900 tūkst. žmonių. Organizacija įspėja, kad kai įstatymų leidėjams ateis metas balsuoti dėl premjerės Theresos May susiderėto susitarimo su Europos Sąjunga, šalį gali ištikti krizė. 

Naujo referendumo šalininkų teigimu, parlamentarai turės nuspręsti, „ar padaryti mūsų šalį skurdesne, pakenkti svarbioms viešosioms paslaugoms, ar suteikti mums Tautos balsą dėl bet kokio „Brexit“ susitarimo“. 

Th. May šią savaitę šalies parlamente dar kartą atmetė antro balsavimo galimybę, savo proeuropietiškų pažiūrų kritikams primindama, kad „už pasitraukimą iš ES balsavo 17,4 mln. žmonių“. 

2016-aisiais surengtame referendume už šalies pasitraukimą iš ES balsavo 52 proc. rinkėjų. Balsavime dalyvavo 72 proc. iš 46,5 mln. balso teisę turinčių šalies gyventojų. 

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad nuomonių pusiausvyra pastaruoju metu galėjo pasikeisti, tačiau šalis vis dar yra giliai susiskaldžiusi dėl „Brexit“.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-21

Lietuvoje lankosi Airijos vicepremjeras, užsienio reikalų ir prekybos ministras Simonas Coveney (kairėje). Dešinėje – Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvoje besilankantis Airijos vicepremjeras Saimonas Coveney ES šalyse ieško palaikymo dėl Šiaurės Airijos sienos klausimo – pagrindinio pleišto Jungtinės Karalystės (JK) ir ES derybose dėl išstojimo iš Bendrijos.

Nors oficialiai JK Išstojimo iš ES reikalų ministras Dominikas Raabas tikina esą susitarimas su ES pasiekiamas ranka, JK priklausančios Šiaurės Airijos sienos su Airijos Respublika klausimas nėra išspręstas. Abi pusės siekia išvengti patikros postų arba taip vadinamos „kietosios sienos“, nes tai reikštų 1998 metais pasirašyto „Gerojo penktadienio“ susitarimo, užbaigusio kruviną konfliktą tarp respublikai ištikimų katalikų ir britams ištikimų protestantų, griūtį.

Kol kas nė viena pusė nepateikė aiškaus sprendimo, kaip išvengti muitinės patikrų JK išstojus iš ES ir Muitų sąjungos. Britų pareigūnai kalba apie technologines priemones, kurios leistų patikrinti krovinių ir gyventojų srautą tarp Airijos ir Šiaurės Airijos be patikros postų, tačiau skeptikai abejoja, ar tokias priemones įmanoma įgyvendinti.

Tuo tarpu siūlymai palikti Šiaurės Airiją Muitų sąjungoje yra nepriimtini britams, nes tai reikštų, kad Šiaurės Airija tampa ES teisinės sistemos dalis, taip de facto atsiskirdama nuo JK.

Airijos vicepremjeras Lietuvoje bandys priminti pamatinę ES derybų su JK nuostatą – Bendrijos vieningumą. Londonas Rytų Europos valstybėms gali pasiūlyti palaikymą regione aktualiais saugumo klausimais, tikintis, kad dėl to derybose regiono šalys Bendrijos viduje atstovaus JK artimesnę poziciją. Tuo tarpu Dublinas gali Vilniui priminti, kad nedidelės ES narės turėtų vertinti vieningos ES galią.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.06; 09:00