Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Eitvydas Kinaitis
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė pirmadienį Briuselyje susitiko su Lotynų Amerikos bei Karibų šalių vadovų, dalyvaujančių trečiajame Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bei Karibų šalių viršūnių susitikime, sutuoktinėmis ir partnerėmis.
Susitikimą inicijavo Europos Tarybos Pirmininko Charles‘io Michelio sutuoktinė Amélie Derbaudrenghien. Jame kalbėta apie šalių pirmųjų ponių veiklas, jų vaidmenį ir indėlį, siekiant glaudesnio valstybių bendravimo ir bendradarbiavimo, apie minkštosios galios reikšmę ir jos poveikį.
„Ką tik pasibaigęs Vilniaus viršūnių susitikimas dar kartą parodė: šalių lyderių sutuoktinių bei partnerių indėlis globalių iššūkių kontekste, siekiant puoselėti žmogiškąsias vertybes ir humaniškumo principus, yra išties svarbus ir reikšmingas. Norėčiau paraginti pasinaudoti šia patirtimi, turime visas galimybes drauge imtis aktyvių veiksmų, kurie atneštų naudą mūsų visuomenėms ir valstybėms“, – sakė Lietuvos pirmoji ponia.
Pagrindinės Briuselyje vykstančio susitikimo, kuriame dalyvauja Prezidentas Gitanas Nausėda, temos – ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų šalių bendradarbiavimo stiprinimas, globalūs saugumo iššūkiai, Rusijos sukelto karo Ukrainoje globalūs padariniai.
Kuba. EPA – ELTA nuotr.
Seimas trečiadienį priėmė rezoliuciją „Dėl Kubos Respublikos“. Joje ryžtingai ir nedviprasmiškai pareiškiama, kad Kubos Respublikos režimas ir jo ryšiai su Rusijos Federacija, Venesuelos Bolivaro Respublika, Irano Islamo Respublika ir parama teroristinėms organizacijoms, finansuojamoms iš prekybos narkotikais, kelia grėsmę kaimyninėms Lotynų Amerikos regiono valstybėms ir visuomenėms.
Priimtu dokumentu Seimas nusprendžia, kad negalima skatinti Kubos Respublikos vyriausybę toliau eiti tuo pačiu keliu, nutylint apie šias realijas, taip pat kad nėra politiškai tikslinga ratifikuoti Europos Sąjungos ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo ir nesudaryti Kubos Respublikos vyriausybei palankių sąlygų, kurios leistų Kubos Respublikos režimui tęsti savo pavojingos regioninės strategijos įgyvendinimą ir stiprinti Kubos Respublikos žmonių priespaudą.
Pareiškęs solidarumą su represijų aukomis, nukentėjusiomis nuo šiuo metu tebevykstančio persekiojimo, taikomo opozicijos nariams, disidentams ir piliečiams, reikalaujantiems pagrindinių politinių, pilietinių, ekonominių ir kultūrinių teisių užtikrinimo, Seimas rezoliucija reikalauja nedelsiant besąlygiškai paleisti į laisvę visus politinius kalinius ir nedelsiant nutraukti neteisėtą namų areštą, šiuo metu taikomą demokratijos siekiantiems aktyvistams, nepriklausomiems žurnalistams ir menininkams.
„Mes esame Europos Sąjungos nariai ir Jungtinių Tautų nariai, mūsų balsas yra girdimas. Prieš jus dokumentas, kuris atkreipia dėmesį į tai, kad nuo komunistinio Fidelio Kastro perversmo laikų Kuboje situacija tik blogėjo. Deja, Kubos Vyriausybė yra išnaudojama ir Rusijos Federacijos, ir Kinijos operacijoms Lotynų Amerikoje, žlugdant Venesuelos Vyriausybę, taikant hibridinio karo strategijas. Kubos saugumiečiai ir kariuomenė įvairiais pavidalais dalyvauja Lotynų Amerikoje ir kituose kontinentuose iš esmės žlugdant laisvės siekį, todėl mes manome, kad tai yra ne vidinis Kubos Respublikos režimo klausimas ir mes reikalaujame paleisti iš kalėjimų politinius kalinius, ypač pridėjus paskutines aukas, tai yra intelektualų banga, rašytojai, menininkai kurie drąsiai stojo prieš režimą“, – sakė vienas rezoliucijos iniciatorių Seimo narys Emanuelis Zingeris.
Trečiadienį už rezoliuciją „Dėl Kubos Respublikos“ balsavo 82, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė 17 Seimo narių.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė ketinimų įtraukti į 2020 metais įvyksiančio visuotinio gyventojų surašymo anketas klausimą apie pilietybę, bet įpareigojo federalines žinybas rinkti šiuos duomenis savo kanalais, pasirašydamas atitinkamą įsaką.
Savo sprendimą Amerikos lyderis paskelbė ketvirtadienį per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.
„Mes neatsisakome pastangų nustatyti, ar JAV teritorijoje gyvenantys žmonės turi pilietybę“, – sakė jis. „Šiandien aš pasirašysiu vykdomąjį įsaką, kuris padės tučtuojau įgyvendinti šį planą. Aš duodu nurodymą visoms JAV žinyboms pateikti Prekybos departamentui visus reikiamus duomenis apie piliečių ir asmenų be Amerikos pilietybės skaičių mūsų šalyje“, – paaiškino jis.
Anksčiau JAV Aukščiausiasis teismas priėmė sprendimą, pagal kurį Amerikos administracija negalės įtraukti į surašymo anketas klausimo apie pilietybę, kadangi nepateikė tam pakankamų argumentų.
Teisingumo departamentas nuo praėjusių metų sausio svarstė galimybę įtraukti į 2020 metų gyventojų surašymo anketas punktą dėl pilietybės. Ekspertų nuomone, tokios grafos atsiradimas gali paskatinti daugelį atvykėlių iš Lotynų Amerikos, nelegaliai gyvenančių Jungtinėse Valstijose, ignoruoti surašymą, kas atsilieptų jo tikslumui.
JAV gyventojų surašymai rengiami nuo 1790 metų kas dešimtmetį. 2020 metais gyventojų surašymas vyks jau 24-ąjį kartą. Jis turi apimti apie 143 mln. namų ūkių. Dalyvavimas jame yra privalomas, o surašymo anketų turinys – konfidencialus.
Antradienį Siudad Viktorijos mieste Tamaulipaso valstijoje Meksikos šiaurės rytuose buvo rastas negyvas žurnalistas Hectoras Gonzalezas Antonio. Tai pranešė laikraštis „Excelsior“, remdamasis regiono prokuratūra.
Pasak tyrėjų, ant H. Gonzalezo Antonio kūno rasta daugybė smūgių pėdsakų. Negalutiniais duomenimis, šie smūgiai ir buvo jo mirties priežastis. Išsamesnė informacija apie incidentą kol kas neskelbiama.
Praėjusį penktadienį Nuevo Leono valstijos Monterėjaus mieste savo namuose buvo rasta nužudyta žurnalistė Alicia Diaz Gonzalez. Anksčiau šį mėnesį Viljaermosos mieste ginkluoto užpuolimo auka tapo žinomas žurnalistas Juanas Carlosas Huerta. Nuo metų pradžios šioje Lotynų Amerikos šalyje nužudyti jau šeši žiniasklaidos darbuotojai.
Pernai Meksikoje buvo nužudyta 12 žurnalistų, tiek pat, kiek Sirijoje. Pasak organizacijos „Reporteriai be sienų“, „Meksika yra pavojingiausia pasaulyje šalis žurnalistams“. Nusikaltimus žodžio laisvei tiriančios Meksikos prokuratūros duomenimis, už 99,85 procento teisės pažeidimų prieš žiniasklaidos darbuotojus niekas nenubaudžiamas. Nuo 2000 metų šioje šalyje nusikaltėlių aukomis tapo mažiausiai 104 žurnalistai.
Trečiadienį Užsienio reikalų ministerijoje vyks rinkos studijos „E. valdžios sektorių galimybės Čilėje ir Kosta Rikoje“ pristatymas, skirtas Lietuvos informacinių technologijų (IT) įmonėms, ieškančioms naujų eksporto rinkų ir besidominčioms verslo galimybėmis Lotynų Amerikos ir Karibų šalyse.
ELANBiz logo
Renginyje bus pristatomi Europos ir Lotynų Amerikos verslo paslaugų tinklo („ELAN Biz“) užsakymu atlikto tyrimo rezultatai, bus pateikta Čilės ir Kosta Rikos verslo aplinkos analizė, patekimo į rinką specifika, techniniai IT sektoriaus ypatumai ir kiti faktoriai, kurie galėtų padėti Baltijos šalių įmonėms sklandžiau patekti į šias rinkas ir įgyvendinti e. valdžios projektus.
Šis verslo rinkos tyrimas, skirtas Baltijos šalių IT sektoriui, vykdomas bendradarbiaujant su Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bei Karibų šalių fondu.
Šiandien pasaulio žiniasklaidoje dažnai minimas įtakingas Kolumbijos politikas lietuvis Antanas Mockus. Jam prognozuojama pergalė artėjančiuose Kolumbijos prezidento rinkimuose. Nė vienai partijai nepriklausantis A.Mockus rinkimuose konkuruoja su kitu žinomu politiku, buvusiu gynybos ministru. Ch.Santosu. Pilna šio lietuvių kilmės politiko pavardė – Antanas Aurelijus Rutenis Mockus Šivickas. Pagal daugelyje Lotynų Amerikos kraštų egzistuojančias tradicijas greta pirmojo vardo įrašomas antrasis vardas, krikšto vardas ir greta taip pat įrašoma motinos mergautinė pavardė. Antanas Mockus gimė 1952 metų kovo 25 dieną Kolumbijos sostinėje Bogotoje išeivių iš Lietuvos dailininkų Nijolės ir Alfonso Mockų šeimoje. 1969 – 1979 metais mokėsi Prancūzijoje – Dižone ir Paryžiuje.
Lotynų Amerikos regionas sulaukia vis didėjančio pasaulio ekonomistų, verslininkų ir politikos apžvalgininkų susidomėjimo. Šiais metais Lotynų Amerikoje bus iškilmingai minima 200 metų sukaktis, kai Lotynų Amerikos kraštai pradėjo vaduotis iš ispanų kolonizatorių jungo. 1810 metais Simonas Bolivaras ir jo bendražygiai pradėjo kovą už laisvę, o po keliolikos metų jau visas žemynas buvo išvaduotas iš kolonizatorių gniaužtų. Apie 1980 metus daug žymių politikos apžvalgininkų ir tarptautinių santykių ekspertų prognozavo, kad Lotynų Amerikos laukia liūdna ateitis. Tačiau prognozės nepasitvirtino – nuo 1984-1985 metų šio regiono valstybės pradėti vaduotis iš tironiškų režimų, daugiausia karinių diktatorių valdymo. Dalis šio regiono kraštų itin sparčiai vystosi ir jau lenkia kai kurias Europos šalis.
