Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė interviu britų leidiniui „The Economist“ sako suprantanti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono dedamas pastangas kalbėtis su karą Ukrainoje pradėjusiu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Visgi premjerė akcentuoja netikinti, kad šios Prancūzijos vadovo pastangos gali duoti realių vaisių.
„Nežinau, kiek pats prezidentas E. Macronas tiki savimi. Bet, žinote, mūsų gyvenimuose yra situacijų, kai tu darai dalykus, nors netiki, kad jie iš tiesų duos kažkokių vaisių, bet vis tiek tai darai. Taigi, aš priskirčiau tai tokiems veiksmams“, – „The Economist“ sakė I. Šimonytė.
Todėl premjerė teigė suprantanti E. Macrono dedamas diplomatines pastangas, bet akcentavo mananti, kad visgi tie pokalbiai su V. Putinu niekur neveda. Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
„Jei sugrįžtume į situaciją, kai invazija prasidėjo, jis (V. Putinas – ELTA) dieną prieš invaziją sakė kancleriui Olafui Scholzui, kad neketina įsiveržti. Ir dabar visos tos valandos kalbėjimo, kai jis kartoja tą pačią istoriją apie savo pasaulio matymą ir kaip Ukraina neturi teisės egzistuoti, aš nemanau, kad tai kažkur mus veda. Bet aš nesistebiu, kad prezidentas E. Macronas vis dar bando“, – pabrėžė premjerė.
ELTA primena, kad E. Macronas ne kartą buvo sulaukęs pastabų, kad, nepaisant Rusijos pradėto karo Ukrainoje, ir toliau tęsia pokalbius su V. Putinu. Visgi pats E. Macronas teigia, kad dialogas su V. Putinu bus labai svarbus užtikrinant geopolitinį stabilumą pasibaigus karui Ukrainoje.
Suomijos vėliava (Finland)
Helsinkis, vasario 10 d. (AFP-ELTA). Anksčiau šią savaitę keliaudamas susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas buvo paklaustas, ar „finliandizacija“ galėtų būti būdas Ukrainai išvengti Rusijos invazijos.
Šis terminas kilęs iš Suomijos pozicijos šaltojo karo metais, kai ji buvo priversta laikytis neutralumo mainais už tai, kad išvengtų sovietų įsiveržimo. Suomijos didvyris – Karlas Gustavas Emilis Manerheimas
Nors pats E. Macronas termino „finliandizacija“ nevartojo, jis teigė, kad neutralumo politika yra tarp „modelių, padėtų ant stalo“, bet perspėjo, kad situacija negali baigtis „niekieno žemėje, be suvereniteto ar saugumo galimybės“ Ukrainai.
Nepaisant to, finliandizacijos paminėjimas sukėlė stiprų daugelio Suomijos užsienio politikos stebėtojų atsaką, nes šis laikotarpis yra skausmingas epizodas Šiaurės šalies istorijoje. Ką reiškia „finlandizacija“, kodėl tai ginčytina ir ar ji tikrai gali būti modelis Ukrainos krizei sušvelninti?
Prievartinis neutralumas
Pagal 1948 m. Helsinkio ir Maskvos draugystės sutartį Suomijos lyderiai sutiko laikytis atokiai nuo bendradarbiavimo su Vakarais gynybos srityje, ypač su JAV vadovaujamu NATO aljansu, taip pat vykdė autoritarinę politiką, kad nuslopintų antisovietines nuotaikas Suomijos politikos ir kultūros srityse, ypač per žiniasklaidą.
Nors politika, dabar žinoma kaip finliandizacija, iš tiesų buvo sėkminga, siekiant neleisti sovietų tankams kirsti 1 300 kilometrų ilgio Suomijos ir Rusijos sienos, Suomijos išgyventą varžomą nepriklausomybę daugelis suomių dabar laiko gėdingu laikotarpiu.
Įžeidžiamas žodis iš „f“ raidės
Nors daugelis suomių mano, kad jų šalies pokario lyderiai neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik paklusti Maskvos valiai, terminas „finliandizacija“ šiandien šalyje turi daugiausia menkinamą reikšmę.
„Suomijoje, kai sakai, kad kažkas buvo finliandizuotas, tai beveik įžeidimas, tarsi labiau linktum į Rusiją, o ne į Vakarus“, – aiškina buvęs ministras pirmininkas Alexanderas Stubbas, dabar Europos universiteto instituto Italijoje direktorius.
Daugelis finliandizacijos laikų žiniasklaidos ir politikos veikėjų dabar laikomi pernelyg uoliai taikę savicenzūrą, kad tik įtiktų Kremliui.
Pasibaigus šaltajam karui, Suomija visiškai atsisakė neutralios pozicijos ir labai aiškiai pasuko į Vakarus, 1995 m. įstojo į Europos Sąjungą ir tapo artima NATO partnere, nors ir ne visateise nare.
„Mes buvome maža šalis tarp kūjo ir priekalo“, nes greta buvo grėsminga sovietų supervalstybė, sako Helsinkio universiteto profesorius Teivo Teivainenas. „Daugelis žmonių sutinka, kad finliandizacija yra mūsų istorijos dalis, ir mes ją įveikėme“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis. „Tačiau siūlyti tai šiandien, nesvarbu, ar Suomijai, ar Ukrainai, yra įžeidimas“ daugeliui suomių, sakė T. Teivainenas.
„Senos sąvokos naujoms situacijoms”
Suomių karys, apsiginklavęs „Molotovo kokteiliu”
Mintis, kad Ukrainos „finliandizacija“ galėtų padėti sumažinti įtampą su Rusija, sukėlė stiprią kai kurių apžvalgininkų reakciją. Buvęs premjeras A. Stubbas tviteryje perspėjo, kad „senos sąvokos naujoms situacijoms retai kada tinka“, nors vėliau jis AFP sakė labai abejojąs, kad E. Macronas būtų pavartojęs šį terminą. Tuo metu buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas tviteryje parašė, kad dėl finliandizacijos „Suomija nebūtų laikoma demokratija“, ir pridūrė, jog „tai nebuvo gražu“.
1973 m. Suomijos parlamentas balsavo už prezidento Urho Kekkoneno kadencijos pratęsimą be rinkimų, įtakingas lyderis pasitraukė 1982 m. po beveik 26 darbo metų.
A. Stubbas, būdamas Suomijos užsienio reikalų ministras ir dalyvavęs tarpininkaujant 2008 m. Rusijos ir Sakartvelo paliauboms, griežtai atmeta mintį, kad finliandizacija galėtų būti išeitis iš dabartinės aklavietės prie Ukrainos sienos.
„Jokia didelė galybė, nesvarbu, Rusija ar kokia kita, negali nuspręsti, kokios krypties Ukraina nori laikytis savo saugumui garantuoti“, – AFP sakė A. Stubbas.
Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, gruodžio 14 d. (AFP-ELTA). Nemalonėn patekęs buvęs Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono asmens sargybinis antradienį buvo policijos sulaikytas ir apklaustas dėl saugumo sutarties, kurią pasirašė su Rusijos oligarcho bendražygiu, naujienų agentūrai AFP sakė saugumo šaltiniai.
Alexandre’as Benalla, atleistas 2018 metais, kai buvo nufilmuotas užpuolęs protestuotojus, buvo sulaikytas specializuotos antikorupcijos policijos kartu su žmona, tiriant jo buvusio bendražygio Vincento Crase’o verslo sandorius, pranešė šaltiniai.
V. Crase’as, buvęs policininkas, kadaise dirbęs E. Macrono politinės partijos apsaugos srityje, 2019 metais tyrėjams sakė, kad susitarimas su Rusijos oligarchu Iskanderu Machmudovu apėmė jo ir jo vaikų saugumą Prancūzijoje ir Monake. 2018 m. parlamento komitetui A. Benalla neigė turįs ką nors bendra su sutartimi.
Politinė korupcija
30-metis buvęs naktinio klubo šokėjas kadaise buvo artimas E. Macronui, bet nuo to laiko pavirto gėda valstybės vadovui. Prancūzijos tyrėjai tiria galimą pinigų plovimą ir korupciją, susijusią su V. Crase’o įmonės ir I. Machmudovo, kuris, kaip teigiama, yra artimas Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui, sandoriu. „Mediapart“ tiriamosios žurnalistikos svetainė 2019 m. gruodį pranešė, kad sandorio vertė – 294 tūkst. eurų.
Praėjusį mėnesį A. Benalla buvo nuteista už tai, kad 2018 metais per antikapitalistinę demonstraciją užpuolė du jaunus protestuotojus, taip pat už dokumentų padirbinėjimą ir neteisėtą šaunamojo ginklo nešiojimą.
Paryžius. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, lapkričio 12 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos teisėsauga pradėjo tyrimą prieš vieną karį dėl kaltinimų išprievartavimu Eliziejaus rūmuose Paryžiuje. Jis kol kas formaliai laikomas ne kaltinamuoju, bet liudytoju, penktadienį pranešė teisėsaugos šaltiniai.
Viena karė kaltina šį asmenį liepą po vakarėlio ją išprievartavus Eliziejaus rūmuose, prezidento Emmanuelio Macrono rezidencijoje.
Eliziejaus rūmai pareiškė nekomentuosiantys vykstančio tyrimo. Kai tik apie tai buvo sužinota, imtasi priemonių paremti auką, sakoma rūmų pareiškime. Tyrimas, teisėsaugos šaltinių duomenimis, vyksta jau nuo liepos 12 dienos. Įtariamasis perkeltas dirbti į kitą vietą.
Laikraštis „Libération“ penktadienį rašo, kad spėjamas išprievartavimas įvykdytas per trijų darbuotojų išleistuvių vakarėlį Eliziejaus rūmuose. Prezidentas E. Macronas jame pasakė trumpą kalbą ir apie 22.00 val. atsisveikino. Vakarėlis griežtai saugomose Eliziejaus generalinio štabo patalpose, kur apie 30 karių dirba su ypač konfidencialiais klausimais, pavyzdžiui, susijusiais su misijomis užsienyje, tęsėsi toliau.
Čia vėliau ir įvykdytas išžaginimas. Jauna moteris, kaltinamojo kolegė, jau po kelių valandų kreipėsi į policiją.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos policija pradėjo tyrimą prieš fotografą dėl prezidento Emmanuelio Macrono, su maudymosi kelnaitėmis per atostogas plaukiojančio Viduržemio jūroje, nuotraukos. Tai agentūrai AFP patvirtino prokurorai. Tiriama, ar fotografas nepažeidė privatumo.
„Vyksta tyrimas“, – sekmadienio vakarą patvirtino Paryžiaus prokuratūra.
Tai buvo viena iš paparacų nuotraukų, kurias 2020 metų rugpjūtį publikavo paskalų žurnalas „Voici“, ir, kaip pranešama, supykdė 43 metų prezidentą. Kai kuriose nuotraukose E. Macronas, atostogavęs Prancūzijos valstybei priklausančiame Bregancono forte Prancūzijos Rivjeroje, užfiksuotas su maudymosi kelnaitėmis, atsipalaidavęs su žmona Brigitte ir kitais šeimos nariais valtyje. Kitose jis matyti ant vandens motociklo, plika krūtine, bet su gelbėjimosi liemene. Vėliau viena šių nuotraukų, kurioje jis čiuožia vandens motociklu, buvo įtraukta į atostogaujančio Prancūzijos prezidento fotografijų parodą, surengtą Paryžiaus meno galerijoje.
E. Macrono biuras atsisakė komentuoti, bet „Europe 1“ teigė, kad jis ir Brigitte pateikė baudžiamąjį skundą dėl kišimosi į privatumą.
Šių kadrų autorius fotografas Thibault Daliphard‘as sakė naujienų agentūrai AFP, kad antradienį buvo pakviestas atvykti į policijos nuovadą netoli savo namų Pietų Prancūzijoje. „Europe 1“ teigė, kad galerijos savininkas jau apklaustas. Fotoaparato akis. Slaptai.lt nuotr.
T. Daliphardas sakė, kad E. Macrono reakcija jį nustebino, nes nuotrauka, kurioje jis matomas ant vandens motociklo, rodo „jauną, dinamišką prezidentą, atrodantį beveik kaip Kennedy“, tad pamaloninanti. Jis pažymėjo, kad ankstesni Prancūzijos vadovai dažnai fotografuodavosi atostogaudami Bregancono forte, tarp jų ir Charles‘is Pompidou bei Valery Giscard‘as d’Estaing‘as aštuntajame dešimtmetyje.
Tačiau vėlesniems prezidentams, įskaitant E. Macroną, tęsiant tradiciją, paparacai vis drąsiau mėgino užfiksuoti jų privačias akimirkas. Tiek Nicolas Sarkozy, tiek Francois Hollande’as ir jų partnerės taip pat buvo be jų žinios nufotografuotos su maudymosi kelnaitėmis ant žydro vandens forto papėdėje.
Kad išvengtų ilgo paparacų lęšio, E. Macronas aprūpino fortą baseinu, kainavusiu 34 tūkst. eurų, bet vėliau pripažino, kad jūra jam patinka labiau.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui lankantis Lione, į jį buvo paleistas kiaušinis. Kiaušinis pataikė prezidentui į petį, tačiau nesudužo, pasakojo agentūros AFP reporteris.
Policija sulaikė kiaušinį sviedusį vyrą. „Jei jis nori man ką pasakyti, tegul ateina“, – sakė E. Macronas. „Vėliau su juo pakalbėsiu“, – pridūrė jis. Vyro motyvas kol kas nežinomas.
E. Macronas Lione tarptautinėje gastronomijos mugėje susitiko su restoranų savininkais. Nuotaika buvo daugiausiai džiugi, daugelis dėkojo už valstybės paramą per koronaviruso krizę.
Birželį E. Macronas lankydamasis Pietų Prancūzijoje sulaukė vieno vyro antausio. Bedarbis tada buvo nuteistas keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį po pokalbio su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe Bidenu nurodė savo šalies ambasadoriui kitą savaitę sugrįžti į JAV, sakoma bendrame lyderių pranešime.
Tai buvo pirmasis abiejų šalių prezidentų pokalbis nuo tada, kai, paskelbus apie naują Australijos, Jungtinės Karalystės (JK) ir JAV trišalį karinį aljansą, Sidnėjus nutraukė povandeninių laivų pirkimo sutartį su Prancūzija. Paryžius tuomet atšaukė konsultacijoms savo ambasadorius Australijoje ir JAV.
„E. Macronas nusprendė, kad Prancūzijos ambasadorius kitą savaitę sugrįš į Vašingtoną. Tada jis pradės intensyvų darbą su aukštais JAV pareigūnais“, – sakoma bendrame prezidentų pranešime.
Jame E. Macronas ir J. Bidenas taip pat įsipareigojo inicijuoti „išsamias konsultacijas“, siekiant atkurti pasitikėjimą, ir spalio pabaigoje susitikti Europoje.
Pranešime taip pat nurodoma, kad „abu lyderiai sutiko, jog šioje situacijoje būtų naudingos atviros sąjungininkių konsultacijos Prancūzijai ir mūsų Europos partnerėms strategiškai aktualiais klausimais“.
Negana to, J. Bidenas sutiko, kad reikalinga stipresnė Europos gynyba, kuri papildytų NATO. Tokią idėją anksčiau keliskart yra išreiškęs E. Macronas.
„JAV taip pat pripažįsta stipresnės ir pajėgesnės Europos gynybos, kuri teigiamai prisideda prie transatlantinio ir pasaulinio saugumo bei papildo NATO, svarbą“, – priduriama prezidentų pranešime.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos teismas penktadienį pripažino 62 metų vyrą kaltu už tai, kad įžeidė prezidentą Emmanuelį Macroną, vaizduodamas jį Adolfu Hitleriu, kai protestavo prieš vyriausybės COVID-19 politiką.
Teismas paskyrė 10 tūkst. eurų baudą buvusiam reklamos vadovui Micheliui Ange‘ui Flori, skelbimų lentoje Pietų Prancūzijos pakabinusiam E. Macrono, panašaus į Vokietijos diktatorių, atvaizdą.
Prancūzija 2013 m. panaikino draudimą „įžeisti prezidentą“, tačiau valstybės vadovą, kaip ir bet kurį kitą pilietį, nuo „viešo įžeidimo“ saugo įstatymas, vis dėlto tokie atvejai retai pasiekia teismą. Po E Macrono LREM partijos skundo prokuroras Laurent‘as Robert‘as teisme tvirtino, kad M. A. Flori pademonstravo „akivaizdų norą pakenkti“.
Viename plakate, pakabintame liepą, praėjus vos kelioms dienoms, kai vyriausybė paskelbė planus įvesti COVID sveikatos pasą, E. Macronas buvo pavaizduotas vilkįs nacių uniformą, su A. Hitlerio ūsais, užrašas skelbė: „Pakluskite. Pasiskiepykite“. Po mėnesio, kai dėl plakato buvo pradėtas tyrimas, M. A. Flori pakabino dar vieną, šį kartą vaizduojantį E. Macroną su Prancūzijos karo laikų lyderiu Philippe’u Petainu, užsidėjusį tokią pačią kepurę.
M. A. Flori teisme teigė turįs „teisę pasitelkti humorą“ ir sakė, kad skųs penktadienio nuosprendį. „Prezidentas, kuris visuomet skuba ginti saviraiškos laisvę, mano, kad tai neliečia jo paties prakilnios asmenybės“, – sakė M. A. Flori advokatas Beranger Tourne‘as. Jis pripažino, kad nors jo klientas galėjo būti „nepagarbus, vulgarus ir rėksmingas“, dėl to jis „jokiu būdu nėra kaltas“ dėl kaltinimų. Advokatas sakė, kad plakatai turi būti vertinami „polemikos ir politinių diskusijų“ dėl sveikatos paso kontekste.
Prie teismo rūmų palaikyti kaltinamąjį susirinko apie 20 žmonių, nešini plakatais su užrašu „Aš esu Flori“. M. A. Flori, kadaise turėjęs 600 lauko reklamos plotų Pietų Prancūzijos miestuose, pasiliko du iš jų ir naudoja asmeniniams skelbimams, tarp jų ir palaikantiems sveikatos priežiūros darbuotojus ar Prancūzijos nacionalinę futbolo komandą. M. A. Flori yra anksčiau teistas, taip pat ir už smurtą prieš valdžios atstovą bei už vagystę.
Paryžiaus merė Anne Hidalgo. EPA-ELTA nuotr.
Paryžiaus merė socialistė Anne Hidalgo sekmadienį paskelbė planuojanti kandidatuoti kitais metais vyksiančiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose, taip dar labiau išplėsdama augantį centristinių pažiūrų prezidento Emmanuelio Macrono varžovų sąrašą.
A. Hidalgo Paryžiui vadovauja nuo 2014 metų.
Ši 62 metų amžiaus politikė, užaugusi nuo Fransisko Franko diktatūros iš Ispanijos pabėgusių imigrantų šeimoje, turi bene daugiausiai šansų būti nominuota Socialistų partijos varžytis dėl prezidento posto. Tačiau A. Hidalgo teks rasti būdų išpopuliarėti visoje šalyje, kad galėtų tapti pirmąja Prancūzijos prezidente moterimi.
Merė laikoma poliarizuojančia politine figūra, nes ne visi paryžiečiai pritaria jos idėjoms uždrausti automobilius sostinėje ir paversti Paryžių žalesniu miestu.
Pati A. Hidalgo teigia, kad jos kukli šeima, kurią sukūrė tėvas elektrikas ir mama siuvėja, yra pavyzdys apie Prancūzijos Respublikos galią padėti vaikams įveikti socialinių klasių lemiamus sunkumus.
Remiantis naujausiomis apklausomis, Paryžiaus merė galėtų tikėtis vos 7–9 proc. balsų pirmajame prezidento rinkimų ture kitų metų balandį.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Prezidentas Emmanuelis Macronas, šią savaitę priimdamas du pretendentus pakeisti Angelą Merkel kanclerio poste, parodė, kaip nekantriai Prancūzija laukia Vokietijos rinkimų rezultatų ir jų poveikio partnerystei, nulemsiančiai Europos ateitį.
E. Macronas pirmadienį vedė derybas su apklausose pirmaujančiu Vokietijos finansų ministru ir vicekancleriu Olafu Scholzu iš kairiojo sparno SPD, o trečiadienį susitiko su Arminu Laschetu iš A. Merkel konservatorių CDU partijos, atsiliekančios po aferų temdomos kampanijos.
Nors derybos Eliziejaus rūmuose vyksta už uždarų durų ir be jokių bendrų pareiškimų spaudai, abiejų susitikimų seka ir laikas Vokietijoje sukėlė intensyvias spėliones, ką galimai remia Paryžius ar kam prognozuoja pergalę. E.Macronas priėmė O. Scholzą geras dvi dienas prieš susitikimą su A.Merkel įpėdiniu A. Laschetu, tačiau visai nesusitiko su žaliųjų kandidate Annalena Baerbock, kuri vienu metu buvo laikoma galima būsima kanclere.
„Vizitai Paryžiuje suteikia Vokietijos rinkimų kampanijai neįprastai europietišką dimensiją, – rašo dienraštis „Die Welt“. – Tai, kad E. Macronas pirmą priėmė O. Scholzą, gali būti tik atsitiktinumas, net jei būrėjai iš politinių kavos tirščių tai vertintų kaip slaptą pirmenybės ženklą.“
Rinkimų laikas ir naujojo kanclerio pasirodymas – gal tik po kelių mėnesių derybų dėl koalicijos – labai svarbus E. Macronui, nes jis norės kuo greičiau pradėti dirbti su naujuoju vadovu, kai 2022 m. sausį Paryžius perims pirmininkavimą Europos Sąjungai. E. Macronas po A. Merkel pasitraukimo greičiausiai bus laikomas galingiausiu ES politiku. Jis nori pasinaudoti pirmininkavimu siekdamas įgyvendinti plataus užmojo ekonominę darbotvarkę ir savo strateginės autonomijos doktriną, kad Europa mažiau priklausytų nuo JAV. Tai tapo dar svarbiau, kai Talibanui perėmus Afganistaną ir JAV staiga pasitraukus iš šios šalies susidarė vakuumas, kurį užpildyti Europa bejėgė.
„E. Macronas nori išsiaiškinti potencialius nugalėtojus, kad pamatytų, kokią erdvę turi manevrui, kad galėtų parengti Prancūzijos pirmininkavimo ES programą“, – sakė Paryžiaus Sorbonos universiteto Prancūzijos ir Vokietijos santykių specialistė Helene Miard-Lacroix.
E. Macronas palaikė nuoširdžius santykius su A. Merkel, nors protarpiais būta įtampos dėl Vokietijos griežtos biudžeto politikos, tad Paryžius tikisi lankstesnio požiūrio, jei rinkimus laimės O. Scholzas.
Kandidatų kvietimas derybų prieš rinkimus yra neatskiriama diplomatinio protokolo dalis. Tačiau tokie susitikimai taip pat siunčia aiškų signalą. Pavyzdžiui, prieš 2017 metų rinkimus Prancūzijoje A. Merkel susitiko ir su dešiniųjų kandidatu Francois Fillonu, ir su centristu E. Macronu, bet ne su kraštutinių dešiniųjų lydere Marine Le Pen. 2012 -aisiais A. Merkel nesusitiko su socialistu Francois Hollande’u, kuris vėliau ir laimėjo prezidento postą, vietoj to ji pademonstravo paramą šio varžovui Nicolas Sarkozy.
„Olafas Scholzas ir Arminas Laschetas abu žino, kad kelionė į Prancūziją, kuri yra svarbiausia Vokietijos partnerė ES, negali pakenkti rinkimų kampanijai, – rašo „Der Tagesspiegel“. – Pasirodymas kartu su Prancūzijos prezidentu E. Macronu gali byloti, kad esate tinkamas būti kancleriu“.
Marine Le Pen. EPA – ELTA nuotr.
2022 m. prezidento rinkimams besiruošianti Marine Le Pen sekmadienį buvo perrinkta vadovauti Prancūzijos kraštutinės dešinės partijai „Nacionalinis sambūris“ (RN), kuriai neseniai vykę regioniniai rinkimai klostėsi prastai.
RN buvo prognozuojami geri rezultatai birželį vykusiuose rinkimuose, tačiau partijai nepavyko pasiekti pergalės nė viename iš 13 žemyninės Prancūzijos regionų.
M. Le Pen nesusidūrė su opozicija partijos pirmininko rinkimuose ir surinko 98,35 proc. partiečių palaikymo, pranešė RN.
52-ejų politikė bandys sutelkti savo šalininkus artėjant prezidento rinkimams kitąmet.
Rinkėjų apklausos rodo, kad rinkimuose galima laukti dar vienos M. Le Pen ir dabartinio prezidento Emmanuelio Macrono dvikovos. 2017 m. E. Macronas solidžia persvara įveikė M. Le Pen antrame rinkimų ture.
Vis dėlto, šį kartą rinkimų baigtis gali būti kitokia. E. Macrono palaikymas gali būti mažesnis dėl nepakankamų rinkėjų simpatijų jo partijai „Respublika, pirmyn!“ (LREM) .
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui antausį skėlęs asmuo pirmą kartą pakomentavo savo motyvą.
28 metų Damienas T. per apklausą nurodė taip norėjęs pareikšti „savo nepasitenkinimą“ E. Macrono politika, Lione pranešė generalinis prokuroras Alexas Perrinas. Be to, jis simpatizuoja „Geltonųjų liemenių“ judėjimui bei kraštutinių dešiniųjų idėjoms.
Damienas T. esą teigė trenkęs E. Macronui „instinktyviai, negalvodamas“. Incidentas įvyko antradienį, kai prezidentas lankėsi Ten-l‘Ermitažo bendruomenėje Pietų Prancūzijoje. Bedarbis iš vieno regiono kaimo sakė pritariantis „dešiniųjų ar ultradešiniųjų politiniams įsitikinimams“, tačiau jokiai partijai nepriklausąs.
Pas taip pat sulaikytą vyriškio draugą Arthurą C, kuris incidentą filmavo mobiliuoju telefonu, policija per kratą, be kita ko, rado Adolfo Hitlerio knygos „Mein Kampf“ egzempliorių. Taip pat konfiskuota knygų apie karą, Rusijos revoliucijos vėliava ir ginklų, kuriuos jis laikė neteisėtai.
Anot žiniasklaidos, smurtautojui gresia iki trejų metų kalėjimo bausmė ir piniginė bauda.
Prezidentas G. Nausėda ir pirmoji ponia su Prancūzijos pirmąja pora dalyvauja šventinėje vakarienėje. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Euroatlantinė vienybė yra vienas kertinių Lietuvos nacionalinio saugumo prioritetų. Todėl nieko keisto, kad Donaldo Trumpo prezidentavimo laikotarpiu kilusios trintys tarp JAV ir kai kurių ES valstybių privertė nerimauti už Lietuvos užsienio politiką atsakingus asmenis.
Ko gero, labiausiai juos baugino įsivaizdavimas, kad gali tekti rinktis tarp JAV, kuri Lietuvai pirmiausiai reiškia geopolitinį bei karinį saugumą, ir didžiųjų ES valstybių – kertinių ekonominėje bei socialinėje srityse.
Lietuvai, kaip valstybei siekiančiai kuo daugiau ir kuo aktyvesnės JAV įtakos Europoje, bet koks bandymas perbraižyti euroatlantinių veikėjų prerogatyvas saugumo klausimais atrodo ne tik nereikalingas, tačiau ir mažų mažiausiai pavojingas.
Būtent dėl šių priežasčių Lietuvos užsienio politikos formuotojams bei įgyvendintojams ganėtinai „šventvagiškos“ arba, švelniau tariant, realybės kol kas dar neatliepiančios pasirodė Lietuvoje 2020 m. rugsėjį viešėjusio Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono išsakytos mintys. Jis Vilniaus universitete studentams aiškino, kad ateityje saugumo klausimais reikėtų labiau pasitikėti Europa ir mažiau kliautis vien tik „galia anapus Atlanto“.
Melania Trump ir Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
Žinoma, tai, kad šios E. Macrono reikštos viltys ir dažnai deklaruojami raginimai stiprinti ES savarankiškumą, sprendžiant geopolitinio saugumo klausimus, Lietuvoje yra vertinami dažniau su atsargumu ar net įtarumu, susiję ir su tuo, kad Prancūzijos prezidentas turi kiek kitokį įsivaizdavimą, kaip turėtų atrodyti santykiai su Rusija. Jis yra raginęs pradėti „ilgalaikį“ strateginį dialogą su Maskva. Tuo tarpu Lietuvai, kuri įsivaizduoja ir nuosekliai komunikuoja, kad su Rusija dialogas įmanomas tik šiai iš esmės pasikeitus, girdimi raginimai, jog, nepaisant visko, kalbėtis reikia – atrodo beprasmiški ir nesuprantami.
Tačiau globali geopolitinė realybė keičiasi. Keičiasi ir galių balansas Europos Sąjungoje, kurioje pasitraukus Didžiajai Britanijai didesnę įtaką gali įgyti apie Europos karinę bei „strateginę“ autonomiją kalbančios jėgos.
Kaip, stiprėjant ES integracijos procesams, turėtų elgtis Lietuva, jei požiūris saugumo klausimais arba sprendžiant krizes ES aktualioje geopolitinėje erdvėje, abiejose Atlanto pusėse išsiskirtų? Toliau laikytis euroatlantizmo ir saugumo klausimuose nekvestionuoti JAV dominavimo ar visgi imtis ryškesnio balansavimo ir pradėti traktuoti ES jėgas kaip pagrindinį saugumo ramstį?
Lietuvos gyventojai šiuo klausimu nuomonės dažniausia neturi: JAV ir Prancūzijos palaikytojų po lygiai
Naujienų agentūros ELTA užsakymu 2020 m. gruodžio 14–17 dienomis atliktoje rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausoje gyventojų buvo prašoma atsakyti, kurią pusę – Jungtines Amerikos Valstijas ar Prancūziją – Lietuva turėtų labiau palaikyti, kai šių didžiųjų valstybių požiūriai saugumo klausimais išsiskiria. Amerikiečių karo technika. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
Kaip parodė apklausa, daugiau nei pusė (57 proc.) Lietuvos gyventojų šiuo klausimu aiškios nuomonės neturėjo. Tuo tarpu manantys, kad reikėtų orientuotis į vieną ar kitą valstybę, jei Prancūzijos ir JAV požiūris dėl tarptautinių konfliktų nesutaptų, pasiskirstė kone tolygiai.
Kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) respondentų mano, kad Lietuva tarptautinio saugumo klausimais turėtų labiau orientuotis į Prancūziją. Beveik tokia pati dalis (21 proc.) apklaustų gyventojų teigė, kad norėtų, jog išsiskiriant šių dviejų didžiųjų valstybių požiūriams, Lietuva labiau orientuotųsi į kitą Atlanto pusę – JAV.
Amerikiečių kariai. Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kaip rodo „Baltijos tyrimų“ susisteminti duomenys, tai, kad Lietuva turėtų labiau orientuotis į Prancūziją tarptautinio saugumo klausimais daugiau sutinka moterys, didmiesčių gyventojai (26 proc.), respondentai su vidutinėmis (801 – 1400 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (31 proc.).
Kad Lietuva turėtų labiau orientuotis į JAV tarptautinio saugumo klausimais daugiau sutinka vyrai (34 proc.), jaunimas iki 30 metų (26 proc.), respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu (27 proc.) bei su didžiausiomis (daugiau kaip 1400 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (35 proc.). JAV ir Lietuvos draugystė. Paminklinė lenta ant Rotušės sienos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Apklausa vyko 2020 m. gruodžio 14 – 17 dienomis. Internetu (CAWI) apklausta 530 gyventojų visoje Lietuvoje. Tyrimo rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 4,4 procentinių punktų, kai pasikliautinasis intervalas 95 proc.
Tyrimo metu gyventojams buvo užduotas klausimas: Daugelyje pasaulio vietų vyksta tarptautiniai konfliktai (pvz., Ukrainoje, Kaukaze, Artimuosiuose Rytuose ar Afrikoje) ir tokių didžiųjų valstybių, kaip JAV ar Prancūzija, požiūris į saugumo politiką dažnai išsiskiria. Kalbant apie tarptautinio saugumo klausimus, Jūsų nuomone, Lietuva turėtų labiau orientuotis į JAV ar į Prancūziją, kai šių valstybių požiūriai skiriasi?
Prancūzijos prezidentas E. Macronas. EPA-ELTA nuotr.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra „šokiruotas“ dėl policijos smurto prieš juodaodį prodiuserį, kuris buvo sumuštas Paryžiuje, penktadienį skelbė prezidentūra, įtampai dėl incidento vis augant.
E. Macronas ketvirtadienį derėjosi su vidaus reikalų ministru Geraldu Darmaninu, ragindamas asmenims, susijusiems su praėjusį savaitgalį įvykdytu Michelio Zeclerio užpuolimu, skirti griežtas bausmes, pranešė vyriausybės šaltinis.
Prancūzijos prezidentas E. Macronas. EPA-ELTA nuotr.
Prancūzija paskelbė atšaukianti savo ambasadorių Turkijoje, Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui suabejojus Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono psichine būkle.
Dvišaliai NATO valstybių santykiai suprastėję dėl ginčų, susijusių su dujų gręžiniais, jūrinėmis teisėmis Viduržemio jūros rytuose, karo Libijoje ir naujausių susirėmimų ginčijamame Kalnų Karabacho regione.
R. T. Erdoganas Prancūzijos prezidentą ėmėsi kritikuoti šeštadienį – jis pareiškė, kad E. Macronui „reikalinga psichinė pagalba“.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Yvesas Le Drianas tokį Turkijos elgesį pavadino nepriimtinu ir siekiančiu padidinti neapykantą Prancūzijai. Jo teigimu, Prancūzijos ambasadorius į Paryžių konsultacijoms sugrįš sekmadienį.
Šaltiniai Eliziejaus rūmuose naujienų agentūrai dpa patvirtino, kad tai pirmasis kartas, kai šis aukšto rango Prancūzijos pareigūnas iškviečiamas konsultacijoms.
„Neįsitraukiame į bereikšmius ginčus ir nepriimame įžeidimų“, – vėlyvą šeštadienį paskelbtame pranešime sakė Eliziejaus rūmai, skelbė naujienų agentūra AFP.
Įtampą taip pat padidino diskusijos dėl islamo vaidmens Prancūzijos visuomenėje, kurios paaštrėjo po to, kai šį mėnesį Paryžiaus priemiestyje istorijos mokytojui Samueliui Paty buvo nukirsdinta galva.
S. Paty savo mokiniams pamokoje apie saviraiškos laisvę parodė pranašo Mahometo karikatūrų, iš pradžių pasirodžiusių satyriniame laikraštyje „Charlie Hebdo“. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
R. T. Erdoganas sukritikavo E. Macroną, sudariusį planą, kaip susidoroti su islamistais ir sukurti tokią islamo formą, kuri sutaptų su „Respublikos vertybėmis“.
„Kokios šio žmogaus vardu Macronas problemos su islamu ir musulmonais? Macronui reikalinga psichinė pagalba, – R. T. Erdoganas pareiškė per mitingą Kaiserio mieste. – Kasdien susiduriame su naujais ir nerimą keliančiais islamofobijos ženklais Europoje.“
Tokios R. T. Erdogano žodinės atakos prieš E. Macroną nėra retenybė.
Pernai lapkritį po E. Macrono pareiškimų, kad NATO išgyvena „smegenų mirtį“, R. T. Erdoganas pareiškė: „Pirmiausiai jums patiems reikėtų pasitikrinti savo smegenis. Kadangi tokie pareiškimai tinka tik jūsų rūšies žmonėms, kurių smegenys taip pat yra mirusios.“
Prancūzijos prezidentas E. Macronas. EPA-ELTA nuotr.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį ES viršūnių susitikime Briuselyje pareiškė, kad Prancūzijos žvejų bendruomenė neturi prarasti prieigos prie Jungtinės Karalystės (JK) vandenų dėl „Brexito“.
„Žvejai jokioje situacijoje nebus aukojami „Brexitui“. Mes nesirinkome „Brexito“. Mums svarbu išsaugoti žvejų prieigą prie Didžiosios Britanijos vandenų, – sakė jis. – Tad prieigos prie Didžiosios Britanijos vandenų išlaikymas ir gero kompromiso mūsų žvejams radimas… šioje diskusijoje mums yra svarbus klausimas.“
E. Macronas JK-ES derybose dėl ateities santykių laikosi itin griežtos pozicijos dėl žvejybos teisių. Prancūzija ir dar keletas kitų ES valstybių norėtų po pereinamojo laikotarpio turėti neribotą prieigą prie JK vandenų, tačiau Didžioji Britanija ją norėtų smarkiai apriboti ir ragina dėl žvejybos teisių jos vandenyse derėtis kasmet.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius šią savaitę dirbs nuotoliniu būdu, nes pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rekomendaciją jam teko izoliuotis paaiškėjus, kad dviem Prancūzijos delegacijos nariams, dalyvavusiems Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono delegacijoje vizito Lietuvoje metu, buvo nustatytas teigiamas koronaviruso testas.
„Taip, ministras, vadovaudamasis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rekomendacija, saviizoliavosi“, – Eltai teigė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
Anot R. Jakilaitienės, ministras dar laukia COVID-19 testo rezultatų.
Praėjusią savaitę teigiamas koronaviruso testas buvo nustatytas dviem Prancūzijos delegacijos nariams, dalyvavusiems Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizito Lietuvoje metu vykusiuose renginiuose.
Po šio informacijos šalies vadovui Gitanui Nausėdai ir pirmajai poniai Dianai Nausėdienei buvo profilaktiškai atlikti COVID-19 testai, kurie buvo neigiami.
Prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis Eltai patvirtino, kad šiuo metu saviizoliacijoje yra 3 Prezidentūros darbuotojai.
Prancūzijos prezidentą E. Macroną Vilniaus oro uoste pasitiko Linas Linkevičius. Jurijaus Azanovo (URM) nuotr.
Šeštadienį teigiamas koronaviruso testas buvo nustatytas dviem Prancūzijos delegacijos nariams, dalyvavusiems Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizito Lietuvoje metu vykusiuose renginiuose.
Vadovaujantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rekomendacijomis, pavojingus kontaktus su šiais asmenimis turėjusių renginių dalyvių paprašyta izoliuotis, jiems bus atlikti testai dėl galimo užsikrėtimo koronavirusu.
Prezidentūra informuoja, kad šalies vadovui Gitanui Nausėdai ir pirmajai poniai Dianai Nausėdienei specialistai izoliuotis nerekomenduoja, tačiau jiems taip pat profilaktiškai bus atlikti testai.
„Šiuo metu izoliuotis rekomenduota 5 Prezidentūros darbuotojams. NVSC atlieka tolesnį asmenų, renginių metu turėjusių artimų kontaktų su užsikrėtusiais asmenimis, tyrimą. Visi renginio dalyviai apie galimą kontaktą yra informuojami tiesiogiai, NVSC specialistai teikia jiems rekomendacijas apie būtinąsias saugumo priemones“, – rašoma Prezidentūros pranešime.
Pranešime pažymima, kad Prancūzijos prezidento vizitas, taip pat ir visi kiti Prezidentūroje vykstantys renginiai yra organizuojami laikantis specialistų saugumo reikalavimų ir rekomendacijų. Pranešama, kad darbuotojai yra aprūpinti būtinosiomis apsaugos priemonėmis, laikosi saugaus fizinio atstumo bendraudami su lankytojais, reguliariai vėdinamos ir dezinfekuojamos patalpos. Patalpų dezinfekcija Prezidentūroje bus atlikta sekmadienį.
Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Pirmiausia pateiksiu informaciją, kurią skelbia ELTA, pasakodama apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelis Makronas) pareiškimus Briuselyje.
Taigi: „Daugiau kaip 300 džihadistų iš Sirijos per Turkiją permesta į Kalnų Karabachą. „Mes turime informacijos, kad daugiau kaip 300 Sirijos džihadistų, anksčiau išvežtų iš Alepo rajono, per Turkijos Gaziantepo miestą permesti į konflikto zoną Kalnų Karabache (dalyvauti karo veiksmuose Turkijos remiamo Azerbaidžano pusėje – ELTA). Tai patvirtintas faktas, šie žmonės identifikuoti, jie visi susiję su teroristine „Islamo valstybės“ organizacija. Aš tai svarsčiau su prezidentu Vladimiru Putinu, kuris patvirtino, kad Rusija taip pat turi tokių duomenų“, – Briuselyje pareiškęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Dar Emanuelis Makronas pridūrė: „Toks (Turkijos) elgesys nedera šaliai-NATO narei, mes laikome tokius veiksmus visiškai nepriimtinais. Šiuo atveju raudonoji linija jau peržengta“.
Padėtis Kalnų Karabache susikomplikavo rugsėjo 27 d., ginčijamoje teritorijoje vyksta mūšiai. Azerbaidžane ir Armėnijoje įvesta karinė padėtis, paskelbta mobilizacija. Abi šalys praneša apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, tarp kurių yra civilių. Azerbaidžanas tvirtina užėmęs kelis Karabacho kaimus ir strategines aukštumas. Jerevanas tai neigia ir praneša, kad apšaudoma ir Armėnijos teritorija.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.
Nuo 1992 metų vedamos derybos dėl Kalnų Karabacho problemos taikaus sureguliavimo, bet jos iki šiol nedavė rezultatų.“
Tai – informacinės agentūros ELTA pranešimas.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
O dabar – keli šių eilučių autoriaus pastebėjimai. Jei Prancūzijos prezidentas būtų padorus, sąžiningas, principingas politikas, jis visiškai nesikištų į sudėtingus Armėnijos ir Azerbaidžano tarpusavio santykius. Mano supratimu, Belgijos sostinėje Briuselyje ponas Makronas privalėjo prisipažinti, kad jis negalįs būti objektyvus arbitras, kadangi Prancūzijoje gyvenanti gausi ir įtakinga armėnų bendruomenė, daranti jam milžinišką spaudimą.
Jei Prancūzijos vadovas Makronas nuoširdžiai ieškotų tiesos ir teisingumo, jis, paminėdamas, kiek kariauti mokančių vyrų perkelta į Azerbaidžaną iš Sirijos, čia pat privalėjo pateikti duomenis, o kiek gi armėnų kilmės Prancūzijos piliečių pastaraisiais metais buvo slapta permesta į Armėniją, kad kariautų prieš azerbaidžaniečius? Jis, piktindamasis Sirjijos džihadistų perkėlimu į Kalnų Karabachą, taip pat privalėjo pateikti duomenis, kiek gi armėnų kilmės libaniečių, prisidengiant tuo didžiuoju sprogimu Beiruto jūrų uosto sandėliuose, perkelta į Armėniją tik tam, kad padėtų armėnams šaudyti į Azerbaidžano pusę?
O gal Prancūzijos vadovas drįs tvirtinti, kad Kalnų Karabache prieš Azerbaidžaną nekariauja nė vienas Prancūzijos pilietis? Štai Armėnijos prezidentas Armenas Sarkisianas armėniškoje spaudoje yra prasitaręs, jog „Kalnų Karabache gali kariauti ir kitų valstybių armėnų kilmės piliečiai“. Armėnijos vadovas nedviprasmiškai prisipažino, jog „Kalnų Karabachą išlaikyti atplėštą nuo Azerbaidžano padeda daug armėnų kilmės vyrų iš įvairiausių pasaulio šalių“. Turkijos žvalgyba turinti duomenų, kad Prancūzija šiuo požiūriu – ypač nuodėminga. Tad kodėl Makronas, demonstruodamas duomenis apie „džihadistus“, nemosuoja ataskaitomis apie Prancūzijos piliečių aktyvius veiksmus eskaluojant karą Kalnų Karabache?
Jei prancūzų lyderis Makronas būtų įžvalgus politikas, jis duomenų apie kariaujančius samdinius bent jau neaptartų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris turįs ypač didelės patirties permetant rusų samdinius į Gruziją, Čečėniją, Moldaviją, Ukrainą. Tai, kad Makronas aptaria samdinių klausimus būtent su Kremliaus diktatoriumi, labai dažnai besinaudojančiu „samdinių korta“, – itin gėdinga prancūziška politika.
Libano kurdai permetami į Kalnų Karabachą, kad Armėnijai padėtų kariauti prieš Azerbaidžaną
Ir dar – viena pastaba. Jei Prancūzijos prezidentas būtų padorus vaikinas, jis reikalautų ne vien taikos, jis ragintų atkurti ir teisingumą. O teisingumas – Azerbaidžano pusėje. Visa tarptautinė bendruomenė pripažįsta, kad Kalnų Karabachas yra Azerbaidžano žemė. Tokios pat pozicijos laikosi ir oficialusis Paryžius. Tad reikalaujant taikos dera reikalauti ir teisingumo: vis tik padėkime Azerbaidžanui susigrąžinti tai, kas iš jo atimta, – Kalnų Karabachą. Jei Makronas nesivadovautų dvigubais ir trigubais standartais, bent užsimintų: mums, europiečiams, turėtų būti labai gėda, kad per trisdešimt metų taip ir nepadėjome Azerbaidžanui taikiomis priemonėmis susigrąžinti Kalnų Karabacho; mes, europiečiai, turėtume pripažinti, jog mūsų derybininkai, bandę išspręsti Armėnijos – Azerbaidžano konfliktą, yra didžiausi nevykėliai.
Jei Prancūzijos prezidentas turėtų bent truputėlį sąžinės, jis Briuselyje būtų pareiškęs: „Išspręsti Kalnų Karabacho konfliktą labai lengva, paprasta, tereikia priverst Armėniją iš Kalnų Karabacho išvesti savo kariauną“. Užuot maivęsis, užuot nutaisęs labai susirūpinusio, protingo politiko mimiką, jis turėjo puikią progą prisipažinti: kol Jerevanas neišves visų savo kariškių iš Kalnų Karabacho, įskaitant ne tik Kalnų Karabachą, bet ir dar septynetą su Kalnų Karabachu nesusijusių rajonų, tarptautinių normų nesilaikančiai Armėijai privalu taikyti pačius griežčiausius ekonominius ir politinius apribojimus.
Jei Prancūzijos prezidentas būtų principingas politikas, vengiantis dviprasmybių, Belgijos sostinėje jis kolegoms iš JAV, Rusijos ir Europos Sąjungos būtų prisipažinęs: „Bandau įsivaizduoti Prancūziją, iš kurios atimtų 20 proc. jos terotorijos. Kaip mes, prancūzai, pasielgtume? Trisdešim metų kantriai lauktume sėkmingų derybų rezultatų?“
Deja, Prancūzijos lyderis taip niekad niekur nėra pasakęs, nes jis – iš tų, nepadoriųjų, politikų…
Amerikos kariai Arkikatedros aikštėje Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu susitikęs šalies vadovas Gitanas Nausėda tikina, kad buvo kalbama apie požiūrį į JAV svarbą NATO gynybos politikos klausimais. Pasak prezidento, nereikėtų kelti priešpriešos tarp JAV indėlio NATO gynybos politikoje ir Europos autonomijos siekio.
G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys neįsivaizduoja savo saugumo be Amerikos indėlio.
„Čia kartais velnias slypi detalėse, kartais vienas ar kitas terminas ir jo traktuotė pakeičia visą vaizdą. Galiu pasakyti tai, ką sakiau vakar, man atrodo, pakankamai aiškiai per delegacijų derybas – Lietuva netraktuoja strateginės autonomijos siekio kaip konkurencijos JAV dalyvavimui NATO veikloje“, – po apsilankymo Rukloje su E. Macronu žurnalistams sakė G. Nausėda. Amerikiečių kariai. Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Tai Lietuva traktuoja kaip papildantį NATO pajėgumus veiksnį. Jokiu būdu tarp šių dviejų dalykų negali būti priešpriešos ir konkurencijos. Priešingu atveju, nukentės NATO gebėjimas tinkamai vykdyti savo misiją“, – sakė Lietuvos prezidentas.
G. Nausėda taip pat pasidžiaugė matąs teigiamų poslinkių ES ir JAV ekonominiuose santykiuose.
„Ekonominio bendradarbiavimo klausimais matome tam tikrų poslinkių – štai visai neseniai pasiektas susitarimas dėl muitų mažinimo tam tikroms prekių grupėms. Tai geras pavyzdys, kuris rodo, kad, norint kalbėtis, derėtis, siekti rezultato, galima jį pasiekti, nors galbūt tai kartais atrodo sudėtingai pasiekiama“, – pabrėžė G. Nausėda.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Kartu prezidentas patikino, kad visoms Baltijos šalims itin svarbus JAV indėlis NATO gynybos politikoje.
„Aš esu optimistas, ir visos Baltijos valstybės turbūt yra nusiteikusios labai aiškiai, kad JAV dalyvavimas mūsų kolektyvinės gynybos sistemoje yra kritiškai svarbus veiksnys, ir mes nelabai įsivaizduojame savo šimtaprocentinio saugumo be JAV įsitraukimo“, – pridūrė G. Nausėda.
