Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad šalyje nuo pirmadienio atšaukiama daugybė dėl koronaviruso pandemijos įvestų apribojimų, informuoja transliuotojas BBC.
 
Nuo pirmadienio visoje Prancūzijoje gali atsidaryti kavinės ir restoranai, taip pat bus leidžiamos kelionės į kitas Europos šalis.
 
Nors anksčiau šį mėnesį daugelyje Prancūzijos vietų atsidarė restoranai, viešbučiai ir kavinės, Paryžiuje ir kitose aplinkinėse teritorijose, kur užregistruota itin daug užsikrėtimo COVID–19 atvejų, lankytojai galėjo prisėsti tik kavinių ir restoranų lauko terasose. Nuo pirmadienio restoranai ir kavinės Paryžiaus regione galės visiškai atsidaryti.
 
Žmonės, be kita ko, vėl galės lankyti šeimos narius, gyvenančius senelių namuose, kuriems COVID–19 sudavė itin skaudų smūgį. Mokyklos šalyje atsidarys nuo birželio 22-osios, išskyrus aukštąsias mokyklas.
 
Per televiziją sekmadienį kalbėjęs Prancūzijos prezidentas E. Macronas teigė, kad Prancūzija „iškovojo pirmąją pergalę kovoje su koronavirusu“, bet įspėjo, kad virusas gali sugrįžti.
 
„Tai nereiškia, kad virusas dingo ir mes galime visiškai prarasti budrumą. 2020-ųjų vasara bus kitokia vasara nei visos ir mes turėsime stebėti epidemijos vystymosi eigą, kad būtume pasiruošę, jei ji sugrįžtų su nauja jėga“, – teigė E. Macronas ir paragino gyventojus toliau laikytis socialinio atstumo taisyklių bei išmokti gyventi su naujuoju koronavirusu.
 
Prezidentas dar patvirtino, kad antrasis dėl koronaviruso pandemijos atidėtas savivaldos rinkimų turas įvyks birželio 28-ąją, tačiau pabrėžė, kad masiniai susibūrimai vis dar bus griežtai kontroliuojami, nes juose didžiausia viruso plitimo grėsmė.
 
Prancūzijoje nuo koronaviruso infekcijos mirė daugiau kaip 29 400 žmonių. Šalyje patvirtinti 157 tūkst. užsikrėtimo atvejai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.15; 08:30

Prancūzijos prezidentas Šarlis de Golis

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, minėdamas svarbaus Antrojo pasaulinio karo mūšio, kuris įkūnijo Prancūzijos pasipriešinimą gerokai stipresnėms nacių pajėgoms, metines, pagerbė Prancūzijos pasipriešinimo naciams didvyrį Charles’į de Gaulle’į.
 
E. Macronas atsitraukė nuo dabartinės jo valdomos šalies kovos su koronavirusu, kad pagerbtų savo pirmtako drąsą pradedant kovą su naciais, kurie Antrojo pasaulinio karo pradžioje užėmė didelę dalį Vakarų Europos.
 
„Ch. de Gaulle’is sako mums, kad Prancūzija yra stipri, kai ji pažįsta savo likimą, kai ji išlieka vieninga, kai ji ieško sutarimo kelio…“, – nedideliame La Vil o Bua le Dizy miestelyje šiaurės rytų Prancūzijoje kalbėjo E. Macronas.
 
Būtent netoli šio miestelio 1940 m. gegužės 17 d. įvyko Monkornė mūšis, kurio metu Prancūzijos kariai pasipriešino nacistinės Vokietijos pajėgoms ir trumpam sustabdė jų veržimąsi.
 
Nors mūšis buvo pralaimėtas, jame Prancūzijos kariai pademonstravo vieną iš nedaugelio veiksmingų kontratakų prieš nacius, o pats Ch. de Gaulle’is vėliau teigė, kad šis mūšis suteikė jam vilties.
sarlis_dee-goolis
Šarlis de Golis
 
Nors to meto Prancūzijos valdžia kapituliavo, tuo metu nelabai kam žinomas pulkininkas Ch. de Gaulle’is įkūnijo Prancūzijos dvasią.
 
„Nuožmiai laisvas ir išdidus, ryžtingas ir nenumaldomas“, – apie Ch. de Gaulle’į kalbėjo E. Macronas.
 
Prancūzijos prezidentas padėjo vainiką prie paminklo per karą žuvusiems prancūzams ir pagyrė tuometinės kariuomenės drąsą, kuri leido nusikratyti nacių okupacijos.
 
E. Macronas, dalyvaudamas 80-ųjų Monkornė mūšio metinių minėjimo ceremonijoje, nedėvėjo veido kaukės, tačiau jis ir keli kiti ceremonijos dalyviai laikėsi saugaus fizinio atstumo.
 
Europą ypač smarkiai paveikė koronaviruso protrūkis, o daugiau nei pusė viso pasaulio COVID-19 aukų yra būtent Europos šalyse. COVID-19 pandemija yra vadinama didžiausia žemyno krize nuo Antrojo pasaulinio karo.
 
Dėl pandemijos Europos šalys, kaip ir didžioji dalis likusio pasaulio, įvedė griežtą karantiną, kuris padarė didžiulę žalą ekonomikai.
 
Prieš 80 metų Ch. de Gaulle’is iš užsienio pradėjo pasipriešinimo naciams kampaniją, tuo metu, kai Prancūzijos karo laikotarpio lyderis Philippe’as Petainas pasidavė nacistinei Vokietijai, kuri okupavo didelę dalį šalies.
Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
 
Prezidentu vėliau tapęs generolas Ch. de Gaulle’is yra asmeninis E. Macrono herojus, kurio oficialioje nuotraukoje ant stalo matyti Ch. de Gaulle’io karo laikų memuarai. E. Macronas taip pat prie Eliziejaus rūmų herbo pridėjo Lotaringijos kryžių – Laisvosios Prancūzijos pajėgų simbolį.
 
Sekmadienį vykusį ceremonija buvo pirmasis su koronaviruso protrūkiu nesusijęs E. Macrono oficialus vizitas per daugiau nei du mėnesius.
 
E. Macronas šiemet minės dar dvejas su Ch. de Gaulle’iu susijusias datas: 80-ąsias birželio 18-osios raginimo iš Londono Prancūzijos piliečiams priešintis metines ir lapkričio 8 d. – 50-ąsias Ch. de Gaulle’io mirties metines.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.18; 05:45

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dėl koronaviruso grėsmės nurodė šalies gyventojams nuo antradienio vidurdienio (13 val. Lietuvos laiku) likti namuose, išskyrus dėl svarbių priežasčių, tokių kaip būtinųjų prekių pirkimas. Pasak jo, už bet kokius griežtų apribojimų pažeidimus bus baudžiama.
 
20 minučių trukusiame kreipimesi, E. Macronas sakė, kad prancūzai privalo „mažiausiai 15 dienų smarkiai sumažinti judėjimą“ ir kiek įmanoma labiau apriboti socialinius kontaktus. Naujųjų taisyklių pažeidimai esą užtrauks teisinę atsakomybę.
 
E. Macronas, jau anksčiau teigęs, kad Prancūzija kariauja su koronavirusu, taip pat paskelbė, kad antrasis savivaldos rinkimų ratas, turėjęs vykti kovo 22 d., yra atidedamas.
 
Be to, Prancūzijos prezidentas pranešė, kad Europos Sąjunga sutarė 30 dienų uždaryti savo išorines sienas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.17; 00:01

Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad antradienį paaštrėjusi situacija Rytų Ukrainoje, Donbase, kai prorusiški separatistai užpuolė Ukrainos pozicijas, yra geriausias kontrargumentas Prancūzijos vadovui Emmanueliui Macronui, kuris siūlo ES gerinti santykius su Rusija.
 
„Tai dar vienas įrodymas, kad sankcijos Rusijai, kurios dabar yra, jos turi būti tęsiamos. E. Macrono siūlymams ES pradėti eiti su Rusija į tam tikrą sąlytį, manau, pastarosios savaitės įvykiai Donbase yra geriausias kontrargumentas“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
 
Paklaustas, ar, atsižvelgiant į šios savaitės įvykius Rytų Ukrainoje, ES galėtų įvesti papildomas sankcijas Rusijai, konservatorius teigė, kad nėra paprasta įvesti papildomas sankcijas.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
 
„Po kalinių apsikeitimo, visų susitarimų lyg ir buvo iš Rusijos tokie „positive steps“. Bet kas įvyko šią savaitę, galime teigti, kad viskas yra labai sudėtinga. Separatistai atakos juk patys negalėjo surengti – ją tikrai kažkas koordinavo. Taigi Rusija viską kontroliuoja, visiems čia viskas kaip ir aišku. Bendra nuostata turėtų būti tokia – išlaikyti sankcijas, kurios yra. Tai dar vienas įrodymas, kad sankcijos Rusijai, kurios dabar yra, jos turi būti tęsiamos. Taip, galėtume mėginti sustiprinti sankcijas, bet manau, kad tai būtų labai sudėtinga“, – teigė jis.
 
Rusijos remiami separatistai antradienį užpuolė Ukrainos pozicijas Donbase, atakavo Ukrainos karius ir bandė peržengti demarkacinę liniją, primena ELTA. Vienas Ukrainos kareivis žuvo, dar keturi – sužeisti. Skubos tvarka sušauktame posėdyje susidariusią situaciją svarstė Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, kuri pasmerkė Rusijos agresinius veiksmus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.21; 00:55

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

„Brexitas“ yra „istorinis perspėjimo ženklas“ Europos Sąjungai, likus vos kelioms valandoms iki Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš ES pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pridurdamas, esą tai reiškia, kad „mums reikia daugiau Europos“.
 
„Šis pasitraukimas yra šokas. Tai yra istorinis perspėjimo ženklas, kuris turi būti išgirstas visoje Europos ir priversti mus mąstyti“, – trumpame per televiziją transliuotame kreipimesi sakė E. Macronas.
 
Prancūzijos lyderis sakė manąs, kad „Brexitas“ pavyko, nes ES valstybės narės dažnai „paversdavo Europą atpirkimo ožiu mūsų pačių problemoms“.
 
E. Macronas, išrinktas su pažadu transformuoti ES, taip pat tikino, kad JK sprendimas palikti Bendriją pavyko, nes „mes nepakankamai pakeitėme Europą“.
 
Susiduriant su Kinijos ir Jungtinių Valstijų konkurencija, „mums reikia daugiau Europos“, tęsė jis, kartodamas savo istorinės kalbos 2017-ųjų rugsėjį Sorbonoje temas.
 
Pavadinęs „Brexito“ penktadienį liūdna diena, E. Macronas sukritikavo 2016 m. „Brexito“ referendumo kampanijos „melą, išpūstumą, supaprastinimą ir žadėtas sąskaitas, kurios taip ir nepasirodė“.
 
„Visada turime prisiminti, kur melas gali nuvesti mūsų demokratijas“, – liūdnai pasakė jis.
 
E. Macronas, anksčiau penktadienį Paryžiuje susitikęs su ES vyriausiuoju „Brexito“ derybininku Micheliu Barnier, taip pat santūriai pakomentavo artėjančias derybas tarp Londono ir Briuselio dėl santykių ateityje.
 
Nors Prancūzijos lyderis tikisi „kiek įmanoma artimesnės, tvirtesnės ir ištvermingesnės partnerystės“, jis perspėjo: „Tai nebus tas pats santykis, koks buvo kelis dešimtmečius. Negalima būti kartu ir viduje, ir išorėje.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.01; 06:50

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Prancūzijoje tęsiasi protestai prieš pensijų reformą. Protestuotojai ketvirtadienį Paryžiuje blokavo autobusų depą, informuoja agentūra „Reuters“.
 
Vieno televizijos reporterio padarytame įraše, kuris paskelbtas tviteryje, buvo matyti, kaip policija panaudoja ašarines dujas. Protestų banga šalyje tęsiasi jau 29 dienas ir yra ilgiausia nuo 1968-ųjų. Suartėjimo tarp profsąjungų ir vyriausybės nematyti.
 
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tradicinėje savo naujametinėje kalboje sakė, jog tikisi kompromiso su darbuotojų atstovais. Tačiau kartu ji pabrėžė, kad pagrindinių reformos principų nebus atsisakyta.
 
E. Macronas siekia supaprastinti pasenusią pensijų sistemą, kurią sudaro daugiau kaip 40 skirtingų modelių. Prezidentas šią sistemą laiko nesąžininga ir per brangia. Jis nori taškų sistemos, kuri vienodai galiotų visiems prancūzams, bei pensinio amžiaus padidinimo nuo dabar 62 iki 64 metų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.03; 002:00

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentų susitikimas Paryžiuje

Prancūzijos sostinėje gruodžio 9 dieną vyks keturšalis viršūnių susitikimas, kuriuo siekiama užbaigti konfliktą Ukrainos rytuose, penktadienį pranešė prancūzų prezidentūra. Paryžiuje įvyks pirmas tiesioginis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimas, kuriame taip pat dalyvaus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas  ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, pranešė Eliziejaus rūmai. 

Žinomas Vokietijos politikos ekspertas Bonos universiteto prof. dr. Andreas Heinemann-Grüder įspėja, kad A. Merkel, E. Macronas ir V. Putinas susitikimo metu gali pasiūlyti V. Zelenskiui pasvarstyti variantą, įteisinantį Krymo aneksiją mainais už ramybę ir Ukrainos teritorinį vientisumą jo Rytuose. Jo nuomone, vargu ar A. Merkel ir E. Macronas vyktų į susitikimą, jei neturėtų jau tarpusavyje aptartų galimų kompromisų variantų. 

https://glavred.info/politics/10126247-zabyt-pro-krym-v-obmen-na-mir-na-donbasse-merkel-i-makron-mogli-tayno-dogovoritsya-s-putinym.html                                                       

https://inform-ua.info/politics/1575194931-chego-zhdat-ot-normandskoy-vstrechy-na-zapade-ozvuchyly-svo-vydenye

„Aš manau, kad susitikimas – tik proceso pradžia. Viena vertus, nereikia per daug tikėtis iš jo. Kita vertus, nemanau, kad A. Merkel ir E. Macronas sutiko susitikti be preliminarinio susitarimo įveikiant aklavietę“, – įsitikinęs politologas. Jo nuomone, kertiniu derybų klausimu taps rinkimai okupuotame Donbase. Pasak jo, V. Zelenskis, E. Macronas ir A. Merkel pasisakys už rinkimus ne su Kalašnikovo automatais, t.y., po Rusijos kariuomenės pasitraukimo ir „sukilėlių“ nuginklavimo.

„Prancūzija ir Vokietija, galbūt, pažadėjo sušvelninti sankcijas mainais už kompromisus iš Rusijos pusės. Bet ir Rusija jau pati supranta, kad Europos Sąjungoje vienybės sankcijų atžvilgiu nebėra ir nėra reikalo leistis į per didelius kompromisus. Gali būti, kad Kremlius mano taip – „o kuo jūs aplamai galite mums grasinti?“ – sakė politologas.

Kartu jis neatmetė varianto, kad A. Merkel, E. Macronas ir V. Putinas susitikimo metu gali pasiūlyti V. Zelenskiui sąlygą – „užmiršti Krymą“. „Taip gali būti. Nes visi supranta, kad niekam negali pavykti pakeisti Krymo status-quo, o visi nori nutraukti karinius susidūrimus. Rusija taip pat puikiai supranta, kad laikas bėga ne Ukrainos naudai todėl, kad kuo ilgiau žmonės Donbase gyvena ne Ukrainos jurisdikcijoje, tuo sunkiau bus sugrąžinti okupuotą regiono dalį Ukrainai“, – pabrėžė jis.

Ukrainos simboliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Sunku bus Volodymyrui Zelenskiui artimiausiu metu, kai ir be teritorinių problemų daugelis ukrainiečių nepatenkinti tragiška situacija šalyje, kai oligarchai toliau kovoja dėl valdžios.

V. Zelenskio susitikimo su V. Putinu išvakarėse šalyje anonsuojamos Maidano tipo protesto įspėjamosios akcijos prieš bet kokias nuolaidas Rusijai. Žinomas tarptautinis apžvalgininkas Andrejus Piontkovskis mano, kad V. Zelenskis kapituliuos, o gruodžio 10 d. Kijevas vėl gaus „Maidaną“, gal net kruviną ne be Kremliaus agentų pagalbos, reikalaujantį Prezidento atsistatydinimo. https://www.obozrevatel.com/politics/priglashenie-na-kazn.htm

Kam priklausys žemė

“Situacija Ukrainos viduje yra tragiška”, – komentuoja Lietuvos politologas Vadimas Volovojus. “Jeigu vertintume Ukrainą pagal kriterijus, kurie akademinėje literatūroje taikomi vadinamosioms „žlugusioms“ valstybėms, didelių skirtumų nerastume. Kitaip tariant – politinis chaosas ir netvarka, absoliutus teisinis nihilizmas (kas stipresnis, tas ir teisus), milžiniška korupcija, labai sunki ekonominė padėtis ir pan.”, – sako jis. https://m.respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/pasaulio_politika/vzelenskiui_siunciami_pavojingi_signalai/. Įdėmiai sekdamas įvykius Ukrainoje negaliu su juo nesutikti.

Šiuo metu vienas aštriausių klausimų Ukrainoje – vyriausybės siūlomas moratoriumo žemės ūkio paskirties žemės pardavimui nutraukimas.

https://lenta.ru/articles/2019/11/11/ukraine/

2000 metais 28 milijonų pajų buvo išdalinta buvusių kolūkių ir tarybinių ūkių nariams, nuo dviejų iki penkių hektarų kiekvienam iš septynių milijonų būsimų fermerių. 2001 metų spalį buvo patvirtintas Žemės kodeksas, pagal kurį visi pajai buvo paversti privatine nuosavybe, tačiau 2002 metų sausį žemės pardavimui buvo paskelbtas moratoriumas. Šiuo metu ukrainiečių nuosavybėje yra 30 mln. ha žemės, 83,5 procento – ariamos.

V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Vyriausybės teikiamame įstatymo projekte žemės pirkimo ir pardavimo moratoriumas nutraukiamas 2020 m. spalio 1 d.

Didžioji dauguma fermerių baiminasi, kad jų eksploatuojamas žemes pusvelčiui supirks neaiškios tautybės ir pilietybės oligarchai.  

Ilgametė kovotoja prieš oligarchų įsigalėjimą Ukrainoje, partijos “Batkivščina” (“Tėvynė”) ir parlamentinės frakcijos Parlamente lyderė Julija Tymošenko pareiškė, kad neleis “Zelenskiui ir Co” (suprantama, kokį “Co” ji turi omeny) įvykdyti nusikaltimą prieš Ukrainą. “Ir kas galėtų pagalvoti, kad praėjus 28 metams po referendumo už Nepriklausomybės paskelbimą (gruodžio 1 d.) mūsų pačių valdžia planuos atimti iš savo piliečių žemę! Atiduoti „rinkos“ sudraskymui paskutinį strateginį neliečiamą Ukrainos resursą. To negalima leisti! Tai būtų nusikaltimas prieš istoriją, prieš valstybę, prieš ateinančias kartas! Ir mes to neleisime! Bet kuri valdžia ateina ir išeina. O Ukraina išliks”, – parašė ji feisbuke.

Nors numatomose žemės pirkimo ir pardavimo sąlygose numatyta nemažai saugiklių, kad ji nepatektų tiems, kuriems neturėtų patekti, teisininkai įžvelgia juose daug spragų, leidžiančių juos apeiti, jau nekalbant apie tai, kad šalyje šiuo metu  vyrauja teisinis nihilizmas.

2019.12.02; 13:28

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas prieš kitą savaitę Londone vyksiantį NATO viršūnių susitikimą smarkiai užsipuolė Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną.
 
Komentuodamas šio pastabas apie NATO „smegenų mirtį“, R. T. Erdoganas penktadienį savo kalboje Stambulo universitete pareiškė, kad tai yra „ligotos ideologijos pavyzdys“. „Ką jis sako? NATO yra ištikusi smegenų mirtis. Pone E. Macronai, sakau tai Turkijoje ir pakartosiu NATO susitikime: pasitikrinkite, ar jūsų nėra ištikusi smegenų mirtis“.
 
Prancūzija dėl šių žodžių išsikvietė Turkijos ambasadorių Paryžiuje.
 
E. Macronas neseniai interviu žurnalui „The Economist“ pareiškė, NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“. Esą nevykta koordinacija tarp JAV ir kitų NATO partnerių priimant strateginius sprendimus.
 
R. T. Erdoganas ir E .Macronas prieš NATO viršūnių susitikimą susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Didžiosios Britanijos premjeru Borisu Johnsonu aptarti padėties Sirijoje. Turkija spalį įžengė į Šiaurės Siriją, pradėdama operaciją prieš kurdų kovotojus, kuriuos laiko teroristais. Ši operacija sulaukė didelės tarptautinės kritikos.
 
E. Macronas ketvirtadienį sukritikavo vienašališkus R. T. Erdogano veiksmus ir pareiškė, kad jie sukėlė grėsmę pasiekimams kovoje su „Islamo valstybe“ (IS). R. T. Erdoganas penktadienį atšovė, kad Prancūzijai Sirijoje nėra ką veikti. Be to, E. Macronas esą nieko nenutuokia apie kovą su teroru. Jis „labai nepatyręs“, – pabrėžė Turkijos vadovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.30; 05:30

Likus penkioms dienoms iki NATO viršūnių susitikimo Londone, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino karinį aljansą kalbėtis su Rusija.
 
„Ar Rusija yra mūsų priešas? Nemanau“, – sakė E. Macronas ketvirtadienį Paryžiuje po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Prancūzijos vadovas ragino sukurti „naują pasitikėjimo ir saugumo Europoje architektūrą“. Ji esą turėtų apimti ir stipresnius ryšius su Rusija.
 
E. Macronas ragino Europos NATO šalis dalyvauti Rusijos ir JAV derybose dėl naujos branduolinio nusiginklavimo sutarties. „Mes negalime pasitenkinti dvišalėmis sutartimis“, – pabrėžė jis.
 
Prezidentas patvirtino parašęs laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuriame, anot žiniasklaidos, kalbama apie tai, kad būtina įvertinti Maskvos pasiūlymą dėl branduolinių vidutinio nuotolių raketų dislokavimo moratoriumo. Šį laišką jis esą perdavęs ir visoms NATO partnerėms.
 
Rytų Europos NATO partnerės ir Vokietija skeptiškai vertina E. Macrono suartėjimą su Rusijos prezidentu. Rugpjūtį baigė galioti 1987 metais pasirašyta JAV ir Rusijos sutartis dėl branduolinių vidutinio nuotolio raketų, kai iš sutarties pasitraukė JAV, o paskui ir Rusija. Baiminamasi, kad tai gali sukelti naujas ginklavimosi varžybas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.29; 00:05

Būsimoji Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad blokas negali pakeisti NATO kaip Europos saugumo garanto. Taip ji atsakė į neseniai Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono išsakytą kritiką Aljansui.
 
Prancūzijos prezidento komentaras apie tai, kad NATO ištiko smegenų mirtis, sukėlė didelį nepasitenkinimą Vokietijoje – kanclerė Angela Merkel, nors įprastai yra santūri, šį kartą energingai stojo ginti NATO.
 
ES pradėjo įvairių iniciatyvų, kuriomis siekiama, kad lėšos gynybai būtų skiriamos nuosekliau ir efektyviau, tačiau buvusi Vokietijos gynybos ministrė U. von der Leyen trečiadienį teigė, jog NATO ir toliau, „be jokios abejonės“, išliks pagrindiniu Europos kolektyvinio saugumo garantu.
 
„ES niekada nebus karinis aljansas. ES yra visiškai kitokia“, – europarlamentarams patvirtinus naują EK sudėtį sakė U. von der Leyen.
„Matau daugybę sričių, kuriose šaukiamasi ES, o ne NATO“, – pareiškė ji, atkreipusi dėmesį į tai, kad blokas disponuoja „didele instrumentų dėže“ – prekyba, parama plėtrai ir humanitarine pagalba.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.28; 02:00

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe`as Castaneras ketvirtadienį pareiškė, kad šalis pagal gaunamų prieglobsčio prašymų skaičių pirmauja Europoje, praneša AFP.
 
„Galime konstatuoti, kad nuo spalio 20-osios Prancūzija pagal gautų prieglobsčio prašymų skaičių užima pirmąją vietą Europoje. Ir tai atsitiko tuo metu, kai apskritai į Europą atvykstančių žmonių skaičius toliau mažėja. Tad tai reikėtų laikyti statistikos anomalija, kurią turime pašalinti“, – sakė ministras.
 
 Ch. Castaneras tai pareiškė po derybų su Sakartvelo vidaus reikalų ministru Vachtangu Gomelauriu.
 
Oficialūs Prancūzijos asmenys ne kartą yra pažymėję, jog pastaraisiais metais šalyje pagal paduotų prieglobsčio prašymų skaičių pirmauja Sakartvelo ir Albanijos piliečiai. Tiek Ch. Castaneras, tiek Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pabrėžė, jog „tokia situacija nėra normali“, kadangi abi šios valstybės yra priskiriamos vadinamųjų patikimų šalių, kurių gyventojams nėra didelio pavojaus, kategorijai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.22; 00:30

Bosnija ir Hercegovina penktadienį iškvietė Prancūzijos ambasadorių po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pavadino šią Balkanų šalį „tiksinčia laiko bomba“ dėl į ją sugrįžtančių džihadistų.
 
Per interviu žurnalui „The Economist“ Prancūzijos prezidentas teigė, kad Bosnija ir Hercegovina yra pagrindinis nestabilumo Vakarų Balkanų regione šaltinis.
 
„Laiko bomba, kuri tiksi visai šalia Kroatijos ir susiduria su sugrįžtančių džihadistų problema, yra Bosnija ir Hercegovina“, – teigė E. Macronas.
 
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad ambasadorius Guillaume’as Roussonas buvo iškviestas į Bosnijos ir Hercegovinos prezidentūrą, tačiau nepateikė jo iškvietimo priežasties.
 
Tuo metu Bosnijos ir Hercegovinos premjeras Denisas Zvizdičius sureagavo pareikšdamas, kad Bosnija niekam nekelia grėsmės.
 
2015 metais bendrovės „The Soufan Group“ atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad džihadistų kovotojų iš Bosnijos ir Hercegovinos skaičius Sirijoje ir Irake siekė viso labo 300, o kovotojų iš Prancūzijos skaičius buvo gerokai didesnis – 1 700.
 
Laisvosios Europos radijo duomenimis, maždaug 110 Bosnijos ir Hercegovinos piliečių, tarp kurių 23 vyrai, yra tarp žmonių, šiuo metu laikomų kalėjimuose Sirijos šiaurėje. Kaip teigiama, kelios dešimtys vyrų jau sugrįžo į šalį  ir dauguma jų buvo teisiami.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.09; 04:00

Dėl prieštaringų Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono teiginių imigracijos tema Bulgarija kviečiasi Prancūzijos ambasadorę Sofijoje.
 
Bulgarijos užsienio reikalų ministerijos atstovė sakė, kad ambasadorė pirmadienį turės paaiškinti, ką E. Macronas turėjo omenyje kalbėdamas apie „nelegalius bulgarų ir ukrainiečių tinklus“.
 
Be to, Bulgarijos ambasadorius Prancūzijoje paprašytas įteikti protesto notą Užsienio reikalų ministerijai Paryžiuje.
 
E. Macronas praėjusią savaitę davė interviu prancūzų laikraščiui „Valeurs Actuelles“, kuriame pareiškė esąs už legalią migraciją pagal kvotas. Kartu jis pridūrė teikiąs pirmenybę legaliems migrantams iš Gvinėjos ar Dramblio Kaulo Kranto, o ne „nelegaliems bulgarų ir ukrainiečių tinklams“.
 
E. Macronas griežtos kritikos iš visų politinių stovyklų sulaukė ir dėl savo teiginių apie islamą.
 
E. Macrono žodžius apie migraciją šeštadienį paskelbė bulgarų žiniasklaida. Jie sukėlė ir aršią Bulgarijos viceprezidento Krasimiro Karakačanovo reakciją. „Niekas neturi teisės įžeidinėti bulgarų ir ukrainiečių“, – rašė jis feisbuke ir pridūrė, kad minėti teiginiai yra „dar vienas politinės arogancijos pademonstravimas“.
 
Penktadienį Prancūzijos ambasadorių jau išsikvietė Ukraina. Šis kalbėjo, kad E. Macrono žodžiai buvo paimti iš konteksto.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.04; 03:00

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasveikino Rusijos sugrįžimą į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją. Jis remia šį sprendimą (grąžinti Rusiją), pareiškė E. Macronas antradienį Asamblėjoje Strasbūre sakydamas kalbą.
 
Maskvos pašalinimas iš valstybių organizacijos būtų žingsnis atgal, kuris užkirstų kelią Rusijos piliečiams kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kalbėjo E. Macronas, pabrėždamas, kad Rusija dabar privalo laikytis savo įsipareigojimų Europos Taryboje.
 
Rusija prieš kurį laiką atgavo visas teises kaip Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos narė. Jos suspendavimas buvo reakcija į Maskvos įvykdytą Krymo pusiasalio aneksiją bei Maskvos paramą prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje. Ukrainos parlamentarai, protestuodami prieš Rusijos sugrįžimą, nedalyvavo Asamblėjos rudens sesijoje.
 
Europos Taryba buvo įsteigta 1949 metais. Jos uždavinys yra stebėti žmogaus teisių padėtį 47-iose šalyse narėse, tarp kurių yra ir Turkija, Rusija bei Ukraina. Valstybės dėl nusižengimų Europos žmogaus teisių konvencijai gali būti patrauktos atsakomybėn Europos Žmogaus Teisių Teisme.
 
Europos Taryba nėra Europos Sąjungos institucija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.02; 05:55

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yvesas Le Drianas paragino mažinti tarp Rusijos ir Vakarų tvyrančia įtampą. Šį siūlymą jis išsakė pirmadienį, Prancūzijos ministrams Maskvoje susitikus su kolegomis Rusijos ministrais.
 
„Tam atėjo laikas, tam dabar yra tinkamas metas – turėtume mažinti nepasitikėjimą“, – spaudos konferencijoje Rusijos sostinėje kalbėjo J. Y. Le Drianas.
 
Jis ir gynybos ministras Florence’as Parly’us surengė pirmąjį taip vadinamą „2+2“ formato susitikimą. Toks formatas buvo atmestas nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą.
 
„Mes atvykome respublikos prezidento vardu pasiūlyti naują pasitikėjimo ir saugumo darbotvarkę“, – teigė J. Y. Le Drianas. F. Parly’us tvirtino, „kaip svarbu yra kalbėtis vieniems su kitais ir taip išvengti nesusipratimų ir trinties“.
 
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigė, kad bandyti atstatyti ryšius yra įmanoma ir reikalinga.
 
Ryšiai tarp Rusijos ir Europos nuo 2014 metų yra smarkiai įtempti – ES ir JAV dėl Krymo aneksijos šaliai įvedė sankcijas. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas jau parodė, jog sieks atšildyti atmosferą – praėjusį mėnesį Vladimirą Putiną jis pakvietė derybų Pietų Prancūzijoje ir taip atnaujino aukšto lygio diplomatinius ryšius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.10; 08:00

Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras. EPA – ELTA nuotr.
Brazilų rašytojas Paulo Coelho atsiprašė prancūzų už savo šalies prezidento Jairo Bolsonaro žodžius apie Prancūzijos pirmąją ponią Brigitte Macron. Savo kreipimąsi literatas paskelbė antradienį tviteryje.
 
„Šiame gana liūdname įraše aš noriu atsiprašyti bičiulių prancūzų už krizę, kilusią dviejų šalių santykiuose, už isteriškus Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro pareiškimus Prancūzijos, prezidento Emmanuelio Macrono ir jo žmonos adresu“, – sakė P. Coelho.
 
Sekmadienį vienas iš J. Bolsonaro „Facebook“ sekėjų paliko jo oficialiame puslapyje komentarus apie Prancūzijos pirmosios ponios išvaizdą. Šis žmogus taip pat pasidalijo fotokoliažu, kuriame vaizduojami Brazilijos ir Prancūzijos lyderiai su savo žmonomis. “Dabar suprantama, kodėl Macronas persekioja Bolsonarą“, – skelbė užrašas šalia paveikslėlio.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
 
„Prezidente, Macronas jums tiesiog pavydi“, – pridūrė internautas.
Šis komentaras iš oficialios J. Bolsonaro paskyros sulaukė tokio atsakymo: „Nežemink vyruko, cha cha“. Brazilijos prezidento spaudos tarnyba nepatikslino, ar šie žodžiai priklauso pačiam valstybės vadovui, ar kuriam nors iš jo padėjėjų.
 
Vėliau pirmadienį Bjarice per spaudos konferenciją, skirtą Amazonijos problemoms, E. Macronas apgailestavo dėl Brazilijos lyderio J. Bolsonaro feisbuke pasirodžiusių įrašų, įžeidžiančių Prancūzijos pirmąją ponią, ir pavadino juos „labai nemandagiais“. „Tikiuosi, kad Brazilijos žmonės netrukus turės jų vertą prezidentą“, – pareiškė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.28; 03:00
 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė galintis pakviesti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į kitų metų Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą, tačiau esą neaišku, ar V. Putinas priimtų kvietimą.
 
„Aš tikrai jį pakviesčiau“, – sakė D. Trumpas, tačiau, pridūrė JAV lyderis, nežinia, ar V. Putinas priimtų tokį kvietimą.
 
„Ar jis atvyktų, ar ne, psichologiškai, manau, tai jam būtų sunku. Jis išdidus žmogus“, – apie Rusijos lyderį kalbėjo D. Trumpas.
 
D. Trumpas anksčiau žurnalistams yra pareiškęs, kad būtų tikslinga grįžti prie G-8 formato dalyvaujant Rusijai. Tokią idėją kėlė ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas. Vokietija savo ruožtu atmetė siūlymus sugrąžinti Rusiją į pasaulio galingųjų gretas.
 
G-7 – įtakingiausių išvystytos ekonomikos šalių susivienijimas, kuriam priklauso JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Japonija, Kanada ir Italija. Septyneto formato klubas egzistavo nuo 1976 iki 1997 metų.
 
Prisijungus Rusijai, jis pradėtas vadinti Didžiuoju aštuonetu. 2014 metų kovą dėl įvykių Ukrainoje Vakarų šalys nusprendė grįžti prie septyneto formato.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.27; 06:16

Didžiojo septyneto (G7) lyderiai, susitinkantys Prancūzijos mieste Bjarice, apsvarstė grįžimo prie Didžiojo aštuoneto (G8) formato dalyvaujant Rusijai klausimą. Tai sekmadienį pranešė Japonijos naujienų agentūra „Kyodo“.
 
Japonijos vyriausybės atstovas agentūrai sakė, kad G7 lyderiai aptarė šį klausimą, bet diskusijos turinys „jokiu būdu nebus atskleistas“.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir dabar Didžiajam septynetui pirmininkaujantis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienio vakarą kalbėjosi telefonu. Jie sutiko su tuo, jog būtų tikslinga, kad Rusija dalyvautų Didžiojo septyneto viršūnių susitikime 2020 metais.
 
Pasak CNN šaltinio, idėją pakviesti Rusiją 2020 metais iškėlė pats E. Macronas.
 
Didysis septynetas – įtakingiausių išvystytos ekonomikos šalių susivienijimas, kuriam priklauso JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Japonija, Kanada ir Italija. Septyneto formato klubas egzistavo nuo 1976 iki 1997 metų. Prisijungus Rusijai, jis pradėtas vadinti Didžiuoju aštuonetu. 2014 metais dėl įvykių Ukrainoje Vakarų šalys nusprendė grįžti prie septyneto formato.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.25; 09:00

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį priėmė JAV prezidentą Donaldą Trumpą iš anksto nesuplanuotiems ir dienotvarkėje neįrašytiems pietums prieš oficialų didžiojo septyneto (G7) susitikimo atidarymą Pietvakarių Prancūzijoje, pranešė Prancūzijos prezidento atstovai. Apie tai rašė AFP naujienų agentūra.
 
Netikėti pietūs, regis, buvo E. Macrono bandymas sėkmingai pradėti viršūnių susitikimą ir sušvelninti įtampą, įsivyravusią po D. Trumpo ir ES vadovų apsikeitimo grasinimais dėl prekybos muitų.
 
Abu vadovai susitiko Bjarico kurorto „Hotel du Palais“ viešbutyje. Privatūs pietūs surengti praėjus vos dienai po to, kai D. Trumpas pagrasino prancūziškam vynui pritaikyti muitų tarifus, esą atsakydamas į Prancūzijos sprendimą apmokestinti didžiausias JAV technologijų įmones.
 
E. Macronas teigė, kad vadovai aptarė „daug krizių“, vykstančių įvairiose pasaulio vietose, – diskutavo dėl Libijos, Irano, Rusijos, taip pat prekybos politikos ir klimato kaitos.
 
D. Trumpas sakė, kad abu vadovai „iš tiesų turi daug bendro“ ir juos sieja „ypatinga bendrystė“. Jis taip pat teigė manantis, kad „šį savaitgalį jie pasieks daug“, ir D. Trumpas to esą jau labai laukia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.25; 06:50

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas palaiko Baltųjų rūmų šeimininką Donaldą Trumpą, norintį grįžti prie Didžiojo aštuoneto (G8) formato dalyvaujant Rusijai. Tai antradienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis šaltiniu JAV prezidento administracijoje.
 
Kanalo duomenimis, JAV ir Prancūzijos lyderiai antradienio vakarą kalbėjosi telefonu. Jie sutiko su tuo, jog būtų tikslinga, kad Rusija dalyvautų Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime 2020 metais. Pasak CNN šaltinio, idėją pakviesti Rusiją 2020 metais iškėlė pats E. Macronas. Kanalas pažymi, kad D. Trumpas ketina apsvarstyti grįžimo prie G8 formato idėją Didžiojo septyneto viršūnių susitikime, kuris vyks Bjarico mieste Prancūzijos pietvakariuose rugpjūčio 24-26 dienomis.
 
Anksčiau antradienį D. Trumpas žurnalistams pareiškė, jog būtų tikslinga grįžti prie G8 formato dalyvaujant Rusijai.
 
Didysis septynetas (G7) – įtakingiausių išvystytos ekonomikos šalių susivienijimas, kuriam priklauso JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Japonija, Kanada ir Italija. Septyneto formato klubas egzistavo nuo 1976 iki 1997 metų. Prisijungus Rusijai, jis pradėtas vadinti Didžiuoju aštuonetu (G8). 2014 metų kovą dėl įvykių Ukrainoje Vakarų šalys nusprendė grįžti prie septyneto formato.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.21; 11:45