E. Macronas vilkina savo kelionę į Ukrainą


Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, birželio 2 d. (AFP-ELTA). Ištisus mėnesius Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atsakinėja į klausimus, kodėl jis dar neapsilankė Ukrainoje nuo tada, kai joje prasidėjo karas.
 
„Visada sakiau tą patį“, – antradienį žurnalistams Šiaurės Prancūzijoje sakė jis. „Keliausiu, kai laikas ir aplinkybės bus naudingos“.
 
Nuo vasario pabaigos stebėjęs, kaip Vakarų lyderiai vienas po kito vyksta į Kyjivą asmeniškai pasisveikinti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, dabar E. Macronas patiria vis didesnį spaudimą pasekti jų pavyzdžiu, kad parodytų savo paramą Ukrainai. Kovo ir balandžio mėnesį per rinkimų kampaniją jis minėjo įtemptą savo tvarkaraštį ir atmetė galimybę ciniškai pasinaudoti subombarduotų gatvių Ukrainos sostinėje nuotraukomis. Tačiau jo nenoras pasekti Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Boriso Johnsono, Kanados premjero Justino Trudeau ar Europos Sąjungos vadovės Ursulos von der Leyen pėdomis, kai balandžio 24 d. užsitikrino antrąją kadenciją, kelia vis daugiau klausimų.
 
Keliones į Ukrainą, žinoma, apsunkina keleivių eismui uždaryta oro erdvė, tačiau tai nesutrukdė kitiems lyderiams atvykti į Ukrainą traukiniais iš Lenkijos. Kodėl neatlikus kelionės iš Paryžiaus? Ir kada 44-erių prezidentas, mėgstantis pasipuikuoti užsienio kelionėmis, nuspręs, kad jo buvimas „naudingas“?
 
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį aiškiai perdavė Kyjivo norą, sakydamas, kad „būtų gerai, jog E. Macronas atvyktų Prancūzijos pirmininkavimo ES metu“. Paryžius pirmininkauja Europos Sąjungai šešis mėnesius rotacijos tvarka iki birželio pabaigos. “Jis galėjo tai padaryti kitą dieną po išrinkimo. Atėjo laikas tai padaryti dabar“, – trečiadienį televizijos kanalui BFM sakė dažnas kritikas buvęs Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as.
 
Krenta į akis
 
Pasak prancūzų užsienio politikos eksperto Francois Heisbourgo, tai, kad Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai iki šiol nebuvo Kyjive, krenta į akis. Teisingai ar ne, įtarinėjama, jog visi trys trokšta pasiekti susitarimą kuo greičiau nutraukti kovas, sakė F. Heisbourgas, nors E. Macronas visuomet tvirtino, kad bet kokio susitarimo sąlygos priklauso tik nuo Ukrainos.
Prancūzams nepatinka Emanuelio Makrono pasipūtimas. EPA – ELTA nuotr.
 
Prancūzijos lyderis mėgina tiesti tiltą tarp Ukrainos ir Rusijos ir vasarį prieš karą apsilankė abiejose sostinėse bei valandų valandas telefonu bendravo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir V. Zelenskiu. Dėl to jis atrodo einantis kitu keliu nei kritiškesnės šalys, tokios kaip JAV, Didžioji Britanija ir Rytų Europos valstybės, pasmerkusios V. Putiną ir įtariamus jo karo nusikaltimus.
 
E. Macronas pasisakė prieš „žodinį eskalavimą“ ir gegužę perspėjo „nežeminti“ Maskvos siekiant užbaigti konfliktą. „Nemanau, kad Prancūzija bando „įsiteikti Rusijai“ (…) bet tai, kad E. Macronas nerengia vizito, vis tiek labai keista“, neseniai tviteryje parašė buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Prancūzijoje Peteris Rickettsas.
 
V. Zelenskis kelis kartus kritikavo kolegą prancūzą, kartą pasakęs, jog E. Macronas bijo V. Putino, o jo pokalbius su Rusijos lyderiu pavadinęs „bergždžiais“. „Žinau, kad tarpininkaudamas Rusijai ir Ukrainai jis norėjo rezultatų, bet jokių rezultatų nėra“, – gegužės viduryje vienam Italijos kanalui sakė V. Zelenskis.
 
„Tai nėra abejingumas“
 
Bet kokią Prancūzijos kritiką E. Macronas laiko neteisinga ir atkreipia dėmesį į Prancūzijos gamybos sudėtingos artilerijos ir prieštankinės ginkluotės „Caesar“ pristatymus, o taip pat iškalbingą paramą sankcijoms Rusijai. Jis visuomet tikino, kad su V. Putinu kalbasi tik V. Zelenskio prašymu arba glaudžiai su juo derindamas ir kad komunikacijos kanalą su Kremliumi verta išsaugoti.
 
Kodėl V. Putinas per susitikimą Kremliuje pasodino E. Macroną kelių metrų atstumu nuo savęs. EPA-ELTA nuotr.

Naujoji Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna pirmadienį buvo pasiųsta į Ukrainą, jos kelionė vertinama kaip paramos simbolis. „Prancūzija neturi ko gėdytis, kalbant apie  įsipareigojimą Ukrainai“, – sakė buvusi prancūzų diplomatė ir Europos užsienio santykių tarybos ekspertė Marie Dumoulin. Tačiau ji sakė esanti „nustebusi“, kad savo pirmajai kelionei po rinkimų E. Macronas pasirinko ne Kyjivą.
 
Proga apsilankyti gali atsirasti vėliau šį mėnesį, artėjant birželio 23–24 d. vyksiančiam ES viršūnių susitikimui, kai 27 narių blokas nagrinės Ukrainos narystės prašymą.
 
„Tai nėra abejingumas ar nuolaidžiavimas“, – apie E. Macrono sprendimą kol kas nevykti į Kyjivą AFP aiškino Prancūzijos prezidento patarėjas. „Jis ketina ten vykti ne tam, kad pasidarytų asmenukę, o dėl ko nors konkretaus“.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.06.03; 08:05
print