Mahsa Amini. EPA – ELTA foto
Teheranas, rugsėjo 18 d. (dpa-ELTA). Irano saugumo pareigūnai per Mahsos Amini mirties metines sulaikė daugiau kaip 260 žmonių, skelbia vietos žiniasklaida.
Laikraštis „Shargh“ sekmadienį pranešė, kad visi šie asmenys buvo sulaikyti per 24 valandų laikotarpį. Pareigūnų teigimu, jie buvo sulaikyti dėl visuomenės saugumo pažeidimų, kurstymo rengti protestus ir disponavimo ginklais.
Šeštadienį buvo minimos pirmosios M. Amini mirties metinės. Prieš metus Iraną sukrėtusi žinia apie jaunos kurdės mirtį šalyje davė pradžią smurtinių protestų bangai. Artėjus metinėms Irano pajėgos ėmėsi griežtų saugumo priemonių, kad užkirstų kelią naujoms demonstracijoms.
22 m. M. Amini mirė po to, kai ją buvo sulaikiusi vadinamoji dorovės policija, kuri kaltino ją tariamai pažeidus griežtas hidžabo dėvėjimo taisykles. Manoma, kad M. Amini gyvybė užgeso, nes sulaikymo metu ji buvo žiauriai sumušta. Šis incidentas Irane pakurstė masinius dešimttūkstantinius protestus prieš represinį vyriausybės kursą bei prievartą dėvėti galvos apdangalus. Teheranas vykdė brutalų susidorojimą su šiomis akcijomis.
Mirtis. Stop. Slaptai.lt nuotr.
Teheranas, sausio 9 d. (AFP-ELTA). Irane myriop nuteisti dar trys protestų dėl kurdės Mahsos Amini mirties dalyviai, pranešė oficialus šalies teismų sistemos naujienų portalas „Mizan Online“.
Kaip rašė portalas, šie asmenys buvo nuteisti dėl tariamo „karo prieš Dievą“. Jie buvo kaltinami nužudžius tris šalies saugumo pajėgų narius.
Taip bendras myriop nuteistų demonstrantų skaičius išaugo iki 17. Iki šiol jau įvykdytos keturios egzekucijos.
Negana to, dėl sąsajų su tuo pačiu incidentu dar dviem asmenims buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės. Turimomis žiniomis, vienas iš jų yra 26-erių profesionalus futbolininkas Amiras Nasras-Azadanis – jis už grotų turės praleisti 16 metų. Iki nuosprendžio paskelbimo užsienyje buvo nerimaujama dėl jo likimo.
Iranas tikina, kad šie protestai, be kita ko, pareikalavo daugybės saugumo pajėgų narių gyvybių. Šalies valdžia teigia esanti tikra, kad neramumus pakurstė „priešiškos“ užsienio šalys ir opozicijos grupės.
Kilus protesto akcijoms, Teheranas pradėjo brutalų susidorojimą ir dėl to susilaukė naujų Vakarų sankcijų.
Masinės demonstracijos Irane prasidėjo praėjusių metų rugsėjo 16 d., kai šalį apskriejo žinia apie 22 m. M. Amini mirtį. Jauna moteris mirė po to, kai ją buvo sulaikiusi vadinamoji dorovės policija, kuri kaltino ją tariamai pažeidus griežtas hidžabo dėvėjimo taisykles. Manoma, kad M. Amini gyvybė užgeso, nes sulaikymo metu ji buvo žiauriai sumušta.
Nuo tada dešimtys tūkstančių žmonių visoje šalyje protestuoja prieš represinį vyriausybės kursą bei prievartą dėvėti galvos apdangalus.
Slaptai.lt tęsia pasakojimus apie šiandieninį Iraną. Mūsų dėmesio centre – kur link krypsta karinis Teherano ir Kremliaus bendradarbiavimas. Ar Rusijai siunčiami Irano dronai ir raketos labai pakenks nuo Maskvos agresijos besiginančiai Ukrainai? Ar Vakarai planuoja bausti Iraną už tai, kad šis bičiuliaujasi su Vladimiro Putino valdoma Rusija?
Taip pat mus domina Irane kilę protestai dėl Dorovės policijos nužudytos merginos, neva neteisingai dėvėjusios moteriškus drabužius. Ar dabartiniai neramumai pajėgūs išklibinti Irano valdžią?
Svarbu perprasti ir kitą aplinkybę: Irano ir Armėnijos draugystes tiek ekonomikos, tiek karybos srityse. Kas sieja Jerevaną ir Teheraną? Kodėl lietuviškoje spaudoje iki šiol vengiama garsiai kalbėti apie slaptą Irano – Armėnijos tandemą, nukreiptą prieš Azerbaidžaną?
Šiandien slaptai.lt skaitytojams pateikiama 4-oji dalį.
—————————————————————————
Kyjivas, gruodžio 24 d. (ELTA). Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas paragino likviduoti Irane esančias gamyklas, gaminančias Rusijai siunčiamus dronus ir raketas.
Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto
Kaip praneša „Sky News“, tai M. Podoliakas šeštadienį parašė savo tviterio paskyroje. Įraše jis apkaltino Iraną nepagarba tarptautinėms sankcijoms.
Be gamyklų naikinimo, prezidento patarėjas taip pat ragino sulaikyti už minėtos ginkluotės perdavimą atsakingus asmenis.
Kyjivas yra apkaltinęs Teheraną perdavus Rusijai 1,7 tūkst. dronų „Shahed-136“, kurie pastaruoju metu yra pasitelkiami atakuojant Ukrainos infrastruktūrą. Būta pranešimų, kad Iranas galimai planuoja patiekti Maskvai dar daugiau šių dronų ir raketų.
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
XXX
Teheranas, gruodžio 22 d. (dpa-ELTA). Ankstų ketvirtadienio rytą Irano Širazo mieste Adelio Abado kalėjime buvo pakarti trys nuteistieji už seksualinius nusikaltimus, pranešė laikraštis „Etemad“.
Pasak pranešimo, nuosprendis jau buvo paskelbtas vasarą. Nustatyta, kad praėjusiais metais pagal Irano kalendorių vyrai išžagino ir apiplėšė kelias moteris.
Žmogaus teisių aktyvistai kritikuoja Iraną, kad įvykdytų mirties nuosprendžių skaičius šalyje labai padidėjo, kai prezidentas Ebrahimas Raisi daugiau nei prieš metus pradėjo eiti pareigas. „Amnesty International“ duomenimis, vien per pirmąjį 2022 m. pusmetį mirties bausmė įvykdyta mažiausiai 250 žmonių, daugiausia už nusikaltimus, susijusius su narkotikais.
Neseniai įvykdytos dvi egzekucijos visoje šalyje vykstančių protesto demonstracijų dalyviams sulaukė tarptautinio pasmerkimo.
Viljama Sudikienė (DPA)
XXX
Briuselis, gruodžio 20 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis paragino Iraną nutraukti demonstracijų malšinimą šalyje, taip pat karinę paramą Rusijai. Jis antradienį tviteryje pareiškė, kad jo pokalbis su Irano užsienio reikalų ministru Hosseinu Amiru Abdollahianu viršūnių susitikimo Jordanijoje kuluaruose, blogėjant santykiams tarp Irano ir ES, buvo „būtinas“.
Abi pusės susitarė išlaikyti atvirus ryšio kanalus ir atkurti branduolinį susitarimą derybų Vienoje pagrindu, toliau teigė J. Borrellis.
Irano naujienų agentūros „Irna“ informacija, susitikime taip pat dalyvavo ES įgaliotinis Irano klausimais Enrique Mora ir Irano vyriausiasis derybininkas Ali Bagheris. Tai buvo pirmasis pokalbis tarp abiejų pusių šiuo lygiu nuo rugpjūčio. Pastaruoju metu ES koordinuojami pokalbiai dėl branduolinio susitarimo atgaivinimo yra įstrigę.
Praėjusią savaitę ES įvedė tolesnes sankcijas Iranui. Tai padaryta dėl Teherano vykdomo protestų šalyje malšinimo, taip pat dėl karinės paramos Rusijai kare prieš Ukrainą.
Iraną jau kelis mėnesius drebina smarkūs protestai. Juos sukėlė jaunos kurdės Mahsos Amini mirtis rugsėjo 16 dieną. Ji mirė po to, kai buvo sulaikyta moralės policijos už neva neteisingai dėvėtą galvos apdangalą.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
Ryga, gruodžio 19 d. (ELTA). Naktį iš gruodžio 18 d. į 19 d. Rusijos kariuomenė į taikius Ukrainos miestus paleido 34 iranietiškus dronus kamikadzes „Shahed“ iš naujai gautos partijos, kurią iš viso sudaro 250 šių skraidyklių.
Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kreipdamasis į Jungtinių ekspedicinių pajėgų valstybių narių vadovų susitikimą Rygoje.
„Praėjusią naktį Ukraina vėl buvo užpulta iranietiškais dronais. 34 bepiločiai „Shahed“. Konkrečiai įvardiju tiek skaičių, tiek pavadinimą. Šie dronai yra iš naujos partijos, kurią Rusija gavo iš Irano. 250 – tiek „Shahed“ dronų gavo teroristinė valstybė“, – teigė V. Zelenskis.
Pasak Ukrainos prezidento, šios skraidyklės atakoms pasitelkiamos nuolat ir yra dažnai naudojamos smūgiuojant energetikos infrastruktūrai. V. Zelenskis nurodė, kad per vieną neseniai surengtą ataką buvo paveikta daugiau kaip 20 mln. ukrainiečių. „Gruodžio 16 d. vakarą nuo elektros tinklų buvo atjungta 22,408 mln. ukrainiečių. Be vandens ir šildymo liko per 10 mln. žmonių“, – pabrėžė prezidentas.
Kaip skelbta anksčiau, naktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusija prieš Ukrainą surengė dar vieną masinę dronų kamikadzių ataką. Ukrainos ginkluotosios pajėgos numušė didžiąją daugumą šių skraidyklių.
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
XXX
Teheranas, gruodžio 19 d. (dpa-ELTA). Protestų purtomame Irane pirmadienį užfiksuoti masiniai interneto sutrikimai.
Mahsa Amini. EPA – ELTA foto
Anot pranešimų, nors šalyje buvo galima lengvai pasiekti iranietiškus domenus, tarptautiniai buvo visiškai neprieinami. Kai kurie vartotojai būgštauja, kad po jau tris mėnesius trunkančių protesto akcijų šalyje galimai buvo visam laikui užblokuota prieiga prie plačiojo žiniatinklio.
Prasidėjus protestams, šalyje jau būta masinių interneto ryšio išjungimų. Manoma, kad taip šalies valdžia siekė pažaboti demonstracijas.
Parlamentas Teherane jau daugelį metų diskutuoja apie galimybę sukurti išskirtinai nacionalinį žiniatinklį.
Pastaruoju metu į šalies gatves eina vis mažiau protestuotojų. Daugelį jų galimai šokiravo neseniai dviem protestuotojams įvykdytos mirties bausmės.
Šias demonstracijas pakurstė 22 m. kurdės Mahsos Amini mirtis. Moteris mirė po to, kai ją buvo sulaikiusi vadinamoji dorovės policija, kuri kaltino ją tariamai pažeidus griežtas hidžabo dėvėjimo taisykles. Manoma, kad M. Amini gyvybė užgeso, nes sulaikymo metu ji buvo žiauriai sumušta. Nuo tada dešimtys tūkstančių žmonių visoje šalyje protestuoja prieš represinį vyriausybės kursą bei prievartą dėvėti galvos apdangalus.
Lina Linkevičiūtė (DPA)
XXX
Teheranas, gruodžio 18 d. (AFP-ELTA). Garsenybės ir žmogaus teisių gynimo organizacijos sekmadienį paragino Iraną paleisti aktorę Taraneh Alidoosti, vieną žymiausių asmenybių, suimtų per tris mėnesius trunkantį protestų malšinimą.
Oficialioji žiniasklaida pranešė, kad 38 metų T. Alidoosti buvo suimta šeštadienį, po to, kai socialinėje žiniasklaidoje paskelbė seriją įrašų, palaikančių protestų judėjimą, be kita ko, nusiėmė galvos apdangalą ir pasmerkė protestuotojų egzekucijas.
Neramumus įžiebė 22 metų Irano kurdės Mahsos Amini mirtis po to, kai moralės policija ją apkaltino pažeidus griežtą islamo respublikos moterų aprangos kodą ir uždarė į areštinę.
Iranas kaltina JAV ir kitus „priešus“, kad šie, kurstydami demonstracijas, bando destabilizuoti šalį.
Dėl protestų buvo sulaikyti ir kiti Irano aktoriai bei žinomi veikėjai, įskaitant futbolininkus.
T. Alidoosti gana gerai žinoma tarptautiniu mastu, nes vaidino apdovanojimus pelniusiuose režisieriaus Asgharo Farhadi filmuose, įskaitant „Oskarą“ pelniusį 2016 metų filmą „The Salesman“ („Komivojažierius“). Taip pat ji dalyvavo šių metų Kanų kino festivalyje reklamuodama filmą „Leila‘s Brothers“ („Leilos broliai“), kuriame atliko pagrindinį vaidmenį.
Irano kariuomenė. EPA – ELTA nuotr.
Jos kolegė aktorė Golšifteh Farahani, pavadinusi ją „drąsia Irano aktore“, atkreipė dėmesį į jos areštą „Instagram“ įraše, įdėjusi jųdviejų bendrą nuotrauką ir persišką grotažymę „Išlaisvinkite Taraneh Alidoosti“. Po nesutarimų su valdžios institucijomis G. Farahani šiuo metu gyvena išeivijoje.
Toronto tarptautinio kino festivalio vadovas Cameronas Bailey pavadino T. Alidoosti „viena talentingiausių ir labiausiai pripažintų Irano aktorių“. „Tikiuosi, kad netrukus ji bus laisva ir toliau atstovaus Irano kino stiprybei“, – rašė C. Bailey tviteryje.
Žymi iraniečių kilmės britų aktorė Nazanin Boniadi socialinėje žiniasklaidoje taip pat palaikė T. Alidoosti, sakydama, kad ji buvo suimta už tai, kad „solidarizuodamasi su protestuotojais paskelbė savo nuotrauką be privalomo hidžabo“.
Živilė Aleškaitienė (AFP)
XXX
Kyjivas, gruodžio 15 d. (ELTA). Rusijos ir Irano bepilotėse skraidyklėse yra užsienyje pagamintų detalių, todėl reikia dėti visas pastangas, kad būtų nutrauktos jų tiekimo grandinės.
Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Trofėjinės ir perspektyvios ginkluotės ir karinės technikos tyrimų centro atstovas pulkininkas Oleksandras Zaruba, praneša „Ukrinform“.
Dronai kamikadzės. EPA-ELTA nuotr.
„Pastarojo meto atakoms prieš Odesos kritinės infrastruktūros objektus, vakarykštei atakai prieš Kyjivą buvo naudojamos bepilotės skraidyklės „Shahed-136“, gaminamos Irane. Nupirktos Rusijos armijai vadinamos „Geran-2“. Šiuos dronus specialistai identifikuoja pagal būdingą sparno formą, variklį ir kitas detales. Mes konstatavome, kad juose yra užsienyje pagamintų komponentų“, – pažymėjo kariškis.
Centro ekspozicijoje buvo demonstruojami keli trofėjiniai Rusijoje ir Irane pagamintų bepiločių skraidyklių ir jų elementų pavyzdžiai. Šiuos dronus Rusija naudoja kare prieš Ukrainą.
Pasak O. Zarubos, beveik visi Rusijos dronų komponentai, užtikrinantys fotografavimą ir filmavimą, aparato valdymą ore, duomenų perdavimą įvairiais kanalais ir GPS navigaciją, yra užsienietiškos kilmės.
Stasys Gimbutis (ELTA)
Niujorkas, gruodžio 14 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Tautos (JT) dėl brutalių veiksmų prieš protesto judėjimą šalyje iš JT Moterų teisių komisijos pašalino Iraną. Už tai trečiadienį balsavo 29 JT Ekonominės ir Socialinės Tarybos (ECOSOC) narės. Aštuonios valstybės, įskaitant Kiniją ir Rusiją, buvo prieš, o 16 susilaikė.
Pašalinti Iraną iš Moterų teisių komisijos pasiūlė JAV, tam reikėjo paprastos balsų daugumos. Atitinkamoje rezoliucijoje teigiama, kad vadovybė Teherane vis labiau pažeidinėja „moterų ir mergaičių teises, įskaitant teisę laisvai reikšti nuomonę – ir tai daro naudodama perdėtą smurtą“.
Po jaunos kurdės Mahsos Amini mirties rugsėjo 16-ąją Iraną drebina protestų banga. Jauna moteris mirė, kai buvo sulaikyta dorovės policijos, nes esą netinkama dėvėjo galvos apdangalą.
Kamala Harris. EPA – ELTA nuotr.
Moterys protestuose prieš vadovybę Teherane vaidina svarbų vaidmenį.
Lapkričio pradžioje JAV viceprezidentė Kamala Harris pareiškė, jog JAV su kitomis šalimis sieks, kad Iranas būtų pašalintas iš JT Moterų teisių komisijos. Iranas į šią instituciją, kuri kovoja už lyčių lygybę ir moterų teisių skatinimą, buvo išrinktas laikotarpiui nuo 2022 iki 2026 metų.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Londonas, gruodžio 13 d. (AFP-ELTA). Jungtinė Karalystė (JK) antradienį pranešė, kad skelbia naujas sankcijas Rusijai ir Iranui.
Anot Londono, į sankcijų sąrašus įtraukiama 12 Rusijos aukšto rango kariuomenės pareigūnų, įskaitant generolą majorą Robertą Baranovą, kuris, kaip manoma, vadovauja kare prieš Ukrainą dalyvaujančiam padaliniui, programuojančiam sparnuotųjų raketų trajektorijas, ir keturi iraniečiai, susiję su dronų gamyba ir tiekimu Rusijai, kuri šiuos įrenginius pasitelkia Ukrainoje.
JK Užsienio reikalų, Sandraugos ir plėtros biuro (FCDO) teigimu, nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios vasario 24 d. Ukrainoje jau žuvo daugiau kaip 6 tūkst. civilių, o jų žūtis daugiausiai lėmė Maskvos raketų ir artilerijos smūgiai. Biuras kalbėjo apie tyčines atakas prieš civilius asmenis ir civilinius objektus, kuriose, anot jo, svarbų vaidmenį taip pat vaidina ir Rusijai tiekiami Irano gamybos dronai.
Dėl karo Ukrainoje JK sankcijų sąrašuose iki šiol jau yra atsidūrę šimtai fizinių ir juridinių asmenų.
Lina Linkevičiūtė (AFP)
Parengta remiantis DPA, ELTA, AFP, Slaptai.lt informacija
Mahsa Amini. EPA – ELTA foto
Teheranas, gruodžio 6 d. (dpa-ELTA). Irane dar penki demonstrantai buvo nuteisti mirties bausme dėl šalyje tebesitęsiančių prieš režimą nukreiptų protestų, antradienį pranešė Teisingumo departamento atstovas spaudai Masoudas Setayešis.
Pasak naujienų agentūros ISNA, M. Setayešis teigė, kad jie buvo nuteisti už tai, jog dalyvavo nužudant saugumo pareigūną. Jie galės pateikti apeliaciją.
11 kitų asmenų, įskaitant tris jaunesnius nei 18 metų, už tą patį nusikaltimą buvo nuteisti ilgomis įkalinimo bausmėmis. M. Setayešis sakė, kad 1 200 protestuotojų buvo paleisti iš areštinės.
Kartuvės
Aktyvistai ir liudytojai pranešė, kad antradienį protestai tęsėsi. Demonstrantai Teherane šaukė: „Mirtis diktatoriui“ ir „Mes nebenorime islamo respublikos“. Pranešimų apie susirėmimus su saugumo pajėgomis kol kas negauta.
Aktyvistai paragino verslininkus prisijungti prie jų protestų pirmąsias tris šios savaitės dienas, siekiant sustabdyti šalies ekonomiką.
Jie teigė, kad prie protestų prisijungė daug prekybininkų, tačiau valstybinė žiniasklaida pranešė, kad sąlygos šalies turgavietėse yra „normalios“, ir paskelbė atidarytų parduotuvių nuotraukų.
Žmogaus teisių organizacijų duomenimis, per protestus, kurie prasidėjo rugsėjo viduryje, reaguojant į jaunos kurdės Mahsos Amini mirtį areštinėje, žuvo 470 protestuotojų, o 18 tūkst. buvo sulaikyti. M. Amini buvo apkaltinta griežto šalies moterų aprangos kodo pažeidimais.
Iranas. Nacionalinė vėliava
Niujorkas, lapkričio 25 d. (dpa-ELTA). Irane per protestus, kuriuos pakurstė 22 m. kurdės Mahsos Amini mirtis, jau žuvo mažiausiai 445 žmonės, penktadienį pranešė JAV veikianti žmogaus teisių organizacija „Human Rights Activists News Agency“ (HRANA).
HRANA skaičiavimu, tarp žuvusiųjų yra 63 vaikai. Tuo metu sulaikytųjų skaičius siekia 18 170. Organizacijos teigimu, protesto akcijų būta 156 šalies miestuose. Mahsa Amini. EPA – ELTA foto
Masinės demonstracijos Irane prasidėjo rugsėjo 16 d., kai šalį apskriejo žinia apie M. Amini mirtį.
Jauna moteris mirė po to, kai ją dėl tariamų hidžabo dėvėjimo taisyklių pažeidimų buvo sulaikiusi vadinamoji dorovės policija. Po sulaikymo M. Amini komos būsenos buvo išgabenta į ligoninę, kur po trijų dienų buvo konstatuota jos mirtis. Manoma, kad moters gyvybė užgeso, nes sulaikymo metu ji buvo žiauriai sumušta.
Nuo tada dešimtys tūkstančių žmonių visoje šalyje protestuoja prieš represinį vyriausybės kursą bei prievartą dėvėti galvos apdangalus. Irano saugumo pajėgos šias akcijas brutaliai malšina.
Mahsa Amini. EPA – ELTA foto
Teheranas, spalio 7 d. (AFP-ELTA). Iranas keičia versiją dėl Mahsos Amini mirties: dabar teigiama, kad moteris mirė dėl jai prieš daugybę metų atliktos operacijos, o ne dėl, kaip įtariama, mirtinų smūgių į galvą.
22 m. M. Amini mirtis Irane pakurstė masinius protestus, kurie jau pasiglemžė beveik 100 gyvybių. Jauna moteris mirė praėjus trims dienoms po to, kai ją dėl tariamų hidžabo dėvėjimo taisyklių pažeidimo buvo sulaikiusi vadinamoji dorovės policija. Netrukus po sulaikymo M. Amini komos būsenos buvo išgabenta į ligoninę. Manoma, kad sulaikymo metu ji buvo žiauriai sumušta.
Tačiau Iranas kategoriškai nesutinka su tokia įvykių versija ir iš pradžių tvirtino, kad M. Amini mirė, nes patyrė infarktą. Dabar Teheranas tikina, neva moters mirtis susijusi su „jai dėl smegenų auglio atlikta operacija, kai jai buvo aštuoneri“.
M. Amini tėvai yra pateikę skundą dėl sulaikyme dalyvavusių pareigūnų, o vienas Irake gyvenančių žuvusiosios pusbrolių naujienų agentūrai AFP sakė, kad ji mirė dėl stipraus smūgio į galvą.
Po žinių apie M. Amini mirtį Irane prasidėjo didžiausi protestai per beveik trejus metus. Valdžios pareigūnai su jais žiauriai susidoroja ir naudoja mirtiną jėgą. Nors demonstracijų metu gyvybės neteko dar keletas jaunų moterų, tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ turi duomenų, kad jų artimieji šalyje verčiami įrašyti „prisipažinimus“, jog atsakomybė nukristų nuo valdžios pečių.
Vykdydamas susidorojimą su protestais, Teheranas šalyje užblokavo prieigą prie socialinių tinklų, įskaitant platformas „Instagram“ ir „WhatsApp“. Osle veikiančios žmogaus teisių organizacijos „Iran Human Rights“ (IHR) skaičiavimu, per protesto akcijas jau žuvo mažiausiai 92 protestuotojai. „Amnesty International“ neseniai skelbė turinti informacijos, kad šalies saugumo pajėgos gavo nurodymus žiauriai susidoroti su demonstracijomis ir nevengti protestuotojų mirčių.
Vašingtonas, spalio 4 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Valstijos paskelbė apie naujas sankcijas Iranui. Tai reakcija į smurtinius veiksmus prieš „taikius demonstrantus“ šalyje, pirmadienį Vašingtone pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas. Anot jo, jau šią savaitę Vašingtonas įves tolesnes sankcijas „asmenims, kurie vykdo smurtą prieš taikius demonstrantus“.
Detalių J. Bidenas neįvardijo, tačiau pabrėžė, kad JAV „ir toliau trauks atsakomybėn Irano pareigūnus bei rems iraniečių teisę į taikius protestus“.
Vašingtonas jau rugsėjo pabaigoje įvedė naujas sankcijas Irano dorovės policijai ir virtinei saugumo pareigūnų. JAV prezidentas dabar neslėpė savo „didelio susirūpinimo“ pranešimais dėl „vis brutalesnių veiksmų prieš demonstrantus Irane, įskaitant studentus ir moteris“. JAV remia Irano moteris ir visus Irano piliečius, kurių drąsa yra „įkvėpimas pasauliui“, – kalbėjo J. Bidenas.
Prieš tai Baltųjų rūmų atstovė Karin Jean-Pierre pareiškė, kad JAV „sunerimusios ir pasipiktinusios“ dėl Irano institucijų vykdomo studentų protestų malšinimo.
Naktį į pirmadienį Teherano Šarifo universitete kilo smarkūs susirėmimai. Policija čia prieš 200 demonstrantų panaudojo ašarines dujas. Irano dvasinis lyderis ajatola Ali Chamenėjus dėl beveik tris savaites trunkančių protestų kaltina JAV ir Izraelį.
Protestus Irane sukėlė 22-ejų Mahsos Amini mirtis. Jauna kurdė rugsėjo 13-ąją buvo sulaikyta dorovės policijos, nes ji ne pagal taisykles dėvėjo musulmonišką galvos apdangalą. Jauna moteris po sulaikymo neaiškiomis aplinkybėmis susmuko policijos nuovadoje ir po trijų dienų ligoninėje mirė.
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khameni. EPA – ELTA foto
Teheranas, spalio 3 d. (AFP-ELTA). Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pirmadienį apkaltino pagrindinius priešus JAV ir Izraelį kurstant neramumus Islamo respublikoje po kurdės Mahsos Amini mirtis.
„Aš aiškiai sakau, kad šias riaušes ir nesaugumą sukūrė Amerika ir okupacinis neteisėtas sionistų režimas, taip pat jų apmokami agentai, padedami kai kurių išdavikų iraniečių užsienyje“, – sakė jis, pirmą kartą viešai komentuodamas M. Amini mirties sukeltus neramumus.
„Jaunos moters mirtis sudaužė mūsų širdis, bet nenormalu, kad kai kurie žmonės be įrodymų ar tyrimo pavertė gatves pavojingomis, degina Koraną, plėšia hidžabus, padega mečetes ir automobilius“, – pridūrė aukščiausiasis vadovas.
Protestai tęsiasi jau trečią savaitę nuo rugsėjo 16 d., kai buvo paskelbta, kad 22 metų Irano kurdė M. Amini mirė po kelių dienų, kai buvo sulaikyta už tariamą griežto šalies aprangos kodo pažeidimą. A. Khamenei sakė, kad „policija privalo sutramdyti nusikaltėlius ir užtikrinti visuomenės saugumą“. “Silpninti policiją reiškia stiprinti nusikaltėlius. Tie, kurie puola policiją, palieka žmones neapsaugotus nuo nusikaltėlių, smogikų ir vagių“, – kalbėjo jis.
Iranas ne kartą kaltino išorės jėgas, ypač Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes, kurstant protestus visoje šalyje. Penktadienį žvalgybos ministerija pranešė, kad buvo suimti devyni užsieniečiai, tarp jų Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų ir Lenkijos piliečiai.
Irano prezidentas Ebrahimas Raisis. EPA – ELTA foto
Teheranas, rugsėjo 28 d. (dpa-ELTA). Irano prezidentas Ebrahimas Raisis antivyriausybinius protestus pavadino sąmokslu prieš šalies politinę vadovybę.
„Tai priešų sąmokslas prieš Irano vadovybę, nes jie jaučia sistemos dominavimo, įtakos ir pažangos grėsmę“, – sakė jis trečiadienį vyriausybės posėdyje. Naujajai šalies kartai esą reikia aiškinti apie šį dominavimą – užuot protestavusi ji esą turi didžiuotis šiais laimėjimais.
Jau daugiau kaip dešimt dienų Irane vyksta smarkūs protestai prieš islamo sistemą ir sistemingą jos vykdomą moterų diskriminaciją.
Protestus sukėlė 22 metų Mahsos Amini mirtis. Ji buvo sulaikyta dorovės policijos dėl nusižengimų griežtiems islamo aprangos reikalavimams ir rugsėjo 16-ąją neaiškiomis aplinkybėmis mirė. Demonstrantai kalba apie policijos smurtą, institucijos tai kategoriškai neigia ir tvirtina, kad jauna moteris mirė dėl širdies problemų.
Vyriausybė, teisėsauga ir saugumo pajėgos mano, su protestais susiję užsienio apmokami samdiniai ir ketina toliau juos nuožmiai malšinti.
Iranas. Nacionalinė vėliava
Oslas, rugsėjo 23 d. (AFP-ELTA). Mažiausiai 50 žmonių žuvo per Irano saugumo pajėgų susidorojimą su protestais, kilusiais po Mahsos Amini mirties, kai ji buvo sulaikyta moralės policijos, penktadienį pranešė nevyriausybinė organizacija.
Osle įsikūrusi Irano žmogaus teisių nevyriausybinė organizacija pranešė, kad aukų skaičius išaugo, kai ketvirtadienio vakarą Rezvanšaro mieste šiaurinėje Gilano provincijoje nuo saugumo pajėgų paleistos ugnies žuvo šeši žmonės. Kitos mirtys užfiksuotos Babolyje ir Amolyje, taip pat šiaurės Irane.
Demonstracijos prasidėjo prieš savaitę, nuo tada protestai vyko maždaug 80 miestų ir gyvenamųjų centrų. Teisių grupės taip pat atkreipė dėmesį į mirtis šiauriniame Kurdistano regione, iš kurio buvo kilusi M. Amini.
„Iki šiol žuvo mažiausiai 50 žmonių, žmonės ir toliau protestuoja dėl savo pagrindinių teisių ir orumo“, – naujienų agentūrai AFP sakė Tarptautinės žmogaus teisių gynimo tarnybos direktorius Mahmoodas Amiry-Moghaddamas. „Tarptautinė bendruomenė turi paremti Irano žmones, protestuojančius prieš vieną represyviausių mūsų laikų režimų“, – pridūrė jis.
Irano valdžios paskelbtas oficialus susirėmimų aukų skaičius išlieka mažiausiai 17 žmonių, įskaitant penkis saugumo darbuotojus.
