Helsinkis, gegužės 17 d. (AFP-ELTA). Suomijos įstatymų leidėjai antradienį didžiule balsų dauguma nubalsavo už prisijungimą prie NATO, kaip atgrasymą nuo Rusijos agresijos, ir sudarė sąlygas artimiausiomis dienomis pateikti bendrą su Švedija paraišką.
Po pusantros dienos trukusio debatų maratono 188 iš 200 parlamento narių balsavo už narystę NATO – tai dramatiškas posūkis nuo Suomijos karinio neprisijungimo politikos, trukusios daugiau nei 75 metus. „Šįvakar pasirašysime paraiškos laišką dėl narystės NATO“, – visuomeniniam transliuotojui YLE sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto. „Tuomet galbūt rytoj, kartu su Švedija, Suomijos ambasadorius NATO pateiks laišką NATO“, – sakė jis.
Suomiją, turinčią 1 300 km ilgio sieną su Rusija, sukrėtė Rusijos invazija į kitą kaimynę – Ukrainą. „Mūsų saugumo aplinka iš esmės pasikeitė“, – pirmadienį, prasidėjus diskusijoms, parlamentui sakė Suomijos premjerė Sanna Marin. „Vienintelė šalis, kuri kelia grėsmę Europos saugumui ir dabar atvirai kariauja agresijos karą, yra Rusija“, – sakė ji.
Suomija daugiau nei šimtmetį buvo Rusijos imperijos dalis ir įgijo nepriklausomybę 1917 metais. Tada 1939 m. ją užpuolė Sovietų Sąjunga.
Per kruviną Žiemos karą suomiai įnirtingai kovėsi, bet galiausiai buvo priversti perleisti didžiulį savo rytinės Karelijos provincijos ruožą sudarę taikos sutartį su Maskva. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai suomių nori stoti į Aljansą – beveik tris kartus daugiau nei prieš vasario 24 d. pradėtą karą Ukrainoje.
Švedija pirmadienį paskelbė oficialiai ketinanti pateikti paraišką dėl narystės NATO, o antradienį užsienio reikalų ministrė Ann Linde pasirašė prašymą.
Pirmiausia pacituosiu Amerikos prezidentą. Labai jau pažymėtinas jo pasisakymas apie Rusiją!
„Daugiau nei prieš dvidešimt metų… aš ryžtingai simpatizavau rusų tautai… tikėjausi, kad Rusija išspręs savo pačios problemas ir kad jos vyriausybė galų gale taps taikinga vyriausybe, išrinkta laisvu balsavimu, kuri nesikėsins į savo kaimynų vientisumą. O šiandien viltis arba dingo, arba atidėta iki geresnių dienų. Toji šalis, kaip supranta kiekvienas, kam užtenka drąsos pažvelgti faktams į akis, valdoma tokios absoliučios diktatūros, kokią sunku surasti pasaulyje. Ji… įsibrovė į kaimynės, kuri troško tik vieno – gyventi taikiai kaip demokratinė šalis, laisva ir žvelgianti pirmyn šalis, teritoriją“.
Lietuviai mėgsta iš ko nors imti pavyzdį. Žengiant į rinkos ekonomiką, kai kuriuos Lietuvos politikus žavėjo švediškojo socializmo modelis, tvirtinę, kad tai „socializmas su žmogiškuoju veidu“.
Paskui mus traukė Norvegijos socialinės politikos ir socialinio aprūpinimo sistema, nors ji labiau pritaikoma tik esant skandinaviškiems uždarbiams ir norvegiškoms kainoms.
Nenustojame liaupsinti bekompromisę suomių kovą už nepriklausomybę ir deramą atkirtį sovietų invazijai 1940-1941 m. Žiemos kare. Esą jie prarado teritorijų, bet neprarado laisvės.