Mirtis. Stop. Slaptai.lt nuotr.
JAV ir Didžioji Britanija sureagavo į „Azovo“ pulko pareiškimą, kad Rusija panaudojo cheminį ginklą Mariupolyje, praneša antradienį UNIAN.
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pareiškė, kad jau tikrina šią informaciją kartu su partneriais.
„Bet koks tokio ginklo panaudojimas bus negailestinga šio konflikto eskalacija, ir mes reikalausime, kad Putinas ir jo režimas atsakytų už tai“, – parašė ji tviteryje.
JAV gynybos departamento spaudos sekretorius Johnas Kirby`is televizijos kanalui CNN pareiškė: „Pentagonas negali patvirtinti pranešimų, kad Rusija panaudojo Mariupolyje cheminį ginklą, bet jie, jeigu yra teisingi, kelia didelį susirūpinimą ir atspindi mūsų būgštavimus, kad Rusija gali panaudoti Ukrainoje įvairias riaušių slopinimo priemones, tarp jų – ašarines dujas, sumaišytas su nuodingosiomis medžiagomis“.
Pasak jo, Pentagonas atidžiai stebi situaciją.
Pirmadienį Mariupolyje kovojantis „Azovo“ pulkas pranešė, kad okupantai mieste panaudojo nežinomos kilmės nuodingąją medžiagą.
Oleksijus Arestovyčius
Kyjivas, balandžio 7 d. (ELTA). Rusijos antskrydžiai Ukrainoje dabar daugiausiai nukreipti į šalies rytus. Tai pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius, kurį cituoja portalas „Sky News“.
Pasak jo, čia Rusijos kariai bando apsupti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
O. Arestovyčius kartu nurodė, kad pietinis Mariupolio uostamiestis vis dar laikosi, o Rusijos pastangos apsupti ukrainiečių karius šalies rytuose bus bergždžios. „Situacija kontroliuojama“, – nacionalinei televizijai sakė jis.
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija anksčiau patvirtino informaciją, kad dabar Rusija daugiausiai dėmesio skiria Ukrainos rytams. Ministerija pridūrė, kad Rusijos pajėgoms trūksta motyvacijos ir išteklių.
Mariupolis nepasiduoda. EPA – ELTA foto
Doneckas, balandžio 7 d. (AFP-ELTA). Prorusiškų separatistų pareigūnas Rytų Ukrainoje ketvirtadienį pripažino, kad ginkluoti civiliai kovoja kartu su Ukrainos armija apgultame Mariupolio mieste.
Eduardas Basurinas, aukšto rango pareigūnas apsišaukėliškoje separatistinėje Donecko tvirtovėje, primetė, kad kovose dalyvauja iki 3500 Ukrainos karių, jo teigimu, susitelkusių aplink miesto „Azovstal“ geležies ir plieno gamyklas bei uostą. „Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad kai kurie Mariupolio gyventojai taip pat kovoja su ginklu rankose. Todėl šis skaičius gali būti didesnis”, – sakė jis per Rusijos televiziją.
Mariupolyje, esančiame strategiškai svarbioje vietoje pietryčiuose tarp Rusijos okupuoto Krymo ir prorusiškų separatistinių regionų Ukrainos rytuose, vyko vieni aršiausių Maskvos pajėgų puolimų. Gyventojai pasakoja apie visiškus sugriovimus ir sunkias sąlygas. Miesto gyventojų skaičius sumažėjo nuo 400 tūkst. prieš karą iki maždaug 120 tūkst. šiandien.
Aleksejus Arestovičius – Politeka televizijos svečias
Kyjivas, balandžio 2 d. (dpa-ELTA). Rusijos karinės pajėgos, Ukrainos duomenimis, savo atakas koncentruoja į rytuose esančias teritorijas.
Oro antskrydžiai vykdomi prieš Mariupolio, Charkivo, taip pat Černihivo miestus, per valstybinę televiziją sakė prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius. Atakos esą nukreiptos ne tik prieš ginklų pramonę, bet ir prieš gyvenamąsias teritorijas. To nepriklausomai patikrinti negalima.
„Priešas“ mėgina Černihivą paversti antruoju Mariupoliu, sakė O. Arestovyčius. Mariupolio uostamiestis praėjusiomis savaitėmis buvo smarkiai sugriautas. Tačiau Černihivą dar galima pasiekti sausumos keliu. „Gyventojai gali palikti miestą“, – teigė patarėjas. Anot jo, ir toliau smarkių mūšių tikimasi Rytų Ukrainoje.
Tuo tarpu šiaurėje ir šiaurės rytuose rusų kariai esą nustumti valstybinės sienos link. Ukrainos daliniai apie Kyjivą atsikovojo daugiau kaip 30 kaimų.
Sumų srities Ukrainos šiaurės rytuose administracijos vadovas Dmytras Šyvyckis „Telegram“ kanale rašė, kad rusų kariai į Rusiją transportuoja karinę techniką.
Vladimiro Putino fizionomija
Niujorkas, kovo 30 d. (ELTA). Nuo vasario 24 d. Rusija paleido į Ukrainą daugiau kaip 1 200 balistinių, sparnuotųjų ir viršgarsinių raketų, iš jų 467 – į gyvenamuosius rajonus.
Kaip praneša UNIAN, tai antradienį JT Saugumo Tarybos posėdyje, skirtame Rusijos agresijai prieš Ukrainą, pareiškė Ukrainos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Serhijus Kislica.
„Žlugus pirminiam žaibo karo planui, Rusijos kariuomenė perėjo prie plano „B“. Šiame plane numatoma sukelti humanitarinę katastrofą visoje Ukrainoje ir sunaikinti mano šalies žemės ūkio potencialą siekiant įbauginti Ukrainos politinę vadovybę ir tautą ir priversti jas kapituliuoti“, – sakė diplomatas.
Anot S. Kislicos, Kremliaus „įrankių rinkinys platus ir nepaprastai žiaurus, jis apima tyčinį gyvenamųjų rajonų ir kritinės infrastruktūros griovimą, visos šalies apšaudymą raketomis, miestų apgultį, terorą prieš taikius gyventojus, jų grobimą ir žudymą“.
„Mariupolis yra kraujuojanti žaizda Europos širdyje. Vietos valdžios duomenimis, ten žuvo mažiausiai 5 tūkst. gyventojų. Beveik 150 tūkst. žmonių tebėra apsiausti, neturi jokių sąlygų gyventi. Juos reikia evakuoti, bet ne į agresorės teritoriją. Apie 40 tūkst. ukrainiečių prievarta išvežta į Rusiją ir Baltarusiją“, – pažymėjo Ukrainos atstovas.
S. Kislica pabrėžė, kad susitarimas dėl saugumo garantijų Ukrainai gali būti pasirašytas tik po to, kai Rusijos kariuomenė grįš į pozicijas, kuriose ji buvo šių metų vasario 23 d.
Ultimatumas
Kyjivas, kovo 21 d. (AFP-ELTA). Ukraina atmetė ultimatumą atiduoti apgultą Mariupolio uostamiestį Rusijos pajėgoms, pirmadienį Ukrainos žiniasklaidai pranešė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja.
„Negali būti jokių kalbų apie ginklų sudėjimą. Apie tai jau informavome Rusiją“, – laikraščiui „Ukrainska pravda“ sakė Iryna Vereščuk.
„Tai sąmoninga manipuliacija ir reali įkaitų ėmimo situacija“, – pridūrė ji apie šį reikalavimą.
Vėlų sekmadienio vakarą Rusija pateikė ultimatumą ir paragino miesto gynėjus pasiduoti iki pirmadienio 5 val. ryto.
„Raginame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinius, teritorinės gynybos batalionus, užsienio samdinius nutraukti karo veiksmus, sudėti ginklus ir humanitariniais koridoriais, dėl kurių susitarta su Ukrainos puse, vykti į Kyjivo kontroliuojamas teritorijas“, – sakė Rusijos nacionalinio gynybos valdymo centro vadovas Michailas Mizincevas. Mariupolis. Nuolat apšaudomas miestas
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad jei bus susitarta dėl pasidavimo, ji atidarys humanitarinius koridorius, kad gyventojai galėtų išvykti iki 10 val. ryto.
Ji teigė, kad kontrolės punktuose laukia „patogūs autobusai“, kuriais pabėgėliai bus vežami į įvairias paskirties vietas, ir kad visi atvykstantys į Rusiją gaus tris karštus patiekalus per dieną ir visą parą teikiamą medicininę pagalbą.
Beveik 60 tūkst. „išgelbėtų Mariupolio gyventojų“ jau yra Rusijoje, sakoma pranešime, „dabar atvirai kalbantys apie visus Mariupolio valdžios įvykdytus masinius žiaurumus ir nusikaltimus“.
Tačiau „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše I. Vereščiuk sakė, kad rusai „ir toliau elgiasi kaip teroristai“.
Mariupolis – po barbarų atakų
„Jie sako, kad sutarta dėl humanitarinio koridoriaus, o ryte bombarduoja evakuacijos vietą“, – sakė ji.
Mariupolio pareigūnai teigė, kad okupantų kariai taip pat prievarta išvežė apie tūkstantį gyventojų į Rusiją ir atėmė iš jų ukrainietiškus pasus – t .y. galimai įvykdė karo nusikaltimą.
I. Vereščuk komentaruose laikraščiui „Ukrainska pravda“ teigė, kad vaikai „grobiami“ iš vaikų namų.
„Kad suprastumėte: 350 vaikų prievarta išvežami į Rusiją, neleidžiant mums jų pasiimti, – sakė ji. – Mes aiškiai prašome: duokite mums koridorių, ir rašome, į kokius vaikų namus jie vyksta ir kodėl. Jie iš karto išvežė tuos vaikus į Rusiją. Tai yra terorizmas“.
Mariupolio apšaudymas
Kyjivas, kovo 16 d. (dpa-ELTA). Rusijos pajėgos, Ukrainos duomenimis, bombardavo teatrą Mariupolio uostamiestyje, kuriame buvo šimtai žmonių. Duomenų apie galimas aukas kol kas nėra.
„Dar vienas siaubingas karo nusikaltimas Mariupolyje, – trečiadienį tviteryje rašė užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. – Smarki rusų ataka prieš dramos teatrą, kur slėpėsi šimtai nekaltų civilių“. Pastatas esą visiškai sugriautas. „Rusai turėjo žinoti, kad tai buvo civilių slėptuvė“. Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.
„Vis dar neįmanoma suvokti šio siaubingo ir nežmogiško nusikaltimo masto“, – pareiškė miesto valdžia „Telegram“ tinkle. Sugriautas pagrindinis pastatas ir įėjimas į rūsį.
Mariupolį jau kelias savaites yra apsupusios rusų pajėgos. Jis apšaudomas iš kelių pusių. Šimtai tūkstančių žmonių čia įstrigę katastrofiškomis sąlygomis.
Mariupolis. Nuolat apšaudomas miestas
Kyjivas, kovo 13 d. (ELTA). Ukrainos Mariupolio miesto taryba sekmadienį pranešė, kad per Rusijos aviacijos antskrydžius žuvo 2 187 miesto gyventojai, informuoja leidinys „Ukrainskaja pravda“. Mariupolio apšaudymas
Pasak tarybos atstovų, per pastarąsias 24 valandas taikus miestas buvo bombarduojamas mažiausiai 22 kartus, numesta jau apie 100 aviacinių bombų.
Pranešama, kad Rusijos pajėgos sąmoningai taikosi į gyvenamuosius namus, žmonių susibūrimo vietas, naikina miesto infrastruktūrą.
Mariupolyje užblokuota apie 400 tūkst. žmonių. Čia jie gyvena be maisto, vandens ir elektros.
Mariupolis, kovo 11 d. (dpa-ELTA). Apsiaustame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje žuvusių civilių skaičius, Ukrainos duomenimis, išaugo iki 1 582. Humanitarinė padėtis Mariupolyje katastrofiška, sakoma penktadienio vakare žinių kanale „Telegram“ paskelbtame miesto tarybos pranešime. Keli mėginimai praėjusiomis dienomis evakuoti žmones žlugo.
Miesto duomenimis, skubiai reikia maisto produktų ir geriamojo vandens. Mariupolyje nėra šildymo ir elektros. Daug žmonių nuo atakų slepiasi rūsiuose. Ir penktadienį pagalbos vilkstinei iš Zaporožijos miesto nepavyko pasiekti Mariupolio, pranešė agentūra „Ukrinform“.
Remiantis JT statistika, iki šiol visoje Ukrainoje įrodyta kiek per 560 civilių žūčių. Ukraina kalba apie daug didesnius skaičius.
Ir prorusiški Donecko separatistai skelbia apie augančius žuvusiųjų skaičius savo gretose. Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios prieš daugiau kaip dvi savaites žuvo 200 kovotojai, vakare pranešė separatistai.
Taip atrodo Ukrainos miestai po Rusijos oro atakų. EPA – ELTA foto
Briuselis, kovo 10 d. (AFP-ELTA). Aukščiausi Europos Sąjungos pareigūnai ketvirtadienį pasmerkė Rusijos įvykdytą gimdymo namų bombardavimą apsiaustame Ukrainos Mariupolio mieste kaip „karo nusikaltimą“.
„Mariupolis apgultas. Į gimdymo namus nukreiptas Rusijos apšaudymas yra baisus karo nusikaltimas“, – tviteryje parašė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. „Rusijos pajėgų smūgiai gyvenamiesiems rajonams iš oro ir pagalbos vilkstinių blokavimas turi nedelsiant liautis. Dabar reikia saugaus praėjimo“, – pridūrė jis.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pavadino ataką „nežmoniška, žiauria ir tragiška“. „Esu įsitikinusi, kad tai gali būti karo nusikaltimas. Mums reikia išsamaus tyrimo“, – tviteryje parašė ji. Ukrainos miestai po Rusijos bombardavimų. EPA – ELTA nuotr.
Mariupolio vaikų ir gimdymo ligoninė buvo užpulta trečiadienį. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai apibūdino kaip Rusijos „karo nusikaltimą“, tai sukėlė visuotinį pasipiktinimą. Vietos pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad per bombardavimą žuvo mažiausiai trys žmonės, įskaitant mergaitę.
Vaizdo įraše, kuriuo iš įvykio vietos pasidalijo gelbėtojai, matyti visiško sunaikinimo vaizdas, pro suanglėjusius ir degančius automobilius bei didžiulį kraterį prie pastato evakuojami sužeistieji, kai kurie ant neštuvų. Rusijos užsienio reikalų ministerija neneigė atakos, bet apkaltino Ukrainos „nacionalistų batalionus“ naudojant ligoninę šaudymo pozicijoms įrengti, prieš tai perkėlus darbuotojus ir pacientus.
Ukrainos miestai po Rusijos oro atakų. EPA – ELTA fotoTaip atrodo Ukrainos miestai po Rusijos oro atakų. EPA – ELTA foto
Kijevas, kovo 5 d. (ELTA). Mariupolio miesto taryba sako, kad Rusijos pajėgos nesilaiko susitarimo dėl ugnies nutraukimo suplanuotame maršrute, kuriuo iš apsupto miesto Ukrainos pietryčiuose turėtų trauktis civiliai, praneša „The Guardian“.
„Mes deramės su Rusijos puse dėl paliaubų palei visą evakuacijos maršrutą“, – paskelbė Mariupolio miesto taryba.
Anksčiau miesto valdžia civilius gyventojus ragino išvykti iš miesto. Meras Vadimas Boičenko socialiniame tinkle „Telegram“ rašė, kad „okupantams nuolat negailestingai apšaudant miestą nėra jokio kito pasirinkimo kaip tik išvykti iš Mariupolio.“
Vokietijos kanclerė Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė, kad „nėra jokio karinio Ukrainos konflikto sprendimo“. Tą ji padarė po to, kai Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paprašė NATO paramos naujausiame šalies konflikte su Rusija.
Nors dėl kilusios įtampos A. Merkel apkaltino Rusiją, ji pridūrė: „Prašome ir Ukrainos pusę būti išmintingą, nes žinome, kad keblumus galime išspręsti tik būdami racionalūs ir palaikydami dialogą, nes tokiems ginčams nėra karinio sprendimo“.
Sekmadienį jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulos narius. Šis incidentas paskatino nuogąstavimus, kad tarp šalių gali kilti platesnio masto konfliktas.
Rusija užgrobė šiuos Ukrainos laivus Kerčės uoste. EPA-ELTA nuotr.
Interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“ P. Porošenka paprašė Vokietijos ir kitų NATO narių „perkelti karinius laivus į Azovo jūrą, siekiant padėti Ukrainai ir užtikrinti saugumą“.
A. Merkel, kalbėdama Vokietijos-Ukrainos verslo forume, patikino, kad savaitgalį G20 viršūnių susitikime Argentinoje šį incidentą aptars su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Ukrainos prezidentas pasirašė dekretą dėl karo padėties įvedimo. EPA-ELTA nuotr.
Pasak kanclerės, gegužę atidarytas tiltas per Kerčės sąsiaurį, jungiantis žemyninę Rusijos dalį ir aneksuotą Krymo pusiasalį, jau ir taip ribojo susisiekimą su Azovo jūra, tuo pačiu – ir su Ukrainos Mariupolio uostu.
„Visa kaltė dėl to tenka Rusijos prezidentui“, – pabrėžė kanclerė.
„Ko noriu dabar, tai kad būtų paviešinti visi faktai, kad įgulų nariai būtų paleisti ir kad nebūtų verčiami jėga prisipažinti, kaip kad matėme per televiziją“, – kalbėjo A. Merkel.
„Taip pat palaikyčiau idėją neeskaluoti padėties. Bet tuo pat metu turime užtikrinti, kad toks miestas kaip Mariupolis, priklausantis nuo priėjimo prie jūros, nebūtų tiesiog atkirstas, taip apsunkinant susisiekimą su ištisomis Ukrainos teritorijomis“, – pridūrė jis.
Rytų Ukrainoje per, kaip įtariama, tarp šalies kariškių kilusį incidentą nužudyti keturi Ukrainos jūrų pėstininkai. Dėl šio įvykio sulaikyti du nužudytųjų kolegos kariškiai, ketvirtadienį pranešė šalies kariuomenė.
Jūrų pėstininkų brigadoje tarnavusių aukų kūnai buvo rasti laikinoje jų rezidencijoje, teigiama Ukrainos kariuomenės pranešime.
Šaudynės įvyko netoli Šyrokynės kaimo, esančio apytiksliai už 10 kilometrų nuo strategiškai svarbaus Ukrainos vyriausybės kontroliuojamo Mariupolio miesto, feisbuke informavo Generalinės prokuratūros atstovė Larysa Sargan.
Prokuratūros atstovė pridūrė, kad dėl įtarimų nužudymu buvo sulaikyti du jūrų pėstininkai. Jie esą „prisipažino dėl nužudymo, kurio aplinkybės susijusios su kariuomenėje vykusia „dedovščina“.
Nuo konflikto Rytų Ukrainoje pradžios 2014-aisiais per vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų kovas žuvo daugiau kaip 2750 Ukrainos karių.
Ukrainos žiniasklaidos duomenimis, vien pernai Kijevas neteko 190 karių. Dauguma jų žuvo per separatistų apšaudymus arba sprogimus.
