Mečetė. Gazachas. Azerbaidžanas. Slaptai.lt foto

1,6 mlrd. pasaulio musulmonų neįprastomis sąlygomis pradeda pasninko mėnesį ramadaną. Dėl koronaviruso pandemijos daugelyje šalių uždarytos mečetės, uždrausti susibūrimai.
Mečetė Gazache. Azerbaidžanas. Slaptai.lt nuotr.
 
„Skaudu pradėti šį mėnesį tokiomis aplinkybėmis, kai mums negalima kartu melstis mečetėse“, – sakė Saudo Arabijos karalius Salmanas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra SPA. Šioje karalystėje yra abi švenčiausios islamo vietos – Meka ir Medina.
 
Ketvirtadienio vakarą pasirodžius jaunam Mėnuliui, daugelis arabų šalių ramadaną pradeda penktadienį. Šiais metais pasninkas vyks pandemijos sąlygomis.
 
Paprastai musulmonai ramadano mėnesį, nusileidus saulei, drauge valgo. Tikintieji leidžia laiką mečetėse, kur kartu meldžiasi ir skaito Koraną. Per ramadaną musulmonai nuo saulės patekėjimo iki laidos negali valgyti, gerti, rūkyti ir mylėtis.
 
Ramadanas yra vienas penkių islamo stulpų. Jo pradžia varijuoja ir priklauso nuo naujo Mėnulio patekėjimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.24; 10:43

Didžiosios Britanijos policija teigia, kad incidentas Londono mečetėje, kurio metu peiliu sužalotas vyresnio amžiaus vyras, nėra susijęs su terorizmu. Vyro patirti sužalojimai nekelia pavojaus jo gyvybei.
 
„29 metų amžiaus vyras, kuris, kaip manoma, dalyvavo pamaldose, buvo sulaikytas mečetėje, įtariant pasikėsinimu nužudyti. Šiuo metu nemanoma, kad incidentas susijęs su terorizmu“, – nurodoma Londono policijos pareiškime.
 
Pasak Londono centrinės mečetės, kurioje ir įvyko užpuolimas, užpuoliką sutramdė susirinkę maldininkai, kol į įvykio vietą atvyko policija.
 
Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtose nuotraukose iš įvykio vietos matomas ant žemės gulintis baltaodis vyras su raudonos spalvos bluzonu ir policininkai uždeda jam antrankius. Netoli įtariamojo gulėjo nedidelis peilis.
 
Incidento metu sužalotas mečetės tarnautojas – muedzinas. Jo sužalojimai sunkūs, bet pavojaus gyvybei nekelia. Vyras gydomas ligoninėje.
Vieno liudininko teigimu, užpuolikas dūrė aukai į kaklą.
 
 „Taip siaubinga, kad tai turėjo atsitikti, ypač maldos namuose. Mintimis esu su auka ir visais nukentėjusiais“, – reaguodamas į užpuolimą, sakė Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.21; 00:30

Šeštadienį netoli Oslo įsikūrusioje mečetėje įvykusios šaudynės laikomos bandymu įvykdyti teroro aktą, sekmadienį pranešė Norvegijos policija.
Manoma, kad įtariamasis šaulys yra kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ir puoselėja antipatiją imigrantams.
 
Įvykio metu nesunkiai sužeistas vienas vyras.
 
Keliais skirtingais ginklais ginkluotas šaulys šeštadienio pavakarę mečetėje Oslo Baerum priemiestyje pradėjo šaudyti, bet buvo įveiktas mečetėje buvusio vyro, kuris dėl to patyrė nedidelių sužalojimų.
 
Praėjus kelioms valandoms po atakos rastas su įtariamuoju susijusios jaunos moters kūnas. Palaikai aptikti name Baerum priemiestyje, kuriame tą pačią dieną ir įvyko šaudynės. Dėl įtartinų mirties aplinkybių policija pradėjo tyrimą dėl galimos žmogžudystės.
 
Policijos pareigūnai teigia bandę apklausti įtariamąjį šaulį, kuris apibūdinamas kaip norvegų kilmės jaunuolis, gyvenantis kaimynystėje. Tačiau šaulys nenorėjo policijai nieko aiškinti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.12; 05:00
 
 

Vokietijoje vis daugiau palaikymo susilaukia vadinamasis „mečečių mokestis“, kuris leistų surinktomis lėšomis paremti islamo išpažinėjų maldos namus ir taip sumažinti musulmonų dvasininkų priklausomybę nuo galimai antidemokratinių ir radikalių lėšų šaltinių iš užsienio.

Federalinė Vokietijos vyriausybė tokį mokestį mato kaip „galimą kelią“, remdamasis Vyriausybės atsakymu į parlamento užklausą, praneša laikraštis „Welt am Sonntag“.

Pasak leidinio, kelios iš 16-os Vokietijos federalinių žemių taip pat parėmė tokią idėją, kuri būtų tarsi veidrodinis Vokietijos savanoriško krikščionių „bažnyčios mokesčio“ atspindys.

Vokietijoje jau kurį laiką yra kilęs nerimas dėl užsienio lėšų šaltinių įtakos, daromos mečetėms, o per jas – ir 5 mln. šalyje gyvenančių musulmonų, atvykusių daugiausia iš Turkijos ir arabų šalių.

Apie 900 mečečių Vokietijoje prižiūri Religijos instituto Turkijos ir islamo sąjunga, kuri yra tiesiogiai pavaldi Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui. Šių mečečių imamai yra išlaikomi Turkijos valstybės, o mečetes prižiūrinti sąjunga sukėlė įtarimą, kad kai kurie jos nariai gali šnipinėti į Vokietiją pabėgusius Turkijos disidentus.

2017 m. viduryje, kai įtampa tarp Vokietijos ir Turkijos buvo ypač paaštrėjusi, du vokiečių ministrai portale „Spiegel Online“ įspėjo, kad R. T. Erdogano „pavojingos ideologijos neturi būti atneštos į Vokietiją per tam tikras mečetes“.

Kitais atvejais atskiros mečetės buvo apieškomos policijos arba uždarytos, nes dvasininkai jose skleidė radikalias islamistines idėjas.

„Welt am Sonntag“ teigimu, kelios federalinės žemės patvirtino, kad musulmonų bendruomenėms Vokietijoje reikia leisti pačioms finansuoti mečečių išlaikymą.

Meklenburgo-Pomeranijos žemės Vidaus reikalų ministerijos atstovai tikino, kad ministerija yra atvira „mečečių finansavimo pagal bažnyčių modelį“ idėjai. Pasak atstovų, tai galėtų sumažinti musulmonų maldos namų priklausomybę nuo užsienio, įskaitant ir „galimos radikalizacijos pavojų“.

Badeno-Viurtembergo žemės vidaus reikalų ministro atstovas pabrėžė grėsmę, kurią kelia išorės poveikis „tikybos turiniui ir politinėms nuomonėms“.

„Blogiausiu atveju, tai gali būti radikalus islamizmas arba antidemokratiniai siekiai“, – sakė atstovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.13; 08:06

Naujosios Zelandijos policija ketvirtadienį baigė mečečių užpuolimo Kraistčerčo mieste aukų identifikavimo procedūrą. Tai pranešė AFP, remdamasi šalies policijos komisaru Mike`u Bushu.

„Galiu paskelbti, kad pastarosiomis minutėmis buvo baigtas visų 50 aukų identifikavimo procesas, visos šeimos gavo pranešimus“, – pareiškė pareigūnas. 

Trečiadienį 21 žuvusiojo palaikai buvo atiduoti artimiesiems, kad šie galėtų juos palaidoti.

Kovo 15 d. Naujosios Zelandijos policijai buvo pranešta apie šaudynes dviejose Kraistčerčo mečetėse, kuriose tuo metu buvo šimtai žmonių. Atskubėję pareigūnai sulaikė tris įtariamuosius, bet kaltinimas dėl užpuolimo buvo pateiktas tik vienam iš jų. Teroro akto aukomis tapo 50 žmonių, dar 50 buvo sužeista.

Šiuo metu užpuolikas – 28 metų australas Brantonas Tarrantas – yra suimtas iki balandžio 5 d. Užpuolimo išvakarėse B. Tarrantas socialiniuose tinkluose paskelbė dokumentą, kurį kovos su terorizmu ekspertai lygina su norvegų nacionalisto Anderso Behringo Breiviko, surengusio masines žudynes 2011 metų liepą, „manifestu“.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.21; 08:40

R. T. Erdoganas Kelne atidarė vieną didžiausių mečečių Europoje. EPA-ELTA nuotr.

Baigdamas savo vizitą Vokietijoje, šeštadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas Kelne atidarė vieną didžiausių mečečių Europoje, informuoja BBC. Kelne tą pačią dieną mitingus surengė ir R. T. Erdogano rėmėjai, ir oponentai.

Baigdamas savo vizitą Vokietijoje, šeštadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas Kelne atidarė vieną didžiausių mečečių Europoje.

Pasak prezidento, Kelno mečetė yra taikos simbolis. Jis taip pat padėkojo Vokietijos vyriausybei nepasidavus protestams ir prisidėjus prie islamo šventyklos statybų.

R. T. Erdoganui lankantis Kelne, kur gyvena daug emigravusių turkų, policijos pajėgos buvo ypač sustiprintos.

Trijų dienų prezidento vizitas laikomas prieštaringu, nes Turkijos lyderis viešnagės metu nevengė pakritikuoti jį priimančią šalį. Šiuo metu Vokietijoje gyvena apie 3 milijonus turkų išeivių.

Kelno centrinę mečetę pastatė islamo grupė, palaikanti artimus ryšius su Turkijos valstybe.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.01; 07:00

Baku sėkmingai surengė ketvirtąsias Islamo solidarumo žaidynes. Azerbaidžanas gali džiaugtis sėkminga renginio vadyba, užtikrintu saugumu, puikiu diplomatų darbu ir teigiamais atsiliepimais iš valstybių dalyvių. 

Islamo solidarumo žaidynės – 2017, sėkmingai surengtos Azerbaidžane

Sporto varžybos – brangi, bet solidi reklama, šįkart, Rytams, kaip akcentavo Azerbaidžano atstovai.

Religija ne pati svarbiausia

Azerbaidžano pareigūnai ir diplomatai labai stengėsi, kad į žaidynes atvyktų kuo daugiau valstybių delegacijų ir atletų. Tai nėra lengva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes Islamo pasaulis yra labai susiskaldęs, gal net labiau nei krikščionių, todėl daug šalių jaučia priešpriešą viena kitai. Neatsitiktinai varžybos tarp šiitiško Irano ir sunitiškos Saudo Arabijos sulaukė didžiausio žurnalistų ir žiūrovų dėmesio. Antrosios solidarumo žaidynės, kurios turėjo įvykti 2009 m. Teherane, buvo sužlugdytos būtent dėl Irano nesutarimų su arabų šalimis.

To labai stengėsi išvengti Azerbaidžanas, kuriame daugiausiai išpažįstama būtent šiitizmo srovė, priešingai nei daugumoje arabų valstybių. Bet koks teroro aktas, manifestacijos ar įžeidimas iš šalies religinių grupių ar kaimyninio Irano galėjo pakartoti Teherano nesėkmę. Todėl neatsitiktinai prieš žaidynes Azerbaidžano saugumo tarnybos ypač sustiprino religinių grupių priežiūrą ir kontrolę.

Azerbaidžanas yra turbūt pati sekuliariausia šalis visame musulmonų pasaulyje. Ne paslaptis, kad azerbaidžaniečiai gamina ir mėgsta vyną, ypač firminį granatų. Dauguma gyventojų, nors sakosi esantys musulmonai, į mečetes dažnai nevaikšto, o ką jau kalbėti apie moterų apdangalus. Baku, vieninteliame mieste pasaulyje, stovi statula, kuri vaizduoja moterį, nusimetančią skarą. Visa tai netrukdo Azerbaidžanui gretintis prie musulmoniškų šalių, iš kurių šalis tikisi turistų srauto, investicijų ir paramos savo geopolitiniuose tiksluose.

Prezidentienė Mehriban Alijeva, atidarydama žaidynes, džiaugėsi: „Mes didžiuojamės esantys dalis Islamo istorijos ir paveldo bei džiaugiamės galėdami dalytis Islamo vertybėmis“. Tai neabejotinai buvo skirta žiūrovams iš Rytų, bet būtina pastebėti, kad tai buvo pasakyta angliškai.

Prieš dvejus metus Azerbaidžanas buvo surengęs pirmąsias Europos žaidynes, kur dalyvavo visai kitos šalys, dauguma iš jų krikščioniškos, o azerbaidžaniečių lyderiai turėjo galimybę šalį pristatyti neakcentuojant religijos – kaip atvirą, draugišką ir tolerantišką valstybę. Taigi ši Pietų Kaukazo šalis išnaudoja visus savo privalumus ir geopolitinę padėtį, kad rastų kuo daugiau bendrybių su įvairiais kraštais ir sustiprintų savo, kaip patikimo partnerio, įvaizdį. 

Žaidynių sėkmė

Žaidynėse sėkmingai dalyvavo Turkija, atsiuntusi 345 sportininkus, šeimininkų delegacija su 325 nariais buvo antra gausiausia, trečias su 300 atletų Iranas. Neatvyko tik trijų kviestų šalių delegacijos – Libijos, Sudano ir Kuveito. Libija ir Sudanas kenčia nuo karinių konfliktų, todėl joms striuka su finansais ir logistika, o Kuveitas turi problemų su tarptautinėmis antidopingo organizacijomis, todėl šalies sportininkams draudžiama dalyvauti tarptautinėse varžybose ir nepaisant azerbaidžaniečių diplomatų pastangų, nieko nepavyko pakeisti. Tačiau kita kariaujanti šalis Afganistanas sugebėjo atsiųsti savo delegaciją iš 17 narių, o tai jau didelis laimėjimas šeimininkams.

Varžyboms numatyta net 20 Baku vietų, įskaitant Olimpinį stadioną, kuriame rengiamos įspūdingos atidarymo ir uždarymo ceremonijos. Atidaryme Azerbaidžanas prisistatė kaip įvairių kultūrų šalis, puikiai derinanti įvairius požiūrius. Ceremonijoje dalyvavo šokėjai, cirkininkai ir dainininkai, o moterys, kurios buvo apsirengusios su triko ar sportiniais minimaliais drabužiais, visiškai nepriminė konservatyvaus Islamo įvaizdžio.

Taigi Azerbaidžanas prisistatydamas Rytams, tuo pačiu neatsižadėjo ir Vakarų. Azerbaidžano vadovybė žaidynėms skirtame rašinyje pažymėjo: „Islamas visada skleidė taiką, toleranciją, žmogiškumo idealus ir tuo prisidėjo prie pasaulio civilizacijos“. Taip oficialusis Baku pristatė Islamo valstybėms savo šalį – tiltą tarp Rytų ir Vakarų.

Jau aišku, kad 2021 m. penktosios Islamo solidarumo žaidynės bus surengtos Stambule, Turkijoje. Matant, kaip sėkmingai viskas buvo surengta Baku, kartelė iškelta labai aukštai.

2017.05.21; 12:44

Šiandien Azerbaidžanas yra vienintelė šalis pasaulyje, kur vienu metu veikia Mečetė, cerkvė ir sinagoga, kur nepasitaikys skirtingų religinių išpažintojų diskriminacijos.

Kai Guboje Europos Tarybos prezidentui buvo parodyta vieta, kur per 150 metrų atstumą įsikūrusios mečetė ir sinagoga, jis nustebo.

Azerbaidžaniečių tauta pasižymi tolerantiškumu ne tik Rytuose, bet ir visame pasaulyje. Unikali Azerbaidžano praktika religijų tarpusavio dialoge ir bendradarbiavime aukštai įvertinta ir pripažinta užsienio politikų, diplomatų bei tarptautinių struktūrų oficialių asmenų.

Continue reading „Azerbaidžaniečių tolerancija – prieš armėnų vandalizmą“

„Bostono teroristų“ biografija studijuojama kaip įžymybių gyvenimo kelias: ar galėjo Tamerlanas Carnajevas „užsikrėsti džihadizmu“ Kaukaze? O kas tas armėnas musulmonas Miša? Bet svarbiausia – „ką mums byloja brolių Carnajevų istorija apie radikalųjį islamą, imigrantus iš Rusijos, musulmonų bendruomenes ir asimiliacijos JAV mašiną“, rašo žiniasklaida, ypač pabrėždama, kad „Putino antiamerikanizmas“ nepalengvina gyvenimo JAV saugumo tarnyboms.

„Kai praėjusių metų pradžioje Tamerlanas Carnajevas lankėsi Dagestane, jis atsidūrė pavojingame rajone, kur pastaraisiais metais išplito smurtas, o radikaliausia islamo atšaka įsigyja vis naujų šalininkų, ypač jaunimo“, – rašo "The Wall Street Journal".

Continue reading „Sprogimų Bostone aidai: Amerika moka mokytis?“

tatarstan_5

Štai jau kelerius metus Kul Šarifo mečetė yra pagrindinė Kazanės Kremliaus dominantė, juk jos minaretai aukštesni už stačiatikių Apreiškimo cerkvės, pastatytos dar XVI šimtmetyje, kupolus.

Ir jeigu vos prieš keletą metų su ja konkuravo naujametė eglė, stovėjusi Tatarstano sostinės centrinėje aikštėje, tai šiemet nebėra ir jos.

Taip pasakoja vokiškojo “Frankfurter Allgemeine”  apžvalgininkas Michaelis Liudvigas. Juk daugeliui tikinčiųjų totorių, kaip pabrėžia autorius, „eglė ir Naujųjų metų šventė yra ne kas kita, kaip svetimos kultūros – neislamiškos, ydingos, jeigu nesakytum pavojingos, rusiškos simbolis“.

Continue reading „Tatarstanas ir naujametė eglė“

merkel_graikija

Pilietinis judėjimas „Už Vokietiją“ (Pro Deutschland), Spiegel Online duomenimis, „gyvuoja Vokietijos politikos šešėlyje“ ir priskaičiuoja vos kelis šimtus narių. 

O į mitingus retai susirenka daugiau kaip keliasdešimt.

Tačiau šiuo momentu nykštukinė dešinioji partija „verčia politikus laužyt galvas: partijos pirmininkas Manfredas Ruchsas paskelbė, kad lapkritį surengs viešą antiislamiško filmo „Musulmono nekaltybė“ demonstravimą. Be to, rašo leidinys, partija įdėjo filmą į savo sveitainę, nors greitai iš jos pašalino.

Vokietijos federalinė kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad filmas neturi būti demonstruojamas visuomenei, jeigu tai kelia grėsmę visuomenės saugumui. Todėl, praneša leidinys, nagrinėjama galimybė uždrausti jį demonstruoti.

Continue reading „Judėjimas “Už Vokietiją” ir skandalinga vaizdajuostė: dešiniųjų provokatorių puolimas“

maskva

Prieš keletą dienų per RTVi televiziją stebėjau itin aštrią, dinamišką “Klinč” diskusiją. Ginčijosi du Rusijos Federacijos piliečiai: stačiatikių tikėjimą išpažįstanti rusų tautybės rašytoja Jelena Čudinova ir Rusijoje gimęs bei Rusijoje užaugęs musulmonų religijos atstovas, vieno įtakingo leidinio žurnalistas Archanas Džemalis. Pašnekovų pavardės mums, lietuviams, ne itin svarbios, nes mažai kam žinomos. Šiuo atveju svarbiausia – dėl ko jie ginčijosi ir kaip ginčijosi. O ginčytasi dėl visai Rusijai aktualios temos – ar šalies sostinė nepraras savo tikrojo veido ir netaps musulmoniška? Rusų stačiatikių interesus ginanti J.Čudinova buvo pasišovusi net demonstratyviai pasitraukti iš laidos, jei musulmonų interesus ginantis A.Džemalis jos viešai neatsiprašys.

Continue reading „Maskva nenori tapti musulmoniška“