Sprogimų Bostone aidai: Amerika moka mokytis?


Print

„Bostono teroristų“ biografija studijuojama kaip įžymybių gyvenimo kelias: ar galėjo Tamerlanas Carnajevas „užsikrėsti džihadizmu“ Kaukaze? O kas tas armėnas musulmonas Miša? Bet svarbiausia – „ką mums byloja brolių Carnajevų istorija apie radikalųjį islamą, imigrantus iš Rusijos, musulmonų bendruomenes ir asimiliacijos JAV mašiną“, rašo žiniasklaida, ypač pabrėždama, kad „Putino antiamerikanizmas“ nepalengvina gyvenimo JAV saugumo tarnyboms.

„Kai praėjusių metų pradžioje Tamerlanas Carnajevas lankėsi Dagestane, jis atsidūrė pavojingame rajone, kur pastaraisiais metais išplito smurtas, o radikaliausia islamo atšaka įsigyja vis naujų šalininkų, ypač jaunimo“, – rašo "The Wall Street Journal".

Ką veikė pernai Carnajevas Machačkaloje, neaišku. Tai vienas iš pagrindinių klausimų, į kuriuos Amerikos valdžios atstovai, nuvykę į miestą šią savaitę, tikisi gauti atsakymą sprogimų per Bostono maratoną tyrime.

Carnajevui „tenai patiko“, perduoda žurnalistai jo tėvo Anzoro žodžius. „Aš jį pasiėmiau su savim į Čečėniją… ten visur yra giminaičių, ir jam tai patiko“, – sakė jis. Carnajevas papasakojo, kad sūnus apsilankė mečetėje Kotrovo gatvėje Machačakloje, kaip pabrėžia leidinys, „garsioje tuo, kad tai viena iš nedaugelio vietų Rusijoje, kur atvirai propaguojamas salafizmas“.

Būdamas Machačkaloje Tamerlanas vos nesusipešė su jaunuoliais mečetėje, kuriems nepatiko, kad jis apsirengęs vakarietiškai. Jie pasitraukė tik po to, kai Tamerlanas juos perspėjo, kad jis boksininkas, nors ir užtikrino, kad paliko ringą dėl savo naujų kilnių religinių įsitikinimų, perpasakoją tėvą leidinys.

„Didžiausias maišto Dagestane tikslas – padaryti jį islamistinės Šiaurės Kaukazo valstybės, kurią sukilėliai vadina Kaukazo emiratu, dalimi ir padaryti jį savo neformalaus lyderio Doku Umarovo emiru“, – aiškina leidinys savo skaitytojams.

Anzoras Carnajevas neigia, kad jo sūnus Machačkalos mečetėje susitikinėjo su kuo nors iš užkietėjusių radikalų.

„Noras vaizduoti situaciją taip, kad T. Carnajevas užsikrėtė radikaliuoju islamu Kaukaze – tai bandymas suversti savo bėdą kitiems“, – pareiškė Dagestano vidaus reikalų ministras. Jo komentarai atspindi Rusijos valdininkų požiūrį, pasak kurio kaltę už tariamą Carnajevo radikalizmą JAV stengiasi suversti kitai valstybei, užuot pripažinus savo pačių namuose išugdytą kilmę, rašo straipsnio autorius.

Nepaisant smurto Dagestane, Tamerlanas Carnajevas „nenorėjo išvažiuoti“, pranešė jo tėvas. Jis pasiūlė tėvui imtis prekybos, vežti prekes iš Kinijos, cituoja jo žodžius leidinys. Pasak tėvo, jis privertė Tamerlaną išvažiuoti saugumo sumetimais.

Ką mums byloja brolių Carnajevų istorija apie radikalųjį islamą, imigrantus iš Rusijos, musulmonų bendruomenes ir asimiliacijos žlugimą? – klausia The Washington Post apžvalgininkas Faridas Zakarija. Visai galimas dalykas, kad tie du jaunuoliai – ne kokių nors augančių ar stiprėjančių tendencijų atspindys, rašo jis. Atrodo, tai paprasčiausiai du vaikinai, kurie jautėsi svetimi, išsiugdė neapykantą ir, pagal kaltinimo versiją, įvykdė žudymus.

Autorius praneša, kad brolių Carnajevų dėdė pavadino juos „nevykėliais“: jo paties šeima – irgi čečėnai imigrantai, bet paiso įstatymų, gerai integravęsi. Amerikoje nėra gausių imigrantų grupių, kurios jaustųsi svetimos visuomenei, mano Zakarija, tuo paaiškindamas sąlyginę ramybę po rugsėjo 11. Jo požiūriu, „asimiliacijos mechanizmas“ toliau veikia puikiai.

Žvelgdamas į Europos patirtį, autorius rašo: pastaruosius 20 metų Europos vyriausybės stengiasi integruoti musulmonus, o taip pat puoselėti „modernesnę, europietišką islamo versiją“, Europos musulmonų lyderiai „tapo atsakingais veikėjais institucijų plotmėje, ir dabar jie turi ką prarasti“.

Straipsnio autorius pataria JAV mokytis musulmonų integracijos iš Europos: „Priimkite į savo glėbį musulmonų bendruomenes. JAV teisėsaugos institucijos patvirtins: kuo geresni santykiai su vietinėmis musulmonų organizacijomis, tuo daugiau tikimybės, kad jos suteiks vertingos informacijos apie potencialius džihadistus“.

Zakarija apibendrina: po Bostono negalima pulti musulmonų ar statyti jų į nepatogią padėtį. Protingiausia būtų stiprinti ryšius.

JAV toliau ieško motyvų, kuriais vadovavosi Bostono teroristai, praneša Frankfurter Allgenmeine. Antai žuvusiojo Tamerlano Carnajevo giminaičiai įsitikinę, kad didžiausią įtaką jam darė kažkoks Miša. Būtent Miša – maždaug 35 metų priėmęs islamą armėnas įtikino jaunąjį čečėną mesti muzikos pamokas, suviliojo jį įvairiausiomis sąmokslo teorijomis ir užkrėtė jį radikalaus islamo idėjomis.

Su Miša, tęsia autorius, Tamerlanas susipažino dar 2007 metais Bostono islamo bendruomenės mečetėje Bostono šiaurės vakarų priemiestyje Kembridže. Pranešama, kad Miša ne kartą lankėsi pas vyresnįjį Carnajevą namuose, kur jie abu studijavo Koraną.

„Per pastaruosius keletą metų prieš Amerikos teismą stojo bent jau du Bostono Islamo bendruomenės mečetės parapijiečiai – pasakoja straipsnio autorius. – Abu buvo kaltinami ruošę teroro aktus“. Vienas iš jų – bendruomenės įkūrėjas, kilęs iš Eritrėjos, Abdulrachmanas Alamudis, buvo nuteistas 23 metus kalėti.

Time korespondentas Saimonas Šusteris informuoja, kad amerikiečiai tyrėjai nuvyko į Machačkalą pasikalbėti su brolių Carnajevų tėvais. „Atsižvelgiant į neseną trintį tarp JAV ir Rusijos, reikia ypač pabrėžti FSB svetingumą. Matyt, kad sprogimai Bostone smarkiai pakeitė specialiųjų tarnybų tarpusavio santykius“, – sakoma straipsnyje.

Šusterio nuomone dar prieš keletą mėnesių sunku buvo įsivaizduoti, kad FTB ir FSB gali atvirai padėti vienas kitam. Rusijos ir Amerikos politiniai santykiai sugadino specialiųjų tarnybų tarpusavio santykius, sausį Maskva net pasitraukė iš susitarimo dėl bendradarbiavimo teisėtvarkos ir saugumo srityje.

Kai dėl Carnajevų bylos, FTB pranešė, kad 2011 metais gavo iš kažkokios užsienio vyriausybės perspėjimą apie Tamerlano Carnaejvo ryšius su religiniais ekstremistais. Žinyba atliko patikrinimą, nieko nerado ir paprašė papildomos informacijos, bet jos negavo.

Maskvietis ekspertas Andrejus Soldatovas mano: tuo laikotarpiu FSB, matyt, neatidarė dvipusio bendravimo kanalo su FTB Carnajevo byloje.

„Keletas skandalų, o taip pat laipsniškas pasitikėjimo silpnėjimas didele dalimi sugriovė ryšius, siejusius FSB ir FTB prieš 10 metų“, – sakoma straipsnyje. Bendradarbiavimo „aukso amžiumi“ Šusteris laiko 2003 metus, kai FSB ir FTB kartu „su masalu“ sugavo numanomą ginklų pirklį – Britanijos pilietį Hemantą Lahanį.

2004 metais FTB direktorius Robertas Miuleris ir FSB direktorius Nikolajus Petruševas pasirašė savo žinybų bendradarbiavimo memorandumą, tačiau po Aleksandro Litvinenkos nužudymo 2006 metais ir Rusijos atsisakymo išduoti žmogų, kurį britai įtaria esant dėl to kaltą, „pasikeitimas informacija praktiškai baigėsi“, sako Soldatovas. 

Išrinkus Obamą JAV pabandė atstatyti santykius su Rusija. 2009 metais buvo sudarytos Rusijos–JAV darbo grupės, taip pat ir tarptautinio saugumo ir kovos su terorizmu reikalams. „Bet rinkimų kampanijos metu Putinas savo platformą sutelkė į antiamerikanizmą“, o „JAV ėmė griežčiau žiūrėti į žmogaus teisių pažeidinėjimus Rusijoje“, rašo autorius, primindamas „Magnickio įstatymą“ ir Maskvos pasipiktinimą.

O dabar, tiriant Bostono teroro aktus, „amerikiečiai labiau negu rusai suinteresuoti bendradarbiauti. Galimas dalykas, kad Amerikos bus prašoma padaryti nuolaidų siekiant atkurti FSB ir FTB ryšius“, sako Soldatovas.

Galimas dalykas, JAV

bus priverstos atsilyginti diplomatiniame fronte, apibendrina Šusteris.

Sprogimai Bostone – tai „jaunuolių“, kylančių prieš įsivaizduojamus Vakarus vardan mitologinės islamo versijos, rankų darbas, rašo Le Figaro Socialinių mokslų aukštosios mokyklos ekspertas Faradas Chosrochavaras.

Tokių teroro aktų autoriai laiko save islamo nepriimančios visuomenės, kurioje jie gyvena, aukomis ir mano, kad jų kaip musulmonų pareiga – skelbti džihadą netikintiesiems. Broliai Carnajevai griebėsi smurto dėl savo „antagonistinės socializacijos“ Amerikoje. „Jie radikalizavosi per internetą ir kelionę į Dagestaną, bet būtent dėl tapatybės krizės individualistinėje Amerikos visuomenėje ir dalies „baltųjų“ visuomenės teologinės islamofobijos jie pasirinko džihadą. Sekuliarinėje Europoje tokia teologinė islamofobijos versija praktiškai nesutinkama“, – pabrėžia Chosrochavaras.

Mes susiduriame su grynu vaizduotės produktu, „namuose išugdytu terorizmu“, kur teroristų kilmė išnaudojama kaip alibi, o savęs kaip aukos vaizdavimo mechanizmas nereikalauja istorinio pagrindimo, rašo autorius.

Iš kitų šio fenomeno ypatumų jis pabrėžia „vykdytojų negausumą“, o taip pat „daugumos dalyvių psichologinį nepastovumą, skirtingai nuo rugsėjo 11-osios tipo teroristų, kuriems psichologinės problemos buvo antraeilės reikšmės“. Internetas, išlikęs kaip pagrindinė teroristų ideologinio apdorojimo priemonė, jau nebevaidina pagrindinio vaidmens pereinant prie veiksmų, o tai komplikuoja žvalgybos tarnybų užduotis.

„Mes susiduriame su naujo stiliaus terorizmu, ir jam atskleisti reikia kitokių žvalgybos priemonių, tiksliau, bendradarbiavimo su įvairiomis bendruomenėmis ir aplinka, o taip pat psichiatrų pagalbos, – mano ekspertas. – Teroristas vienišius nepajėgus tokiems triuškinantiems veiksmams, kaip 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro aktai, bet mums gresia naujo tipo terorizmas, kai vienas žmogus (arba maža grupė) gali būti labai pavojingi dėl netikėto perėjimo prie veiksmų“.

Informacijos šaltinis – Inopressa.ru

2013.04.29


Prisijunkite prie diskusijos