Filmavimo kameros. Slaptai.lt nuotr.
Paryžius, rugsėjo 14 d. (AFP-ELTA). Prancūzų ir lenkų kino veteranui Romanui Polanskiui nurodyta stoti prieš teismą Prancūzijoje dėl, kaip įtariama, britų aktorės, apkaltinusios jį seksualiniu išnaudojimu, šmeižto, trečiadienį pranešė su byla susijęs šaltinis.
Paryžiaus teismo nutartyje nenurodyta 89 metų R. Polanskio, kuriam kaltinimai pareikšti praėjusių metų spalį, tiksli teismo proceso data.
Per savo karjerą jis yra sulaukęs serijos kaltinimų seksualiniu priekabiavimu, tačiau dar niekada anksčiau Prancūzijoje dėl jų nebuvo teisiamas.
Bylą dėl šmeižto iškėlė 1967 metais gimusi Charlotte Lewis, kuri vaidino 1986 metų R. Polanskio filme „Piratai“. 2010 metais Los Andžele ji apkaltino jį seksualiniu išnaudojimu jo bute Paryžiuje devintajame dešimtmetyje, kai jai buvo 16 metų.
2019 metais ilgame interviu žurnalui „Paris Match“ R. Polanskis išvadino Ch. Lewis „melage“ ir „prasimanėle“, nurodydamas citatas, priskiriamas jai 1999 metų interviu britų bulvariniam laikraščiui „News of the World“, kuriose ji išreiškė savo potraukį jam. Ch. Lewis tvirtina, kad citatos buvo netikslios.
R. Polanskio advokatas Herve Temime‘as praėjusį spalį agentūrai AFP sakė, kad šmeižto bylose kaltinimai pateikiami „automatiškai“, ir teigiamai įvertino teismo proceso perspektyvą kaip galimybę sužinoti tiesą.
Režisierius tebėra ieškomas JAV už trylikametės mergaitės išprievartavimą 1977 metais, taip pat sulaukė kaltinimų dėl kitų seksualinio priekabiavimo atvejų, kuriuos jis neigia.
2019 metais prancūzų fotografė Valentine Monnier apkaltino R. Polanskį 1975 metais, kai jai buvo 18 metų ir ji dirbo modeliu bei aktore, išprievartavus ją savo namelyje Šveicarijoje ir teigė, kad jis bandė jai duoti tablečių ir mušė norėdamas „priversti paklusti“.
Jo žvaigždė taip pat sumenko po Holivudą sukrėtusio „MeToo“ judėjimo, o prancūzų žvaigždės, įskaitant garsią aktorę Adelę Haenel, 2020 metais išėjo iš kasmetinės Prancūzijos kino šventės „Les Cesars“, kai R. Polanskis buvo apdovanotas už filmą „Pareigūnas ir šnipas“.
Liūdnai pagarsėjęs Holivudo magnatas Harvey’us Weinsteinas pirmadienį buvo nuteistas už seksualinę prievartą ir išprievartavimą, tačiau panaikinti jam mesti kaltinimai dėl rimto piktybinio seksualinio užpuolimo.
Prisiekusieji – septyni vyrai ir penkios moterys – paskelbė prodiuserį kaltu dėl dėl pirmo laipsnio seksualinių nusikaltimų bei trečiojo laipsnio išprievartavimo. Teismo momento nekantriai laukusiam judėjimui „MeToo“ tai dalinė pergalė.
67-erių vyras vis dėlto nebuvo pripažintas kaltu dėl kaltinimų pirmo laipsnio išprievartavimu ir piktybiniu seksualiniu užpuolimu. Jei teismas H. Weinsteiną būtų nuteisęs už šiuos nusikaltimus, jam grėstų įkalinimo iki gyvos galvos bausmė.
2017 m. nuvilnijus pasaulinio judėjimo „MeToo“ bangai, H. Weinsteiną dėl netinkamo seksualinio elgesio apkaltino daugiau nei 80 moterų.
Tačiau prisiekusieji nagrinėjo tik su dviem moterimis – buvusia aktore Jessica Mann ir buvusia prodiuserio asistente Mimi Haleyi – susijusius kaltinimus. Daugumai kitų kaltinimų jau buvo suėjęs senaties terminas.
Seksualinio priekabiavimo skandalai pastaraisiais metais supurtė Lietuvos viešąją erdvę. Žinomi šalies menininkai ir politikai vyrai atsidūrė vadinamojo „#MeToo“ judėjimo epicentre, kai apie jų ankstesnį netinkamą seksualinį elgesį prakalbo galimai nukentėjusios moterys. Tai žinomiems visuomenėje veidams kainavo ne tik reputaciją, bet kai kuriems – ir iki skandalo eitas pareigas.
Tačiau visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad šalies gyventojai dažniau yra linkę nepalaikyti moterų, kuriomis, pasitelkę savo statusą ir einamas pareigas, galėjo pasinaudoti žinomi Lietuvos vyrai. Pasak Lygių galimybių plėtros centro (LGBC) ekspertės Margaritos Jankauskaitės, tai rodo, kad Lietuvos visuomenė yra smurtautojų pusėje.
Didesnė dalis šalies gyventojų sako nepalaiką ir neigiamai vertiną moterų sprendimą viešai kalbėti apie anksčiau patirtą vyrų nederamą seksualinį elgesį. Tarp nepritariančiųjų tokiam viešam moterų kalbėjimui dažniausiai buvo vyrai, vadovai bei vyresnio amžiaus žmonės. M. Jankauskaitė, komentuodama apklausų rezultatus, nesistebėjo, kad Lietuvos gyventojai labiau palaiko smurtautojų pusę. Pasak jos, ankstesnių apklausų duomenys rodo, kad net trečdalis respondentų mano, kad seksualinis smurtas moterims patinka. Todėl, samprotavo LGBC ekspertė, nieko keisto, kad šalyje dažniausiai pačios moterys, prie kurių buvo priekabiauta, ir yra apkaltinamos.
„Yra pas mus ta bėda, kad mes, kaip visuomenė, esame smurtautojų pusėje. Tai labai apsunkina seksualinį smurtą patyrusiems asmenims siekti teisingumo. Nes tu turi pirmiausia kažkam pasisakyti, tik tada atsiveria pagalbos sistema“, – kalbėjo M. Jankauskaitė ir pabrėžė, kad viešumas yra vienas pagrindinių ginklų kovojant su tokiomis blogybėmis, nes teisiškai seksualinį priekabiavimą įrodyti yra be galo sudėtinga.
Ekspertė pažymėjo, kad vyresnioji karta yra ypač netolerantiška apie seksualinį priekabiavimą prabilti nusprendusioms merginoms. Anot jos, tai daugiausiai susiję su tuo, kad vyresnioji Lietuvos gyventojų karta užaugo su vertybėmis, kurios patį priekabiavimą laikė tiesiog norma. M. Jankauskaitė atkreipė dėmesį, kad tik 1998 metais Lietuvoje atsirado įstatymas, kuris uždraudė seksualiai priekabiauti.
„Didesnė dalis vyresnės kartos moterų patyrė vienokį ar kitokį seksualinį priekabiavimą, bet jos gyveno visuomenėje, kurioje nebuvo kam pasiskųsti. Jei tu pasiskųsi – tave apkaltins, kad kažką provokuoji“, – aiškino M. Jankauskaitė.
LGBC ekspertė pasakojo, kad požiūris į seksualinį priekabiavimą natūraliai kinta keičiantis kartoms, keičiantis visuomenės vertybėms.
„Jaunoji karta, kuri jau yra gimusi ir užaugusi nepriklausomoje Lietuvoje prie visiškai kitokių sąlygų, yra orientuota daugiau į saviraiškos laisvę bei į orumą orientuotas vertybės. Todėl ne tik merginos drąsiau kalba apie seksualinį priekabiavimą, suprasdamos, kad toks elgesys su jomis yra visiškai nepriimtinas ir netoleruotinas, tačiau kartu ir jaunų vyrų karta seksualinio priekabiavimo nebelaiko normaliu dalyku. Jie pradeda suprasti, kad tai yra žmogaus orumo pažeidimas“, – kalbėjo M. Jankauskaitė.
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė taip pat pažymėjo, kad kaltinti moterų, jog jos apie priekabiavimą prabilo tik po kurio laiko, nereikėtų. M. Jankauskaitė taip pat tvirtino, kad vargu ar kuri nors iš viešai prakalbusiųjų sakė netiesą.
„Jau pats tyrimas rodo, kad moteris, Lietuvoje prabildama apie seksualinį priekabiavimą, labiau rizikuoja būti pasmerkta negu palaikyta. Tad jei žmogus drįsta tai padaryti – tam turi būti labai stipri priežastis“, – sakė ekspertė.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kovo 28-balandžio 8 d. atliktos apklausos duomenimis, beveik pusė (46 proc.) apklaustų šalies gyventojų (18 metų ir vyresnių) neigiamai vertina kai kurių moterų sprendimą viešai pasisakyti apie anksčiau patirtą vyrų nederamą seksualinį elgesį ar priekabiavimą (14 proc. tai vertina labai neigiamai ir 32 proc. greičiau neigiamai).
Keturi iš dešimties (38 proc.) šalies gyventojų moterų sprendimą viešai pasisakyti apie jų atžvilgiu buvusius seksualinio priekabiavimo atvejus įvertino teigiamai (11 proc. labai teigiamai ir 27 proc. greičiau teigiamai).
Šeštadalis (16 proc.) apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu ar neatsakė į jį.
Tyrimas parodė, kad moterys palankiau nei vyrai vertina sprendimą viešai pasisakyti apie anksčiau patirtą nederamą seksualinį elgesį ar priekabiavimą. 47 proc. moterų viešą kalbėjimą apie patirtą nederamą seksualinį elgesį įvertino teigiamai.
Tuo tarpu tik trečdalis (27 proc.) apklaustų vyrų sakė palaiką apie seksualinį priekabiavimą prakalbusias moteris. 53 proc. apklausoje dalyvavusių vyrų tokį moterų elgesį įvertino neigiamai.
Tyrimas atskleidė, kad skirtingo amžiaus grupių moterys yra linkusios skirtingai vertinti viešinamus vyrų seksualinio priekabiavimo atvejus.
18-29 metų moterys (65 proc. iš jų tai vertina teigiamai ir 19 proc. neigiamai) bei 30-49 metų respondentės (53 proc. vertina teigiamai ir 36 proc. neigiamai).
Tuo tarpu vyresnės nei 50 metų moterys tokį elgesį daugiau vertina neigiamai (48 proc.) nei teigiamai (38 proc.).
Dažniau neigiamai nei teigiamai moterų sprendimą prabilti apie nederamą seksualinį vyrų elgesį vertino įmonių ar įstaigų vadovai (55 proc.), vyresni nei 50 metų žmonės (52 proc.), kaimo (48 proc.) bei mažesnių miestų (49 proc.) gyventojai, pensininkai (55 proc.).
Priešingai situaciją vertino specialistai ir tarnautojai (50 proc.), ir besimokantis jaunimas (55 proc.). Šiuo klausimu neturėjo nuomonės (ar nenorėjo į jį atsakyti) kiek dažniau vyrai (ypač vyrai iki 30 metų) bei respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu.
Atlikta apklausa taip pat parodė, kad nukentėjusių moterų viešą kalbėjimą palaikančių piliečių svarbiausias tokio vertinimo motyvas buvo tai, kad tik viešai kalbant apie seksualinio priekabiavimo atvejus galima siekti, kad tai nesikartotų. 47 proc. respondentų šį argumentą nurodė kaip svarbiausią priežastį.
Trečdalis „#MeToo“ judėjimą palaikančių respondentų mano, kad Lietuvoje nepakankamai yra ginamos moterų teisės, todėl viešas kalbėjimas yra vienas iš būdų jas užtikrinti.
„#MeToo“ judėjimą neigiamai įvertinę šalies gyventojai dažniausiai akcentavo, kad moterims reikėjo iš karto apie tai sakyti, o ne po tiek metų (31 proc.), bei laikėsi nuostatos, kad moterys pačios provokuoja vyrus (taip manė 30 proc.). Su tokiu motyvu („moterys pačios kaltos“) vienodai sutinka tiek vyrai, tiek moterys, neigiamai įvertinę apie patirtą priekabiavimą prabilusias nukentėjusias moteris.
