Profesorius Raimundas Lopata. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, liberalas Raimundas Lopata ragina šalies institucijas sukurti Lietuvos politikos Baltarusijos atžvilgiu strategiją. Politiko manymu, tokiame dokumente turėtų nugulti nuostatos, susijusios su visišku Lietuvos-Baltarusijos sienos uždarymu, sustiprinta pasienio apsauga ir priemonėmis kovai su litvinizmu.
Pasak politiko, šiuo metu aiškios nacionalinės politikos dėl priešiškos kaimyninės valstybės Lietuva neturi. Tai, pasak jo, įrodo ir besitęsiančios diskusijos dėl galimų ribojamųjų priemonių griežtinimo šalį atvykstantiems Baltarusijos piliečiams.
Todėl parlamentaras kaip vieną esminių galimos strategijos aspektų įvardija visišką sienos su Baltarusija uždarymą. R. Lopata nurodo, kad Lietuva turėtų į šalį norinčius patekti Baltarusijos piliečius vertinti individualiai ir įsileisti tik nuo režimo bėgančius ar nukentėjusius asmenis.
„Pirmiausia, reikia uždaryti sieną su Baltarusija ir baigti su baltarusių turistavimu Lietuvoje (ir atvirkščiai). Tačiau siena turi likti atvira baltarusiams, bėgantiems nuo režimo ar yra nuo jo nukentėję“, – trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė Seimo narys.
„Migracijos departamento ir VSD atsakomybė, kad tarp bėgančių nuo režimo nepatektų į Lietuvą A. Lukašenkos šalininkai. Be abejonės, neįleidimas į Lietuvą turi būti ne masiškas, o individualus“, – pažymėjo jis.
Be to, pasak liberalo, „Lietuva turėtų tapti labiau tikslesnės ES politikos režimo Baltarusijoje ir baltarusių tautos atžvilgiu kūrėja“. „Reikia daugiau sankcijų režimui ir daugiau paramos baltarusių visuomenei. Baltarusijos nepriklausomybė ir demokratija yra Lietuvos nacionalinis interesas“, – aiškino jis.
R. Lopata akcentavo, kad strategijoje išskirtinis dėmesys turėtų būti skiriamas ir sienos apsaugai – montuoti Lietuvos-Baltarusijos pasienyje kontrmobilumo priemones, ribojančias priešo patekimą į šalies teritoriją. Tikroji Baltarusijos vėliava. Slaptai.lt foto
Seimo narys ragina prisiminti ir prieš keletą mėnesių parlamento priimtą rezoliuciją „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“, kurioje kalbama apie būtinybę apriboti migraciją iš posovietinių valstybių. Taip pat, jo manymu, reikėtų apriboti ir „rusų kalbos kaip lingua franca vartojimą Lietuvoje“.
„Ši politika turi iš esmės skirtis nuo politikos Rusijos migrantų atžvilgiu. Vertėtų atsisakyti juos įsileisti, net jei prašymai grindžiami humanitariniais sumetimais. Pasakojimas, esą baltarusiai turi būti sulyginti su rusais yra tai, ko reikia Putinui. Ir todėl Lietuvoje jis neturi būti palaikomas“, – pabrėžė NSGK narys.
Akcentuoja litvinizmo grėsmę
Galiausiai politikas atkreipė dėmesį į litvinizmą ir šios ideologijos paūmėjimą, kuris, pasak jo, susijęs su Kremliaus hibridiniu karu prieš Lietuvą.
Dar vienas tendencingas baltarusiškose mokyklose naudojamas istorijos atlasas,nurodantis, kur buvo ankstyvosios LDK sostinė
„Šis naratyvas iš esmės reiškiasi tam tikrų baltarusių opozicijos sluoksnių pretenzijomis į Vilnių ir Lietuvos istoriją. Litvinizmo ideologijos paūmėjimas neabejotinai susijęs su Kremliaus hibridiniu karu prieš mus“, – dėstė R. Lopata. Todėl, anot liberalo, Vyriausybė turi skirti reikiamą finansavimą istorikams, kurie „tiesą už Lietuvos istoriją matytų kaip esminį kovos frontą prieš istorijos klastojimą iš Baltarusijos pusės“.
„Lietuvos istorikai turėtų tapti „nematomo fronto“ kariais. Tai turėtų būti daroma ne tik vietiniu, bet ir tarptautiniu mastu, pasitelkiant kitų šalių istorikus, ypač Lenkijos, rengiant tarptautines konferencijas, skelbiant publikacijas ir t.t. Kitaip tariant, visiškai izoliuojant licvinizmo ideologinį Baltarusijos pasakojimą istorijos mokslo pagalba“, – idėjomis dalijosi politikas. Baltarusiškų mokyklų istorijos atlasas; jame LDK sostine vaizduojamas Naugardukas, Vilnius sostine – tik nuo 1323 metų)
Taip pat, pridūrė R. Lopata, reikėtų kovoti su konkrečiais asmenimis, propaguojančiais litvinizmą.
„Lietuvos Generalinė prokuratūra galėtų pradėti baudžiamąjį persekiojimą kiekvieno asmens, reiškiančio pretenzijas į Lietuvos teritorinį integralumą ir tuo keliančio grėsmę Lietuvos išlikimui, atžvilgiu. Tam tarpe ir prieš šios ideologijos vieną iš lyderių, šiuo metu gyvenantį Lenkijoje“, – socialiniame tinkle rašė Seimo narys.
„Taip pat galėtume kreiptis į Sviatlaną Cichanouskają ir jos bendražygius, kad jie atsiribotų nuo tokios ideologijos kaip naudingos Kremliui ir priešinančios baltarusių ir lietuvių tautas“, – svarstė jis.
Iniciatyvos tikisi sulaukti iš URM
R. Lopatos manymu, Lietuvos strategijos Baltarusijos atžvilgiu kūrimo galėtų imtis šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Tačiau, pažymi politikas, veikiausiai taip neįvyks. Todėl jis ragina iniciatyvos imtis Užsienio reikalų ministeriją.
„Jos (strategijos – ELTA) paruošimą neatidėliojant galėtų inicijuoti Lietuvos Respublikos Prezidentas. Tačiau atsižvelgiant į realybę, tai – turbūt neįmanoma. Todėl iniciatyvą galėtų parodyti šalies Užsienio reikalų ministerija ir pateikti strategijos projektą diskusijoms Seime“, – rašė jis.
ELTA primena, kad Migracijos departamento duomenimis, nuo 2022 m. lapkričio pabaigos, kai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams buvo įvesta prievolė užpildyti specialų klausimyną ir pareikšti požiūrį į Rusijos agresiją Ukrainoje, keliančiais grėsmę šalies saugumui pripažinti 1164 šių šalių piliečiai. Iš jų – 910 baltarusiai, 254 – rusai. Viena iš A.Kravcevičiaus knygų apie LDK kaip nuo pat pradžių buvus baltarusių-lietuvių valstybę
Be to, pastaruoju metu tęsiasi diskusijos dėl ribojamųjų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams suvienodinimo. Dabar baltarusiams taikomos tam tikros išimtys.
Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas pranešė, kad ministerija mato poreikį suvienodinti ribojimus į šalį atvykstantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Prezidentas G. Nausėda jau anksčiau ragino Seimą apsvarstyti vienodus ribojimus rusams ir baltarusiams. Apie tai jis priminė ir reaguodamas į Baltarusijoje dislokuotos Rusijos samdinių „Wagner“ keliamą grėsmę. Pasak šalies vadovo, dėl to, kad šis veto buvo atmestas, kyla rizika, jog prie Lietuvos sienų gali atsirasti Baltarusijos pilietybę turintys „Wagner“ samdiniai.
VSAT: sulaikyti dar 36 migrantai iš Baltarusijos sieną pažeidę migrantai. VSAT nuotr.
Trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) aptars Lietuvoje esančių migrantų ir prieglobsčio prašytojų padėtį ir jų žmogaus teisių užtikrinimo klausimus. Parlamentarai nori išsiaiškinti, ar už neteisėtos migracijos krizės suvaldymą atsakingos institucijos yra pasirengusios atremti panašaus pobūdžio hibridines atakas ateityje.
Kaip Eltai teigė komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, paskutinį kartą komiteto nariai migrantų teisių klausimus aptarė rugsėjo mėnesį, tačiau viešojoje erdvėje ir spaudoje pasirodžius žinioms apie tai, jog į šalį pasieniečiams dėl humanitarinių priežasčių tenka įleisti užsieniečius, nuspręsta situaciją aptarti su atsakingomis institucijomis. Todėl į posėdį pakviesti Vidaus reikalų (VRM) bei Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministerijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), Migracijos departamento atstovai.
„Kartais girdime tokius atvejus, kai, pavyzdžiui, žmonės yra įleidžiami į Lietuvos Respublikos teritoriją dėl tam tikrų medicininių būklių – tai nušalusios, amputuotos kojos – tai norime dar kartą susirinkti su visomis institucijomis, (…) dar kartą atsinaujinti informaciją apie tai, kokia yra situacija ir kokios yra tendencijos“, – Eltą informavo Laisvės frakcijos narys.
Pasak T. V. Raskevičiaus, nerimą kelia ir ženklus migrantų, išvykusių į Vakarų šalis, skaičius. Parlamentaras pažymėjo, jog pagal Dublino procedūrą iš šalies pasišalinę ir kitų valstybių pareigūnų sulaikomi užsieniečiai privalo būti grąžinami į pirminę jų atvykimo vietą. Rugsėjį atgal į Lietuvą perduotų migrantų skaičius buvo labai menkas, teigė jis, tačiau akcentavo, kad institucijos privalo būti pasirengusios gausesniems sugrąžinamųjų srautams.
„Norime pažiūrėti, kokia yra situacija, ar institucijos yra pasirengusios į tokį galimai išaugsiantį grąžintinų asmenų skaičių reaguoti. Nes jeigu jie yra grąžinami, jie dar kartą kartoja prieglobsčio procedūrą. Komitetas nori žinoti, ar vėl įsijungia tas metų sulaikymo terminas ir kaip tas procesas vyksta“, – dėstė ŽTK pirmininkas.
Migrantai. Piešinys. Slaptai.lt nuotr.
Tuo metu ŽTK narys, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ Vytautas Bakas tikino, kad vienintelis klausimas, į kurį, viliasi politikas, institucijos atsakys – ar yra šalinami žmogaus teisių pažeidimai, kuriuos konstatavo ne tik Europos Sąjungos Teisingumo teismas, bet ir nacionalinės bei tarptautinės žmogaus teisių organizacijos.
„Mano žiniomis, nepasikeitė niekas. Man bus proga užduoti klausimus ministrei“, – Eltai tvirtino politikas.
„Krizės valdymo aspektu – mes girdėjome, prieš kurį laiką buvo pasakojama, kad krizė suvaldyta, nors realiai žmonės kiekvieną dieną, kaip suprantu, dešimtimis yra atstumiami. Tie srautai nemažėja. Klausimas – kokie sprendimai yra padaryti čia?“, – klausimus, kuriuos adresuos VRM atstovams, vardijo V. Bakas.
Domėsis, ar VRM žada steigti Migracijos agentūrą
Vasarą slūgstant į Lietuvą bandančiųjų patekti srautams, VRM siūlė įkurti atskirą įstaigą migrantams priimti bei krizei spręsti – Migracijos agentūrą. Visgi, kaip pastebėjo Eltos kalbinti parlamentarai, ilgainiui diskusijos nutilo, tad šalies pasirengimams galimoms panašaus pobūdžio krizėms yra neaiškus. Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Vienas iš tvarių sprendimų buvo galimos Migracijos agentūros steigimas, kuris koordinuotų visų institucijų reakciją, jeigu vėl susidurtume su tokia hibridine ataka, būtų didelis skaičius žmonių, bandančių kirsti Lietuvos Respublikos sieną. (…) Norime išgirsti, ar tie planai vis dar egzistuoja, ar mes ir vėl lauksim, kaip žiema užklumpa netikėtai, ar migracijos krizė mus užklups kaip valstybę netikėtai?“, – klausė T. V. Raskevičius.
Jam antrino ir V. Bakas. Politikas neabejojo, jog turi būti sukurta vieninga sistema, padėsianti valdyti tiek esamą, tiek būsimas krizes.
„Mūsų šalis kartu su kitomis Baltijos šalimis turi pasirengti tinkamai tas krizes suvaldyti – užtikrinti tinkamą sienos apsaugą, prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, žmonių apgyvendinimą ir visas kitas pabėgėlių procedūras, kurios susijusios su pabėgėlių teises įgyvendinimu. Tai objektyvi tikrovė, tai nevienadienė krizė, ji bus visada. Mes turime išmokti gyventi su šita krize ir turime jai pasiruošti“, – pabrėžė demokratas.
Belgradas, liepos 2 d. (ELTA). Vienas žmogus žuvo, o dar šeši buvo sunkiai sužeisti per masines migrantų muštynes, kilusias netoli Serbijos Suboticos miesto, kuris yra prie sienos su Vengrija. Tai šeštadienį pranešė Serbijos laikraštis „Kurir“.
Leidinio žiniomis, konfliktas kilo tarp migrantų iš Afganistano ir Pakistano, kurie buvo įsikūrę miške netoli Serbijos ir Vengrijos sienos.
Vietos gyventojai iškvietė policiją, kai išgirdo šūvius. Atvykę serbų pareigūnai aptiko nužudytą migrantą, keli žmonės su šautinėmis žaizdomis nugabenti į Suboticos ligoninę. Tarp sunkiai sužeistų migrantų – 16-metė mergina, gydytojai dabar kovoja dėl jos gyvybės.
Policija atlieka tyrimą kartu su Serbijos sienos apsaugos tarnyba ir bando nustatyti tikslų muštynių dalyvių skaičių. Į incidento vietą atvyko vidaus reikalų ministras Aleksandaras Vulinas. Pasak Suboticos mero Stevano Bakičiaus, migrantai buvo Serbijos teritorijoje be jokių dokumentų.
Per Balkanus driekiasi migracijos maršrutas iš Artimųjų Rytų į Vakarų Europą. 2016-2018 metais migracijos krizei pasiekus piką, Serbijos teritoriją kirto daugiau kaip 1 mln. migrantų.
Migracijos departamentas informuoja, kad nuo pirmadienio, kovo 7 d., Lietuvos piliečiai Migracijos departamento padaliniuose bus aptarnaujami tik iš anksto rezervavus vizitą www.migracija.lt.
Be išankstinės rezervacijos atvykę piliečiai aptarnauti nebus. Išimtis taikoma tik norintiems įgyti pasą tą pačią dieną ir prašymą šiai paslaugai teikiantiems Migracijos departamento Vilniaus skyriuje (Vytenio g. 18).
Toks Migracijos departamento sprendimas priimtas atsižvelgus į Lietuvoje įvestą neparastąją padėtį ir išaugusį pagalbos poreikį dėl karo veiksmų savoje šalyje į Lietuvą atvykstantiems Ukrainos piliečiams.
„Visų pirma turime padėti Ukrainos žmonėms, – sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. – Prašau Lietuvos piliečių supratingumo ir kantrybės. Vos tik matysime, kad galime atnaujinti Lietuvos piliečių priėmimą gyva eile, tą ir padarysime”.
Dezertyras
Minskas, Varšuva, gruodžio 17 d. (AFP-ELTA). Lenkijos karys, patruliavęs prie Europos Sąjungos rytinės sienos su autoritarine Baltarusija, dezertyravo ir paprašė ten politinio prieglobsčio, penktadienį pranešė Lenkijos ir Baltarusijos pareigūnai.
Įtampa Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje tvyro jau kelis mėnesius, tūkstančiams migrantų mėginant patekti į ES narę Lenkiją. Dėl šios krizės Vakarai ir Baltarusijos režimas kaltina vienas kitą.
Baltarusijos sienos apsaugos tarnyba pranešė, kad lenkų karį sustabdė jos apsaugos pareigūnai ir kad jis „prašė politinio prieglobsčio šalyje“. Ji teigė, kad kareivis – įvardijamas kaip Emilis Czeczko – buvo sustabdytas ketvirtadienį prie Tušemlos pasienio kontrolės punkto. Režimo kontroliuojama žiniasklaida tada transliavo interviu su kariu, sakiusiu, kad jis „dezertyravo iš armijos per spygliuotą vielą“. „Nusirengiau uniformą ir be drabužių, nuogas, bėgau Baltarusijos link“, – sakė jis, jo žodžiai pateikti išversti į rusų kalbą.
Karys sakė, kad „neįmanoma tylėti apie tai, kas vyksta Lenkijos teritorijoje“. Baltarusijos pasieniečiai teigė, kad jis nepritaria griežtai Lenkijos pozicijai prieš migraciją.
Baltarusijos nacionalinė televizija griežtai kontroliuojama valstybės.
Šių metų pradžioje buvo parodytas interviu su Baltarusijos antivyriausybiniu aktyvistu Romanu Protasevičiumi, priverstinai Minske nutupdžius lėktuvą, kuriuo jis skrido. Jo šeima ir aktyvistai teigė, kad jis buvo priverstas kalbėti, ką reikia.
Vėliau Lenkijos kariškiai paskelbė pareiškimą, patvirtinantį, kad būta „gėdingo, vienkartinio dezertyravimo atvejo“. „Jis kirto Baltarusijos sieną ir įžeidinėjo Lenkijos kariuomenę“, – pranešė jie.
Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas pareiškė, kad karys „turėjo rimtų problemų su įstatymais ir buvo pateikęs atsistatydinimo iš armijos pareiškimą“. „Jis niekada neturėjo būti paskirtas į pasienio tarnybą. Paprašiau paaiškinimo, kas už tai atsakingas“, – parašė jis tviteryje.
Vėliau kariuomenė pranešė atleidusi tris viršininkus.
Nuo vasaros Lenkija išsiuntė tūkstančius karių prie sienos, kad užkirstų kelią dideliam migrantų skaičiui patekti iš Baltarusijos. Tarptautinės teisių organizacijos kritikavo Lenkiją dėl jos elgesio su migrantais ir prieštaringai vertinamos nepaprastosios padėties zonos sukūrimo pasienyje.
Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.
Užsienio reikalų ministerija (URM) praneša, kad Lietuvos atstovybėje Baltarusijoje teisėtu būdu prieglobsčio jau paprašė du asmenys.
„Asmenys, norintys kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvoje tai padaryti gali teisėtu būdu. Numatyta ir prašymų suteikti prieglobstį pateikimo užsienio reikalų ministro nurodytose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose tvarka. Šiuo metu ambasadoje Minske yra gauti 2 prieglobsčio prašymai“, – Eltą informavo užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė.
Ministro atstovės spaudai teigimu, šių asmenų prieglobsčio prašymai buvo nusiųsti Migracijos departamentui.
ELTA primena, kad Lietuva rugsėjo 22 d. sudarė galimybę prieglobsčio prašyti šalies ambasadoje Baltarusijoje.
Įsakyme numatoma, kad norėdamas gauti prieglobstį užsienietis ambasadoje turi pateikti raštišką prašymą, kelionės dokumento kopiją, teisėtą buvimą užsienio valstybėje ir kitus dokumentus, įrodančius prieglobsčio būtinybę. Prieglobsčio prašymą atstovybėje užsienietis turi pateikti asmeniškai, o nepilnamečių šeimos narių vardu prašymą gali pateikti vienas iš pilnametystės sulaukusių šeimos narių.
Iki tol neteisėtai sieną su Baltarusija bandantys kirsti ir apgręžiami neteisėti migrantai Lietuvos pasieniečių buvo raginami prašyti prieglobsčio pasienio kontrolės punktuose.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė Vilniuje susitiko su Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos valstybės sekretoriumi Bartoszu Grodeckiu. VRM nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė Vilniuje vyksiančio Lietuvos ir Lenkijos tarpvyriausybinės bendradarbiavimo per sieną komisijos posėdžio išvakarėse susitiko su Lietuvoje viešinčiu Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos valstybės sekretoriumi Bartoszu Grodeckiu. Susitikimo metu sutarta tęsti bendradarbiavimą ir skirtinguose Europos Sąjungos (ES) formatuose pristatyti bendrą Lietuvos ir Lenkijos poziciją dėl žmogaus teisių ir neteisėtos migracijos.
„Europos Sąjungoje neteisėta migracija nėra priimtina, ypatingai kai kalbama apie chaotišką bei nelegalų sienos kirtimą iš kaimyninių valstybių, kurios nėra apimtos karo ar kitokių grėsmių ir į jas atvykstama kaip į saugią šalį. Mes sieksime pokyčių ES teisėje, nes šalims reikia turėti priemonių apginti savo nacionalinius interesus. Lietuva yra parengusi siūlymų paketą ir kartu su Lenkija, Estija ir Latvija siekiame, kad pokyčiai atsirastų ir tam jau telkiame platesnį ES šalių aljansą. Kartu su Lenkija taip pat sieksime atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į kertinę šios situacijos priežastį – Baltarusijos režimo veiksmus ir žmogaus teisių padėtį pačioje Baltarusijoje. Neteisėtas žmonių gabenimas negali būti toleruojamas, o valstybėms būtina apsiginti“, – VRM pranešime cituojama vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Tai ką galime padaryti, tai dirbti kartu, dėl to susitikome, keičiamės informacija ir patirtimi. Kiekvieną formatą tiek dvišalį, tiek tarptautinį išnaudojame tam, kad galėtume skleisti žinią ir reaguoti į naują grėsmę, su kuria susidūrė mūsų šalys. Sienų apsauga – tai mūsų įsipareigojimas ne tik kai kalbame apie mūsų piliečius, bet apie visą Europos Sąjungą. Baltarusija – tai nėra natūralus migracijos kelias, tai organizuota žmonių gabenimo schema. Mes stebime dezinformacijos ataką ir migrantai taip pat yra apgaudinėjami, kad gali lengvai pasiekti ES“, – kalbėjo B. Grodeckis.
Susitikimo metu taip pat aptartas ES teisės aktų keitimo poreikis bei bendradarbiavimas stiprinant ES išorės sienos apsaugą. Ministrė informavo, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nutiesti 32 kilometrai koncertinos bei toliau vyksta darbai dėl fizinio barjero įrengimo, kurį planuojama užbaigti po metų. Abi šalys vieningai sutarė, kad tvoros statybai būtina siekti ir Europos Sąjungos finansavimo, taip pat reikalingi greitesni sprendimai dėl ES teisės aktų keitimo sienos apsaugos ir migracijos srityse.
Penktadienį Vilniuje vyks XX Lietuvos ir Lenkijos tarpvyriausybinės bendradarbiavimo per sieną komisijos posėdis. Jam pirmininkaus Lietuvos ir Lenkijos vidaus reikalų viceministrai Arnoldas Abramavičius ir B. Grodeckis. Tai reguliariai vykstantys susitikimai, skirti aptarti pasienio bendradarbiavimo, gyventojų apsaugos ir gelbėjimo ekstremaliųjų situacijų atvejais, teritorijų planavimo ir tarpregioninio bendradarbiavimo klausimus.
Ši komisija įsteigta 1995 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartimi dėl bendradarbiavimo per sieną, primena VRM pranešime. Komisiją sudaro 4 darbo grupės: Pasienio bendradarbiavimo, Gyventojų apsaugos ir gelbėjimo ekstremalių situacijų atvejais, Teritorijų planavimo bei Tarpregioninio bendradarbiavimo darbo. Posėdžiai vyksta kasmet pakaitomis kiekvienoje iš valstybių.
Lietuva kartu su Lenkija saugo apie 2 650 km ES išorės sienos. Abi šalys siekia ir greitesnių ES sprendimų dėl ES teisės aktų keitimo sienos apsaugos ir migracijos srityse.
Valdemaras Valkiunas
Seimo Lietuvos regionų frakcijos nariai Petras Gražulis ir Valdemaras Valkiūnas siūlo atšaukti praėjusios kadencijos Seimo 2018 m. gruodžio 4 d. priimtą rezoliuciją „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ ir taip pat ragina atšaukti Lietuvos parašą Globalios migracijos pakte Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje. Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Parlamentarai įregistravo tai siūlantį rezoliucijos projektą.
Jame numatyta, kad Seimas turėtų pasiūlyti Vyriausybei nedelsiant įpareigoti vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę atšaukti buvusio vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno parašą Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje Marakeše 2018 m. gruodžio 10 d. patvirtintame Globalios migracijos pakte ir tuoj pat pradėti taikyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą sienos perėjimą.
Rezoliucijos projekto autoriai tvirtina, kad Seimas, priimdamas rezoliuciją „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ iš esmės Lietuvos valstybės vardu palaimino prieštaringai vertinamą vadinamąjį Globalios migracijos paktą, neturėdamas šio Pakto vertimo į lietuvių kalbą.
„Lietuvos vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas Vyriausybės vardu Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje Marakeše 2018 m. gruodžio 10 d. šį Paktą pasirašė remdamasis būtent aukščiau minėta Seimo rezoliucija“,- pažymima rezoliucijos projekte.
Jame konstatuojama, kad būtent ši 2018 m. gruodžio 4 d. Seimo rezoliucija ir jos pagrindu Vyriausybės pasirašytas minėtas Paktas „neleidžia prieš ekonominius migrantus, apsimetančius karo pabėgėliais, taikyti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos perėjimą“.
Seimo nariai Petras Gražulis ir Valdemaras Valkiūnas apgailestauja, kad ketvirtadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su politinių partijų vadovais neaptarė šios jų iniciatyvos. Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Stop ženklas
„Globalios migracijos paktas neleidžia prieš ekonominius migrantus, apsimetančius karo pabėgėliais, taikyti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos perėjimą ir verčia priimti visus, net ekonominius pabėgėlius be jokių išlygų ar išimčių. Labiausiai nuo ekonominių pabėgėlių kenčiančios šalys – Vengrija, Australija, Izraelis, Lenkija, Slovakija, Čekija, Austrija, Šveicarija, Bulgarija, Latvija ir Italija todėl ir nesutiko pasirašyti šio Pakto. Lietuvos Seimas, kaip jau tapo įprasta, keliaklupsčiais puolė įsiteikinėti pasaulio galingiesiems, visiškai nepaisydama savo gyventojų interesų“, – sako projekto autoriai Seimo nariai P. Gražulis ir V. Valkiūnas.
Jie atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 metais visos tuometinės Seimo frakcijos, balsuodamos už rezoliuciją dėl migracijos, „greičiausiai iki galo ir nesuprato, ką daro, nes beskubėdamos įsiteikti daugumai Jungtinių Tautų valstybių, net neturėjo šio Pakto vertimo į lietuvių kalbą“.
Seimo nariai Petras Gražulis ir Valdemaras Valkiūnas sako siūlantys Lietuvai skubiai išeiti iš Jungtinių Tautų migracijos pakto, „nes jis verčia besąlygiškai įsileisti bet kokius imigrantus“.
Vieni sako, kad mums nereikėjo taip smarkiai spausti A.Lukašenkos į kampą, nes esą tokiu būdu tik dar labiau pastūmėjome Baltarusijos diktatorių į putininės Rusijos glėbį, o, iš kitos pusės, dabar sunkiai tvarkomės su savo principingumo pasekmėmis pasienyje, kiti įrodinėja, kad neturėjome jokios teisės nusisukti, kai kaimyninėje šalyje labiausiai bjauriu pavidalu yra naikinamas žmogaus orumas, sutrypiami į purvą laisvės likučiai, doriausi tos šalies piliečiai yra įkalinami, kankinami, žudomi.
Tačiau, kaip atrodo bent man, čia vis tik diskutuojama ne tiek dėl vertybių, kiek dėl to, kokį racionalumo tipą išpažįstame, kaip toli esame pasiryžę žengti racionalizacijos keliu, nes ne tik pirmieji kalba apie subalansuotą utilitarinį pasirinkimą, bet ir antrieji tvirtina, kad mums naudingiausia būtų, jeigu kaimyninė šalis tvarkytųsi demokratiniais pagrindais, taptų žmogaus teises gerbianti ir ekonomiškai klestinti valstybė. Savo ruožtu aš pats šiuo atveju neturiu jokio pasirinkimo nei į vieną, nei kitą racionalumo pusę, įkalintas iracionalumo, nes tas pats Lukašenka man visados buvo tik didžiausio, netelpančio į jokius rėmus, taigi ir nepasiduodančio racionalizacijai pasišlykštėjimo dirgiklis, kol tokio negatyvaus išgyvenimo įtampą bent iš dalies pavyko suobjektinti kažkieno tiksliai sutvarkytu vaizdiniu apie tarakoną, krutinantį kruvinus ūsus.
Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dar tais laikais, kai Dalia Grybauskaitė kvietėsi Baltarusijos diktatorių švečiuosna, jaučiau pareigą perspėti, kad Lukašenkos diktatūra yra, kalbant paradoksaliai, labiausiai higieniška diktatūra pasaulyje, žodžiu „higieniška“ pabandydamas išreikšti tą siaubą, kurį gali žmogus patirti žiūrėdama tiesai į akis apie lukašenkinio valdymo stilių ir ypatumus.
Žiū: jeigu kiti diktatoriai turėdavo didesnes ar mažesnes savo aukų kapines, tai Lukašenka tais laikais tokių kapinių neturėjo, nes jo pavojingiausi oponentai labai dažnai pranykdavo be pėdsakų, nepaliekant net mažiausios galimybės aukos artimiesiems aplankyti diktatoriui neįtikusio žmogaus kapelį. Užtekdavo šiam pabaisai spragtelėti pirštais ore ir nepatogus žmogus paprasčiausiai išgaruodavo, nepalikdamas jokios išnaros, ar ne taip? Tokia yra (arba buvo) Lukašenkos diktatūros nešvankioji magija. Ar galima čia dar kažką racionalizuoti? Tai, kad tik dabar išaiškėjo, kad iš nešvarios virtuvės išnirusi tarakoidinė būtybė nėra tokia higieniška kaip atrodė mums iš pirmo žvilgsnio, neleidžia tvirtinti, kad anas anksčiau buvo ne toks atgrasus, todėl neva tada dar buvo galima taikstytis su režimo nusikaltimais dėl šventos ramybės ir kažkokių konjunktūrinių sumetimų. Kita vertus, aš tai dabar prisiminiau ne dėl to, kad nenoriu praleisti progos vėl ir vėl pasigirti, koks kadaise buvau įžvalgus, toli numatantis į priekį, kiek kviesdamas visus pripažinti faktą, jog kartais pasišlykštėjimas (ar pasidygėjimas) leidžia praregėti tikrovę ne mažiau intensyviai nei euforinis būties paslapties išgyvenimas.
Tačiau šįkart kalbėsime ne tiek apie Lukašenkos pradėtą hibridinį karą, kiek apie užstojusią hibridinę taiką Lietuvoje.
Pastaruoju metu vis dažniau pasigirstantys reikalavimai atstatydinti Gabrielių Landsbergį iš Užsienio reikalų ministro posto dėl užklupusios mus migrantų krizės gali būti kvestionuojamas dėl savo dalykinio turinio, tačiau yra visiškai teisėtas, pagrįstas ir neatšaukiamas sisteminės logikos požiūriu.
Žinoma, ne G.Landsbergis išprovokavo tą krizę, tačiau jeigu tik nesate kilmingųjų mergelių instituto auklėtinis, nesunku bus suprasti ir tai, kad šalies daugumos žmonių nuotaikas atstovaujantys veikėjai (kaip rodo sociologiniai tyrimai, šeimų maršo vertybėms didesniu ar mažesniu laipsniu pritaria trys ketvirtadaliai šalies gyventojų) neturi teisės atsisakyti progos paversti atpirkimo ožiu Anūką, nepotizmo princą, dėl savo arogancijos ir pasipūtimo tikriausiai labiausiai nemėgstamą šiuo metu politiką Lietuvoje, tarkime, tokiu būdu ieškodami satisfakcijos už visą patirtų pažeminimų, patyčių, begėdiškų šmeižtų virtinę, pateikdami sąskaitą už valdančiąją klasę aptarnaujančių politologijos tešlagalvių prasivardžiavimus, kai naujosios politikos bangos atstovai ne kartą buvo vadinami Putino emisarais, penktąja kolona.
Ar tai trys ketvirtadaliai šalies gyventojų yra penktojo kolona, a? Ar tiksliai suskaičiavote? Kokiai tautai galiausiai atstovaujate? Mūsų laikmečio žyme yra tai, kad tiršta ir dygu tapo nuo prisitaikėlių, karjeristų ir konjunktūros fetišistų, tačiau tai nekeičia reikalo esmės, kad gyventojų dauguma ir yra politinė tauta, kai savo ruožtu politinės tautos ir valdančiosios koalicijos orientacijos pastaruoju metu stipriai prasilenkia. Kaip atrodo, G.Landsbegio paaukojimas būtų „mažiausias kraujas“, ieškant hibridinio balanso, yra atpirkimo ožio už visas netesybas ir politinės sąmonės bei vaizduotės Lietuvoje nususinimą instaliacija.
Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Andrius Kubilius, iš tiesų kaip ta nekaltųjų mergelių instituto auklėtinė, sako, kad nepalankiu mums visiems hibridinio karo metu tie žmonės, kurie reikalauja V.Landsbergio atstatydinimo, pagal kare kaip kare logiką turėtų būti vadinami išdavikais. Tačiau jau tokio lygio kaip ši krizė, didesnės ar mažesnės visuomenės mobilizacijos reikalaujantys išbandymai byloja ir apie tai, kad nereikia spjaudyti į šulinį, iš kurio gali prisieiti gerti, nereikėtų persistengti dergiant savo tautiečius, nes negražu bus kitą kartą kviesti tų pačių žmonių mases ginti Tėvynę.
Kas ten dar taip neseniai tvirtino, kad lietuvių tauta neturi teisės rašyti savo istorijos? Todėl leiskite man išsakyti savo atskirą nuomonę, kad išdaviku turėtų būti vadinamas ne šiaip politinis oponentas, su kuriuo gali prisieiti dalytis valdžia, o greičiau tas įtakingas dabartinės koalicijos veikėjas, kuris savo ruožtu tarpininkavo nešvankiausiai nepriklausomybės laikų akcijai, kai šalies Genocido tyrimo centro direktorių mums paskyrė svetimos šalies ambasadorius, atstovaujantis truputėlį kitokiai istorijos versijai. Čia ir kyla klausimas – ar be teisės rašyti savo istoriją tauta dar yra pajėgi atstovauti sau arba bent įsisąmoninti savo interesus, bus pajėgi ginti Tėvynę?
Tegul pabando atsakyti į šį klausimą tas dvaro politologas, kuris išversdamas seną posakį į priešingą pusę neseniai su didžiausiu aplombu ciniškai pareiškė, kad nepaklūstantys konjunktūros taisyklėms žmonės yra tik naudingi idiotai…
Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.
Seimas imasi svarstyti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas, kuriomis siūloma numatyti naują pagrindą, uždraudžiantį užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką iki 5 metų laikotarpiui.
Antradienį įstatymo pataisas pateikęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis siūlo praplėsti vadinamąją „S. Magnickio nuostatą“ .
Parlamentaras siūlo numatyti, kad šalia kitų draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvą pagrindų užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu toks užsienietis „aktyviai remia ir (ar) dalyvauja užsienio valstybės vykdomoje tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančioje veikoje.“
Sprendimus dėl pastarojo pagrindo užsienio reikalų ministro siūlymu priimtų vidaus reikalų ministras.
Šiuo metu įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ yra reglamentuojami pagrindai, kuriais remiantis užsieniečiui yra uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką. Toks draudimas taikomas dėl migracijos taisyklių pažeidimo, dėl grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir dėl „S. Magnickio įstatymo“ taisyklių. Šis draudimas taikomas trečiosios šalies piliečiams, įvykdžiusiems sunkius žmogaus teisių pažeidimus, korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar pinigų plovimo požymius atitinkančią nusikalstamą veiką ir dėl šių priežasčių įtrauktiems į kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą.
Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas.
Pateiktas įstatymo pataisas Seimas ketina toliau svarstyti gegužės 11 d.
Siaubūnas. Vytauto Visocko nuotr.
Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų neformalioje vaizdo konferencijoje, kurioje dalyvavo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, aptarta direktyva dėl ypatingos svarbos objektų atsparumo, Migracijos ir prieglobsčio paktas bei neteisėti Rusijos Federacijos veiksmai prieš Lietuvos teisėjus ir prokurorus.
Klausimas dėl Rusijos Federacijos veiksmų prieš Lietuvos teisėjus ir prokurorus, susijusius su Sausio 13-osios byla, į susitikimo darbotvarkę buvo įtrauktas Lietuvos prašymu.
Lietuva informavo ES vidaus reikalų ministrus ir Europos Komisiją apie pastaruosius įvykius, susijusius su politiškai motyvuotu Lietuvos teisėjų, atlikusių savo konstitucinę pareigą, persekiojimu.
Siekiant užkirsti kelią tam, kad Rusijos Federacija ar bet kuri kita šalis ateityje naudotų Interpolo paieškas neteisėtam ir politiškai motyvuotam persekiojimui, Lietuva prašo Europos Komisijos atlikti analizę, koks yra teisinis reglamentavimas ir praktika ES valstybėse narėse ir siūlo ieškoti bendro ES sprendimo šiuo klausimu.
Pernai gruodį viešai paskelbus, kad Rusija iškėlė baudžiamąsias bylas trims Lietuvos teisėjams ir paskelbė jų tarptautinę paiešką, Lietuva nedelsiant kreipėsi į Interpolo generalinį sekretorių ir ES bei Šengeno asocijuotų valstybių vidaus reikalų ministrus.
Kreipimesi vidaus reikalų ministrė prašė atmesti bet kokius Rusijos Federacijos prašymus inicijuoti tarptautines paieškas prieš Lietuvos teisėjus ir kitus Sausio 13-osios byloje dalyvavusius pareigūnus. Tokie prašymai yra politiškai motyvuoti ir todėl nepatenka į Interpolo mandatą.
Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.
2021 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos, visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turės teisę į daugybinę pilietybę – būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, – nepriklausomai nuo to, kada įgijo kitos valstybės pilietybę – gimdami ar vėliau, iki jiems sukako 18 metų.
„Šio įstatymo įsigaliojimas leis Lietuvos piliečiams patiems apsispręsti, kurios valstybės piliečiais jie nori būti. Šis klausimas išlieka aktualus, tėvams išvykstant iš Lietuvos. Turime nemažai pavyzdžių, kuomet užaugę kitose šalyse jauni žmonės nori grįžti ir atgauti mūsų valstybės pilietybę“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Iki šiol teisę į daugybinę pilietybę turėjo tik tie vaikai, kurie daugybinę – Lietuvos ir kitos valstybės – pilietybę įgydavo gimimu.
Apie įgytą kitos valstybės pilietybę per du mėnesius reikia pranešti Migracijos departamentui arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Tai kviečiama daryti per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).
Įgiję daugybinę pilietybę iki 18 metų, tokie asmenys ją išlaikys ir sulaukę pilnametystės, pažymima Migracijos departamento pranešime. Jeigu gimimu įgiję Lietuvos pilietybę vaikai jos vėliau neteko, jie Lietuvos pilietybę galės susigrąžinti užpildę prašymą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą.
Įstatymo pakeitimais taip pat nustatoma, kad asmenų be pilietybės, teisėtai gyvenančių Lietuvos Respublikoje, vaikai, arba vaikai, kurių vienas iš tėvų yra asmuo be pilietybės ir Lietuvoje gyvena teisėtai, o kitas yra nežinomas, Lietuvos Respublikos pilietybę įgis gimdami. Tokių vaikų Lietuvos Respublikos pilietybė bus įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaigoje.
Pilietybės įstatymo pakeitimais iš dalies keičiamos ir pilietybės procedūros.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. asmenys visus prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo (natūralizacijos, supaprastinta ar išimties tvarka), grąžinimo, išsaugojimo paduos per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją, t. y. Migracijos departamentą. Tokius prašymus galima greitai ir patogiai pateikti per MIGRIS – https://www.migracija.lt
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės asmeniškai ir toliau galės paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas, sakoma Migracijos departamento pranešime. Lietuvos respublikos piliečio pasas. Slaptai.lt nuotr.
Pagal įsigaliosiantį įstatymą, Lietuvos Respublikos pilietybę suteikiant natūralizacijos tvarka vaikams, jie bus atleidžiami nuo reikalavimo išlaikyti valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą, turėti teisėtą pragyvenimo šaltinį. Be to, vaikai ir asmenys, teismo pripažinti neveiksniais, bus atleidžiami nuo reikalavimo prisiekti Lietuvos Respublikai.
Migracijos departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo sausio 1 d. nustatomas terminas, per kurį asmenys privalės atlikti pareigą atsisakyti kitos valstybės pilietybės, tapus Lietuvos Respublikos piliečiu – 1 metai nuo priesaikos Lietuvos Respublikai arba, kai prisiekti nereikia (pvz., vaikams iki 18 metų) – 1 metai nuo prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos. Šis vienerių metų terminas galės būti pratęstas tik ypatingais atvejais ir ne ilgiau nei 1 metams.
Piliečiai, kurie prisiekė Lietuvos Respublikai iki 2021 m. sausio 1 d. neatsisakę turimos kitos valstybės pilietybės, dokumentus apie kitos valstybės pilietybės netekimą turi pateikti Migracijos departamentui iki 2022 m. sausio 1 d. Neįvykdę šios pareigos, asmenys neteks Lietuvos Respublikos pilietybės.
Geografijos profesorius Donatas Burneika. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr. „Investuok Lietuvoje“ atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos visuomenė senėja greičiau nei bet kurios kitos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalies. Geografijos profesorius Donatas Burneika ir sociologas Romas Lazutka sutinka, kad visų pirma didelį visuomenės senėjimo rodiklį Lietuvoje ilgą laiką lėmė padidėjusi jaunų šalies gyventojų migracija. Vis dėlto ekspertai mano, kad visuomenė taip greitai nebesens.
„Aišku kaip dieną, kad tai iš esmės nulėmė migracija, kadangi išvyksta daugiausia jauni žmonės, tad šalyje automatiškai lieka senesni. Dėl to visuomenė senėja greičiau, negu tose šalyse, kur senėjimas vyksta tiesiog dėl natūralios gyventojų kaitos, dėl mirštamumo, gimstamumo ir panašiai.
Mūsų migracijos rodikliai buvo vieni aukščiausių, ypatingai žiūrint į ankstesnius metus, tačiau dabar, panašu, visuomenė taip greitai nesenės. Žiūrint į migracijos rodiklius pastaraisiais metais, tendencija nebebus tokia pati. Nemanau, kad mes pasidarysime jauna visuomenė, vargu ar taip bus, bet spartus senėjimas bent jau kol kas yra praeityje“, – Eltai teigė D. Burneika.
Turizmas ar emigracija. Slaptai.lt nuotr.
Tuo tarpu, anot profesorius, didelis procentinis atotrūkis tarp darbo užmokesčio ir produktyvumo augimo parodo, kad didesnė dalis BVP turėtų būti skiriama žmonėms, o vis mažesnė – kapitalui ir pelnui.
„(Šie rodikliai – ELTA) rodo, kad iš esmės darbo užmokestis kyla kainos kilimo sąskaita. Visi mokame brangiau už produkciją ir paslaugas. Be abejo, ateityje būsime konkurencingi pasaulyje tik jeigu pereisime prie automatizuoto, robotizuoto darbo kaip ir kitos šalys. Tai kuo daugiau kapitalas sukuria vertės, tuo daugiau žmonėms galima mokėti. Bet iš tiesų (…) norėtųsi didesnio produktyvumo augimo, nėra gerai, kad jis auga taip lėtai lyginant su atlyginimų augimu. (…) Tokiu atveju, jeigu produktyvumas auga nedaug, o atlyginimai daug, didesnę dalį BVP mes turėtume skirti žmonėms, ir vis mažesnę kapitalui ar pelnui. Man atrodo, kad tai nelabai vyksta, todėl galbūt tas produktyvumo augimas sunkiau išmatuojamas“, – sakė D. Burneika.
Kalbėdamas apie priežastis, paskatinusias Lietuvos visuomenės senėjimą, profesorius R. Lazutka išskyrė, kad didžiausią įtaką šiam reiškiniui padarė ankstesniais laikotarpiais fiksuoti žemi gimstamumo ir mirtingumo rodikliai bei jaunų gyventojų migracija.
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
„Vienas iš (visuomenės senėjimo – ELTA) veiksnių yra tai, kad žmonės ilgiau gyvena. Antras dalykas, kad yra mažas gimstamumas, tačiau jis Lietuvoje šiuo metu toks nebėra. Visgi pagrindinis prisidėjęs veiksnys yra emigracija, kadangi išvažiavo daugiau jaunesnio, darbingo amžiaus gyventojų, o pensininkų – mažai, todėl pensininkų dalis ir padidėjo. Visgi jau dabar antri metai, kai imigracijos rodiklis Lietuvoje yra teigiamas. (…) Senėjimas turėtų sulėtėti, kadangi jaunų žmonių, kurie sulauks senatvės, yra mažai dėl emigracijos, tai senų žmonių ateityje Lietuvoje taip pat turėtų būti santykinai mažiau“, – kalbėjo profesorius.
R. Lazutka taip pat teigė, kad darbo užmokestis ir produktyvumas turėtų augti kartu, tačiau dėl šių rodiklių skirtumo Lietuvoje stebėtis nereikėtų, nes ilgą laiką šalyje darbo užmokestis buvo nepagrįstai žemas.
„Klasikinė teorija yra tokia, kad darbo užmokestis ir produktyvumas turi augti kartu, kadangi alga mokama už produktyvumą. Todėl išsiskirti tie dydžiai negali, gali būti kokie susvyravimai, bet ilgesnį laiką jie negali išsiskirti. (…) O Lietuvoje taip atsitiko todėl, kad atlyginimas buvo nepagrįstai žemas. Produktyvumas nebuvo toks žemas, koks buvo atlyginimas. Ir dabar galėtume sakyti, kad spyruoklė išsitiesė.
Pirmieji vaiko žingsniai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jei lygintume Lietuvos ekonomikos išsivystymo lygį ir ES vidurkį, tai Lietuvos ekonomika sudaro 80 proc. ES vidurkio, o algos Lietuvoje yra tris, du kartus mažesnės nei kitose šalyse, kurių ekonomika prilygsta ES vidurkiui. Tad tiesiog algos buvo nepagrįstai žemos“, – kalbėjo profesorius.
R. Lazutka tikino, kad negalima teigti produktyvumą Lietuvoje esant žemu, kadangi BVP, kuris iš dalies parodo šalies produktyvumą, yra lygus 80 proc. ES vidurkio.
„Ilgą laiką atlyginimų augimas buvo lėtesnis nei produktyvumas. Po paskutinės 2009 metų krizės, kai ekonomika atsitiesė, produktyvumas ėmė augti, o algos ilgą laiką praktiškai dar buvo įšalę, ir štai todėl jos dabar išsiveržė“, – sakė R. Lazutka.
Darbo jėgos pasiūlos tam tikrose srityse nepakanka
Kalbėdamas apie darbo jėgos paklausą ir pasiūlą Lietuvoje, D. Burneika teigė, kad kai kuriose srityse reikiamos darbo jėgos galimai vis dar trūksta dėl sparčių pokyčių darbo rinkoje bei netobulos profesinio rengimo sistemos.
„Darbo jėgos paklausa tam tikrose srityse yra nepatenkinama, jose trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Galbūt gali būti taip, kad mūsų darbo, profesinio rengimo sistema nėra tobula, galbūt kuriami darbai mažai patrauklūs Lietuvos gyventojams, pavyzdžiui, už juos per mažai mokama. Aišku, kad pokyčiai darbo rinkoje yra dideli, ypatingai mūsų posovietiniuose kraštuose, todėl be abejo, jeigu sparčiai auga kai kurie sektoriai, pavyzdžiui IT sektorius, tai (darbo jėgos – ELTA) gali trūkti“, – Eltai teigė jis.
Visgi profesorius pažymėjo, kad darbuotojų išsilavinimo rodikliai Lietuvoje yra iš tiesų geri.
Vaikai Gedimino prospekte Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
„Jei pažvelgtume į darbo jėgos išsilavinimo rodiklius, tai jie Lietuvoje tikrai yra vieni geresnių. Jeigu žiūrėtume į tai, kiek lietuvių dirba darbuose, kuriuose reikalaujamas aukštasis išsilavinimas, tai vėlgi nėra kažkokia ypatingai bloga situacija. (…)
Studijos rodo, kad geriausiai visą gyvenimą dirba ir įsidarbina, ir didžiausius atlyginimus gauna tie, kurie įgyja universalų išsilavinimą. Tai yra moka mokytis iš esmės, o ne (moka – ELTA) kažkokį specializuotą, siaurą darbą, kurio kartais mūsų darbdaviai reikalauja“, – teigė D. Burneika.
Anot profesoriaus, vienas iš dažnų iššūkių, su kuriuo susiduria išsilavinimą jau įgiję darbingo amžiaus žmonės, yra motyvacijos stygius siekiant prisitaikyti besikeičiančioje darbo rinkoje.
„Aš manyčiau, kad problema turbūt yra susijusi su pačia darbo jėga, jos motyvacija, noru keistis ir mokytis visą gyvenimą, tobulėti. (…) Be abejo, viena iš didelių problemų Lietuvoje yra tai, kad mūsų darbo jėgos perteklius ypatingai jaučiamas vyresnėse amžiaus kategorijose, ir būtent regionuose. Tai nėra ta darbo jėga, kuri greičiausiai keičiasi, kuri greičiausiai gali įgauti naujų įgūdžių. Jeigu pensija šalia, vargu ar tiek daug į save investuosime, kad dar metus padirbtume. Tai yra bėda, turbūt valstybės nesugebėjimas motyvuoti ir pateikti paslaugų būtent tokiems žmonėms, senesniems žmonėms, įtraukti juos į darbo rinką“, – teigė D. Burneika.
Tuo tarpu R. Lazutka teigė, kad nors Lietuvoje ir veikia įvairios viso gyvenimo mokymo programos, trūksta duomenų, ar šios programos pasiteisina.
„ES yra pripažįstama, kad pokyčių yra daug, kad žmonėms reikia lavintis, neužtenka visam amžiui baigti universitetą, kokią profesinę mokyklą, reikia visą gyvenimą mokytis. Tai Lietuva atsilieka pagal tai, kiek žmonių dalyvauja viso gyvenimo mokymuose. (…) Taip pat Lietuvoje labai trūksta mokymų, kurie vyksta, rezultatyvumo. Nėra daroma tyrimų, nėra skelbiama prieinama viešai informacija, koks likimas tų žmonių (kurie įsijungė į tokias programas – ELTA)“, – kalbėjo profesorius.
Statistikos departamento duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį realus darbo užmokestis Lietuvoje išaugo 54 proc., kai produktyvumo augimas tesiekė 25 proc.
Į Europą bandantys patekti migrantai. EPA-ELTA nuotr.
Europos Komisija (EK) trečiadienį pristatė kontroversišką ir ilgai lauktą migracijos susitarimą, kuriuo siekiama reformuoti fragmentišką ir perkrautą prieglobsčio prašymo sistemą.
Planą dar svarstys ES šalių lyderiai ir Europos Parlamentas, kol kas nėra iki galo aišku, ar jis bus patvirtintas.
Ryškiausias EK plane atsispindintis siekis – vykdyti daugiau prieglobsčio prašytojo statuso negavusių migrantų sugrąžinimų į šalis, iš kurių atvyko, taip pat parodyti daugiau solidarumo kitoms ES šalims.
EK sieks vykdyti išankstinio „skryningo“ procedūrą. Prieglobsčio prašytojams atvykus prie ES šalių sienų, butų atliekama jų sveikatos apžiūra ir saugumo patikra, paimami atvykėlių pirštų antspaudai. Tada būtų sprendžiama, ar jų byla patenka į pagreitinto sprendimo kategoriją, ar, vis dėlto, įprasto. Toks patikros procesas užtruktų daugiausiai penkias dienas, teigė EK.
Jei prieglobsčio prašytojai atvyksta iš šalies su mažu migrantų priėmimo rodikliu – Komisija siūlo mažiau nei 20 proc. – jiems turėtų būti taikoma pagreitintas procesas, kuris truktų iki 12 savaičių. Jei sprendimo nepavyktų priimti per 12 savaičių, jie būtų siunčiami į ES šalį, kurioje būtų vykdoma prieglobsčio suteikimo procedūra. Jei jų prieglobsčio prašymas yra atmestas, jie būtų išsiunčiami atgal, teigė EK.
Plane taip pat raginama imtis solidarumo ir skaidriau dalytis atsakomybe dėl migrantų. EK pristatė trijų bangų principą, kuriuo valstybės įpareigojamos padėti daugiau migrantų priėmusioms šalims. Svarbiausia, kad numatomas nuolatinis mechanizmas, o ne vienkartiniai migrantų perkėlimai. Įprastu laikotarpiu migrantai iš šalies, į kurią jie atvyko gali būti priglaudžiami savanoriškai. Tačiau kai vienos iš šalių migrantų priėmimo schema yra perkrauta, migrantų dalijimasis tampa privalomas. Galiausiai, trečiu atveju, krizės situacijos akivaizdoje, pavyzdžiui, esant tokiam migrantų antplūdžiui, koks buvo 2015 m., EK gali įpareigoti valstybes nares prisiimti teisinę atsakomybę už deportacijas.
EK taip pat nori plėsti bendradarbiavimą su kitomis, ne ES šalimis. Tokiu būdu siekiama, kad migrantai pirmiausia atvyktų į kitas teritorijas, o ne į ES. Dėl šios priežasties EK žada stiprinti paramą migrantus priimančioms ne ES valstybėms, kad jose būtų sukurta naujų darbo vietų ir daugiau migrantų pasiliktų gyventi už ES ribų.
Vis dėlto, sienų kontrolės griežtinimas ir išankstinis tikrinimas kelia nemažai klausimų žmogaus teisių atžvilgiu, o aktyvistai teigia, jog tokie apribojimai kelia grėsmę pamatinei teisei ieškoti apsaugos.
Ginklas
Austrijos policija sekmadienį sulaikė Rusijos pilietį iš Čečėnijos, kuris nušovė čečėną disidentą, praneša AFP.
43 metų vyro kūnas su šautinėmis žaizdomis šeštadienį buvo rastas netoli Austrijos sostinės Vienos.
47 metų įtariamasis buvo suimtas kitą dieną Linco mieste, 200 km nuo Vienos, o nusikaltimo motyvai kol kas neaiškūs.
AFP sužinojo iš Ukrainos vidaus reikalų ministerijos, kad šeštadienį nušautas žmogus 2017 m. liudijo nužudymo byloje Ukrainoje. Prieš kelis metus vienas vyras planavo pasikėsinimą į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, bet buvo sužeistas per apšaudymą Kijeve, o jo žmona žuvo.
Austrijos policija paskelbė, kad nužudytasis čečėnas buvo prieglobsčio prašytojas, tačiau išsamiau situacijos nekomentavo.
Prokuratūros atstovas spaudai atskleidė, kad auka buvo Čečėnijos valdžios kritikas Martin‘as B.
Prokurorai kreipėsi į teismą dėl arešto orderio įtariamajam – Austrijoje gyvenančiam čečėnui.
Nužudymas įvyko Austrijoje augant nerimui dėl čečėnų išeivių saugumo.
Vasarį Čečėnijos lyderį Ramzaną Kadyrovą kritikuojančiam tinklaraštininkui pavyko apsiginti nuo plaktuku ginkluoto užpuoliko.
Kovą Čečėnijos opozicijos lyderis Imranas Alijevas buvo rastas negyvas savo viešbučio kambaryje Prancūzijos Lilio mieste. Jo kūne aptikta 135 durtinės žaizdos.
Po dviejų karų su Rusija XX a. 10-ąjį dešimtmetį Čečėnijoje kilo migracijos banga, o daugelis čečėnų emigrantų patraukė į Vakarų Europą.
Pastaraisiais metais į užsienį vėl ėmė trauktis čečėnai, kurie nepritaria Kremliui palankiam Čečėnijos Respublikos vadovui R. Kadyrovui. Pastarąjį žmogaus teisių aktyvistai kaltina dėl pakartotinių žmogaus teisių pažeidimų.
Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos dėl užsieniečių teisinės padėties reguliavimo.
Tokį kreipimąsi paskatino šių metų kovo 2 d. įvykis Visagine, kur buvo užpulta ir sumušta Visagino „Verdenės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja. Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nusikaltimas įvykdytas tautinės neapykantos pagrindu už tai, kad ši mokytoja moko lietuvių kalbos.
Už tokį nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų. Įtariamasis yra Rusijos Federacijos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
L. Kasčiūnas teigia, kad pagal galiojantį įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, pabėgėlio statusas arba laikinoji apauga gali būti panaikinami užsieniečiams, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais tik dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei. Tokie užsieniečiai taip pat gali būti išsiunčiami iš Lietuvos Respublikos. Labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo.
„Atsižvelgiant į tai, prašau Migracijos departamento įvertinti, kokios galiojančiame įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numatytos sankcijos galėtų būti taikomos Rusijos Federacijos piliečiui, turinčiam leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu teismas jį pripažintų kaltu dėl minėto smurtinio nusikaltimo įvykdymo. Taip pat prašau, pasitelkus kitų šalių patirtį ir išmoktas migracijos politikos pamokas, įvertinti galimybes ir argumentus sugriežtinti leidimo nuolat gyventi, pabėgėlio statuso arba laikinosios apsaugos panaikinimo, užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pagrindus. Ekspertų teigimu, būtent perspektyva prarasti pabėgėlio statusą ir leidimą nuolat gyventi, o ne teismų bausmės yra geriausia prevencija galimai nusikalstamai imigrantų veikai. Tie, kurie atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką, privalo gerbti čia galiojančias elgesio normas ir įstatymus”, – kreipimąsi komentavo L. Kasčiūnas.
Penktadienį oficialaus darbo vizito į Lietuvą atvyksta už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson.
Y. Johansson susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda ir aptars naująjį ES migracijos paktą, taip pat ES išorės sienų apsaugos, specialiosios Kaliningrado tranzito schemos finansavimo klausimus ir galimybę Lietuvoje steigti ES civilinės saugos centrą „rescEU“.
Susitikimuose su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi ir su vidaus reikalų ministre Rita Tamašuniene Europos Komisijos narė aptars naująjį ES migracijos paktą, ES išorės sienų apsaugos, specialiosios Kaliningrado tranzito schemos finansavimo, kovos su dezinformacija, piliečių teisių ir laisvo asmenų judėjimo po „Brexit‘o“ klausimus, taip pat galimybę Lietuvoje steigti ES civilinės saugos centrą „rescEU“.
Gaisrai Australijoje. EPA – ELTA nuotr.
Antradienio vakarą bus transliuojama Vokietijos kanclerės Angelos Merkel tradicinė Naujųjų metų kalba, šį kartą politikė aptars klimato krizės, darbo rinkos skaitmenizavimo ir Europos solidarumo dėl migracijos klausimus, rašė „Deutsche Welle“.
Vis dėlto kanclerė pabrėžė, kad šių pokyčių mastas neturėtų iš žmonių atimti drąsos. A. Merkel naujametinė kalba – persmelkta optimistinės dvasios, siekiant viltingai pasitikti naują dešimtmetį.
65-erių politikė teigia, kad nors ji negyvens pakankamai ilgai, kad galėtų matyti visas klimato krizės pasekmes, globalinis atšilimas yra tikras, nulemtas žmogaus veiklos – tai didelė grėsmė. „Taigi, privalome daryti viską, kas yra žmogaus rankose, kad nugalėtume šią žmonijai iškilusią grėsmę, – sako A. Merkel. – Tam vis dar yra laiko.“ Per žemės drebėjimą Indonezijoje žuvo 5 žmonės. EPA-ELTA nuotr.
„Mūsų vaikai ir anūkai turės gyventi su pasekmėmis to, ką sugebėsime arba nesugebėsime padaryti dabar, – teigia ji. – Dėl šios priežasties skirsiu visas savo jėgas, kad užtikrinčiau, jog Vokietija atliks savo vaidmenį – ekologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu, kad užkirstų kelią klimato kaitai. Taifūnas Hagibis Japonijoje pražudė mažiausiai 11 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
A. Merkel tvirtina, kad jos vyriausybės klimato apsaugos projektas, kurį kiek pakoreguotą prieš Kalėdas pagaliau patvirtino parlamentas, bus Vokietijos prisidėjimo prie bendros kovos prieš klimato kaitą gairės. Vis dėlto kai kurios aplinkosaugos grupės tvirtino, kad šio įstatymų projekto nepakanka problemoms spręsti, o A. Merkel koalicijos partneriai socialdemokratai išreiškė norą persitarti dėl kai kurių įstatyme minimų priemonių.
Kanclerė, nors ir priėmė kritiką, vadinamąjį klimato paketą tvirtai gynė.
Kalboje aptariami ir darbo rinkos pokyčiai – A. Merkel sako, kad vis plečiantis skaitmeninei, automatizuotai darbo jėgai, visuomenei reikia „naujų atsakymų“.
Kanclerė teigia, kad, susidūrus su ateinančio dešimtmečio iššūkiais, vokiečiams prireiks „daugiau drąsos nei bet kada anksčiau“. Tačiau politikė priduria, kad šalies gerovę palaikys Vokietijos konstitucijoje įtvirtintos vertybės ir „socialiai orientuota rinkos ekonomika“. Po audros Lenkijoje. EPA – ELTA nuotr.
Užsimindama apie pirmąją konstitucijos eilutę, A. Merkel teigia: priimant bet kokias naujas priemones, ribų neleis peržengti žmogaus orumo principai.
Žemės drebėjimas Albanijoje. EPA – ELTA nuotr.
Kanclerė įsitikinusi, kad savybės, kurios vokiečius visada darė stiprius – sugebėjimas sunkiai dirbti ir išradingumas, – sudarys pagrindą, reikalingą naujiems iššūkiams pasitikti.
A. Merkel dar kartą pabrėžia visiems gerai žinomą kanclerės eilutę – Vokietijai klestėti reikia stiprios Europos. Kalboje politikė atsigręžia į pabėgėlių antplūdį ir, matyt, greitai nesibaigsiančią migraciją iš Afrikos į Europą. A. Merkel teigia, kad geriausias šios problemos sprendimas, jos manymu, yra pastangos kurti stabilesnę Afriką.
„Mums taip pat yra svarbus bendradarbiavimas su Afrika, – teigia kanclerė. – Migracijos (problemos) ir pabėgėlių krizė aprims tik tada, kai žmonėms bus suteikta galimybė gyventi taikų ir saugų gyvenimą. Nuolatinį saugumą galima pasiekti tik radus politinius sprendimus ir užkirtus kelią karams.“
A. Merkel taip pat dėkoja vietos politikams, kurie per pastaruosius metus buvo priversti kęsti užpuolimus ir diskriminaciją. Birželį Walteris Lübckė, A. Merkel CDU partijos narys ir politikas Kaselyje, buvo nužudytas kraštutinės dešinės ekstremistų.
Balandžio 24-ąją verslo centre „Work Land” Vilniuje buvo pristatyta rinkimų komiteto „Lemiamas šuolis” programa. „Lemiamo šuolio” lyderis Paulius Kunčinas susirinkusiems žurnalistams papasakojo, kaip jie, išrinkti į Europos Parlamentą, bandytų suvaldyti migraciją.
Lietuva iki šiol migracijai
dėmesio beveik neskyrė, todėl valstybė tebuvo pasyvus stebėtojas gyventojų išvykimo,
kuris tęsiasi jau ketvirtį amžiaus ir 2018 metai nebuvo išimtis. Šiemet
pagaliau Seimas sulaukė iš Vyriausybės įstatymo projekto, kuris yra pirmas žingsnis
vykdyti migracijos politiką.
Seimo narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.
Lietuva imasi migracijos politikos
Visos vyriausybės iki šiol mažai rūpinosi migracija, nes premjerai manė nelabai ką galintys padaryti prieš turtingesnių valstybių konkurenciją, todėl vylėsi, kad pagerės ekonomika ir emigracijos bėda išsispręs savaime. Visgi valstybei aktyviau įsikišti į migracijos procesus verčia dvi aplinkybės. Pirma, labai suaktyvėjo imigracija, todėl reikia apsispręsti, kokie migrantai priimtini, o kurie ne. Antra, suaktyvėjo spaudimas iš grįžtančių ir išvykusių lietuvių, kurie jau sudaro didelę rinkėjų dalį ir jų rūpesčiai tapo visos valstybės rūpesčiu.
Vyriausybė nutarė pirmiausia imtis kiek kitokios išeivių grupės – krizinėse zonose atsidūrusių lietuvių kilmės asmenų. Apie tai kalba Seimui pateiktas „Persikėlimo įstatymas“. Tokių žmonių yra gan nedaug, tačiau jų atvykimui, įsikūrimui ir integracijai reikalinga visa sistema, kuriai Lietuva buvo visai nepasirengusi. Sukūrus sistemą šiai grupei ir tobulinant mechanizmus, galima imtis ir kitų migracijos valdymo krypčių.
Padėti lietuviams, atsidūrusiems
krizėje, jau yra šiokios tokios patirties. Iš okupuotų Ukrainos sričių į
Lietuvą yra perkelta per 150 asmenų. Tai buvo padaryta greitosiomis, be
įstatyminio pagrindo, ir iškart pasimatė negebėjimas pasirūpinti tais žmonėmis.
Truputį misiją gelbėjo tik kai kurios aktyvesnės savivaldybės.
Antroji pagalbos misija
atsidūrusiems krizinėje situacijoje, jau priėmus naująjį įstatymą, bus
Venesuelos lietuviams. Užsienio
reikalų ministerija (URM) ilgai atsikalbinėjo, kad jokių prašančių pagalbos
lietuvių net nėra, nes iš Venesuelos niekas nesikreipia į artimiausią Lietuvos
ambasadą, kuri yra Brazilijoje (atstumas kaip nuo Vilniaus iki Bagdado ir ten
kalbama ne ispaniškai kaip Venesueloje, bet portugališkai). Dabar jau URM
pripažįsta, kad norinčių persikelti į Lietuvą yra bent 50 šeimų.
Trys Grįžimo politikos kryptys
Pagalba krizių zonose
atsidūrusiems tautiečiams yra tik maža migracijos politikos dalis, kita jau
didesnė ir politiškai labai svarbi mūsų bendruomenė, kuriai reikia paramos, yra
buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, disidentai, jų šeimos ir palikuonys. Lietuva
vykdė jų grįžimo politiką be jokio įstatymo, chaotiškai, keistomis
iniciatyvomis. Šis bandymas visiškai nepasiteisino, tačiau kainavo daug.
Tremtiniams buvo dalinami butai, tai buvo ir kompensacija, ir integracija, ir
visa politika. Viso grįžo apie 2000 žmonių, tačiau nemaža dalis tiesiog pardavė
gautus butus ir išvyko atgal. Žinant, kad asmenų, kurie galėtų potencialiai
grįžti į Lietuvą yra apie šimtą tūkstančių, tai 2 tūkst. grįžusių yra labai
mažai.
Be specialiųjų grupių, paminėtų
aukščiau, kurioms būtina išskirtinė Lietuvos valstybės pagalba ir rūpestis,
užsienyje yra didelė lietuvių kilmės bendruomenė, apie 1,5 mln. žmonių, kurių
apsigyvenimas istorinėje Tėvynėje būtų didelė sėkmė.
Vaikų Lietuvoje gimsta mažai ir tokią tendenciją pakeisti jokių sprendimų nėra. Net turtingiausios pasaulio šalys Norvegija, Šveicarija, Austrija, Danija nerado jokio recepto, kaip šeimas paskatinti turėti tiek vaikų, kad užtektų pakeisti vyresnes kartas. Taigi vienintelis kelias užtikrinti stabilų gyventojų skaičių yra skatinti imigraciją. Lietuva yra maža ir kultūriškai labai pažeidžiama šalis, todėl vertėtų atidžiai kontroliuoti migracijos procesus, kad svetimos kultūros žmonės neimtų dominuoti. Prioritetas imigracijai galėtų būti lietuvių kilmės asmenys ir su Lietuva susiję asmenys, kurie jau turi ryšių su Lietuva. Galbūt tokie asmenys daug metų užsienyje užsiėmė lituanistine veikla, galbūt dirbo su konsulinėmis, saugumo, diplomatijos temomis, yra atstovavę Lietuvos Respublikos interesus ekonominėje, socialinėje, istorinėje, mokslinėje srityse ir t.t. Toks atvejis buvo, kai į Lietuvą atvyko vertėjas iš afganų kalbos, padėjęs Lietuvos kariams Afganistane. Lietuvoje laukiami galėtų būti ir istorinių tautinių bendrijų atstovai, be kurių indėlio Lietuva nebūtų sukurta tokia, kokia yra.
Imigracijos skatinimo politika
nėra Lietuvos išradimas. Daug šalių atsirenka ir skatina atvykti tuos, kurie
šaliai yra reikalingi. Garsiausi pavyzdžiai yra JAV „žalioji korta“,
Australijos imigracijos loterija ar Izraelio grįžimo įstatymas. Lietuva turėtų
ko pasimokyti ir iš artimesnių šalių, tokių kaip Estija ar Lenkija.
Kaimyninių šalių patirtis
Lenkijoje 2000 m. buvo priimtas Grįžimo įstatymas, kuris numato visų valstybės
institucijų pagalbą grįžtant ir integruojantis. Grįžtantis į tėvynę asmuo ir jo
šeimos nariai iš valstybės biudžeto gali gauti vienkartinę išmoką kelionės
išlaidoms padengti. Įstatymas numato galimybę padengti mokyklinio amžiaus vaikų
mokymosi išlaidas, o studentams – apmokėti gyvenimą bendrabutyje. Turimo būsto
remontui, renovacijai ar įrangos įsigijimui gali būti skirta iki 1400 eurų už
kiekvieną sugrįžusio asmens šeimos narį. Žmonės gali tikėtis finansinės paramos
buto ar namo nuomai arba įsigijimui. Rūpintis būstu asmuo gali tiek pats, tiek
prašyti tos vietos, į kurią jis keliasi, bendruomenės pagalbos. Grįžusiems į
gimtinę garantuojamos visos medicininės paslaugos, kuriomis naudojasi nuolat
šalyje gyvenantys asmenys. Atitolusiems nuo savo šaknų ar gimusiems užsienyje,
siūlomi nemokami lenkų kalbos ir adaptavimosi kursai. Šalia pagrindinės
skatinimo programos, veikia ir kitos iniciatyvos.
„Lenko korta“ yra labai stipri motyvavimo priemonė visiems lenkiškos kilmės asmenims stiprinti ryšius su istorine Tėvyne. Vien ką duoda transporto, mokslo, kultūros įstaigų lankymo lengvatos ir faktiškai jokių įsipareigojimų. Lenkų kilmės jaunuoliams skiriamos stipendijos ir faktiškai nemokamas mokslas šalies universitetuose. Skatinant atvykti jaunimą, Lenkija aktyviai išnaudoja ambasadas bei valstybinius fondus. Lietuvoje taip pat aktyviai agituojama vykti mokytis į Lenkiją ir kasmet apie 1 tūkst. abiturientų išvyksta iš Lietuvos ir dauguma jų atgal gyventi nebegrįžta.
Estija taiko platesnę skatinimo programą ir paramą teikia ne tik grįžtantiems estų kilmės žmonėms, bet ir tiems, kurie „gerbia Estijos valstybę ir jos konstitucinę santvarką”. Estai kaip tikslinę grupę yra įvardijusi Suomijos piliečius, kurių šalyje daugėja jau keletą metų iš eilės (vien per 2018 m. +540) ir dabar jie jau sudaro trečią didžiausią tautinę bendruomenę, apie 9 tūkst. (daugiau nei latvių ir lietuvių kartu sudėjus).
Galime pasidžiaugti, kad Lietuva pagaliau pradeda vykdyti migracijos politiką. Kol kas tik pirmas žingsnis, bet kur aktyviai dirbama, atsiranda ir rezultatai. Valstybės tikslas yra sustabdyti gyventojų mažėjimo tendenciją, ją stabilizuoti, grįžti į augimą ir, pradžiai, vėl atstatyti 3 milijonų Lietuvą.
