Beveik 1000 migrantų laivais pasiekė Italijos Lampedūzos salą. EPA-ELTA nuotr.
Roma, rugpjūčio 13 d. (dpa-ELTA). Nuo šeštadienio į Italijos Lampedūzos salą atvyko beveik 1000 migrantų, laivais perplaukę Viduržemio jūrą, sekmadienį pranešė naujienų agentūra ANSA.
Ankstų sekmadienio rytą Italijos pakrančių apsaugos tarnyba atvežė į krantą maždaug 270 žmonių iš šešių laivų. Šeštadienį 718 žmonių, keliavusių 27 valtimis, pasiekė mažą salą, esančią maždaug už 130 kilometrų į rytus nuo Tuniso. 1000 migrantų laivais pasiekė Lampedūzos salą. EPA-ELTA nuotr.
Anot ANSA, tai buvo migrantai iš Kongo, Dramblio Kaulo Kranto, Burkina Faso, Kamerūno, Gvinėjos, Nigerijos, Senegalo ir Malio. Naujienų agentūra pranešė, kad jie išplaukė iš Tuniso pakrantės Sfakso, Gabèso ir Mahdijos miestų.
Priėmimo centras Lampedūzoje, kuriame telpa 400 žmonių, jau kelias savaites perpildytas, šiuo metu jame gyvena daugiau nei 2000 migrantų. Italija planuoja keltu perkelti į Siciliją šimtus žmonių.
Italijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiais metais pavojingu keliu per Viduržemio jūrą Europos Sąjungos valstybę narę pasiekė daugiau nei 96 300 žmonių, pernai jų buvo maždaug 45 700.
Pasienyje su Baltarusija kasdien sulaikomi migrantai. VSAT nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad Europos Sąjungos (ES) Tarybai preliminariai sutarus dėl naujos migracijos politikos ir numačius privalomą dalyvavimą solidarumo mechanizme dar reikės apsvarstyti, ar valstybei tinkamesnis sprendimas būtų priimti ir apgyvendinti 158 migrantus, ar sumokėti apie 3 mln. eurų.
„Priimtas sprendimas, kuris leidžia valstybei narei rinktis. Šiuo atveju Lietuvai yra galimybė priimti 158 asmenis arba pasirinkti mokėti apie 3 mln. eurų. Matyt, šis sprendimas dar turėtų būti apsvarstytas ir priimtas sprendimas“, – penktadienį Vidaus reikalų ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje A. Bilotaitė.
Ministrė akcentuoja, kad Lietuva galės pasirinkti sprendimą, kuris jai yra tinkamiausias.
„Patyrus šitą instrumentalizuotą migrantų krizę, mes tikrai turime infrastruktūrą, esame pasiruošę. Ir taip pat Seime yra svarstomas naujas migrantų apgyvendinimo agentūros įstatymo projektas, kuris dedikuos atskirą instituciją, kuri ir bus atsakinga už visas procedūras, apgyvendinimą, buitinius klausimus. Ir tai taip pat yra mūsų pasiruošimas ateityje galintiems kilti įvairiems scenarijams“, – akcentavo ministrė. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kaip informuojama VRM, naujoje ES migracijos politikoje numatoma, jog kiekvienai ES valstybei narei pagal gyventojų skaičių ir BVP kasmet bus apskaičiuojamas šalies įnašas – tam tikras perkeliamų pabėgėlių skaičius arba pinigų suma. Pagal dabar numatytus minimalius skaičius per metus tai sudarys 30 tūkst. perkeliamų asmenų ir 600 mln. eurų finansinės paramos. Lietuvos atveju – tai būtų 158 asmenys arba 3,18 mln. eurų per metus.
Balsavime dėl bendro tarybos požiūrio Lietuva, Slovakija, Bulgarija ir Malta susilaikė, o Lenkija ir Vengrija balsavo prieš.
Prie Italijos krantų sudužus valčiai nuskendo 43 migrantai, žuvusių skaičius dar gali augti. EPA-ELTA nuotr.
Roma, vasario 26 d. (dpa-ELTA). Italijos pietinėje pakrantėje per laivo su migrantais avariją žuvo mažiausiai 43 žmonės, sekmadienį pranešė žiniasklaida.
Kūnai buvo aptikti Stekato di Kutro paplūdimyje Krotonės provincijoje Kalabrijoje ir jūroje, sekmadienio rytą pranešė Italijos naujienų agentūra ANSA ir televizija RAI, remdamosi policija.
Ugniagesiai iš pradžių tvirtino, kad rasti 28 kūnai. Pakrančių apsaugos tarnyba nurodė, kad jų yra 43, praneša ANSA.
Nuotraukose buvo užfiksuoti ant kranto antklodėmis apsigaubę išgyvenusieji, o gelbėtojai iš Jonijos jūros traukė kūnus.
Pranešime teigiama, kad aukų skaičius gali gerokai didėti, nes daug kūnų iš jūros dar neištraukta.
Kol kas yra 80 išgyvenusiųjų, iš kurių 21 buvo nugabentas į ligoninę, pranešė ANSA. Pranešama, kad valtyje buvo mažiausiai 250 žmonių.
ANSA duomenimis, tarp aukų buvo daug vaikų ir moterų. Kai kurie žuvusieji plūduriavo jūroje, kiti buvo rasti paplūdimyje.
Steccato di Cutro yra pajūrio kurortas ant Italijos „bato pado“. Jame yra keli dideli viešbučiai.
„Tai šiurpus sukrėtimas, kuris turi pažadinti bendruomenę, kad panašios tragedijos nepasikartotų“, – tviteryje rašė Italijos Raudonojo Kryžiaus prezidentas Rosario Valastro.
Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi paragino imtis griežtesnių veiksmų prieš kontrabandininkus. Pirmiausia turėtų būti užkirstas kelias tokioms valtims išplaukti į jūrą, sakė jis.
Pirminiais duomenimis, migrantai plaukė žvejybiniu laivu, kuris sudužo audringoje jūroje. Informacijos apie aukų pilietybę ar jų išvykimo uostą nebuvo.
Kasmet daugybė žmonių pavojingai keliauja iš Šiaurės Afrikos per Viduržemio jūrą į Italiją ir Maltą, tikėdamiesi geresnio gyvenimo Europoje. Daug jų taip pat bando pasiekti Italiją iš Graikijos per Jonijos jūrą. Laivai dažnai būna perpildyti ir nesaugūs, todėl įvyksta rimtų nelaimingų atsitikimų.
Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, nuo 2014 metų, kai buvo pradėti registruoti duomenys, žuvo daugiau kaip 25 tūkst. žmonių, bandžiusių pasiekti Europą per Viduržemio jūrą.
VSAT pareigūnai patruliuoja prie Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Praėjusią parą Lietuvos pasienyje apgręžti 25 asmenys, ketinę kirsti sieną ir neteisėtai patekti į šalį, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Tuo metu kaimyninėje Latvijoje buvo ramu – neteisėtų migrantų nefiksuota, o Lenkijos pasienio pareigūnai šeštadienį apgręžė 92 užsieniečius.
Nuo šių metų pradžios Lietuvos pasienio pareigūnai į šalį neįleido 9018 migrantų, pernai – 8106.
Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 d., kai VSAT buvo suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista 17,1 tūkst.
Skiepijimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilnius, gruodžio 27 d. (ELTA). Nacionalinio kraujo centro (NKC) mobili ekspertų komanda jau paskiepijo didelę dalį migrantų, įsikūrusių laikinose stovyklose mūsų šalyje, ir tam panaudojo 364 dozes vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19).
Kai kurie iš jų jau yra pasiskiepiję ir antrąja doze bei laukia sustiprinančiosios, o kiti skiepijasi pirmą kartą. Prie sėkmingos vakcinacijos prisidėjo ir NKC partneriai, ir migrantų gretose buvę medikai. Išankstiniais skaičiavimais, vakcinacija reikalinga keliems šimtams migrantų.
Nuo spalio vidurio migrantus skiepyti pradėjusi NKC komanda vyksta į laikinąsias jų stovyklas Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, Užsieniečių registracijos centrus Kybartuose bei Medininkuose.
Čia įsikūrę tolimųjų šalių piliečiai skiepijami saugiomis ir Europoje pripažintomis „Pfizer“ vakcinomis, kurios užtikrina didesnį atsparumą COVID-19 virusui ir neleidžia jam plisti laikinose migrantų stovyklose. Skiepijant didžiausias dėmesys skiriamas socialiai pažeidžiamiausiems – šeimoms ir vaikams nuo 12 metų. Viena iš priežasčių, kodėl pasirinkta ši vakcina, yra ta, kad ja galima skiepyti šio amžiaus vaikus.
NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, skiepijant migrantus, atvykusius iš tolimųjų šalių, tenka susidurti su pačiais įvairiausiais iššūkiais dėl kalbos, dokumentų neturėjimo.
„Vienas iš jų – sudėtinga tiksliai suskaičiuoti, kiek migrantų paskiepyta, nes jie be dokumentų, tenka pasikliauti jų žodine informacija, ar jie skiepijasi pirmą, ar antrą kartą, ar iki atvykstant į Lietuvą buvo pasiskiepiję kitomis vakcinomis, ar turi kokių nors sveikatos problemų. Be to, būna ir taip, kai atvykstame skiepyti antrąja doze stovyklose įsikūrusių žmonių, kai kurie iš jųyra perkelti į kitą stovyklą“, – sako D. Gutauskas.
Tad, pasak jo, kalbant apie paskiepytus migrantus tiksliausia įvardinti panaudotą vakcinų skaičių.
„Nepaisant to, kad daugelis turėjo laikinus dokumentus, bet duomenų bazė dar nebuvo galutinai suformuota. Teko duomenis apie migrantus informacinėje sistemoje suvesti patiems nuo pradžios iki pabaigos, kai skiepijant Lietuvos gyventojus sugaištamos vos kelios sekundės. Iššūkis – ir kalbos barjeras. Kurdų, sirų, arabų, persų kalbomis kalbantys užsieniečiai kai kuriais atvejais kita kalba ir nekalba, taigi bendrauti buvo sudėtinga. Tai kompensavo geranoriška aplinka, kebliomis situacijomis visi stengėmės susitelkti ir vieni kitiems padėti“, – sako D. Gutauskas.
Laikinose stovyklose įsikūrę tolimųjų šalių piliečiai atvykusius skiepyti NKC mobilios komandos ekspertus priima pagarbiai, tolerantiškai ir nekyla konfliktų, net jei ne viskas vyksta skandžiai.
„Be to, Kybartuose atsirado ir du gydytojai migrantai, kurie labai profesionaliai atliko paruošiamuosius vakcinacijos veiksmus – išsiaiškino kurie žmonės jau buvo skiepyti ir kiek kartų, ar buvo sirgę koronavirusu. Vakcinacijos dieną šie užsieniečių gydytojai atliko visus prevencinius veiksmus – matavo temperatūrą, dezinfekavo visiems rankas, aiškino vakcinacijos anketos klausimus norintiems skiepytis, atsakinėjo į kitus rūpimus klausimus“, – sako D. Gutauskas.
Ši socialiai atsakinga iniciatyva įgyvendinama su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) biuru Lietuvoje ir Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi. PSO biuras dengė logistikos ir aktualios informacijos spausdinimo išlaidas užsienio kalbomis, o Raudonojo kryžiaus atstovai nuolat talkina visų išvykų metu ir padeda bendrauti su užsieniečiais jų gimtąja kalba.
Migrantų vakcinavimo iniciatyva yra įgyvendinama kartu su Vyriausybės kanceliarija ir Sveikatos apsaugos ministerija.
Viduržemio jūroje išgelbėta beveik 300 migrantų. EPA-ELTA nuotr.
Roma, gruodžio 25 d. (dpa-ELTA). Vokietijos organizacijos „Sea-Watch“ savanoriai penktadienį Viduržemio jūroje išgelbėjo 180 migrantų, informuoja naujienų agentūra dpa.
Berlyne įsikūrusi organizacija šeštadienį paskelbė, kad dabar laive „Sea-Watch 3“ iš viso yra 270 migrantų.
Šis laivas į savo operacijos vietą Viduržemio jūroje atplaukė ketvirtadienį. Netrukus po to jo įgula išgelbėjo migrantus, kurie patyrė nelaimę tarptautiniuose vandenyse į pietus nuo Lampedūzos salos.
Valtys, kurios dažniausiai būna netinkamos plaukioti jūroje ir skęsta, dažnai gabena migrantus į Lampedūzą, netoli Šiaurės Afrikos krantų esančią Italijos salą.
Valdžios skaičiavimais, šiais metais į Italiją valtimis atplaukė jau 47 proc. daugiau migrantų nei pernai.
Privačios gelbėjimo operacijos, kokias atlieka „Sea-Watch“, yra politiškai kontraversiškos – jų kritikai mano, kad jos iš esmės prisideda prie nelegalios migracijos.
Tuo metu organizacijos tikina besilaikančios tarptautinės teisės ir aiškina, kad Europos Sąjunga nesugeba apsaugoti beviltiškoje situacijoje esančių ir geresnio gyvenimo siekiančių žmonių.
G. Nausėda susitiko su ES ambasadoriais. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, penktadienį susitikęs su Lietuvoje reziduojančiais Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ambasadoriais, aptarė artėjantį Europos Vadovų Tarybos (EVT) ir ES Rytų partnerystės vadovų susitikimą, taip pat migracijos, ekonomikos atsigavimo, kovos su COVID-19 pandemija, saugumo ir gynybos klausimus.
Pasak Prezidentūros pranešimo, prezidentas ES ambasadoriams pristatė Lietuvos ekonominę situaciją ir popandemines ekonomikos gaivinimo priemones, taip pat ketvirtadienį vykusio skambučio su JAV ir B9 valstybių vadovais turinį.
Kalbėdamas migracijos klausimu, prezidentas akcentavo, kad, nepaisant to, jog pasienyje su Baltarusija pastebima krizės deeskalacija, situacija išlieka įtempta. Šalies vadovas, kalbėdamas su ES ambasadoriais, pabrėžė, kad yra svarbu atnaujinti ES migracijos ir prieglobsčio politiką reglamentuojančius teisės aktus, užtikrinti tinkamą sienų apsaugą ir jos finansavimą.
Prezidentas ir ES ambasadoriais taip pat aptarė įtemptą saugumo situaciją Ukrainoje ir Rusijos karinių pajėgų telkimą prie sienos su Ukraina.
„Turime pareikšti paramą Ukrainos suverenumui ir teritoriniam integralumui ir aiškiai pademonstruoti, kad bandymai kvestiuonuoti Ukrainos teritorinį vientisumą nebus toleruojami“, – teigė prezidentas.
Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad būtina siekti ambicingų ES Rytų partnerystės vadovų susitikimo rezultatų. Pasak prezidento, turime žengti į priekį laipsniškai integruojant į ES vidaus rinką asocijuotas šalis – Ukrainą, Moldovą ir Sakartvelą – ir suteikiant joms europinę perspektyvą.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Londonas, gruodžio 2 d. (dpa-ELTA). Pranešimai apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarus, kai jis pavadino Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Borisą Džonsoną „klounu“ ir „kvaileliu“, buvo „nenaudingi“, ketvirtadienį pareiškė Didžiosios Britanijos vyriausybės ministras.
Šis šiurkštus Prancūzijos prezidento išsakytas premjero vertinimas grasina pakurstyti ir taip aštrų, jau kelias savaites verdantį diplomatinį Londono ir Paryžiaus kivirčą. Verslo ministras George’as Freemanas susiejo šias pastabas su artėjančiais Prancūzijos rinkimais.
„Žinoma, ministras pirmininkas nėra klounas, jis yra išrinktas šios šalies ministras pirmininkas, turintis labai didelius įgaliojimus ir vadovaujantis šaliai per pandemiją“, – sakė jis „Sky News“. Borisas Džonsonas (Johnsonas). EPA-ELTA nuotr.
Pasak prancūzų satyrinio savaitraščio „Le Canard Enchaine“, E. Macronui priskirti komentarai nuskambėjo privačiai nedidelei jo patarėjų grupei per praėjusios savaitės vizitą Kroatijoje.
Prezidentas jau buvo viešai užsipuolęs B. Johnsoną, kai „nerimtu“ išvadino jo atsaką į Lamanšo sąsiauryje apvirtusio migrantų laivo, kai žuvo 27 žmonės, atvejį. Tačiau kalbėdamas privačiai jis nuėjo dar toliau, pasak „Le Canard Enchaine“, užsipuolęs ministrą pirmininką, kad siekia paversti Prancūziją „atpirkimo ožiu“ dėl „Brexito“, kuris Britanijai tapo „katastrofišku“.
„Labai liūdna matyti, kai didžiai šaliai, su kuria galėtume tiek daug nuveikti, vadovauja klounas. B. Johnsonas laikosi kvailelio požiūrio“.
G. Freemanas sakė, kad žodžio „klounas“ vartojimas „tikrai nepadeda“, tačiau tvirtino, kad abi vyriausybės ir toliau „labai glaudžiai“ bendradarbiauja sprendžiant migrantų problemą. „Taigi, esu įsitikinęs, kad anglų ir prancūzų santykiai yra geresni, nei rodo ši citata“.
Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Laisvės frakcijos nario, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus teigimu, siūlymas migrantų apgręžimo politiką papildyti repatriacijos galimybe nėra pamirštas ir jį politikas ketina teikti tada, kai bus jaučiamas poreikis. Anot T. V. Raskevičiaus, nors idėja sulaukė tiek valdančiųjų, tiek opozicijos kritikos, niekas neišsakė alternatyvų, todėl repatriacijos galimybė išlieka vieninteliu sprendimo būdu.
„Pasiūlymas išlieka aktualus. Po to, ką šiandien pasakė vidaus reikalų ministrė, kad Baltarusijoje yra nuo septynių iki penkiolikos tūkstančių asmenų, kurie potencialiai galėtų bandyti kirsti ES sieną ir akivaizdu, kad iki šiol taikomas diplomatijos spaudimas, sankcijų politika teigiamų rezultatų nedavė ir žmonės nėra grįžę į kilmės valstybes, tai, aš manau, kad mano pasiūlymas bet kurią akimirką gali vėl optimizuotis“, – trečiadienį Eltai teigė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
T. V. Raskevičiaus teigimu, jo vardu inicijuotas projektas bus teikiamas tada, kai bus matomas poreikis.
„Tie pasiūlymai yra suformuluot ir aš esu juos pasiruošęs kartoti, kai situacija taps aktuali. Akivaizdu, kad pastarosiomis savaitėmis situacija yra deeskalavusi, panašu, kad žmonės nebando masiškai kirsti sieną, bet jeigu bandys, jie bus teikiami ir siūlomi iš naujo“, – teigė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
Nors projektas sulaukė kritikos, tačiau, anot T. V. Raskevičiaus, išsakytų alternatyvų nebuvo, todėl keisti pasiūlymo nėra prasmės.
„Keisti nieko neplanuoju, nes visa išsakyta kritika tiek iš idaus reikalų ministerijos, tiek iš Migracijos departamento buvo apie tai, kodėl būtų sunku arba komplikuota tokį pasiūlymą įgyvendinti, nesiūlant jokių alternatyvų. Man atrodo, politikų pagrindinė užduotis ir yra išspręsti sudėtingus klausimus, o ne sugalvoti milijoną priežasčių, kodėl vieną ar kitą daryti neverta“, – teigia T. V. Raskevičius.
ELTA primena, kad T. V. Raskevičius pasiūlė nelegalių migrantų apgręžimo politiką papildyti repatriacijos galimybe. Anot jo, nelegalių migrantų grąžinimas į kilmės šalis dar prieš apręžimą padėtų įkaitais tapusius žmones išlaisvinti nuo Lukašenkos šantažo.
Žmogaus teisių komiteto pirmininko teigimu, visi trečiųjų šalių civiliai turėtų būti gabenami į pasienyje esančius migrantų centrus, kuriuose jie gautų humanitarinę pagalbą ir pasiūlymą pasinaudoti humanitariniu koridoriumi repatrijuojant. Atsisakę savanoriškai grįžti į kilmės valstybes, migrantai ir toliau turėtų būti apgręžiami į Baltarusiją.Kiek vėliau T. V. Raskevičius paskelbė, kad projektą ketina aptarti su Laisvės partijos nariais. Vis dėlto apie įvykusį aptarimą pranešta nebuvo, o siūlymas sulaukė tiek valdančiųjų, tiek opozicijos kritikos.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad sudarytos repatriacijos galimybės nelegaliai sieną kertantiems migrantams sugriautų santykius su kaimyninėmis šalimis.
„(…)Iš esmės Raskevičiaus siūlymas sudraskytų mūsų santykius su Lenkija ir Latvija. Mes turime būti vieningi ir laikytis bendros pozicijos“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Baimę L. Kasčiūnui kėlė ir tai, kad, įsileidus nelegalius migrantus į Lietuvos teritoriją, atsirastų terpė migrantams manipuliuoti esama situacija. Anot jo, nelegalūs migrantai prie sienos gali nurodyti, kad nori išskristi, tačiau Lietuvoje pradėtų prašyti prieglobsčio.
NSGK pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas siūlymu taip pat suabejojo. Pasak jo, migrantų grąžinimu į kilmės šalis turėtų rūpintis Baltarusija ir T. V. Raskevičiaus kilni mintis yra nesuderinta su galimybėmis ir realiomis situacijomis.
„Visi migrantai yra Baltarusijos pusėje, todėl iš tos pusės reikia spręsti klausimus. Mūsų dabartiniai tikslai, susivienijus visoms ES valstybėms, yra migrantus apgręžti, todėl klausimais, kaip juos grąžinti į kilmės šalis turėtų rūpintis daugiausia Baltarusija“, – teigė D. Gaižauskas.
Baltarusiškų plakatų paroda. Aliaksandras Lukašenka. Slaptai.lt nuotr.
Varšuva, lapkričio 29 d. (dpa-ELTA). Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pirmadienį apkaltino Lietuvą migrantų žudymu, pasirodžius pranešimams apie dar vieną mirtį prie rytinės Europos Sąjungos (ES) valstybės sienos.
„Šioje migracijos krizėje niekšai nuėjo taip toli, kad žudo žmones“, – sakė A. Lukašenka per susitikimą su Baltarusijos gynybos ministerijos atstovais. Lukašenkos karikatūra iš Vilniuje demonstruotos parodos. Slaptai.lt nuotr.
Migrantai atvežami prie Baltarusijos sienos „negyvi, o gal pusgyviai“ iš ES pusės ir ten išmetami, tvirtino 67 metų A. Lukašenka, pasirodęs vilkintis karinę uniformą.
Europos Sąjunga kaltina A. Lukašenką, dažnai vadinamą „paskutiniu Europos diktatoriumi“, tyčia skraidinant žmones iš krizių zonų, pavyzdžiui, Irako, ir stumiant juos prie ES sienos. Migrantai taip pat ne kartą skundėsi dėl netinkamo Baltarusijos saugumo pajėgų elgesio.
Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Baltarusijos pasienietis pirmadienio rytą pranešė, kad pasienyje su Lietuva rastas negyvas vyras, savaitgalį buvo aptiktas kitas kūnas.
Informacijos negalima patikrinti nepriklausomai. Tarptautinis Raudonasis Kryžius neseniai pranešė apie daugiau nei 10 mirčių prie sienos rytiniame ES flange.
Lenkijos pasieniečiai pirmadienį pranešė, kad per 24 valandas iš Baltarusijos į Lenkijos teritoriją mėgino patekti iš viso 92 migrantai.
Rimantas Jonas Dagys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krikščionių sąjungos (KS) pirmininkas Rimantas Jonas Dagys tikisi, kad į Lietuvą sekmadienį atvyksianti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen nepasiduos Aliaksandro Lukašenkos propagandai dėl migrantų bėdoms esą nejautrios Europos Sąjungos. „Migrantai yra Baltarusijos teritorijoje ir ji už juos yra atsakinga”, – sako R. J. Dagys.
Jis apgailestauja, kad ES neturi aiškaus ir vieningo plano kaip spręsti tokio hibridinio karo, vykstančio prie rytinės jos sienos, sukeltas problemas.
„Tai yra ES silpna vieta. Nebeužtenka vis labiau mažesnį poveikį turinčių sankcijų. Todėl Europos Komisija turėtų pagaliau realiai suvokti padėties rimtumą bei nustoti kovoti ideologinius karus su Lenkija ir Vengrija, siekiant įteisinti jai patinkančios ideologijos viršenybę, tuo skaldant Europos Sąjungą”,- Eltai sakė R. J. Dagys.
Politikas taip pat tikisi, kad į Lietuvą sekmadienį atvyksiantis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas bus palankus IV bendrijos sutarties straipsnio aktyvavimui, „tuo parodant, kad į susidariusią problemą žiūri rimtai ir nežada tai laikyti tik migrantų krize”.
Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.
Šią savaitę Krikščionių sąjungos valdyba pareiškė, kad vadinamoji „pabėgėlių krizė“ turi mažai ką bendro su nukentėjusiais žmonėmis ir yra „karo prieš ES ir NATO dalis”.
„Raginame Europos Sąjungos šalių vyriausybes vieningai užkardyti prekybos žmonėmis ir nelegalaus žmonių gabenimo veiksmus. Remiame Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių pastangas apsaugoti ES bei NATO aljanso išorinę sieną, užkertant kelią potencialių „žaliųjų žmogeliukų“ ir kitų hibridinio karo elementų patekimą į ES bei NATO šalių teritoriją. (…) Palaikome Vyriausybės pastangas aktyvuoti NATO gynybos priemones regione”, – sakoma Krikščionių sąjungos valdybos pareiškime. Migrantų antplūdis. EPA-ELTA nuotr.
Ši partija ragina ES institucijas ir Europos parlamentą suvokti esamą situaciją kaip realią grėsmę visos Sąjungos saugumui, nedelsiant priimti sprendimus reikalingus Sąjungos išorinės sienos apsaugai, ryžtingai aktyvuoti visas priemones priešiškų šalių režimams silpninti neapsiribojant vien ne visada veiksmingų sankcijų įvedimu. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). EPA – ELTA nuotr.
Krikščionių sąjunga taip pat ragina pilietinę bendruomenę visame pasaulyje reikalauti iš Baltarusijos valdžios „neleisti jos teritorijoje esantiems žmonėms vykdyti nusikalstamą veiklą ir chuliganiškus veiksmus ES pasienyje, o stokojantiems žmonėms, esantiems Baltarusijos teritorijoje, suteikti reikiamą humanitarinę pagalbą šioje šalyje”.
ELTA primena, kad sekmadienį Į Lietuvą atvyks Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Su NATO ir Europos Komisijos vadovais susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda aptars saugumo situaciją regione, padėtį Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje, susidariusią dėl Lukašenkos režimo vykdomos hibridinės atakos.
Į Europą bandantys patekti migrantai. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, lapkričio 26 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas penktadienį pareiškė Jungtinės Karalystės kolegei Priti Patel, kad atsisako planuotų savaitgalio derybų su ja, protestuodamas prieš ministro pirmininko Boriso Johnsono paviešintą laišką dėl migrantų krizės.
Žinutėje, kurią matė AFP, G. Darmaninas sakė P. Patel, kad B. Johnsono laiškas prezidentui Emmanueliui Macronui, kuriame siūloma Prancūzijai atgal priimti migrantus, kurie kerta Lamanšo sąsiaurį, yra „nusivylimas“. Jis pridūrė: „Tai, kad jis buvo paviešintas, yra dar blogiau. Todėl turiu atšaukti mūsų susitikimą Kalė sekmadienį.“
Prancūzija ketino priimti visų Lamanšo sąsiaurio pakrantės valstybių ministrus, įskaitant P. Patel, į svarbų posėdį dėl migrantų krizės Kalė uostamiestyje sekmadienį po daugiausia aukų pareikalavusios nelaimės, kai šią savaitę prie Prancūzijos krantų nuskendo 27 migrantai. G. Darmaninui artimas šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad susitikimas vyks su kitų Europos šalių ministrais, tačiau P. Patel nebėra kviečiama po „nepriimtino“ B. Johnsono laiško. Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas. EPA – ELTA nuotr.
„Manome, kad viešas Didžiosios Britanijos premjero laiškas yra nepriimtinas ir prieštarauja mūsų diskusijoms su kolegomis“, – sakė šaltinis, prašęs neatskleisti jo pavardės. „Todėl Priti Patel nebėra kviečiama į sekmadienį vyksiantį ministrų susitikimą, kurį palaiko Prancūzija, Belgija, Nyderlandai, Vokietija ir Europos Komisija.“
Ketvirtadienį B. Johnsonas parašė E. Macronui, prašydamas Prancūzijos nedelsiant atsiimti visus migrantus, kurie išsilaipina Anglijoje perplaukę Lamanšo sąsiaurį. Neįprasta buvo tai, kad visas laiško tekstas buvo paskelbtas tviteryje.
Prancūzijos prezidentas E. Macronas. EPA-ELTA nuotr.
Migrantų grąžinimas „reikšmingai sumažintų – arba net sustabdytų – keliones ir išgelbėtų tūkstančius gyvybių iš esmės sulaužant nusikalstamų grupuočių verslo modelį“, sakė jis.
B. Johnsono laiške taip pat nurodytos sritys, kuriose reikia glaudesnio bendradarbiavimo su Prancūzija, siūlomas bendras pasienio patruliavimas, stebėjimas iš oro ir dalijimasis žvalgybos duomenimis.
Naujas kivirčas dar pagilino tarp Britanijos ir Prancūzijos kylančias problemas po „Brexito“ – penktadienį prancūzų žvejai, protestuodami prieš žvejybos teises, turi surengti Lamanšo sąsiaurio keltų uostų blokadą ir sustabdyti krovinių gabenimą Lamanšo sąsiauriu.
Prie Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Per praėjusią parą, nuo šeštadienio vidurnakčio iki sekmadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 44 migrantams.
Penktadienį pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 54 užsieniečiams, ketvirtadienį – 106, trečiadienį – 71, antradienį – 65, pirmadienį – 90, sekmadienį – 126.
Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių šeštadienį įleistų užsieniečių nebuvo.
Naktį ties Šalčininkų rajonu prie sienos Baltarusijos pusėje buvo paleistos dvi signalinės raketos. Pavakarę irgi ties Šalčininkų rajonu kaimyninėje šalyje buvo iššauti 2 šūviai.
Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, jų į Lietuvą nepateko 7244 (vidurnakčio iš šeštadienio į sekmadienį duomenys).
Tarnybinių ginklų profesionaliai migrantų krizės metu veikiantiems Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Per praėjusią parą, nuo šeštadienio vidurnakčio iki sekmadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 114 migrantų.
Penktadienį VSAT pareigūnai neįleido 144 iš Baltarusijos ėjusių migrantų, ketvirtadienį – 110, trečiadienį – 22, antradienį – 281, pirmadienį – 73, sekmadienį – 97.
Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių įleistų užsieniečių šeštadienį nebuvo.
Šeštadienį priešpiet ties Šalčininkų savivaldybe prie sienos Baltarusijos pusėje du kartus skirtingose vietose buvo iššauta po du šūvius.
Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, jų į Lietuvą nepateko 6688 (vidurnakčio iš šeštadienio į sekmadienį duomenys).
Tarnybinių ginklų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vyriausybės siūlymu Seimas nusprendė dalyje Lietuvos teritorijos paskelbti nepaprastąją padėtį. Ji mėnesiui paskelbta pasienio ruože prie Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija ir 5 kilometrai nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose.
Baltarusijos režimui nepavykus supriešinti Europos Sąjungos, kaimyninių valstybių ir sukelti chaoso Lietuvoje, Latvijoje bei Lenkijoje, jis nutarė kelti įtampą stumdamas migrantus į Lenkijos ir Lietuvos pasienį. Todėl išaugus keliamai grėsmei, turime išlikti susitelkę, budrūs ir tvirti kaip ir iki šiol, sakoma ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės trečiadienio vakarą išplatintame kreipimesi į Lietuvos žmones.
„Nepaprastosios padėties aktyvavimas suteikia visas reikiamas priemones mūsų pareigūnams bei kariams, o ir kitoms institucijoms tinkamai apsaugoti mūsų valstybės sienas ir užtikrinti šalies saugumą. Būti geriau pasirengusiems įvairioms situacijoms.
Labai džiaugiuosi, kad šioje situacijoje visos Lietuvos politinės institucijos veikia darniai ir sutelktai. Seimas sprendimą dėl nepaprastosios padėties priėmė beveik vienbalsiai, aiškų palaikymą išsakė Jo ekscelencija Respublikos prezidentas. Tvirtybės bei pasitikėjimo įkvepia ir vienareikšmis visos Europos Sąjungos palaikymas bei NATO Aljanso valstybių parama”, – Vyriausybės pranešime cituojama premjerė.
Ji padėkojo visiems Lietuvos pareigūnams, valstybės sienos gynėjams, kariams ir tarnautojams, kuriems esamoje situacijoje tenka didžiausias krūvis ir išbandymas.
„Nuo hibridinių atakų pradžios ne tik įsitikinome savo pasieniečių, policijos pareigūnų, karių profesionalumu bei atsakingumu, bet ir kasdien kartu mokėmės bei stiprėjome. Lietuva ne kartą per sudėtingiausius išbandymus įrodė, kad sugeba susitelkti ir būti nenugalima.
Neabejoju, kad ir dabar mes kartu su lenkais bei latviais apginsime Europos Sąjungos ir savo pačių sienos saugumą, kartu ir teisę patiems laisvai bei demokratiškai spręsti savo valstybės reikalus, nenusileidžiant išoriniam šantažui ir spaudimui. Likime susitelkę ir atsakingi, pasitikėkime mūsų pareigūnais ir leiskime jiems atlikti savo pareigą”, – sako Vyriausybės vadovė I. Šimonytė.
VSAT pareigūnų patruliavimas prie Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Per praėjusią parą, nuo šeštadienio vidurnakčio iki sekmadienio, pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą draudžiamose vietose neleido patekti 98 migrantams.
Įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių šeštadienį nebuvo.
Penktadienį VSAT pareigūnai neįleido 126 iš Baltarusijos ėjusių migrantų, ketvirtadienį – 58, trečiadienį – 87, antradienį – 96, pirmadienį – 11, sekmadienį – 35.
Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, jų į Lietuvą nepateko 5847 (vidurnakčio iš šeštadienio į sekmadienį duomenys).
Tarnybinių ginklų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
Prie Vyriausybės rūmų. „Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Sekmadienį apie pusantro šimto žmonių prie Vyriausybės rūmų susirinko išreikšti palaikymą apgręžiamiems migrantams. Anot protesto „Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas“ organizatorių, Vyriausybės vykdoma migrantų apgręžimo politika ir humanitarinės pagalbos ribojimas pasienyje kelia grėsmę ne tik prieglobsčio prašytojams, bet ir visai šalies visuomenei.
„Esu čia, norėdama paprašyti Vyriausybės nepasiduoti šitai provokacijai (ELTA – Baltarusijos vykdomai politikai), nepasiduoti manymui, kad, ieškodami geriausių atsako priemonių, galime išstumti į prastas gyvenimo sąlygas žmones, kurie tiesiog tapo šios situacijos įkaitais”, – protesto metu kalbėjo palaikymą išreiškusi Lietuvos žaliųjų partijos vadovė Ieva Budraitė.
Anot protesto rengėjų, nėra aišku, kiek žmonių šiuo metu yra įstrigę tarp Baltarusijos ir Lietuvos pasienio – abiejų šalių pasienio pareigūnai neleidžia žmonėms nei kirsti sienos, nei vykti atgal į savo šalis. Taip pat esą nėra renkami duomenys apie atstumiamus žmones, žiniasklaidai neleidžiama stebėti, kaip vykdomi apgręžimai, nebendradarbiaujama su nevyriausybinėmis organizacijomis dėl humanitarinės pagalbos teikimo.
Susirinkę protestuotojai laikė plakatus su užrašais „Prieš neapykantą už migrantus“, „Kad pasienis netaptų kapinynu“, „Visi žmonės legalūs“, ,,Kiekvienas žmogus pirmiausia yra žmogus“ bei skandavo ,,Mes visi esame migrantai“. Savo patirtimis dalijosi Lietuvoje prieglobstį radę užsieniečiai, humanitarinę pagalbą prie Lietuvos-Baltarusijos sienos teikiantys Lietuvos piliečiai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.
„Dar liko ilgas kelias, kad pakeistumėme požiūrį į migrantus ir tuo pačiu pakeistumėme požiūrį į migracijos politiką. (…) Mes toliau investuojame pinigus tam, kad tiestumėme vielines tvoras, kad stovėtų pareigūnai su automatais, vietoj to, kad paprasčiausiai padėtumėme žmonėms atsistoti ant kojų“, – mitinge kalbėjo vienas iš renginio organizatorių, Gegužės 1-osios profesinė sąjungos narys Jurgis Valiukekevičius. „Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Protestą organizavo Lietuvos pabėgėlių taryba, Gegužės 1-osios profesinė sąjunga ir studentų judėjimas „Šauksmas“.
Organizatoriai Vyriausybei yra iškėlę aštuonis reikalavimus, kaip reikėtų keisti dabartinę migracijos politiką. Tarp jų – raginimas neapgręžti prieglobsčio prašytojų į Baltarusiją ir sudaryti jiems realias galimybes pateikti prieglobsčio prašymą. Taip pat reikalaujama gerinti sąlygas apgyvendinimo centruose, suteikti reikalingą medicininę pagalbą ir socialines paslaugas, užtikrinti teisines galimybes nepriklausomoms organizacijoms teikti pagalbą prieglobsčio prašytojams ir vykdyti stebėseną dėl galimų jų teisių pažeidimų.
„Sulaukiame pagalbos šauksmų iš žmonių, kurie yra įstrigę miškuose be maisto ar šiltų drabužių. Jau yra atvejų, kai sužinojome, kad pagalbos šaukęsi žmonės buvo rasti Lenkijos pasienyje negyvi. Mes stengiamės padėti kuo tik galime, renkame humanitarinę pagalbą, tačiau, jei nebus valstybinių institucijų pagalbos, vargu, ar pavyks išvengti daugiau mirčių. Esame prieš tai, kad mūsų pasienis taptų kapinynu, todėl nematome kitos išeities kaip nebetylėti ir reikalauti valstybės vadovų atsakomybės“, – dar prieš mitingą sakė viena iš protesto organizatorių, Gegužės 1-osios profesinės sąjungos atstovė Emilija Švobaitė.
Protestu reiškiamas palaikymas to paties pavadinimo peticijai, kurią pasirašė 27 nevyriausybinės organizacijos, pilietiniai judėjimai ir per tūkstantį Lietuvos gyventojų.
Lietuvos kariuomenė didina skiriamą pagalbą migracijos situacijai šalyje suvaldyti. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Per praėjusią parą, nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą nenustatytose vietose neleido patekti 35 migrantams. Šeštadienį buvo neįleistas 31 toks užsienietis, penktadienį – 111, ketvirtadienį – 186, trečiadienį – 113, antradienį – 96, pirmadienį – 120.
Įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių praėjusią parą nebuvo.
Spalį VSAT pareigūnai iš viso neįsileido 2311 nelegaliai bandžiusių patekti migrantų. Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, jų į Lietuvą nepateko 5371 (vidurnakčio iš sekmadienio į pirmadienį duomenys).
Tarnybinių ginklų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
Migrantų gelbėjimo laivas „Open Arms“. EPA – ELTA nuotr.
Roma, spalio 23 d. (dpa-ELTA). Buvęs Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvinis šeštadienį stos prieš teismą Palermo mieste už tai, kad 2019 metais neleido migrantų gelbėjimo laivui „Open Arms“ prisišvartuoti Italijos uoste, informuoja naujienų agentūra dpa.
Prokurorai kaltina M. Salvinį laisvės atėmimu ir piktnaudžiavimu valdžia, kai būdamas ministru 2019 m. rugpjūtį jis draudė Ispanijos pagalbos organizacijos laivui įplaukti į Italijos uostą.
Dešiniųjų pažiūrų partijos „Lega Nord“ pirmininkui gresia 15 metų kalėjimo, jeigu jis bus pripažintas kaltu.
M. Salvinis vidaus reikalų ministro pareigas ėjo 2018 m. birželį – 2019 m. rugsėjį, pirmajame buvusio premjero Giuseppes Contes ministrų kabinete.
Teismas taip pat norėtų apklausti buvusią vyriausybės patarėją Lucianą Lamorgesę, dabartinę vidaus reikalų ministrę, ir užsienio reikalų ministrą Luigį Di Maio, kuris tuo metu buvo darbo ir socialinių reikalų ministras.
2019 m. rugpjūtį laivas „Open Arms“ Viduržemio jūroje išgelbėjo daugiau nei 160 migrantų, remiantis pagalbos organizacijos duomenimis apie laivo 65-ąją misiją.
Po devynių dienų JAV aktorius Richardas Gere‘as ir kiti pagalbininkai į laivą nugabeno reikalingų produktų, o dėl sveikatos problemų iš jo vis buvo evakuojami žmonės.
„Open Arms“ laivas buvo nuleidęs inkarą prie Lampedūzos salos, tačiau jam neleista prisišvartuoti uoste. Blogėjant sanitarinei situacijai ir augant įtampai, migrantai šokdavo už borto į vandenį ir mėgindavo plaukti iki kranto.
Galų gale prokurorai nusprendė, kad laivas turėtų būti apieškotas ir areštuotas, tai reiškė, kad jis galėjo prisišvartuoti uoste su jame buvusiais migrantais.
M. Salvinis nuolat pabrėžė, kad jis gynė Italijos ir vyriausybės interesus. Teismas oficialiai prasidėjo rugsėjo 15 d., bet iš karto buvo atidėtas iki spalio 23 d.
Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.
Užsienio reikalų ministerija (URM) praneša, kad Lietuvos atstovybėje Baltarusijoje teisėtu būdu prieglobsčio jau paprašė du asmenys.
„Asmenys, norintys kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvoje tai padaryti gali teisėtu būdu. Numatyta ir prašymų suteikti prieglobstį pateikimo užsienio reikalų ministro nurodytose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose tvarka. Šiuo metu ambasadoje Minske yra gauti 2 prieglobsčio prašymai“, – Eltą informavo užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė.
Ministro atstovės spaudai teigimu, šių asmenų prieglobsčio prašymai buvo nusiųsti Migracijos departamentui.
ELTA primena, kad Lietuva rugsėjo 22 d. sudarė galimybę prieglobsčio prašyti šalies ambasadoje Baltarusijoje.
Įsakyme numatoma, kad norėdamas gauti prieglobstį užsienietis ambasadoje turi pateikti raštišką prašymą, kelionės dokumento kopiją, teisėtą buvimą užsienio valstybėje ir kitus dokumentus, įrodančius prieglobsčio būtinybę. Prieglobsčio prašymą atstovybėje užsienietis turi pateikti asmeniškai, o nepilnamečių šeimos narių vardu prašymą gali pateikti vienas iš pilnametystės sulaukusių šeimos narių.
Iki tol neteisėtai sieną su Baltarusija bandantys kirsti ir apgręžiami neteisėti migrantai Lietuvos pasieniečių buvo raginami prašyti prieglobsčio pasienio kontrolės punktuose.
