Graikijai nepavyko įtikinti kitų ES šalių priimti apie 3 000 nepilnamečių migrantų, pareiškė šalies premjeras Kyriakas Mitsotakis, kritikuodamas Bendriją dėl solidarumo trūkumo.
 
„Bandėme pasiekti susitarimą su visomis ES šalimis, sakydami: dėl Dievo meilės, kalbame apie 3 000 vaikų, ar 27 šalys negali jų pasidalyti ir taip parodyti solidarumą?“ – parlamente kalbėjo K. Mitsotakis.
 
„Deja, apgailestaudamas sakau, kad jų atsakymas nebuvo teigiamas, tai tikrai nedaro garbės Europai“, – sakė jis, pridurdamas, kad netinkamomis sąlygomis gyvena apie 4 tūkst. nepilnamečių.
 
K. Mitsotakio konservatorių vyriausybė šią savaitę paskelbė apie planą drastiškai pertvarkyti perpildytas migrantų stovyklas netoli Turkijos esančiose salose Egėjo jūroje ir „užsandarinti“ sienas prieš pat naują prieglobsčio prašytojų antplūdį.
 
Vyriausybė duomenimis, salose glaudžiasi per 37 tūkst. prieglobsčio prašytojų. Dėl gerų oro sąlygų, kasdien atvyksta šimtai naujų migrantų.
Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, dar 22 tūkst. migrantų gyvena pilnose stovyklose žemyninėje Graikijoje.
 
Šią savaitę Samo saloje vietos miestelio meras pagrasino atsistatydinti, priekaištaudamas prieš vyriausybės planus pastatyti naują migrantų centrą, kuriame gyvens mažiausiai 5 tūkst. žmonių.
 
Pastarosiomis savaitėmis keliuose miestuose Graikijos šiaurėje žmonės išėjo į gatves, priekaištaudami vyriausybės sprendimams perkelti prieglobsčio prašytojus į žemyninę šalies dalį.
 
K. Mitsotakis anksčiau kaltino ES migrantus priimančias Bendrijos išorinių sienų valstybes laikant „patogiomis stovėjimo aikštelėmis“ migrantams.
 
ES skiria Graikijai milijonus eurų paramos tvarkantis su migracijos iššūkiais, tačiau kitos valstybės narės dažniausiai atsisako priimti migrantus.
 
Penktadienį K. Mitsotakis pareiškė, kad ES „kartais slepiasi už pinigų, kad išvengtų sudėtingų politinių sprendimų“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.23; 05:25

Didžiosios Britanijos policija mano, kad Bulgarijoje įregistruotas vilkikas, kuriame trečiadienį pareigūnai aptiko 39 lavonus, atvažiavo į šalį iš Belgijos Zebriugės uosto. Tai pranešė „Reuters“, remdamasi Esekso grafystės policija.
 
Jos duomenimis, vilkiko priekabos kilmė susijusi su Airija. Laikraštis „Daily Mirror“ taip pat paskelbė 25 metų vairuotojo, kuris įtariamas nužudymu, nuotrauką. Kaip praneša leidinys, jis vardu Mo Robinsonas, kilęs iš Šiaurės Airijos.
 
Anksčiau Bulgarijos URM informavo, kad „Scania“ markės sunkvežimis buvo įregistruotas Varnoje Airijos pilietei priklausiusios bendrovės vardu.
 
Savo ruožtu šalies ministras pirmininkas Boikas Borisovas pareiškė, kad transporto priemonė paliko Bulgarijos teritoriją 2017 metais ir ten nebegrįžo. Airijos premjeras Leo Varadkaras pažadėjo, kad šalis prisidės prie incidento tyrimo.
 
Trečiadienį Esekso policija pranešė, kad vilkike Greiso miesto pramoninėje zonoje rasti 39 lavonai.
 
Preliminariais duomenimis, tarp žuvusiųjų – 38 suaugusieji ir vienas paauglys. Nužudymu įtariamas 25 metų vairuotojas iš Šiaurės Airijos sulaikytas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.24; 00:30

Italija neleidžia švartuotis migrantus gabenantiems laivams. EPA-ELTA nuotr.
Italijos dešinysis radikalas vidaus reikalų ministras Matteo Salvinis neleidžia italų pakrančių apsaugos laivui su 135 migrantais įplaukti į kurį nors šalies uostą. Vyriausybė Romoje „oficialiai paprašė Europos Komisijos koordinuoti laive esančių migrantų padalijimą“, pranešė Vidaus reikalų ministerijos šaltiniai. Kol tai nebus padaryta, laivas esą negalės švartuotis Italijoje.
 
135 žmonės nuo ketvirtadienio yra pakrančių apsaugos gelbėjimo laive. Anot Romos, jie taip lauks tol, kol Europos Komisija oficialiai neatsakys į prašymą.
 
Migrantai dvejomis guminėmis valtimis plaukė Viduržemio jūra. Vieną jų ketvirtadienį aptiko Tuniso žvejai. Į pagalbą pašaukta Italijos pakrančių apsauga tada į gelbėjimo laivą priėmė 80 žmonių.
 
Dar apie 50 žmonių trečiadienį rado italų žvejų laivas – Maltos pakrančių apsaugos kontrolės zonoje. Tačiau Maltos pakrančių apsauga neatsiliepė, sakė italų žvejų laivo kapitonas Carlas Giarratanas.
 
Galiausiai atskubėjusi Italijos pakrančių apsauga 50 migrantų nugabeno į gelbėjimo laivą „Gregoretti“, kuriame jau buvo Tuniso žvejų rasti pabėgėliai.
Matteo Salvinis. EPA – ELTA nuotr.
 
Europos Sąjungoje jau ilgai nesiliauja ginčai dėl migrantų, kurie Viduržemio jūra bėga į Europą, padalijimo. Italija neleidžia laivams su pabėgėliais įplaukti į savo uostus, kol neišsiaiškinama, kurios kitos šalys priims žmones. Todėl laivai su išsekusiais migrantais neretai dienas ar savaites dreifuoja jūroje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.27; 04:00
 
 

Popiežius Pranciškus sekmadienį meldėsi už žuvusiuosius per migracijos centro bombardavimą Libijoje ir ragino imtis suderintų veiksmų, kad būtų sukurti humanitarinės pagalbos koridoriai ir išvengta tokių tragedijų, rašo „Reuters“.
 
Per oro antskrydį Tripolyje praėjusį antradienį buvo susprogdintas sulaikymo centras, kuriame buvo daugiausiai migrantai iš Afrikos. Per nelaimę dešimtys žmonių žuvo ir daugybė buvo sužalota.
 
„Tarptautinė bendruomenė negali taikstytis su tokiais grėsmingais veiksmais“, – sakė popiežius Pranciškus Viešpaties angelo maldos metu Romoje.
 
Be to, popiežius paragino melstis už nukentėjusius per išpuolius Afganistane, Malyje, Burkina Fase ir Nigeryje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.08; 08:41

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Tokia mintis, kaip žinomo Biblijos posakio „Kiekvienai dienai užtenka savo vargų“ („Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai užtenka savų vargų“. MT 6, 24–34) parafrazė šovė man į galvą, žiniasklaidai pradėjus jaudintis dėl kapitonės Karolos Raketės (Carola Rackete) konflikto su Italijos valdžia, kuri neleido įplaukti į savo uostą kapitonės laivo, plukdančio imigrantus (pabėgėlius?) iš Afrikos.

Kas toji kapitonė? Didvyrė, rizikuojanti savo laisve, kad išgelbėtų (atplukdytų į Europą) kelias dešimtis afrikiečių? Ambicinga avantiūristė, siekianti išgarsėti, spekuliuodama tauriais jausmais? Ar kažkokių paauglystės kompleksų kamuojama romantikė, nuoširdžiai tikinti, kad tik taip, pažeidinėjant valstybės teisę ir įstatymus, galima nuveikti kažką gera?

Nuomonių, vertinimų – daug ir įvairių. Lietuvos žiniasklaida linkusi iškelti „didvyriškuosius“ kapitonės elgesio niuansus, ypač išryškėjusius po to, kai Italijos teisėja Alessandra Vella paleido ją, kai ji buvo areštuota už laivo su 40 migrantų prišvartavimą Italijos uoste nepaisant italų pareigūnų draudimo. Beje, teisėjos sprendimas papiktino daugybę italų, nes C. Rackete sulaukė daug grasinimų ir yra priversta slapstytis.

Na, grasinimai – tai jau per daug… Grasinantieji nuleidžia save ant to paties žemo, visuomenės gyvenimo normų nepaisančių, antipilietiškų „piliečių“ laiptelio, ant kurio atsistojo kapitonė Rackete, prievarta, sukeldama pavojų policijos kateriu plaukusiems pareigūnams, įsibraukdama į suverenios valstybės uostą.

Nepateisinant grasinančiųjų veiksmų, „karingas“ jų emocijas visgi galima suprasti. Ypač jei jie – savo valstybę ir jos įstatymus gerbiantys labiau, nei nešvariu verslu tapusį tariamą pabėgėlių gelbėjimą.

Teisėja A. Vella savo išteisinančią nutartį pagrindė tuo, kad Italijos saugumo dekretas „netaikytinas gelbėjimo atveju“. Toks jos sprendimas itin supykdė prieš migrantus itin nusistačiusį Italijos vidaus reikalų ministrą Matteo Salvini, kuris yra uždraudęs humanitarines gelbėjimo misijas vykdantiems laivams įplaukti į Italijos vandenis ir uostus, nes jie skatina prekybą žmonėmis.

Kyla klausimas: kuo laikyti kapitonės C.Rackete vykdytą operaciją: žmonių gelbėjimu, ar eiliniu galimai prekybos žmonėmis atveju?

Grįžkime į pradžią.

Italija: laivo kapitonei, kuri, nepaisydama draudimo, atgabeno migrantus į Lampedūzos uostą, buvo paskirtas namų areštas. EPA-ELTA nuotr.

Labdaros organizacija „Sea-Watch“, kurios vardu veikė kapitonė, yra Vokietijoje registruota nevyriausybinė organizacija, pati kapitonė – Vokietijos pilietė, o jos laivas plaukioja su Nyderlandų vėliava…

Su Italija, kaip matome, jų niekas nesieja nei žmogiškuoju, nei politiniu aspektu. Vienintelė Italijos „kaltė“ ta, kad jos krantus plauna ta pati Viduržemio jūra, kaip ir Afrikos krantus.

Bet Italija – ne vienintelė (nelegalių) migrantų svajone tapusios Europos valstybė, įsikūrusi Viduržemio jūros baseine. Galima prisiminti Kiprą, Maltą, Ispaniją. Su Viduržemio jūra susisiekia ir Adrijos bei Egėjo jūros, o  prie jų – dar visas būrys Europos valstybių. Vadinasi, elgtis taip, lyg vienintelei Italijai Dievo lemta būti iš Afrikos bėgančių žmonių paskutinės vilties priebėga – arba ciniška demagogija, arba atviras melas.

Kitas faktas, verčiantis abejoti, jog vyko „gelbėjimo“ misija, tas, kad, pasak įvairių žiniasklaidos šaltinių, organizacijai „Sea-Watch“ priklausantis laivas grupę nelegalių migrantų paėmė „prie Libijos krantų“, kai jie susiruošė perplaukti Viduržemio jūrą pripučiama valtele.

Ko tikėjosi tie žmonės? Su komfortu perplaukti nesiaurą Viduržemio jūrą? Žiniasklaidoje buvo skelbtas vieno iš tų „keleivių“ skundas, kai jiems porą savaičių buvo neleista iš gelbėtojų laivo (laivo, nebe valtelės!) išlipti į krantą: „Mes daugiau nebegalime taip. Mes kaip kalėjime, mes praradome viską, mes netgi vaikščioti normaliai negalime, nes laivas mažas, o mūsų daug.“

Italija neleidžia švartuotis migrantus gabenantiems laivams. EPA-ELTA nuotr.

Įdomu, ką jie prarado, kai dar prie Libijos krantų grūdosi į dar mažesnę  guminę valtelę? Gal už nemenkus pinigus nusipirktą prekiautojų žmonėmis pažadą, kad už kelių šimtų metrų juos paims gelbėtojų laivas ir su orkestru atplukdys į išsvajotą rojų?…

Kilnu yra padėti dėl kitų kaltės į bėdą papuolusiems žmonėms, bet nėra tokių priemonių, kurios išgelbėtų žmones nuo jų pačių…

Jeigu tuos žmones rimtai norėta GELBĖTI nuo jūros stichijos, tai saugiausia (ir arčiausia) būtų buvę parplukdyti atgal į Libiją, nuo kurios jie, regis, ir nutolę nebuvo…. Bet taip neatsitiko. Lyg pasityčiojimui iš tikros bėdos atviroje jūroje ištiktų žmonių, į ilgoms kelionėms nepritaikytą valtį sugrūstus žmones sąmoningai buvo stengiamasi ATPLUKDYTI į Europą, persodinus juos į gelbėtojų laivą, kai pavojus jų gyvybei dar nebuvo iškilęs.

Sprendžiant iš visko, tai buvo eiliniai nelegalai, neturėję leidimo vykti į Europą, todėl Italijos saugumo dekretas, draudžiantis nelegalams išsilaipinti Italijoje, priešingai teisėjos nutarčiai, jiems galėjo būti taikytinas teisėtai.

Kaip skelbė euronews, paieškos-gelbėjimo laivas buvo netgi nusiuntęs užklausą Europos žmogaus teisių teismui Strasbūre, prašydamas priimti specialius nutarimus, kuriems įsigaliojus, Italija būtų priversta įsileisti laivo gabenamus migrantus-nelegalus.

Tačiau teismas prašymą atmetė. Tai dar labiau sutirština nešvarių įtarimų šešėlį, gaubiantį visą migrantų „gelbėjimo“ operaciją, o pačios kapitonės veiksmai, dvi savaites dreifuojant prie Lampedūzos salos, panašesni į šantažą, o ne į kilnią misiją. Juk per dvi savaites, užuot plūduriavus prie Italijos krantų, kapitonė galėjo nuvairuoti savo laivą iki pat Vokietijos ar kitos nelegalams atviresnės šalies…

Bet ne. Jauna kapitonė, užsispyrusiai dreifuodama prie Italijos krantų, arogantiškai ignoravo kitos šalies įstatymus, apsunkino gyvenimo sąlygas „gelbėjamiems“ nelegalams, o galiausiai jėga prasiveržusi pro Italijos policijos kateriuką, sukėlė pavojų ir Italijos pareigūnams…

Tai kas ji – didvyrė? Pavojinga avantiūristė? „Nusikaltėlė“, kaip ją apibūdina Italijos VRM ministras?

Tai, kad kapitonės C. Rackete poelgį daug kas giria ne tik  juodadarbių pristigusioje Vokietijoje, bet ir pačioje Italijoje, neturėtų nieko stebinti.  Nėra tokios demokratinės valstybės, kurioje neveiktų vyriausybę reikia-nereikia kritikuojanti opozicija. Ir mažai kur rastume tokią opoziciją, kuri, kritikuodama veikiančiąją valdžią, daugiau galvotų apie valstybės interesus, o ne apie savireklamą. 

O juk valstybės interesas bei jos vyriausybės svarbiausia pareiga – savo valstybės piliečių gerovės ir saugumo užtikrinimas.

Matteo Salvinis. EPA – ELTA nuotr.

Pagaliau, natūralu, jog kiekviena vyriausybė, kaip tam tikros partijos ar partinės koalicijos kūdikis, pirmiausia atsižvelgia į savo rinkėjų, o ne į opozicijos pageidavimus bei lūkesčius. Dabartinė Italijos vyriausybė savo  postus užėmė dėka tų rinkėjų, kuriems buvo nepriimtina Eurosąjungai Vokietijos primesta atsivėrimo migrantams politika.

Bet juk kiekvienai valstybei pakanka savų rūpesčių… Todėl ir VRM vadovas Matteo Salvini, kovodamas su neteisėtos migracijos skatintojais, viso labo nuosekliai vykdo vyriausybės įsipareigojimus Italijos, o ne Vokietijos ar Prancūzijos rinkėjams.

Ar jis neteisus?

2019.07.07; 09:15

Italijos vyriausybės atstovai penktadienį atsisakė leisti dviem migrantus gabenantiems laivams švartuotis prie Italijos krantų, pranešė „Deutsche Welle“.
 
Vidaus reikalų ministras Matteo Salvini įsakė, kad vokiečių nevyriausybinės organizacijos „Sea Eye“ laivas, gabenantis 65 keleivius, negali prisišvartuoti jokiame Italijos uoste. „Neleisiu jiems pasiekti Italijos, dar yra atviras uostas Maltoje arba jie gali rinktis tarp Tuniso ir Vokietijos“, – sakė M. Salvini.
 
Įplaukti į Italijos teritorinius vandenis buvo uždrausta ir dar vienam laivui, priklausančiam Italijos humanitarinės pagalbos organizacijai „Mediterranea Saving Humans“ (MSH). Ketvirtadienį šis laivas iš guminės valties netoli Libijos pakrantės paėmė 54 žmones.
 
Malta teigė priglobsianti migrantus tik tokiu atveju, jei Italija priims tokį patį skaičių Maltą jau pasiekusių migrantų.
 
Bet MSH atsisakė plaukti į Maltą dėl didelio atstumo ir psichologinės keleivių būklės.
 
Organizacija perspėjo Italijos vyriausybę, esą jos atstovai elgiasi neteisėtai. Roma, pasak MSH organizacijos, negali uždrausti Italijos vėliava žymėtam laivui įplaukti į Italijos teritorinius vandenis.
 
Praėjusią savaitę jau buvo išteisinta „Sea Watch“ organizacijai priklausančio laivo kapitonė, kuri, nepaisiusi M. Salvini draudimo, prisišvartavo Lampedūzos saloje, o besišvartuodama netyčia pažeidė uosto patrulių katerį.
 
„Sea Watch 3“ laivas buvo patekęs į 17 dienų trukusią situaciją be išeities. Jis be tikslo plaukiojo palei Italijos teritorinius vandenis, kol galiausiai, nerimaudama dėl blogos migrantų būklės, laivo kapitonė nutarė išsilaipinti Italijos uoste.
 
Carolai Rackete buvo pareikšti kaltinimai dėl mėginimo pradėti karą su Lampedūzos salos uosto pareigūnais ir dėl M. Salvini išleisto įsako sulaužymo, bet Italijos teismas kapitonę išteisino. Teisėja nutartyje nurodė, kad Italijos saugumo dekretas, „Sea Watch 3“ laivui draudęs prisišvartuoti Italijos saloje, yra „netaikytinas gelbėjimo atvejais“.
 
Informacijos šaltinis –  ELTA
 
2019.07.06; 08:46

Danijos policija sekmadienio vakarą ir naktį į pirmadienį per riaušes keliuose Kopenhagos rajonuose sulaikė 23 žmones. Kaip pranešė tviteryje pareigūnai, šeši sulaikytieji tebėra nuovadose. 

Riaušės prasidėjo sekmadienį per dešiniųjų radikalų šalininkų manifestaciją Norebro rajone, kur gyvena daug migrantų. Ją surengė Rasmusas Paludanas, kuris per vieną iš ankstesnių akcijų viešai sudegino Koraną. Policijos žiniomis, R. Paludaną užpuolė jo priešininkai, kilo muštynės, per kurias į pareigūnus ėmė skrieti akmenys. 

Riaušės persimetė į kitus miesto rajonus, taip pat ir į Kristianiją. Policija turėjo panaudoti ašarines dujas, kai demonstrantai padegė barikadas. Taip pat degė šiukšlių konteineriai ir automobiliai. Kaip pranešė Danijos radijas, iš viso kilo 90 gaisrų, iš kurių 70 gali būti susiję su riaušėmis. 

R. Paludanas pareiškė, jog policija nesiėmė pakankamų priemonių, kad apgintų jo žodžio laisvę per manifestaciją. Anot radikalo, kilus riaušėms, jam buvo liepta palikti Norebro rajoną. R. Paludanas taip pat sakė ketinąs antradienį toje pačioje vietoje surengti dar vieną akciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.16; 05:57

Švedija pasirengusi imtis sankcijų prieš ES šalis, atsisakančias priimti migrantus, pavyzdžiui, Vengriją. Tai pirmadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Dagens Nyheter“ pareiškė Švedijos ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas.

„Taip, aš pasirengęs tai padaryti, – atsakė S. Lofvenas, paklaustas apie galimas sankcijas. – Juk kada nors mes turime pademonstruoti solidarią atsakomybę (už migrantų priėmimą). Šios naštos negali nešti viena, dvi ar trys šalys, mums reikalinga pagalba“.

„Jeigu jos nepasirengusios imtis atsakomybės, tai irgi kainuos. Nebus galima gauti ES lėšų taip, kaip dabar, – teigė premjeras. – Vengrija – viena iš didžiausios sėkmės lydimų šalių. Neleistina, kad šalis, gavusi didžiausią ES paramą, pareikštų: „Ne, mes neprisiimame atsakomybės už migraciją“.

Kiekvieną savaitę Švedijos pasienyje policija sulaiko 150-200 migrantų. 2015 metais į 9,8 milijono gyventojų turinčią šalį atvyko 163 tūkstančiai pabėgėlių. Tai – aukščiausias rodiklis Europoje skaičiuojant vidutiniškai vienam gyventojui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.15; 11:30

Masinės muštynės kilo Biros migrantų priėmimo centre Bihačo mieste Bosnijos ir Hercegovinos šiaurės vakaruose. Kaip pranešė šeštadienį šalies VRM atstovai, per incidentą sužeista kelios dešimtys žmonių, tarp nukentėjusiųjų yra ir du policininkai.

Susirėmimai prasidėjo naktį į šeštadienį, juose dalyvavo keli šimtai migrantų. Per masines muštynes centrui padaryta didelė materialinė žala, tikslus jos mastas dar nežinomas.

Pasak pareigūnų, identifikuoti 33 žmonės, sukėlę riaušes ir aktyviai jose dalyvavę. 11 migrantų sulaikyti, tarp jų – aštuoni Afganistano piliečiai, du indai ir vienas pakistanietis.

Konfliktas buvusiame fabrike, kur įrengtas pabėgėlių priėmimo centras, – didžiausias nuo jo atidarymo. Šiuo metu čia gyvena 2 tūkstančiai pabėgėlių. Incidento vietoje budi policija.

Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijų duomenimis, į šalies teritoriją pateko apie 10 tūkstančių migrantų, pereidami sieną pabėgėliai naikina savo dokumentus, todėl sunku juos identifikuoti. Specialistų nuomone, artimiausiu metu pabėgėlių skaičius šalyje gali viršyti 50 tūkstančių žmonių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.03; 07:20

Estijoje gyvena 229 žmonės iš šalių, įtrauktų į migrantų perkėlimo Europos Sąjungos teritorijoje programą, tarp jų – 167 sirai ir 44 irakiečiai. Tai ketvirtadienį pranešė portalas ERR, remdamasis 2019 metų sausio 1 d. gyventojų registro duomenimis.

Šalyje taip pat įsikūrė 14 Jemeno piliečių, trys Eritrėjos piliečiai ir vienas Libijos pilietis.

Pasak portalo, iš viso Estijoje gyvena 144 užsienio šalių piliečiai, tarp kurių daugiausia – rusų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.04; 01:30

Vokietijos vidaus reikalų ministerija svarsto galimybę imtis sankcijų prieš tuos migrantus, kurie slepia savo tapatybę. Tai trečiadienį leidiniui „Focus Online“ pranešė žinybos atstovas Stephanas Mayeris.

„Mes norime būti griežtesni, pirmiausia duomenų apie tapatybę slėpimo klausimais, – sakė jis. – Su tais, kurie nuolat atsisako bendradarbiauti išduodant pasą atstojantį dokumentą arba aiškinantis tapatybę, reikia kur kas griežčiau elgtis suteikiant teisinį buvimo šalyje statusą arba skiriant socialinę pagalbą“.

Maždaug pusė pastaruoju metu į Vokietiją atvykusių prieglobsčio prašytojų nepateikė tapatybę patvirtinančių dokumentų. Gruodį Vokietijoje buvo priimtas įstatymas, numatantis, jog mokytis profesinio rengimo centruose ir gauti darbą šalyje gali tik tie pabėgėliai, kurie deda reikiamas pastangas, kad pareigūnai galėtų nustatyti jų tapatybę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.03; 00:59

Spaudos konferencija „Globalios migracijos skatinimo pavojai“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidento rinkimuose ketinantis dalyvauti filosofas Arvydas Juozaitis kartu su kontraversiškai vertinamos Vokietijos ultradešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) parlamentarais pažėrė kritikos Lietuvoje pasirašyti ketinamam Jungtinių Tautų (JT) paktui dėl migracijos.

A. Juozaitis teigė matąs didžiulę grėsmę šiame pakte, nes, pasak jo, pats dokumentas skirtas ne reguliuoti migraciją, o priešingai, – ją skatinti.

„Tai aklina eurofederalistinė politika. Tai paktas, skatinantis tautų maišymą, komunistinis projektas, nepaisantis jokių žmogaus teisių. Jeigu šalys susikūrusios migracijos dėka, tokios kaip JAV ir Australija, pasisako prieš šį paktą, tai daug ką pasako“, – antradienį vykusioje spaudos konferencijoje „Globalios migracijos skatinimo pavojai“ kalbėjo A. Juozaitis.

Šiuos teiginius A. Juozaitis išsakė neslėpdamas simpatijų euroskeptiškai ir prieš imigrantus nusiteikusiai AfD partijai. Pastarosios nariai A. Juozaičio kvietimu atvyko į jo globojamą konferenciją, skirtą aptarti ES perspektyvas.

AfD bičiulių asociacijos Lietuvoje pirmininkas Algis Avižienius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

A. Juozaitis skeptiškai įvertino kritiką, kurios sulaukia AfD. Pasak jo, tai daugiausiai susiję su tuo, kad Europoje ir Lietuvoje įsigalėjo ne tik neoliberali ir eurofederalistinė politika, bet ir tokioms pačioms vertybėms atstovaujanti žiniasklaida. Konferencijoje kritikos gynėsi ir AfD nariai. „Mes nesame monstrai“, – savo politiką pabėgėlių atžvilgiu komentuodami kalbėjo AfD politikai.

Bundestago AfD frakcijos užsienio reikalų atstovas Arminas Paulius Hampelis pažymėjo, kad jo atstovaujama partija labai kritiškai vertina JT paktą dėl migracijos.

Anot jo, pakte užkoduotas vienos pasaulio visuomenės konceptas, kai darbo jėga be kliūčių migruoja po visą pasaulį. Jo teigimu, tokiu atveju Europą užplūstų dar daugiau pigios darbo jėgos, taip sukeliant rimtą grėsmę Europos šalių piliečiams.

Kitas Bundestago AfD frakcijos narys Bruno Hollnagelis aiškino, kad vieno migranto išlaikymas Vokietijai kainuoja 400 tūkst. eurų.

B.Hollnagelio teigimu, kaštai tokie dideli dėl to, kad labai brangiai kainuoja ir ilgai užtrunka jų švietimas bei integracija į darbo rinką. Politikų skaičiavimais, migrantą vidutiniškai paruošti ir visiški integruoti į darbo rinką užtrunka iki dešimties metų.

„Įsivaizduokime, kad atvykusio į šalį prieglobsčio prašytojo amžius – 35 metai. Taigi, kai jis visiškai integruosis į darbo rinką, bus sulaukęs 45-erių. Padirbęs kelerius metus jau galės gauti senatvės išmokas ir visas socialines garantijas. O mūsų vyriausybės bando pristatyti, kad migrantų antplūdis yra laimėjimas Europai“, – kalbėjo B. Hollnagelis.

Žymus Vokietijos žurnalistas, Bundestago AfD frakcijos užsienio reikalų atstovas Arminas Paulius Hampelis ir Prezidento rinkimuose ketinantis dalyvauti filosofas Arvydas Juozaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

A. P. Hampelio teigimu, prieš migrantus pasisakanti AfD nėra monstrai. Priešingai, pasak jo, ultraradikalia laikomos partijos politikai nori migrantams padėti.

„Mes nesame monstrai, norime tiems žmonėms padėti, bet daug efektyviau jiems būtų padėti jų pačių kilmės šalyse, kuriose pragyvenimo kaštai gerokai mažesni nei Europoje. Daugybę metų dirbau žurnalistu Azijoje, kur su migrantais tvarkėsi Jungtinės Tautos ir tvarkėsi gana gerai, niekas neplūdo į Europą. Jais buvo rūpinamasi jų pačių šalyse. Tas pats ir Afrikoje bei karinėse zonose. O kas vyksta šiuo metu? Kam keisti sistemą, veikusią daugybę metų ir įsivežti migrantus į savo šalis, kur jų išlaikymas kainuoja daug kartų brangiau?“, – svarstė A. P. Hampelis.

Pasisakydamas apie dokumentą dėl migracijos A. Juozaitis pabrėžė, kad nepaisant savo kontraversiškumo, nemažos apimties paktas net nėra išverstas į lietuvių kalbą, o jo svarstymui Seime numatyta skirti vos 20 min. Tad dokumentas, anot jo, gali būti priimtas jo net neskaičius.

„Šiuo metu gyvename informacinio bado sąlygomis. Priimami įstatymai be tautos, institucijų, valdžios pritarimo. Žmogus, būdamas atsakingas, turi ir laisvę spręsti bei gauti informaciją“, – teigė 2019 m. prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis filosofas A. Juozaitis.

„Alternatyva Vokietijai“ įkurta prieš penkerius metus. Pastaruosiuose Vokietijos parlamento rinkimuose AfD surinko 13 procentų balsų ir gavo 90 vietų Bundestage. Ši partija pasižymi prieš imigrantus nusiteikusia ir islamofobiška retorika bei aštria kanclerės Angelos Merkel vykdoma politika. AfD nariai ragina vokiečius permąstyti šalyje vyraujančią nacių nusikaltimų prisiminimo kultūrą ir susilaukia kaltinimų skatinant rasizmą.

„Tėvynių Europa“ yra prioritetinė AfD partijos idėja, kuria ši vadovaujasi. Neretai sulaukiantys kaltinimų esantys ne europinė partija, AfD atstovai teigia, kad jų partija yra proeuropietiška, bet anti-ES. Jų manymu, ES netolimoje ateityje laukia griūtis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.05; 06:00

Marcel De Graaff

Nyderlandų politiko Marcel de Graaff’o pasisakymai dėl JT migracijos pakto: bet kokia kritika migrantų antplūdžio atžvilgiu bus  baudžiamojo persekiojimo objektas!

(…)

Tą dabar tiesiogiai išgirdome iš Europos Parlamento nario  Nyderlandų politiko lūpų. De Graaff yra Europos Parlamento Tautų ir laisvės Europos frakcijos pirmininkas.

Toliau pateikiame jo pasisakymo ištraukas:

„Ponios ir ponai spaudos darbuotojai, mieli svečiai, malonu Jus matyti spaudos konferencijoje. Aš norėčiau tarti keletą žodžių apie JT migracijos paktąGruodžio 10 ir 11 d. Marakeše įvyks konferencija, kurios metu dalyvaujančios šalys ketina pasirašyti šį susitarimą. Nors šis bendras susitarimas nėra privalomas, jo paskirtis – sukurti teisines bendrąsias sąlygas dalyvaujančioms šalims,  kad būtų pasirengta naujų įstatymų parengimui. Vienas iš pagrindinių šio susitarimo elementų yra sąvokos „neapykantos kalba“  išplėtimas. Migracijos kritika  bus nusikalstamos veikos sudėtis.

O žiniasklaidos organai 
[rodo į susirinkusius salėje] – tai liečia ir Jus – kurie teiks erdvę migracijos kritikai, gali būti uždaryti. Migracijos paktas yra masinės migracijos legalizavimas. Paktas skelbia migraciją esant žmogaus teise.

Faktas yra tai, kad bus neįmanoma kritikuoti Merkel migrantų svetingumo kultūros, nes dėl to kils rizika atsidurti kalėjime už  „neapykantos  kalbą“. (…)“

Migrantai. EPA – ELTA nuotr.

De Graaff toliau kalba apie „valstybinį perversmą“, kurį įvykdė liberalieji už migrantus pasisakantys globalistai. Šalys, kurios importuoja trečiąjį pasaulį, pasak de Graaff’o, pačios taps trečiojo pasaulio šalimis. Yra žinoma, kad trečiojo pasaulio šalyse taisykles diktuoja „multinacionalistai“, toliau kalba Graaff, ir paaiškina, kad migracijos paktas palaidos bet kokią politinę opoziciją – taip pat ir jos finansavimą. Kitąmet vyksiantys Europos Parlamento rinkimai galimai bus klastojami. De Graaff ragina, kad kiekviena šalis, kuri nusistačiusi prieš masinę migraciją, turi atmesti šį paktą. Visą jo kalbą galima išgirsti čia: hier .

De Graaff’o įžvalgos jokiu būdu nėra perdėtos ir tai nėra „sąmokslo teorija“. JT migracijos pakto 17 punkte įrašytos šios nuostatos, žinoma, gerbiančios „laisvės reikšti nuomonę apsaugą“.

„17 tikslas: Pašalinti bet kokias diskriminacijos formas ir skatinti įrodomais faktais paremtą viešą diskursą apie migracijos suvokimo  formavimą  

Mes įsipareigojame, sutinkamai su tarptautinėmis žmogaus teisės normomis, pašalinti visas diskriminacijos formas ir pasisakymus rasizmo, rasinės diskriminacijos, smurto, ksenofobijos ir su tuo susijusios netolerancijos visų migrantų atžvilgiu pasmerkti ir kovoti su jais.

(…)

Norint įgyvendinti šį  įsipareigojimą, mes taikysime šias priemones. Mes 

  1. a) priimsime, įgyvendinsime arba palaikysime teisės aktus, numatančius baudžiamąją atsakomybę už prieš migrantus nukreiptus neapykantos nusikaltimus ir sunkesnius neapykantos nusikaltimus, apmokysime baudžiamojo persekiojimo pareigūnus ir kitus pareigūnus, kaip atpažinti, užkardyti prieš migrantus nukreiptas tokias nusikalstamas veikas ir kitus  smurtinius nusikaltimus, bei į juos reaguoti, taip pat numatančius teikti nusikaltimų aukoms medicininę, teisinę ir psichosocialinę pagalbą;

(…)

  1. b) (…)
  2. c) visiškai gerbiant žiniasklaidos laisvę remsime nepriklausomą, objektyvią ir aukštos kokybės informacijos sklaidą žiniasklaidoje, įskaitant informaciją internete, be kitų, informuojant ir šviečiant žiniasklaidos darbuotojus apie migracijos klausimus ir sąvokas, investuojant į informavimo ir reklamos etinius standartus ir nutraukiant valstybės finansavimą ar materialinę pagalbą medijoms, sistemingai skatinančioms netoleranciją, ksenofobiją, rasizmą ir kitas diskriminacijos formas migrantų atžvilgiu. 

     1f) skatinsime švietėjiškas kampanijas, skirtas kilmės, tranzito ir paskirties šalių visuomenėms, kurių tikslas – remiantis įrodymais ir faktais formuoti visuomenės nuomonę apie teigiamą saugios, tvarios ir reguliarios migracijos įnašą ir padaryti galą rasizmui, ksenofobijai ir visų migrantų stigmatizavimui.

Viduržemio jūra į Europą bandantys patekti imigrantai. EPA-ELTA nuotr.

Kas yra „neapykantos nusikaltimas“, „rasizmas“ ir „netolerancija“, be abejo, spręs globalistų mafijos įgalioti politikai ir institucijos, kurie tuo pat metu ir spręs, kurie žiniasklaidos pranešimai yra „objektyvūs“, „aukštos kokybės“ ir „nepriklausomi“ .

Parengta pagal Daniel Prinz straipsnį, išspaudintą 2018 m. gruodžio 2 d.

Epoch times online Nachrichten aktuell

Iš vokiečių kalbos vertė Ilma Daugėlė

2018.12.04; 05:00

Migrantai. EPA – ELTA nuotr.

22 parlamentarai ragina Vyriausybę pakeisti savo nuomonę dėl migracijos ir trečiadienį įregistravo rezoliuciją „Dėl nepritarimo Jungtinių Tautų pasaulinės saugios, tvarios ir reguliarios migracijos sutarčiai“. Pasak Seimo nario Audronio Ažubalio, ši sutartis Lietuvą įpareigotų priimti visus migrantus bei užtikrinti jiems visas socialines bei kitas garantijas.

„Lietuva yra teisinė, gerai veikianti jurisdikcinė valstybė, NATO erdvės narė, solidari savo praktiniais veiksmais. Šiandien bandoma įtraukti į dar vieną formatą, kuris ne tik neatneša jokios praktinės apčiuopiamos naudos, bet ir kelia ateityje rizikas, kad Lietuvos valstybė negalės priimti savo pačios sprendimo migracijos srityje“, – spaudos konferencijoje Seime sakė A. Ažubalis.

„Pritarus tokiai sutarčiai sienų apsauga taptų nereikalinga, bevertė. Visi turėtų teisę judėti kur nori, ir ši teisė būtų neliečiama. Pritarusių valstybių įsipareigojimas būtų įgyvendinti visus šiame dokumente siūlomus įsipareigojimus ir prievoles (…) Yra tokių prievolių, kad negalima pabėgėlių išsiųsti atgal, negalima pabėgėlių laikyti jokiame sulaikymo punkte, privaloma garantuoti jų įtrauktį į darbo rinką, suteikti sveikatos apsaugą“, – teigė A. Ažubalis.

Pasak Seimo nario, dėl šios sutarties šiuo metu ir vyksta didelės diskusijos Estijos Vyriausybėje, o Lietuvos Vyriausybės pozicija yra šią sutartį pasirašyti be didesnių diskusijų.

Parlamentaras Audronius Ažubalis Centre). Slaptai.lt nuotr.

„Sutarčiai, anot Užsienio reikalų ministerijos, ruošiamasi pritarti gruodį Maroke vyksiančiame susitikime (…) Derybos dėl šito dokumento vyko dvejus metus, per šį laikotarpį Seimas net nebuvo informuotas, kad tokie procesai vyksta. Seimo Užsienio reikalų komitetas turi teisę teigti ir svarstyti pasiūlymus dėl valstybės užsienio politikos formavimo ir vykdymo (…) Visi kiti Seimo komitetai taip pat buvo apeiti“, – teigė A. Ažubalis.

Pasak parlamentaro, Izraelis, Lenkija, Vengrija, JAV, Australija aktyviai diskutuoja ir greičiausiai nepritars šiai sutarčiai.

„Atėjo laikas paklausti mūsų užsienio politikos vairininko, kurgi jie suka Lietuvos vairą? Tuo tikslu mes įregistravome Seime rezoliuciją „Dėl nepritarimo JT pasaulinės saugios, tvarios ir reguliarios migracijos sutarčiai“. Man malonu pasakyti tai, kad iš visų frakcijų žmonės pasirašė“, – sakė A. Ažubalis.

Pasak konservatoriaus Lauryno Kasčiūno, sutartyje apibrėžiamos tik teigiamos migracijos pusės, bet visiškai nešnekama apie migracijos iššūkius.

„Ši sutartis neatitinka Lietuvos interesų, bet ir iš esmės kelia klausimus, kokius iššūkius tai sukels iš esmės Vakarų euroatlantinei civilizacijai. (…) Sutartis kuria paskatas migruoti ir sukurti geresnes sąlygas migracijai (…) Dokumente pabrėžiamos migracijos teigiamos pusės, bet neįvertinamos migracijos rizikos“, – sakė konservatorius.

Seimo nario Stasio Šedbaro teigimu, Lietuva, nepritardama sutarčiai, nepaneigia solidarumo principo, kadangi jau vykdo savo prisiimtus įsipareigojimus, o siūlomas susitarimas tik apriboja legalios migracijos galimybes.

„Kyla klausimas, kodėl tokios sutarties reikia? Manęs neapleidžia mintis, kad tokios painios formuluotės galiausiai skatina antiimigracines nuotaikas ir taip kerta legalios migracijos galimybes, Europos Sąjungos laisvo judėjimo principus, griežtina prieglobsčio suteikimo procedūras ir t.t. Lietuvos ir Europos interesas yra efektyvus esamų procedūrų vykdymas, o ne papildomų, neaiškių įsipareigojimų, kurie tik gilins migracijos krizę, priėmimas“, – teigė parlamentaras.

Anot parlamentarų, nors pačiame JT dokumento tekste rašoma, kad sutartis dėl migracijos nėra teisiškai įpareigojanti, vadinamojoje dokumento įgyvendinimo dalyje minimas pritarusių valstybių įsipareigojimas įgyvendinti visas šiame dokumente siūlomas prievoles, pavyzdžiui, užtikrinti palankias sąlygas šeimoms susijungi, garantuoti įtrauktį į darbo rinką, suteikti sveikatos priežiūros paslaugas, priimti pabėgėlius dėl klimato kaitos ir t.t. Be to, tarptautinė praktika rodo, kad tokios „teisiškai neįpareigojančios“ sutartys ilgainiui tampa pagrindu kitiems, teisiškai įpareigojantiems dokumentams ir susitarimams.

Rezoliuciją pateikė 22 skirtingų Seimo frakcijų parlamentarai.

Šiuo metu Jungtinių Tautų Pasaulinės saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutarčiai nepritarė JAV, Izraelis, Austrija, Lenkija, Čekija ir Vengrija. Diskusijos dėl nepritarimo toliau vyksta Vokietijoje, Estijoje, Australijoje, Kroatijoje ir Bulgarijoje.

JT konferencija dėl globalaus susitarimo priėmimo saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos atžvilgiu vyks Maroke gruodžio 10-11 dienomis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.22; 04:00

Armėnijos ambasadorius Vokietijoje ponas Ašotas Smbatianas

Maikas Baumgertneris, Jorgas Dilis, Akselis Hemerlingas, Liudvig Kendcia, Martinas Knobbe

„Armėnų grupuotės laikomis ypač žiauriai veikiančiomis nusikalstamomis grupuotėmis. Vokietijoje joms pavyko įsitvirtinti sukuriant painų tinklą. Jų čiuptuvai aprėpę profesionalųjį boksą, ir, galimas dalykas, diplomatines sferas“, – taip rašo „Der Spiegel“ žurnalistai Maikas Baumgertneris, Jorgas Dilis, Akselis Hemerlingas, Liudvig Kendcia, Martinas Knobbe.

Praėjus trims metams po susišaudymo viename iš žaidimo klubų Erfurte 2014-ųjų metų liepos mėnesį Vokietijos teismas nubaudė šaudžiusį vyriškį keletą metų pasėdėti belangėje. Kiti keturi vyrai, priklausę tai pačiai grupuotei kaip ir šaulys, nuteisti tik lygtinėmis laisvės atėmimo bausmėmis. Dar kiti šioje byloje – tik liudytojai.

„Susišaudymas Erfurte – tai užsitęsusio konflikto tarp dviejų armėnų mafijos klanų kulminacija(…). Šis ginčas tarp armėnų mafijos atstovų tęsiasi iki šiol. Pirmiausia Tiuringijos žemėje buvo padegami automobiliai, po to norėta ugnyje supleškinti restoraną. 2017-ųjų metų spalio mėnesį mažų mažiausiai 15 vyriškių užuolė Erfurto centre veikiantį vieno armėno restoraną. Šių metų gegužę keli armėnai susimušė Giotingene“, – rašoma straipsnyje.

Remiantis bendru leidinio „Der Spiegel“ bei televizijos ir radijo kompanijos MDR tyrimu, žurnalistams pavyko išsiaiškinti, jog Vokietijos policija parengė išsamų planą FATIL (kova prieš įteisintus vagis), kaip likviduoti armėnų mafijos grupuotes šalyje. Ištisus trejetą metų vokiečių specialiosios tarnybos atidžai stebėjo vieną iš armėnų mafijos grupuočių, ir sekimas atnešė apčiuopiamų rezultatų. Dabar šis planas FATIL laikomas vienu iš stambiausių. Bent jau iki tol vokiečių slaptosios tarnybos neskyrė tiek daug dėmesio armėnų mafijai. Dabar – sukoncentravo rimtą dėmesį.

Taigi Vokietijoje šiandien iškelta 14 baudžiamųjų bylų. Tyrėjai tikrino net 42 asmenų finansines pajamas. Vokietijos policijai talkino net Vokietijos žvalgyba BND, o taip pat Europos Sąjungos Interpolas.

Žurnalistai pateikia keletą teiginių iš slaptos Vokietijos specialiųjų tarnybų ataskaitos: „tyrėjai rašo, jog „armėnų mafija – tai ne pramanai, o realiai egzistuojanti struktūra. Kartu su kitomis Rusijos – Euroazijos grupuotėmis ji disponuoja gausiais finansiniais resursais ir gali ženkliai pakenkti Vokietijos teisinei sistemai. Grupuotes valdo vadinamieji įteisinti vagys“.

Armėnų mafijos klanai kontroliuoja žaidimų automatų verslą ir užsiima vagystėmis. Jos ne tik grobia žmonių turtą, bet ir užsiima šantažu, naudoja smurtą, jėgą ir kankinimus. Jie stiprūs cigarečių kontrabandoje, taip pat organizuoja nelegalių migrantų gabenimą į Vokietiją, daugelis mafijos lyderių su vokietėmis sukūrę fiktyvias santuokas.

Beje, nežiūrint milžiniškų pastangų vokiečių tyrėjai priversti nutraukti tyrimą, nes neginčijamų įrodymų, kurie būtų šimtaprocentiniai, vis tik pritrūko.

Kodėl? Pagrindiniai resursai buvo mesti sekant islamistus, tikrai ar tariamai planuojančius surengti teroro aktus. Be to, Vokietijos specialiosioms tarnyboms trūko įrenginių, kurių pagalba būtų buvę galima sekti mafijos atstovų mobiliuosius telefonus bei iššifruoti užkoduotus pranešimus.

Po Sovietų Sąjungos žlugimo daugelis nusikaltėlių buvo paleisti į laisvę. Išėję laisvėn jie ne tik galėjo vienas su kitu susipažinti, bet ir išvykti Vakarus. Kurdami savo gaujas jie rėmėsi Rusijos stačiatikių cerkvės ritualais, ir tai davė puikių rezultatų. Nusuikaltėlių organizacijos turėjo specifines valdymo struktūras, taisykles, ir tuo pačiu jos buvo tarsi nepastebimos. Jų lyderiais ir autoritetais buvo vadinamieji įteisinti vagys (vory v zakone). Tokių įteisintų vagių šiuo metu pasaulyje turėtų būti apie 900 asmenų.

Beje, įteisinti vagys turi skiriamuosius ženklus – tatuiruotes.

Vieną iš specifinių tatuiruočių turėjo ir vyriškis, buvęs toje Erfurto vietoje, kur įvyko lemtingasis susišaudymas. Kratos metu pas jį buvo aptikta fotografija, kurioje įamžintas žymus armėnų kilmės vokiečių boksininkas Karo Muratas ir jo brolis. Iš pradžių tyrėjai manė, kad būtent Karo Muratas buvo tas yriškis, užfiksuotas stebėjimo kameros priešais įėjimą į žaidimų klubą Erfurte, bet vėliau į žaidimų klubą atėjęs prisipažino brolis Koko Muratas.

Remiantis dar viena fotografija, restorane, kuriam vadovauja vyriškis, taip pat dalyvavęs susišaudyme Erfurte, svečiavosi ir kitas armėnų boksininkas Arturas Abrahamas, kartu su savo broliais valdantis daug vokiškų įmonių, valdančių nekilnojamąjį turtą.

Svarbu pabrėžti, kad tokios grupuotės ne tik užsima nelegalia veikla, bet ir intensyviai ieško ryšių su įtakingais politikais. Manoma, kad Vokietijoje šie nusikaltėliai rado galimybę įtakoti net šalies diplomatus. Remiantis Vokietijos slaptųjų tarnybų pranešimais, sudarytais dar 2008 metais, Vokietijoje reziduojantis Armėnijos ambasadorius Ašotas Smbatianas dar prieš dešimt metų buvo įtariamas dalyvaujantis nelegaliuose migrantų gabenimuose. Slaptuose dokumentuose jis net įvardintas kaip „įteisintas vagis“.

2005 metais vokiečių prokurorai prieš A. Smbatianą pradėjo tyrimą dėl galimo pinigų plovimo.

Pastaruoju metu šis armėnų diplomatas, remiantis vokiečių žurnalistais, dėjo milžiniškas pastangas, kad vokiečių akyse pagerintų Armėnijos ir savo asmeninį įvaizdį. Jis net pažadėjo vokiečių teisėsaugai pagalbą kovojant su armėnų mafija. Tačiau Vokietijos teisėsauga reagavo santūriai. Bijota, kad diplomatas nori žaisti dvigubą žaidimą. Todėl armėnų ambasadoriaus paslaugų atsisakyta.

Negalima pamiršti ir aplinkybės: prieš trejetą metų Vokietijos Bundestage (parlamente) buvo įkurta viena iš A. Smbatiano lobistinių struktūrų, kuriai priklauso pats ambasadorius, jo žmona, ir žinomas sportininkas Karo Muratas – boksininkas, galimai turintis ryšių su armėnų klanais.

Tad Vokietijos slaptųjų tarnybų projektas FATIL kol kas pristabdytas, o armėnų mafijos grupuotės pergrupuoja savo jėgas.

Informacijos šaltinis – Der Spiegel

2018.11.09; 01:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo, kad JAV pasienyje su Meksika dislokuoti kariai gali šaudyti į migrantus iš Centrinės Amerikos, jei, bandydami nelegaliai kirsti sieną, jie svaidys į karius akmenis.

D. Trumpas žurnalistams sakė, kad JAV kryptimi per Meksiką žygiuojantys migrantai „piktavališkai ir smarkiai“ svaidė akmenis į Meksikos policininkus.

„Nesitaikstysime su tuo. Jie nori svaidyti akmenis į mūsų karius, mūsų kariuomenė priešinasi. Sakiau jiems (kariams) laikyti akmenį šautuvu“, – sakė prezidentas.

D. Trumpas tikisi, kad to nebus, bet į karius svaidomi akmenys bus laikomi šaunamaisiais ginklais, nes „nėra didelio skirtumo tarp šaunamojo ginklo ir akmenų“. 

Tuo tarpu JAV gynybos pareigūnas transliuotojui CNN sakė, kad pasienyje dislokuoti kariai veiks vadovaudamiesi standartinėmis taisyklėmis, reglamentuojančiomis jėgos naudojimą, ir tokią jėgą panaudos tik gindamiesi.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-02

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakartojo griežtą savo poziciją dėl vadinamojo migrantų karavano. „Dėl šios nacionalinės ekstremalios padėties aš pasitelkiu karius. Jie bus sustabdyti“, – rašė jis ketvirtadienį tvitreyje.

„Esantiems karavane: apsisukite. Mes neįsileisime nelegaliai žmonių į Jungtines Valstijas, – rašė D. Trumpas. – Grįžkite į savo šalį ir jei norite: prašykite pilietybės, kaip milijonai kitų“. Migrantai iš Hondūro, Salvadoro ir Gvatemalos dažniausiai bėga nuo smurtinio nusikalstamumo ar prastos ekonominės padėties gimtosiose šalyse.

Anot žiniasklaidos, Pentagonas jau ruošiasi prie pietinės sienos su Meksika nusiųsti dar 800-1 000 karių. Manoma, kad gynybos sekretorius Jamesas Mattisas artimiausiu metu pasirašys atitinkamą nurodymą, ketvirtadienį pranešė stotis CNN ir „Washington Post“, remdamiesi vyriausybės šaltiniais.

Anot pranešimų, papildomi kariai neperims saugumo tarnybų uždavinių, pavyzdžiui, negalės sulaikyti migrantų. Anot CNN, tai bus logistinė parama pasieniečiams. Jie, pavyzdžiui, svarbiuose taškuose palei sieną įrengs tvoras.

Šiuo metu pasienyje jau yra 2 100 nacionalinės gvardijos narių, kurie čia nusiųsti pagal kitą nurodymą, duotą balandį. Jie taip pat teikia logistinę paramą.

Tūkstančių žmonių grupė iš Centrinės Amerikos tuo tarpu tęsia savo žygį per Meksiką JAV kryptimi.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-27

Migrantų šeimų atskyrimas pasienyje, JAV prezidento Donaldo Trumpo nuomone, yra tinkama priemonė nelegaliai imigracijai į JAV sustabdyti. „Jei jie žinos, kad bus išskirti, jie neatvyks“, – pareiškė D. Trumpas šeštadienį žiniasklaidos atstovams. Ar jis vėl ims taikyti ginčytiną praktiką atskirti vaikus nuo savo tėvų, prezidentas nepasakė, informuoja agentūra „Reuters“.

Anot D. Trumpo, vertinami įvairūs variantai dėl nelegalios imigracijos. „Mes darysime viską, ką galime, kad ją sulėtintume“, – pabrėžė prezidentas.

Po audringos kritikos D. Trumpas sausį sustabdė praktiką atskirti vaikus nuo nelegaliai į šalį atvykusių jų tėvų. Iš viso tai palietė 2 600 nepilnamečių. Kai kurie vyriausybės atstovai teigiamai vertino šią praktiką. Ji esą yra veiksminga priemonė prieš nelegalią imigraciją.

Šimtai JAV ir Meksikos sienos atskirtų šeimų tuo tarpu šeštadienį vėl išvydo savo narius – nors ir trumpai. 1 500 narių iš 250 šeimų, kurie buvo atskirti dėl emigracijos ar deportacijos, keturioms minutėms susitiko atvertame pasienyje tarp Meksikos Siudad Chuareso miesto ir Sanlend Parko JAV Naujosios Meksikos valstijoje.

Žmogaus teisių grupuotė „Border Network of Human Rights“ jau ne kartą organizavo masinius šeimų susitikimus 3 000km ilgio Meksikos ir JAV pasienyje. Šių susitikimų moto yra „Apsikabinimai, ne sienos“ („Abrazos No Muros).

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-14

Migrantus Viduržemio jūroje gelbstintis laivas „Aquarius“ neteks Panamos registracijos. EPA-ELTA nuotr.

Prancūzijos vyriausybė pirmadienį pareiškė sieksianti „europinio sprendimo“ bręstančiai naujai krizei dėl migrantus gelbėjančio laivo „Aquarius“ ir pridūrė, kad, užuot plaukęs Prancūzijos link, laivas turėtų prisišvartuoti „artimiausiame saugiame uoste“.

Šalies vyriausybės poziciją šiuo klausimu agentūra AFP gavo netrukus po to, kai Prancūzijos nevyriausybinė organizacija „SOS Mediterranee“, kuriai priklauso „Aquarius“, pranešė, kad laivas su 58 migrantais iš Libijos teritorinių vandenų pasuko Pietų Prancūzijos link.

Anksčiau pirmadienį Italijos laikraštis „La Stampa“ pranešė, kad „Aquarius“ neteks registracijos Panamoje ir todėl bus prilygintas piratų laivui.

„SOS Mediterranee“ atstovų nuomone, Panamai galėjo daryti spaudimą Italija, kuri kaltina šią organizaciją prisidedant prie neteisėto migrantų gabenimo. Dėl šios priežasties anksčiau Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvinis neleido laivui „Aquarius“ su šimtais išgelbėtų migrantų įplaukti į šalies uostus. Dėl to laivas turėjo plaukti į Ispaniją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.25; 06:40

Italijos vyriausybė pirmadienį pasirašė saugumo potvarkį, palengvinsiantį migrantų išsiuntimo iš šalies ir Italijos pilietybės atėmimo procesus.

Naujasis įstatymo projektas – „žingsnis į priekį užtikrinant Italijos saugumą“, feisbuke tikino Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvinis.

Jis pridūrė, kad šis įstatymas padės Italijai „sustiprėti kovojant su mafija ir nelegaliu žmonių gabenimu“ besiverčiančiais asmenimis.

Kad vyriausybės siūlomas įstatymo projektas įsigaliotų, jį per 60 dienų turės patvirtinti šalies parlamentas.

Pagal siūlomą teisės aktą, humanitarinė apsauga – žemesnis prieglobsčio statusas, suteikiamas remiantis ne tarptautine, o Italijos teise, – būtų suteikiamas pagal šešis griežtus kriterijus.

Tarp šių kriterijų – prieglobsčio prašančio asmens sveikatos būklės rimtumas ir tai, ar asmuo yra nukentėjęs nuo stichinės nelaimės, žurnalistams sakė M. Salvinis.

Pasak ministro, ketvirtadaliui pastaruosius kelerius metus Italijoje prieglobsčio prašiusių žmonių buvo suteikta humanitarinė apsauga. Tai – laikinas statusas.

Asmenų, siekiančių pabėgėlių statuso, prašymai bus suspenduoti, jei jie bus laikomi pavojingais visuomenei arba jei jie bus nuteisti pirmosios instancijos teismo, bet tokius nuosprendžius apskųs.

Prieglobsčio prašytojų, kaltinamų „prekyba narkotikais arba plėšimais“, prašymai bus atmesti, pridūrė M. Salvinis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.25; 01:30