Milijonas dolerių

Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas ketvirtadienį Seimui ketina pateikti Paveldimo turto mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įvesti vadinamąjį „milijonierių mokestį“.
 
Paveldėjus didesnį nei 1 mln. eurų vertės turtą, siūloma nebetaikyti lengvatų ir išimčių šeimos nariams, išskyrus sutuoktinius, – toks turtas būtų apmokestinamas 20 proc. jo vertės tarifu.
 
Pasak politiko, tokie mokestiniai pakeitimai būtų socialiai teisingi, nes ligi šiol artimieji, kurie paveldi didelį turtą, valstybei nemoka jokių mokesčių.
 
G. Paluckas įstatymo pakeitimo projekte taip pat siūlo pakeisti turto apmokestinamosios vertės ribas ir taikytinus mokesčio tarifus. Mokesčių lengvatos tokios vertės turtą paveldint artimiesiems liktų tokios pačios.
 
Šiuo metu galiojančiame Paveldimo turto mokesčio įstatyme reglamentuojami du mokesčių tarifai: turtui, kurio apmokestinamoji vertė iki 150 tūkst. eurų, taikomas 5 proc. tarifas, o turtui, kurio apmokestinamoji vertė viršija 150 tūkst. eurų, taikomas 10 proc. tarifas.
 
Įstatymo pakeitimo projektu siūloma pakelti dabar galiojančio 5 proc. tarifo taikymo ribą nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. eurų, o virš šios ribos taikyti tarifą, kuris būtų lygus baziniam gyventojų pajamų mokesčio tarifui (20 proc.).
 
„Riba keliama, nes dabar dėl pajamų augimo, ir ypač dėl nekilnojamojo turto vertės augimo, didesnį mokesčio tarifą už paveldimą turtą ilgainiui mokėtų žmonės, kurie priklauso vidurinei klasei. Pavyzdžiui, paveldėję butą Vilniaus miesto senamiestyje. Tačiau tai nereiškia, kad tokie asmenys turi dideles pajamas“, – akcentuoja G. Paluckas.
 
Šiuo metu galiojančiame Paveldimo turto mokesčio įstatyme numatytos lengvatos, kad mokesčiu neapmokestinamas vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas, nepaisant paveldimo turto vertės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.29; 07:34

Muzikos superžvaigždė Eltonas Johnas, anot žiniasklaidos, pažadėjo milijoną dolerių nuo pragaištingų krūmynų gaisrų Australijoje nukentėjusiems žmonėms. Tai 72-ejų britas paskelbė per koncertą Sidnėjuje, antradienį pranešė šalies žiniasklaidos priemonės.
 
Nuo didelių gaisrų Australijoje pradžios spalį jau žuvo 25 žmonės. Liepsnos pasiglemžė daugiau kaip 2 000 pastatų. Pelenais virto daugiau kaip 10 mln. hektarų miškų ir krūmynų plotas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.08; 00:33

G.Navaitis ir A.Augustinaitis. Slaptai.lt nuotr.

Pirmą kartą Lietuvoje publikuotas mokslinis darbas, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas loterijų, lažybų ir kitų azarto žaidimų laimėtojams bei jų psichologinei savijautai. Prof. Gedimino Navaičio teigimu, šie klausimai yra aktualūs dviem trečdaliams visų suaugusių Lietuvos gyventojų.

Knygoje „Laimėtojai“ aptariama azarto žaidimų istorija ir dabartis, supažindinama su tyrimais, susijusiais su lošiančia ir loterijose dalyvaujančia Lietuvos visuomenės grupe, kurią autorius vadina „laisvalaikio žaidėjais“.

„Tai žmonės, neturėję jokių problemų dėl lošimų, lažybų ar loterijų. Tyrimai parodė, kad ne tik pats žaidimas, bet ir loterijų stebėjimas nemenkai daliai žmonių tapo pramoga, kuriai jie nuolat skiria laiko, – sako prof. G.Navaitis.

Rengdamas knygą profesorius pasitelkė ir savo konsultacinio darbo patirtį. Čia analizuojama laimėjusių didesnes sumas loterijose savijauta, pristatomas jų psichologinis konsultavimas.

Anot G.Navaičio, konkrečių su laimėjimu sietinų situacijų aptarimas ir loterijų laimėtojų patirtis – naudinga daugeliui. Tai gali padėti racionaliau leisti pinigus.

„Laimėjimas malonus, bet tvirtą gerovę sukuria tik tie, kurie įgytą turtą panaudoja tinkamai suvokę savo asmenybę, savo galimybes ir siekius. Todėl visiems, kurie galvoja apie gerovės valstybę ar asmeninį praturtėjimą, verta atkreipti dėmesį į tai, kad bandymai sekti prestižiniais vartojimo pavyzdžiais gali sukelti ir bėdų. Protingiausia būtų laimėti ne tik pinigus, bet ir laimę: laimėtus pinigus skirti savo kompetencijoms ugdyti, pabandyti tapti labiau išmaniam ir gebančiam geriau valdyti savo gyvenimą“, – sako G.Navaitis.

Monografiją „Laimėtojai“ galima priskirti pozityvios psichologijos krypčiai. Ja siekiama dėmesį skirti ne sutrikimams ir problemoms, o normai ir sėkmei.

„Pristatomi faktai leidžia naujai pažvelgti į lošimus bei loterijas, atskleidžia pozityvius tokių veiklų aspektus, tarp kurių reikšmingas relaksacinis ir kultūrinis azarto vaidmuo. 12,2 proc. respondentų nurodė, kad lošimų stebėjimui (papastai per televiziją) skiria daugiau nei valandą per savaitę“, – rašo knygos recenzentas prof. dr. Arūnas Augustinaitis.

Jo teigimu, knyga vertinga ne tik mokslininkams, bet visiems, kurie nori suprasti šiuolaikinės visuomenės mentalinių struktūrų mechaizmus, ir, be abejo, pasimėgauti įdomiomis istorijomis.

G.Navaičio knygą „Laimėtojai“ išleido Kazimiero Simonavičiaus universitetas.

2019.12.03; 08:00

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl ,,Vilniaus vandenų” nekilnojamojo turto pardavimo Domininkonų g. 9 ir 11. Skaičiuojama, kad padaryta žala miestui gali siekti ne vieną milijoną eurų. Antikorupcijos komisijos tyrimo medžiaga pateikta ir Specialiųjų tyrimų tarnybai.

„Atlikę tyrimą, nustatėme, kad „Vilniaus vandenų” vadovybė nepaisė savivaldybės administracijos nurodymų ir nustatytų reikalavimų, galimai pažeidė teisės aktus. Be to, nekilnojamasis turtas buvo parduotas neatlikus nepriklausomo vertinimo. Šią informaciją patvirtino ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija”, – sakė Antikorupcinės komisijos pirmininkas Kęstutis Nėnius.

Rašte prokuratūrai nurodoma, kad „Vilniaus vandenys” įsigijo konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugas iš įmonės „Colliers International Advisors”. Įmonė atliko turto Domininkonų g. 9 ir 11 galimybių studiją, bet ne turto vertinimą. Su šia įmone sudarytoje sutartyje taip pat numatoma, kad ji už atliktą studiją neprisiima jokios atsakomybės.

Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, turtą privalėjo įvertinti nepriklausomi turto vertintojai. Visiškai ignoruodami viešąjį interesą „Vilniaus vandenų” vadovai bei valdyba to nepadarė.

Be to, nebuvo laikytasi ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje galiojančių tvarkų – apie turto pardavimą nebuvo informuotas Ekonomikos ir finansų komitetas, negautas savivaldybės Negyvenamųjų ir gyvenamųjų patalpų komisijos leidimas, be kurio turto parduoti nebuvo galima.

Suabejoti sandorio teisėtumu galima dar ir dėl to, kad aukcione dalyvavo tik vienas dalyvis, nors susidomėjimas šiuo nekilnojamuoju turtu buvo didelis. Užsiregistravusių aukcione dalyvių iš pradžių buvo 4, tačiau 3 prieš pat aukcioną dalyvauti atsisakė, nors ir buvo sumokėję solidžius užstatus. Įtartinai tai, kad aukciono išvakarėse sumokamas 30 tūkst. eurų užstatas, o kitą dieną jau atsisakoma dalyvauti aukcione.

Be to, paaiškėjo, kad „Vilniaus vandenų” valdybos ,,nepriklausomi” nariai yra tarpusavyje susiję – yra dirbę kartu kitose organizacijose ir buvo susiję tarnybinio pavaldumo ryšiais. Tas pats pasakytina ir apie įmonės administracijos vadovą.

ELTA primena, kad „Vilniaus vandenys“ Vilniaus m. savivaldybėje vykusiame viešame aukcione vienintelei jame užsiregistravusiai dalyvauti bendrovei „Asgaard Property“ už pradinę 3,9 mln. eurų kainą pardavė maždaug 2,5 tūkst. kvadratinių metų ploto patalpas Vilniaus senamiestyje, Dominikonų g. 9 ir 11 esančiuose pastatuose, kur buvo įsikūrusi UAB „Vilniaus vandenys“ centrinė būstinė. Analizuojant nekilnojamojo turto rinką matyti, kad panašaus lygio patalpos rinkoje parduodamos už daugiau nei 2500 Eur/kv. m, tuo tarpu šių patalpų kvadratinio metro kaina apie 1 200 Eur/kv.m.

Šis pastatų kompleksas yra valstybės saugoma kultūros vertybė – Pociejų rūmai. 2014 metais čia atliktas remontas.

Tikėtina, kad šis turtas turėjo būti parduotas 36 procentais brangiau, tą patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statistika.

Parduodant turtą nebuvo inventorizuotos apie 800 kv. m patalpos, esančios palėpėje. Bendras visų patalpų plotas yra apie 3300 kv. metrų.

Tai jau ne pirmas atvejis, keliantis abejonių „Vilniaus vandenų” vadovybės veiklos teisėtumu. Vos prieš kelis mėnesius Valdyba įmonės direktoriui Aidui Ignatavičiui skyrė penkių mėnesių atlyginimo dydžio premiją (27 500 eurų), taip galimai viršydama savo įgaliojimus. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės direktorės pasirašytą įsakymą, savivaldybės įmonių vadovams skiriamos premijos dydis negali viršyti vienos jų mėnesinės algos dydžio.

Antikorupcijos komisija pažymi, kad po pirmos viešai pasklidusios informacijos apie šį sandorį, sulaukta reakcijos, kuri dar labiau patvirtina įtarimus, kad sujudintas tikrai rimtas „širšių lizdas“.

Kyla įtarimų, kad UAB „Vilniaus vandenys” vadovybė negalėjo veikti viena, būtinas buvo ir politinis palaikymas.

Informacijos šaltinios – ELTA

2017.08.31; 02:00

milions- 008

Į nau­ją­jį Sei­mą, pa­gal Vy­riau­sia­jai rin­ki­mų ko­mi­si­jai (VRK) vi­sų rin­ki­mų kan­di­da­tų pa­teik­tas tur­to ir pa­ja­mų de­kla­ra­ci­jas, pa­te­ko 26 mi­li­jo­nie­riai. Dau­giau­sia jų – po 8 – Dar­bo ir So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jo­se.

Tur­tin­giau­sias Sei­mo na­rys – Dar­bo par­ti­jos ly­de­ris Vik­to­ras Us­pas­ki­chas, ku­ris pri­va­lo­mo re­gist­ruo­ti tur­to, ver­ty­bi­nių po­pie­rių, me­no kū­ri­nių ir ju­ve­ly­ri­nių dir­bi­nių, pi­ni­gi­nių lė­šų bei su­teik­tų pa­sko­lų de­kla­ra­vo už kiek dau­giau ne­gu 60 mln. li­tų.

To­liau Dar­bo par­ti­jos mi­li­jo­nie­rių są­ra­še po V. Us­pas­ki­cho, ri­kiuo­ja­si dar 7 mi­li­jo­nie­riai – Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys, bu­vęs eu­ro­par­la­men­ta­ras Ša­rū­nas Bi­ru­tis (de­kla­ra­vo tur­to už 5,76 mln. li­tų), Vil­niaus vi­ce­me­ras Jo­nas Pins­kus (2,04 mln.), jo žmo­na Ži­vi­lė Pins­ku­vie­nė (1,67 mln.) (abu Pinskai pagal Konstitucinio Teismo ir Seimo sprendimą neteko Seimo nario mandato), Vy­das Ged­vi­las (1,65 mln.), Kęs­tu­tis Dauk­šys (1,47 mln.), bu­vęs so­cial­li­be­ra­lų ly­de­ris Ar­tū­ras Pau­laus­kas (1,16 mln.), Dan­gu­tė Mi­ku­tie­nė (1,06 mln.) ir Ser­ge­jus Ur­su­las (1,05 mln.).

Continue reading „Naujajame Lietuvos Seime – 25 milijonieriai“

radzevicius_tttttttt

Rugsėjo 19 d. 13.45 val. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 406 salėje vyks taikinamasis posėdis dėl šiame teisme nagrinėjamo Vito Tomkaus privataus kaltinimo skundo dėl Dainiaus Radzevičiaus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį. Vitas Tomkus reikalauja ir 1 milijono litų iš atsakovo. Tokią informaciją man atsiuntė teismo teisėjas.

Priminsiu, kad toks V. Tomkaus skundas gautas dėl mano nuomonės/komentaro interneto dienoraštyje www.dainius.org. Komentaras parašytas remiantis Lietuvos žiniasklaidoje ir Norvegijos leidinyje aftenposten.no bei Wikileaks paskelbta informacija apie galimą neskaidrią kai kurių Lietuvos žiniasklaidos leidėjų veiklą. Vito Tomkaus valdoma leidinių grupė taip pat buvo minima šiame kontekste.

Continue reading „Vitas Tomkus, milijonas ir žodžio laisvė“