Jau buvo galima pradėti nerimauti dėl to, kad priešingą nuomonę turinčių žmonių sąstingis ir ten užstojusi pauzė užsitęsė pernelyg ilgai, kažkas iš jų turėjo trūks plyš iššauti jau vakar, tačiau vis tik labai nustebau, jog šiandien triukšmingai driokstelėjo būtent Vladimiras Laučius, netikėtai pareiškęs, kad mūsų pusės politika Baltarusijos atžvilgiu, labai aiškiai palaikant prieš diktatorių sukilusią pilietinę visuomenę ir nepripažįstant suklastotų prezidento rinkimų legitimumo, yra Lietuvos pralaimėjimas visais atžvilgiais („Kaip mes nešame Baltarusijai demokratijos saulę”; delfi.lt portalas).
Kaip tvirtina minėtasis žurnalistas (cituoju iš atminties), mūsų aukščiausiųjų politikų barškinimas tuščiavidurėmis vertybėmis, noras papozuoti prieš savo rinkėjus Baltarusijos žmonių kovos už laisvę kontekste galiausiai nieko doro nedavė, o už savo naivumą ir tuščiagarbiškumą dabar turėsime užmokėti nepritekliais arba net naujai iškilusiomis grėsmėmis mūsų artimiausiame horizonte. Kitaip tariant, svarbiausiuoju V. Laučiaus straipsnio leitmotyvu skamba pasikartojant išvada, kad Lietuvos užsienio politikai, palaikant prabudusią laisvei tautą, o ne diktatorių ir išsigimėlį, pritrūko politinio realizmo, susiviliojus niekur nevedančiais idealistiniais užkeikimais apie tautos teises pačiai lemti savo likimą.
Nesunku įsivaizduoti, kad tokios ar panašios išvados dalyje mūsų populiacijos galimai jau brendo nuo pat krizės Baltarusijoje pradžios, o dabar jau buvo subrendusios ar net perbrendusios, kai V.Laučius drąsiai pasiryžo sudėti visus taškus ant i. Tačiau, kaip jau minėjau, buvau apstulbintas, kad tokio apibendrinimo lokomotyvu tapo V.Laučius, neabejotinai labiausiai intelektualus šiandienos mūsų padangėje politikos apžvalgininkas. Taip pat neabejoju ir gera V.Laučiaus valia, siekiant perspėti tautiečius ir įtakingus politikus dėl daromų klaidų, galinčių užtraukti dideles negandas, tačiau, kaip atrodo bent man, pats žurnalistas galimai didesne ar mažesne dalimi klysta, įtikėjęs, kad politinis realizmas yra politinės išminties pribuvėja, o idealistiniai motyvai politikoje yra nebrandaus proto požymis arba geriausiu atveju tuščias maivymasis, veidmainingas pozavimas.
Baltarusijos omonas. Vilniuje demonstruojamos plakatų parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Dievas mato, esu suėstas visos eilės nuodėmių, tačiau drauge niekados nesu šunuodegiavęs prieš valdžios vyrus ir moteris. Tačiau tai netrukdo man prisipažinti, kad didžiavausi net savo valstybės valdiškomis institucijomis aną kartą, kai jos parodė ne valdišką (idealistinį?) sugebėjimą surengti tinkamas partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuves, neabejotinai jaučiu dėkingumą politikams, kurie stoja prieš valstybės simbolio Vyčio išniekinimą arba be jokių išlygų palaiko kaimyninės tautos, taip pat išpažįstančios Vyčio simbolikos turiningąją reikšmę, kovą už laisvę.
Kaip atrodo, net didžiausias oponentas privalėtų pripažinti, kad Gitano Nausėdos labai aiškiai išsakytas požiūris ir įsipareigojimai Baltarusijos krizės kontekste yra toli gražu ne pozos, o užimtos pozicijos padarinys.
Baltarusijos diktatoriaus akys. Vilniuje demonstruojamų plakatų eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Kas be ko, tas pats oponentas gali pastebėti, kad čia pademonstruotas jau šio straipsnio autoriaus jausmingumas mažai ką turi bendro su užduotimi žiūrėti į šiandieninį politinį virsmą labiau blaiviai, atstačius „konceptualias akis“.
Tačiau, kaip atrodo bent šių eilučių autoriui, mūsų pasirinkimas be kompromisų palaikyti baltarusių tautos laisvės žygį yra neabejotinai labiausiai konceptualus pasirinkimas iš visų įmanomų dar ir dėlto, jog tai be visa ko kito yra įsipareigojimas neleisti savo šalyje formuotis lukašenkinio mentaliteto užuomazgomis net ir pakitusiu, prisitaikiusiu prie kitų sąlygų pavidalu.
Mūsų priešstata ir alergija Baltarusijos diktatoriui įgalina detoksikuoti labiausiai užkrėstus savo pačių sielos užkulisius, kai savo ruožtu kompromisas su Lukašenka galiausiai lemtų tik tai, jog mūsų pasąmonę apsėstų gausybė tarakonų!
O dabar pareikime prie svarbiausio punkto. V.Laučius čia – niekuo dėtas, tačiau, atmetus dėmesį blaškančias detales, nesunku bus pastebėti ir tai, kad Lukašenką šiandien užvis labiausiai tenkintų vadinamosios realistinės politikos požiūris, tokią nuostatą jis bando įskiepyti tiek lazdomis daužomiems savo šalies piliečiams, tiek pasaulio visuomenei, o ypač kaimyninių šalių publikai, paplūdęs bjauriausiais grasinimais. Tačiau ir Vladimiras Putinas, jeigu pastebėjote, šiandien desperatiškai siekia ne tiek sąjungininkų ir draugų, kiek vadinamojo politinio realizmo principų pasaulio politikoje įtvirtinimo, užtikrinančio geriausias sąlygas diktatūrų vystymuisi.
Be jokios abejonės, V. Laučius yra prisiekęs demokratijos šalininkas ir vienas iš išradingiausių rusiško imperializmo kritikų. Galop čia ginčą pradėjau ne dėl vertybių, o dėl teorinių principų. Apie idealizmo ir realizmo kolizijas Baltarusijos įvykių kontekste plačiau pakalbėsime kitą kartą.
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
Autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka trečiadienį Minsko Nepriklausomybės rūmuose slapta inauguruotas Baltarusijos prezidentu.
Kaip rašo tut.by, inauguracijos laikas ir vieta iki paskutinės minutės nebuvo viešinami, apie inauguraciją nieko nežinojo net Vyriausybės nariai.
Vis dėlto, trečiadienio rytą, prieš pat inauguraciją, Minsko gyventojai pastebėjo centrines miesto gatves ir prospektus uždarančius kariškius.
Inauguracijos metu A. Lukašenka baltarusių kalba davė priesaiką ir pasirašė atitinkamą dokumentą.
„Šią iškilmingą dieną prezidentas duoda priesaiką tėvynei ir tautai su ypatingu jausmu širdyje. Jame labai daug pasididžiavimo baltarusiais, kurie sąžiningai atlaikė išbandymus, pirmiausia, savo įsitikinimų. Diena, kuomet prezidentas pradeda eiti pareigas, yra mūsų su jumis pergalės diena, įtikinamos ir lemtingos. Mes ne tiesiog rinkome šalies prezidentą – mes gynėme savo vertybes, savo taikų gyvenimą, suverenitetą ir nepriklausomybę. Šioje srityje mūsų laukia dar daug darbų“, – A. Lukašenkos žodžius inauguracijoje cituoja jo kontroliuojama valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
Pasak A. Lukašenkos, šie metai įeis į Baltarusijos istoriją kaip itin emocionalus laikotarpis.
„Mūsų valstybingumui buvo mesta precedento neturintis iššūkis. Iššūkis, kuris ne kartą išbandytas pasitelkiant nepriklausomų valstybių naikinimo technologijas. Bet mes tapome vieni iš nedaugelio – net, tikriausiai, vieninteliai – kur spalvotosios revoliucijos nebuvo. Tai yra baltarusių sprendimas, kurie jokiais būdais nenori netekti šalies“, – kalbėjo paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamas A. Lukašenka.
„Nepaisant velniškai rafinuoto stumdymo iš šalies, išsaugojome pagarbą vienas kitam“, – sakė jis.
Su didžiausia krize per 26 savo valdymo metus susiduriantis A. Lukašenka taip pat pareiškė, neva „pasiekusi pergalę“ baltarusių tauta pakilo į naują sąmoningumo lygį.
„Kažkada Baltarusijos tauta lengvai ir netikėtai įgavo nepriklausomybę. Mes ilgą laiką ją laikėme duotybe. Kartais nevertinome. Šiandien, pasiekę šią pergalę, mes pakilome į naują sąmoningumo lygį. Atsitraukę nuo rinkimų batalijų, pamatėme, kaip auga visa mūsų tauta. Tebūnie Baltarusija pasaulio mastai yra visai jauna nepriklausoma valstybė, tačiau baltarusiai nebėra vaikai, mes – tauta“, – A. Lukašenką cituoja „BelTA“.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Laimėtoju pasiskelbė ilgametis Baltarusijos vadovas A. Lukašenka.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija. Sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir kol kas gyvena Lietuvoje.
Baltarusija protestuoja. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusijos sostinėje Minske sekmadienį dešimtys tūkstančių piliečių išėjo į gatves palaikyti opozicijos, nepaisant valdžios dislokuotų didelių policijos pajėgų.
Šeštadienį pareigūnai sulaikė šimtus demonstrančių moterų eitynėse prieš autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.
Baltai raudonas vėliavas laikantys žmonės sekmadienį susirinko į vadinamąsias teisingumo eitynes, vykstančias centriniame miesto prospekte ir pajudėjo link itin saugomų Nepriklausomybės rūmų, kurie yra A. Lukašenkos rezidencija.
Protestuotojai taip pat laikė plakatus su užrašais „Bailiai muša moteris“ ir „Išeik!“
Prieš prasidedant protestams policija ir vidaus saugumo pajėgos miesto centre dislokavo karinius sunkvežimius ir šarvuočius bei ištiesė spygliuotą vielą.
Tuo tarpu kaukėti riaušių policijos pareigūnai sulaikė keliasdešimt protestuotojų, o žmonės nuo jų slėpėsi prekybos centruose ir greito maisto restoranuose, kad išvengtų sulaikymo.
Žmogaus teisių aktyvistų grupė „Pavasaris 96“ teigė, kad Minske sekmadienį sulaikyta mažiausiai 16 žmonių, o kituose šalies miestuose – dar aštuoni.
Sekmadienio protesto metu valdžia nurodė apriboti mobilųjį internetą bei uždaryti miesto centre esančias metro stotis.
Šeštadienio moterų protestų metu Baltarusijos policija sulaikė iš viso 430 žmonių, teigė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovė Olga Čemodanova.
Oficialioji Baltarusijos vėliava
Lietuvos Seimo priimta rezoliucija, kuria Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pripažįstama vienintele teisėta Baltarusijos atstove, nepadeda išlaikyti gerų santykių tarp šalių, neatitinka universalių parlamentinės veiklos principų ir „išeina už sveiko proto ribų“, sakoma Baltarusijos Respublikos Tarybos išplatintame komentare. Tautinė Baltarusijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Pasak Baltarusijos parlamento aukštesniųjų rūmų – Respublikos Tarybos – Lietuva taip bando kištis į Baltarusijos vidaus reikalus.
„Priimdami šį dokumentą, Lietuvos parlamentarai grubiai kišasi į Baltarusijos Respublikos vidaus reikalus ir reiškia atvirą nepagarbą suvereniai baltarusių tautos teisei savarankiškai rinkti valdžią ir nustatyti savo šalies raidos kelią.
Lietuvos parlamentarų bandymas paskirti „baltarusių tautos lyderį“ visai išeina už sveiko proto ribų“, – teigiama Respublikos Tarybos prezidiumo komentare.
Baltarusijos parlamentarai mano, kad tokie Lietuvos Seimo veiksmai yra „provokaciniai ir nepriimtini“ bei neva pažeidžia tarptautinės teisės, tarpvalstybinio bendravimo ir parlamentinės praktikos normas.
„Ypatingą nepasitenkinimą kelia raginimai spausti Baltarusijos valdžią sankcijomis, taip siekiant pakeisti Baltarusijos Respublikos vidaus ir užsienio politiką“, – teigia Baltarusijos parlamentarai.
Jų teigimu, teigiami santykiai tarp Baltarusijos ir Lietuvos įmanomi „tik remiantis abipuse pagarba, konstruktyviu bendradarbiavimu ir nesikišimu į vidaus reikalus“.
ELTA primena, kad praeitą savaitę Seimas pritarė dar vienai rezoliucijai, kurioje yra reiškiamas susirūpinimas padėtimi Baltarusijoje. Rezoliucija priimta vienbalsiai – už ją balsavo 91 parlamentaras.
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
Rezoliucijoje „Dėl neteisėtos ir primetamos Rusijos sąjungos Baltarusijai“ parlamentarai reikalauja Rusijos valdžios nesikišti į Baltarusijos vidaus ir užsienio politiką. Seimo nariai tarptautinei bendruomenei siūlo tariamo Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos galimus susitarimus su Rusija dėl gilesnės šalių integracijos vertinti kaip nusikaltimą savo tautai ir valstybės aneksiją. Sviatlana Cichanouskaja. EPA – ELTA nuotr.
Tai jau antroji Lietuvos Seimo iniciatyva priimta rezoliucija, reaguojant į įvykius Baltarusijoje po suklastotų prezidento rinkimų. Neeiliniame Seimo posėdyje rugpjūčio 18 d. Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje A. Lukašenka skelbiamas nelegitimiu vadovu. Tuomet rezoliuciją palaikė 122 parlamentarai, susilaikė 2 Seimo nariai.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Opozicijos lyderė S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir gyvena Lietuvoje.
Per protestus savaitgalį Baltarusijoje suimta beveik 900 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Per masinius protestus Baltarusijoje savaitgalį suimta beveik 900 žmonių.
Vidaus reikalų ministerija Minske pranešė, kad per didelę demonstraciją sekmadienį sulaikyti 774 asmenys. Be to, šeštadienį per moterų protesto eitynes prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką buvo sulaikyta per 100 dalyvių.
Kaukėti uniformuoti asmenys, anot stebėtojų, savaitgalį ypač nuožmiai elgėsi su demokratijos judėjimo atstovais.
Saugumo pajėgos savo veiksmus argumentavo tuo, kad protestai buvo nesankcionuoti. Vien tik Minske, stebėtojų vertinimu, į gatves išėjo daugiau kaip 150 000 žmonių. Protestų prieš A. Lukašenką būta ir daugelyje kitų miestų.
Minske protestuoja dešimtys tūkstančių žmonių, 250 – sulaikyta. EPA-ELTA nuotr.
Baltarusijos sostinėje Minske sekmadienį dešimtys tūkstančių protestuotojų išėjo į gatves dalyvauti naujoje eisenoje. Policija praneša sulaikiusi 250 žmonių.
Agentūros AFP korespondentas pranešė, kad, nepaisydami intensyvėjančių represijų, Minske susirinko dešimtys tūkstančių demonstrantų. Jie žygiuoja Nepriklausomybės rūmų – prezidento Aliaksandro Lukašenkos rezidencijos – link.
Baltarusijoje suiimta mažiausiai 100 protestuotojų. EPA-ELTA nuotr.
Remiantis „Reuters“ ir „Interfax“ pranešimais bei Vidaus reikalų ministerijos pateikiama informacija, visoje Baltarusijoje sekmadienį vykusiuose protestuose suimta mažiausiai 100 žmonių.
Pranešama, kad keli protestuotojai buvo sužeisti, kai policijos pareigūnai išardė mitingą, surengtą priešais valstybinę traktorių gamyklą.
Žurnalistų skaičiavimu, per patį protesto piką Minsko gatvėse buvo maždaug 100 tūkst. gyventojų. Tuo metu judėjimas „Golos“ skaičiuoja, kad galėjo protestuoti apie 119 tūkst. žmonių. Baltarusijoje suiimta 100 protestuotojų. EPA-ELTA nuotr.
„Vienybės žygį“ gyvai transliavusi platforma skaičiuoja, kad apie 18 val. (vietos laiku) duomenimis, Baltarusijos sostinėje buvo sulaikytas 101 prostestuotojas. Breste žinoma apie mažiausiai 30 sulaikytųjų.
„Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ informuoja, kad, Baltarusijos žurnalistų asociacijos teigimu, tarp sulaikytųjų yra ir du žurnalistai.
Michailas Mišustinas. EPA – ELTA nuotr.
Ketvirtadienį Baltarusijoje lankysis Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas, paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, po kelias savaites trukusių protestų Baltarusijoje dėl suklastotų prezidento rinkimų rezultatų.
„Ministro pirmininko Michailo Mišustino vizitas Minske vyks jau rytoj“, – trečiadienį, prieš susitikimą su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi, sakė S. Lavrovas.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, Aliaksandras Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
Baltarusijos riaušių policija sekmadienį, opozicijai rengiant dar vieną masinę demonstraciją prieš ginčijamą Aliaksandro Lukašenkos perrinkimą prezidentu, jau sulaikė dešimtis protestuotojų, praneša agentūros AFP žurnalistas.
Policininkai kartu su kaukėtais ir ginkluotais kariais bandė išvaikyti demonstrantus, kurie trečią savaitgalį iš eilės rinkosi sostinės Minsko centre.
Masinė protesto akcija prasidėjo 14.00 val. vietos laiku. Minios protestuotojų žygiavo Minsko centro link, nešini plakatais ir raudonai baltomis vėliavomis.
Sostinėje prieš mitingą dislokuoti riaušių policininkai. Prieš mitingą metaliniais užtvarais aptverta Nepriklausomybės aikštė Minsko centre, riaušių policija ir policijos furgonai blokavo įėjimus į aikštę.
Baltarusijoje jau tris savaites vyksta masiniai protestai. Juos pakurstė rugpjūčio 9 d. vykę prezidento rinkimai. Plačiai manoma, kad rinkimai buvo suklastoti 26 metus valdančio A. Lukašenkos naudai.
Šeštadienį Baltarusijos institucijos panaikino akredicijas 17 žurnalistų, kurių daugumą sudaro Baltarusijos piliečiai. Jie pranešinėdavo užsienio žiniasklaidos priemonėms apie porinkiminius neramumus Baltarusijoje.
Baltarusijos valdžia stojo prieš Baltijos šalių premjerų ketinimą apsilankyti Minske. Tai ketvirtadienį pranešė Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas.
„Taip, aš pasiūliau, kad į Minską vyktų trys (Baltijos šalių) premjerai ir trys užsienio reikalų ministrai, – sakė jis interviu portalui ERR. – Mes susisiekėme su Baltarusijos URM ir vyriausybės kanceliarija. Ir mes, kaip ir visi kiti Europos Sąjungos šalių vadovai, gavome atsakymą, kad su mumis nenorima kontaktuoti“.
Anot J. Rato, Estijos URM vadovas Urmas Reinsalu rugpjūčio 20 d. telefonu pateikė atitinkamą pasiūlymą savo kolegai Baltarusijoje Vladimirui Makejui.
Baltijos politikų delegacija Minske norėjo susitikti su savo kolegomis baltarusiais, taip pat su pilietinės visuomenės atstovais, bet ne su prezidentu Aliaksandru Lukašenka. „Tokio mūsų prašymo nebuvo. To nebuvo mūsų planuose“, – sakė J. Ratas.
„Nemanau, kad Baltarusijos valdžia šiandien eina teisingu keliu, ignoruodama bet kokius tarptautinius kontaktus, – pareiškė Estijos premjeras. – Kad būtų rasta išeitis iš susiklosčiusios situacijos, kaip tik ir reikia bendrauti tarptautiniu lygiu“.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficdelegacijaialiais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
Baltarusijos prezidentas – persiganęs. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos skrydis virš Minsko ir jo pasisakymai sraigtasparnio kabinoje buvo įamžinti vaizdo įrašuose, praneša naujienų agentūra TASS.
„BelTA“ nufilmavo, kaip A. Lukašenka paprašė piloto praskristi virš „Nugalėtojų prospekto“, kur yra prezidento rezidencija.
„Išsibėgiojo kaip žiurkės“, – pamatęs nuo rezidencijos tolstančius protestuotojus pakomentavo A. Lukašenka. – Išsilakstė. Jie suprato, kad čia bus karšta.“
Internete taip pat paplito vaizdai, kaip A. Lukašenka atskrenda į rezidenciją ir iš sraigtasparnio išlipa nešinas neužtaisytu automatu „Kalašnikov“.
Baltarusijos prezidentas – išsiganęs. EPA – ELTA nuotr.
Sekmadienį Minske vyko itin didelė demonstracija. Dalis protestuotojų buvo susirinkę ir prie prezidento rezidencijos, „Nepriklausomybės rūmų“, kur gatves blokavo specialiosios paskirties milicijos būrys OMON su karine technika. Žmonės prie pat milicininkų nesiartino, tačiau susirinkę kiek atokiau skandavo „išeik“ – ragindami A. Lukašenką atsistatydinti. Vėliau minia patraukė atgal į Minsko centrą. Tuo metu ir praskrido sraigtasparnis.
Baltarusijos prezidentas – išsigandęs ne juokais. EPA – ELTA nuotr.
Po kurio laiko A. Lukašenka išėjo už rezidencijos ribų ir padėkojo pareigūnams už jų darbą.
Prezidento atstovė spaudai Natalija Eismont neigė, kad prezidentas buvo evakuotas ar bėgo ir tikino, kad jis visą dieną kontroliavo situaciją ir toliau tęsia darbą „Nepriklausomybės rūmuose“.
Pasak jos, protestuotojai siekė „šturmuoti“ rezidenciją, tačiau jiems „neužteko drąsos ir jie pabėgo“.
Be to, su prezidento spaudos tarnyba siejamas kanalas susirašinėjimo ir pokalbių programėlėje „Telegram“ paskelbė, kad A. Lukašenka jo rezidenciją saugantiems OMON pareigūnams pažadėjo greitai „išsiaiškinti“ su protestuotojais.
Sekmadienį Minsko centre, „Nepriklausomybės aikštėje“, vykusi daugiatūkstantinė demonstracija vakare baigėsi ir žmonės galiausiai išsiskirstė.
OMON karinė technika ir autobusai su kariais taip pat pajudėjo iš miesto centro ir patraukė į karinę bazę Minsko mikrorajone Uručje.
Baltarusijos sostinėje sekmadienį vyksta didelė opozicijos demonstracija. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį Baltarusijos sostinėje Minske vyksta daugiatūkstantinė opozicijos demonstracija. Žmonės ragina šalies vadovą Aliaksandrą Lukašenką atsistatydinti ir reikalauja demokratinių rinkimų, praneša portalas „tut.by“.
„Nugalėtojų prospekte protestuotojai specialiosios paskirties milicijos būrio OMON pareigūnams skandavo „gėda“ ir „tribunolas“, o A. Lukašenkai adresuota skanduotė „išeik“.
Tuo metu aikštėje priešais viešbutį „Planeta“ kalbas sakė Koordinacinės tarybos nariai.
Opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patikėtinė Olga Kovalkova teigė, kad Koordinacinė taryba vykdo S. Cichanouskajos programą – reikalauja paleisti politinius kalinius ir organizuoti naujus rinkimus.
Jos teigimu, A. Lukašenka turi atsistatydinti, kad atsinaujintų įmonių ir verslo darbas. O. Kovalkova pabrėžė, kad dauguma baltarusių reikalauja A. Lukašenkos pasitraukimo.
Kita Koordinacinės tarybos narė Marija Kolesnikova ragino žmones ir toliau viešai reikšti savo poziciją.
Tuo metu Pavelas Latuško pažymėjo, kad protestuotojai yra ne opozicija, nes jų – dauguma.
Koordinacinė taryba nusprendė inicijuoti visų Atstovų rūmų deputatų atšaukimą, kurie nereiškia savo nuomonės ir pozicijos dėl dabartinės situacijos Baltarusijoje.
Taip pat ketinama inicijuoti visų vietinių tarybų narių atšaukimą ir surengti referendumą dėl 1994 m. konstitucijos grąžinimo, kuri riboja prezidento kadencijų skaičių.
P. Latuško sakė, kad neturėtų būti grįžtama prie 1994 m. ekonomikos, o tik grąžinta Konstitucija, kurioje numatytas valdžios pasikeitimas.
Teisininkas Maksimas Znakas žmones informavo, kad Aukščiausiajam teismui įteiktas skundas, nes „per tris mėnesius įsitikinta, kad valstybė nesugeba vykdyti savo įstatymų“.
Jis drąsino žmones netylėti, jei jie patyrė smurtą ir nukentėjo. Anot jo, prieš pareigūnus, kurie žalojo žmones, turi būti pradėtos baudžiamosios bylos.
Tuo metu Minske milicija per garsiakalbius nurodė žmonėms išsivaikščioti, pastarieji tokius raginimus nušvilpė.
Be to, Minske užtvertos gatvės prie Nepriklausomybės rūmų – Baltarusijos prezidento rezidencijos. Prie jų pasitelktos vandens patrankos, OMON pareigūnai, kariuomenė ir milicija. Taip pat pastebėti šarvuočiai ir spygliuota viela.
Tarp protestuotojų ir saugumo tarnybų susirinkę muzikantai grojo dainas, o minia dainavo drauge. Po to žmonės pasuko atgal paminklo-obelisko link.
„Tut.by“ pranešė, kad pastebėti 6 šarvuočiai ir du sunkvežimiai su kareiviais, kurie važiavo Minsko centro link.
Sviatlana Cichanouskaja. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pareiškė neketinanti kelti savo kandidatūros naujuose Baltarusijos prezidento rinkimuose.
„Aš pati neplanuoju (kandidatuoti į prezidentus)“, – televizijai „Belsat“ Vilniuje sakė S. Cichanouskaja.
Interviu televizijai „Belsat“ ji taip pat teigė, kad krizė Baltarusijoje turi būti išspręsta be įsikišimo iš užsienio.
„Šį klausimą reikia spręsti šalies viduje be įsikišimo iš užsienio. Būtent šiam tikslui buvo sukurta Koordinacinė taryba, kuri turės atlikti tarpininko vaidmenį krizės užbaigimui ir taikioms deryboms pradėti“, – tikino S. Cichanouskaja.
Šiuo metu Lietuvoje esanti Baltarusijos opozicijos kandidatė į šalies prezidentus S. Cichanouskaja penktadienį surengė pirmąją spaudos konferenciją po atvykimo į Lietuvoje, kurioje pareiškė grįšianti į savo tėvynę tada, kai jausis ten saugi.
„Aš labai myliu savo tėvynę ir labai noriu ten grįžti. Aš ten grįšiu, būtinai grįšiu, kai jausiuosi saugi“, – penktadienį spaudos konferencijoje patikino S. Cichanouskaja.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė S. Cichanouskaja – 10,12 proc.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
Ketvirtadienį Baltarusijos valdžia neįsileido į Minsko oro uostą atskridusių Estijos televizijos ir radijo korporacijos (ERR) žurnalistų Vahuro Laurio ir Antono Aleksejevo.
„Regis, jie nusprendė dabar neįsileisti užsienio žurnalistų“, – sakė „Aktualiosios kameros“ reporteris V. Lauris.
Pasak V. Laurio, jis ir jo kolega A. Aleksejevas pateikė akreditacijos prašymus Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje, bet, skirtingai negu anksčiau, šįsyk jų svarstymas užtruko.
„Baltarusijos URM iki šiol svarsto mūsų prašymus“, – sakė V. Lauris. Esą jų todėl ir neįleido į Baltarusiją, kad jie neturėjo akreditacijos.
Minsko oro uosto patalpoje, kurioje laikomi į šalį neįleisti asmenys, su ERR žurnalistais buvo lenkų ir serbų, taip pat vokietis ir kartvelas.
„Nežinau, ar jie visi buvo žurnalistai, bet tai buvo tie, kurių neįleido į šalį ir kurie mėgino iš ten išvykti“, – paaiškino V. Lauris.
ERR reporteriai atskrido į Minską rugpjūčio 20-ąją vidurdienį ir po Baltarusijos valdžios sprendimo grįžo atgal.
ERR korespodentas Maskvoje A. Aleksejevas dirbo Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. per prezidento rinkimus, nušviesdamas rinkėjų nuotaikas ir pirmuosius protestus prieš balsavimo rezultatų klastojimą.
Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas mano, kad Rusija atidžiai stebi įvykius Baltarusijoje, tačiau kartu supranta ir karinio įsikišimo į Baltarusiją kainą. Politikas taip pat atkreipia dėmesį į, jo nuomone, pašlijusius faktinio Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos ir Rusijos santykius ir teigia, kad Kremliui nauji rinkimai Baltarusijoje būtų palankūs. G. Kirkilo įsitikinimu, Rusija jau galvoja apie naują Baltarusijos lyderį, palankesnį Rusijai.
„Manau, kad Europos lyderiai nori perspėti Putiną, kad Rusija nesikištų į šį (Baltarusijoje vykstantį – ELTA) procesą. Panašu, kad Rusija įdėmiai jį stebi, interesas yra akivaizdus – panašus interesas kaip ir Ukrainos atveju“, – „Žinių radijo“ laidoje teigė G. Kirkilas.
Visgi Europos reikalų komiteto pirmininkas akcentuoja manantis, kad Rusija supranta karinio įsikišimo į situaciją Baltarusijoje kainą ir atkreipia dėmesį, jog šalis iki šiol moka kainą dėl savo veiksmų Ukrainoje.
G. Kirkilas įsitikinęs, kad Kremlius supranta, jog Baltarusija greitu metu dar netaps vakarietiška valstybe. Politikas taip pat mano, kad Rusija viliasi, jog greitu metu Baltarusijoje įvyks nauji rinkimai.
„Aš manau, kad Kremlius supranta, kad greitai (vakarietiška Baltarusija – ELTA) netaps. Iš kitos pusės, kaip nors pasipriešinus dabartinei žmonių valiai, taip pat gali būti didelis nusistatymas prieš Rusiją, kurio kol kas nėra. (…) Galbūt yra tikimasi, kad bus nauji rinkimai, jie greičiausiai ir bus, ir tada, matyt, reikės stebėti, kokie bus kandidatai ir kokias idėjas jie kels“, – sakė Europos reikalų komiteto pirmininkas.
Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Politikas akcentuoja, kad nauji rinkimai Baltarusijoje yra Rusijos interesas, nes pastaruoju metu Rusijos prezidento Vladimiro Putino santykiai su A. Lukašenka yra pašliję.
„Ilgą laiką tuo net netikėjau, galvojau, kad tai yra demonstravimas, bet iš tikrųjų santykiai tikrai nėra geri ir gali būti, kad Rusija jau galvoja ir apie kitą galimą lyderį“, – savo nuomonę pareiškė politikas.
G. Kirkilas įsitikinęs, kad Rusija nebūtinai turėtų į rinkimus siųsti savo kandidatą, nes, pasak jo, prorusišką kandidatą galima rasti ir pačioje Baltarusijoje. Politiko teigimu, Rusija kandidatą bandytų veikti naujai vyksiančių rinkimų metu.
„Pirmiausiai jie bandys veikti rinkimų metu. Jie turi dideles medijas, kaip jūs žinote, Baltarusijai stiprią įtaką daro Rusijos medija, televizija, socialiniai tinklai ir internetas“, – sakė jis.
ELTA primena, kad Seimas antradienį priėmė rezoliuciją, kurioje ketvirtį amžiaus Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka skelbiamas nelegitimiu vadovu. Seimo pritarimo sulaukusiame dokumente Europos Sąjunga ir Lietuvos Vyriausybė taip pat raginamos priimti sankcijas Baltarusijos režimo atstovams. Parlamentarai siūlo asmenims, atsakingiems už rinkimų klastojimą bei perteklinį smurtą prieš taikius protestuotojus Baltarusijoje, įšaldyti lėšas bei taikyti draudimus atvykti į ES šalis.
Neramumai Baltarusijoje kilo po to, kai buvo paskelbta, kad A. Lukašenka per vykusius prezidento rinkimus surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai. Kilę protestai buvo malšinami pasitelkus prievartą. Buvo sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pavadino neleistinu kišimąsi iš užsienio į įvykius šalyje ir pareiškė, kad valstybė tam duos atkirtį, praneša „BelTA“.
„Tie, kurie šiandien, ypač užsienyje (tai jau akivaizdžiai matyti), kardus galanda, gaus rimtą atkirtį. Tai ne tušti žodžiai. Gardine jau keliamos Lenkijos vėliavos. Tai neleistina. Ir tokiems dalykams kelias bus užkirstas kardinaliai“, – pareiškė jis trečiadienį per šalies Saugumo tarybos posėdį.
Anksčiau žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Gardine per mitingus buvo matyti Europos Sąjungos šalių vėliavų.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
Neišvengęs diskusijų Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje ketvirtį amžiaus Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka skelbiamas nelegitimiu vadovu. Neeilinėje Seimo sesijoje rezoliuciją palaikė 120 parlamentarų iš 122 balsavimui užsiregistravusių. Balsuojant susilaikė 2 Seimo nariai.
Seimo pritarimo sulaukusiame dokumente Europos Sąjunga ir Vyriausybė taip pat raginamos priimti sankcijas Baltarusijos režimo atstovams. Parlamentarai siūlo asmenims, atsakingiems už rinkimų klastojimą bei perteklinį smurtą prieš taikius protestuotojus Baltarusijoje, įšaldyti lėšas bei taikyti draudimus atvykti į ES šalis.
Rezoliucijoje taip pat numatytas siūlymas aktyviai remti ir teikti pagalbą nukentėjusiems Baltarusijos piliečiams bei baltarusių nevyriausybinėms organizacijoms, o iškilus būtinybei, suteikti jiems prieglobstį.
„Šioje rezoliucijoje mes visų pirma palaikome baltarusių tautos apsisprendimą: mes nepripažįstame rugpjūčio 9 dienos rinkimų rezultatų, mes nelaikome Aliaksandro Lukašenkos legitimiu Baltarusijos Respublikos vadovu. Mes reikalaujame naujų, skaidrių, demokratiškas procedūras atitinkančių prezidento ir parlamento rinkimų. Mes siūlome tarpininkavimo misiją, mes raginame įvesti individualias sankcijas tiems, kurie šiuos rinkimus suklastojo ir visiems, kurie atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus“, – rezoliucijos turinį pristatydamas kalbėjo konservatorius Žygimantas Pavilionis.
Visgi Seime vykusioje diskusijoje dėl rezoliucijos projekto kai kurie parlamentarai kėlė klausimą, ar Lietuvos parlamentas neturėtų pasisakyti griežčiau. Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Bakas ragino apsvarstyti idėją paraginti tarptautinę bendruomenę ištirti A. Lukašenkos nusikaltimus prieš baltarusių tautą.
„Dingsta dešimtys žmonių, mes prisimename, kad režimas žudė savo oponentus. Deja, šie nusikaltimai neištirti. Kalbama apie Hagos tribunolą. Ar nemanote, kad šioje rezoliucijoje turi atsispindėti raginimas tirti nusikaltimus, nes jei Lukašenka yra nusikaltėlis, tai jį taip reikia ir įvardinti“, – kalbėjo V. Bakas.
Ž. Pavilionio teigimu, rezoliucijoje yra aiškiai įvardinta, kad visi, kurie ne tik klastojo rinkimus, bet ir padarė nusikaltimus prieš žmogaus teises, bus įvardinti ir įtraukti į atitinkamus sąrašus.
„Visi nusikaltimai privalės būti ištirti. Šiuo metu mes tik nurodome kryptį, mes nesame vykdomoji valdžia. Manau, kad Vyriausybė tikrai įgyvendins visus mūsų principus“, – atsakydamas į V. Bako repliką teigė konservatorius.
Savo ruožtu kitas mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras Egidijus Vareikis kėlė klausimą, ar rezoliucijoje Lietuvos pozicija dėl siūlomų sankcijų nėra pernelyg švelni.
„Mano klausimas būtų toks: ar ne per švelniai mes elgiamės. Praktika rodo, kad individualios sankcijos veikia labai prastai. Kas iš to, kad mes įvardinsime kaltininkus. Bet juk dauguma iš tų žmonių nesiruošia keliauti į Vakarų valstybes“, – klausė E. Vareikis.
Ž. Pavilionio teigimu, rezoliucijoje numatyta kur kas daugiau nei vien tik taškinių sankcijų priemonės.
„Mūsų rezoliucijoje ne tik minimos taškinės sankcijos, bet ir apribojimas bet kokios finansinės ar kitokios paramos valstybinėms Baltarusijos institucijoms“, – pabrėžė Ž. Pavilionis.
Dėl rezoliucijos teksto kilo diskusija
Baltarusijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Visgi Seime kilo diskusija dėl to, ar nereikėtų rezoliucijos teksto papildyti dar keliomis nuostatomis. Socialdemokratas Algirdas Sysas siūlė rezoliucijos tekstą papildyti, įrašant deklaruojamą paramą profesinėms sąjungoms, o V. Bakas toliau principingai reikalavo įtraukti raginimą tarptautinei bendruomenei įvertinti A. Lukašenkos galimus nusikaltimus prieš baltarusių tautą.
Priekaištai A.Lukašenkai. Slaptai.lt nuotr.
„Tikrai turiu svajonę, kad Baltarusija būtų laisva. Mano tėveliai yra kilę iš dabartinės Baltarusijos. Todėl kaltinti, kad kažkas jaukia visą tekstą… Kalbėkime apie rezoliuciją (…). Aš kalbėjau apie nepriklausomas profesines sąjungas. Lukašenka per kolektyvus ir kolūkius turėjo palaikymą. Šiandien situacija pasikeitusi. Būtent darbuotojai pradėjo streikuoti valstybinėse įmonėse. Kas baisaus nutiks, jei mes įrašysime tarp nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių nepriklausomas profesines sąjungas. Jiems reikalingas palaikymas. Padarykime rezoliuciją, kuri būtų išgirsta ir tų Seimo narių, kurie atėjo į šį posėdį“, – teigė socialdemokratas A. Sysas.
V. Bakas taip pat priminė savo siūlymus į rezoliucijos tekstą įtraukti būtinybę ištirti, ar A. Lukašenka nepadarė nusikaltimų žmogiškumui.
„Mes norime išminties surasti procedūrinius sprendimus, kad galėtume sudaryti redakcinę komisiją ir, jei reikia, po pietų dar kartą susirinkti į posėdį, kad būtų pabrėžta aplinkybė, jog ponas Lukašenka yra galimai padaręs tarptautinius nusikaltimus žmogiškumui“, – savo pasiūlymą kartojo V. Bakas.
Į šį pasiūlymą sureagavo konservatorius Laurynas Kasčiūnas. Atsakydamas V. Bakui, jis akcentavo, kad „tobulų tekstų nebūna“. Kita vertus, politikas pabrėžė, kad, jo įsitikinimu, esama rezoliucijos teksto „dvasia“ atitinka tai, kas buvo pasakyta dėl būtinybės įvertinti A. Lukašenkos nusikaltimus.
„Nestabdykime proceso. Manau, kad šios rezoliucijos mums reikia būtent šiandien“,– akcentavo politikas.
„Aš siūlau priimti rezoliuciją tokią, kokia ji yra. Kiekvieną dokumentą mes galime taisyti. Aš manau, kad šiuo metu yra laikas, kai mes bent simboliškai turime parodyti savo solidarumą“, – partijos kolegai antrino kitas konservatorius Arvydas Anušauskas.
Į diskusiją įsitraukė ir mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys. Jo teigimu, rezoliucijoje turi būti surašyta tai, kas yra svarbiausia Baltarusijos piliečiams. Pasak politiko, A. Lukašenkos įvykdyti nusikaltimai yra būtent tai, ką norėtų rezoliucijoje matyti baltarusiai. Baltarusija protestuoja. EPA – ELTA nuotr.
„Reikia įrašyti, kad Europos Vadovų Taryba inicijuotų teisinį vertinimą būtent dėl galimai padarytų nusikaltimų. Jei jūs atmesite šį siūlymą ir pritarsite rezoliucijai be pataisų – tai rodys tik tai, kad jūs darote demokratinį spektaklį, kuriame daugiau sprendžiamos savos problemos“, – kalbėjo P. Urbšys.
ELTA primena, kad neramumai Baltarusijoje kilo po to, kai buvo paskelbta, jog Aliaksandras Lukašenka per vykusius prezidento rinkimus surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai. Kilę protestai buvo malšinami pasitelkus prievartą. Buvo sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
ELTA pateikia rezoliucijoje pateiktus raginimus bei siūlymus:
ragina nepripažinti 2020 m. rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje vykusių rinkimų rezultatų, o Aliaksandro Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu;
kviečia reikalauti naujų, skaidrių ir demokratines procedūras atitinkančių Baltarusijos prezidento ir parlamento rinkimų, nutraukti prievartos naudojimą prieš taikius demonstrantus, nedelsiant paleisti visus kalinamus opozicijos bei pilietinės visuomenės atstovus, užtikrinti spaudos, susirinkimų ir kitas politines bei pilietines laisves Baltarusijoje;
siūlo nedelsiant sudaryti Europos Sąjungos tarpininkavimo misiją Baltarusijai, kuri padėtų išspręsti politinę krizę ir sureguliuoti konfliktinę situaciją;
ragina įvesti sankcijas Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems ar prisidėjusiems prie Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų klastojimo, pilietinių ir žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje; Minskas. EPA – ELTA nuotr.
siūlo patvirtintiEuropos globalaus žmogaus teisių sankcijų režimą, numatantį Europos Sąjungos mastu ribojančias priemones, kaip draudimą atvykti ir lėšų įšaldymą asmenims, už žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus ir kitus nusikaltimus;
skatina aktyviai remti ir teikti tiesioginę paramą baltarusių nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms, iškilus būtinybei suteikti Baltarusijos piliečiams reikiamą prieglobstį ES šalyse, apriboti bet kokią finansinę ar kitokią paramą valstybinėms Baltarusijos institucijoms;
ragina surengti neeilinį Europos Vadovų Tarybos posėdį situacijai Baltarusijos Respublikoje aptarti, įskaitant ir visos Europos Sąjungos embargo Baltarusijos atominės elektrinės Astrave gaminamai elektrai klausimą.
Skaitytojams primename 2010 metų kovo 2 dieną portale slaptai.lt buvus paskelbtą straipsnį apie Olego Alkajevo knygą „Rastrelnaja komanda”. Manome, kad šiandien ši publikacija – ir vėl labai aktuali. Baltarusijoje – masiniai protestai, masinės represijos, desperatiški Aliaksandro Lukašenkos žingsniai, Kremliaus intrigos… Dar nežinia, ar baltarusiams pavyks nusimesti iki gyvo kaulo nusibodusį, išsikvėpusį A.Lukašenką. Dar nežinia, ar Rusijai nepasiseks įtaisyti Minske žmogaus, kuris mielai pasirašytų sąjunginę sutartį, kuris sutiktų Vladimirui Putinui atiduoti Baltarusiją kaip Rusijos Federacijos provinciją…
Gintaras Visockas. Mirties bausmę vykdžiusios komandos vadovo išpažintis
Kaip sušaudomi mirties bausme nuteisti kaliniai? Ką jaučia žmogus, kuriam pranešama, kad jis netrukus bus sušaudytas? Galų gale kokie jausmai kamuoja pareigūną, kuriam privalu įvykdyti mirties nuosprendį tegul ir užkietėjusiam nusikaltėliui? Tai – ir susidomėjimą, ir baimę keliančios istorijos, kurias analizuoti derėtų itin subtiliai. Tačiau nenorėčiau sutikti su oponentais, kurie tvirtina, esą į tokias temas padoriems leidiniams iš viso nederėtų lįsti.
Draudžiamų sričių demokratinėje visuomenėje negali egzistuoti. Demokratiniais principais besivadovaujanti valstybė negali turėti tabu. Čia svarbi tik viena aplinkybė: kaip ir kokiais tikslais skandalingoji tema gvildenama? Jei žmoguje trokštama pažadinti negatyvius jausmus, agresiją, žiaurumą, – tokį tekstą derėtų smerkti. Bet jei straipsnio ar knygos autorius siekia kilnių tikslų, pavyzdžiui, demaskuoja nusikalstamą politikų, pareigūnų veiklą, skatina šlykštėtis net ir žmogžudžiui įvykdoma mirties bausme, ragina bet kokiu atveju nenusižengti sąžinei, garbei ir padorumui, – tokius tekstus privalu ne tik skaityti, bet ir viešai analizuoti.
Olego Alkajevo (Олег Алкаев) knyga “Rastrelnaja komanda” (расстрельная команда) priskirtina rašiniams, kurių nepavadinsi nei amoraliais, nei antidemokratiškais. Olegas Alkajevas keletą dešimtmečių dirbo Baltarusijos vidaus reikalų ministerijoje. Beje, jis buvo aukšto rango milicininkas. Du dešimtmečius jis priklausė itin slaptam Baltarusijos VRM padaliniui, kuris sušaudydavo oficialiai mirties bausme nuteistus Baltarusijos kalinius (Baltarusijoje iki šiol nepanaikinta mirties bausmė už itin sunkius nusikaltimus). O paskutiniuosius penkerius metus O.Alkajevas net vadovavo grupei VRM pareigūnų, kurie Baltarusijoje sušaudydavo myriop pasmerktus žmogžudžius, prievartautojus, recidyvistus.
Buvęs aukšto rango Baltarusijos VRM karininkas prisipažįsta, jog per laikotarpį, kai jis vadovavo specialiai mirties bausmę vykdančiai komandai, buvo sušaudyti 134 kaliniai. Tik keturi iš jų suvokdami, jog netrukus mirs, sugebėjo neprarasti savitvardos. Visi kiti – suglebdavo, pasimesdavo. Nesipriešindavo, nebandydavo pabėgti, neklykdavo. Tiesiog suglebdavo “kaip drebučiai”. Atrodydavo, jog jie netekę sveiko proto ir nesuvokdavo, kur juos veda. O.Alkajevas taip pat pastebi, jog būtent tie keturi vyrai, kurie nepasimetė mirties akivaizdoje, jo žiniomis, buvo giliai tikintys Dievą. Todėl jis manąs, jog religija žmogui suteikia galių, kurios net ekstremaliomis sąlygomis padeda neprarasti savigarbos.
Rusiški automatai. Slaptai.lt nuotr.
O. Alkajevo knygoje “Rastrelnaja komanda” esama itin daug dėmesio patraukusios informacijos. Pavyzdžiui, knygoje “Rastrelnaja komanda” pažymima, jog Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka niekad nemėgo dalinti malonių. Pasirodo, Baltarusijos vadovas vos keliems mirties bausme nuteistiems kaliniams yra suteikęs prezidentinę malonę – išgelbėjęs nuo sušaudymo. Visiems kitiems malonės prašymas nebuvo patenkintas. Įdomu ir tai, kad komandoje, kuri šaudė mirties bausme nuteistus kalinius, nebuvo nė vieno pareigūno, kuris mėgavosi savo darbu ir į mirties bausmės vykdymo procedūrą eidavo tarsi į šventę.
O.Alkajevas prisipažįsta, jog didžioji dauguma Baltarusijos VRM pareigūnų, kuriems tekdavo dalyvauti sušaudymo procedūrose, niekad nesididžiavo šia pareiga. Atvirkščiai: likus kelioms dienoms iki mirties nuosprendžio įvykdymo ir kurį laiką po sušaudymo jie jausdavo didelį diskomfortą. Visi, kurie jausdavo keistą malonumą sušaudydami tegul ir žiauriausius nusikaltėlius, iš šios tarnybos buvo atleisti. Nedelsiant, be jokių paaiškinimų. “Tiesiog mes nekentėme sadistų ir jais iš karto atsikratydavome, – knygoje “Rastrelnaja komanda” rašo O.Alkajevas.
Pasak buvusio Baltarusijos VRM karininko, ypač būdavo sunku pirmaisiais kartais paslėpti savo jausmus nuo šeimos, artimųjų. Po tokių procedūrų jis stengdavosi bent kelioms dienoms išvykti į tarnybinę komandiruotę, kad artimieji nepradėtų klausinėti, kodėl jis toks surūgęs ar susikrimtęs. Juk prisipažinti, esą O.Alkajevas priklauso vadinamąjai “šaudymo komandai”, jis negalėjo niekam – nei žmonai, nei artimiausiems draugams. Apie šią papildomą jo pareigą žinojo vos keli aukšto rango Baltarusijos VRM pareigūnai. Kad O.Alkajevas dvidešimt metų priklausė mirties bausmę vykdančiai komandai, jo artimieji sužinojo tik po to, kai buvo publikuota išpažintis “Rastrelnaja komanda”. Tai atsitiko 2001-aisiais metais, kai O.Alkajevas atvyko į Vokietiją nuolatiniam gyvenimui. O juk pirmasis mirties nuosprendis, kuriam vadovavo pats O.Alkajevas, buvo įvykdytas 1996-ųjų gruodį.
Beje, O.Alkajevo nepavadinsi politiniu disidentu, kentėjusiu nuo A.Lukašenkos represijų. Savo išpažintyje O.Alkajevas tvirtina, esą visą savo sąmoningą gyvenimą jis niekad nesistengė kištis į sferą, kuri vadinama politika. Jis visur ir visada stengėsi būti apolitiškas – nerodyti nei savo politinių simpatijų, nei antipatijų. Be abejo, jis niekad nebūtų viešai prisipažinęs ir apie tai, jog atlieka, vaizdžiai tariant, vyriausiojo Baltarusijos budelio pareigas. Jis taip pat niekad neketino prašyti politinio prieglobsčio Vokietijoje. Ir vis dėlto viena aplinkybė apvertė jo gyvenimą aukštyn kojomis. Toji mįslinga, iki šiol iki galo neišnarpliota istorija prasidėjo 1999-aisiais metais.
O.Alkajevas puikiai prismena, kaip tų metų balandžio 30-ąją jam buvo liepta priimti Baltarusijos VRM ministro pavaduotoją. Ministro pavaduotojo prašymas buvo netikėtas, keistas. Oficialiame laiške buvo prašoma, kad O.Alkajevas kelioms dienoms VRM vadovybei “paskolintų” specialųjį pistoletą, kuriuo Baltarusijoje atliekamos oficialios mirties bausmės myriop pasmerktiems kaliniams. O.Alkajevui nebuvo paaiškinta, kam iš tikrųjų Baltarusijos VRM vadovams prireikė būtent tokio pistoleto, taip pat nebuvo paaiškinta, kokiam laikui tas ginklas “pasiskolinamas”.
O.Alkajevui nieko kito nebeliko, kaip paklusti vadovybės įsakymui. Ginklas iš seifo paimtas prisilaikant visų tuomet galiojusių taisyklių bei formalumų. Nebuvo aiški tik priežastis: o kam aukšto rango VRM pareigūnams prireikė būtent pistoleto, kuriuo vykdomos mirties bausmės, kai VRM sandėliuose – tūkstančiai dar niekur nenaudotų tokio pat kalibro ir markės pistoletų. Oficialusis ginklininkas pistoletą iš Baltarusijos VRM vadovo atgavo tik po dviejų savaičių ir, beje, labai nešvarų. Apžiūrėjęs ginklą O.Alkajevas pamanė, jog kažkas iš Baltarusijos valdžios viršūnėlių greičiausiai linksminosi miške. Ir, valgydami šalykus bei gerdami degtinę, šaudė į medžių viršūnes, o paskui pistoletą netyčia įmetė į miško keliuko purvą. Tačiau ši versija neatrodė itin įtikinama ir logiška. Klausimas, kodėl VRM ministrui prireikė būtent specialiojo pistoleto, – O.Alkajevui nedavė ramybės nei dieną, nei naktį. Milicijos karininkas puikiai suprato, kad ministrui kažkodėl prireikė būtent specialiojo ginklo, kurio pagalba buvo oficialiai įvykdyta dešimtys mirties nuosprendžių. Tačiau O.Alkajevas niekaip negalėjo suprasti, kodėl.
Šiandieninės Baltarusijos žemėlapis
Po to karto O.Alkajevas buvo dar ilgai įsitempęs, nes už specialiojo pistoleto panaudojimą ir saugojimą jis buvo asmeniškai atsakingas. Tad jei kas nors ne taip, visa atsakomybė būtų suversta jam, mirties bausmę vykdančios grupės vadovui. Nerimavo O.Alkajevas dar ir dėl to, kad netrukus toji istorija ir vėl pasikartojo. Kažkam iš aukšto rango VRM vadovų prireikė būtent specialiojo pistoleto. Ir vėl – keliolikai dienų. Skirtumas tik toks, kad specialusis pistoletas kitais sykiais O.Alkajevui buvo grąžintas ideliai švarus, suteptas, ir ginklininkas pistoletą galėdavo iš karto uždaryti seife.
Ilgainiui O.Alkajevas ėmė manyti, jog Baltarusijos specialiosios pajėgos karts nuo karto atlieka kažkokias itin slaptas pratybas, todėl ir naudojasi specialiuoju ginklu. Nors ši versija irgi buvo su “dideliais trūkumais”, O.Alkajevas save ramino, esą specialiojo ginklo ministrams jis vis tiek negalįs neduoti. Tad kam pergyventi dėl to, ko negali pakeisti? Juk jei jis atsisakytų “paskolinti” ginklą, greičiausiai čia pat būtų pažemintas pareigose ar anksčiau laiko išleistas į pensiją. Ir vis dėlto vieną kartą O.Alkajevas ne juokais išsigando. Oficialiuose laikraščiuose jis aptiko informacijos apie Baltarusijoje be žinios dingusius kelis opozicionierius, aršiai kritikavusius prezidentą A.Lukašenką. Dar sykį derėtų pabrėžti: pasak paties O.Alkajevo, jis niekad nesidomėjo politika, todėl nesigilino ir į tarp Baltarusijos valdžios ir opozicijos kylančius konfliktus. Todėl jis ne tin domėjosi ir paslaptingomis kai kurių opozicijos veikėjų dingimo priežastimis. Omenyje turimos J.Zavadskio, V.Gončaro, A.Krasovskio ir kai kurių kitų A.Lukašenką kritikavusių veikėjų istorijos. Štai tada Baltarusijos VRM pareigūnas O.Alkajevas įžvelgė keistų, įtartinų sutapimų.
A. Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.
Specialusis pistoletas būdavo “pasiskolinamas” ne bet kada, o būtent tomis dienomis, kai pradingdavo vienas ar kitas A.Lukašenkos politinis priešininkas. Štai tada O.Alkajevui ir kilo pirmasis įtarimas, esą jo žinioje buvęs specialusis mirties įrankis naudojamas ne miške rengiamuose pobūviuose, o būtent šalinant prezidento oponentus. Atsakinėdamas į žurnalisto Jano Stefančiuko klausimus, O.Alkajevas pastebėjo anuomet, jog Baltarusijoje esama jėgų, kurios sąmoningai ar nesąmoningai pasiduoda A.Lukašenkos įtaigai bei mokėjimui “gražiai kalbėti”. Tokių nusiteikimų baltarusiai nuoširdžiai tikį, esą prezidentas dėl neišaiškintų dingimų ir mirčių visiškai nekaltas. “Kalta A.Lukašenkos aplinka, kalti tie šunsnukiai, kurie daro nusikaltimus, prisidengdami doro, bet ne viską sužiūrėti spėjančio rūpestingo prezidento vardu”, – savo knygoje pasakoja O.Alkajevas.
Jis prisipažįsta, jog pirmosiomis akimirkomis ir jis taip manė (knygoje panaudota frazė: “ir aš buvau hipnotizuodas A.Lukašenkos gražbylysčių”). Bent jau neatmetė tokios versijos. “Prezidento demagogija, sumaniai platinama visomis masinės informacijos priemonėmis ir visų lygių pataikūnų lūpomis, atliko juodą darbą. Turėdamas aktoriaus gabumų ir panaudodamas ciniškumą, A.Lukašenka per užtektinai trumpą laiko atkarpą sugebėjo palaužti gana didelę nepalankiai nusiteikusių politikų armiją. Vienus privertė emigruoti, kitus pinigais prisiviliojo į savo pusę, o labiausiai nesukalbamus, tokius kaip J.Zacharenko ir V.Gončaras, tiesiog sunaikino”. Toks O.Alkajevo įsitikinimas.
Knygoje “Rastrelnaja komanda” pasakojama, kaip mirties nuosprendį vykdžiusios komandos vadovas atsargiai bandė išsiaiškinti, kas, kodėl ir kam iš seifo buvo paėmęs specialųjį ginklą. Knygoje minima daug pavardžių, datų, pareigų. Visa ši informacija Lietuvos skaitytojui vargu ar būtų įdomi. Čia derėtų pateikti tik išvadas: kuo atidžiau O.Alkajevas domėjosi specialiojo ginklo panaudojimo “ne pagal paskirtį” aplinkybėmis, tuo labiau jis buvo įsitikinęs, jog tas nelemtas pistoletas naudojamas ne tik oficialiai mirties bausme nuteistų galvažudžių sušaudymui, bet ir asmeniškai A.Lukašenkai neįtinkančių politikų, verslininkų fiziniam likvidavimui. Taigi ilgainiui O.Alkajevas suprato, į kokius nešvarius politinius žaidimus jis buvo įveltas.
Mėgindamas išsiaiškinti, kas ne pagal paskirtį naudojo specialųjį pistoletą, aukšto rango Baltarusijos VRM karininkas sukaupė neįkainuojamos informacijos, kaip šalyje veikia specialusis mirties eskadronas, pavaldus tik pačiam A.Lukašenkai. Tas eskadronas pasiruošęs bet kada įvykdyti bet kokį prezidento įsakymą. Be kita ko, toji “mirties grupė” – pasiekusi labai aukštą profesionalumo lygį. “Tik A.Lukašenkai pavaldi “gauja” treniravosi likviduodama kriminalinius Baltarusijos “autoritetus”, kai įgijo užtektinai patirties, ėmėsi šantažuoti bei reketuoti Baltarusijos verslininkus. Ir tik po to, įgijusi užtektinai žinių bei praktikos, pradėjo naikinti A.Lukašenkos politinius oponetus. “ Ši ištrauka – iš O.Alkajevo knygos “Rastrelnaja komanda”.
Taigi sočiai Baltarusijoje gyvenusiam O.Alkajevui ilgainiui nieko kito nebeliko, kaip tyliai pritarti oficialiojo Minsko nusikaltimams arba bėgti iš šalies, pasirenkant politinio emigranto dalią. O.Alkajevas pasirinko antrąjį variantą. Beje, kai kurie į Vakarus pabėgę Baltarusijos disidentai nepasitiki O.Alkajevo nuoširdumu, smerkia jį “taip ilgai tarnavus A.Lukašenkos valdžiai”. Esą tik tada, kai audros debesys ėmė tvenktis ir virš paties O.Alkajevo galvos, tik tada jis sumanė emigruoti į Berlyną. Keletas Baltarusijos opozicionierių įtaria, kad, jei niekas nebūtų žlugdęs O.Alkajevo karjeros, jis iki šiol dirbtų išvien su A.Lukašenka.
Nepaisant tokių nepasitikėjimų O.Alkajevo knyga “Rastrelnaja komanda” – tikras bestseleris. Pasak buvusio milicijos pareigūno, “Rastrelnaja komanda” buvo parašyta dar ir dėl to, kad po jo pabėgimo į Vakarus viešojoje erdvėje atsirado itin daug neteisingai, netiksliai, neišsamiai traktuojamų citatų. Vieni politikai ar žurnalistai jo žodžius iškraipydavo netyčia, o kai kas, matyt, ir sąmoningai. Todėl O.Alkajevas nusprendė, į pagalbą pasitelkdamas žurnalistą J.Stefunčiką, parašyti atsiminimus, kuriuose viskas būtų išsamiai išguldyta. Kad visi, norintys kuo daugiau sužinoti apie Baltarusijos “mirties eskadrono” susikūrimo aplinkybes bei veiklos metodus, turėtų oficialiąją paties autoriaus versiją.
Baltarusijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Į klausimą, kodėl iki šiol niekas iš Baltarusijos veikėjų, išskyrus jį patį, viešai neprasitaria apie užsakytas politines žmogžudystes, O.Alkajevas atsako iš karto, nedvejodamas: “žmonės bijo”. “Didelė baimė sukuria dar didesnę baimę, nes “visaliaudinių rinkimų” būdu vos ne iki gyvos galvos išrinktas A.Lukašenka pats labai bijo. Bijo pelnytos bausmės už padarytus nusikaltimus. Būtent bausmės baimė A.Lukašenką ir skatina siekti nuolatinio perrinkimo. Būtent baimė už nusikaltimus jį verčia daryti nepopuliarius, žeminančius reveransus Rusijos premjerui Vladimirui Putinui. Būtent baimė jį verčia mylėti baltarusiškus generolus. Jis tų savo generolų nekenčia, seniai jiems nukirstų galvas, bet tuo pačiu velniškai bijo, kad šie pirmi jam nenurėžtų. Taigi Baltarusijos generolai, valdininkai ir prezidentas vieni kitų bijo ir vieni prieš kitus kaupia kompromituojančias žinias, bijo šantažo, bijo paties savo šešėlio”. Tokiais epitetais nuotaikas Baltarusijoje apibūdina šiandien saugiai Berlyne gyvenantis O.Alkajevas.
Jo knyga jau išversta į lenkų kalbą, taigi su O.Alkajevo versija nūnai gali susipažinti visa Lenkija.
O Lietuvoje kažkodėl O.Alkajevo knygos vertimo nėra. Nejaugi lietuviams neįdomu, kas gi dedasi kaimyninėje šalyje?
Pirmą kartą šis straipsnis buvo paskelbtas 2010.03.02
Nuotraukoje: knygos “Rastrelnaja komanda” viršelis.
S. Cichanouskaja pareiškė esanti pasirengusi tapti nacionaline lydere. EPA-ELTA nuotr.
Baltarusijos opozicijos kandidatė šalies prezidento rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja įrašė naują kreipimąsi, kuriame pareiškė esanti pasirengusi tapti nacionaline lydere.
Ji pabrėžė, kad šalis išgyvena sudėtingą savo istorijos laikotarpį ir kad ji verkia kartu su visais, kai laidojami žuvę protestuotojai.
„Aš neturiu ir neturėjau iliuzijų dėl savo politinės karjeros. Aš nenorėjau būti politikė, bet likimas nusprendė taip, kad aš atsidūriau pačioje priešakinėje kovos su savavaliavimu ir neteisingumu linijoje. Likimas ir jūs, kurie manimi patikėjote, kurie suteikėte man jėgų. Dabar kiekvieną akimirką aš žaviuosi jūsų narsa, jūsų organizuotumu ir tuo, kokie jūs stiprūs ir šviesūs“, – sakė aktyvistė.
„Jūs atidavėte man savo balsus, aš tai labai vertinu, aš visiškai tiksliai žinau, kodėl jūs tai padarėte. Mes visi norime išsiveržti iš šio begalinio rato, kuriame atsidūrėme prieš 26 metus. Aš pasirengusi prisiimti atsakomybę ir tapti nacionaline lydere, kad šalis nusiramintų ir grįžtų prie normalaus ritmo“, – sakė S. Cichanouskaja kreipimesi, paskelbtame portale „YouTube“.
Ji pareikalavo paleisti visus politinius kalinius, kuo greičiau parengti įstatyminį pagrindą ir sudaryti sąlygas naujiems prezidento rinkimams – sąžiningiems ir skaidriems, kurių rezultatus pasaulio bendrija besąlygiškai pripažintų.
Anot S. Cichanouskajos, negalima prarasti „tos kuriamosios energijos, tų teigiamų pokyčių visuomenėje, to ryžto, kurį įgijome ir su kuriuo galime pakeisti mūsų šalį“.
Kreipdamasi į jėgos struktūrų atstovus, ji pareiškė: „Baltarusiai yra žmonės, kurie atmeta smurtą, baltarusiai yra dosnūs ir teisingi. Ir jei jūs nuspręsite nevykdyti nusikalstamų įsakymų ir pereisite į tautos pusę, jie jums atleis, jus palaikys ir ateityje neminės blogu žodžiu. Manau, kad ir jūs patys tai puikiai žinote ir suprantate. Juk mes visi esame viena visuma, kurią kai kas nori išardyti ir supjudyti. Mes baltarusiai. Mes neturime teisės pakelti rankos prieš vieni kitus. Mes turime blaiviai vertinti įvykius, užduoti sau paprastą klausimą: kad naudinga mūsų konfrontacija? Mes vieningi, ir jūs turite žinoti, kad mes visada jus priimsime, jeigu jūsų mintys bus tyros, o atgaila nuoširdi“.
Baltarusijoje jau visą savaitę vyksta protesto akcijos prieš suklastotus šalies prezidento rinkimų rezultatus.
Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
Rusija vos tik paprašius suteiks visapusišką pagalbą, kad būtų užtikrintas Baltarusijos saugumas karinės grėsmės iš užsienio atveju. Tai šeštadienį per pasitarimą Baltarusijos gynybos ministerijos Strateginio valdymo centre pareiškė prezidentas Aliaksandras Lukašenka, praneša „BelTA“.
„Kalbant apie karinį aspektą, mes turime sutartį su Rusijos Federacija pagal Sąjunginės valstybės principus. Šie momentai kaip tik atitinka šią sutartį. Todėl šiandien su Rusijos prezidentu ilgai ir išsamiai aptarėme situaciją. Turiu pasakyti, aš net šiek tiek nustebau – jis absoliučiai informuotas apie tai, kas vyksta“, – teigė A. Lukašenka.
„Ir mes su juo susitarėme: kai tik mes paprašysime, mums bus suteikta visapusišką pagalba, kad būtų užtikrintas Baltarusijos saugumas“, – pareiškė prezidentas.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka taip pat pabrėžė, kad šalyje yra sava pagal konstituciją sudaryta vyriausybė, o šalys, šiuo metu mėginančios tapti tarpininkėmis, pirmiausia turėtų įvesti tvarką savo teritorijoje.
Kaip pranešė naujienų agentūra „BelTA“, jis tai pareiškė šeštadienį per pasitarimą Baltarusijos gynybos ministerijos Strateginio valdymo štabe.
„Jūs ne blogiau kaip aš žinote, kas vyksta šalyje. Patylomis stengiamasi destabilizuoti padėtį, mūsų visuomenę. Prisikasė iki darbo kolektyvų. Aš jau daug sykių esu apie tai kalbėjęs. Tiesiog noriu dar kartą pasakyti, kad nieko iš to neišeis. Mes niekam neatiduosime šalies. Mes suvaldysime situaciją, – pabrėžė Baltarusijos prezidentas. – Aš nenoriu pasakyti, kad galima nusiraminti. Ne, mes niekada nenusiraminame. Toks jau mūsų likimas – būdami Europos centre, mes visada turime būti pasirengę laiku atsakyti į visus iššūkius“. Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Anot A. Lukašenkos, užsienyje Baltarusijai siūlomas kažkoks tarpininkavimas, formuojama užsienio vyriausybė šaliai. „Klausykite, mes turime normalią vyriausybę, sudarytą pagal konstituciją. Mums nereikia jokių užsienyje suformuotų vyriausybių, jokių tarpininkų. Neįžeisdamas šių šalių vadovų, noriu pasakyti: jūs patys įsiveskite tvarką“, – pareiškė jis.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai. Oficialiais galutiniais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas Aliaksandras Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
