Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda skaudžios netekties valandą, mirus buvusiai pirmajai Lietuvos poniai Almai Adamkienei, reiškia nuoširdžią užuojautą Prezidentui Valdui Adamkui ir ją mylėjusiems žmonėms.
Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.
„Alma Adamkienė buvo nuostabi Lietuvos pirmoji ponia, ne tik puikiai reprezentavusi Lietuvą, mezgusi šiltus asmeninius ryšius su užsienio šalių vadovų antrosiomis pusėmis, bet ir buvusi tikra atrama Prezidentui Valdui Adamkui, lydėjusi jį išvykose Lietuvoje ir vizituose užsienyje, buvusi kartu ir gyvenimo kulminacijose, ir sunkiomis akimirkomis. Savo žmogiškumu ir nuoširdumu pirmoji ponia Alma Adamkienė pelnė visos tautos simpatiją ir meilę, daugeliui ji ir liko nepranoktu išminties ir elegancijos pavyzdžiu. Lietuva niekada nepamirš ir ponios Almos indėlio keičiant požiūrį į vaikų teises Lietuvoje, jos ypatingo rūpesčio, parodyto Lietuvos regionų vaikams, asmeniškai lankant mokyklas, ligonines, globos namus. Lietuvos atmintyje amžiais liks ponios Almos ištikima parama savo vyrui Valdui, kartais net pasiaukojimas vardan jo gyvenimo misijos, vardan Lietuvos, o jųdviejų pora visada bus kilnių ir šviesių, vienas kitam ir savo šaliai iki galo atsidavusių asmenybių pavyzdys.
Drauge su Diana praleidome su ponia Alma ir Prezidentu Valdu Adamkumi daug nuostabių akimirkų namų aplinkoje, prie arbatos puodelio, kurių mums labai trūks.
Prezidentas Valdas Adamkus yra pasakęs, kad visi jo gyvenimo pasiekimai priklauso ir žmonai Almai. Šią skaudžią netekties valandą mes su Diana kartu su visa Lietuva jungiame savo liūdesio kupinas širdis su Prezidentu Valdu Adamkumi. Tylioje maldoje prašome šį pasaulį palikusiai poniai Almai amžinosios šviesos ir trokštame dar kartą išreikšti jai padėką už nuostabų ir įkvepiantį gyvenimą“, – sakė Prezidentas.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Michailas Saakašvilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tbilisis, vasario 3 d. (AFP-ELTA). Kalinamam buvusiam Sakartvelo prezidentui Michailui Saakašviliui gresia mirtis, nes jis pastaruoju metu numetė pavojingai daug svorio, penktadienį pareiškė jo gydytoja ir advokatas.
Pasak politiką ginančio teisininko Dito Sadzaglišvilio, nuo 2021 m. spalio, kai M. Saakašvilis buvo įkalintas, jo svoris sumenko nuo 115 iki 68 kilogramų. „Tai yra gyvybei pavojingas svorio netekimas“, – tikino advokatas.
Tūkstančiai žmonių Sakartvele reikalauja paleisti M. Saakašvilį
Tuo metu M. Saakašvilį apžiūrėjusi gydytoja Mariam Džiškariani savo ruožtu nurodė mananti, kad jis serga kacheksija – tai yra organizmo išsekimas, pasireiškiantis raumenų masės mažėjimu. „Be tinkamos diagnostikos ir medicininės priežiūros jam gresia mirtis“, – pabrėžė M. Džiškariani.
Nepaisant to, Sakartvelo teisingumo ministras Ratis Bregadzė tvirtina, kad M. Saakašvilis esą gauna visą reikiamą priežiūrą, o jo teisės yra saugomos.
Žmogaus teisių grupių teigimu, 55-erių provakarietiškų pažiūrų M. Saakašvilio įkalinimas yra politiškai motyvuotas. 2018 m. jis buvo nuteistas už akių ir pasiųstas už grotų šešeriems metams.
M. Saakašvilis Sakartvelui vadovavo nuo 2004 m. iki 2013 m.
Tbilisis, sausio 15 d. (ELTA). Mirė žymusis Sakartvelo dainininkas, kino aktorius, scenaristas, režisierius Vachtangas Kikabidzė, praneša „Ukrinform“, remdamasi Sakartvelo televizija „Mtavari“.
V. Kikabidzei buvo 84-eri. Teigiama, kad pastaraisiais metais jis turėjo sveikatos problemų.
Nuo 2020-ųjų V. Kikabidzė buvo Sakartvelo parlamento narys.
Kaip pažymi „Ukrinform“, V. Kikabidzė buvo didelis Ukrainos draugas, griežtai pasmerkęs Rusijos pradėtą karą. 2022 m. rugpjūtį už koncertą Batumyje gautas lėšas jis pervedė Ukrainos sausumos pajėgų 26-ajai artilerijos brigadai.
Mirus buvusiam popiežiui, Vatikanas susidurs su nauja situacija. EPA-ELTA nuotr.
Roma, gruodžio 29 d. (AFP-ELTA). Paprastai popiežiui mirus laikomasi senų tradicijų, tačiau sušlubavus buvusio popiežiaus Benedikto XVI sveikatai Vatikanas susiduria su nauja situacija.
Šią savaitę paaiškėjo, kad 95 metų Josephas Ratzingeris sunkiai serga. 2013 m. jis tapo pirmuoju per šešis šimtmečius iš pareigų pasitraukusiu pontifiku. Dabar, kitaip nei mirus ankstesniems popiežiams, nereikės sušaukti konklavos naujam pontifikui išrinkti, nes pareigas eina Benedikto įpėdinis, 2013 m. išrinktas popiežius Pranciškus. Kol kas Vatikanas iš anksto neatskleidžia, kas nutiks, kai Benediktas mirs.
Dauguma apžvalgininkų mano, kad Benedikto laidotuvės bus surengtos Vatikane, Šv. Petro bazilikoje arba didžiulėje aikštėje priešais ją. „Liturginiu požiūriu, manau, kad laidotuvės vyks iš esmės laikantis popiežiaus laidotuvėms numatytų ritualų“, – naujienų agentūrai AFP sakė liturgijos ekspertas Claudio Magnoli. „Esminis skirtumas tas, kad joms galėtų vadovauti viešpataujantis popiežius (Pranciškus), nors iki šiol tai būdavo kardinolų dekanas arba paskirtas kardinolas“, – sakė jis.
Pagal 1996 m. nustatytas taisykles popiežius turi būti palaidotas praėjus nuo keturių iki šešių dienų po jo mirties. Kaip ir kada jis bus palaidotas, dažniausiai sprendžia kardinolai, susirenkantys iš viso pasaulio ir taip pat organizuojantys Vatikane devynių dienų gedulą.
Jie sprendžia todėl, kad paprastai popiežiaus mirtis sukuria aukščiausios Bažnyčios valdžios vakuumą. Tačiau šiuo atveju tokio vakuumo nebūtų, nes vadovauja Pranciškus.
2005 m. Jono Pauliaus II, pastarojo mirusio popiežiaus, kūnas prieš laidotuvių mišias buvo pašarvotas Šv. Petro aikštėje, joms vadovavo J. Ratzingeris, tuomet buvęs vyresniuoju kardinolu. Kartu su valstybių vadovais iš viso pasaulio dalyvavo maždaug milijonas žmonių.
2020 m. žiniasklaida pranešė, kad Benediktas pasirinko būti palaidotas buvusiame Jono Pauliaus II kape, Šv. Petro bazilikos kriptoje.
Mylimo popiežiaus lenko kūnas buvo perkeltas į viršutinę bazilikos dalį, kai jis 2011 m.buvo paskelbtas palaimintuoju. 2014-aisiais jis buvo paskelbtas šventuoju. Popiežiai. EPA – ELTA foto
Konservatyvus intelektualas Benediktas nebuvo toks populiarus kaip Jonas Paulius II, popiežiumi buvęs nuo 1978 iki 2005 m., bet vis tiek jo laidotuvės tikriausiai pritrauks minias žmonių ir garbingų asmenų.
Tradiciškai popiežiui mirus sunaikinamas ir jo „Žvejo žiedas“ – kiekvienam naujam popiežiui specialiai nukaldintas žiedas su antspaudu, kadaise naudotu dokumentams antspauduoti. Benediktui pasitraukus iš pareigų, ant jo žiedo buvo išgraviruotas ženklas „X“, kad jis būtų nebetinkamas naudoti.
Deganti žvakė. ELTA nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį pranešė, kad Anapilin iškeliavo jo tėvas Antanas Nausėda. Apie tėvo mirtį Prezidentas pranešė savo „Facebook“ paskyroje.
„Šiąnakt 1:10 mano brangus Tėvukas paliko šį pasaulį, sulaukęs 93-jų. Paliko taip, kaip ir gyveno – oriai, taikiai ir optimistiškai. Iškeliavo pas savo gyvenimo žmogų – Mamą, kurią labai mylėjo ir kurios ilgėjosi ištisus aštuonerius metus“, – rašė G. Nausėda.
„Visada prisiminsiu mūsų bendrus pasivaikščiojimus po miestą. Tėvukas su neįtikėtinu žingeidumu tyrinėdavo kiekvieną praeivį – bene sutiks buvusį kolegą, draugą ar tiesiog pažįstamą. Sutikęs apipildavo klausimais ir linkėjimais. Tiesiog neįtikėtina, kiek žmonių vardų ir gyvenimo istorijų jis žinojo!“, – dalinosi prisiminimais šalies Prezidentas.
„Ilsėkis ramybėje, Tėtuk! Tu pragyvenai gražų ir garbingą gyvenimą“, – įrašą užbaigė G. Nausėda.
D. Grybauskaitė išreiškė užuojautą
„Nuoširdžiai užjaučiu Prezidentą Gitaną Nausėdą dėl mylimo tėvo, šviesaus ir garbingo žmogaus, Antano Nausėdos netekties. Linkiu stiprybės šiuo metu ir žinojimo, kad artimas ryšys niekur nedingsta, visam laikui išlieka širdyje“, – teigiama buvusios Prezidentės Dalios Grybauskaitės užuojautoje.
Seimo Pirmininkė linki tvirtybės
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai dėl tėčio Antano Nausėdos mirties, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Skaudžią netekties valandą Lietuvos Respublikos Prezidentui, jo šeimai ir artimiesiems V. Čmilytė-Nielsen linki tvirtybės ir dvasios ramybės.
JK karalienė Elžbieta II. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, rugsėjo 29 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Karalystės (JK) karalienė Elžbieta II mirė dėl senatvės. Tokia mirties priežastis įrašyta monarchės mirties liudijime, kurį ketvirtadienį paviešino Škotijos nacionalinis registras.
Liudijime taip pat nurodoma, kad karalienės mirtis buvo konstatuota rugsėjo 8 d., 15 val. 10 min. vietos (17 val. 10 min. Lietuvos) laiku. Apie jos mirtį visuomenė buvo informuota po maždaug trijų su puse valandos.
Elžbietai II mirė būdama 96-erių. Jos gyvybė užgeso Škotijoje įsikūrusiuose Balmoralo rūmuose.
Teatro ir kino aktorius Vytautas Paukštė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Eidamas 91-uosius metus mirė aktorius Vytautas Paukštė, Lietuvos kino ir teatro scenos legenda bei Klaipėdos miesto garbės pilietis. Liepos 2-ąją aktorius atšventė savo 90-ąjį jubiliejų.
Apie netektį „Facebook“ paskyroje pranešė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
„… Netekome Vytauto Paukštės… Scenos korifėjus, ištisa epocha, Klaipėdos miesto garbės pilietis, Klaipėdos ir visos Lietuvos pasididžiavimas, o tuo pat metu žodžiais nenusakomai nuoširdus ir šiltas žmogus, išskirtinė Asmenybė… Beprotiškai skaudi netektis, be galo nuoširdi užuojauta artimiesiems ir visiems mums“, – rašo Klaipėdos meras.
V. Paukštė gimė 1932 metais liepos 2-ąją Kaune, 1957-aisiais baigė Lietuvos konservatoriją.
V. Paukštė sukūrė dešimtis vaidmenų teatre bei kine, yra Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi.
Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Aloyzas Sakalas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr
Liepos 18-ąją užgeso Kovo 11-osios Akto signataro, Socialdemokratų partijos garbės pirmininko, fizikos ir matematikos profesoriaus Aloyzo Sakalo (91 m.) gyvybė.
Kaip informuoja LSDP komunikacijos skyrius, signataras į amžinojo poilsio vietą Antakalnio kapinėse bus lydimas ketvirtadienį.
Nuėjęs ilgą kelią nuo smetoninės iki šiandienos Lietuvos, išgyvenęs Gulago sunkumus ir sovietų okupaciją, patyręs Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo džiaugsmą, matęs besikeičiančią ir augančią Lietuvą ir aktyviai dalyvavęs jos kūrime, A. Sakalas yra sakęs, kad „tiesos paieška ir jos vertinimas yra bendra gija, siejanti skirtingų istorinių tarpsnių Lietuvą“.
„Linkiu, kad kiekvieno Lietuvos žmogaus sąmonėje nuolat skambėtų paskutinė Himno eilutė: vardan tos Lietuvos vienybė težydi. Kad mes nevadintume patriotais tik tų, kurie pritaria mūsų pozicijai ir nelaikytume priešais tų, kurių nuomonė yra kita. Mes turime išmokti vertinti ir, jeigu reikia, kritikuoti oponentų idėjas ir siūlymus, bet ne jų asmenines savybes. Reikšdami savo nuomonę mes neturime rodyti savo bailumo, likdami anonimais“, – 2018 m. paklaustas, ko palinkėtų Lietuvai ir jos žmonėms ateinančiu šimtmečiu, interviu laikraščiui „Socialdemokratas“ yra kalbėjęs A. Sakalas.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė reiškia gilią užuojautą mirus iškiliam Lietuvos politikui.
„Tiesos paieškos ir tarnystė žmonėms. Nepalaužiamas stiprumas ir atkaklumas. Nejudinami principai – visada padėti ir ginti silpnesnį. Toks mūsų visų atminty yra profesorius Aloyzas Sakalas. Be jokios abejonės, vienas iškiliausių Lietuvos politikų.
Netekome reto ir nepalaužiamo charakterio žmogaus, gimusio Smetonos Lietuvoje, išgyvenusio Gulago košmarus, galiausiai labai reikšmingai prisidėjusio Lietuvai atgaunant Nepriklausomybę ir atkuriant Socialdemokratų partiją. Aloyzo Sakalo pagarbus tonas, tvirti principai ir stipri valia ilgam išliks mūsų atmintyje“, – sako LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
***
A. Sakalas gimė 1931 m. liepos 6 d. Anykščių rajono Jusiškio kaime, darbininkų šeimoje. 1949-1954 metais kalintas už antisovietinę veiklą. 1955 m. baigė vidurinę mokyklą. 1955-1960 m. studijavo Kauno politechnikos institute (dabar – Kauno technologijos universitetas).
A. Sakalas – fizikas, fizikos ir matematikos mokslų habilituotas daktaras, profesorius. 16-kos išradimų ir daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių autorius. 1960-1963 m. dirbo inžinieriumi, vyresniuoju inžinieriumi Elektrografijos mokslinio tyrimo institute.
Nuo 1963 metų – Vilniaus universiteto vyresnysis inžinierius, vyresnysis dėstytojas, docentas, profesorius. 1990-1992 metais – Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Prezidiumo narys. 1992–2004 m. – Seimo narys, 1992–1996 m. – Seimo pirmininko pavaduotojas, 2001 m. – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. 2004–2009 m. Europos parlamento narys.
Mirtis. Stop. Slaptai.lt nuotr.
Londonas, liepos 5 d. (ELTA). Anot britų leidinio „The Daily Mail“, neaiškiomis aplinkybėmis mirė dar vienas rusų oligarchas.
61-erių multimilijonierius Jurijus Voronovas rastas negyvas savo vilos baseine Sankt Peterburge – su kulka galvoje. Pasak laikraščio, jis vadovavo logistikos įmonei, turėjusiai pelningų sutarčių su Rusijos dujų milžine „Gazprom“.
Kelių turtingų rusų mirtys pastaraisiais mėnesiais sukėlė spėliones, kad tai gali būti Kremliaus darbas.
Rašytojas Vygandas Račkaitis. Nuotrauka iš asmeninio albumo
Jau tą pačią vasarą kaimas ėmė laidoti nušautus, užmuštus. Ne kare žuvusius, o čia, „išvaduotame“ krašte, be laiko mirusius. Motinų, žmonų, seserų raudos susilieja į vieną viso kaimo raudą, kuri kartu su šermenų giesmėmis ataidi iš toli paslikusios mano vaikystės. Prisimenu ir vėl matau paskubomis iš nedažytų lentų sukaltuose karstuose pašarvotus mano kaimo žmones su plevenančių žvakių atšvaitais ant sustingusių veidų ir rožančiais apvyniotų rankų.
Pirmoji okupantų auka buvo Balsių Albinas. Jį laidojome žydint jurginams, prisimenu ant jo kapo padėtus kraujo spalvos jurginų žiedus. Kaimo vyrai Albinui pavydėdavo jėgos. Jis rankomis tiesindavo pasagą, atkeldavo tarpuvartėje užkliuvusį pilną vežimą mėšlo. Tačiau niekas nepavydėjo šiam kaimo stipruoliui jo dalios.
Nepagailėjo Dievas Balsų Albinui stiprybės. Ką davė, tai davė… Ale kodėl taip nuskraudė atėmęs amą? – kartais, išėjus kalbai apie Albiną, padūsaudavo mano močiutė.
Dailiai nuaugęs, pečiuitas jis traukė merginų akį, jos apgailestaudavo, kad Albinas kurčnebylys, negirdi, negali ištarti nė vieno žodelio. Bandydavo jis kalbėti, bet tos pastangos tapdavo mykimu, dejone. Tekdavo aiškintis gestais ir mimika. Dirbdavo Albinas sunkiausius darbus, mielai talkindavo kaimynams, bet buvo vienišius, užsisklendęs savo begarsiame pasaulyje. Negirdėjau, kad kas būtų tyčiojęsis iš Albino, jį pajuokęs. Gerbė žmonės vaikiną už jo darbštumą, užjautė, kad negali kalbėti. Nekliuvo jis ir kaimo vaikams. Neatsirasdavo tokių, kurie šaipytųsi iš jo, mėgdžiotų jo pastangas šnekėti.
Varnabūdės miške žuvę Tauro apygardos partizanai. LGGRTC nuotr.
Balsių Albiną nužudė ankstų rytą, einantį pas Blažį kulti rugių.. Gausi Blažio šeimyna apsieidavo be talkininkų, bet dabar du vyriausieji sūnūs, Petras ir Antanas, kurie visus ūkinius darbus nudirbdavo, vengdami tarnybos okupantų kariuomenėje, išėjo į mišką pas partizanus, nesirodė namie. Priprašytas patalkinti tą rytą Albinas pamiškės keliuku traukė pas Blažius. Į eilinį „ablavą“ susiruošę stribai ir kareiviai važiavo vieškeliu, pamatę jiems įtartiną Albiną, turbūt šaukė jam sustoti. Jisai, aišku, nepstebėjo ir negirdėjo tų jį stabdančiųjų šauksmų. Negirdėjo ir šūvių. Pašautas krito ant žemės ir dar bandė rėplioti. Pribėgę stribai jį pribaigė. Tai matė ir visiems pasakojo Blažių Birutė. Tąsyk darže laužiusi burokalapius kiaulėms. Išgirdusi šūvius ji nesiryžo bėgti namo, persigandusi atsigulė burokų tarpuvagėn, laukė, kuo viskas baigsis. Nustėrusi regėjo, kaip Albinas buvo durtuvais užbadytas. Apie tai pasakodama Birutė dievagojosi, kad aiškiai girdėjusi, kaip mirdamas Albinas atgavęs amą ir šaukęs: „Mama!“
Iš visų tų metų pirmųjų netekčių labiausiai įsiminė kaimyno Stelmoko, kurį mes, vaikai, vadinome dėde Kazimieru, mirtis ir šermenys.
Tai atsitiko tuoj po Visų Šventųjų Šventės. Javai jau buvo iškulti. Tačiau žmonės tą rudenį nesidžiaugė pilnais aruodais. Pyliavos, reikalavimas kone visus grūdus atiduoti valstybei, išsekino aruodus. Bijodami likti be duonos, valstiečiai suskato slėpti dar nespėtus atimti grūdus. Rajonų, valsčių vadovai, pareigūnai turėjo užtikrnti, kad kiekvienas kaimas tokį ar anokį kiekį grūdų nugabens į paruošų punktus organizuotai, taip vadinamose raudonose gurguolėse. Prikrautuose javų vežimuose linksmi valstiečiai, mielai atiduodantys grūdus valstybei. Plazda raudonos vėliavos, skamba dainos, griežia armonika. Jeigu kas nenorės dovanoti grūdų draugui Stalinui, težino iš kur kojos dygsta…
Savaime suprantama, kad tokiame farse niekas nenorėjo dalyvauti. Žinoma, ir grūdų gaila. Kodėl tas Stalinas toks besotis?
Išniekinti partizanų kūnai. LGGRTC foto
Įkaušę skrebai išlandžiojo tą dieną pas mus kluoną, tvartą, lipo net į stubos aukštą, ieškodami paslėptų grūdų. Ačiū Dievui, nerado dėdės Andriaus seklyčios tarpusienyje įrengtos slėptuvės. Būtų aptikę, tai būtų gal toks pat, kaip kaimyno Kazimiero Stelmoko, likimas. Nuo pyliavų dar likusių, paslėptų grūdų pakaušę ieškotojai Stelmokynėje rado kelis maišus neužpajamuotų rugių, slypėjusių peludėje po pelais.
Ak, tu sabotažnike, kalės vaike, keliausi kartu su mumis į valsčių, patupėsi daboklėje, – pareiškė buvęs kailiadirbys Mickus, jau spėjęs pagarsėti savo žiaurumu stribas.
Kazimieras, žodžio neieškantis kišenėje, bandė ginčytis, gal ir priešinosi, nesileido suimamas. Keikdamiesi stribai sukrovė maišus į ilgą porinį vežimą, susėdo ant tų maišų, o perjuostą virve Kazimierą pririšo it šunį gale vežimo.
Du į vežimą įkinkyti arkliai, raginami botagu, lydimi vežime sėdinčių, ginkluotų vyrų kvatojimo, bėga eikliai. Vežimui iš paskos bėga, klumpa Kazimieras. Atsegtos sermėgos skvernai plevena lyg kokio didelio, sužeisto paukščio sparnai. Galop netekęs jėgų verstikuliuoja ir krinta į ratų išmalto kelio purvą. Vežimas nesustojo. Tolo su velkamu žmogumi. Daug kas matė šį klaikų vaizdą. Mačiau ir aš, žiūrėdamas kartu su močiute pro virtuvės langą. Baisėjomės tuo, ką regėjome.
Iskarijotai, bedūšninkai, – piktinosi močiutė, – šit ko susilaukėme iš bolševikų…
Stendas, pasakojantis apie sunkią Lietuvos partizanų kovą prieš sovietinius okupantus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Leisgyvis Kazimieras Stelmokas atsidūrė valsčiaus stribų irštvoje. Mirė nesulaukęs kitos dienos. Įsidėmėtinos buvo jo laidotuvės. Palydėti stribų nukankintą Kazimierą į paskutinę kelionę susirinko visas kaimas. Liūdnai gaudė pagelingas vėjas sūpaudamas kapines juosiančių, jau numetusių lapus klevų šakas, labai dusliai dundėjo ant karsto krintantys, rudens lietų permerktos žemės grumstai.
Vėliau bus susilaukta dar šiurpesnių istorijų. Tremtys, lageriai, išniekintų partizanų kūnų demonstravimas. Tai matėme ir mes, tada buvę vaikai. Tie klaikūs vaizdai neišdilo iš atminties sulaukus senatvės, net paryškėjo dabar, kai vyksta karas Ukrainoje. Kartojasi agresorių nežmoniškumas, jokių taisyklių nepaisymas. Ir iš kur tas žiaurumas? Tai prigmtis ar bedvasio gruoboniškumo instinktas?
Vladimiras Putinas. Viešojoje erdvėje gausu tokių videomontažų
Kyjivas, birželio 15 d. (ELTA). Pranešimai apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino ligas, operacijas ir komas dirba Kremliaus naudai. Tai trečiadienį pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Viktoras Andrusivas, praneša UNIAN.
Pasak jo, pranešimai apie Rusijos diktatoriaus sveikatos bėdas skelbiami specialiai prieš planuojamus jo pasirodymus viešumoje.
„Kiekvieną sykį prieš Putino pasirodymą viešumoje atsiranda informacija apie sunkią jo būklę. Kaip tik prieš Peterburgo forumą, kuriame birželio 17 d. turėtų dalyvauti Rusijos vadovas, buvo išplatinta informacija, kad esą jį ištiko koma“, – sakė patarėjas. Vladimiras Putinas. Interente gausu videomontažų, kuriuose diktatorius vaizduojamas miręs
Anot V. Andrusivo, tokios Kremliaus melagienos kelia nepasitikėjimą žiniasklaida ir visais, kurie platina pranešimus.
„Po tokių viešų pareiškimų paaiškėja, kad Putinas yra „gyvesnis už visus gyvus“, kaip rusai sako apie savo vadus. Taip Rusijai pavyksta niveliuoti informacijos poveikį. Todėl neverta tikėti tokiomis melagienomis. Bet jei taip nutiks, tai atšvęsime“, – pridūrė V. Andrusivas.
Mirė žurnalistas rašytojas Laimonas Tapinas. Gedimino Žilinsko (ELTA) nuotr.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl žurnalisto, rašytojo, kino istoriko Laimono Tapino mirties.
„Išėjo išskirtinės šviesos žmogus, nepaprastai daug prisidėjęs kuriant nepriklausomos Lietuvos žurnalistiką, ugdant naujosios kartos žurnalistus. Jo profesinė ir visuomeninė veikla, asmeninė pozicija ir atsakomybė įkvėpė daugelį pozityviai veiklai, o žodžio meistrystė – nuolat vertė žavėtis jo talentu. Reiškiu nuoširdžią užuojautą L. Tapino artimiesiems, bendražygiams, visai žurnalistų bendruomenei“, – užuojautoje teigia prezidentas.
Dokumentinės prozos ir esė knygų autorius L. Tapinas buvo Vilniaus universiteto Radijo ir televizijos žurnalistikos katedros vedėjas, vadovavo Lietuvos radijo ir televizijos valdybai, ėjo LRT generalinio direktoriaus pareigas, buvo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas.
L. Tapino iniciatyva Vilniaus universitete įsteigtas Žurnalistikos institutas, jis taip pat dalyvavo steigiant Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetą.
L. Tapinas yra apdovanotas Gedimino ordino Karininko kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi.
Leidykloje „Mintis“ 1974 m. pasirodė „Filosofijos istorijos chrestomatijos“ knyga; XIX – XX amžių Vakarų Europos ir Amerikos filosofija“. (Daugumą filosofų staipsnių iš anglų kalbos išvertė filosofas Rolandas Pavilionis, gimęs 1944 metais, buvęs Vilniaus universiteto rektorius, gana anksti miręs nuo vėžio, turėdamas vos 61 metus… Jo žmona Aušra Marija – filologė, profesorė, politinė bei visuomenės veikėja, sūnus Žygimantas – diplomatas, Lietuvos Seimo narys, priklauso konservatorių partijai, auginantis keturis sūnus.
—–
Įžanginį straipsnį apie šį filosofą „Viljamo Džeimso (1842-1910) Pragmatizmas“ parašė filosofas Bronislovas Genzelis, gimęs 1934 metais. Aš juo žavėjausi jaunystėje, o su juo bei keliais filosofais 1989 metais plaukiau laivu į Sokholmą, į konferenciją. Kelionę organizavo filosofė ir Stasio Šalkauskio fondo įkūrėja Dalia Stančienė. Su mumis kartu plaukė ir filosofas Romualdas Ozolas, gimęs 1939 metais, tuo metu dirbęs Lietuvos ministrų tarybos primininkės pavaduotoju. Švedijos sostinėje jis skaitė pranešimą. 2015 metais R. Ozolas mirė nuo vėžio… Grupėje buvo ir Kazimiera Prunskienė, buvusi tuomet LTSR ministrų tarybos pirmininke; kaip ir B. Genzelis, ji buvo SSRS Aukščiausios tarybos deputatė, dabar Kazimiera Prunskienė gydosi nuo insulto.
Filosofas Bronislovas Genzelis antrą kartą vedė daug metų už jį jaunesnę moterį. Gal jaunesnė moteris (medikė, ypatingu vardu Mėnulė), įkvėps ir jį naujiems filosofiniams darbams.
V. Džeimsas pradeda studentams paskaitą „Ką reiškia Pragmatizmas?“ „nuotykiu“ apie voveraitę, medį ir savo bičiulių, kurie buvo pasiskirstę dvejopai, – kurie matė aplink medžio viršuje šokinėjančią voveraitę, ir kurie nematė. Sugrįžęs iš miško, filosofas savo aiškinime virtuoziškai savo bičiuliams atliko šį uždavinį, sakydamas: „Ginčo tema buvo voveraitė, paprasta gyva voveraitė. Ją reikėjo vaizduotis vienoje medžio pusėje, o priešingoje – žmogų, kuris nori pamatyti voveraitę, bet kaip vikriai jis besisuktų ratu apie aplink medį, voveraitė tokiu pat greičiu sukasi priešinga kryptimi: medis visą laiką užstoja žmogui voveraitę, jam taip ir nepavyksta jos pamatyti. Pasak filosofo, čia kylanti metafizinė problema esanti tokia: ar žmogus sukasi aplink voveraitę? Taip, žinoma, jis sukasi aplink medį, kuriame tupi voveraitė, bet ar jis sukasi aplink voveraitę?“
Kuri pusė teisi, o kuri ne? – V. Džeismas atsakė: „Abi pusės teisios arba neteisios, priklausomai nuo to, kaip praktiškai suvokia frazę „suktis aplink“…
Pragmatinis metodas yra visų pirma metafizinių ginčų, kurie kitaip niekuomet nesibaigtų, sprendimo metodas…
Voveraitė. Slaptai.lt nuotr.
Pragmatizmas išlaisvina visas mūsų teorijas, daro jas lanksčiomis ir kiekvieną paleidžia į darbą. Iš esmės jis nėra kažkas nauja, ir todėl derinasi su daugeliu senų filosofinių krypčių. Pasiremdamas jauno italų mokslinko Papinio pateiktu pavyzdžiu, filosofas teigia, -„pragmatizmas primena viešbučio koridorių, iš kurio atsiveria daug kambarių, kuriame galima pamatyti žmogų, rašantį ateistinį traktatą, kitame žmogų, klūpantį ant kelių, meldžiantį tikėjimo ir jėgų, trečiame – chemiką, betirianti kūnų savybes, ketvirtame konstruojama kokia nors idealistinės metafizikos sistema, penktame įrodinėjama, kad metafizika yra negalima… Bet koridorius priklauso visiems, visi turi teisę juo naudotis, jei nori turėti patogų būdą patekti į savo kambarį arba išeiti iš jo“…
——-
Savo apžvalginiame straipsnyje R. Genzelis rašo: „Svarbiausias V. Džeismo filosofijos tikslas – išspręsti prieštaravimus tarp mokslo ir religijos. Amerikiečių filosofui atrodė, kad žmogiškasis gyvenimas neįmanomas be religijos, kurios pagrindus vis labiau ir labiau griovė mokslas. Todėl jis ieškojo išeities… Filosofas Džeimsas galvoja, kad „religija reikalinga žmogui tam, kad jis saugiau jaustųsi nepatikimoje, pilnoje atsitiktinumų visatoje, kad įgautų papildomų jėgų kovoje už būvį. Tikėjimas Dievu reikalingas ir tam, kad žmogus, piktindamasis esamu pasaulyje blogiu ir gailėdamasis nuskurdintų ir nelaimingų žmonių, atliktų ir savo pareigą… pačiamsau. Koks bebūtų blogis, aš žinau: jeigu yra dievas, tragedija tik laikina ir turi pabaigą. Religija – gyva hipotezė, galinti tai padaryti teisingą išvadą… Ir jei ta hipotezė pasirodys neteisinga, žmogus, tikėdamas ja, niekuo nerizikuoja. Dėl to tinkintysis savo pasirinkime mažiau rizkuoja, negu netikintysis.
———-
Sudervės kapinės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dabar, būdamas senjoru, kai 2011 metais patyriau insultą, ir vis mažiau bekalbu, galiu daug ką prisiminti, skaitau savo dienoraštį ir prisimenu savo tėvą Povilą. Pacituosiu įrašą iš dienoraščio, rašyto 1967 rugsėjo 5 dieną, kai mokiausi Vilniaus universitete: „Praėjusią savaitę buvau tėviškėje. Kasdamas bulves, įdomiai pakalbėjau su tėvuku. Jo šaltas ir ramus tonas apie savo būsimą mirtį paveikė mane: šitaip reiktų žiūrėti į reiškinius! Sakyčiau, tai valstietiškas genialumas, paremtas gyvenimo praktika ir triūsu…
Kartą, kalbantis su vyresniuoju broliu Jonu, patyrusiu ir tėvuko mąstymo įtaką: mirtį, pasak brolio, tėvukas įsivaizdavo simboliškai – visada skaičiuotojas Laikas ištars „vienas, du , trys, keturi, na, dar gal penki“, ir žmogus jau Dievo amžinybėje… Ir mūsų tėvukas Povilas pritartų V. Džeimso minčiai apie religiją: „Paguodos, vilties, tikėjimo mums visiems reikia…“ Juk ne vieną kartą, mūsų tėvukas, likęs sekmadienį vienas be žmonos, besimeldžiančios su vyresnėmis dukterimis bažnyčioje, virtuvės didžiajame kambaryje priešais Kryžių, ir melsdamasis suklaupusiais trimis sūnumis, ir patsai klūpėdamas, prašė ramybės ir taikos sau, mūsų šeimai ir Tėvynei.
——-
Alytaus Angelų sargų kapinėse. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
… Prieš daug amžių randame parašyta Senajame Testamente:
„Tuštybių tuštybė, sako Pamokslininkas;
tuštybių tuštybė, ir viskas tuštybė.
Kokia gi nauda žmogui iš viso jo vargo,
Kurį jis vargsta po saule?
Karta praeina ir karta ateina,
o žemė stovi per amžius.
Saulė teka ir saulė leidžiasi,
Ir skuba į savo vietą, iš kur užtekėjo.
——–
Išvados
…Kol vėžys neišgydytas, kol insultas nenugalėtas, nesutiksiu su ta biblijine tiesa, kad viskas yra „tuštybių tuštybė“ bei „vėjo gaudymas“. Vėjai dabar ne tik tuščiai plazda, bet varo motorą ir kuria elektrą… O kaip byloja toje pačioje Koheleto knygoje žodžius: „Miela yra šviesa ir malonu akims matyti saulę“… Būna dienos, kai akis spigina saulė, ir juodos naktys, kada neišvengiamai reikia elektros šviesos…
Žvakė. Slaptai.lt nuotr.
Karinio rengimo pratybų metu sunkiai susižalojo Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus Inžinerijos bataliono nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos karys (jaunesnysis eilinis, g. 2002). Iš poligono, kuriame vyko pratybos, sunkios būklės nukentėjusysis skubiai evakuotas į ligoninę, kur reanimacijoje mirė.
Apie įvykį informuoti kario artimieji, dėl incidento pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį vykdo Lietuvos kariuomenės Karo policija, vidinį patikrinimą taip pat pradėjo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas, pranešė Lietuvos kariuomenė.
Lietuvos kariuomenės vadovybė reiškia gilią užuojautą kario artimiesiems ir tarnybos draugams.
Generolas Gintautas Zenkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pareiškė užuojautą dėl vieno iš šiuolaikinės Lietuvos kariuomenės kūrėjų, buvusio Gynybos štabo viršininko, atsargos generolo majoro Gintauto Zenkevičiaus mirties.
Pasak prezidento, Lietuva neteko aukščiausios moralės, kompetencijos ir atsakomybės kario, kuris garbingai nešė Lietuvos vėliavą eidamas įvairias pareigas Tėvynėje ir užsienyje.
„Generolas Gintautas Zenkevičius paliko ištikimos tarnystės savo šaliai ir pasiryžimo ginti ją negailint savo gyvybės pavyzdį jauniesiems karininkams ir deramo savo pareigų atlikimo pavyzdį kiekvienam Lietuvos piliečiui“, – sakė šalies vadovas.
Vienas Lietuvos kariuomenės kūrėjų G. Zenkevičius tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo 1991-aisiais. Savo nepriekaištingos tarnybos metu G. Zenkevičius vadovavo Goro provincijos atkūrimo grupei Afganistane, tarnavo NATO vyriausiosios sąjungininkų jungtinių pajėgų vadavietės Europoje štabe, dirbo Lietuvos kariniu atstovu prie NATO ir ES, vadovavo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabui.
Generolas G. Zenkevičius už sąžiningą ir pavyzdingą tarnybą buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi.
Kazimieras Motieka. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Rugpjūčio 31 dieną eidamas 92-uosius metus mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko pavaduotojas politinis veikėjas, teisininkas, baudžiamųjų bylų advokatas Kazimieras Motieka. Tai Eltai patvirtino Signaturų klubo sekretoriatas.
Kazimieras Motieka gimė 1929 m. lapkričio 12 d. gimė Kaune.
1936–1937 m. mokėsi Aukštosios Panemunės pradinėje mokykloje, 1937–1938 m. – Ukmergės pradinėje mokykloje, 1938–1940 m. – Kauno Jėzuitų pradinėje mokykloje, 1940–1941 m. – Vilniaus 1-ojoje berniukų gimnazijoje, 1948–1949 m. – Vilniaus suaugusiųjų gimnazijoje.
1949–1950 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Teisės fakultete, 1950–1951 m. – Leningrado valstybiniame universitete, 1951–1954 m. tęsė studijas Vilniaus valstybiniame universitete.
1954–1960 m. dirbo Lietuvos TSR prokuratūroje tardytoju, skyriaus prokuroru, ypatingai svarbių bylų tardytoju, skyriaus viršininku, Vilniaus miesto Lenino rajono prokuroru.
1960–1990 m. Kazimieras Motieka buvo Lietuvos advokatų kolegijos narys, Advokatų kolegijos prezidiumo narys, dirbo advokatu Vilniaus ir Klaipėdos miestų, Varėnos rajono juridinėse konsultacijose.
1988–1990 m. – aktyvus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvis.
1988 m. spalio 22–23 d. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys, Sąjūdžio Seimo tarybos narys.
1989–1990 m. buvo vienuoliktojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nariu.
1989 m. išrinktas TSRS liaudies deputatu Varėnos nacionalinėje teritorinėje rinkimų apygardoje, 1989–1990 m. buvo TSRS Aukščiausiosios Tarybos narys, dirbo komisijoje Tarybų Sąjungos ir Vokietijos 1939 metų nepuolimo sutarties politiniam ir teisiniam įvertinimui atlikti.
1989 m. rugpjūčio 6 d. – Gotlando komunikato signataras.
1990 m. vasario 24 d. išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Raseinių rinkimų apygardoje Nr. 84.
1990 m. kovo 3 d. – 1990 m. kovo 9 d. buvo į Aukščiausiąją Tarybą išrinktų Sąjūdžio deputatų, rengusių Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo teisinių dokumentų rinkinį, darbo grupės narys.
1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, 1990 m. kovo 11 d. išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotoju, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys, buvo paskirtas į redakcinę grupę Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisoms parengti. Nuo 1990 m. gegužės 9 d. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pilietybės komisijos pirmininkas, nuo 1990 m. liepos 6 d. – Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas, nuo 1990 m. liepos 11 d. – Politinio, teisinio ir diplomatinio pasirengimo deryboms su TSR Sąjunga komisijos narys, šios komisijos Piliečių teisių ekspertų grupės narys (nuo 1990 m. rugpjūčio 8 d.), nuo 1990 m. spalio 31 d. – Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Malonės komisijos pirmininkas, nuo 1991 m. sausio 15 d. – Valstybinės komisijos TSRS ginkluotųjų pajėgų nusikaltimams, padarytiems 1991 m. sausio 11–13 d. ir toliau tebedaromiems Lietuvoje pirmininko pavaduotojas, nuo 1991 m. rugpjūčio 24 d. – Aukščiausiosios Tarybos laikinosios tyrimo komisijos Sovietų Sąjungos KGB veiklai Lietuvoje ištirti pirmininko pavaduotojas.
1992 m. Kazimieras Motieka kandidatavo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.
1996 m. įkūrė savo vardo teisininkų kontorą, iki 2004 m. buvo jos seniūnas. „Motieka ir Audzevičius“ vyresnysis partneris.
1998–2002 m. – Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas.
Kazimieras Motieka buvo sportinio šaudymo meistras. Pagal 1988 m. gruodžio 11 d. padarytą pranešimą Lietuvos sportinės visuomenės susirinkime dalyvavo atkuriant Lietuvos Tautinį Olimpinį komitetą.
LTOK Garbės teismo narys, buvo Vilniaus universiteto tarybos pirmininku.
Kazimieras Motieka 2000 m. liepos 1 d. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, 2000 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, 2008 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi.
*************************
Urna su velionio palaikais bus pašarvota Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22). Lankymas rugsėjo 2 d. nuo 14 iki 20 val., rugsėjo 3 d. – nuo 8 val. Urna išnešama 10.45 val. Šv. Mišios Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčioje bus laikomos nuo 11.15 val.
Velionis bus palaidotas Antakalnio kapinėse, Vilniuje.
Melagis
Premjerė Ingrida Šimonytė Baltarusijos pasieniečių išplatintą žinią apie neva mirusį irakietį laiko melaginga. Ministrė pirmininkė atkreipia dėmesį, kad panašaus pobūdžio melagingos žinutės jau ne kartą buvo naudotos propagandiniuose karuose.
„Man nėra žinoma jokia informacija apie jokius ekscesus, kurie būtų įvykę Lietuvos Respublikoje arba ant Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos sienos, o už tai, kas vyksta Baltarusijos Respublikoje, yra atsakinga Baltarusijos Respublikos valdžia“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.
„Ir mes puikiai žinome istorijas, kurios jau buvo ne kartą propagandiniuose karuose naudotos. Mes žinome istoriją apie nukryžiuotą berniuką Ukrainoje ir visus panašius melus, kurie tokioje situacijoje yra naudojami. Manau, kad tai yra dalykas, kurio galima tikėtis, nes melo jau girdėjome ir anksčiau: apie nėščias moteris, kurias kažkas mušė teleskopine lazda, ir apie visus kitus panašius kaltinimus mūsų pareigūnams“, – pridūrė ji.
Ministrė pirmininkė akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos pareigūnai, vykdydami savo pareigas, laikosi tiek Lietuvos valstybės, tiek ir tarptautinių įsipareigojimų.
„O už tai, kas ir kur buvo rasta Baltarusijos teritorijoje, Baltarusijos valdžia atsako pati“, – sakė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad Baltarusijos valstybinis pasienio komitetas pranešė neva apie jauno ne slaviškos išvaizdos migranto žūtį. Šią informaciją paskelbė Baltarusijos naujienų agentūra BelTA. Pasak jos, incidentas įvyko Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, Benekainių gyvenvietės rajone.
Baltarusijos pasieniečiai esą rado sunkios būklės irakietį ir mėgino suteikti jam pirmąją pagalbą, bet vyras mirė.
Aleksejus Navalnas teisme. EPA – ELTA nuotr.
Įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno gydytojai perspėja, kad jo sveikata sparčiai prastėja ir jam bet kurią akimirką gali sustoti širdis, todėl jie prašo leisti suteikti jam pagalbą, informuoja naujienų agentūra AFP.
Kovo 31 d. žinomiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentas paskelbė bado streiką, reikalaudamas tinkamo gydymo dėl nugaros skausmų ir kojų bei rankų tirpimo.
44 metų A. Navalnas vasarį buvo nuteistas kalėti dvejus su puse metų dėl senų kaltinimų lėšų grobstymu. Jis įkalintas kolonijoje Pokrovo mieste, apie 100 km į rytus nuo Maskvos.
Jo asmeninė gydytoja Anastasija Vasiljeva su dar trimis gydytojais, įskaitant kardiologą Jaroslavą Ašichminą, prašo kolonijos pareigūnų, kad jiems būtų leista nedelsiant apžiūrėti A. Navalną.
„Mūsų pacientas gali mirti bet kurią akimirką“, – J. Ašichminas šeštadienį rašė feisbuke.
Anot gydytojo, dėl didelio kalio kiekio A. Navalnas turėtų būti paguldytas į reanimaciją stebėjimui, nes jam gali kilti aritmija, ir jis mirtų sustojus širdžiai.
Kai kalio kiekis kraujyje viršija 6,0 mmol (milimolius) litrui, pacientui reikia suteikti pagalbą kuo skubiau. Gydytojai pabrėžė, kad A. Navalno kalio kiekis kraujyje siekia 7,1 mmol litrui, todėl jį kuo greičiau reikia apžiūrėti, turint omenyje kraujo tyrimus ir neseniai įvykusį apnuodijimą.
2020 m. rugpjūtį A. Navalnas vos išgyveno pasikėsinimą į jo gyvybę panaudojant nervus paralyžiuojančią medžiagą, o dėl to kaltintas Kremlius.
Šeštadienį JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad tai, kaip elgiamasi su A. Navalnu, yra visiškai nesąžininga ir nepriimtina.
Be to, daugiau nei 70 pasaulyje žinomų rašytojų, menininkų, aktorių ir akademikų parašė atvirą laišką V. Putinui, reikalaudami, kad A. Navalnui būtų suteikta medicininė pagalba.
Tarp pasirašiusiųjų laišką yra rašytoja J. K. Rowling, istorikai Niallas Fergusonas ir Simonas Schama, Nobelio premijos laureatės Herta Mueller, Louise Gluck ir Svetlana Aleksijevič, aktoriai Benedictas Cumberbatchas, Judeas Law, Vanessa Redgrave ir kiti.
Balandžio 11-osios pavakarę, apie 17 val. 40 min. vietos laiku, Jerevano miesto policija sulaukė pranešimo, jog aptiktas moters lavonas. Mirusios moters kūnas rastas Jerevano Kamaker-Zeitun rajone, Davido Anachto gatvėje. Šalia 40-ies metų moters kūno gulėjo pistoletas.
Tas pistoletas, remiantis žurnalistų pranešimais, priklausė mirusios moters tėvui – Rusijos FSB generolui leitenantui.
Kol kas nėra žinoma, ar moteris pati nusižudė, ar ją kas nors nušovė ir kaip įvykio vietoje atsidūrė FSB generolui priklausantis ginklas. Kol kas neskelbiama ir FSB generolo pavardė.
Antradienio pavakarę Panevėžyje, prie Vakcinavimo centro, medikai gaivino nuo koronaviruso paskiepytą moterį. Portalo „Jūsų Panevėžys” žiniomis, ką tik nuo COVID-19 paskiepyta 80-metė panevėžietė neišgyveno.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas ir ekstremaliųjų situacijų operacijų centro koordinatorius Kazimieras Armonavičius patvirtino, kad medikai, atskubėję į pirmadienį atidarytą Vakcinavimo centrą, kurį laiko gaivino moterį.
„Moteris buvo paskiepyta „Pfizer-BioNTech” vakcina ir, kaip priklauso, po vakcinavimo pasėdėjo 15 minučių. Netrukus ji savanoriams paaiškino, kad trūksta oro. Ją savanoriai palydėjo į lauką, pakvėpuoti grynų oru. Moteris lauke sukniubo. Skubiai buvo iškviesta Greitoji medicinos pagalba”, – naujienų portalui JP sakė K. Armonavičius.
Pagalba, anot Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro koordinatoriaus, atvyko skubiai ir moteris pradėta gaivinti.
Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė Rūta Ramoškienė naujienų portalui JP apgailestavo, kad moters atgaivinti nepavyko – ji mirė.
„Moteris 1941 metų gimimo ir ji turėjo širdies stimuliatorių. Mums ji žinoma. Manau, kad jai buvo stresas. Be to, turėjo sveikatos problemų. Nuo vakcinos tokio staigaus poveikio negalėjo būti. Greitosios medicinos pagalbos stoties medikai visi paskiepyti ir po pirmojo skiepo simptomus pajutome tik vakare, jeigu skiepas buvo gautas per pietus, o karščiavimas, kai kuriems pasireiškia tik kitą dieną”, – sakė R. Ramoškienė.
