Armenas Džigarchanianas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Eidamas 86-uosius metus šeštadienį mirė Rusijos aktorius Armenas Džigarchanianas. Vyro gyvybė užgeso Maskvoje, praneša lrytas.lt, remdamasis starhit.ru.
 
Garsus aktorius kelerius metus sirgo sunkia širdies liga.
 
Gydytojai teigia, kad A. Džigarchanianas turėjo problemų ir su inkstais. Pastaruoju metu A.Džigarchanianas skundėsi prasta sveikata. 2018-aisiais jis buvo patyręs širdies smūgį, po kurio aktorius paniro į komą. Tačiau po kurio laiko jis vėl buvo atsitiesęs.
 
Dėl širdies problemų ligoninėje jis buvo atsidūręs ir praėjusios vasaros pradžioje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.14; 17:25

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Visų šventųjų ir Mirusiųjų atminimo šventes Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka (LMAVB) mini literatūrine, grafine, dokumentine kompozicija „Mors certa, hora incerta“ (Mirtis nulemta, valanda nežinoma).
 
Apie nenumaldomai bėgančius metus, visada šalia esančią mirtį, filosofinį, teisinį, praktinį požiūrį į ją įvairiomis kalbomis pasakoja Retų spaudinių ir Rankraščių skyriuose saugomi XV–XX a. dokumentai, kurių dauguma rodoma pirmą kartą, pažymima Vrublevskių bibliotekos pranešime.
 
XVII a. enciklopedijoje „Magnum theatrum vitae humanae“ (Didžioji žmogiškojo gyvenimo regykla) aiškinama, kas yra mirtis, kokie jos požymiai, kas žinoma apie mirtį. Senieji gerosios mirties (ars bene moriendi) vadovėliai formavo tikinčiųjų supratimą apie gerąją mirtį ir skatino „numirti kiekvieną dieną“.
 
Nuolatinis galvojimas ir mąstymas apie mirtį ne vieną amžių lydėjo sąmoningą krikščionį visą jo gyvenimą. Šiuos „palydovus“, kurie iki pat XX a. buvo aktualūs ir tikintiesiems padėjo įveikti mirties baimę, bus galima pamatyti savo akimis. Jokūbo Voraginiečio „Aukso legenda“, išleista 1519 m., pasakoja, kaip gyveno ir pasitiko mirtį šventieji. Rodomi reti raižiniai, skirti pranciškonų ir stačiatikių kankiniams Vilniuje atminti, prisimenamas pirmasis unitų kankinys – Lietuvos arkivyskupas šventasis Juozapatas Kuncevičius. Senųjų knygų iliustracijos, kaip sako parodos organizatoriai, leidžia akies krašteliu pažvelgti į pirmųjų krikščionių palaidojimo vietas, antkapius, įrašus.
 
Nuolatinis mirties egzistavimas jaučiamas ir rankraštiniuose atminimų albumuose (album amicorum), kuriuose gausu įrašų ir piešinių mirties tematika. Apie mirusiuosius, o kartu ir apie pačią mirtį gyviesiems turėjo priminti laidotuvių pamokslai, kurie sudaro gausią spausdinto senųjų amžių palikimo dalį, o ją papildo ir kadaise per laidotuves sakytų pamokslų rankraščiai.
 
Eksponuojami skirtingais laikotarpiais surašyti testamentai – neatsiejama materialiosios mirties kultūros dalis, – kuriuose religinės tikėjimo deklaracijos susipina su piniginiais ir turto reikalais. Šiame kontekste išsiskiria Gardino jėzuitų vyresniojo Jurgio Gruževskio (Jerzy Gruźewski) 1634 m. raštas, nurodantis, kad jokių paveldėtojų, išskyrus Dievą, jis neturįs.
 
Įvairiose kultūrose laidotuvėms buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Baroko laikotarpiu valdovų ir didikų laidotuvės pasižymėjo didele pompastika ir iškilmingumu, o rengiamos laidotuvių eisenos priminė savotiškus teatro vaidinimus. Parodoje – įspūdingas, daugiau nei keturių metrų ilgio Eriko Jönssono Dahlbergho XVII a. raižinys, vaizduojantis Švedijos karaliaus Karolio X Gustavo laidotuvių procesiją.
 
Tokiems didingiems reginiams mirusiojo artimieji negailėdavo ne tik ašarų, bet ir lėšų. Kam ir kiek buvo išleidžiama XVIII a. laidojant mirusįjį, parodys LMAVB Rankraščių skyriuje saugomos laidotuvių sąskaitos. O lietuvių kalba 1800 m. išleistas Prūsijos karaliaus ediktas atskleis, kokių atsargumo priemonių buvo imtasi laidojant užkrečiamųjų ligų epidemijos aukas. Laidotuvių temą papildo įvairių konfesijų tikinčiųjų kapinių nuotraukos.
 
Teksto ir parodos autorės – Retų spaudinių skyriaus bibliografės Simona Jaskelevičiūtė ir Violeta Radvilienė. Paroda veiks iki gruodžio 2 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.02; 09:00

Minske tūkstančiai žmonių atsisveikino su žuvusiu protestuotoju. EPA-ELTA nuotr.

Šeštadienį Minske tūkstančiai žmonių atsisveikino su Aliaksandru Taraikovskiu, žuvusiu naktį į rugpjūčio 11-ąją per protesto akciją įvykus susirėmimui su Baltarusijos pareigūnais, praneša „Interfax“.
 
Velionio šeima ir artimieji, taip pat keli šimtai žmonių susirinko laidojimo biuro salėje, o keli tūkstančiai – A. Taraikovskio žūties vietoje prie „Puškino“ metro stoties, kaip ir prašė jo šeima.
 
Žmonės pagerbė žuvusiojo atminimą tylos minute, paliko ten daugybę gėlių, žvakių, oro balionų. Milicija į įvykius nesikišo.
 
Kaip jau buvo pranešta, pirmadienio vakarą „Puškino“ metro stoties rajone vyko protestuotojų susirėmimai su OMON. Pareigūnai naudojo specialiąsias priemones, tarp jų – kurtinamąsias granatas.
 
Baltarusijos vidaus reikalų ministerija teigia, kad žuvusysis mėgino mesti į pareigūnus sprogstamąjį įtaisą, bet šis sprogo jo rankose.
 
Pasak A. Taraikovskio draugės, mirties liudijime parašyta, kad pagrindinė jo mirties priežastis – atvira žaizda krūtinės ląstoje.
 
Vyrui buvo 34 metai. Be tėvo liko trejų metų duktė.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai. Oficialiais galutiniais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas Aliaksandras Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.16; 04:00

Žurnalistas Aurelijus Katkevičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Trečiadienį, eidamas 58-uosius metus, mirė žinomas šalies žurnalistas Aurelijus Katkevičius.
 
Apie tai pranešęs portalas LRT.lt rašo, kad žinią patvirtino „Verslo žinių“ redaktorius Rolandas Barysas.
 
A. Katkevičius – žinomas šalies žurnalistas, Lietuvos verslo dienraščio „Verslo žinios“ leidžiamo žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius, tinklaraštininkas, poliglotas, vienas pirmųjų ryšių su visuomene Lietuvoje specialistų. A. Katkevičius taip pat yra išvertęs į lietuvių kalbą grožinės literatūros kūrinių, dramų, poezijos.
 
A. Katkevičius baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Dirbo „Literatūros ir meno“ Kritikos skyriaus korespondentu ir vedėju, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio patarėju vidaus politikai, „Verslo žinių“ Finansų ir rinkų skyriaus vadovu, žurnalo „Veidas“ vyriausiuoju redaktoriumi, ryšių su visuomene agentūros „DDB&Co ir A. Katkevičius“ direktoriumi. Nuo 2006 m. – „Verslo žinių“ leidžiamo žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius.
 
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institute dėstė kūrybinį rašymą ir redagavimą, yra keleto tūkstančių publikacijų visuomeninėmis, ekonominėmis, kultūrinėmis, politinėmis, ryšių su visuomene temomis Lietuvos žiniasklaidoje autorius.
 
Vertė poeziją ir prozą iš ispanų, italų, lenkų, rusų, estų, latvių, prancūzų, anglų; dramas iš ispanų, prancūzų, rusų, lenkų kalbų.
*****************
Atsisveikinimas su A. Katkevičiumi vyks rugpjūčio 14 d. nuo 9 iki 16 val. Olandų g. 22, Vilniaus laidojimo rūmuose, pirmojoje šarvojimo salėje. Urna išnešama 16 val., laidotuvės vyks Liepynės kapinėse, skelbia A. Katkevičiaus šeima.
 
Informacijos šaltinis –  ELTA
 
2020.08.13; 00:30

Mineapolyje – riaušės. EPA – ELTA nuotr.

Nepaisant to, kad JAV Mineapolio mieste buvo paskelbta komendanto valanda, žmonės ir toliau protestavo po to, kai suėmimo metu dėl policininko veiksmų gegužės 25 d. mirė juodaodis vyras, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Mineapolyje, Minesotos valstijoje, žmonės ketvirtą dieną iš eilės protestavo dėl 46 metų George‘o Floyd‘o mirties policijos rankose.
 
Nors policininkui buvo pateikti įtarimai dėl trečiojo laipsnio nužudymo, neramumai tęsėsi ir toliau.
 
Vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip pareigūnas Derek‘as Chauvin‘as klūpojo atsirėmęs keliu į G. Floyd‘o kaklą, kuris maldavo jį paleisti ir sakė negalįs kvėpuoti. Netrukus po to vyras mirė.
 
Prokuroras Mike‘as Freeman‘as spaudos konferencijos metu sakė, kad įtarimai pareigūnui buvo pareikšti daug greičiau nei bet kuriam kitam policininkui.
 
Už trečiojo laipsnio nužudymą Minesotos valstijoje gresia maksimali 25 metų įkalinimo bausmė.
 
D. Chauvin’as buvo suimtas dar prieš prokuroro spaudos konferenciją. Jam skirtas 500 000 JAV dolerių užstatas.
 
Tuo metu generalinis prokuroras William‘as Barr‘as sakė, kad Teisingumo departamentas ir Federalinis tyrimų biuras (FTB) vykdo nepriklausomą tyrimą, kad būtų nustatyta, ar buvo pažeisti federaliniai civilinės teisės įstatymai.
 
Dėl mirtimi pasibaigusio juodaodžio vyro suėmimo neramumai kilo ne tik Mineapolyje, kur buvo plėšiamos ir deginamos parduotuvės, bet ir kituose JAV miestuose.
 
Minesotos gubernatorius Tim‘as Walz‘as spaudos konferencijos metu penktadienį ragino žmones nutraukti smurtą ir atkurti tvarką.
 
Tuo metu Mineapolio meras Jacob‘as Frey‘us nuo 20 val. įvedė komendanto valandą, kuri galios ir savaitgalį. Tačiau žiniasklaida transliavo vaizdus, kuriuose matomi nurodymus pažeidinėjantys demonstrantai.
 
Penktadienį protestai kilo ir Atlantoje, kur demonstrantai užpuolė naujienų kanalo CNN būstinę. CNN transliacijoje buvo matyti, kaip žmonės mėtė daiktus į policijos pareigūnus, saugojusius įėjimą į pastatą.
 
Protestuotojai taip pat nuniokojo Atlantoje esantį koledžo futbolo šlovės muziejų.
 
Žmonės į gatves išėjo ir Teksaso valstijos Hiustono mieste, kurio meras Sylvester‘is Turner‘is penktadienį ragino gyventojus likti namie dėl jų pačių saugumo.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas tviteryje protestuotojus išvadino „banditais“ ir perspėjo juos, kad „prasidėjus plėšimams prasideda ir šaudynės“.
 
Pastarasis jo pareiškimas buvo itin kritikuojamas, o socialinės žiniasklaidos tinklas „Twitter“ prezidento žinutę pažymėjo įspėjimu, kad jis skatina smurtą.
 
Vėliau penktadienį D. Trumpas sakė susitikęs su G. Floyd‘o šeima ir teisinosi dėl savo komentarų.
 
Prezidentas teigė nežinojęs, kad 1967 m. Majamio policijos vadas pavartojo lygiai tokius pačius žodžius – „prasidėjus plėšimams prasideda ir šaudynės“ – bandydamas pateisinti smurtą juodaodžių kvartaluose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.30; 08:48

JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo penktadienį pasmerkė Pekiną dėl siūlymo priimti naują Honkongo saugumo įstatymą po ilgus mėnesius trukusių protestų pusiau autonomiškoje Kinijos teritorijoje.
 
„Sprendimas apeiti gerai veikiantį Honkongo įstatymų leidybos procesą ir nepaisyti Honkongo žmonių valios būtų mirties nuosprendis Pekino Honkongui pažadėtai aukšto lygio autonomijai“, – pranešime teigė M. Pompeo.
 
M. Pompeo pabrėžė, kad šis Kinijos žingsnis gali lemti tai, kad JAV, remdamasi naujais įstatymais, atsisakys Honkongą laikyti autonominiu regionu.
 
Jei taip nutiks, Honkongas praras privilegijuotos prekybos su didžiausia pasaulio ekonomika statusą.
 
„JAV primygtinai ragina Pekiną persvarstyti pragaištingą sprendimą, laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir paisyti Honkongo autonomijos, jo demokratinių institucijų ir piliečių laisvių. Tai išsaugotų Honkongo specialųjį statusą pagal JAV teisės principus“, – teigė M. Pompeo.
 
„Bet koks sprendimas, kuris kėsinasi į Honkongo autonomiją ir laisves, įtvirtintas Kinijos ir Britanijos bendroje deklaracijoje ir Pagrindiniame įstatyme, neišvengiamai paveiktų mūsų vertinimą „Viena šalis, dvi sistemos“ politikos ir šios teritorijos statuso atžvilgiu“, – sakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.23; 03:00

Savo namuose rastas negyvas Kinijos ambasadorius Izraelyje Du Wei. EPA – ELTA nuotr.

Savo namuose rastas negyvas Kinijos ambasadorius Izraelyje Du Wei, pranešė Izraelio užsienio reikalų ministerija (URM).
 
Du Wei į Izraelį atvyko šiemet vasarį. 2016–2019 m. jis ėjo Kinijos ambasadoriaus Ukrainoje pareigas.
 
Izraelio URM teigimu, ambasadorius buvo 58-erių, jo žmona ir sūnus negyveno kartu su juo Izraelyje.
 
Izraelio policija aiškinasi mirties aplinkybes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.18; 08:00

Borisas Johnsonas. EPA-ELTA nuotr.

Borisą Johnsoną gydę medikai ruošėsi, kaip pranešti apie ministro pirmininko mirtį, jei jis taptų Covid-19 auka. Gydytojai buvo apsvarstę visas priemones, ką reikėtų daryti, jei reikalai pakryptų ypač bloga linkme, sakė B. Johnsonas sekmadienį laikraštyje „The Sun“ paskelbtame interviu.
 
Jo perkėlimas į reanimaciją po užsikrėtimo naujuoju koronavirusu buvo „labai sunkus momentas, to aš neneigiu“, – kalbėjo B. Johnsonas. „Mano būklė nebuvo itin puiki ir aš suvokiau, kad yra parengti nenumatytų atvejų planai“, – sakė jis. Medikai esą turėjo strategiją, kaip „Stalino mirties atveju“.
 
B. Johnsonas kovo 27-ąją paskelbė, kad užsikrėtė naujuoju koronavirusu, tačiau simptomai esą buvo nesunkūs. Vis dėlto po savaitės saviizoliacijos infekcija nesitraukė. Balandžio 5 dieną premjeras buvo paguldytas tyrimams į ligoninę, o paskui per 24 valandas perkeltas į reanimaciją.
 
Čia jam tris dienas litrais buvo tiekiama deguonis, pasako 55-erių premjeras interviu. Tačiau jis teigė niekada netikėjęs, kad mirs. Jis galvojęs: „Kaip man išsikapstyti?“
 
Paleistas iš ligoninės, B. Johnsonas dar dvi savaites sveiko vyriausybės užmiesčio rezidencijoje netoli Londono, o pirmadienį grįžo į darbą. Po dviejų dienų jo sužadėtinė pagimdė sūnų.
 
Didžioji Britanija yra viena labiausiai koronaviruso paveiktų pasaulio šalių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.03; 00:30

Estijoje sekmadienio rytą oficialiai patvirtinta dar vieno paciento mirtis nuo COVID-19 infekcijos, praneša Estijos portalas err.ee. Šalyje bendras koronaviruso aukų skaičius išaugo iki 25.
 
Estijos sveikatos departamentas portalui err.ee patvirtino, kad Alutagusės slaugos centre mirė 83-ejų moteris.
 
Anksčiau šiame slaugos centre mirė dar du koronavirusu užsikrėtę pacientai. Alutagusės slaugos namuose kovo pabaigoje buvo užfiksuotas COVID-19 infekcijos protrūkis.
 
Per pastarąją parą Estijoje ištirti 899 mėginiai, 5 iš jų buvo teigiami.
 
Ligoninėse, balandžio 12-osios duomenimis, nuo koronavirusinės infekcijos gydomi 153 žmonės, 11 jų prireikė plaučių ventiliavimo. Pasveiko ir iš ligoninių išrašyti 98 žmonės.
 
Iš viso Estijoje nuo epidemijos pradžios atlikta 30 349 testai, iš jų 1 309 buvo teigiami.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.13

Popiežius Pranciškus: „Sese, broli, nepasiduok“. EPA-ELTA nuotr.

Didžiojo šeštadienio vakarą popiežius Pranciškus šv. Petro bazilikoje vadovavo Velyknakčio budėjimui ir aukojo šventąsias Mišias. Kaip ir per kitas pamaldas šiomis dienomis, tikintieji jose galėjo dalyvauti tik nuotoliniu būdu, praneša Vatikano radijas.
 
Evangelija pasakoja (Mt 28, 1 – 10), kad po šabo, auštant pirmajai savaitės dienai, moterys ėjo aplankyti Jėzaus kapo. „Jo čia nebėra, Jis prisikėlė“, – tarė joms angelas.
 
Pasak Šventojo Tėvo, Didžiojo šeštadienio tylą dažnai nustelbia Didžiojo penktadienio kryžius ir sekmadienio „Aleliuja“. Tačiau šių metų Didysis šeštadienis yra kitoks, tai iš tiesų didelės tylos diena.
 
Jėzaus kapą ėjusių lankyti moterų jausmus galime lyginti su savo. Jos, kaip ir mes, atsidūrė prieš nelauktą kančios dramą, o skausmą lydėjo baimė ir nežinia dėl ateities. „Atmintis sužeista, viltis užgniaužta. Tai buvo jų tamsiausia valanda, kaip kad dabar yra mūsų“, – sakė popiežius šeštadienio vakaro homilijoje.
 
Tačiau šioje situacijoje moterys nepasidavė tamsioms skundų ir apgailestavimų jėgoms, neužsidarė pesimizme ir nenusigręžė nuo tikrovės. Jos pasirengė paprastam ir tuo pat metu ypatingam uždaviniui: patepti kvapniais tepalais Jėzaus kūną. Jos neišsižadėjo meilės, širdies tamsoje įžiebė gailestingumą ir, pačios to nežinodamos, pasirengė istoriją pakeisiančios dienos aušrai.
 
„Kiek daug žmonių dabartinėmis liūdnomis dienomis darė ir daro kaip šios moterys, mažais rūpesčio, meilės ir maldos gestais sėdami vilties sėklas“, – sakė Pranciškus.
 
Prie kapo moterys iš angelo išgirdo gyvenimo žodžius, o netrukus sutiko ir patį vilties Autorių, kuris viską patvirtino ir pridūrė: „Nebijokite“. Šiuos žodžius Dievas mums kartoja ir dabartinėje naktyje.
 
„Šią naktį įgijome pamatinę teisę, kuri nebus atimta: teisę į viltį. Tai nauja ir gyva viltis, kuri ateina iš Dievo. Tai nėra paprastas optimizmas, paplekšnojimas per petį ar atsitiktinis padrąsinimas. Tai Dangaus dovana, kurios negalėjome gauti vieni. „Viskas bus gerai“, – užsispyrusiai sakome šiomis dienomis, remiamės žmoniškumo grožiu, iš širdies tariame padrąsinimo žodžius. Tačiau bėgant dienoms ir augant baimei, pati drąsiausia viltis gali išgaruoti. Jėzaus viltis yra kitokia. Ji širdyje skleidžia tikrumą, jog Dievas viską gali pakeisti į gėrį, netgi kapą – į gyvenimo vietą“, – kalbėjo popiežius. Kapas yra vieta, iš kurios tas, kuris įeina, nebeišeina. Tačiau Jėzus išėjo dėl mūsų, prisikėlė dėl mūsų, mirties vietoje paskleidė gyvenimą, pradėjo naują istoriją ten, kur buvo antkapis. Ir mes neturime pasiduoti, neturime užritinti akmens ant vilties. Dievas ištikimas, jis ateina pas mus, apšviečia tamsiausią užkampį, skausmo, kančios ir mirties aplinkybes.
 
„Sese, broli, nepasiduok, net jei savo širdyje užkasei viltį: Dievas yra didesnis. Paskutinis žodis nepriklauso tamsai ir mirčiai. Drąsos, Dievui niekas nėra prarasta“, – kreipėsi į savo klausytojus popiežius Pranciškus. Jis priminė, kad žodis drąsa Evangelijoje visada išeina iš Jėzaus lūpų.
 
„Tai Jis, Prisikėlusysis, padeda mums, stokojantiems, atsikelti. Jei esi silpnas, netvirtas kelyje, jei parpuoli, nebijok, Dievas tau tiesia ranką ir sako: „Drąsos!“, – kalbėjo Pranciškus. Drąsos sau negalime duoti, bet galime ją priimti kaip dovaną. Pakanka maldoje atverti širdį, truputį patraukti nuo širdies angos akmenį ir įsileisti Jėzaus šviesą. Pakanka kviesti: „Ateik, Jėzau, į mano baimes, pasakyk ir man: „Drąsos!“. Su Tavimi, Viešpatie, būsime išbandomi, bet neįbauginti. Kad ir koks liūdesys gyvena mumyse, jausime, jog turime viltį, nes su Tavimi kryžius virsta prisikėlimu, nes Tu esi su mumis mūsų naktų tamsoje, esi tikrumas mūsų neužtikrintume, mūsų tylos Žodis, niekas negalės pavogti meilės, kurią Tu jauti mums“, – tęsė popiežius. Tai yra velykinis skelbimas, vilties žinia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.12; 10:00

Antradienį Baltarusijos sveikatos apsaugos ministerija pranešė apie antrąjį paciento, užsikrėtusio koronavirusu, mirties atvejį, pažymėdama, jog tai – preliminarūs duomenys.
 
„Užregistruotas antrasis pagyvenusio paciento mirties atvejis. Jis sirgo įvairiomis chroniškomis ligomis, kurias, preliminariais duomenimis, sukomplikavo koronavirusinė infekcija“, – sakoma pranešime.
 
Žinybos atstovai informavo, kad Baltarusijoje iki šiol atlikti 32 tūkstančiai testų dėl koronaviruso. Bet bendro infekuotųjų skaičiaus jie nenurodė.
 
Antradienį buvo pranešta, kad Baltarusijoje užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius išaugo iki 163. Tą pačią dieną buvo sužinota, kad Vitebske mirė pirmasis koronavirusu užsikrėtęs žmogus.
 
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugiau kaip 160 šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija.
 
Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė per 850 tūkstančių žmonių, daugiau kaip 42 tūkstančiai infekuotųjų mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.01; 14:30

Nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 mirė Jungtinės Karalystės (JK) ambasadoriaus Vengrijoje pavaduotojas, vos 37-erių metų amžiaus Stevenas Dickas, paskelbė JK vyriausybė.
 
Pasak vyriausybės, diplomatas mirė antradienį.
 
JK užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas išreiškė užuojautą S. Dicko artimiesiems ir draugams.
 
„Stevenas buvo pasišventęs diplomatas, kuris atsidavęs kompetentingai atstovavo savo šaliai, – pranešime teigė D. Raabas. – Jo gedės visi, kurie jį pažinojo ir su juo dirbo.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.26; 05:47

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Būtis yra ne mažiau didingai rimtas išbandymas nei mirtis.

Žinia, mirtyje sustoja laikas, taigi negalima būtų sakyti, kad pasimirė žmogelis su vakarykštės dienos nuolaida ar rytojaus sąskaita.

Taip pat ir būtis yra nedali laike, kaip ir erdvėje. Nėra būties vakarykštės dienos ar būties rytojaus. Kaip sako Parmenidas, būtis yra visa iš karto kaip tobulai išreikšta pilnatvė, įpareigojanti kažką padaryti dabar, nenukeliant užduoties komplikuotumo į „vakar“ ar „rytoj“. 

Niekas nenorėtų gauti tokį atlyginimą už savo darbą, kokį Karalienė siūlė Alisai: šaukštą uogienės vakar ir šaukštą uogienės rytoj, bet niekados – dabar, tačiau lenktyniaujame su laiku, bandydami pasivyti vakarykščią dieną ir pralenkti  rytojų.

Istoriniu  požiūriu svarbus dalykas yra praeities pamokos ir ateities lūkesčiai (nepadaryti darbai pasiveja, o nepamatuoti lūkesčiai prislegia, priverčia prabuksuoti), tačiau ontologiniu požiūriu gaisrą reikia gesinti dabar, o ne vakar ar rytoj.

Ąžuolo mirtis. Slaptai.lt nuotr.

Nedalumo stichija yra būtis, o pasidauginimo stichija – virusinis užkratas.

Mirties karantinas nepadaugina būties, o būties garantija neatšaukia mirties.

Dabar didžiausia veidmainystė būtų, pasinaudojus proga, be leidimo stoti į besirikiuojančią mirties karavano eiseną, tokiu būdu tampant mirties kontrabandininku. Tokius gudručius pažįstu, ne vieną esu sutikęs, kai žmogus jaučiasi pavargęs gyventi, bet tempia savo dienas, sukandęs dantis, bijodamas net įsivaizduoti tai, kokį vargelį galėtų užtraukti jo paskutinio kvapo išleidimas artimiesiems, privalėsiančiais pasirūpinti – kur padėti jo kūną po mirties? Jeigu galėtum spragtelėdamas pirštais pranykti be jokio pėdsako, viskas būtų daug paprasčiau, ar ne?

O dabar, baisu net pagalvoti, kokia sumaištis gali kilti ir organizaciniai rūpesčiai pristoti dėl iš esmės niekam nereikalingo mirusio kūno. Nesmagiai nuteikia, net nupurto mintis, kad į tavo šermenis būtinai atsivilks didžiausias neprietelius, kuriam pagal paprotinę teisę bus leista stebėti tavo ontologinį pralaimėjimą, išstatytą viešai.

Todėl pandemijų metu gali pasitaikyti ir tokių, kurie pabandys įsimaišyti į mirusiųjų minią nelegaliai, puoselėdami viltį būti palaidotiems anonimiškai masiniame kape valstybės sąskaita. Tačiau jiems neišdegs, mes, budrieji, to neprileisim. Niekam nebus leista pasprukti, neatidavus visos skolos būčiai.

Prie kapinaičių. Slaptai.lt nuotr.

Paradoksaliai tariant, mirtis paryškina būtį, o būna ir taip, kad būtis prisijaukina mirtį. Tačiau į parmenidiškai dėliojamą būtį būtų galimą pažiūrėti dar ir taip, kad dabar, būties pilnaties metu, daug kartų atidėliojęs savo ketinimus  jaunuolis tiesiog privalo pasipiršti savo išrinktajai. Mes to tikimės, nes kito karto gali nelikti. Kad ir kaip ten būtų, nenoriu įtikinti tūlo piliečio, jog niekas nenukentėtų, jeigu pirmoji jaunųjų naktis įvyktų nuotoliniu būdu.

Apskritai karantino laikas yra pasitikrinimas, ar mes, užsidarę savo narveliuose, pradedam pasiilgti tų žmonių, su kuriais anksčiau dažnai prasilenkdavome.

Demokritas yra sakęs, kad jeigu tarpinė erdvė būtų neužkrauta, mes lengvai galėtume matyti tai, kaip mėnulio paviršiuje ropoja skruzdė.

Tačiau dabar aktualesniu lieka klausimas – ar Demokritas sugebėtų matyti ir tai – ant kokių paviršių tupia ir tupia, tupia ir tupia tie virusai, – jeigu tarpinė erdvė būtų neužkrauta…

(Bus daugiau)

2020.03.25; 15:00

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informavo apie pirmąją koronaviruso auką šalyje.
 
Asmuo penktadienį pristatytas į Ukmergės ligoninės skubios pagalbos skyrių, kur netrukus mirė. Diagnozė patvirtinta po paciento mirties. Mirusysis priklausė rizikos grupei, skelbiama SAM pranešime.
 
„Su liūdesiu pranešu, kad nuo naujojo koronaviruso Lietuvoje mirė pirmasis žmogus. Reiškiame nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems“, – sako A. Veryga.
 
Premjeras Saulius Skvernelis netrukus išplatino užuojautos pranešimą ir paragino tautiečius nepasiduoti baimei.
 
„Reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, giminėms, artimiesiems. Šią skausmo valandą mes visi su Jumis. Kiekvienas iš mūsų, taip pat ir aš, slapčia širdyse tikėjomės, kad taip nenutiks… Iš visos širdies dėkoju medikams ir kitiems žmonėms, kurie atidavė visas jėgas gydymo procese. Gaila, kad to nepakako“, – sakoma premjero užuojautoje.
 
S. Skvernelis taip pat kreipėsi į Lietuvos žmonės, ragindamas nenuleisti rankų bei nepasiduoti baimei.
 
„Patikėkite: mūsų medikai yra pilnai pasiruošę suteikti visokeriopą pagalbą tiek užsikrėtusiems koronavirusu, tiek sergantiems kitomis ligomis. Kiekvienam iš mūsų. Jie padarys viską, ką tik gali. Dėl kiekvieno iš mūsų. Saugokime vieni kitus, laikykimės specialistų rekomendacijų ir išlikime susitelkę. Tai vienintelis kelias. Tik visi kartu, drauge, susitelkę galime laimėti šią kovą“ – teigė premjeras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.21; 00:30

Mirtis. Stop. Slaptai.lt nuotr.

Koronavirusas Italijoje jau pražudė daugiau žmonių nei Kinijoje. Italija tapo šalimi, kurioje fiksuota daugiausiai pasaulyje oficialių mirties atvejų.
 
Iki šiol virusas nusinešė 3 405 žmonių gyvybes, ketvirtadienį Romoje pranešė Civilinė apsauga.
 
Tačiau kiek oficiali statistika Kinijoje atspindi tikrąją padėtį ir kokie čia yra tikrieji skaičiai, nežinoma. Kinija keliskart keitė infekcijų skaičiavimo metodika. Manoma, kad tikrieji skaičiai didesni ir Italijoje.
 
Kinija vis dar kasdien praneša apie naujus mirties atvejus. Oficialiais ketvirtadienio duomenimis, mirusiųjų padaugėjo dar aštuoniais iki 3 245. Iš viso žemyninėje Kinijoje užregistruoti 80 928 infekuotieji, daugiau kaip 66 000 jų pasveiko.
 
Italijoje infekuotųjų skaičius jau siekia per 41 000. Diena anksčiau jų buvo 35 700. Mirusiųjų skaičius Italijoje per parą išaugo 427.
 
Mirusiųjų skaičius Italijoje, lyginant su infekuotųjų, yra neįprastai didelis. Tai gali lemti kelios priežastys. Čia gyvenimo trukmė yra viena ilgiausių pasaulyje. Be to, seneliai su vaikais ir anūkais neretai gyvena vienuose namuose. Dėl to užsikrėtimo pavojus yra didesnis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.20; 00:30

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Jau ruošiausi po truputėlį numirti, bet staiga nusprendžiau palaukti, pamatęs, kad prie mirties slenksčio, prasidėjus neįtikėtinų užmojų pandemijai, grūdasi tokia daugybė žmonių, dabar – dešimtimis tūkstančių, o netrukus tikriausiai bus ir milijonai, su puikia perspektyva viso pasaulio miruoliams dar labiau pasidauginti. O aš sakau sau: nebūsiu mados auka, nesiruošiu čia beždžioniauti, sekti įtartinu pavyzdžiu.

Visados jaučiau pasibjaurėjimą miniomis, užkemšančiomis praėjimus, taigi ir dabar nesiruošiu grūstis per prievartą, užbėgant į priekį kitiems, galbūt labiau nusipelniusiems, pagalvojęs, kad reikėtų, niekur nebeskubant, kažkur užkulisiuose pralaukti didžiojo subruzdimo metą, pasižiūrėti, kas iš to galiausiai išeis. Ar tai jau būtų galima pavadinti gyvenimo geismu, prisimenant senos teorijos įrodinėjimus, kad mirties artumas pažadina libido kompleksus arba bent užaštrina fiziologinius įspūdžius? Kažin kažin… Greičiau čia tave suturi iš buvusios puikybės likęs kuklutis noras taip paprastai nepasiduoti skubėjimo manijai (dabar prisiminiau, kad jaunystėje esu išleidęs eilėraštukų knygutę, pavadinimu „Nubalnotos sraigės“, tačiau neprisimenu, nors užmušk, apie ką ten buvo vograujama), iš pašalinio stebėtojo pasijos likęs mechaninis įprotis fokusuoti dėmesį į finalines kažkada prasidėjusių procesų scenas, antrąją prigimtimi tapęs pripratimas palaukti, uždelsti, jeigu to reikalauja įvykių seka. Tačiau to toli gražu negalima pavadinti atgimstančiu gyvenimo geismu.

Kita vertus, bjaurus vidinis balsas (reikėtų jam kada nors patrumpinti liežuvį) kužda, kad ir tavo kieme stovi pakinkyta mirties karieta, taigi net ir dirbtinai užtęstos pauzės, gudraujančios sąmonės delsimas negali pakeisti likimo.

Atsargiai – pavojinga teritorija. Slaptai.lt nuotr.

Praeitą kartą citavau Tomą Maną, sakiusį, kad liga gali pažeminti, bet gali ir išaukštinti žmogų https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-koronaviruso-dienorasciai-benelaukiant-ligos-protrukio-i/. Ką čia daug slėpti, prieš keletą metų susirgau onkologine liga, vėžys buvo stipriai pasivaręs į priekį. Gydymas, jeigu galima būtų taip pasakyti, buvo sėkmingas, be didesnių liekamų pasekmių, taigi nesijaučiu nei labai pažemintas, nei juolab išaukštintas tos neretai mirtina vadinamos ligos. Kas be ko, apie sėkmę čia turėtume kalbėti tik labai sąlygine prasme, gerai suprantant tikrą dalykų padėtį, kad, dabar atstatęs savo gyvybines funkcijas, kūnas tebelieka užminuotas, su tiksinčia  bomba po užpakaliu. Be visa ko kito, nuo tada likau pats įsižeidęs ant savo kūno (dėl  didesnio konceptualumo čia privalau neišgirsti kalbos kultūros reikalavimų, drąsiai sakydamas „ant kūno“), neišsižadėdamas tolimojo giminystės laipsnio su savo kūnu, bet nevengdamas ir tretiravimo, laikydamas jį nevispročiu, debilu, štai tokiu, į silpnaprotystę linkusiu giminaičiu, kurį, nori to, ar nenori, reikia prižiūrėti. Savo kūnui leidžiu savarankiškai įsimaišyti į minią, eiti pas merga, kartas nuo karto suteikiu progą pavedžioti mano šunį, bet labiau reikšmingų darbų nepatikiu.

O dabar papasakosiu apie atvejį,  kai kūnas gali pažeminti sielą, nuvilti net didžiausią optimistą iki pasąmonės gelmių. Na, iš tiesų, vėžys buvo tik kažkas panašaus į ilgai neužtrukusią slogą, palyginus su tais vargais ir neišbrendamais kančių keliais, kai, pasveikimo iš didelės rizikos ligos paskatintas, nusprendžiau susitaisyti dar ir dantis vienoje odontologine klinka pasivadinusia licenzijuotoje įstaigoje  Kaune, peršokdamas, jeigu leisite taip pasakyti, nuo onkologijos prie odontologijos.

Būdamas gudriu po laiko, privalau visus perspėti, kad, iškilus reikalui taisyti dantis, visų pirma privalu susirinkti detalią informaciją apie paslaugos teikėją. Įsivaizduoju, kad būna odontologinių klinikų, kultivuojančių įsitikinimą, kad reputacija yra  vienas iš verslo sėkmingumo principų, tačiau, kaip išaiškėjo, dar yra ir tokių odontologinėmis klinikomis besivadinančių verslo įmonių, kurios išsilaiko, uždirba pinigus juodosios chaltūros, kitaip nepasakysi, būdu. Kaip atrodo, net ir tokių kaip antruoju atveju klinikų savininkai taikstosi su nusistovėjusia apgaulės praktika, nes pasamdyti chaltūros meistrą kainuoja pigiau nei dorą žmogų, – anie patys užsikala sau pinigą, nesilaikydami darbo etikos ir sukčiaudami su medžiagomis, o iš kitos pusės, kad ir kaip ten būtų, toks sukčius taip pat ilgiau ar trumpiau kuria pridėtinę vertę, pildo įmonės kasą.

Aš pasirinkau arčiausiai mano namų įsikūrusią kliniką, čia už suteiktas odontologines paslaugas sumokėjęs 10 tūkstančių eurų. Gaila ne pinigų, iš esmės išmestų į balą, o sveikatos, nors susiskolinti iš visų pašalių ir sumokėti chaltūros meistrams pinigai nėra jau tokie maži, kaip galėtų atrodyti turtingam pižonui (perspėju, kad šiame žodyje rašosi „ž“, o ne „z“ raidė), prilygsta mano 1,5 metų atlyginimui. Vis tik kartais pagaunu save galvojant, kad būčiau sumokėjęs tuos 10 tūkstančių tam geradariui, kuris būtų perspėjęs iš tolo apeiti man dideles nelaimes, skausmus, veido užtirpimus, daugiakartinius įdėtų įtaisų lūžimus, ištrupėjimus, skilimus, užtraukusią kliniką, – bala nematė tų paslaugų, suteiktų norint pasigerinti išvaizdą.

Laikrodis, skaičiuojantis gyvenimo minutes. Slaptai.lt fotografija

Tikriausia skaitytojas jau nerimauja, skubėdamas pasakyti, kad Lietuvoje yra numatytos ir tiksliai aprašytos procedūros – kaip aptartu čia apgaulės atveju būtų galima ieškoti tiesos ir žalos atlyginimo? Tokia iš tiesų yra graži teorija, o praktiškai visi nukentėję nuo odontologijos sukčių žmonės nieko nelaimi, net įsipainiodami į ilgai trunkančius teismo procesus. Už chaltūros meistrų ir odontologijos sukčių interesus visados kaip mūras stoja vadinamieji Odontologų rūmai!

Lietuvoje yra bent trys lobistinės organizacijos, kurios gina grupinius interesus, neretai pažeisdamos teisėtus didžiosios piliečių dalies lūkesčius. Tai – Lietuvos bankų asociacija, Lietuvos Antstolių rūmai ir jau minėtas Lietuvos respublikos Odontologų rūmų susivienijimas.

Patikėkite, žinau, ką sakau, ne vieną valandą praleidau studijuodamas man prieinamas bylas, kylančias dėl pacientų skundų ir pretenzijų  nekokybiškai savo darbą atlikusiems odontologams (kaip jau užsiminiau anksčiau, tokiais atvejais paprastai laimi dantistas su samdomų pagalbininkų būriu sugebantis užkalbėti teisėsaugai dantį). Susikaupė visas segtuvas medžiagos su neįtikėtinų faktų krūvos registravimu, todėl pats laikas būtų viešai pasižadėti, kad anksčiau ar vėliau pateiksiu skaitytojo dėmesiui dokumentinę-meninę apybraižą, pavadinimu „Odontologijos rūmai“.

Švenčiant Kovo11-osios trisdešimtmetį, prezidentas Gitanas Nausėda viename iš savo pasisakymų konstatavo faktą, kad per šį laikotarpį Lietuvą pasiekė neįtikėtinų laimėjimų, užkopė į dideles aukštumas. Žinia, didžiausias iškovojimas yra pati nepriklausomybė, o garbingo jubiliejau proga tiesiog būtina pasidžiaugti, paminėti gražius dalykus, tačiau stojus kasdienybei nėra kur padėti akių, matant, kad kai kurios mūsų gyvenimo sferos yra visiškai pašvinkusios kaip akį rėžiantis disonansas garbingam nepriklausomos Lietuvos vardui. Toks pašvinkimas didesne ar mažesne dalimi prasimuša apskritai lietuviško tipo medicinoje, o ypač stipriai privačių odontologijos klinikų sferoje.

Ramybės oazė. Slaptai.lt nuotr.

Koronaviruso siautėjimo metu Lietuvos vyriausybė priėmė daug radikalių sprendimų, neįsivaizduotinų normaliomis gyvenimo sąlygomis. Savo ruožtu aš siūlau mūsų Vyriausybei priimti  dar ir tokį nutarimą, kad už odontologines paslaugas ugdymo sferos darbuotojams visą kainą sumoka valstybė, įpareigotoms institucijoms tikrinant atliekamų paslaugos darbų kokybę, žiūrint, kad valstybės pinigai nebūtų paleisti vėjais. Ar ne per daug noriu, savo gerosios valstybės įsivaizdavime išskirdamas vieną žmonių grupę?  

Dantys nėra tik įkandimo priemonė, net jeigu įsivaizduojame tai, kaip malonu švelniai dantimis sukąsti moters krūties spenelį ar nešvelniai įkąsti savo priešininkui į galvą.

Taip pat dantys nėra tik valgymo priemonė. Mokytojui, dėstytojui, apskritai paskaitininkui dantys yra darbo priemonė. Jeigu netikite, pabandykite įsivaizduoti, kad net I.Kanto nesiklausytų studentai ar mokiniai, jeigu didysis mąstytojai kreiptųsi į auditoriją, rodydamas visiems savo išpuvusius dantis…

(Bus daugiau)

2020.03.19; 14:35

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Belaukiant arba, tiksliau tariant, nelaukiant, baiminantis koronaviruso sukeltų mirtinų komplikacijų paplitimo galimybės, labiausiai neramina faktas, kad Lietuvoje registruotų viruso užkrėstųjų skaičius yra žadinantis nusiraminimo nuotaikas, nepalyginamai, kelis ar net keliolika kartų mažesnis nei aplinkinėse šalyje. Kai kas iš valdžios vyrų jau paskubėjo girtis, kad neva epidemija mūsų padangėje buvo sutramdyta pradinėje stadijoje dėl laiku įdiegtų prevencinių priemonių, pirmiesiems iš regiono šalių paskelbusiems ekstremalią padėtį.

Kaip nesunku nuspėti, užkalbėjimais, garsiais pareiškimais ar skelbimais iš tribūnų pandemijos nesuvaldysi. Kita vertus, plika akimis matosi, kad labiausiai atsilikusiose pasaulio šalyse dabar nurodomas užsikrėtusių skaičius yra dar mažesnis nei Lietuvoje, kaip atrodo, dėl tos aplinkybės, jog čia nėra tarptautine patirtimi pagrįstos viruso paplitimo tyrimų metodikos ir būtinos tokiems tyrimams išplėtoti infrastruktūros.

Kas be ko, pagal ekonominį ir socialinį išsivystymą Lietuvos nė iš tolo nebūtų galima priskirti prie tokio pobūdžio šalių, tačiau mus lydi panašus neadekvatumo tikrai dalykų padėčiai rezultatas dėl nedovanotino moralinio valdžios atsilikimo, draudžiant platesnį žmonių patikrinimą, tiriant dėl užkrato tik grįžtančius iš užsienio šalių, akivaizdžiai karščiuojančius, su daugiau ar mažiau aiškiomis ligos indikacijomis mūsų piliečius.  

Taigi kaip kraupus pasityčiojimas dabar skamba tarnybų pranešimai, kad visi Lietuvoje nustatyti užkrato atvejai yra įvežtiniai, kai kitoms gyventojų kategorijomis priklausantys individai, trakime, visų pirma žmonės, kurie pastaruoju metu nebuvo išvykę už šalies ribų, yra netiriami, kvalifikuojant jų negalavimus be nuodugnesnio tyrimo kaip gripo pasireiškimo atvejus. Labai tikėtina, kad ir sėsliųjų šalies gyventojų, užsikrėtusių virusu, mirtys bus paslepiamos po mirčių nuo gripo statistika.

Norint teisėtai pasitikrinti mūsų šalyje dėl užsikrėtimo koronavirusu galimybės, reikėtų specialiai išvykti iš šalies ir grįžti paknopstomis, nieko nelaukus, namo, bet ir to dabar neįmanoma padaryti dėl staiga užsidariusių sienų.

Nuvirtęs medis. Slaptai.lt fotografija

Galimas daiktas, kad iki to momento, kol šis straipsnelis bus išspausdintas, tyrimo nuo užkrato galimybės bus žymiai praplėstos ir mūsų padangėje, tačiau nekyla jokių abejonių dėl to, kad palankiausias laikas pandemijos sutramdymui Lietuvoje yra pražiopsotas. Dar kartą noriu patikinti, kad taip atsitiko ne dėl išteklių trūkumo ar kažkokių techninio pobūdžio trikdžių, o dėl kai kurių mūsų politinės valdžios kapitonų moralinio nususimo, paprasčiausiojo padorumo deficito, vaizduotės negalios.

Aurelijus Veryga, užuominomis lipdomomis ant užuominų, arba beveik jau atviru tekstu yra paaiškinęs, kad ne visi, norintys išsitirti dėl koronaviruso užkrato, turės tokią galimybę jau vien dėl tos ribojančios aplinkybės, kad pirmasis valdžios rūpestis yra gydytojų gerovė, komfortinės jų darbo sąlygos, socialinės garantijos ir – neduokDie! –  totalinė apsauga nuo mirtinomis komplikacijomis galinčio tapti viruso užkrato pavojaus, iškylančio patiems medicinos darbuotojams.

Kiekviena profesija yra susieta su savitu profesinės rizikos bagažu, – troleibuso vairuotojas, gaisrininkas, mokytojas, išminuotojas, kaip ir gydytojas, vykdydami savo profesinę pareigą, didesniu ar mažesniu laipsniu rizikuoja, gali papulti į nepavydėtiną situaciją. Nepradėsiu dabar diskusijos klausimu, kas rizikuoja daugiau, o kas – mažiau, atkreipdamas dėmesį tik į tai, kad labiausiai apgailėtinas profesijos išniekinimas prasideda tada, kai ribinėse situacijose nešvankiai gudrauti pradeda patys profesionalai, siekdami profesinės rizikos koeficientą sumažinti visuomenės saugumo sąskaita.

Dabar atlikime mintinį eksperimentą, pabandydami įsivaizduoti tai, kokia dalis stojančiųjų į Lietuvos sveikatos mokslų universitetus ar medicininio profilio fakultetus renkasi šią profesiją dėl noro padėti kenčiantiesiems, iš anksto įsitikinę, kad nepabūgs užstatyti savo kailio didžiųjų išbandymų metu, prasidėjus pasaulinei pandemijai ar pan. Kaip atrodo bent man, Lietuvoje 99% stojančiųjų į medicinos universitetus tokias studijas renkasi puoselėdami planus prie atlyginimo prisidurti keleriopai daugiau gaunamų iš pacientų kyšių ar dovanėlių pavidalu. Tai be visa ko kito reiškia, kad Lietuvoje sveikatos sistema yra supuvusi iki paskutinio siūlo galelio, apkrėsta puvėsiu dar įsčiose, paliesta nešvankumo viruso dar embriono stadijoje.

Krėslas. Slaptai.lt nuotr.

Kyšininkavimo viruso užkratas lietuviško tipo sveikatos apsaugos sistemoje su čia įsivyravusia supuvimo subkultūra yra visus šalies piliečius žeminanti situacija, tačiau tokių išbandymų kaip koronaviruso sukeltos pandemijos išplitimas metu moralinio kolapso medicinos sferoje padėtis jau gali būti prilyginta pavojingai padėtai ir greitėjančiu ritmu tiksinčiai minai po šalies pamatais.

Kokio pažeminimo tikisi, gali baugintis žmogaus, susidūręs su lietuviška medicina, geriausiai iliustruoja Kęstučio Navako, iškilaus Lietuvos poeto, apsisprendimas greičiau rinktis mirtį nei Lietuvos gydytojų pagalbą, padedant įveikti eilinį negalavimą.

Andai Vytenis Andriukaitis bandė pasukti Lietuvoje vyraujančią sveikatos apsaugos sistemą moralinio sveikatinimo keliu, tačiau su  A. Verygos atėjimu viskas grįžo į senąją vagą, atsitiesė su atsilaisvinusios nuo suspaudimo spyruoklės jėga.

Moralas toks: svarbu iš anksto žinoti, kad kažin ar dabar ištikusių pandemijos negandų metu mums labai padės esama Lietuvoje sveikatos apsaugos sistema, greičiau reikės gelbėtis kiekvienam atskirai savo rizika arba bičiuliškai tarpininkaujant vienas kitam, nepuoselėjant didelių vilčių dėl lietuviško kirpimo gydytojų geranoriškumo ir pasiryžimo aukotis visų labui!

(Bus daugiau)

2020.03.17; 07:42

Prancūzijoje mirė naujuoju koronavirusu užsikrėtęs turistas iš Kinijos – tai pirmasis mirties atvejis Europoje, praneša BBC.
 
Pasak Prancūzijos sveikatos ministrės Agnès Buzyn, mirė 80-metė moteris iš Hubėjaus provincijos Kinijoje.
 
Į Prancūziją ji atvyko sausio 16 d. Po devynių dienų ji buvo atskirta specialioje ligoninėje įrengtoje palatoje.
 
Anksčiau pranešta tik apie tris mirtis už žemyninės Kinijos ribų – Honkonge, Filipinuose ir Japonijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.16; 10:12

JAV pradėjo rengti sankcijas prieš Iraką, kurio parlamentas priėmė rezoliuciją dėl užsienio kariuomenės išvedimo iš šalies. Tai pirmadienio vakarą pranešė laikraštis „The Washington Post“, remdamasis neįvardytais Amerikos administracijos atstovais.
 
Be kita ko, svarstoma galimybė uždrausti JAV kompanijoms dirbti su Irako verslininkais. Sekmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino Bagdadui ekonominėmis priemonėmis, jei šis priešiškai elgsis Amerikos atžvilgiu.
 
Sankcijų taikymo atveju pagrindinį vaidmenį atliks Baltieji rūmai ir Iždo departamentas. „Tokie žingsniai bus labai neįprasti veiksmai prieš sąjungininką, kurį JAV rėmė beveik 20 metų ir dėl kurio išleido šimtus milijardų dolerių“, – pažymi leidinys. Bet šie svarstymai yra preliminarūs, ir dar neaišku, ar priemonės bus realizuotos. Pasak vieno iš šaltinių, Vašingtonas ketina šiek tiek palaukti, kad pamatytų, ar Bagdadas neapsiribos pareiškimais.
 
„Kai kurie ekspertai mano, jog bus sunku, o gal ir neįmanoma imtis sankcijų nepakenkiant Jungtinių Valstijų interesams“, – rašo leidinys.
Sekmadienį Irako parlamentas skubiai sušauktame posėdyje priėmė rezoliuciją, kuria įpareigojo vyriausybę padaryti galą užsienio kariniam buvimui šalyje ir nutraukti darbą pagal saugumą susitarimą, sudarytą su tarptautinės antiteroristinės koalicijos pajėgomis. Dokumentas buvo priimtas esant kvorumui, bet nedalyvaujant sunitų ir kurdų frakcijoms.
 
Posėdis vyko smarkiai padidėjus įtampai šalyje po kelių JAV smūgių Irako teritorijai. Sausio 3 d. Pentagonas pranešė surengęs ataką Bagdado oro uosto rajone, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis.
 
Amerikos karinės žinybos spaudos tarnyba taip pat informavo, kad šis smūgis buvo smogtas Jungtinių Valstijų prezidento D. Trumpo įsakymu.
 
Irano aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pareiškė padarysiant visa, kad būtų atkeršyta už Q. Suleimanio mirtį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.07; 11:00

Grasinimais Jungtinėms Valstijoms Irane prasidėjo kelias dienas truksiančios gedulo iškilmės, skirtos pagerbti per JAV bepiločio ataką Irake nukautą aukštą Irano generolą Qasemą Soleimanį. Į iškilmes pietvakariniame Ahvazo mieste susirinko tūkstančiai juodais rūbais vilkinčių iraniečių, kurie skandavo „Mirtis Amerikai“. Įtakingo generolo palaikai ankstyvą rytą buvo atgabenti į Ahvazą. Vakare kūnas bus perkeltas į sostinę Teheraną.
 
Pasak Irano naujienų agentūros „Isna“, žmonių minia susibūrė Molavio aikštėje. Televizija rodė verkiančius vyrus ir moteris, kurie skambant šiitiškoms gedulo giesmėms mušėsi sau į krūtinę. Daugelis laikė rankose Irano nacionalinių spalvų vėliavas ir nukauto generolo nuotraukas.
 
Aikštė ir aplinkinės gatvės buvo sausakimšos žmonių, rodė iš oro daryti vaizdai. Tarp susirinkusiųjų buvo vaikų, jaunuolių, karo su Iraku devintajame dešimtmetyje veteranų.
 
Q. Suleimanio kūnas į Ahvazą buvo atgabentas su dar penkių Irano revoliucinės gvardijos narių palaikais. Čia atvežtas ir nukauto Irako kovotojų lyderio Abu Mehdžio al-Muhandžio kūnas.
 
Irano parlamente Teherane parlamentarai kelioms minutėms nutraukė posėdį ir šaukė „Mirtis Amerikai“. Parlamento pirmininkas Ali Larijanis sakė: „Trumpai, klausykis, tai iraniečių tautos balsas“.
 
Q. Soleimanis antradienį bus palaidotas gimtajame Kermano mieste. Prieš tai keliuose Irano miestuose, įskaitant sostinę Teheraną, vyks gedulo ceremonijos. Planuojama, kad pirmadienį prie generolo kūno melsis Irano dvasinis lyderis ajatola Ali Khamenėjus. Tada palaikai dar vienai ceremonijai bus nugabenti į šventą Kumo miestą.
 
Q. Soleimanis buvo nukautas penktadienio rytą netoli Bagdado oro uosto per JAV bepiločio ataką, kurią surengti nurodė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jis Irano generolą pavadino „teroristu Nr. 1“ pasaulyje. Q. Soleimanis esą planavo netrukus surengti išpuolį prieš JAV piliečius Irake.
 
Q. Soleimanis buvo vienas įtakingiausių savo šalies kariškių ir liūdnai pagarsėjusių „Al Kudso“ pajėgų, priklausančių Irano revoliucinei gvardijai, vadovas. Vadovybė Teherane paskelbė apie „didelį kerštą“ dėl generolo žūties.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.05; 18:08