Du žmonės, tarp jų – vienas vaikas, žuvo, o dar 16, kurių dauguma – jaunesniųjų klasių moksleivės, buvo sužeisti antradienį Japonijos Kavasakio mieste, kur peiliais ginkluotas vyras užpuolė grupę moksleivių ir suaugusiųjų.
 
Kaip pranešė miesto policija, pats užpuolikas – daugiau kaip 50 metų vyras – peiliu sužeidė save į kaklą ir mirė ligoninėje, taip ir neatgavęs sąmonės.
Incidentas įvyko autobusų stotelėje nedideliame parke Kavasakio mieste netoli Tokijo. Dviem peiliais ginkluotas vyras užpuolė autobuso laukusius moksleivius ir suaugusiuosius. Naujausiais duomenimis, užpuoliko aukomis tapo vienas suaugęs žmogus ir vienas vaikas. Dar trys šešerių metų amžiaus mergaitės ir 40 metų moteris yra labai sunkios būklės.
 
Japonijos pareigūnai aiškinasi tragedijos aplinkybes, gydytojai kovoja dėl nukentėjusiųjų gyvybės. Dėl šio incidento švietimo, kultūros, sporto, mokslo ir technologijų ministras Masahikas Shibayama pažadėjo sugriežtinti švietimo įstaigų ir mokyklinių maršrutų apsaugą. Savo ruožtu Japonijos vyriausybė taip pat pažadėjo padaryti visa, kad užtikrintų moksleivių saugumą tiek pačiose mokyklose, tiek pakeliui į jas.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris šiuo metu yra Japonijoje su vizitu, pareiškė užuojautą dėl incidento Kavasakyje. „Noriu pareikšti užuojautą visiems nukentėjusiesiems ir jų šeimoms. Amerikiečių tauta liūdi kartu su japonų tauta“, sakė D. Trumpas, lankydamasis viename iš didžiausių Japonijos karinių jūrų pajėgų laivų – lėktuvnešyje „Kaga“ – Jokosukos bazėje.
 
Užpuoliko motyvai kol kas nežinomi. Visos nukentėjusiosios – vienos iš privačių mokyklų moksleivės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.28; 06:00

Vytauto Visocko nuotraukos

2017-09-01

Įstatymas, draudžiantis mušti vaikus, tik gaisro gesinimas. O kokios to gaisro priežastys? Ar išvengsime naujų gaisrų, jeigu nepanaikinsime priežasčių? Jokiu būdu. 

Vytautas Visockas. Slaptai.lt nuotr.

Deja, priežastys labai sunkiai pašalinamos, jų daug. Mergina, moteris pasidarė vaiką. Tėvas arba nežinomas, arba su ja nė negyveno, nebuvo susituokę. Nieko nuostabaus, dabar taip madinga. Tokia moteris gal nė nepagalvojo, kad jos vaikui bus žymiai blogiau be tėvo.

Vienai motinai irgi ilgainiui gyvenimas apkarsta. Kelyje pasitaiko buvęs tiuremščikas, šiek tiek girtuoklis, šiek tiek narkomanas, bet mokantis įtikti, susukti vienišai mamai galvą. Beje, esu dirbęs su nusikaltėliais, žinau, kad moterims jie – kaip drugeliams liepsna, vilioja, nors tu ką.

Vaikas jau turi tėtį, kurio dažniausiai ne tik nemyli, bet net nekenčia. Mano žmona augo su patėviu. Niekada jis jos nemušė, bet mylimas nebuvo. Mergaitė nuolat jam be priežasties prieštaraudavo, demonstratyviai ant stalo pasidėdavo žuvusio tėvo portretą, visaip kitaip primindavo, kad jis jai svetimas, nemielas. Šiuo atveju tragedija neįvyko, patėviui užteko savitvardos, išminties.

Kėdainių berniuko patėviui – neužteko. Čia visai kita istorija. Berniuko nelaimei, jo motina jam padovanojo gyvenimo suluošintą, alkoholio ir narkotikų sužalotą patėvį.

Kaip jūs, valdžios žmonės, vaikų gynėjai pašalinsite šitą priežastį?! Paskenduolių laikai seniai praėjo, bet ar vaikams nuo to geriau? Retas jaunas vyras, reta jauna moteris gyvena su pirmąja arba pirmuoju. Vienas mokyklos laikų draugas, sutiktas gatvėje, iš tolo man šaukia: „Ar vis dar su ta pačia gyveni?“ Gėda prisipažinti – su ta pačia.

Tai tik viena gaisrų, kuriuose nukenčia, žūsta vaikai, priežastis. Kiti laikai, kiti papročiai, labai nepalankūs vaikams. Moteris – ne vergė, ji nori dirbti, pramogauti, keliauti, o vaikas – našta. Bandau įsivaizduoti ateitį po kelių dešimčių metų. Vos gimusius kūdikius prižiūrės, auklės robotai, moters rankos bus visai atrištos. Ir jokio smurto, jokio pliaukštelėjimo per užpakaliuką, kai mažylis nežinia ko rėkia iki pamėlynavimo. Robotas bus kantrus ir išmintingas.

Tačiau nėštumas, ypač gimdymas, – irgi menkas malonumas. Todėl ilgainiui moteris bus išvaduota ir nuo šios naštos: vaikus pradėsime ir devynis mėnesius auginsime mėgintuvėlyje. O paskui, iki pilnametystės, gal kokiame žmonių auginimo kombinate, pagal specialias mokymo ir auklėjimo programas.

Dabar labai peikiami mano jaunystės laikai, kai valdžia nebaudė, nepersekiojo tėvų už tai, kad dažnuose namuose matomoje vietoje ant sienos kabodavo diržiukas. Dabar už tokį nusižengimą persekios ir baus, jeigu socialiniai darbuotojai namuose pamatys šį smurto prieš vaikus įrankį.

Manote, kad esu mušeikų šalininas? Jokiu būdu. Kiek žinau, mano senelis niekada nemušė mano Tėvo (20-ojo amžiaus pradžioje!), mano Tėvas niekada nemušė manęs, aš niekada nemušiau savo sūnaus. Tada niekas nekalbėjo apie fizinį, psichologinį smurtą, net sąvokų tokių nežinojome. Mano Tėvas manęs nemušė net tada, kai aš balėjoje (praustuvėje) maudomai mažametei seseriai, paprašytas įpilti šilto vandens, ant pečių užpyliau verdančio! Pasekmės buvo baisios: sesuo kelis mėnesius kentėjo fiziškai, o aš ir Tėvai –  psichologiškai, morališkai. Tėvas pasakė: ne vaikas kaltas, jis nesuprato, ką daro. Tokiems tėvams nereikėjo įstatymo, draudžiančio mušti vaikus.

Ar mušdavo mokinius mokytojai? Alytaus mokyklose (pirmojoje ir antrojoje vidurinėse), kuriose mokiausi iki paskutinės klasės, mūsų niekas nė karto nemušė. Net linijuote per delną. Ausį gal kada ir užsukdavo, neprisimenu. Kartais pastatydavo į kampą, bet niekada neliepė atsiklaupti. Išvarydavo iš klasės, kartais – vienai dienai iš mokyklos. Liepdavo neateiti be tėvo. Vyresnių klasių mokiniams už didesnę bausmę tekdavo plikai nusikirpti plaukus.

Tiesa, kartą mokyklos direktorius savo kabinete kelis septintokus vis dėlto mušė diržu. Vienas iš jų buvo prokuroro ar tardytojo sūnus: direktoriui teko pasiieškoti kito darbo. Tas atvejis ypatingas, netipiškas.

Kai kurios mokinių išdaigos dabar man kelia šypseną. Pertraukos metu mokytojo kėdę pakeitėme sulūžusia. Jaunas fizikas sėsdamas atsidūrė ant grindų ir labai supyko. Bet nieko nemušė, net nebandė išsiaiškinti, kas jį taip pažemino (ir tiesiogine prasme).

Tada mes vienus mokytojus labai gerbėme, kitų – prisibijojome, bet ne todėl, kad jie galėtų pakelti prieš mus ranką. Du mokytojus vadinome maloniniu Tėvelio vardu.

Kai šiandien girdžiu, kad mokyklose mokytojai viešai pravardžiuojami necenzūriniais žodžiais, net stumdomi, iš jų tyčiojamasi, su skaudama širdimi turiu pasakyti: šia prasme jūsų mokyklai toli iki mūsų mokyklos, kurią prisimename su meile ir dėkingumu. Nenoriu būti blogas pranašas, tačiau po šios plačiai nuskambėjusios tragedijos smurto prieš vaikus nesumažės, nors įstatymai sugriežtinti. Nes priežasčių – bedarbystės, turtinės nelygybės, alkoholizmo, narkomanijos – sugriežtintais įstatymais nepašalinsi. Serga šeima, serga mokykla, serga visuomenė.

2017.02.07; 08:34

zivile-karevaite

Praėjo metai nuo geriausio projekto jaunimui, kuriame man teko dalyvauti, pavadinimu „Moksleiviai į Vyriausybę“. Nė kiek neperdedu vadindama jį tokiu, o jūs nebandę, negalėsite man paprieštarauti.

Taigi, apie „geriausiąjį“ projektą  mano, šių metų komisijos pirmininkės Živilės, akimis.

Lygiai prieš metus internete atsitiktinai pamačiau „Moksleiviai į vyriausybę 2011“ reklamą. Iki tol apie tokią galimybę atlikti savaitės trukmės praktiką pasirinktoje ministerijoje nebuvau nė girdėjusi. Iš tiesų, net tuo momentu, kai pildžiau anketą, realiai nesupratau, kokią konkurenciją turėsiu praeiti ir kad išvis tokia kaip aš galėčiau ten papulti.

Continue reading „Nepraleisk progos tapti “Moksleiviai į Vyriausybę“ 2012 dalyviu!“

degutiene_irenam

Ar įmanoma su kompiuteriu „bendrauti“ gimtąja kalba? Jei šį klausimą kas nors būtų uždavęs prieš 10 metų, kada kompiuteriai, internetas ir kitos informacinės technologijos žengė pirmuosius tvirtesnius žingsnius Lietuvoje, šio klausimo autorius greičiausiai būtų likęs nesuprastas. Kompiuteris tuomet „kalbėjo“ tik angliškai. Natūralu, kad šitoks „bendravimas“ su technologijomis turėjo pasekmių – lietuvių kalbą netruko praturtinti įvairūs barbarizmai, svetimybės, trumpiniai. 

Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, tai, kad jaunimas elektroninėje terpėje apskritai vengia vartoti lietuviškus rašmenis bei taisyklingą lietuvių kalbą, Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kalbinių technologijų plėtojimu užsiimanti bendrovė „Tilde IT“ ir ryšių su visuomene agentūra Strateginių komunikacijų centras nusprendė moksleivius pakviesti prakalbinti kompiuterį lietuviškai ir paraginti dalyvauti nacionaliniame konkurse „Švari kalba – švari galva“. 

Continue reading „Moksleiviai penktą kartą kalbins kompiuterį lietuviškai“

pozemiai_0

2011 gegužės 10 d. Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos moksleiviai Augustinas Dagelis, Gintarė Matiejūnaitė ir kt. drauge su mokytojais Gražina Kosarieva, Liudmila Šmugurova, Žilvinu Radavičiumi lankėsi turinčioje daugiau nei šešių šimtmečių garbingą istoriją, Vilniaus šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje (toliau – Arkikatedra), susipažino su šios šventovės istorija, aplankė garbių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau- LDK) bei Lenkijos Karalystės (toliau-LK) žmonių –Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro (1460-1506), Lietuvos Didžiojo kunigaikščio bei Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto žmonų- Švenosios Romos imperatoriaus imperatoriaus Ferdinando I  (1503-1564) duktės  Elžbietos Habsburgaitės (1526—1545) ir Barboros Radvilaitės (1520-1551) kapus, šv. Kazimiero (1458-1484) koplyčią.

Continue reading „Sostinės moksleiviai aplankė Arkikatedros požemius“