Klausimai veja klausimus
Darbe dirbančiuosius labiausiai motyvuoja papildomos atostogų dienos. Tą nurodė net 40 proc. darbuotojų, rodo bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo užsakymu atlikta apklausa.
„Akivaizdu, kad papildomos atostogų dienos yra viena iš labiausiai darbuotojus motyvuojančių priemonių, kuri suteikia galimybę daugiau laiko praleisti su artimaisiais, užsiimti mėgstama veikla, daugiau keliauti ar poilsiauti. Įdomu tai, kad šiemet apklausos duomenys parodė, jog didėja įmokų į pensijų fondus populiarumas.
Matome, kad tokios darbdavių iniciatyvos prisideda prie visuomenės finansinio raštingumo sklaidos, vyrų ir moterų pajamų bei būsimos pensijos atotrūkio mažinimo“, – teigė bendrovės Verslo klientų departamento vyresnysis projektų vadovas Konstantinas Vaškevičius.
Apklausoje dalyvavę darbuotojai taip pat įvardijo ir kitas motyvacines priemones. Ne ką mažiau už papildomą atostogų dieną svarbi ir galimybė dirbti iš namų (29 proc.). Tiesa, ją kur kas dažniau rinkosi moterys (35 proc.) negu vyrai (21 proc.), 18–39 metų respondentai (39 proc.) ir auginantys vieną–tris nepilnamečius vaikus (33 proc.).
Kas ketvirtas darbuotojas (23 proc.), dalyvavęs apklausoje, nurodė, kad norėtų būti skatinamas papildomomis darbdavio įmokomis į fondą, kuriame papildomai gali kaupti pensijai. Ši papildoma vertė labiausiai domina 40–59 metų darbuotojus (27 proc.), didmiesčių gyventojus (25 proc.) ir auginančius tris nepilnamečius vaikus (36 proc.).
Kone pusė (41 proc.) darbuotojų nurodė, kad juos taip pat domina mokymosi programos, galimybė kelti kvalifikaciją ir tobulinti savo įgūdžius. Mokytis ir įgyti naujų žinių labiau pasiryžusios moterys (46 proc.) negu vyrai (35 proc.). Galimybių tobulėti darbo vietoje daugiausiai tikisi 18–29 metų (52 proc.) ir 30–39 metų (49 proc.) žmonės.
„Geresnį emocinį klimatą įmonėje lemia ne tik laisvė derinti darbą su asmeniniu gyvenimu, bet ir darbuotojų ateičiai skirtos kaupimo programos. Manau, kad tai lėmė ir pačių darbdavių dalyvavimas – darbdavių reitinguose aukščiausiose vietose matome įmones, jau turinčias pensijų kaupimo programas. Kad tai yra strateginė valstybės kryptis, rodo ir mokestinės lengvatos socialiai atsakingiems darbdaviams“, – pažymėjo K. Vaškevičius.
2023 metų gegužę tyrimą atliko bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 1 000 18–74 metų Lietuvos gyventojų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos savivaldybės mokslo metus pradėjo sustiprinusios mokyklų tinklą ir vaikų galimybes mokytis norimus dalykus, gauti papildomas konsultacijas ir kokybišką neformalų ugdymą, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Ministerijos duomenimis, neliko jungtinių 5-8 klasių, 14 proc. sumažėjo jungtinių pradinių klasių. Bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi mažiau kaip 60 vaikų, tapo didesnių mokyklų skyriais. Net penktadaliu sumažėjo mokyklų, kuriose formuojama tik viena III gimnazijos klasė.
Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymi, kad 59 šalies savivaldybės sustiprino mokyklas pagal naujas taisykles, kuriomis siekiama visiems vaikams sudaryti geras ugdymo sąlygas. Tačiau Šalčininkų rajonas to nepadarė.
„Vienintelė Šalčininkų rajono savivaldybė, nepaisant teisinių argumentų, pokalbių su meru, Vyriausybės atstovų perspėjimų pasuko kitu keliu. Savivaldybė stato į keblią padėtį savo švietimo bendruomenę, gali netekti lėšų iš valstybės biudžeto, gali susidurti su sunkumais mokant adekvačius atlyginimus mokytojams, o svarbiausia – rizikuoja vaikų ateitimi“, – pranešime teigė ji.
Šalčininkų rajono tarybos laukia teisminis procesas
Mokyklų tinklo kūrimo taisyklių šiuo metu nesilaiko vienintelė Šalčininkų rajono savivaldybė, kurios taryba nusprendė net trijose gimnazijose sudaryti gimnazijų klases, kuriose nebuvo 12 mokinių.
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Keturiose mokyklose buvo sudarytos 5 pradinės klasės, kuriose nebuvo 8 mokinių. Jose mokosi nuo 4 iki 6 mokinių, o valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos tik klasės, kuriose yra ne mažiau kaip 8 mokiniai.
Dėl to savivaldybei gresia netekti milijoninių investicijų, mokyklos gali prarasti valstybės biudžeto lėšas, vaikai paliekami mažose klasėse be perspektyvų rinktis norimus mokytis dalykus.
Tarybos sprendimo pasekmė – 58 mokiniai, kurie mokinių registre nepriskirti jokiai naujas mokyklų tinklo taisykles atitinkančiai klasei. Savivaldybei atsisakius keisti Tarybos sprendimą ir siekiant apsaugoti vaikų interesus, ministerija nusprendė kreiptis į Nacionalinę švietimo agentūrą, kad priregistruotų šiuos vaikus į jų praėjusiais mokslo metais lankytas klases.
Nepriregistravus vaikų jie automatiškai patenka į mokyklos nelankančių mokinių apskaitos sistemą, šiems mokiniams gali būti nutrauktas privalomas sveikatos draudimas Valstybės lėšomis, jų nėra registracijos sistemose ŠVIS, KELTAS, E-MOKYKLA, todėl jau šį rudenį abiturientai neturėtų galimybės pasirinkti egzaminų, mokinių pasiekimai nebūtų fiksuojami mokinių registre.
„Svarbiausia – vaikų interesai. Todėl nusprendėme užregistruoti vaikus į klases. Taip pat dar kartą kreipėmės į Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje, prašydami kreiptis į teismą dėl to, kad Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimas dėl mokyklų tinklo neatitinka Vyriausybės nutarimo nuostatų ir yra ribojamos vaikų galimybės gauti kokybišką ugdymą. Tikimės, kad teismas įpareigos savivaldybę laikytis Vyriausybės nutarimo“, – sakė ministrė. Švietimo ir mokslo ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos posėdis vyks spalio 13 dieną, ministerija tikisi, kad šiame posėdyje gali būti nutarta pakeisti savivaldybės tarybos sprendimą ir teismo įsikišimo neprireiktų.
Savivaldybė, nutarusi nesilaikyti naujų mokyklų tinklo kūrimo taisyklių nuostatų, netenka ir galimybės dalyvauti švietimo pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“, iš kurios galėtų gauti 2,5 mln. eurų.
Sprendimai dėl mokyklų tinklo priimti beveik visur
Esminis pokytis įvyko ilgųjų gimnazijų lygmenyje, kuomet nesuformavus kokybiškam ugdymui reikalingo klasės dydžio, mokiniai pervesti į kitą, arčiausiai įsikūrusią gimnaziją. Taip vyriausių gimnazijos klasių mokiniams sudarytos galimybės pasirinkti norimus dalykus, gauti reikalingas konsultacijas ir geriau pasirengti valstybiniams egzaminams bei tolesniems karjeros pasirinkimams. Reorganizuotos mokyklos neužsidarė, bet galėjo keistis jų juridinis statusas iš gimnazijos į pagrindinę mokyklą ar progimnaziją.
Reikalavimai klasių dydžiams nustatyti siekiant užtikrinti mokiniams kokybišką ugdymą. Mažose gimnazijų klasėse nesusiformuoja mokinių grupės mokytis fizikos, chemijos ar panašių mažiau populiarių dalykų A kursu, mokiniai netenka galimybės gerai pasirengti egzaminams, taip apribojamos jų ateities perspektyvos. Žemesnėse klasėse, jei vaikų skaičius tesiekia kelis, apribojama mokymo metodų įvairovė – negali vykti darbas grupėse, projektinė veikla, neužtikrinamos papildomos konsultacijos ir neformalios veiklos.
Neleidžiama formuoti ir per mažų, ir per didelių klasių
Vyriausybės nutarimu, be kitų reikalavimų mokyklų tinklui, buvo nustatytas nuo šių mokslo metų mažiausias mokinių skaičius 1–10 klasėse – aštuoni. 5 – 8 mokiniai klasėse gali būti mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba, ir mokyklose lietuvių mokomąja kalba, jei jos yra Vilniaus, Šalčininkų rajonų ir Neringos savivaldybių teritorijose ir neįmanoma suformuoti didesnių klasių dėl mažo vaikų skaičiaus.
Klasių, kuriose mokosi mažiau negu 8 mokiniai, yra 54-ose Vilniaus ir Šalčininkų rajonų, Neringos savivaldybių mokyklose. Visos mažesnės nei 8 mokinių klasės tik iš dalies finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Mažiausias galimas mokinių skaičius III–IV gimnazijos klasėse – 12. Šis reikalavimas galioja jau nuo 2018 metų. Rekomenduojama sudaryti ne mažiau kaip keturias III gimnazijos klases trumpose gimnazijose, ilgosiose – ne mažiau kaip dvi, kad ugdymas vyktų kokybiškai, mokiniai galėtų pagal savo poreikius rinktis pasirenkamuosius dalykus.
Nuo 2018 metų galioja reikalavimai dėl maksimalaus mokinių skaičiaus – galima registruoti iki 24 mokinių 1-4 klasėse, iki 30 mokinių – 5-8 (I–IV gimnazijos) klasėse. Per didelės klasės yra didžiųjų miestų problema.
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo tradiciniame piknike su mokytojais. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene antradienį, Mokslo ir žinių dienos išvakarėse, Prezidentūros kiemelyje susitiko tradiciniame piknike ir diskusijoje su jaunosios kartos mokytojais.
Prezidentas su įvairių Lietuvos savivaldybių mokyklose įsidarbinusiais jaunaisiais mokytojais, tik ką baigusiais pedagogines studijas, kalbėjosi apie laukiančius iššūkius. Šalies vadovas, kaip teigiama Prezidentūros pranešime, domėjosi, kokios yra naujųjų pedagogų nuotaikos ir lūkesčiai.
„Pirmieji metai mokykloje mokytojui yra ne mažiau ypatingi nei mokiniui – daug minčių, vilties ir jaudulio, todėl noriu Jus padrąsinti. Mokytojų vaidmuo yra labai svarbus auginant Lietuvos ateitį. Šis darbas yra reikšmingas ir pasiaukojantis, tai – pasirinktas gyvenimo būdas. Nors rezultatus pamatysite negreitai, jie bus svarbūs visai Lietuvai“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovas naujiesiems mokytojams dėkojo už teisingą pasirinkimą. Jis palinkėjo pamatyti ne tik klasę, bet ir konkretų vaiką su visais jo ypatumais ir stiprybėmis, taip pat gebėjimo padrąsinti ir paguosti.
Prezidentas G. Nausėda sakė norintis, kad naujieji mokytojai būtų ne tik motyvuoti dirbti ir likti mokyklose, bet ir neprarastų tikėjimo, surastų palaikymo savo naujuose kolektyvuose šiuo sudėtingu pandemijos ir susipriešinimų išvargintu laikotarpiu.
Susitikime kartu su mokytojais dalyvavo ir į jaunimo švietimo sistemą skatinančios įsilieti programos „Renkuosi mokytis“ ir asociacijos „Kūrybinės jungtys“ atstovai. Su naujaisiais pedagogais ir filmo apie mokyklą „Sistema“ kūrėjais buvo diskutuojama apie šiame filme pavaizduotą švietimo sistemos realybę, kurią jie turi galios pakeisti.
Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad nuo pirmadienio į mokyklas sugrįžo maždaug 58 tūkst. pradinukų iš 44 šalies savivaldybių, kuriose 14 dienų sergamumo COVID-19 rodiklis siekia mažiau nei 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
„Šiandien į mokyklas, ministerijos gautais duomenimis, sugrįžo apie 58 tūkst. pradinių klasių mokinių. Pirminiais duomenimis, į mokyklas šiandien iš savivaldybių, kuriose atvejų skaičius buvo mažesnis negu 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir kuriose nereikėjo taikyti saugaus sugrįžimo metodo, sugrįžo 44 savivaldybių mokiniai“, – spaudos konferencijoje pirmadienį informavo J. Šiugždinienė.
Ministrės teigimu, mišrų ugdymą pradėjo 413 mokyklų ir beveik 3 tūkst. klasių komplektų. J. Šiugždinienė teigia, kad vienintelė išimtis buvo Pasvalio savivaldybė, kuri mišrųjį ugdymą pradės taikyti nuo kovo 24 d.
Tuo tarpu savivaldybėse, kuriose sergamumas koronavirusu didesnis, J. Šiugždinienės teigimu, į ugdymo įstaigas sugrįžo maždaug 2 tūkst. pradinukų.
„Tose savivaldybėse, kuriose atvejų skaičius viršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir kur pradinukai galėjo sugrįžti pagal saugaus sugrįžimo modelį, nuo šiandien dalyvauja 10 savivaldybių ir 20 mokyklų. Į mokyklas grįžo 103 klasės ir beveik 2 tūkst. mokinių“, – taigė J. Šiugždinienė.
„Dar keturios įstaigos saugaus sugrįžimo modeliu planuoja pradėti ugdymą per artimiausias dvi savaites“, – pridūrė ministrė.
Ministrė taip pat akcentavo, kad yra palaipsniui plečiamas sąrašas laboratorijų, kuriose mokyklos, taikančios saugaus sugrįžimo modelį, galėtų atlikti COVID-19 testus kaupinių metodu.
„Išsiplėtė galimybės ir šiandieną jau yra verifikuotos dar 6 laboratorijos Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Verifikavimo procesas tęsiasi, tai mes netrukus turėsime dar laboratorijų. Taigi situacija tikrai gerėja su laboratorijomis ir kaupinių metodas tampa vis paprastesnis“, – pranešė ji.
J. Šiugždineinė taip pat teigė, kad savivaldybėse, kuriose sergamumo rodiklis vis dar viršija nustatytą ribą, yra atidžiai stebima situacija.
„Bus peržiūrima, jeigu situacija keisis tose savivaldybėse, kurios šiuo metu yra stipriai raudonos ir juodos, tai jos taip pat galės būti įtrauktos į tą kitą grupę. Situaciją tikrai stebime“, – patikino ji.
Spaudos konferencijos metu J. Šiugždinienė taip pat pabrėžė, kad kol kas pagrindinis ministerijos prioritetas yra sugrąžinti abiturientus.
„Kol kas mūsų prioritetas yra sugrąžinti abiturientus ir pirmiausiai žiūrėsime dabar, kaip seksis su pradinukais. Ir tikrai raginu visus žmones: tėvus ir mokytojus testuotis. Matysime, kaip mums sekasi, jeigu sekasi gerai ir Lietuvoje situacija keičiasi į gerą, tai bus priimti ir kiti sprendimai“, – sakė ministrė.
Ji pabrėžė, kad kol kas pagrindinis ministerijos prioritetas yra sugrąžinti abiturientus.
ELTA primena, kad pradinį ugdymą mišriu būdu atnaujina Lazdijų rajono, Birštono, Skuodo rajono, Pagėgių, Šiaulių rajono, Palangos miesto, Mažeikių rajono, Kelmės rajono, Plungės rajono, Kaišiadorių rajono, Anykščių rajono, Radviliškio rajono, Akmenės rajono, Ukmergės rajono, Jurbarko rajono, Druskininkų, Tauragės rajono, Rietavo, Šilalės rajono, Jonavos rajono, Pakruojo rajono, Vilkaviškio rajono, Kretingos rajono, Joniškio rajono, Molėtų rajono, Alytaus rajono, Ignalinos miesto, Raseinių rajono, Elektrėnų, Kazlų Rūdos, Kėdainių rajono, Šilutės rajono, Prienų rajono, Šiaulių miesto, Alytaus miesto, Kalvarijos, Šakių rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Klaipėdos rajono, Rokiškio rajono, Zarasų rajono, Biržų rajono, Telšių rajono savivaldybės.
Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF) teigia, kad mokyklų uždarymas nepadeda kovoti su COVID-19 ir tai yra neteisingas atsakas į koronaviruso pandemiją.
Pasak UNICEF, pastaruoju metu visame pasaulyje vėl padaugėjo moksleivių, paveiktų su COVID-19 susijusio mokyklų uždarymo.
UNICEF, remdamasis UNESCO surinktais duomenimis, skelbia, kad šio mėnesio pradžioje beveik kas penktas moksleivis visame pasaulyje – arba 320 mln. – dėl pandemijos negalėjo eiti į mokyklą. Tai beveik 90 mln. daugiau nei lapkritį.
UNICEF įspėja, kad mokyklų uždarymas gali padaryti žalą vaikų mokymuisi, psichinei ir fizinei savijautai ir saugumui. Pasak fondo, pernelyg daug mokyklų yra uždaroma be reikalo, nepaisant to, kad įrodymų, jog mokyklos prisideda prie didesnio koronaviruso plitimo lygio, maža.
Fondas tvirtina, kad mokyklų uždarymas nepadėjo kovoti su COVID-19, o paprasčiausiai pašalino sistemą, kuri suteikia vaikams paramą, maistą, saugumą ir mokymąsi. UNICEF paragino šalių vyriausybes atidaryti mokyklas ir imtis visų įmanomų veiksmų, kad jose būtų kaip galima saugiau.
Už Kalbą, Tautą ir Tėvynę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimas po svarstymo pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma įteisinti, kad tautinių mažumų vaikų ugdyme būtų daugiau dėmesio skiriama lietuvių kalbai.
Pagal siūlomą projektą, ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programose ne mažiau kaip po 5 valandas per savaitę būtų skiriama ugdymui lietuvių kalba.
Antradienį už šias įstatymo pataisas po svarstymo balsavo vienbalsiai 66 parlamentarai. Tam, kad projektas būtų priimtas, prireiks dar vieno balsavimo.
Siūloma, kad naujos Švietimo įstatymo nuostatos įsigaliotų nuo kitų mokslo metų pradžios.
Tikimasi, kad, priėmus įstatymo pataisas, gerės tautinių mažumų mokyklų vaikų lietuvių kalbos mokėjimo lygis, bus stiprinamas teigiamas požiūris į valstybinės kalbos mokymąsi.
Rugsėjo mėnesį įstatymo pataisas Seimui pateikęs švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius yra sakęs, kad, ugdyme vartojant gimtąją ir lietuvių kalbas, abi kalbos bus išmoktos. Siekiant įgyvendinti siūlomas nuostatas, anot ministro, būtina parengti metodikas ir tobulinti pedagogų kvalifikaciją.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius apdovanojo Metų mokytojus. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Minint Tarptautinę mokytojų dieną, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pirmadienį Vilniuje, Valdovų rūmuose, apdovanojo Metų mokytojus.
Nors, pasak ministro A. Monkevičiaus, dėl pandemijos grėsmės šventė šiemet kuklesnė, nuotaika minint Tarptautinę mokytojų dieną džiugi kaip ir visada.
„Labai didžiuojuosi mūsų mokytojais, kurie puikiai susitvarko dabartinėje sudėtingoje situacijoje. Jie yra pavyzdys Europos ir pasaulio mokytojams. Bet kuris dalykas, ar tai būtų muzika, kūno kultūra, matematika, ugdo visapusišką asmenybę, kai tik užmezgamas mokytojo ir mokinio ryšys. O mokytojas laimingiausias tada, kai mato laimingus mokinius, atradusius savo gyvenimo kelią ir sėkmę“, – renginyje kalbėjo ministras A. Monkevičius.
Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas, perdavęs ministro pirmininko sveikinimą mokytojams, akcentavo, kad švietimo kokybei ne tiek svarbi aplinka, priemonės, kiek geras mokytojas, be kurio neįmanoma mokymosi pažanga.
Kaip skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, šiemet premijos įteiktos 6 Metų mokytojams. Ne vienas Metų mokytojas, atsiimdamas apdovanojimus, pabrėžė, kad tai ir didžiulis įpareigojimas, ir ne vien jo paties darbo, bet ir visos mokyklos įvertinimas, dėkojo kolegoms, vadovams, šeimos nariams.
Jūratė Orlovienė, Tauragės „Versmės“ gimnazijos geografijos ir ekonomikos mokytoja ekspertė, atsiimdama apdovanojimą, sakė, kad „kiekviena diena mokykloje – mokytojui savitas iššūkis, bet einame tuo keliu sąžiningai ir atsakingai, kaip kiekvienas sugebame“.
Niekada savo pasirinktu gyvenimo keliu prisipažino nesuabejojęs uostamiesčio „Versmės“ progimnazijos technologijų mokytojas ekspertas Aleksandras Ronkus.
Šių metų laureatais taip pat tapo ir Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos skyriaus Šepetos Almos Adamkienės mokyklos-daugiafunkcio centro lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Ramutė Kežienė, Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui, biologijos mokytojas Aleksejus Peržu, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos chemijos mokytoja metodininkė Vaidilutė Šepkauskienė, Alytaus Jotvingių gimnazijos biologijos mokytoja ekspertė Rasa Zubrickienė.
Per renginį Valdovų rūmuose taip pat buvo įteikta premija šių metų Meilės Lukšienės premijos konkurso laureatui – Vilniaus Šilo mokyklos specialiosios klasės ir etikos 26 metų mokytojui Artūrui Adamui Markevič, dirbti į mokyklą atėjusiam per projektą „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai“.
Per renginį apdovanoti bendro Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir portalo „Delfi“ projekto „Ačiū už pamokas“ laimėtojai. Rugsėjo mėnesį esami ir buvę mokiniai tinklalapyje www.aciuuzpamokas.lt galėjo nominuoti savo mėgstamus mokytojus, parašyti jiems padėką arba perduoti „ačiū“ vienu mygtuko paspaudimu. Per keletą savaičių buvo nominuota daugiau nei 250 mokytojų, jiems ištarti per 20 tūkst. „ačiū“.
Mokytojams dėkota ne tik už suteiktas žinias, bet ir palaikymą, pastūmėjimą, diegiamas vertybes, šilumą, supratimą ir pokalbius.
Išrinkti 10 daugiausiai „ačiū“ sulaukusių pedagogų: Vesta Žukienė, Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos pradinių klasių mokytoja; Vaida Uždavinė, Vilniaus miesto Balsių progimnazija pradinių klasių mokytoja; Saida Šnipienė, Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos radinių klasių mokytoja; Inga Kazlauskienė, Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos pradinių klasių mokytoja; Paulius Sungaila, biologijos mokytojas iš Vilniaus; Jelena Ščiglo, Vilniaus Pavilnio pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja; Božena Čenko, Šalčininkų r. Kalesninkų Liudviko Narbuto gimnazijos mokytoja; Greta Rekašienė, Šiaulių miesto lopšelio-darželio „Drugelis“ ikimokyklinio ugdymo pedagogė; Vaiva Pocevičienė, Šiaulių miesto lopšelio-darželio „Drugelis“ meninio ugdymo pedagogė; Danguolė Laurenčikienė, Vilniaus Baltupių progimnazijos pradinių klasių mokytoja.
Algirdas Monkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad kol kas COVID-19 infekcija yra užfiksuota maždaug 10 procentų visų Lietuvos mokyklų. Ministro turimais duomenims, šiuo metu bendrojo ugdymo sistemoje koronavirusas užfiksuotas 91 mokiniui ir 31 mokytojui. Visgi A. Monkevičius džiaugiasi, kad 82 proc. mokyklų ir toliau dirba įprastai ir tik 1 proc. taiko nuotolinį mokymą.
„COVID-19 palietė apie 10 proc. visų mokyklų. Jeigu bendro ugdymo sistemoje žiūrėtume, vaikų, kurie yra izoliacijoje, yra 1,5 tūkst. Bet tai šiaip nėra daug, tai yra tik 0,4 proc. nuo visų mokinių“, – LRT radijui teigė A. Monkevičius, akcentuodamas, kad saviizoliacijoje esančių mokytojų šiuo metu yra apie 110.
„Šį rytą gavau duomenis, kad bendrojo ugdymo sistemoje yra susirgęs 91 mokinys ir 31 mokytojas“, – pridūrė jis.
Ministras taip pat akcentuoja, kad kol kas mokyklų, kuriose būtų užfiksuotas vidinis koronavirusinės infekcijos plitimas, yra nedaug.
„Užsikrėtimų iš vidaus nėra daug, tai yra keli tokie atvejai Lietuvoje. Ir noriu pasakyti, kad visi tie atvejai yra židiniuose. Ypač tos apimtys dabar auga Raseiniuose, Šiauliuose, Radviliškyje“, – sakė jis.
A. Monkevičius akcentuoja, kad didžioji dalis mokyklų ir toliau dirba įprastu būdu ir tik dalis taiko mišrųjį mokymo metodą.
„82 proc. mokyklų dirba įprastu būdu, 17 proc. – mišriu būdu ir nepilnai procentas yra mokyklų, kurios laikinai pereina į tam tikrą karantiną ir laikinai dirba vien tik nuotoliniu būdu. Tai tas skaičius nėra didelis, stengiamasi, kad pradinukai, ikimokyklinukai nebūtų našta tėvams, kad jos tikrai galėtų veikti net tada, kai rizika yra gana didelė ir tikrai gana šauniai tvarkosi mokyklos“, – patikino jis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras viliasi, kad nuotolinio mokymo įvedimo Lietuvoje pavyks išvengti.
„Tai yra ir sąmoningumo, kultūros klausimas. Aš manau, kad mūsų valstybė, visuomenė yra pajėgi išvengti visuotinio karantino. Tikrai tai būtų didelė žala. Aš manau, kad pirmiausiai žala – vaikams, bet ir visiems didelė žala. Mes turime susitelkę išvengti šito, o ten, kur yra židiniai susitvarkyti protingai“, – sakė ministras.
Tuo tarpu A. Monkevičius džiaugėsi, kad užsikrėtimų skaičius aukštosiose mokyklose yra gerokai mažesnis ir ten tokių didelių problemų kaip mokyklose nekyla.
„Universitetuose apimtis gerokai mažesnė, studentų skaičius, kurie yra užsikrėtę, yra labai nedidelis, nesiekia 10 nė viename universitete.
Didžiausias šiuo metu yra Vilniaus Gedimino technikos universitete, Vytauto Didžiojo universitete, Kauno technologijos universitete, bet tai yra 4-6 studentai“, – informavo A. Monkevičius.
Už Kalbą, Tautą ir Tėvynę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius antradienį ketina pateikti Seimui Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įteisinti, kad tautinių mažumų mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programą, ne mažiau kaip 5 valandos per savaitę būtų skiriamos ugdymui lietuvių kalba. Lietuvą kuriame kartu. Slaptai.lt nuotr.
Taip pat siūloma įteisinti, kad papildomai būtų pridėta viena valanda per savaitę ir ne mažiau kaip 5 valandos per savaitę būtų skiriamos ugdymui lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose, vykdančiose priešmokyklinį ugdymą.
Tikimasi, kad įgyvendinus įstatymo projekto nuostatas, gerės tautinių mažumų mokyklų vaikų lietuvių kalbos mokėjimo lygis, bus stiprinamas teigiamas požiūris į valstybinės kalbos mokymąsi.
„Tikimasi, kad nuo mažumės mokant lietuvių kalbos, bus sudaromos vienodos sąlygos sėkmingai integracijai į socialinį ir ekonominį šalies gyvenimą”, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Šios Švietimo įstatymo pataisos įregistruotos dar 2019 metų sausio mėnesį.
Tačiau 2019 metų kovo mėnesį Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis siekiama pagerinti lietuvių kalbos mokėjimo lygį tautinių mažumų mokyklose, Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos prašymu buvo išbrauktos iš Seimo darbotvarkės.
ELTA primena, kad tuomet Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija paprašė papildomo laiko tam, kad šią įstatymo iniciatyvą galėtų aptarti su švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi.
Dėl pedagogų streiko pirmadienį kai kuriose mokyklų nevyks pamokos. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) neatšaukia pirmadienį numatyto pradėti neterminuoto pedagogų streiko.
Kaip Eltai sakė LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas, mokyklų, kurios prisijungs prie neterminuoto streiko, skaičius tikslinamas, tačiau jau dabar aišku, kad prie akcijos jungsis ir kaimų, ir didžiųjų gimnazijų pedagogai.
„Neterminuoto streiko metu nevyks ugdymo procesas. Mokyklos, kurios pirmadienį streikuos, apie tai informavo bendruomenes“, – pridūrė A. Navickas.
Viena iš mokyklų, kurios, profsąjungos vadovo žiniomis, streikuos – Vilniaus Žemynos progimnazija.
Neterminuotas pedagogų streikas rengiamas dėl dalies pedagogų nepasitenkinimo naująja etatine apmokėjimo sistema.
Streiką organizuojanti LŠDPS reikalauja įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiu kaip 18 kontaktinių valandų. Taip pat – pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. bei mažinti vaikų skaičių klasėse.
