Moldova

Žvalgyba

Moldovos kariškiai. EPA-ELTA nuotr.

Kišiniovas, kovo 12 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį Moldovos policija pranešė prieš planuojamą antivyriausybinį protestą suėmusi „Maskvos suburto“ tinklo narius, siekusius destabilizuoti nedidelę buvusią sovietinę šalį.
 
Po kratų šeštadienio naktį buvo apklausti 25 vyrai, septyni jų sulaikyti, žiniasklaidai sakė policijos viršininkas Viorelis Cernauteanu. Agentui pavyko įsiskverbti į grupuotę, kuriai vadovavo Moldovos rusas, sakė jis ir pridūrė, kad prokuratūra įrašė 10 valandų vaizdo ir garso įrašą.
 
„Iš Rusijos atvyko žmonės atlikti labai specifinį mokomąjį vaidmenį“, – pridūrė pareigūnas.
 
Moldovos valdžia teigė, kad ėmėsi veiksmų, „gavusi informacijos apie Rusijos specialiųjų tarnybų organizuojamus destabilizavimo veiksmus mūsų teritorijoje per demonstracijas“.
 
Pabėgusio prorusiško oligarcho Ilhano Šoro partija pastarosiomis savaitėmis vėl telkė žmones prieš proeuropietišką vyriausybę, įtampa tarp Maskvos ir Kišiniovo didėjo. I. Šoras yra surengęs keletą mitingų ir įtariamas mokėjęs jų dalyviams.
 
Naujas protestas planuojamas sekmadienio popietę sostinėje Kišiniove.
 
Moldovos vėliava

Baltieji rūmai penktadienį apkaltino Rusiją siekiant destabilizuoti šalį, turinčią 2,6 mln. rumuniškai kalbančių gyventojų ir besiribojančią su Ukraina, kad atvestų į valdžią promaskvietišką vyriausybę. Jungtinės Amerikos Valstijos pareiškė, kad aktyviau dalijasi su Moldova informacija apie Rusijos veiklą šalyje, kad ji „galėtų toliau tirti ir sužlugdyti Rusijos planus“.
 
Anksčiau Rusijos įtakos sferai priklausiusią Moldovą dabar valdo tvirtai į Europos integraciją susitelkusi vyriausybė. Tačiau dalį Moldovos teritorijos – Uždniestrę – kontroliuoja prorusiški separatisai. Ketvirtadienį jie kreipėsi į Jungtines Tautas, kad šios ištirtų neva Kyjivo suplanuotą kelių aukštų pareigūnų užpuolimą. Ukrainos saugumo tarnyba SBU nedelsdama atmetė kaltinimus kaip „Kremliaus surežisuotą provokaciją“.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2023.03.13; 06:33
SkaitomiausiosTrumposios naujienos

Moldovos vėliava

Kišiniovas, vasario 21 d. (ELTA). Rusija planuoja užimti Kišiniovo oro uostą ir permesti ten savo kariškius. Tai televizijos kanalui „Moldova1“ pareiškė Moldovos ministras pirmininkas Dorinas Receanas, praneša portalas „rbc.ua“.
 
„Yra keli destabilizavimo scenarijai. Juose yra keletas elementų, įskaitant ir tuos, kuriuos minėjote, cituodami Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žodžius“, – sakė žurnalistams Moldovos premjeras.
 
Anot D. Receano, Moldovos valdžia yra pasirengusi priešintis tokiems iššūkiams. Jis pabrėžė, kad vyriausybės tikslas – užtikrinti taiką ir stabilumą šalyje.
 
„Moldova pasisako už taikų Uždniestrės konflikto sureguliavimą, ir mes turime suderinti savo tikslus dėl taikos ir saugumo“, – teigė premjeras.
 
„rbc.ua“ prisimena, jog naujasis Moldovos ministras pirmininkas D. Receanas pareiškė, kad būtina demilitarizuoti Uždniestrę ir išvesti iš ten visą Rusijos kariuomenę.
 
Neseniai Ukrainos žvalgyba perėmė Rusijos Federacijos planą destabilizuoti politinę situaciją Moldovoje.
 
Po to Moldovos prezidentė Maia Sandu pareiškė, kad Rusija rengia ardomuosius veiksmus, siekdama įvykdyti šalyje valstybės perversmą.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.02.22; 06:36
Trumposios naujienos

Proeuropietiška ministrė pirmininkė Maia Sandu. EPA – ELTA nuotr.

Kišiniovas, vasario 13 d. (ELTA). Moldovos prezidentė Maia Sandu pareiškė, kad Rusija rengia ardomuosius veiksmus, siekdama įvykdyti šalyje valstybės perversmą, praneša „Interfax – Ukraina“.
 
Pirmadienį per spaudos konferenciją Kišiniove ji priminė, jog pastaruosius Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimus apie Maskvos planą destabilizuoti situaciją Moldovoje patvirtino šalies Informacijos ir saugumo tarnyba.
 
Tokie „ardomųjų veiksmų mūsų šalies teritorijoje planai nėra naujiena“, sakė M. Sandu. Anot jos, „tokių bandymų buvo ir anksčiau, praėjusių metų rudenį, tačiau jie nebuvo įgyvendinti dėl ryžtingų mūsų saugumo institucijų veiksmų“.
 
„Siekiant sukelti gyventojų nepasitenkinimą ir išprovokuoti agresyvius veiksmus protesto akcijų metu ypač buvo akcentuojama energetikos krizė“, – sakė valstybės vadovė.
 
Ji paragino laikytis rimties ir pažymėjo, kad saugumo institucijos imasi reikiamų priemonių.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.02.15; 00:30
Trumposios naujienos

Moldova surengs pratybas visuose šalies poligonuose. EPA-ELTA nuotr.

Kišiniovas, sausio 23 d. (ELTA). Moldovoje antradienį prasidės karinės pratybos, kurios vyks visuose šalies poligonuose, praneša portalas „NewsMaker“.
 
Pratybos truks iki vasario 4 d., jose dalyvaus daugiau kaip 4000 kariškių.
 
„Pratybų tikslas – įvertinti visų kariškių, tiek šauktinių, tiek tarnaujančių pagal sutartis, galimybes ir praktinius įgūdžius“, – pažymėjo Gynybos ministerijos atstovai.
 
Pasak jų, per pratybas bus vykdomos įvairios užduotys naudojant karinę techniką, mokomasi teikti pirmąją pagalbą ir veikti cheminės atakos sąlygomis.
 
„Per pratybas karinių mašinų kolonos Moldovos keliais judės nuo poligono prie poligono centriniuose, šiauriniuose ir pietiniuose šalies rajonuose. Todėl prašome piliečių nespekuliuoti pratybų ir karinės technikos judėjimo tema“, – pridūrė ministerijos atstovai.
 
Jie taip pat pažymėjo, kad pratybos buvo numatytos nacionalinės armijos rengimo plane 2023 metams ir niekaip nėra susijusios su padėtimi regione ir karu Ukrainoje.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.01.24; 06:00
Trumposios naujienos

Moldovos vėliava

Kišiniovas, gruodžio 19 d. (ELTA). Moldovos saugumo ir žvalgybos tarnybos vadovas Aleksandru Musteata pirmadienį pareiškė, kad esama didelės rizikos, jog Rusija planuoja įsiveržimą į Moldovos teritoriją ir dabar tai esą tėra laiko klausimas, praneša „Sky News“.
 
Pasak jo, Maskva neatsisako planų per Pietų Ukrainą suformuoti sausumos koridorių į okupuotą Uždniestrės regioną. „Klausimas yra ne apie tai, ar Rusijos Federacija ryšis naujam puolimui Moldovos teritorijos kryptimi, o kada ji tai darys“, – televizijos stočiai „TVR-Moldova“ sakė A. Musteatu.
 
Saugumo ir žvalgybos tarnybos vadovas tvirtino, kad Rusija galimai svarsto keletą skirtingų puolimo scenarijų. Viename jų įsiveržimas numatomas sausio–vasario mėnesiais o kitame – kovą arba balandį. Tačiau visa tai esą priklausys nuo tolesnės karo Ukrainoje eigos.
 
Moldova turi tik labai kuklų gynybos biudžetą.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2022.12.20; 06:00
Trumposios naujienos

Prorusiška Moldovos socialistų partija. EPA – ELTA foto

Kišiniovas, gruodžio 17 d. (ELTA). Prorusiška Moldovos socialistų partija pavadino neteisėtu nacionalinės Nepaprastųjų situacijų komisijos sprendimą panaikinti šešių televizijos kanalų licencijas dėl melagienų apie karą Ukrainoje platinimo ir ketina apskųsti jį teisme, praneša portalas „NewsMaker“.
 
„Absoliučiai nemotyvuotai, šiurkščiai pažeisdamas tarptautines normas ir Moldovos Respublikos įstatymus, Maios Sandu režimas atlieka žiniasklaidos priemonių valymą mūsų šalyje ir įveda totalią politinę cenzūrą valdančiosios partijos naudai“, – teigia Moldovos socialistai.
 
Jie paragino tarptautinę bendriją „neignoruoti tokio akivaizdaus teisės ir demokratijos normų pažeidimo“ ir pareikalavo, kad atsistatydintų Moldovos vyriausybė, kuriai vadovauja premjerė Natalia Gavrilița.
 
„Visi neteisėti, antikonstituciniai Nepaprastųjų situacijų komisijos sprendimai bus apskųsti ir atšaukti teismo tvarka“, – pareiškė socialistai.
 
Penktadienio vakarą Nacionalinė nepaprastųjų situacijų komisija, sudaryta prasidėjus karui Ukrainoje, sustabdė šešių televizijos kanalų licencijų galiojimą. Tarp šių kanalų – TV6, Orhei TV, Primul in Moldova, Accent TV, NTV Moldova ir RTR Moldova.
 
Komisija savo sprendimą motyvavo būtinumu apsaugoti nacionalinę informacinę erdvę ir užkirsti kelią dezinformacijai bei mėginimams manipuliuoti viešąja nuomone.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
Antivakarietiškas mitingas Kišiniove. EPA - ELTA foto
Trumposios naujienos

Antivakarietiškas mitingas Kišiniove. EPA - ELTA foto
Antivakarietiškas mitingas Kišiniove. EPA – ELTA foto

Kišiniovas, lapkričio 4 d. (ELTA). Einantis Moldovos generalinio prokuroro pareigas Ionas Munteanu neatmeta, kad prorusiška partija ȘOR gali būti paskelbta už įstatymo ribų, praneša portalas „NewsMaker“.
 
„Jei aš neklystu, partija ȘOR turi įtariamosios statusą baudžiamojoje byloje, kurią tiria Antikorupcinė prokuratūra. Jeigu byla atsidurs teisme, o ȘOR taps kaltinamąja, tai viena iš sankcijų juridinio asmens atžvilgiu yra jo likvidavimas“, – sakė pareigūnas interviu televizijos kanalui „Vocea Basarabiei TV“.
 
Antikorupcinė prokuratūra tiria baudžiamąją bylą dėl neteisėto politinės partijos ȘOR finansavimo. Tarp kaltinamųjų – parlamento deputatė ir partijos vicepirmininkė Marina Tauber.
 
Po to, kai ȘOR lyderis, iš Moldovos pabėgęs parlamentaras Ilanas Şoras buvo įtrauktas į JAV sankcijų sąrašą, šalies teisingumo ministras Sergiu Litvinenka pareiškė ketinąs dar sykį išanalizuoti klausimą dėl organizacijos likvidavimo.
 
Pasak tyrimą atlikusių Moldovos žurnalistų, partiją ȘOR finansuoja Rusijos FSB.
 
Pastaruoju metu ši partija rengia masines antivyriausybines akcijas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.11.05; 00:30
Trumposios naujienos

E. Macronas – Moldovoje. EPA – ELTA foto

Paryžius, birželio 15 d. (dpa-ELTA). Moldovos galimybėms įstoti į Europos Sąjungą (ES) greičiausiai įtakos turės besitęsianti Rusijos invazija į kaimyninę Ukrainą ir regione įsivyravę neramumai, trečiadienį per vizitą Kišiniove pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
 
Jis tai sakė Moldovos sostinėje ir pabrėžė, kad, jei padėtis būtų normali, Moldova tikriausiai neturėtų šansų įstoti. Tačiau invazija keičia situacijos vertinimą, pažymėjo jis. Kartu jis teigė, kad ES plėtra neturėtų būti laikoma vieninteliu būdu užtikrinti stabilumą Europoje.
 
Moldova nervingai stebi, kaip Rusija nuo vasario puola Ukrainą. Maskva iš dalies teisina savo veiksmus tariamu poreikiu padėti etninių rusų separatistinėms grupuotėms, atplėšusioms regioną Ukrainos rytuose. Moldova taip pat turi atsiskyrusią teritorijos dalį, kurią remia Rusija.
 
Įvairūs Rusijos pareigūnai pastarosiomis savaitėmis užsiminė, jog tikisi kontroliuoti pakankamai Ukrainos teritorijos, kad gaėtų nutiesti sausumos tiltą į Uždniestrę – separatistų kontroliuojamą Moldovos dalį.
 
E. Macronas patikino Moldovą, kad Vakarų šalys bando priversti nutraukti karą taikydamos sankcijas. Tikslas yra nutraukti kovas paverčiant Rusijos karo išlaidas nepakeliama našta. Tačiau E. Macronas taip pat perspėjo, kad jei Moldovai ateis laikas siekti narystės, bus tam tikrų sąlygų. „Tikiuosi, galėsime duoti aiškų atsakymą stojimo tema, –  sakė jis. – Beveik neabejotina, kad bus tam tikrų sąlygų, kad būtų galima judėti į priekį“.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.06.16; 05:50
Trumposios naujienos

Ispanija pasirengusi priimti 2 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių iš Moldovos. EPA-ELTA nuotr.

Kišiniovas, birželio 3 d. (ELTA). Ispanijos vyriausybės vadovas Pedras Sánchezas informavo, kad jo šalis pasirengusi priimti 2 tūkst. Moldovoje esančių pabėgėlių ukrainiečių.
 
Jis tai pareiškė penktadienį Kišiniove per bendrą spaudos konferenciją su Moldovos prezidente Maia Sandu, praneša portalas „20minutos.es“.
 
Nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios į Moldovą atvyko daugiau kaip 425 tūkst. pabėgėlių – tai didelis skaičius mažai šaliai.
 
Pasak P. Sánchezo, Madridas perdavė Kišiniovui 30 tonų humanitarinės pagalbos. Be to, Ispanijos vyriausybė planuoja suteikti 8 mln. eurų paramą su Ukraina besiribojančioms valstybėms.
 
Premjeras taip pat pranešė, kad Kišiniove bus atidaryta Ispanijos diplomatinė atstovybė.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.06.04; 08:45
Trumposios naujienos

Moldovos prezidentė Maja Sandu. EPA – ELTA foto

Kišiniovas, birželio 2 d. (AFP-ELTA). Moldovos parlamentas ketvirtadienį uždraudė Rusijos žinių laidų transliavimą.
 
Atitinkamos laidos šalyje nerodomos dar nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios, tačiau parlamentas tik dabar oficialiai pritarė draudimą įtvirtinančiam teisės aktui. Nuo šiol Moldovos televizijos kanalai galės rodyti tik rusiškas pramogines, tačiau ne politinio ar analitinio pobūdžio laidas.
 
Naujajame teisės akte numatytos baudos už dezinformacijos sklaidą.
 
Moldovoje daugiausiai kalbama rumuniškai, tačiau šalyje taip pat gyvena nemažai rusakalbių.
 
Kišiniovas išreiškė savo tvirtą paramą Kyjivui, kai vasario 24 dieną V. Putinas į Ukrainą įvedė savo kariuomenę.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2022.06.03; 07:49
Žvalgyba

Igoris Dodonas. EPA – ELTA nuotr.

Kišiniovas, gegužės 26 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį prorusiškam buvusiam Moldovos prezidentui Igoriui Dodonui, kuris buvo sulaikytas dėl įtarimų valstybės išdavyste ir korupcija, buvo skirtas 30 dienų namų areštas, pranešė sostinės Kišiniovo teismas.
 
Prokurorai apie I. Dodono suėmimą paskelbė antradienį. O ketvirtadienį jie pareiškė ketinantys apskųsti tokį teismo sprendimą, nes prašė skirti I. Dodonui kardomąjį kalinimą.
 
I. Dodonas „planavo pabėgti iš šalies, mes radome bilietą gegužės 26 dienai, 9.00 valandai“, – sakė prokuroras Petras Jarmaliukas, pridurdamas, kad per kratą buvo rastos „didelės sumos užsienio valiuta“.
 
Po posėdžio kalbėdamas su žurnalistais I. Dodonas atmetė bylą kaip „politinę“ ir dėl savo suėmimo apkaltino dabartinę prezidentę Maią Sandu.
 
„Manau, kad tai politinė byla. Ji buvo pradėta prezidentės Maios Sandu nurodymu. Ji reikalavo, kad mane pasodintų į kalėjimą iškart po jos išrinkimo“, – sakė I. Dodonas.
 
I. Dodonas vadovavo Moldovai 2016-2020 metais ir buvo atvirai remiamas Maskvos.
 
Jis tiriamas dėl keturių atskirų kaltinimų: valstybės išdavystės, politinių lėšų gavimo iš nusikalstamos organizacijos, neteisėto praturtėjimo ir „pasyvios korupcijos“.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.05.27; 07:06
Žvalgyba

Igoris Dodonas. EPA – ELTA foto

Kišiniovas, gegužės 24 d. (AFP-ELTA). Antradienį Moldova sulaikė prorusišką buvusį prezidentą Igorį Dodoną, įtariamą išdavyste ir korupcija, pranešė prokurorai. Konfliktas kaimyninėje Ukrainoje didina įtampą šioje narystės Europos Sąjungoje (ES) siekiančioje šalyje.
 
„Igoris Dodonas antradienį sulaikytas 72 valandoms“, – žurnalistams sakė Generalinės prokuratūros atstovė Mariana Čiorpec ir pridūrė, kad jis laikomas Nacionaliniame antikorupcijos centre. Ji sakė, kad kratos vyksta 12-oje skirtingų vietų, įskaitant I. Dodono namus sostinėje Kišiniove.
 
I. Dodonas tiriamas dėl keturių atskirų nusikaltimų: valstybės išdavystės, politinių lėšų gavimo iš nusikalstamos organizacijos, neteisėto praturtėjimo ir „pasyvios korupcijos“. Tyrėjai įtaria, kad 2019 m. I. Dodonas paėmė pinigus iš politinio sąjungininko ir įtakingo oligarcho Vladimiro Plahotniuko, 2020 m. pabėgusio iš šalies dėl įtarimų kyšininkavimu ir neįleisto į Jungtines Valstijas.
 
I.Dodonas vadovavo Moldovai 2016–2020 m. ir buvo atvirai Maskvos remiamas.
 
Dauguma Moldovos gyventojų kalba rumuniškai, bet yra ir didelė rusakalbių mažuma bei Maskvos remiamas separatistinis Uždniestrės regionas. Per dažnas politines krizes besikeičiančios valdžios nuolat krypsta tai į Vakarus, tai į Maskvą.
 
Įklimpęs į skandalus, susijusius su korupcija skurdžioje šalyje, I. Dodonas pralaimėjo prezidento postą Maiai Sandu. Jos proeuropietiška partija per parlamento rinkimus 2021 m. iškovojo skambią pergalę. Rusijai pradėjus puolimą Ukrainoje Kišiniovas tvirtai palaiko Kyjivą.
 
Moldova priima pabėgėlius, pateikė paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje ir gavo karinės pagalbos pažadą iš Europos.
 
Rusija griežtai kritikuoja Moldovą, kuri baiminasi, kad gali tapti kitu Maskvos taikiniu. Separatistų valdžia Uždniestrėje balandį pranešė apie daugybę atakų, dėl jų kaltino Ukrainą.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.05.25; 09:20
Trumposios naujienos

Moldovos vėliava

Kišiniovas, gegužės 17 d. (ELTA). Moldovos parlamento vadovas Igoras Grosu antradienį pareiškė, kad, pasibaigus karui Ukrainoje, Moldovos valdžia turėtų apsispręsti, ar šaliai verta likti Nepriklausomų Valstybių Sandraugoje (NVS), praneša portalas „Newsmaker“.
 
Anot I. Grosu, esant dabartinei situacijai, Moldovos vadovybė „nemato būtinybės“ dalyvauti NVS renginiuose.
 
„Mes turėjome organizuoti Kišiniove NVS renginį žemės ūkio tema. Aš paprašiau kolegas pranešti organizacijos sekretoriatui, kad mes nematome galimybių tai padaryti, kol mūsų regione vyksta karas“, – sakė Moldovos parlamento pirmininkas.
 
Anot jo, pasibaigus karui Ukrainoje, valdžia turi apsispręsti, ar Moldovai verta likti NVS sudėtyje.
 
„Manau, kad reikia surengti politinę diskusiją šiuo klausimu. Tai turime padaryti, kai viskas nurims ir baigsis karas“, – pareiškė I. Grosu.
 
Jis priminė, kad Rusija paskelbė Moldovos produkcijos embargą, ir tai, pasak parlamento vadovo, „buvo pamoka mūsų gamintojams“, kurie rado kitų rinkų savo produkcijai realizuoti. I. Grosu  pabrėžė, kad dabar Moldova 70 proc. savo prekių eksportuoja į Europos Sąjungą.
 
Kovo mėnesį Moldovos prezidentė Maia Sandu pareiškė, jog šalies valdžia pasirinks tinkamą momentą Moldovai pasitraukti iš NVS, „kai bus pasiekta pakankama pažanga europiniame kelyje“.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.05.18; 07:00
Gordijo mazgas

Prezidentas Gitanas Nausėda lankėsi Kišiniove įsikūrusiame karo pabėgėlių iš Ukrainos centre. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Kišiniovas, gegužės 7 d. (ELTA). Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, tęsiantis darbo vizitą Moldovoje, šeštadienį lankėsi Kišiniove įsikūrusiame karo pabėgėlių iš Ukrainos centre, praneša Prezidentūra.
 
Prezidentas G. Nausėda susitiko su centro gyventojais, darbuotojais ir savanoriais. Šalies vadovas pabrėžė, kad Moldova, susidurianti su dideliu karo pabėgėlių iš Ukrainos antplūdžiu, demonstruoja išskirtinį solidarumą ir empatiją, suteikdama visokeriopą pagalbą karo nelaimės ištiktiems žmonėms.
 
„Rusijos karas Ukrainoje yra tragedija, griaunanti žmonių likimus. Milijonams žmonių tenka palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio svetur. Tiek Moldova, tiek Lietuva, tiek visas demokratinis pasaulis yra su jumis, su laisva, drąsia, herojiška ukrainiečių tauta. Ukraina nugalės“, – karo pabėgėliams kalbėjo prezidentas.
 
Į Moldovą nuo karo Ukrainoje pabėgo daugiau nei 573 tūkst. ukrainiečių, iš kurių apie 100 tūkst. tebėra šalyje. Lietuva iki šiol yra skyrusi 750 tūkst. eurų finansinės paramos Moldovai ir pasiūliusi į Lietuvą perkelti 2 tūkst. ukrainiečių, iš kurių dalis jau gyvena mūsų šalyje.
 
Vizito metu šalies vadovas perdavė Lietuvos visuomenės paramą – nevyriausybinių organizacijų ir verslo surinktą humanitarinę pagalbą, skirtą Ukrainos karo pabėgėliams Moldovoje. Humanitarinį Lietuvos krovinį sudaro maisto produktai, higienos reikmenys, drabužiai ir batai vaikams, patalynė, medicinos priemonės, maisto papildai.
 
Prezidentas nuoširdžiai dėkoja Lietuvos nevyriausybinėms organizacijomis – Lietuvos „Caritui“, „Maisto bankui“, Maltos ordinui, Lietuvos Raudonajam Kryžiui, Šaulių sąjungai ir šių organizacijų savanoriams skiriant, koordinuojant bei įgyvendinant paramos pristatymą Ukrainos karo pabėgėliams Moldovoje.
 
Nevyriausybinės organizacijos humanitarinę paramą Moldovai sutelkė kartu su verslo įmonėmis „Biovela Group“, „Baltic Pallets“, „Eurovaistinė“, prekybos tinklais „Grūstė“, „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Senukai“, „Moki-Veži“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.05.08; 08:06
Atsargiai

Padniestrė. MOLDPRES nuotrauka

Kišiniovas, balandžio 26 d. (ELTA). Sprogimais Tiraspolyje, pastate, kur įsikūrę vadinamosios Uždniestrės Moldovos Respublikos valstybės saugumo ministerijos ir Rusijos federalinės saugumo tarnybos filialo biurai,  siekiama didinti įtampą regione.
 
Kaip praneša „Ukrinform“, remdamasi portalu „Newsmaker“, tai pareiškė Moldovos reintegracijos biuro atstovai.
 
„Incidento tikslas – komplikuoti saugumo situaciją Uždniestrės regione, kurio nekontroliuoja konstitucinė Moldovos valdžia. Reintegracijos biuras ragina laikytis rimties ir kartu su kompetentingomis institucijomis stebi situacijos raidą“, – sakoma pareiškime.
 
Pirmadienį apie 17 val. 45 min. vietos laiku Tiraspolyje nugriaudėjo keli sprogimai. Pasak Ukrainos žvalgybos, šis išpuolis yra suplanuota Rusijos specialiųjų tarnybų provokacija.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.04.26; 09:23
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Gordijo mazgas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, balandžio 23 d. (ELTA). Rusijos planai perimti Pietų Ukrainos kontrolę ir taip įgauti prieigą prie Moldovos sienos patvirtina įtarimus, kad Maskva savo invaziją į Ukrainą laiko tik pirmuoju žingsniu ir vėliau sieks užimti ir daugiau valstybių. Tai penktadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja portalas „Ukrinform“.
 
„Šiandien paskelbtos žinios, kad Rusijos kariuomenė dabar neva sieks užimti Ukrainos pietus ir pasiekti Moldovos sieną, kur tariamai pažeidinėjamos rusakalbių teisės. Tai tik patvirtina, ką jau esu ne kartą sakęs: Rusijos invazija į Ukrainą yra tik pradžia, jie nori užimti ir daugiau valstybių“, – vaizdo kreipimesi teigė V. Zelenskis.
Rusijos tankai Moldavijos Padniestrėje
 
Prezidentas pabrėžė, kad ukrainiečiai ginsis tiek, kiek reikės, kad Rusija atsisakytų šių siekių. Tačiau V. Zelenskis kartu pažymėjo, kad visos valstybės turi padėti Ukrainai, nes ji yra pirmoji Rusijos kelyje. „Kas bus kitas? Jei kitais galintys tapti šiandien išliks neutralūs, kad nieko neprarastų, jie labai rizikuoja. Nes jūs prarasite viską“, – tikino V. Zelenskis.
 
Penktadienį Rusijos generolas Rustamas Minekajevas pareiškė, kad antrajame karo etape vienas iš Rusijos kariuomenės tikslų yra visiškai perimti Rytų ir Pietų Ukrainos kontrolę. Jis pažymėjo, kad, užėmus Ukrainos pietus, būtų galima pasiekti nuo Moldovos atskilusią Padniestrę, kur tariamai pažeidinėjamos rusakalbių teisės.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2022.04.24; 04:00
Trumposios naujienos

Moldovos vėliava

Kišiniovas, sausio 20 d. (dpa-ELTA). Moldovos parlamentas ketvirtadienį paskelbė 60 dienų nepaprastąją padėtį energetikos sektoriuje, kilus ginčui dėl apmokėjimo su Rusijos valstybės kontroliuojama dujų bendrove „Gazprom“.
 
Nepaprastosios padėties paskelbimas suteikia Vyriausybei daugiau galių spręsti, kaip energijos ištekliai turi būti perkami, paskirstomi ir, jei reikia, normuojami.
 
Moldovos problemos su „Gazprom“ tęsiasi jau seniai, bet vėl paaštrėjo po to, kai Rusijos įmonė neseniai padidino dujų kainą 30 procentų, o tai sukėlė įtampą vienos skurdžiausių Europos šalių finansams.
 
Moldovos įmonės „Moldovagaz“ ir „Gazprom“ sutarties sąlygose nurodyta, kad Moldova turi iš anksto sumokėti pusę savo mėnesio sąskaitos.
Ketvirtadienį Moldova dar turėjo sumokėti visus 63 mln. dolerių, kuriuos, pasak „Gazprom“, ji yra skolinga, o tai kelia grėsmę dujų tiekimui į šalį žiemos viduryje.
 
Panašus ginčas dėl kainų kilo spalį ir paskatino Moldovą paskelbti nepaprastąją padėtį. „Gazprom“ ir vyriausybė galiausiai pasiekė susitarimą, kuriuo buvo pratęsta Rusijos gamtinių dujų tiekimo sutartis.
 
Maskva ne kartą buvo kritikuojama už tai, kad Kremliui simpatizuojančioms šalims atsidėkoja žemomis dujų kainomis. Derybose su Moldova, kuri nuo praėjusių metų valdžios pasikeitimo laikosi provakarietiško kurso, kritikai nujaučia ir politines Rusijos motyvacijas.
 
2020 metais, valdant promaskvietiškai vyriausybei, Kišiniovas už dujas mokėjo žymiai mažiau, – tiesa, ir tarptautinės rinkos kainos buvo daug mažesnės.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.01.21; 00:30
Trumposios naujienos

Gazprom. Scanpix nuotr.

Maskva, lapkričio 22 d. (AFP-ELTA). Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ pirmadienį pranešė Moldovai, kad nutrauks dujų tiekimą, jei ši nesumokės už patiektas dujas pagal praėjusį mėnesį sudarytą sutartį, bendrovės atstovas žiniasklaidai Sergejus Kuprijanovas sakė Rusijos transliuotojui NTV.
 
„Galutinis einamojo mokėjimo terminas yra lapkričio 22 dieną… šiandien „Gazprom“ pranešė Moldovos pusei, kad per 48 valandas dujų tiekimas Moldovai bus nutrauktas remiantis sutartimi“, – sakė S. Kuprijanovas.
 
Praėjusio mėnesio pabaigoje Moldova ir „Gazprom“ pratęsė susitarimą dėl dujų tiekimo.
 
Susitarimas buvo pasiektas po įnirtingos priešpriešos, kurios metu Kišiniovas paskelbė nepaprastąją padėtį dėl dujų trūkumo ir pirmą kartą pasirašė dujų tiekimo sutartį su kita šalimi nei Rusija.
 
Spalio 29 dieną abi šalys pranešė, kad susitarė pratęsti ankstesnį susitarimą penkeriems metams, o tiekimas prasidės lapkričio 1 dieną.
 
S. Kuprijanovas teigė, kad „Gazprom“ pasirašė sutartį „praktiškai pagal Moldovos keltas sąlygas“, tačiau su viena išlyga – „kad Moldova laiku įvykdytų vieną procentą mokėjimų“.
 
Jis pridūrė, kad „Gazprom“ yra „labai nusivylęs Moldovos negebėjimu vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų“.
 
Susitarimas buvo pasiektas po Sankt Peterburge vykusių derybų tarp Moldovos ministro pirmininko pavaduotojo Andrejaus Spinu ir Rusijos valstybės kontroliuojamos įmonės vadovo Aleksejaus Millerio.
 
Tarp Rumunijos ir Ukrainos įsiterpusi Moldova tradiciškai dujas iš Rusijos gauna per prorusišką separatistinį Padniestrės regioną ir Ukrainą.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2021.11.23; 01:00
Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda vaizdo skambučiu pasveikino Moldovos prezidentę Maią Sandu ir visus šalies žmones 30-ųjų Nepriklausomybės metinių proga. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda savo ir Lietuvos žmonių vardu pasveikino Moldovos Respublikos prezidentę Maią Sandu ir visus šalies žmones 30-ųjų Nepriklausomybės metinių proga.
 
„Prieš trisdešimt metų Moldovos Respublikos Nepriklausomybės deklaracija Jūsų tautai atvėrė naujus kelius. Šis pasirinkimas stipriai aidi ir šiandien, kai Moldovos žmonės yra laisvi balsuoti už demokratinę ir nepriklausomą ateitį“, – vaizdo sveikinime sakė prezidentas.
 
Pasak šalies vadovo, lietuvių širdyse Moldovai ir jos žmonėms yra skirta ypatinga vieta. Moldova buvo pirmoji pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę. Nepriklausomybės dienos proga prezidentas palinkėjo Moldovos žmonėms sėkmės, taikos ir klestėjimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.27; 09:00
Trumposios naujienos

Moldova švenčia nepriklausomybės dieną. EPA – ELTA nuotr.

Moldova turi naują vyriausybę. Penktadienį parlamentas naująja šalies premjere patvirtino 43 metų buvusią finansų ministrę Nataliją Gavrilitą. Ji laikoma prezidentės Majos Sandu, vykdančios ambicingą reformų kursą ir norinčios priartinti Moldovą prie ES, sąjungininke.
 
Garsųjį Harvardo universitetą baigusią N. Gavrilitą penktadienį parlamente Kišiniove parėmė 61 parlamentaras iš 101. Naujoji premjerė, pristatydama savo programą, žadėjo kovoti su korupcija ir skurdu ir reformuoti teisėsaugą.
 
Moldova yra viena skurdžiausių Europos valstybių. Pastaraisiais metais tarp Ukrainos ir Rumunijos esančią buvusią sovietinę respubliką krėtė virtinė korupcijos skandalų. 2,6 mln. šalies gyventojų, be to, ilgai nesutarė, ar šaliai siekti glaudesnių ryšių su ES, ar ir praėjus dešimtmečiams po Sovietų Sąjungos žlugimo orientuotis į Maskvą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
202108.07; 09:13