Paryžiuje bei Romoje – demonstracijos dėl smurto prieš moteris. EPA-ELTA nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir Prezidentūra reiškia netoleranciją smurtui prieš moteris ir mergaites – prisijungę prie Jungtinių Tautų tarptautinės iniciatyvos „Nuspalvink pasaulį oranžine spalva“ (Orange the World) trečiadienį nušvito ir Prezidento rūmai.
 
„Šiemet Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena – dar aktualesnė. Koronavirusas ir jį lydintys socialiniai bei ekonominiai veiksniai – karantinas ir saviizoliacija, nedarbas, sumažėjusios šeimos pajamos, nerimas dėl ateities – pasak ekspertų, gali paskatinti naują smurto artimoje aplinkoje bangą, kuri jau buvo kilusi pavasarį, pasauliui užsidarius namuose. Negalime leisti pandemijai griauti to, ką su smurtu prieš moteris kovojančios organizacijos, specializuoti pagalbos centrai, teisėsauga ir kitos institucijos yra pasiekę nuosekliu ir atsidavusiu darbu“, – sakė prezidentas, pabrėžęs, kad valstybė ir visuomenė – kiekvienas mūsų – šiandien turime veikti sutelktai ir vieningai prieš menkiausius žmogaus teisių ir lygių galimybių pažeidimus.
 
Šalies vadovo teigimu, kompromisų kovoje su smurtu Gerovės valstybėje nėra ir negali būti.
 
Prezidentas pagyrė policiją, savivaldybes ir specializuotus kompleksinės pagalbos centrus išmokus pirmojo karantino pamokas ir sudėtingoje situacijoje kūrybiškai ieškojus įvairių išeičių, sprendus iššūkius dėl koronaviruso ypač apribotų galimybių gauti laikinojo apgyvendinimo ir apnakvindinimo paslaugas, greitai adaptavusis teikti paslaugas nuotoliniu būdu, pritaikius informaciją klausos negalią turintiems žmonėms.
 
Šalies vadovas ragina stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kuris leistų maksimaliai užtikrinti paslaugų nukentėjusiesiems nuo smurto artimoje aplinkoje prieinamumą, kad antrojo karantino pasekmės būtų kuo mažesnės.
 
Pasak prezidento, Lietuvoje vis dar skiriama per mažai dėmesio moterų ir mergaičių su negalia padėčiai bei jų teisių užtikrinimui. Neįgalios moterys, palyginti su kitomis, patiria didesnę smurto, išnaudojimo ir prievartos riziką. Dėl diskriminacijos jos fiziškai arba ideologiškai atsiduria blogesnėje padėtyje nei kiti šeimos nariai ar bendruomenės žmonės.
 
„Raginu naująjį Seimą ir Vyriausybę aktualizuoti šį klausimą savo politinėje darbotvarkėje ir imtis visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apsaugoti neįgalias moteris ir mergaites namuose ir už jų ribų nuo visų formų išnaudojimo, smurto ir prievartos“, – akcentavo šalies vadovas.
 
Iniciatyvą palaiko ir oranžine spalva nušvis Seimas, Europos namai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, daug užsienio valstybių atstovybių, kiti reikšmingi pastatai šalies regionuose, Vilniaus miesto savivaldybė apšvies Žvėryno, Baltąjį ir Mindaugo tiltus, o Užsienio reikalų ministerijos angelas pasipuoš oranžiniu šaliku.
 
„Tik kartu mes esame matomi!“ – skelbia kampanijos šūkis, kviečiantis kiekvieną įsipareigoti niekada nevartoti smurto prieš moteris ir mergaites, nepateisinti jo ir apie jį nenutylėti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.25; 18:08

Moterų protestai prieš Donaldą Trampą. EPA – ELTA nuotr.

JAV tūkstančiai protestą simbolizuojančias rožines skrybėles dėvinčių moterų dalyvavo eitynėse visoje šalyje, protestuodamos prieš prezidentą Donaldą Trumpą ir koservatyvių pažiūrų teisėją, kurią jis nominavo į Aukščiausiąjį Teismą.
 
Eitynes likus vos kelioms savaitėms iki lapkričio 3 d. JAV prezidento rinkimų įkvėpė pirmosios moterų eitynės Vašingtonas netrukus po 2017 m. vykusios jo D. Trumpo inauguracijos.
 
Šeštadienio vakarą vykusios demonstracijos buvo gerokai mažesnio masto dėl koronaviruso pandemijos, tačiau protestuotojos vis dėlto prisijungė prie eitynių visoje šalyje, teigė jų organizatoriai.
 
Organizatorių teigimu, iš viso eitynėse 430-yje JAV miestų dalyvavo daugiau nei 100 tūkst. žmonių.
 
Organizatoriai ragino dėl COVID-19 besibaiminančius žmones nedalyvauti eitynėse gyvai, tačiau prisijungti prie „žinučių telemaratono“, kuriame siekta išsiųsti 5 mln. SMS žinučių, kuriose gyventojai raginami balsuoti rinkimuose.
 
Eitynių dalyviai taip pat pagerbė velionę Aukščiausiojo Teismo teisėją Ruth Bader Ginsburg ir protestavo prieš D. Trumpo nominuotą konservatyvių pažiūrų teisėją Amy Coney Barrett.
 
A. C. Barret neslepia savo konservatyvių pažiūrų, o tai kelia nerimą, kad Aukščiausiasis Teismas gali pakeisti nutarimus, susijusius su moterų teise į abortą, jei jos kandidatūrą patvirtins Senatas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.18; 13:34

Per moterų protestus Minske yra sulaikytų dalyvių. EPA-ELTA nuotr.

Šimtai moterų šeštadienį Baltarusijoje susirinko į naujas protesto eitynes prieš prezidento Aliaksandro Lukašenkos inauguraciją. Jos būrėsi centrinėse miesto aikštėse ir skandavo „gėda“. Gatvėse stovėjo milicijos automobiliai. Būta ir areštų. Detalės kol kas nežinomos. Protestai Baltarusijoje tęsiasi jau beveik aštuonias savaites.
 
Žmogaus teisių centras „Vesna“ iš karto prasidėjus akcijai kalbėjo apie 10 suimtųjų, tarp jų – žurnalisčių. Vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip uniformuti saugumo pajėgų nariai už rankų ir kojų tempia moteris į autobusus. Žmonės buvo sulaikomi ir prie prekybos centrų.
 
Į „Moterų solidarumo eitynes“ moterys rinkosi keliomis grupėmis. Kiekvieną šeštadienį vykstančiomis demonstracijomis jos nori paremti opozicijos atstovę Sviatlaną Cichanouskają, kurią laiko tikrąja rugpjūčio 9-ąją vykusių rinkimų nugalėtoja. A. Cichanouskaja, spaudžiama A. Lukašenkos valdžios aparato, buvo priversta išvykti į Lietuvą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.27; 08:04

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Kaip ne kartą girdėjome iš tautiečių pasakojimų TV reportažuose ar televizinėse gyvenimo būdo laidose, žmonės mūsų padangėje karantino metu peržiūrėjo daug naujų kino filmų, serialų, kurių tikriausiai nebūtų turėję progos stebeilyti, jeigu ne tas prakeiktas koronavirusas, sustabdęs mūsų darbus, ne vieną pervedęs į nieko neveikimo režimą.

O pats įdomiausias filmas, kurį pamačiau aš pats, buvo 1-aisiais koronaviruso metais gegužės 12 d. pradėjęs dribti sniegas už lango. Pasistūmęs fotelį prieš didžiulį, beveik per visą sieną langą ilgai stebėjau šį vyksmą, kur įtemto siužeto vingius pradeda pavaduoti ne mažiau  įkrautas neprasikalusios esmės lūkestis.

Tai buvo veizėjimas iškiliausia to žodžio reikšme.

Pilaitė – 2017-ųjų šv. Velykų rytą. Slaptai.lt nuotr.

Žinia, pats žodis „veizėti“ yra lietuviškojo žodyno karūna ir savaiminio iškilumo liudijimas, yra toks žodis, kuris meditacinę žmogaus būklę nusako nepalyginamai turiningiau nei tai išgali padaryti kitų tautų žodynai. Žodyje „veizėti“ ataidi Platono eidos teorijos įvardijimas ir pasaulio veido duotybė, dabar pasislėpusi už krintančio sniego klosčių vualio.

Kaukės. Slaptai.lt nuotr.

Kažkada, rizikuodamas būtų blogai suprastas, labai rimtame, akademiniame leidinyje esu parašęs, kad nėra labiau erotiško vaizdinio nei pavasarį atgimstančios žemės panorama. Tačiau netipiškas pavasariui krentančio sniego ant pražydusio medžio žiedų (vos nepasakiau – krūtų) vaizdinys, žemės erotinį pažadą suintensyvina dar labiau, net iki skausmo ribos.

Pasiryžus kalbėti tokia slidžia tema, nėra ko sustoti pakeliui, todėl daug netrypčiodamas aplink, pasakysiu iškart, kad koronaviruso laikų moterys su kaukėmis jaudina dar labiau nei savo atidengtą veidą reklaminiuose įvaizdinimuose eksponuojančios pasaulio gražuolės.

Tarkime, taip yra dėl to, jog dienos šviesa kartais išblukina moters veidą, paverčia jį banalybe, o kaukės atributas padeda susigrąžinti moters vaizdinį į paslapties rėmus.

 Seksas galutine prasme yra beveidis, kaip ir tas pavasario sniegas už lango.

                                           XXX

                                       čia-būties

                                       laiškanešys

                                       su

                                       pajuokiančia

                                       žudiko

                                       kauke

                                      (čipolinas?)

                                      ar

                                      tolimas

                                      būties

                                      priartėjimas

                                      be jokios

                                     politikos

                                     (Li Po

                                     imperatoriaus

                                     rūmų

                                     terasoj

                                     per dieną)

                         –    iš

                               dyko

                               buvimo

                               pradeda

                               snigti

(Bus daugiau)

2020.05.12; 10:00

Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad jai nesuprantamas konservatorių lyderių noras matyti Tėvynės sąjungai–Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) nepriklausančią Ingridą Šimonytę vedančią partijos sąrašą rudenį vyksiančiuose rinkimuose.
 
Socialdemokratė skeptiškai vertina ir „valstiečių“ siekį pirmu numeriu sąraše įrašyti nepartinį premjerą Saulių Skvernelį. Pasak jos, tai rodo partijų pirmininkų – Gabrieliaus Landsbergio ir Ramūno Karbauskio – silpnumą, neužtikrintumą ir nepasitikėjimą savo jėgomis.
 
Interviu naujienų agentūrai ELTA V. Blinkevičiūtė atkreipia dėmesį ir į sudėtingą moterų padėtį Lietuvoje. Buvusi Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė teigia, kad valdantieji ir jų lyderis Ramūnas Karbauskis vyrų ir moterų lygybės klausimo ne tik nemato kaip prioritetinio, bet apskritai „vis dar gyvena šiaudinės pastogės laikais“. To pavyzdys, pasak politikės, – atkaklus valdančiųjų priešinimasis priimti Stambulo konvenciją.
 
Europarlamentarė taip pat tikina, kad mažai tikėtina, jog po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų socialdemokratai sudarytų koaliciją su konservatoriais. Politikė akcentuoja, kad kol kas Lietuvos gyvenime nieko tokio neįvyko, kad reikėtų griauti esančią skirtį tarp kairės ir dešinės ideologijos.
 
Šalies vadovas Gitanas Nausėda į Prezidento rinkimus atėjo su gerovės valstybės vizija. Sekdami prezidento retoriką apie gerovės valstybę pradėjo kalbėti vis daugiau politikų. Kaip manote, ar įsibėgėjus prezidento Gitano Nausėdos kadencijai galima teigti, kad pagaliau matomas teigiamas poslinkis šioje srityje?
 
Aš, kaip socialdemokratė, visada palaikiau ir palaikysiu tuos politikus, kurie nuoširdžiai tiki, kad mūsų valstybei, mūsų Lietuvai ir mūsų žmonėms būtina gerovės valstybė. Būtina ta valstybė, kurioje galima gyventi, kurti šeimas, gimdyti vaikus, kurioje tu gali jaustis laisvas, kurioje yra didelis tolerancijos lygis, kurioje tau nereikia emigruoti iš šalies, nes negali išgyventi su minimaliu atlyginimu.
Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Iš tikrųjų sveikinu prezidentą ir labai norėčiau, kad tai netaptų tik tuo vienu iš rinkimų šūkių, su kuriuo jis ėjo į rinkimus ir dėl ko žmonės balsavo. (…) Dabar tik reikia padaryti taip, kad tai taptų realybe ir tikrove. Ar tai bus lengva? Jokiu būdu.
 
Ar jau matote prezidento daromus tam tikrus žingsnius šioje srityje?
 
Tam tikri žingsneliai yra, tam tikras siūlymas vienų ar kitų sprendimų yra, bet jūs pastebėjote, kaip sunkiai tai skinasi kelią? Kažkodėl „valstiečiai“, save vadinantys valdančiąja centro kaire, nepalaiko prezidento siekio, norų dėl realių veiksmų, kurie keistų į gerąją pusę mūsų žmonių gyvenimą. Aš manau, kad pasipriešinimas yra ir bus didžiulis, nes per žema mūsų politikų kultūra, kad jie suprastų, jog vardan tam tikrų tikslų, kurie yra būtini, mes turime visi susijungti, susivienyti, o ne visą laiką kritikuoti, kas yra geresnis ir t. t.
 
Mūsų, socialdemokratų, partija visą laiką palaikys prezidentą jo siekyje kurti gerovės valstybę, pradedant pačia mokesčių sistema. Bet gerovės valstybė iš tikrųjų nėra vien tik vaiko pinigai ar tinkamos pensijos ir pakankami atlyginimai. Yra labai daug kitų svarbių dalykų: kaip tu pats jautiesi, kaip jaunas žmogus gali realizuoti save. Kaip pas mus veikia švietimo sistema, kaip yra prieinama sveikatos priežiūra. Kaip tu jautiesi laisvas kitaip mąstydamas, kitaip atrodydamas, koks yra tolerancijos lygis mūsų valstybėje. Tai yra labai svarbūs dalykai.
 
O kokiose srityse matote vis dar egzistuojančių „blogovės valstybės“ pavyzdžių?
 
Yra iš tikrųjų labai daug sričių. Pavyzdžiui, švietimo sritis, atrodo, jau tokia atsibodusi, nuvalkiota tema, bet aš visą laiką galvoju, kodėl iki šiol mūsų valstybėje vieni vaikai turi kokybiško švietimo galimybes, o kiti – ne, nes jų tėvai neturi pakankamai pinigų. Didžiosios dalies tokių vaikų tėvai tikrai negali leisti jų į privačias mokyklas, negali papildomai samdyti korepetitorių, kad jie pasirengtų tinkamai egzaminams.
 
Arba, pavyzdžiui, tas mokyklų skirstymas – vienos mokyklos prestižinės, kitos – ne. Bet visur gyvena tie patys mūsų, Lietuvos valstybės, vaikai, vadinasi, diskriminacinis požiūris į juos yra jau nuo mažų dienų. Tai yra be galo blogai, taip būti jokiu būdu negali. Tai yra tokia sritis, apie kurią mes visą laiką kalbame: turėsime visokių susitarimų, padarysime mokytoją prestižine profesija, bet šioje srityje tikrai nieko nepadaryta.
 
Pakalbėkime apie galimas koalicijas. Kaip manote, ar tikėtinas scenarijus, kad po 2020 metų Seimo rinkimų socialdemokratai galėtų sudaryti vaivorykštinę koaliciją?
 
Tiesą pasakius, aš per ilgai esu politikoje ir šiuo atveju nebursiu iš kavos tirščių. Pirmiausiai mes turime rimtai dalyvauti Seimo rinkimuose, nes esame rimta parlamentinė, didžiausia Lietuvoje partija, todėl turime rimtai dirbti, kad rinkimų rezultatas būtų geras, kad laimėtume rinkimus, kad mūsų žmonės, mūsų rinkėjai duotų tą pasitikėjimo mandatą ir suteiktų galimybę formuoti daugumą. Su kuo mes būsime valdančiojoje daugumoje, priklausys nuo to, koks bus Seimas, kuo žmonės pasitikės, ką jie išrinks. O derybos neišvengiamai bus su kitomis politinėmis partijomis dėl daugumos, tačiau mes, socialdemokratai, matysime, kaip sutampa mūsų požiūriai į vienus ir kitus dalykus, ir turėsime tam tikras raudonas linijas, kurių peržengti negalime. Todė, aš manau, kad dar šiek tiek per anksti sudarinėti koalicijas. Tiesiog palaukime rinkimų ir tada matysime, kaip mums seksis.
 
Ar svarstytumėte galimybę sudaryti koaliciją su konservatoriais?
 
Pirmiausiai konservatoriai turi laimėti rinkimus. Daug kas jiems pranašauja, kad jie pasirodys gerai, bet gyvenimas parodys. Man atrodo be galo keista ir nesuprantama, kai parlamentinių partijų lyderiai nesiruošia vesti į rinkimus savo partijos žmonių. Aš nesuprantu, kaip tai gali būti. (…)
Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
 
Jeigu tu esi partijos lyderis, turi suburti, uždegti žmones, įtikinti rinkėjus, kad esi partijos lyderis, vedi į rinkimus, prašai duoti pasitikėjimo mandatą, nes dirbsite taip, kad tas pasitikėjimas išliktų. Aš niekaip nesuprantu, kodėl rimtos partijos turi samdyti kažkokius rinkimų „vestuvių generolus“. Čia nesuvokiami dalykai yra: S. Skvernelis – ne partijos narys, I. Šimonytė – ne partijos narė, tačiau kažkodėl jie ves partijų sąrašus. Taip neturi būti. Tai rodo tų lyderių silpnumą, neužtikrintumą, nepasitikėjimą savo jėgomis. Todėl labai natūralus klausimas, ar jie gali būti partijos lyderiai. Aš tokių dalykų nepateisinu, man jie yra negražūs ir nesąžiningi. Mano įsitikinimu, partijos lyderis turi vesti savo partiją į rinkimus.
 
Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Kitas dalykas, politine prasme man atrodo pigu, kad iki šiol tiek I. Šimonytė, tiek S. Skvernelis nelinkę atsakyti, ar jie, būdami nepartiniai, ves partiją į rinkimus ar neves. Toks „laužymasis“ man atrodo labai nesolidus. Visi žino, kad, matyt, ves, viskas bus gerai, bet dar pasilaužykime, pasibranginkime. Jie kažkodėl nestoja į tą partiją. Netiki ta partija? Kaip jie gali vesti partiją netikėdami partija. Galbūt dėl to, kad žurnalistai vis klaustų, ar Ingrida Šimonytė ves sąrašą, ar Saulius Skvernelis ves sąrašą, nes, matyt, kitaip neįdomūs. (…) Mes turime savo partijos lyderį.
 
Mes, socialdemokratai, išrinkome Gintautą Palucką visuotiniuose rinkimuose, ir mūsų partijos lyderis nebijo, atsakomybės nesikrato ir ves mūsų partiją į rinkimus, kas jam ir priklauso.
 
Bet visgi norėčiau grįžti prie klausimo, ar neatmetate konservatorių kaip galimų koalicijos partnerių?
 
Tai turi būti vertybinis klausimas, ir tai visiškai natūralu mūsų gana jaunai demokratijai kaip valstybei. Trisdešimt metų demokratinės valstybės raidoje yra labai mažai, trisdešimt metų žmogaus gyvenime – labai daug. Todėl vargu ar esant dar tokiai pakankamai jaunai demokratijai mes turime padaryti taip, kad dvi didžiosios, įtakingiausios partijos susivienytų tam, kad nebebūtų dešinės ir kairės skirtumo. Nemanyčiau, kad kažkas Lietuvoje atsitiko, jog taip turėtų būti.
 
Lietuvai gresia žymus europinės sanglaudos paramos apkarpymas – kone trečdaliu. Artėjant lemiamoms deryboms dėl būsimo ES biudžeto, Briuselis pažadėjo skirstant lėšas atsižvelgti į Lietuvos gyventojų skaičiaus sumažėjimą, tačiau kol kas dar lieka neaišku, kiek. Kaip regite situaciją?
 
Dėl naujojo Europos Sąjungos biudžeto 2020-2027 metų situacija kol kas yra iš tikrųjų sudėtinga, nes Europos Parlamentas yra išsakęs savo prioritetus ir derybines pozicijas, kad Europos Sąjungos biudžetas neturėtų sumažėti, nors Didžioji Britanija, kaip viena iš donorių, išėjo iš ES, mes turime tam padidinti valstybių narių įnašus. Lietuva, beje, tam pritaria, tačiau yra šalys donorės, kurių įnašai didžiausi ir kurios nesutinka – Nyderlandai, Švedija, Danija, Vokietija laikosi įvairių nuomonių. Mes, Europos Parlamentas, esame pasakę, kad nesutinkame su tuo siūlymu, kurį gruodžio mėnesį pateikė pirmininkaujanti Suomija, kur šalių narių įnašai būtų tik 1,07 procento. Mes siūlėme 1,3 proc., Europos Komisija – 1,1 proc. Gal čia atrodo skaičių žaismas, bet už to slypi milijardai, kurie būtų investuoti į valstybės nares, o tarp jų ir Lietuvą.
 
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles’is Michelis pateikė naujus siūlymus, kad šiek tiek būtų padidintas narių įnašas iki 1,074 proc., tai būtų apie 7,5 milijardo eurų. Jeigu tai būtų Lietuvai skirta suma, tai viskas būtų gerai, bet jeigu galvojama apie tai, kad ji būtų išsklaidyta 27 valstybėms, tai, žinoma, yra lašas jūroje ir tai, be abejo, netenkina.
 
Dėl didesnės paramos toms valstybėms, iš kurių daug žmonių emigravo, tai yra naujas pono Michelio siūlymas. Manau, šitą siūlymą mes labai rimtai apsvarstysime ir Lietuvai nauda iš to, be abejo, būtų. Matysime, koks bus sutarimas su kitomis šalimis. (…) Vis tik reikia labai apgalvotai naudoti tas lėšas, kad nebūtų jo iššvaistymo, kad nebūtų jo netinkamo naudojimo.
 
Lyčių padėtį matuojamame pasaulio indekse Lietuva atsidūrė 9 pozicijomis žemiau nei pernai, o pagal ministrių procentą užimame paskutinę vietą. Ką reikėtų daryti, kad po 2020 metų Seime ir Vyriausybėje moterų būtų daugiau? Ar tai matote kaip problemą?
 
Galėtų būti trumpas atsakymas – balsuoti už socialdemokratus, kur lyčių lygybės klausimas visą laiką buvo vienas prioritetinių. Tiesą pasakius, man gėda už dabartinę valdančiąją daugumą, kuri neva dedasi, kad yra centro kairės dauguma, bet kairiajai politikai visada yra būdingas lyčių lygybės klausimas. Tai yra prioritetas, kad ir vyrai, ir moterys gali lygiaverčiai dalyvauti darbo rinkoje, gauti ne mažesnį atlyginimą, po to – pensijas, dalyvauti sprendimų priėmime, užimti vieną ar kitą poziciją. Tai mums absoliučiai suprantamas, normalus dalykas. Tuo metu dabartiniai valdantieji ir, turiu pasakyti atvirai, „valstiečių žaliųjų“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis, šito tikrai nesupranta. Jis gyvena tarsi šiaudinės pastogės laikais, o yra XXI a. Ir kuomet Lietuva neturėjo nė vienos moters ministrės, buvo didžiulė gėda. (…) Turi pasikeisti požiūris, turi pasikeisti stereotipai. 
 
Porą dalykų paminėsiu, kurie pastaruoju metu Lietuvoje buvo viešoje erdvėje ir mane, atvirai pasakysiu, tiesiog pritrenkė. Kai įsidarbino premjero žmona (…), Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininkas Karbauskis pasakė, kad ji įsidarbino todėl, kad nori padėti išlaikyti šeimą. Pasirodo, šeima neišgyvena iš premjero atlyginimo, kuris yra vienas didžiausių Lietuvoje. Pasirodo, moters įsidarbinimo motyvacija, pasak jo, gali būti tik tokia, kad išlaikytų šeimą. Požiūris XXI a. Europos Sąjungos valstybės valdančiosios partijos lyderio. Vadinasi, moteris šiaip sėdėtų namuose, bet valgyt nėra ko, todėl išeina dirbti. O kad moteris išsilavinusi, kad moteris nori save realizuoti, kad moteris turi patirtį ir gali normaliai dirbti tam, kad įtvirtintų save ir jaustųsi šalia savo vyro kaip lygiavertė partnerė, šitas kažkaip išplaukia, tarytum būtų nesuprantama.
 
Mane taip pat labai nustebino jauno žmogaus, policijos pareigūno, požiūris, kai buvo išžaginta mergina viename naktinių klubų. Kai policijos pareigūnas viešai pareiškė, kad nėra čia ko kabinėtis, skeryčiotis ar dar kažką daryti. Įsivaizduokite, pareigūnas, jaunas žmogus, jaunas vaikinas apkaltino auką. Matote, koks stereotipas ir koks požiūris, kiek daug dar reikia mums kalbėti, diskutuoti, rodyti gerosios patirties pavyzdžius, netylėti.
Esame viena iš nedaugelio šalių, kurios dar neratifikavo Stambulo konvencijos. Kaip manote, kokios to priežastys?
 
Tos pačios, kaip ką tik sakiau. Nes vėlgi tas pats dabartinis valdančiosios partijos pirmininkas (R. Karbauskis. – ELTA) pasakė, kad Lietuvai ratifikuoti Stambulo konvencijos nereikia, nes mes ir taip gerai kovojame su smurtu prieš moteris, kad ši konvencija yra skirta toms valstybėms, kurios neturi kitų svertų, kaip kovoti su smurtu artimoje aplinkoje ir prieš moteris. Dėl to, kol bus ši valdančioji dauguma, konvencija nebus ratifikuojama. Tą patį sakė ir premjeras.
 
Konservatyvesnių nuostatų šalininkai kritikuoja Stambulo konvenciją, teigdami, kad ratifikuodama konvenciją valstybė įsipareigoja kovoti su lyčių stereotipais. Tai, pasak jų, praktikoje reikštų, kad asmens lytinė tapatybė nebebūtų siejama su prigimtimi, o tik su jos pasirinkimu. Kaip vertinate šią susitarimui išsakytą kritiką?
 
Kada nenori nieko daryti, tai surasi šimtą priežasčių. Nieko bendro neturi ši konvencija su jūsų sakomais dalykais. Tai yra konvencija, skirta kovai su smurtu, su prevencija, su pagalba aukoms, su informavimu ir t. t. Tai yra visa apimantis dokumentas, kurio tikslas – kovoti su smurtu artimoje aplinkoje ar tai būtų moteris, ar tai būtų vaikas, ar tai būtų vyras – bet koks asmuo. Smurtauti prieš žmogų apskritai negalima, kad ir kokia būtų jo lytinė tapatybė, kuo jis įsivaizduotų esąs, niekas neturi teisės smurtauti, jo skriausti, mušti, tyčiotis… Juk net tokia katalikiška valstybė kaip Lenkija ratifikavo šią konvenciją ir nemato čia jokių problemų.
 
Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė Evelina Regner siūlo, kad metus priežiūros atostogos būtų apmokamos moterims, o metus – vyrams. Pasak politikės, tai galėtų išspręsti Europoje susidariusią situaciją, kad moterys už tą patį darbą gauna mažesnį atlyginimą ir jos praleidžia daug daugiau laiko augindamos vaikus. Kaip vertinate šį pasiūlymą?
 
Aš labai gerai pažįstu Eveliną Regner, mes esame kolegės, daug metų dirbame kartu Europos Parlamente, dabar ji – Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė. Praėjusią kadenciją man teko vadovauti šiam komitetui. Aš noriu pasakyti, kad Evelina, matyt, kai lankėsi Lietuvoje ir davė šitą interviu, griežtai, galbūt daugiau teoriškai, pasisakė, galbūt daugiau norėjo sukelti mūsų diskusijas, kas, aš manau, jai ir pavyko. (…)
 
Mes dar praėjusios kadencijos metu priėmėme direktyvą dėl darbo ir šeimos suderinimo. Džiaugiuosi, kad mums pavyko priimti šią direktyvą, dabar ją per keletą metų perkelsime į Lietuvos teisę. Tikslas buvo, kad ir tėčiai, ir mamos dalintųsi vaiko priežiūra. (…) Direktyva numato, kad vaiko priežiūrai mama ir tėtis gauna mažiausiai po 4 mėnesius kiekvienas. Iš jų 2 mėnesiai yra neperleidžiami. Šias atostogas galima paimti iki vaikui sukaks 8 metai. T.y. jei tėvas nenorės imti atostogų, mama galės paimti iki 6 mėn. Čia minimalūs dydžiai, valstybės narės gali juos didinti. Niekas nesiūlo Lietuvai metus suteikti mamai ir metus – tėčiui. Reikės apsispręsti tik dėl tų dviejų neperleidžiamų mėnesių.
 
Lietuvai dar viena aktuali problema – didelis socialinės rizikos šeimų skaičius, Lietuvai darosi vis aktualesnė girtų gimdyvių problema, visai neseniai girta moteris Vilniuje pagimdė naujagimį. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad sprendžiant tokias problemas reikalingas švietimas ir aktyvi socialinė priežiūra, kaip manote, ar šių priemonių užtenka, kad situacija Lietuvoje imtų gerėti?
 
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Tai yra labai skaudi tema. Kalbant apie paskutinę gimdyvę, pasirodo, ji yra ir pareigūnė. Tai sunkiai suvokiami dalykai. Matyt, reikia labai daug kalbėti ir šviesti, suteikti pagalbą ir paramą šeimoms, kurios mes neturime pakankamai. Aš manau, kad tai labai didelė problema. Pagalbą ir paramą, aš turiu omenyje, ne vaiko pinigus. Aš turiu omenyje, kad specialistai turėtų lankytis ir padėti. (…) Mums labai trūksta tiesioginių, medicininių, psichologinių paslaugų jaunoms šeimoms, susiduriančioms su tam tikra įtampa. Tai yra skaudūs dalykai, ir kol kas aš to recepto neturiu.
 
Probleminėse šeimose užaugusių asmenų šeimos neretai taip pat patenka į socialinės rizikos grupę. Kitaip tariant, vaikai, gimę socialinės rizikos šeimose, automatiškai patenka į prastesnes startines pozicijas. Kokių veiksmų turėtų imtis valstybė, kad būtų geriau užtikrinamos vaikų lygios galimybės?
 
Yra labai didelė nelygių galimybių ir skurdo problema. Turbūt net nepatikėsite, kad apie 20 mln. vaikų, gyvenančių Europos Sąjungos valstybėse, turtingoje bendrijoje, skursta. Mes Europos Parlamente jau balsavome už tai ir priėmėme sprendimą, kad reikalinga suvienyti pajėgumus, kad ateitų europiniai fondai ir lėšos, kad būtų europinė vaiko garantija, kad būtų suvienytos nacionalinio biudžeto lėšos, ir mes visi kartu galėtume kovoti su vaikų skurdu ir už vaikų lygias galimybes. Labai svarbu, kad mūsų vaikai, nepriklausomai nuo šeimos, galėtų mokytis ir turėtų kokybišką priėjimą prie švietimo, (…) kad turėtų kokybišką sveikatos priežiūrą, kad jų būstas, maistas būtų tinkamas, – į tai reikia investuoti nuo mažų dienų, nes skurdas gimdo skurdą. Ir tai labai sunkus ir ilgalaikis darbas.
 
O kaip vertinate socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio veiklą kovojant su jau minėtomis socialinėmis problemomis?
 
Aš linkiu ministrui Linui Kukuraičiui sėkmės, nes pati dirbau (socialinės apsaugos ir darbo. – ELTA) ministre aštuonerius metus ir sakyčiau, kad tai viena sunkiausių ministerijų ir sričių. Nes problemų begalės, ir ne visas jas iš karto galima išspręsti. Aš tikrai tikiu, kad ministras, kuris dirba toje srityje, nori, kad kuo geriau sektųsi. Galbūt ne viskas visada pasiseka, nes reikia labai rimtai kovoti, norint išmušti tas investicijas į socialinę sritį, juk visą laiką atsiras kitų prioritetinių sričių. Taip jau Lietuvoje yra, kad daug labiau norima investuoti į betoną, o ne žmones. O į žmones investuoti sudėtingiau, nes lėšos turi juos pasiekti. Linkėdama ministrui Kukuraičiui sėkmės tikrai galvoju, kad žmogus stengiasi, gal ne viską pavyko padaryti, ne visą laiką gavo palaikymą iš valdančiosios daugumos. Nežinau nė vieno ministro, dirbusio šioje srityje, kuris norėtų, kad būtų blogiau. Tik vieniems gal geriau pasisekdavo, nes čia yra kasdienė kova.
 
Ačiū už pokalbį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.01; 03:00

Paryžiuje ir Romoje – demonstracijos dėl smurto prieš moteris. EPA-ELTA nuotr.

Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį Prancūzijoje ir Italijoje išėjo į gatves, protestuodami dėl smurto prieš moteris ir diskriminaciją.
 
Protestai vyko Paryžiuje ir dar 30-yje Prancūzijos miestų, taip pat Romoje.
 
Vien tik Paryžiuje, žiniasklaidos duomenimis, į demonstraciją, kurios moto buvo „#noustoutes“ („mes visi“), susirinko 49 000 žmonių. Visoje šalyje vyko 30 mitingų. Jų dalyviai, be kita ko, norėjo atkreipti dėmesį į  didelį vadinamųjų femicidų – moterų žudymo dėl jų lyties – skaičių.
 
Rengėjų duomenimis, protestuoti į gatves Paryžiuje išėjo 100 000 demonstrantų. Tai buvo „didžiausios Prancūzijos istorijoje eitynės“ prieš seksistinį ir seksualinį smurtą, sakė viena organizatorių Caroline De Haas. Žmones į protestus sukvietė 70 organizacijų, partijų ir profsąjungų.
 
Organizatoriai prieš tai feisbuke reikalavo griežtesnių valstybės veiksmų už nusikaltimus prieš moteris. „Šiomis eitynėmis mes priversime institucijas imtis deramų priemonių“, – buvo teigiama socialiniame tinkle.
 
Agentūros AFP skaičiavimu, šiais metais Prancūzijoje būta mažiausiai 116 femicidų, per visus praėjusius metus – 121.
 
Ir Italijoje šeštadienį vyko protestai prieš smurtą prieš moteris. Didelė demonstracija, kurioje dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, daugiausiai – moterų, vyko Romoje. Čia kasmet rengiama akcija, skirta kovoti prieš smurtą prieš moteris ir jų diskriminaciją. Tūkstančiai žmonių susirinko centrinėje Piazza della Repubblica aikštėje, jie laikė rankose plakatus, kuriuose buvo reikalaujama saugumo moterims.
 
Naujausiais duomenimis, nuo metų pradžios Italijoje nužudytos 94 moterys, dauguma jų žuvo nuo sutuoktinių ar partnerių rankos. 2018-aisiais nužudytų moterų buvo 142.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.25; 02:00

Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyksta darbo vizito į Jungtines Amerikos Valstijas. Čia šalies vadovė dalyvaus viename didžiausių Jungtinių Tautų (JT) kasmetinių renginių – Moterų padėties komisijos sesijos metu vyksiančiame aukšto lygio susitikime „Women in Power“, taip pat – Pasaulio moterų lyderių tarybos susitikime. Vėliau šalies vadovė vyks į Pensilvanijos nacionalinės gvardijos štabą „Fort Indiantown Gap“ ir aplankys Niujorke veikiantį YIVO institutą, kuriame saugomi ypač svarbūs Lietuvos žydų istorijos dokumentai.

JT Generalinės Asamblėjos pirmininkės Marios Fernandos Espinosos Garces kvietimu prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvaus aukšto lygio renginyje „Moterys – valdžioje“. Jo tikslas – atkreipti dėmesį į pagrindines kliūtis visaverčiam moterų dalyvavimui politikoje ir versle, skatinti moterų lyderystę ir pasidalinti moterų įgalinimo patirtimi.

Pasak Prezidentės spaudos tarnybos, Lietuvos vadovė atkreips pasaulio dėmesį į moterų lyderystės svarbą, kalbės apie būtinybę ugdyti jaunas lyderes ir aptars pagrindines kliūtis, su kuriomis susiduria moterys, siekdamos lygiavertiškai dalyvauti politiniame ir ekonominiame gyvenime.

Aukšto lygio renginyje „Woman in Power“ taip pat dalyvaus JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas, JT GA pirmininkė Maria Fernanda Espinosa Garces, Kroatijos prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič, Estijos vadovė Kersti Kaljulaid, Nepalo bei Trinidado ir Tobago prezidentės, Islandijos premjerė, Kolumbijos, Panamos viceprezidentės, ES vyriausioji atstovė užsienio politikai Federica Mogherini, ministrės ir kitos aukštos pareigūnės.

Pasaulio moterų lyderių tarybos metu pirmininkavimas šiai organizacijai bus perduotas Kroatijos prezidentei K. Grabar-Kitarovič. Siekiant užtikrinti sklandžią organizacijos veiklą, pirmininkių pasikeitimas numatytas iki pasibaigiant D. Grybauskaitės prezidentės kadencijai.

Prieš 5 metus Lietuvos prezidentė šias pareigas perėmė iš buvusios Suomijos vadovės Tarjos Halonen, primenama Prezidentės spaudos tarnybos pranešime. Per D. Grybauskaitės vadovavimo tarybai laiką prie šios organizacijos prisijungė 10 prezidenčių ir 12 premjerių. Šiuo metu organizacijoje yra 74 moterys lyderės.

Nuo 2014 m. prezidentė inicijavo ne vieną aukšto lygio diskusiją moterų įgalinimo ir kovos su smurtu temomis. Pernai Vilniuje įvyko drauge su pasaulio politikos lyderėmis organizuotas forumas, kuriame susirinko daugiau kaip 400 dalyvių iš viso pasaulio.

Vizito JAV metu rezidentė lankysis Pensilvanijoje, kur susitiks su Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vadu generolu majoru Anthony’iu J. Carrelliu ir kitais karininkais. Susitikime bus kalbama apie Lietuvos ir JAV karinį bendradarbiavimą, saugumo ir gynybos, atsako į kibernetines grėsmes stiprinimą.

JAV yra strateginės Lietuvos saugumo partnerės, kurios karių buvimas regione yra reikšmingas mūsų šalies gynybai. Lietuvos kariuomenę ir Pensilvanijos nacionalinę gvardiją sieja sėkminga 25 m. trunkanti partnerystė.

Šalies vadovė taip pat lankysis YIVO institute Niujorke. Dar 1925 m. Vilniuje įkurtame, bet per nacių okupaciją iškeltame institute saugomi reikšmingi Lietuvos žydų istorijos dokumentai.

Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.12; 03:00

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva birželio 6–8 dienomis Vilniuje susitiks per 300 politikių, verslo, tarptautinių ir visuomeninių organizacijų atstovių iš daugiau nei 90 pasaulio šalių. Lietuvoje vyks tarptautinis moterų politikos lyderių susitikimas „Jau laikas: 100 priežasčių veikti!“.

Prezidentės globojamas aukšto lygio renginys organizuojamas minint atkurto Lietuvos valstybingumo šimtmetį ir 100 metų sukaktį, kai Lietuvos moterys vienos pirmųjų Europoje išsikovojo teisę balsuoti.

Renginyje taip pat dalyvaus Maltos Prezidentė Marie-Louise Coleiro Preca, buvusi Latvijos vadovė Vaira Vykė-Freiberga, buvusi Naujosios Zelandijos premjerė Helen Clark ir kitos lyderės, kurios priklauso Moterų pasaulio lyderių tarybai. Jai nuo 2014 m. vadovauja Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Lietuvoje susirinkusios lyderės diskutuos viso pasaulio valstybių ateičiai svarbiais klausimais: kaip paskatinti lygiavertį moterų ir vyrų dalyvavimą globalioje ekonomikoje, aktyvesnį moterų įsitraukimą į politiką, kaip užtikrinti, kad modernios technologijos spartintų ne tik ekonominę, bet ir socialinę pažangą. Taip pat bus aptariamos svarbiausios tarptautinio saugumo, žmogaus teisių apsaugos, visuomenės sveikatos temos.

Šalies vadovė, ketvirtadienį, birželio 7 d., 9.30 val., Seime sakys pagrindinę renginio kalbą. Į Vilniuje susirinkusias lyderes video sveikinimais kreipsis ir Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius Antonio Guterresas bei buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton.

Pasaulinio moterų politikos lyderių susitikimo proga birželio 7–8 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks visuomenei atvirų renginių programa: diskusijos apie moterų veiklą Sąjūdyje ir „Solidarność“ judėjime, moterų karjerą technologijų sektoriuje, kovą su stereotipais, vyks dokumentinio filmo „Solidarumas pagal moteris“ peržiūra, kūrybinės technologijų dirbtuvės.

Renginio metu taip pat vyks globalios iniciatyvos „Girl2leader“ sesija, kur 50 mergaičių iš Lietuvos, JAV, Meksikos, Brazilijos, Kanados, Argentinos, Vokietijos ir kitų šalių susitiks ir diskutuos su moterimis politikėmis. Šia iniciatyva siekiama padrąsinti jaunimą aktyviau įsitraukti į visuomeninę veiklą.

Tarptautinį moterų politikos lyderių susitikimą organizuoja Lietuvos Respublikos Seimas ir Moterų politinių lyderių globalus forumas, bendradarbiaudami su Prezidentės vadovaujama Moterų pasaulio lyderių taryba.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

2018.06.05; 10:42

Erotinės figūros. Slaptai.lt nuotr.

Seksualinio priekabiavimo skandalai pastaraisiais metais supurtė Lietuvos viešąją erdvę. Žinomi šalies menininkai ir politikai vyrai atsidūrė vadinamojo „#MeToo“ judėjimo epicentre, kai apie jų ankstesnį netinkamą seksualinį elgesį prakalbo galimai nukentėjusios moterys. Tai žinomiems visuomenėje veidams kainavo ne tik reputaciją, bet kai kuriems – ir iki skandalo eitas pareigas.

Tačiau visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad šalies gyventojai dažniau yra linkę nepalaikyti moterų, kuriomis, pasitelkę savo statusą ir einamas pareigas, galėjo pasinaudoti žinomi Lietuvos vyrai. Pasak Lygių galimybių plėtros centro (LGBC) ekspertės Margaritos Jankauskaitės, tai rodo, kad Lietuvos visuomenė yra smurtautojų pusėje.

Didesnė dalis šalies gyventojų sako nepalaiką ir neigiamai vertiną moterų sprendimą viešai kalbėti apie anksčiau patirtą vyrų nederamą seksualinį elgesį. Tarp nepritariančiųjų tokiam viešam moterų kalbėjimui dažniausiai buvo vyrai, vadovai bei vyresnio amžiaus žmonės. M. Jankauskaitė, komentuodama apklausų rezultatus, nesistebėjo, kad Lietuvos gyventojai labiau palaiko smurtautojų pusę. Pasak jos, ankstesnių apklausų duomenys rodo, kad net trečdalis respondentų mano, kad seksualinis smurtas moterims patinka. Todėl, samprotavo LGBC ekspertė, nieko keisto, kad šalyje dažniausiai pačios moterys, prie kurių buvo priekabiauta, ir yra apkaltinamos.

„Yra pas mus ta bėda, kad mes, kaip visuomenė, esame smurtautojų pusėje. Tai labai apsunkina seksualinį smurtą patyrusiems asmenims siekti teisingumo. Nes tu turi pirmiausia kažkam pasisakyti, tik tada atsiveria pagalbos sistema“, – kalbėjo M. Jankauskaitė ir pabrėžė, kad viešumas yra vienas pagrindinių ginklų kovojant su tokiomis blogybėmis, nes teisiškai seksualinį priekabiavimą įrodyti yra be galo sudėtinga.

Ekspertė pažymėjo, kad vyresnioji karta yra ypač netolerantiška apie seksualinį priekabiavimą prabilti nusprendusioms merginoms. Anot jos, tai daugiausiai susiję su tuo, kad vyresnioji Lietuvos gyventojų karta užaugo su vertybėmis, kurios patį priekabiavimą laikė tiesiog norma. M. Jankauskaitė atkreipė dėmesį, kad tik 1998 metais Lietuvoje atsirado įstatymas, kuris uždraudė seksualiai priekabiauti.

„Didesnė dalis vyresnės kartos moterų patyrė vienokį ar kitokį seksualinį priekabiavimą, bet jos gyveno visuomenėje, kurioje nebuvo kam pasiskųsti. Jei tu pasiskųsi – tave apkaltins, kad kažką provokuoji“, – aiškino M. Jankauskaitė.

LGBC ekspertė pasakojo, kad požiūris į seksualinį priekabiavimą natūraliai kinta keičiantis kartoms, keičiantis visuomenės vertybėms.

„Jaunoji karta, kuri jau yra gimusi ir užaugusi nepriklausomoje Lietuvoje prie visiškai kitokių sąlygų, yra orientuota daugiau į saviraiškos laisvę bei į orumą orientuotas vertybės. Todėl ne tik merginos drąsiau kalba apie seksualinį priekabiavimą, suprasdamos, kad toks elgesys su jomis yra visiškai nepriimtinas ir netoleruotinas, tačiau kartu ir jaunų vyrų karta seksualinio priekabiavimo nebelaiko normaliu dalyku. Jie pradeda suprasti, kad tai yra žmogaus orumo pažeidimas“, – kalbėjo M. Jankauskaitė.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė taip pat pažymėjo, kad kaltinti moterų, jog jos apie priekabiavimą prabilo tik po kurio laiko, nereikėtų. M. Jankauskaitė taip pat tvirtino, kad vargu ar kuri nors iš viešai prakalbusiųjų sakė netiesą.

„Jau pats tyrimas rodo, kad moteris, Lietuvoje prabildama apie seksualinį priekabiavimą, labiau rizikuoja būti pasmerkta negu palaikyta. Tad jei žmogus drįsta tai padaryti – tam turi būti labai stipri priežastis“, – sakė ekspertė.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kovo 28-balandžio 8 d. atliktos apklausos duomenimis, beveik pusė (46 proc.) apklaustų šalies gyventojų (18 metų ir vyresnių) neigiamai vertina kai kurių moterų sprendimą viešai pasisakyti apie anksčiau patirtą vyrų nederamą seksualinį elgesį ar priekabiavimą (14 proc. tai vertina labai neigiamai ir 32 proc. greičiau neigiamai).

Keturi iš dešimties (38 proc.) šalies gyventojų moterų sprendimą viešai pasisakyti apie jų atžvilgiu buvusius seksualinio priekabiavimo atvejus įvertino teigiamai (11 proc. labai teigiamai ir 27 proc. greičiau teigiamai).

Šeštadalis (16 proc.) apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu ar neatsakė į jį.

Tyrimas parodė, kad moterys palankiau nei vyrai vertina sprendimą viešai pasisakyti apie anksčiau patirtą nederamą seksualinį elgesį ar priekabiavimą. 47 proc. moterų viešą kalbėjimą apie patirtą nederamą seksualinį elgesį įvertino teigiamai.

Tuo tarpu tik trečdalis (27 proc.) apklaustų vyrų sakė palaiką apie seksualinį priekabiavimą prakalbusias moteris. 53 proc. apklausoje dalyvavusių vyrų tokį moterų elgesį įvertino neigiamai.

Tyrimas atskleidė, kad skirtingo amžiaus grupių moterys yra linkusios skirtingai vertinti viešinamus vyrų seksualinio priekabiavimo atvejus.

18-29 metų moterys (65 proc. iš jų tai vertina teigiamai ir 19 proc. neigiamai) bei 30-49 metų respondentės (53 proc. vertina teigiamai ir 36 proc. neigiamai).

Tuo tarpu vyresnės nei 50 metų moterys tokį elgesį daugiau vertina neigiamai (48 proc.) nei teigiamai (38 proc.). 

Dažniau neigiamai nei teigiamai moterų sprendimą prabilti apie nederamą seksualinį vyrų elgesį vertino įmonių ar įstaigų vadovai (55 proc.), vyresni nei 50 metų žmonės (52 proc.), kaimo (48 proc.) bei mažesnių miestų (49 proc.) gyventojai, pensininkai (55 proc.).

Priešingai situaciją vertino specialistai ir tarnautojai (50 proc.), ir besimokantis jaunimas (55 proc.). Šiuo klausimu neturėjo nuomonės (ar nenorėjo į jį atsakyti) kiek dažniau vyrai (ypač vyrai iki 30 metų) bei respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu.

Atlikta apklausa taip pat parodė, kad nukentėjusių moterų viešą kalbėjimą palaikančių piliečių svarbiausias tokio vertinimo motyvas buvo tai, kad tik viešai kalbant apie seksualinio priekabiavimo atvejus galima siekti, kad tai nesikartotų. 47 proc. respondentų šį argumentą nurodė kaip svarbiausią priežastį.

Trečdalis „#MeToo“ judėjimą palaikančių respondentų mano, kad Lietuvoje nepakankamai yra ginamos moterų teisės, todėl viešas kalbėjimas yra vienas iš būdų jas užtikrinti.

„#MeToo“ judėjimą neigiamai įvertinę šalies gyventojai dažniausiai akcentavo, kad moterims reikėjo iš karto apie tai sakyti, o ne po tiek metų (31 proc.), bei laikėsi nuostatos, kad moterys pačios provokuoja vyrus (taip manė 30 proc.). Su tokiu motyvu („moterys pačios kaltos“) vienodai sutinka tiek vyrai, tiek moterys, neigiamai įvertinę apie patirtą priekabiavimą prabilusias nukentėjusias moteris.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.29; 08:15